Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-10-28 · Administracinė byla Nr. AS-2693-629/2026

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-28
Bylos Nr.
AS-2693-629/2026
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00010-2026-5
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
PRS1
Atsakovas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba

Administracinė byla Nr. AS-2693-629/2026Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00010-2026-5Procesinio sprendimo kategorijos: 43.10; 59.2LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. spalio 28 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą ir patikslintą skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir kitų reikalavimų.Teisėjų kolegijanustatė:I.Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame atsakovais nurodė Koordinacinę tarybą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Regionų administracinį teismą, Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, Nacionalinę teismų administraciją ir Lietuvos Respublikos Seimą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-T-2025-00044 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo; 3) priteisti iš jo nurodytų atsakovų solidariai 5 000 Eur neturtinės žalos dėl prarasto pasitikėjimo savo valstybe bei jos institucijomis ir sužlugdytų teisėtų lūkesčių dėl sąžiningų valstybės tarnautojų ir jų vadovybės. Pareiškėjas nurodė, kad klausimą dėl padarytos ir toliau daromos turtinės žalos pateiks vėliau, kadangi tam bus reikalinga ekspertinė išvada ir finansavimas.Regionų administracinis teismas 2026 m sausio 8 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2026 m. sausio 22 d. skundo trūkumams pašalinti.Pareiškėjas 2026 m. sausio 15 d. pateikė patikslintą skundą.Regionų administracinis teismas 2026 m. sausio 21 d. nutartimi laikė nepaduotu pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovų Koordinacinės tarybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Regionų administracinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos Respublikos Seimo, taip pat skundo dalį dėl reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą, priėmė skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą, Tarnybos įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos; nutarė laikyti atsakovais byloje Lietuvos valstybę, atstovaujamą Tarnybos, ir Tarnybą; kt.Pareiškėjas PRS1 pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 21 d. nutartį.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2026 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-775-520/2026 pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė ir Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 21 d. nutartį paliko nepakeistą.Pareiškėjas pateikė pareiškimą dėl teisėjo Žano Kubecko ir viso Regionų administracinio teismo nušalinimo nuo administracinės bylos Nr. I2-6511-621/2026 nagrinėjimo.Regionų administracinio teismo pirmininkas 2026 m. birželio 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjo pareiškimo dėl Regionų administracinio teismo teisėjo Žano Kubecko bei visų Regionų administracinio teismo teisėjų nušalinimo nuo administracinės bylos Nr. I2-6511-621/2026 nagrinėjimo.Pareiškėjas PRS1 pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo pirmininko 2026 m. birželio 30 d. nutartį.II.Regionų administracinis teismas 2026 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 152 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad įstatymų leidėjas ABTĮ nenumato galimybės skųsti teismo nutartį, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą dėl nušalinimo, nes, nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl nušalinimo nelaikytina užkertančia galimybę tolesnei bylos eigai. Atsižvelgęs į tai, kad tokio pobūdžio nutartims netaikytina ABTĮ 152 straipsnyje numatyta atskirųjų skundų padavimo tvarka, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą. Teismas išaiškino pareiškėjui, jog tuo atveju, jei bus teigiamas apeliacinis skundas dėl teismo galutinio procesinio sprendimo, priimto išnagrinėjus bylą pirmojoje instancijoje, pareiškėjas turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti taip pat ir motyvus, susijusius su pareiškimu, pateiktu dėl nušalinimo, išnagrinėjimu, pateikti argumentus, kuriais grindžia galimą teismo šališkumą. III.Pareiškėjas PRS1 atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2026 m. liepos 8 d. nutartį ir įpareigoti teismą nušalinimo klausimą nagrinėti kompetentingai, nešališkai teisėjų kolegijai, kreiptis į Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos kompetentingas institucijas. Pareiškėjas taip pat prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, atskirojo skundo nagrinėjimui panaudoti tiesiogiai susijusių teisminių procesų ir bylų medžiagas. Pareiškėjas išreiškia abejones dėl nutartį priėmusio teisėjo objektyvumo.Pareiškėjas nurodo, kad Regionų administracinis teismas netinkamai taiko administracinių teismų praktiką. Teismas tyčia užkerta kelią pareiškėjo procesinių teisių įgyvendinimui ir tikslingai naudojasi aplinkybėmis, jog pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo bei negali gauti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.Atsakovas nurodo, kad ABTĮ tiesiogiai nenustato, kad nutartys, kuriomis išsprendžiamas nušalinimo klausimas būtų skundžiamos atskiruoju skundu. Administracinių teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) priimtos nutartys atskiraisiais skundais negali būti skundžiamos. Skundžiama 2026 m. birželio 30 d. nutartimi Regionų administracinio teismo pirmininkas netenkino pareiškėjo pareiškimo dėl Regionų administracinio teismo teisėjo Žano Kubecko bei visų Regionų administracinio teismo teisėjų nušalinimo nuo administracinės bylos Nr. I2-6511-621/2026 nagrinėjimo ir nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ši nutartis neskundžiama. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos nuomone, Regionų administracinis teismas 2026 m. liepos 8 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą. Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, nepagrįstą jokiais argumentais ar įrodymais. Aplinkybės, jog jo prašymai (be kita ko, sujungti bylas) netenkinami ar procesiniai sprendimai priimami ne tokie, kokių nori pareiškėjas (be kita ko, dėl nušalinimo), savaime nesuponuoja vertinimo dėl teisėjų šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi.Teisėjų kolegijakonstatuoja:IV.Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 30 d. nutarties panaikinimo, pagrįstumas ir teisėtumas.Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 30 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl nušalinimo, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai ir nėra skundžiama atskiruoju skundu.Pareiškėjas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu primintina, kad atskiriesiems skundams, kurie paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 153 str. 2 d.), paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjas nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina bylą pagal jo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių bylai pagal pareiškėjo atskirąjį skundą teisingai išspręsti yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.Dėl atskirojo skundo motyvų, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pažymėtina, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1411-624/2025 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, pati savaime negali būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018 ir kt.). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pirmosios instancijos teismo teisėjas, spręsdamas pareiškėjo 2026 m. liepos 7 d. atskirojo skundo (reg. DOK-47804) priėmimo klausimą, buvo šališkas. Taigi pareiškėjo argumentai dėl teisėjo šališkumo atmetami kaip nepagrįsti.ABTĮ 152 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pažymėtina, jog teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, kai dėl jos bylos procesas nėra pradedamas (pvz., nutartis atsisakyti priimti skundą), tęsiamas (pvz., nutartis, kuria atsisakoma tenkinti proceso šalies prašymą dėl administracinės bylos atnaujinimo) arba kai dėl nutarties priėmimo procesas byloje užbaigiamas (pvz., nutartis palikti skundą nenagrinėtą ar bylą nutraukti) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-395-552/2024). ABTĮ tiesiogiai nenustato, kad nutartys, kuriomis išsprendžiamas nušalinimo klausimas būtų skundžiamos atskiruoju skundu. Administracinių teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) priimtos nutartys atskiraisiais skundais negali būti skundžiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-45-556/2021 ir kt.).Kadangi ABTĮ nenustato, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis, kuria yra išsprendžiamas klausimas dėl teisėjo (ne)nušalinimo, gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui, be to, tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, Regionų administracinis teismas 2026 m. liepos 8 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriame pareiškėjas prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 30 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl nušalinimo.Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 8 d. nutarties teisėtumo klausimas, todėl teisėjų kolegija kaip nesusijusius su nagrinėjama byla atmeta kitus pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytus argumentus ir prašymus. Teisėjų kolegija pareiškėjui taip pat išaiškina, kad prašymai kreiptis į įvairias institucijas dėl išaiškinimų sprendžiami ginčą nagrinėjant iš esmės.Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 8 d. nutartį nėra pagrindo.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegijanutaria:Pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Arūnas Dirvonas Rasa Ragulskytė-Markovienė Milda Vainienė