Kauno apygardos teismo nutartis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-372-530/2026 Teisminio proceso Nr. 4-22-3-15661-2026-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4,1; 21.11.10Kauno apygardos teismasN u T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 29 d.KaunasKauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė,apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos TRA1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria TRA1 skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2026 m. liepos 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.Teismas n u s t a t ė :Institucijos 2026 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) TRA1 patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji 2026 m. birželio 3 d. 12.44 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, krašto kelio (duomenys neskelbtini) 16-ajame kilometre, vairuodama transporto priemonę ir lenkdama kitą transporto priemonę įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą pažeisdama kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ reikalavimą, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.6 punktą ir padarydama administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje. TRA1 šiuo nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams. TRA1 nesutikdama su šiuo nutarimu apskundė jį Kauno apylinkės teismui prašydama jį pakeisti: neskirti jai administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo arba paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 mėnesio. Teisiamojo posėdžio metu TRA1 prašė peržiūrėti paskirtos poveikio priemonės individualizavimą, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, švelninti poveikio priemonę arba jos visai neskirti. Kauno apylinkės teismas 2026 m. rugpjūčio 31 d. priėmė nutartį, kuria TRA1 skundo netenkino motyvuodamas tuo, kad jos charakterizuojančių duomenų visuma, nurodyti argumentai, susiję su jos sveikatos būkle, jos šeimos ir artimos aplinkos gerove, darbinių pareigų vykdymu, kitais nepatogumais, tiek ir priežastis, nulėmusi jos neteisėtą elgesį, negali būti laikomos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą jai taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.Nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi TRA1 (toliau – ir pareiškėja) pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo pakeisti šią nutartį ir Institucijos 2026 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo, t. y. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį neskirti jai specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o nutarimo dalį dėl 170 Eur baudos palikti nepakeistą.Skunde nurodoma, kad teismas neatliko individualaus proporcingumo vertinimo. Teigiama, kad teismas pareiškėjos pateiktas darbo, šeimos, vaiko, motinos priežiūros, gyvenamosios kaimo vietovės, sveikatos ir pagalbos nebuvimo aplinkybes vertino izoliuotai, o ne kaip vieną socialinį, ekonominį ir faktinį kompleksą.Skunde teigiama, kad teisės vairuoti atėmimas nėra vien nepatogumas ar komforto sumažėjimas. Tai yra reali grėsmė vienu metu prarasti savarankišką atvykimą į darbą (duomenys neskelbtini), neužtikrinti nepilnamečio vaiko kasdienio nuvežimo į ugdymo įstaigą, sutrikdyti senyvo amžiaus sergančios motinos priežiūrą ir apsunkinti pačios pareiškėjos gydymo tęstinumą. Teigiama, kad apylinkės teismas skundą atmetė, be kita ko, remdamasis teiginiu, jog nebuvo objektyviai įrodyta susisiekimo alternatyvų nebuvimas, vaiko tėvo faktinės pagalbos nebuvimas, sveikatos aplinkybių aktualumas ir ankstesnių KET pažeidimų reikšmė. Nurodoma, kad pateiktuose papildomuose įrodymuose šios aplinkybės yra patikslintos. Apeliantės vertinimu, apylinkės teismas nurodydamas, jog pareiškėja gali naudotis viešuoju transportu ar važiuoti su persėdimais, tokios išvados neparėmė nei konkrečiu maršrutu, nei konkrečiais laikais, nei faktiniu suderinamumu su pareiškėjos darbo pamainomis, vaiko mokyklos laiku ir motinos priežiūros poreikiais. Nurodoma jog, pridėti maršrutų ir tvarkaraščių duomenys rodo, kad susisiekimas nėra reguliarus, patikimas ir realiai veikiantis visoms pareiškėjos pareigoms vykdyti. Pažymima, kad pareiškėjos darbo vieta yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Oficialiai skelbiamuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktuose ši (duomenys neskelbtini) nurodyta kaip veikianti visomis savaitės dienomis visą parą. Teigiama, kad tai paaiškina ir darbo organizavimo specifiką: darbas vykdomas pamainomis, todėl realus atvykimas į darbo vietą priklauso ne nuo abstraktaus viešojo transporto egzistavimo, o nuo konkrečių pamainos pradžios ir pabaigos laikų.Skunde pažymima, kad teismo abstrakti užuomina į alternatyvas, įskaitant taksi, samdomą vairuotoją ar kelionę dviračiu, nėra realus teisinis atsakymas į klausimą, ar trijų mėnesių teisės vairuoti atėmimas yra proporcingas. Nurodoma, kad pagal viešai skelbiamas (duomenys neskelbtini) kaimo ir (duomenys neskelbtini) vietos koordinates, vien tiesus atstumas tarp pareiškėjos gyvenamosios vietos ir darbo vietos viršija keturiasdešimt kilometrų, o faktinis kelias yra dar ilgesnis. Skunde pažymima, kad teismo išvada, kad pareiškėja gali rinktis taksi ar samdyti vairuotoją, yra neįrodytas ir socialiai formalus teiginys. Kadangi trijų mėnesių kasdienis ar reguliariai pasikartojantis mokamas pavėžėjimas iš kaimo vietovės į (duomenys neskelbtini) ir atgal, kartu užtikrinant vaiko bei motinos poreikius, būtų per brangus. Tuo tarpu teismas nenustatė tokių paslaugų kainos, jų prieinamumo (duomenys neskelbtini) kaime, pareiškėjos pajamų santykio su šiomis išlaidomis ar faktinės galimybės tokiomis paslaugomis naudotis pamaininio darbo režimu.Skunde akcentuojama, kad kasdienė vaiko teisė lankyti ugdymo įstaigą ir laiku grįžti namo priklauso nuo pareiškėjos mobilumo. Teigiama, kad teismas pats nutartyje nurodė, kad pagal (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristiką vaikas vežiojamas į (duomenys neskelbtini) gimnaziją, esančią maždaug 15 km nuo gyvenamosios vietos. Nurodoma, kad teismo nuoroda į ankstesnės civilinės bylos duomenis apie tėvų bendradarbiavimo pareigą nepaneigia faktinės aplinkybės, kad vaiko tėvas šioje konkrečioje situacijoje prie kasdienio vaiko vežiojimo fiziškai ir organizaciškai neprisideda. Teigiama, kad teisinė pareiga rūpintis vaiku nėra lygi realiam kasdieniam dalyvavimui. Taigi, teismas negalėjo bendros civilinės pareigos transformuoti į prezumpciją, kad tėvas faktiškai gali pakeisti pareiškėją trims mėnesiams. Kadangi civilinėje byloje nustatytas teisinis tėvų bendradarbiavimo modelis nėra įrodymas apie faktinį grafiką, gyvenamąją vietą, darbo režimą, transporto priemonės turėjimą ar realų bendravimo dažnumą, todėl tokia teismo išvada yra tik prielaida, o ne įrodymais pagrįstas faktas. Tuo tarpu dabartinis pareiškėjos sutuoktinis yra laisvės atėmimo vietoje. Todėl jis negali suteikti nei finansinės, nei fizinės, nei organizacinės pagalbos, kuri realiai pakeistų pareiškėją. Ir ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo nutartyje nebuvo įvertinta kaip atskiras, savarankišką reikšmę turintis faktas, nors būtent ji paneigia abstraktų teismo samprotavimą apie galimus artimųjų, draugų ar aplinkinių pagalbos šaltinius. Jeigu pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva rėmėsi kitų civilinių bylų duomenimis kaip reikšmingu skundo atmetimo argumentu, jis turėjo užtikrinti, kad ši aplinkybė būtų aiškiai atskleista pareiškėjai ir būtų suteikta reali galimybė pateikti paaiškinimus dėl jos faktinės reikšmės. Skunde teigiama, kad pareiškėja taip pat rūpinasi senyvo amžiaus sergančia motina, gyvenančia kaimiškoje vietovėje. Ir motinos priežiūra apima ne tik emocinį ryšį ar atsitiktinį pavėžėjimą, bet ir aprūpinimą, nuvežimą į gydymo įstaigas, pagalbą kasdienėje buityje bei gydymo organizavimą. Tuo tarpu šios aplinkybės turi būti vertinamos kartu su pareiškėjos darbo grafiku ir vaiko priežiūra. Be to, pareiškėja turi ir savo sveikatos priežiūros poreikių. Jai buvo atlikta operacija, dėl kurios reikalingas gydymo tęstinumas ir vykimas į gydymo įstaigas. Taigi, pareiškėja vykdo vaiko ir savo motinos priežiūros pareigas, dirba kitame mieste, neturi realios pagalbos ir pati turi objektyvų poreikį lankytis gydymo įstaigose. Skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir į aukštesnio teismo formuojamą praktiką, kurioje nurodoma, jog kiekvieną bylą reikia vertinti individualiai, pagal konkrečias bylos aplinkybes, pavojingumą ir padarinių buvimą (Nr. AN2-619-348/2017; Nr. eAN2-22-497/2023; Nr. AN2-5-348/2024). O norint asmenį pripažinti sistemingu KET pažeidėju, būtina atsižvelgti į ankstesnių pažeidimų pobūdį, aplinkybes, ne tik į pažeidimų skaičių (Nr. AN2-5-348/2024; Nr. eII-128-834/2026). Pažymint, kad poveikio priemonės „neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia“ teisėtiems tikslams pasiekti (Nr. AN2-619-348/2017).Pasak pareiškėjos, skundžiamoje byloje nėra duomenų apie eismo įvykį, žalą, nukentėjusius asmenis, priverstinį kitų eismo dalyvių staigų stabdymą ar krypties keitimą, neblaivumą, chuliganiškas paskatas, lenktyniavimą ar pakartotinį pavojingą manevravimą. Ir tai nors nepašalina administracinės atsakomybės, tačiau mažina individualaus poveikio priemonės griežtumo poreikį, kai kartu yra nustatytos labai intensyvios socialinės pasekmės.Institucija pateikė atsiliepimą į TRA1 apeliacinį skundą, kuriame prašo skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.Atsiliepime nurodoma, kad apeliantės kaltė byloje įrodyta surinktų duomenų ir įrodymų visetu. Duomenys ir įrodymai vienas kitą papildo ir Kauno apylinkės teismo padarytos išvados yra teisėtos ir teisingos, kadangi teismas įvertino ir pareiškėjos prašymą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies normų taikymo. Atsiliepime pažymima, kad apylinkės teismas skundo nagrinėjimo metu buvo aktyvus, aktyviai tyrė surinktus įrodymus, proceso šalims užtikrino rungimosi principu grįstus posėdžius, suteikė teisę pateikti reikšmingus bylai duomenis, užtikrino nešališką procesą. Atsiliepime teigiama, kad teismas savo išvadas ir argumentus išdėstė nutartyje smulkiai, aiškiai ir nedviprasmiškai. O apeliaciniame skunde nenurodomos ypatingai naujos aplinkybės, argumentai, kurių esminiai klausimai nebūtų tirti apylinkės teisme ir nebūtų jo įvertinti.Atsiliepime pažymima, kad Institucija pareiškėjos skundo teiginius vertina, kaip jos gynybinę poziciją, bandymą išvengti administracinės atsakomybės, sušvelninti savo padėtį. Teigiama, kad sutikti su skundo reikalavimais negalima ir dėl to, kad būdama pakankamai brandi asmenybė, turėdama bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, kas akcentuojama ir skunde, ji nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. O darydama administracinį nusižengimą, pareiškėja prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakinga yra ji pati. Tuo tarpu neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pabrėžiant, kad asmuo, puoselėdamas šeimyninius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti šeimos nariais, turi būti itin atidus, nes nurodytos gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai.Teismask o n s t a t u o j a : TRA1 apeliacinis skundas netenkinamas. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). TRA1 paduodama skundą apygardos teismui jame neginčija savo kaltės dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir už tai jai paskirtos 170 eurų dydžio baudos. Apeliaciniame skunde keliamas tik TRA1 paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas – prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti pažeidėjos kalte padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą pagrindo taip pat neturi, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kelias alternatyvias veikas, iš kurių viena už lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 6 dalis).Nagrinėjamu atveju TRA1 Institucijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo nubausta 170 eurų dydžio bauda bei jai paskirta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.Analizuojant apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016). Nors ANK 34 straipsnio 6 dalyje įsakmiai ir nenurodoma, jog norint taikyti šio straipsnio nuostatas byloje privaloma nustatyti išskirtines aplinkybes, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės negali būti įprastos ir būdingos daugeliui bylų, kadangi tokiu atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, kas iš esmės neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų.Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, įvertinus pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundo ir atsiliepimo argumentus, apygardos teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo TRA1 taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, aukštesniojo teismo vertinimu, neįrodo išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinė poveikio priemonė pažeidėjai turėtų būti švelninama. Be to visos aplinkybės nurodytos skunde iš esmės jau buvo įvertintos priimant apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartį.Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pasisakydamas dėl TRA1 prašomų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų įvertino pačios pažeidėjos asmenybę ir skunde dėstomų aplinkybių susijusių su jos darbine veikla, rūpinimusi senyvo amžiaus motina ir nepilnamečiu sūnumi bei sveikatos būkle nelaikė išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti jai paskirtą nuobaudą – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 mėnesiams. Su kuo visiškai sutinka ir apygardos teismas.Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.Vertinant padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą pažymėtina, kad nors skunde ir nurodoma, jog pareiškėjos padarytas pažeidimas nesukėlė jokių pasekmių ar žalos, nebuvo padarytas vairuojant chuliganiškai ar esant neblaiviai, taip pat kiti eismo dalyviai nebuvo priversti staigiai stabdyti ar keisti krypties bei pan., tačiau įstatymų leidėjas už šį nusižengimą numatęs ne tik piniginę baudą, bet ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, bei nustatęs konkrečias jo ribas, neabejotinai vertino nusižengimo pavojingumą, nereikalaudamas padarinių kilimo ir siekė ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų. Tuo tarpu atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam bei kitus KET pažeidimus numatyta kituose ANK straipsniuose, todėl šį TRA1 padaryta nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, laikyti mažiau pavojingu apygardos teismas neturi jokio teisinio pagrindo.Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad TRA1 per 5 metų laikotarpį teise vairuoti transporto priemones naudojosi itin neatsakingai, iš viso administracine tvarka baudas 12 kartų, pagrinde už Kelių eismo taisyklių pažeidimus susijusius su greičio viršijimu. Nors visos baudos yra sumokėtos, tačiau ne viena administracinė nuobauda vis dar galioja. O tai TRA1 necharakterizuoja teigiamai, kaip asmens preciziškai besilaikančio įstatymų reikalavimų ir kritiškai vertinančio savo elgesį. Priešingai, leidžia abejoti, jog tolimesniu savo požiūriu ir elgesiu pareiškėja įrodys, kad ateityje ji griežtai laikysis įstatymų ir kitų teisės aktų normų reikalavimų, taip pat nepažeidinės Kelių eismo taisyklių.Aukštesnysis teismas neabejoja, kad teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas tris mėnesius TRA1 sukels tam tikrus nepatogumus. Tačiau akcentuotina, jog apeliaciniame skunde plačiai išdėstytos aplinkybės, susijusios tiek su darbine veikla, tiek su šeimos rūpinimusi bei poreikių tenkinimu sveikatinimosi tikslais nelaikytinos ypatingai švelninančiomis atsakomybę ir nesudarančiomis pagrindo pareiškėjai administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimo netaikyti. Kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Nors byloje esančioje (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus pažymoje ir nurodoma, kad pareiškėjos sūnus į gimnaziją yra vežamas TRA1 automobiliu, nes tiesioginio autobuso iš kaimo, kuriame mokinys gyvena, nėra. Tačiau patikrinus mokymosi įstaigos internetinį puslapį, nustatyta, kad maršrutu (duomenys neskelbtini) gimnazija važiuoja mokyklinis autobusas. Todėl pareiškėjos sūnaus susiekimas su mokymosi įstaiga neabejotinai yra užtikrintas. Sutinkant ir su apylinkės teismo išvada, kad neatidėliotinais atvejais sūnaus poreikiams tenkinti gali būti pasitelktas ir tėvas. Ypač, kai motinos darbas yra pamainomis. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės charakteristika patvirtina, kad pati TRA1 gyvena su savo senyvo amžiaus sergančia motina, todėl jos poreikiai pareiškėjai laikinai netekus teisės vairuoti reikšmingai nenukentės. Be to pablogėjus tiek pačios TRA1, tiek jos motinos sveikatos būklei, neatidėliotina medicinos pagalba teikiama ir namuose. O aplinkybės, kad TRA1 netekus teisės vairuoti kurį laiką reikės patirti papildomas išlaidas (samdytis taksi, ar kitus asmenis galinčius ją pavežti) arba nesant finansinių galimybių derinti darbo laiko grafiką prie viešojo transporto tvarkaraščio, negali būti iškeliamos aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose. Taigi, apygardos teismo vertinimu, dėl administracinio nusižengimo įvykdymo atsirasiančios neigiamos pasekmės yra adekvačios, jos nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.Pažymėtina, kad TRA1 pateikdama skundą apylinkės teismui išreiškė prašymą jos skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl nepagrįstais laikyti skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva skundžiamoje nutartyje rėmęsis kitos civilinės bylos duomenimis turėjo užtikrinti, kad ši aplinkybė būtų aiškiai atskleista ir pareiškėjai. Tuo tarpu nesutikimą, kad vaiko tėvas gali užtikrinti sūnaus poreikius, pareiškėja išreiškė apeliaciniame skunde, todėl jos teisės nagrinėjamu atveju iš esmės nebuvo apribotos. Pasisakant dėl apeliaciniame skunde nurodytos teismų praktikos, pabrėžiama, jog pagal Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, tik Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Todėl pareiškėjos skunde nurodomos apylinkės ir apygardos teismų nutartys precedento galios neturi. Be to teismų sprendimai besąlygiškai neįpareigoja skundą nagrinėjantį teismą priimti analogišką sprendimą, kadangi kiekvienoje byloje nusižengimo faktinės aplinkybės, jį padariusį asmenį charakterizuojantys duomenys yra vertinami individualiai ir, tik esant iš esmės analogiškai situacijai, gali būti vadovaujamasi ankstesniuose sprendimuose suformuotomis teisės aiškinimo bei taikymo taisyklėmis. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad TRA1 paskirta 3 mėnesių trukmės administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų ir poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti pareiškėjui paskirtą minimalios trukmės administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu TRA1 būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje apygardos teismas nenustatė. Dėl to administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, skundžiamą teismo nutartį bei Institucijos nutarimą paliekant galioti be pakeitimų, kaip teisėtus ir pagrįstus.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,n u t a r i a :palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos TRA1 apeliacinio skundo netenkinti.Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.Teisėja Danutė Giačaitė