Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. eA-636-821/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09246-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 32(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 28 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Ivetos Pelienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė:I.Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, ir CPVA) 2023 m. spalio 4 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (reg. Nr. 2023/3-35-225) (toliau – ir Sprendimas); 2) tuo atveju, jei teismas spręstų, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, sumažinti CPVA Sprendimu pritaikytą finansinę korekciją iki konkretaus dydžio – 5 941,97 Eur; 3) tuo atveju, jei teismas spręstų, kad CPVA finansinė korekcija yra teisinga, sumažinti Sprendimu pritaikytą finansinę korekciją iki 1 proc. dydžio; 4)priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir projekto vykdytojas, perkančioji organizacija) įgyvendino projektą „Kompleksinis tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų tvarkymas“, projekto kodas Nr. 07.1.1- CPVA-R-904-31-0016 (toliau – ir Projektas) pagal su Agentūra sudarytą projekto sutartį Nr. 07.1.1-CPVA-R-904-31-0016 (toliau – ir Projekto sutartis). Siekdama įgyvendinti projektą, Administracija įvykdė supaprastintą pirkimą atviro konkurso būdu „Kompleksinio tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų sutvarkymo darbai su darbo projekto parengimu“ (toliau – ir pirkimas). Skelbimas apie pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) paskelbtas 2019 m. lapkričio 4 d., pirkimo objektas buvo skaidomas į 3 dalis. Administracija ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „VVARFF“ (toliau – ir Rangovas) 2020 m. sausio 29 d. sudarė rangos sutartį Nr. J9-391 (toliau – ir Pirkimo sutartis), kurios objektas – kompleksinio tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų sutvarkymo darbai su darbo projekto parengimu.Skundžiamu Sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalimi, 89 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT) 311 punktu, 7 priedo 6 punktu, 7 priedo 10 punktu, Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) nuostatomis, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, pritaikyta 10 proc. dydžio nuo pirkimo sutarties vertės finansinė korekcija, kuri lygi 569 435,46 Eur.Vykdomam Projektui finansinę korekciją CPVA pritaikė dėl to, jog dėl objektyvių priežasčių pratęsus Pirkimo sutarties galiojimo terminą, Rangovas neužtikrino, kad pratęsto termino metu galiotų pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas ir civilinės atsakomybės draudimas (toliau – ir CAD). Dėl šios priežasties CPVA vertino, kad buvo iš esmės pakeista pirkimo sutartis – esą toks viešojo pirkimo sąlygos pakeitimas galėjo pritraukti naujų dalyvių ir pakeitė pirkimo sutarties šalių ekonominę pusiausvyrą Rangovo naudai.Aplinkybė, kad Rangovas neužtikrino, jog viso pirkimo sutarties galiojimo termino metu galiotų CAD ir Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimai, negali būti laikomi esminiu Pirkimo sutarties pakeitimu, kadangi pareiškėjo (ne)veikimas neturėjo įtakos tiekėjų konkurencijai, Europos Sąjungos (toliau – ir ES) biudžetui ir sutarties šalių ekonominei pusiausvyrai. CAD ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentų nepratęsimas Rangovui leido neženkliai sutapyti. Būtent Rangovo patirti mažareikšmiai sutaupymai turėtų būti pripažinti žala ES biudžetui, o CPVA taikyta finansinė korekcija, vadovaujantis Gairėse nustatyta tvarka, negalėtų viršyti faktinės žalos dydžio.Kiekvienu individualiu atveju siekiant nustatyti finansinės pataisos dydį yra būtina vadovautis proporcingumo principu. Tačiau nei PAFT, nei su Gairėmis susijusiuose teisės aktuose nėra detalizuotos taisyklės, kaip taikant finansines korekcijas ir įgyvendinant proporcingumo principo reikalavimus, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir susijusius finansinius nuostolius, galima mažinti konkrečios finansinės korekcijos Gairėse nustatytos fiksuotos išraiškos (5, 10, 25, 100 proc.) dydį ir, pavyzdžiui, vietoje 5 proc. dydžio finansinės korekcijos skirti 3 ar 1 proc. dydžio finansinę korekciją. Pažymėtina, kad ESTT jurisprudencijoje, konstatuota, kad Gairės valstybės narėms nėra privalomos, jos yra tik rekomendacinio pobūdžio, o valstybės narės privalo laikytis proporcingumo principo. Šiais išaiškinimais vadovaujamasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Atsižvelgiant į tai, CPVA turi nustatyti, ar pažeidimas darė įtaką ES biudžetui (jei nebuvo įtakos, finansinės korekcijos neskirti), jei taip – nustatyti konkretų žalos dydį. Tik tuomet, kai nėra galimybės nustatyti pažeidimu padarytos žalos konkretaus dydžio, pažeidimo tyrimą atliekanti institucija privalo taikyti fiksuoto dydžio finansinę korekciją vadovaujantis proporcingumo principu.Pirkimo sutarties pakeitimas buvo teisėtas ir tenkino VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 4 –5 punktų sąlygas, kadangi aplinkybė, jog pirkimo sutarties galiojimo metu nebuvo pratęstas CAD ir draudimo laidavimo raštų galiojimo terminas, neturėjo įtakos tiekėjų konkurencijai, nepakeitė pirkimo sutarties šalių ekonominės pusiausvyros, o šį pakeitimą įtraukus į pradinį Pirkimą nebūtų gauta daugiau pasiūlymų.Aplinkybė, jog CAD ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimai nebuvo pratęsti, negalėjo turėti net potencialios įtakos tiekėjų konkurencijai. Šiuo atveju, Pirkimo sutarties vertė – 5 694 354,59 Eur su PVM. Visoms 3 Pirkimo dalims Rangovo CAD ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas dviejų metų laikotarpiui kainavo neženklią sumą – 8 941,97 Eur (5 594,07 Eur už Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, 3 347,90 Eur už CAD). Tai reiškia, jog CAD ir Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas sudarė 0,157 proc. Pirkimo sutarties vertės su PVM. Taigi, Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo kaina, lyginant su visa Pirkimo sutarties verte, yra nereikšmingai maža. Be to, CAD yra skirtas užtikrinti, jog draudžiamojo įvykio atveju pareiškėjui draudimo bendrovė padengs kilusią žalą dėl Rangovo veiksmų, o Rangovui bus palengvinama ekonominė našta. Statybos darbų rinkoje veikiantys profesionalai žino, jog egzistuoja rizika, kad statybos darbų terminas vykdant sutartį gali būti pratęsiamas ir dėl to kils pareiga pratęsti CAD liudijimų galiojimo terminą. Dėl to skaičiuojant atitinkamame pirkime teikiamą pasiūlymo kainą aptarta rizika yra įtraukiama į pasiūlymo kainą. Dėl šių priežasčių CAD galiojimo terminas rangos pirkimuose įtakos tiekėjų apsisprendimui dalyvauti atitinkamame pirkime neturi. Bet kuri suma už Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą visoms trims dalims jokia apimtimi negalėjo turėti įtakos rinkoje veikiančių tiekėjų apsisprendimui dalyvauti Pirkime, kadangi ši suma, lyginant su sutarties verte, yra mažareikšmė. Be to, Pirkimo sutartis buvo įvykdyta tinkamai, o poreikio panaudoti Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą ar CAD nebuvo. Šiuo atveju tiekėjas sutartyje nustatytus darbus atliko ir juos perdavė pareiškėjui. Kitaip tariant, buvo pasiektas sutarties įvykdymo užtikrinimo tikslas – Pirkimo sutartis įvykdyta tinkamai, tekėjo profesionalumo ir kompetencijos dėka neatsirado jokių nuostolių, Pirkimo sutartis nebuvo nutraukta.Pareiškėjo (ne)atlikti veiksmai nepasireiškė Pirkimo sutarties kainos padidinimu. Be to, Rangovas CAD ir sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentų nepratęsė, tačiau už tai papildomų pinigų taip pat negavo. Kita vertus, preziumuojant, jog Rangovui pratęsti CAD ir Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimus papildomiems 15 mėn. būtų kainavę tiek pat, kiek šiuos kainavo įsigyti Pirkimo sutarties sudarymo metu (nors įvertinus trumpesnį šių dokumentų galiojimo terminą (pirminiai galiojo 24 mėn.), bei aplinkybę, jog tuo metu, kai reikėjo pratęsti šių dokumentų galiojimo terminą, darbai jau buvo atlikti), tikėtina, jog CAD ir sutarties įvykdymo užtikrinimo kaina turėjo būti mažesnė, Rangovas „sutaupė“ neženkliai – 8 941,97 Eur. Rangovas, neužtikrindamas jog CAD ir sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentai galiotų visą pirkimo sutarties laikotarpį, neatliko esminio pažeidimo, kadangi šis pažeidimas nebuvo susijęs su rangos darbų atlikimo terminais, Pirkimo sutarties objektu buvę darbai buvo atlikti ir perduoti pareiškėjai, o Pirkimo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu būtų sukėlęs kur kas didesnius nuostolius – pareiškėjui būtų tekę organizuoti naują ir itin rinkai nepatrauklų viešąjį pirkimą.Taigi, pareiškėjas neatliko esminio sutarties pakeitimo, kadangi aplinkybė, jog CAD ir Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimai nebuvo pratęsti, neturėjo įtakos tiekėjų konkurencijai ir tiekėjų apsisprendimui dalyvauti Pirkime ir aptariamu ,,pakeitimu“ Pirkimo sutarties šalių ekonominė pusiausvyra pakeista nebuvo. Dėl to atliktas pakeitimas nėra laikomas esminiu, kaip apibrėžta VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 4 dalyje, todėl yra teisėtas.Jeigu teismas spręstų, jog pareiškėjas padarė pažeidimą, toks pažeidimas turėtų būti laikomas formaliu ir nesuderinamu su finansinių korekcijų taikymo tikslais. Šiuo atveju atliktas pažeidimas ne tik kad nepadarė žalos ES biudžetui, bet ir net negalėjo jos sukelti. Atkreiptinas dėmesys, kad tiekėjas sutartyje nustatytus darbus atliko ir juos perdavė pareiškėjui. Taigi, pareiškėjo nukrypimai nuo Pirkimo sutarties 11 ir 12 punktų nuostatų neturėtų būti kvalifikuojami pažeidimu.Jeigu teismas laikytųsi pozicijos, jog pažeidimas padarytas, CPVA turėjo pareigą taikyti konkretaus dydžio finansinę korekciją, t. y. nustatyti konkretų ES biudžetui padarytos finansinės korekcijos dydį – 5 941,97 Eur – ir jį taikyti, o ne priimti sprendimą dėl fiksuoto dydžio finansinės korekcijos taikymo ir nepagrįstai paskirti neproporcingą 10 proc. dydžio Pirkimo sutarties vertės finansinę korekciją. Jeigu CPVA fiksuoto dydžio finansinę korekciją pritaikė pagrįstai, ši privalo būti laikoma neproporcinga ir mažintina.Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:Pirkimo sutartyje numatytas sutarties įvykdymo užtikrinimas ir statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomasis draudimas privalėjo galioti visą šios sutarties vykdymo laikotarpį iki statybos užbaigimo akto ir (ar) deklaracijos išrašymo dienos. Agentūra Sprendime pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos atliko esminį Pirkimo sutarties pakeitimą.Nėra aišku, kiek būtų kainavę nauji draudimai ar jų pratęsimai praėjus dvejiems metams po draudimų įsigijimų. Nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2022 m. vasario 4 d. pasaulyje ir Lietuvoje keitėsi geopolitinė bei ekonominė situacija dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos. Įvertinus Rangovo finansinę informaciją, kuri pateikta rekvizitai.lt internetinėje svetainėje, nustatyta, kad pandeminiu ir popandeminiu laikotarpiu (2021–2022 metais) tam tikri Rangovo finansiniai rodikliai prastėjo, lyginant juos su ankstesniais laikotarpiais (pvz., grynojo pelningumo rodiklis 2021 metais smuko 6,22 procentiniais punktais ir sudarė tik 0,09 proc., lyginant su 2020 metų 6,31 proc. rodikliu, o grynasis pelnas sumažėjo apie 1,26 mln. Eur., t. y. nuo 1 276 266 Eur iki 16 185 00 Eur).Finansiniai Rangovo rodikliai sutarties įgyvendinimo laikotarpiu ženkliai pakito, be to, draudimo rizika padidėjo, nes sutarties darbai buvo sustabdyti iš viso 191 dieną, todėl nėra aišku, kokia faktinė draudimo įmoka už draudimus būtų paskaičiuota ir, ar atsižvelgiant į suprastėjusius Rangovo finansinius rodiklius ir padidėjusią draudimo riziką, draudimų pratęsimai / nauji draudimai apskritai būtų išduoti. Taigi, pareiškėjo nurodyta draudimų kaina yra objektyviai nepagrįsta, nes nėra įvertinta sutarties vykdymo metu pasikeitusi finansinė Rangovo padėtis, padidėjusi sutarties įgyvendinimo draudimo rizika dėl sutarties darbų stabdymo. Neanalizuoti draudikų elgesio pokyčiai įvertinant tai, kaip jie galėjo keistis dėl vykstančių neigiamų ekonominių pokyčių 2020–2022 metais. Pareiškėjas teigia, kad sutarties įvykdymo užtikrinimo terminas neturi potencialios įtakos tiekėjų apsisprendimui dalyvauti pirkime, tačiau tokia pozicija teikiama selektyviai, nenurodant visų, banko garantijos ar laidavimo išdavimo sąlygų. Šiuo atveju bankas neapsiriboja tik nustatytos įmokos dydžiu (0,5 proc. nuo garantuojamos sumos), o klientas dar papildomai privalėtų deponuoti (arba įgyvendinti kitas pasirinktas garantijos suteikimo sąlygas) išduodamos garantijos ar laidavimo dydžio lėšas, t. y. garantijos ar laidavimo galiojimo laikotarpiu pinigų suma, kuriai išduodama banko garantija ar laidavimas yra „užšaldomi“ banko sąskaitoje ir šia pinigų suma klientas negali disponuoti iki garantijos ar laidavimo pabaigos.Be to, pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu, t. y. naujų draudimų ar jų pratęsimų kaina nėra svarbi, nes vadovaujantis Pirkimo sutarties nuostatomis, neužtikrinus sutarties vykdymo, nepratęsus draudimų turėjo būti taikomos sutartyje nustatytos sankcijos. Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas pagal sutarties 11.1 punktą turi būti besąlyginis ir neatšaukiamas ir turi galioti visą sutarties galiojimo laikotarpį. Pirkimų sutarties 14 punkte nustatyta, kad Rangovui nustatoma 500 Eur vertės bauda už nekokybiškai atliktus darbus, suteiktas paslaugas ir kitus sutarties pažeidimus, nesusijusius su vėlavimu, surašant pažeidimo / defektinį aktą už kiekvieną nustatytą atvejį. Bendra sutarties įvykdymo užtikrinimo suma, kurios privalėjo pareikalauti perkančioji organizacija, sudaro 279 168,26 Eur. Perkančioji organizacija iki 2022 m. gegužės 4 d. turėjo pareigą pareikalauti iš Rangovo naujų draudimų ar jų pratęsimų, o Rangovui minėtų dokumentų nepateikus per nurodytą laikotarpį, kreiptis į akcinę bendrovę (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ ir pareikalauti atlikimo laidavimo raštuose nurodytų užtikrinimo sumų.Prielaida, kad rinkoje veikiantys tiekėjai, pratęsus pirkimo sutarties įvykdymo terminą, būtų suinteresuoti draustis statybos darbus ir civilinę atsakomybę, nes to reikalauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir dėl to tokias rizikas vertintų savo pasiūlymuose, yra visiškai nepagrįsta. Šiuo atveju, CAD nėra savaime suprantamas reikalavimas pagal Statybos įstatymą, kaip bandoma nurodyti skunde. Perkančioji organizacija Pirkimo sutarties 12 punkte ir 29.1 punkte nustatydama reikalavimą dėl CAD visiems perkamiems statybos darbams, nustatė papildomą reikalavimą, kuris didžiajai daliai Pirkimo objekto nebuvo būtinas pagal Statybos įstatymą, tačiau tapo privalomu pagal sutartį, todėl ir dėl šios priežasties atleidus Rangovą nuo reikalavimo pateikti naują CAD ar pratęsti prieš tai pateiktą CAD 15 mėnesių laikotarpiui, yra akivaizdžiai sutarties sąlygos palengvinimas. Po draudimų galiojimo pabaigos III-oje teritorijoje aktyviai vyko statybos darbai, o kai kurių darbų grupių (etapų) eilučių darbai iki deklaruojamo laikotarpio net nebuvo pradėti. Atsižvelgiant į šią faktinę informaciją, vertintina, kad Rangovas aktyviai vykdė fizinius darbus ir juos aktavo perkančiajai organizacijai po draudimų galiojimo pabaigos. Atsižvelgiant į šiuos įrodymus, manytina, kad pareiškėjo argumentai (dėl pilnai atliktų darbų) yra nepagrįsti ir neatitinka faktinių aplinkybių. CPVA Sprendimu nenustatė esminio sutarties pažeidimo, Sprendime konstatuotas VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalies įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimas, nes perkančiajai organizacijai savo veiksmais ir / arba neveikimu de facto pakeitus Pirkimo sutarties 11.1 punktą, 12 punktą, buvo atliktas esminis šios sutarties pakeitimas taip, kaip jis suprantamas VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir 2 punkte. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, Gairių 1.1 punkte įtvirtina, kad viešųjų pirkimų pažeidimų atveju finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma dėl pažeidimo pobūdžio, todėl šiais atvejais susijusioms išlaidoms, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį ir sunkumą, laikantis Gairių 1.4 punkte nustatytų kriterijų turi būti taikoma fiksuoto dydžio pataisa. CPVA, vadovaudamasi proporcingumo principu ir įvertinusi pažeidimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdama į audito institucijos pastebėjimuose nurodytą siūlymą dėl aptariamo pažeidimo taikyti 10 proc. finansinę korekciją, pritaikė atitinkamą finansinę korekciją, nes perkančioji organizacija, vykdydama Pirkimo sutartį ir nepareikalaudama iš Rangovo naujų draudimų ar jų pratęsimų, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Be to, atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, daroma išvada, kad taikant finansines korekcijas už viešųjų pirkimų pažeidimus, nėra būtina, kad būtų kilę realūs tiesioginiai padariniai (pavyzdžiui, tiesioginė žala arba būtų atmesti konkrečių tiekėjų pasiūlymai), nes viešųjų pirkimų principų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais. Gairėse yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta teisinė prezumpcija, kad Gairėse nurodyti pažeidimai arba į juos panašūs turi finansinį poveikį ES finansiniams interesams, todėl juos nustačius turi būti taikoma finansinė korekcija.II.Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.Teismas nustatė, kad: Administracija, įgyvendindama projektą įvykdė supaprastintą pirkimą atviro konkurso būdu „Kompleksinio tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų sutvarkymo darbai su darbo projekto parengimu“ Nr. 457141. Pirkimo paskelbimo data CVP IS – 2019 m. lapkričio 4 d. Pirkimo objektas buvo skaidomas į tris dalis. Pirkime dėl trijų jo dalių varžėsi trys dalyviai ir išrinkus laimėtoją, su UAB „VVARFF“ dėl visų trijų pirkimo dalių 2020 m. sausio 29 d. buvo sudaryta viena Pirkimo sutartis. Sutarties vertė – 5 845 654,37 Eur su PVM, o sutarties vertė, tenkanti projektui – 5 694 354,59 Eur. Pirkimo sutarties įgyvendinimo priežiūros metu nustatyta, kad: 2021 m. liepos 8 d. papildomu susitarimu Nr. J9-1826 buvo susitarta pratęsti sutarties terminą iki 2022 m. rugpjūčio 28 d. dėl III pirkimo dalies – teritorijos nuo Sausio 15-osios g. iki Marijos Taikos karalienės bažnyčios ir prekybos centro „Saturnas“ prievolių įvykdymo (t. y. 3 mėn., skaičiuojant terminą nuo statybvietės perdavimo akto perdavimo); 2022 m. birželio 2 d. papildomu susitarimu Nr. J9-1778 buvo susitarta pratęsti sutarties terminą iki 2022 m. lapkričio 30 d.; 2022 m. spalio 25 d. papildomu susitarimu Nr. J9-3561 nuspręsta stabdyti sutarties vykdymą nuo 2022 m. spalio 19 d., kol bus atlikta AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ darbų dalis; darbus leista toliau vykdyti 2023 m. sausio 6 d. raštu Nr. (4.83E)-R2-70; 2023 m. sausio 20 d. papildomu susitarimu Nr. J9-255 nuspręsta stabdyti sutarties vykdymą nuo 2023 m. sausio 18 d. dėl to, kad II teritorijoje pagal klaidingai išduotą statybos leidimą negalima buvo pradėti statybos užbaigimo procedūrų; darbus leista toliau vykdyti 2023 m. gegužės 4 d. raštu Nr. (4.83E)-R2-1186.CPVA 2023 m. gegužės 22 d. per SFMIS2014 pranešimu Nr. PR001 paprašė projekto vykdytojo pateikti sutarties reikalavimus atitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą. Projekto vykdytojas 2023 m. gegužės 23 d. per SFMIS2014 pranešimu Nr. PR045 pateikė sutartinių įsipareigojimų laidavimo draudimus bei civilinės atsakomybės draudimo raštus.CPVA, įvertinusi tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, Sprendime konstatavo, kad įgyvendinant sutartį buvo nepagrįstai pakeistos Pirkimo sutarties 11.1 ir 12 punktų nuostatos, todėl projekto vykdytojas pažeidė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuriame įtvirtina, kad pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje. CPVA sprendė, jog pakeitus esminę Pirkimo sutarties sąlygą, projekto vykdytojas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. CPVA sprendė, kad šio pažeidimo atveju turi būti taikoma 10 proc. finansinė korekcija nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios projektui t. y. nuo 5 694 354,59 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 569 435,46 Eur.Teismas analizavo Viešųjų pirkimo įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, atkreipė dėmesį į VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, kai pirkimo sutarties pakeitimas laikomas esminiu. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad jis neatliko esminio Pirkimo sutarties pakeitimo, teismas atkreipė dėmesį į Pirkimo sutarties 11.1 ir 12 punktuose nustatytas sąlygas, t. y. kad sutarties įvykdymo užtikrinimo ir draudimas turi galioti visą sutarties galiojimo laikotarpį. Buvo nustatyta, kad Pirkimo sutartis įsigaliojo 2020 m. vasario 5 d., Rangovui pateikus sutarties įvykdymo užtikrinimus, vadinasi, statybvietė turėjo būti perduota 2020 m. vasario 19 d., tačiau faktiškai statybvietė perduota rangovui 2020 m. gegužės 19 d. (perdavimas vėlavo 3 mėnesius), todėl darbai turėjo būti atlikti iki 2022 m. gegužės 19 d.Įvertinęs faktines aplinkybes apie pareiškėjo Agentūrai pateiktus statybos užbaigimą liudijančius dokumentus ir atsižvelgęs į Pirkimo sutarties nuostatas teismas sprendė, kad Pirkimo sutartis galiojo iki 2023 m. gegužės 4 d., t. y., iki paskutiniosios deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. ACCR2-00-230504-04981. Teismas atkreipė dėmesį, kad I, II ir III teritorijos AB „Lietuvos draudimas“ CAD liudijimai galiojo iki 2022 m. vasario 4 d. Buvo nustatyta, kad vykdant sutartį papildomais susitarimais (2021 m. liepos 8 d. papildomu susitarimu Nr. J9-1826, 2022 m. birželio 2 d. papildomu susitarimu Nr. J9-1778) buvo pratęstas sutarties prievolių įvykdymo terminas ir papildomais susitarimais (2022 m. spalio 25 d. papildomu susitarimu Nr. J9-3561, 2023 m. sausio 20 d. papildomu susitarimu Nr. J9-255) sutarties vykdymas buvo laikinai sustabdytas. Kadangi paskutinis pagal Pirkimo sutartį gautas statybos užbaigimo dokumentas buvo 2023 m. gegužės 4 d. deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. ACCR2-00-230504-04981, tai reiškė, jog statybos buvo užbaigtos po draudimų galiojimo pabaigos praėjus 15 mėnesių. Nurodęs, kad Pirkimo sutarties sąlygos įtvirtina, jog tiek sutarties įvykdymo užtikrinimas, tiek CAD turi galioti visą sutartyje numatytą prievolių vykdymo terminą, tačiau byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtino, jog pareiškėjas nesilaikė šių reikalavimų, t. y. pratęsusi statybos darbus 15 mėn. neužtikrino, kad jie būtų apdrausti CAD, teismas darė išvadą, kad šiuo atveju buvo atliktas esminis Pirkimo sutarties pakeitimas taip, kaip jis suprantamas VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1–2 punktuose. Teismo vertinimu, šiuo pakeitimu suformuluotas naujas pirkimo dokumentų sąlygas įtraukus į pradinį pirkimą, būtų galima priimti kitų dalyvių pasiūlymus ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų. Taip pat, kadangi dėl šio pakeitimo Pirkimo sutarties ekonominė pusiausvyra pasikeitė Rangovo naudai taip, kaip nebuvo aptarta sutartyje, t. y. Rangovas nepatyrė išlaidų už draudimų pratęsimus, nors pagal Pirkimo sutartį numatyta, kad draudimai turėjo galioti iki pirkimo sutarties galiojimo pabaigos, neatsižvelgiant į tai, ar sutarties prievolių įvykdymo terminai, įgyvendinant sutartį, būtų pratęsiami ir (arba) sutarties įgyvendinimas būtų laikinai sustabdytas.Pasisakydamas dėl pareiškėjo pozicijos, kad jis nepadarė esminio Pirkimo sutarties pažeidimo, teismas pažymėjo, jog CPVA Sprendime nekonstatavo, jog šiuo atveju buvo atliktas esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip jis apibrėžtas Pirkimo sutarties 19 punkte. Teismas nesutiko su pareiškėjo vertinimu, kad Pirkimo sutarties įgyvendinimo metu Rangovo pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimai ir CAD kainavo neženklią sumą 8 941,97 Eur), ir dėl to pažeidimas laikytinas mažareikšmiu. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas neatsižvelgia į tai, kad nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2022 m. vasario 4 d. pasaulyje įvyko reikšmingi pokyčiai – COVID-19 pandemijos padariniai, infliacijos šuoliai bei geopolitinės įtampos, o šios aplinkybės iš esmės paveikė draudimo rinką, dėl ko draudimo įmokos galėjo būti žymiai didesnės. Buvo atkreiptas dėmesys, kad viešai skelbiamais duomenimis Rangovo finansiniai rodikliai ženkliai pablogėjo, Pirkimo sutarties vykdymo metu darbai buvo sustabdyti bendrai 191 kalendorinę dieną, kas reiškia, jog tokie sustabdymai ne tik pratęsė sutarties įgyvendinimo trukmę, bet ir padidino draudimo riziką.Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas vertino, jog pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad draudimo užtikrinimo kaštai būtų likę nežymūs / mažareikšmiai pasikeitusių aplinkybių kontekste. Kadangi Pirkimo sutartis aiškiai nustatė, kad tiek sutarties įvykdymo užtikrinimas, tiek CAD turi galioti visą prievolių vykdymo laikotarpį, teismas sprendė, kad toks pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu ar pateisinamas finansinių kaštų argumentu. Teismas nurodė veiksmų eigą, kaip Rangovui nevykdant sutartinės prievolės pagal Pirkimo sutarties sąlygas turėjo elgtis pareiškėjas. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas į bylą pateikė raštą „Dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo ir baudos taikymo“, kuriame nurodyta, jog rangovas sutarties vykdymo metu nepratęsė sutarties įvykdymo užtikrinimo bei civilinės atsakomybės draudimo dokumentų, kas laikytina, jog šis pažeidė sutarties 11.1 ir 12 punktų nuostatas, todėl Administracija Rangovui pritaikė 3 000 Eur baudą, kurią reikalavo sumokėti per 5 darbo dienas, kas taip pat galėjo turėti tiesioginę įtaką draudimo įmokoms. Teismo vertinimu, šis įrodymas nepatvirtino, kad pareiškėjas, esant sutarties sąlygų pažeidimui, veikė pagal Pirkimo sutarties sąlygas.Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad visi darbai pagal Pirkimo sutartį buvo užbaigti iki draudimų pabaigos, todėl nebuvo poreikio pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu ar CAD, kadangi šie teiginiai neatitiko byloje esančių įrodymų. Dėl pareiškėjo pozicijos, kad Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo terminas neturėjo potencialios įtakos tiekėjų apsisprendimui dalyvauti atitinkamame pirkime, teismas pabrėžė, kad skaidrumo pareiga, be kita ko, reiškia, jog atitinkamo pirkimo sutarties objektas ir jos sudarymo kriterijai turi būti aiškiai apibrėžti nuo pat šios sutarties sudarymo procedūros pradžios. Buvo pažymėta, kad pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui teisės aktuose (VPĮ) yra nustatytas privalomas tinkamas draudimas, todėl teismas darė išvadą, kad su tuo susijusios imperatyvios sąlygos turėjo įtakos tiekėjų apsisprendimui dalyvauti pirkime ir atitinkamai teikti pasiūlymus. Teismas nesutiko su pareiškėju, kad susiklosčiusi situacija neturėjo potencialios įtakos tiekėjų apsisprendimui dalyvauti pirkime. Teismas nustatė, jog pagal CVP IS informaciją tokių tiekėjų buvo 18, pasiūlymus teikė 3 dalyviai. Teismas vertino, kad tiekėjai ir dalyviai vertino sutarties įvykdymo užtikrinimo bei CAD sąlygas (jų galiojimo trukmę, dydį), galimus sutarties vykdymo trukmės pasikeitimus, taip pat ir sutartyje nustatytas sankcijas dėl sutartinių prievolių nevykdymo; kt. Teismo nuomone, jeigu nuo pat pradžių pirkimo sąlygose būtų nurodyta, jog nustatytais terminais nepratęsus draudimo ir jų nepateikus perkančiajai organizacijai, tiekėjams nebūtų taikomos jokios sutartyje nustatytos sankcijos, jiems nebūtų reikėję įsivertinti papildomų rizikų.Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, jog šiuo atveju būtent ir susiklostė tokia faktinė situacija, kuri nebuvo numatyta Pirkimo sąlygose. Kitaip tariant, Pirkimą laimėjęs tiekėjas, bet vėliau neatitikęs Pirkimo sutarties būtinųjų sąlygų dėl įvykdymo užtikrinimo ir CAD galiojimo trukmės, įgijo nepagrįstą pranašumą kitų potencialių tiekėjų atžvilgiu. Ši aplinkybė sudarė sąlygas Rangovui išvengti papildomų kaštų ir rizikų, susijusių su draudimo pratęsimu ar naujo draudimo įsigijimu, tuo tarpu kiti tiekėjai, dalyvaudami pirkime, privalėjo įvertinti šias aplinkybes ir su jomis susijusias finansines pasekmes.Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtino, kad sutarties pakeitimas dėl naujų draudimų nepateikimo ar esamų nepratęsimo yra esminis, nes įvertinus šį keitimą retrospektyviai (pakeitus Pirkimo sutarties 11.1 ir 12 punktų nuostatas, jas palengvinus, pirkime būtų buvę galima priimti kitų dalyvių pasiūlymus ar pirkimas būtų sudominęs daugiau tiekėjų), buvo nustatyta, kad toks sutarties pakeitimas neužtikrino trečiųjų asmenų, t. y. kitų dalyvių ar tiekėjų interesų.Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo atstovo teiginius, kad Sprendimas neindividualizuotas, kadangi, teismo vertinimu, skundžiamas aktas atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus. Buvo konstatuota, kad Sprendime atsakovas pagrįstai konstatavo, kad Administracija pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punktas nuostatas, kadangi projekto vykdytojas toleravo pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo ir CAD nepateikimą daliai pirkimo sutarties vykdymo laikotarpio tuo iš esmės pakeisdamas esmines pirkimo dokumentų bei pirkimo sutarties sąlygas.Spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti pritaikytą 25 proc. korekciją, teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo tyrimo metu nustatyti VPĮ pažeidimai ir nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydį. Teismas sutiko su Agentūros vertinimu, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas atitinka Gairių 2 skirsnio „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ 2.3 lentelės ,,Konkurso dalyvių atranka ir pasiūlymų vertinimas“ 23 punktą, kuriame rekomenduojama finansinės pataisos norma už tokio pobūdžio pažeidimus – 25 proc. nuo pradinės pirkimo sutarties vertės.Teismo vertinimu, CPVA pagrįstai, vadovaudamasi proporcingumo principu ir įvertinusi pažeidimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdama į audito institucijos pastebėjimuose nurodytą siūlymą dėl aptariamo pažeidimo taikyti 10 proc. finansinę korekciją, pritaikė atitinkamą finansinę korekciją (10 proc.), nes perkančioji organizacija, vykdydama sutartį ir nepareikalaudama iš Rangovo naujų draudimų ar jų pratęsimų, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Tai nustatyto pažeidimo ir visų pirmiau aptartų aplinkybių kontekste suponavo išvadą, kad teisinio pagrindo konstatuoti 10 proc. finansinės korekcijos dydžio neproporcingumo nėra. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų taikyti dar mažesnę finansinę korekciją, be to, nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės taikyti mažesnę nei 10 proc. finansinės pataisos normą, nes tokios galimybės nesuteikė pačių Gairių ginčo pažeidimo turinio esmė.Nors pareiškėjas skunde nurodė, jog taikant finansinę korekcija reikėjo vadovautis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų nuostatomis, tačiau buvo pažymėta, kad šios nuostatos nėra taikomas projektams, kurie finansuoti pagal 2014– 2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą, kadangi jų įgyvendinimui bei priežiūrai taikomos PAFT. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentą, jog pažeidimas neturėjo įtakos sutarties įgyvendinimui ir Europos Sąjungos lėšų panaudojimui, kadangi, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei pažeidimai nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Teismas nurodė, kad Gairėse nurodytų rūšių pažeidimai, dėl kurių Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamos finansinių pataisų normos“ nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį.Teismo vertinimu, teisinis reguliavimas ir teismų praktika patvirtino, jog taikant finansines korekcijas už viešųjų pirkimų pažeidimus, nėra būtina, kad būtų kilę realūs tiesioginiai padariniai pirkimo vykdymui ir Europos Sąjungos lėšų panaudojimui, nes viešųjų pirkimų principų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais, jie gali paveikti pirkimo rezultatą ir finansinius Europos Sąjungos interesus, nors tas poveikis gali būti ir neakivaizdus (netiesioginis). Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl Gairių rekomendacinio pobūdžio nepaneigė pritaikytos finansinės korekcijos teisėtumo ir pagrįstumo.Įvertinęs pareiškėjo padarytus VPĮ pažeidimus bei Gairėse įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad CPVA, įgyvendindama PAFT nuostatas, veikė nustatytų įpareigojimų ribose, o netinkamų finansuoti išlaidų nustatymas buvo atliktas atsižvelgiant į PAFT 7 priede nustatytus korekcijų apskaičiavimo principus. Teismo įsitikinimu, skundžiamu Sprendimu pareiškėjai skirta 10 proc. finansinė korekcija laikytina buvo pagrįsta ir proporcinga jos padarytiems pažeidimams.III.Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, kuriuos buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas akcentuoja, kad:Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pareiškėjas nepadarė pažeidimo. Aplinkybė, kad Rangovas neužtikrino, jog viso Pirkimo sutarties galiojimo metu galiotų CAD ir Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimai, negali būti laikytina esminiu Pirkimo sutarties pakeitimu, kadangi Pareiškėjo (ne)veikimas neturėjo įtakos tiekėjų konkurencijai, ES biudžetui ir sutarties šalių ekonominei pusiausvyrai.Jeigu vis dėlto apeliacinės instancijos teismas laikytųsi pozicijos, jog pareiškėjas padarė pažeidimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog buvo pagrindas taikyti fiksuoto dydžio finansinę korekciją, kadangi CPVA turėjo galimybę nustatyti konkretaus dydžio ES biudžetui padarytą žalą. CAD ir Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentų nepratęsimas Rangovui leido nežymiai sutaupyti. Būtent Rangovo patirti mažareikšmiai sutaupymai turėtų būti pripažinti žala ES biudžetui, o CPVA taikyta finansinė korekcija, vadovaujantis Gairėse nustatyta tvarka, negalėtų viršyti faktinės žalos ES biudžetams dydžio.Jeigu būtų pritarta teismo sprendime išdėstytai pozicijai, jog konkretaus dydžio žalos ES biudžetui nebuvo galima nustatyti ir CPVA pagrįstai taikė fiksuoto dydžio finansinę korekciją, pripažintina, kad CPVA Sprendimas nebuvo tinkamai individualizuotas, o teismas nepagrįstai sprendė esą CPVA pritaikyta finansinė korekcija laikytina proporcinga ir negali būti sumažinta.Dėl finansinių korekcijų taikymo tvarkos akcentuotina, kad pagal ESTT praktiką net ir nustačius, jog už konkretų viešųjų pirkimų srities pažeidimą Gairėse yra nustatyta fiksuota finansinė korekcija, tai neeliminuoja pareigos įvertinti individualias nustatyto pažeidimo savybes ir, atsižvelgus į jas, nukrypti nuo Gairėse fiksuoto finansinės korekcijos dydžio. Konkretus finansinės korekcijos dydis nustatomas įvertinus tam tikrų aplinkybių, susijusių su pažeidimo padarymu, visumą.Lietuvos Respublikos teismų praktikoje pripažinta, jog pažeidimo tyrimą atliekančios institucijos turi teisę skirti mažesnes nei Gairėse nustatytas fiksuoto dydžio finansines korekcijas atitinkamiems pažeidimams. Tik tuomet, jeigu nėra galimybės nustatyti pažeidimu padarytos žalos ES biudžetui konkretaus dydžio, nacionalinės institucija privalo taikyti fiksuoto dydžio finansinę korekciją, vadovaujantis proporcingumo principu ir, esant poreikiui, skiriamos finansinės korekcijos dydį atitinkamai mažinti.Teismas be pagrindo sprendė jog CPVA Sprendimu finansinė korekcija pritaikyta pagrįstai, kadangi pareiškėjas neatliko esminio Pirkimo sutarties pakeitimo. Teismo sprendimas, kiek tai yra susiję su aukščiau aptarta situacija, laikytinas nepagrįstu, kadangi Pirkimo sutarties pakeitimas buvo teisėtas ir tenkino VPĮ 89 straipsnio nuostatose nustatytas sąlygas. Aplinkybė, jog Pirkimo sutarties galiojimo metu nebuvo pratęstas CAD ir draudimo laidavimo raštų galiojimo terminas, neturėjo įtakos tiekėjų konkurencijai, nepakeitė Pirkimo sutarties šalių ekonominės pusiausvyros, o šį pakeitimą įtraukus į pradinį pirkimą nebūtų gauta daugiau pasiūlymų. Skunde akcentuota, kad Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo kaina, lyginant su visa Pirkimo sutarties verte, yra nereikšmingai maža, todėl tai jokia apimtimi negalėjo turėti įtakos rinkoje veikiančių tiekėjų apsisprendimui dalyvauti pirkime.Pirkimo sutartis buvo įvykdyta tinkamai, o poreikio panaudoti Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą ar CAD nebuvo. Dėl to po Pirkimo sutarties tinkamo įvykdymo diskusijos, susijusios su CAD galiojimu ir Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimu, netenka prasmės. CAD ir Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo termino pabaigos metu 4/5 darbų pagal Pirkimo sutartį jau buvo užbaigti, dėl to realių rizikų, dėl kurių hipotetiškai būtų galima tikėtis panaudoti CAD ir Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, nebebuvo. CPVA Sprendime nurodyta teismų praktika nėra aktuali, kadangi nurodytose bylose skyrėsi faktinės aplinkybės. Pasak CPVA, Pirkimo sutartis buvo pakeista leidžiant Rangovui nepratęsti CAD ir Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo galiojimo termino. Tačiau šis pakeitimas savo finansine išraiška yra menkavertis ir negalėjo nulemti, jog tiekėjų pateikti pasiūlymai nebeatitiks techninės specifikacijos reikalavimų, bus apribotas arba išplėstas tiekėjų, galėjusių dalyvauti pirkime, sąrašas. Be to, reikalavimai Rangovui (kaip ir kiekvienam kitam potencialiam Pirkimo dalyviui) turėti CAD ir sutarties įvykdymo užtikrinimą kilo ne Pirkimo sąlygų, o imperatyvių teisės aktų reikalavimų pagrindu. Visi tiekėjai, ketinantys dalyvauti Pirkime, šią aplinkybę žinojo, o pareiškėjas negali spręsti dėl reikalavimo turėti šias priemones (ne)turėjimo.Nagrinėjamai situacijai analogiškas aplinkybes nagrinėjęs LVAT konstatavo, jog tiek Sutarties įvykdymo užtikrinimas, tiek darbų ir civilinės atsakomybės privalomas draudimas, galiojantys iki rangos darbų sutartinių prievolių įvykdymo, yra imperatyvios sutarties sąlygos, kurių modifikavimas sutarties šalių ar vienos iš jų valia negalimas (žr. 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025). Taigi, pareiškėjui neužtikrinus, jog Rangovas pratęstų CAD ir sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentus, iš esmės Pirkimo sutartis pakeista nebuvo, kadangi pakeitimai jokia apimtimi negalėjo turėti net potencialios įtakos rinkoje veikiančių tiekėjų apsisprendimui dalyvauti Pirkime, nebuvo pakeista sutarties šalių ekonominė pusiausvyra (pareiškėjo veiksmai nelėmė Pirkimo sutarties kainos padidinimo, Rangovas CAD ir Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentų nepratęsė, tačiau už tai papildomų pinigų taip pat negavo, Rangovui nepratęsus CAD ir Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimų, jis sutaupė nežymiai lyginant su Pirkimo sutarties kaina. Rangovas nepadarė esminio Pirkimo sutarties pažeidimo, kaip jis apibrėžiamas šios sutarties 19 punkte. Pareiškėjas Rangovui pritaikė 3 000 Eur baudą, t. y. sureguliavo situaciją ir paneigė net hipotetinę Pirkimo sutarties šalių ekonominės pusiausvyros pasikeitimo galimybę.Taigi, Pareiškėjas neatliko esminio sutarties pakeitimo, kadangi aplinkybė, jog CAD ir Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimai nebuvo pratęsti, neturėjo įtakos tiekėjų konkurencijai ir tiekėjų apsisprendimui dalyvauti pirkime, Pirkimo sutarties šalių ekonominė pusiausvyra pakeista nebuvo. Dėl to atliktas pakeitimas nėra laikomas esminiu pagal VPĮ 89 straipsnio nuostatas.Jeigu LVAT spręstų, jog pareiškėjas vis dėl to atliko pažeidimą (su kuo pareiškėjas kategoriškai nesutinka), pažeidimas laikytinas formaliu ir nesuderinamu su finansinių korekcijų taikymo tikslais. Gairės imperatyviai draudžia taikyti finansines korekcijas, jeigu pažeidimas yra nustatomas, tačiau negalima konstatuoti, jog Europos Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės pažeidimas Europos Sąjungos bendrajam biudžetui padarys žalos.Atsižvelgiant į ESTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neva pareiškėjo atliktas pažeidimas ne tik kad nepadarė žalos ES biudžetui, bet ir net negalėjo jos sukelti, dėl to privalo būti laikytinas formaliu – pažeidimas negalėjo nulemti tiekėjo pasiūlymo atmetimo ar Rangovo pakeitimo kitu tiekėju; Pirkimo procedūrų metu įtaka tiekėjų konkurencijai negalėjo būti padaryta dėl tariamo pažeidimo, laimėjęs pasiūlymas buvo nustatytas vadovaujantis tik kainos kriterijumi; Rangovas Pirkimo sutartį, kuri buvo užtikrinta draudimo bendrovės laidavimo raštu, CAPD ir netesybomis, įvykdė tinkamai.Jeigu LVAT spręstų, kad finansinė korekcija turėtų būti taikoma, manytina, kad CPVA turėjo pareigą įsitikinti, ar nėra galimybės Projektui pritaikyti konkretaus dydžio finansinę korekciją, ir tik tuomet spręsti dėl fiksuoto dydžio korekcijos taikymo, t. y. CPVA galėjo nustatyti ir privalėjo taikyti konkretaus dydžio finansinę korekciją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį Nr. eA-227-415/2025). Jeigu pareiškėjo neveikimu buvo padaryta žala ES biudžetui, tai tos žalos dydis yra lygus sumai, kurios Rangovas neišleido (sutaupė), kad būtų pratęstas CAD ir sutarties įvykdymo užtikrinimas.Galiausiai CPVA Sprendimu pritaikyta finansinė korekcija nėra tinkamai individualizuota, yra neproporcinga ir turi būti sumažinta. ESTT naujausioje praktikoje (žr. 2024 m. spalio 4 d. sprendimą byloje C-175/23) yra itin akcentuojamas finansinių korekcijų taikymo individualizavimas, vadovaujantis proporcingumo principu, t. y. finansinės pataisos dydis neturi būti nustatomas automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale.Nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta, kad: pažeidimas negalėjo nulemti Rangovo pasiūlymo atmetimo ar Rangovo pakeitimo kitu tiekėju, kurio pasiūlymas jų eilėje užėmė antrąją vietą; pažeidimas nesuteikė konkurencinio pranašumo Rangovui Pirkimo procedūrų metu; Rangovas įgyvendino Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo tikslą - sutartis įvykdyta tinkamai, nebuvo nutraukta, neatsirado nuostolių ir nekilo poreikis taikyti CAD; pirkimas nesulaukė tarptautinio susidomėjimo; pakeitimai nebūtų lėmę, jog Pirkime dalyvavę tiekėjai būtų pateikę mažesnės kainos pasiūlymus; atlikti pakeitimai neturėjo įtakos Projekto sutarties tinkamam įvykdymui; CAD ir Pirkimo sutarties užtikrinimo dokumentų termino galiojimo pabaigoje statybos darbai faktiškai jau buvo užbaigti; Rangovas, nepratęsdamas ginčo dokumentų, galėjo nežymiai sutaupyti.Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime pakartoja savo atsiliepime, teiktame pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus ir papildomai pažymi, kad: Atliekant pažeidimo tyrimą, teismų suformuota praktika buvo pritaikyta tinkamai. Atkreiptinas dėmesys, jog LVAT 2025 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025 nustatytos pažeidimo aplinkybės neatitinka nagrinėjamo ginčo pažeidimo aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika CPVA Sprendime vadovavosi tuo aspektu, kad esminis sutarties keitimas, taip pat kaip ir esminis pirkimo sąlygų pakeitimas, vertinamas de jure (teisiškai), o ne de facto (faktiškai), nes iš esmės, tai yra tų pačių pirkimo sąlygų keitimas, jas palengvinant, tik kitame viešojo pirkimo etape – pirkimo sutarties vykdyme. Atsižvelgdama į pažeidimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, atkreipiant dėmesį, jog pareiškėjas, Sutarties 12 punkte ir 29.1 punkte nustatydamas reikalavimą dėl CAPD draudimo visiems perkamiems statybos darbams, nustatė papildomą, neprivalomą reikalavimą, kuris didžiajai daliai Pirkimo objekto nebuvo būtinas pagal Statybos įstatymą, tačiau tapo privalomu pagal Sutartį, todėl pagrįstai vertinama, kad tokio reikalavimo įtvirtinimas turėjo įtakos tiekėjų konkurencijai. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialiosios teisės normas.Priešingai, nei teigia pareiškėjas, Gairių 1.1 punkte įtvirtina, kad viešųjų pirkimų pažeidimų atveju finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma dėl pažeidimo pobūdžio, todėl šiais atvejais susijusioms išlaidoms, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį ir sunkumą, laikantis Gairių 1.4 punkte nustatytų kriterijų, turi būti taikoma fiksuoto dydžio pataisa. Atsakovo procesiniuose dokumentuos (atsiliepime į apeliacinį skundą pasisakant dėl esminio Pirkimo sutarties pakeitimo) aiškiai argumentuota, kodėl nagrinėjamo pažeidimo atveju, tiksli finansinė korekcija negali būti apskaičiuota. Dėl pagal Gairėse nustatytos pataisos normos, atsižvelgiant į tai, kad audito institucija už tokio pobūdžio pažeidimus siūlo ją sumažinti, pasisakytina, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės taikyti mažesnę nei 10 proc. finansinės pataisos normą, nes tokios galimybės nesuteikia nacionalinis reglamentavimas, kuriame nėra apibrėžti aiškūs ir objektyvūs kriterijai, kuriais remiantis galima būtų mažinti finansinę korekciją.Atsižvelgiant į LVAT praktiką dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, Europos parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013) 2 straipsnio 36 dalyje pateiktą pažeidimo sąvoką, darytina išvada, kad nustatytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip formalus pažeidimas, viešųjų pirkimų principų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais. Atkreiptinas dėmesys, kad ESTT 2024 m. spalio 4 d. sprendime byloje Nr. C-175/23 Reglamente apibrėžtos pažeidimo sudėties aiškinimo nepakeitė.Gairėse yra aiškiai įtvirtinta teisinė prezumpcija, kad jose nurodyti pažeidimai arba į juos panašūs turi finansinį poveikį ES finansiniams interesams, todėl juos nustačius turi būti taikoma finansinė korekcija. Todėl pareiškėjo argumentai, kad CPVA pažeidė proporcingumo principą, kadangi pažeidimas laikytinas formaliu, nes pažeidimas neturėjo jokio poveikio Sutarties įgyvendinimui ir Europos Sąjungos lėšų panaudojimui, yra atmestini.Kadangi pareiškėjas yra biudžetinė įstaiga, turinti visus vidinius pajėgumus atstovauti sau teisminiame ginče, advokato pagalve nebuvo būtina, todėl pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:IV.Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Agentūros Sprendimo, kuriuo pareiškėjui taikyta 10 procentų dydžio finansinė korekcija už VPĮ 17 straipsnio 1 dalies ir 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė, konstatavęs, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pritaikyta finansinė korekcija yra proporcinga nustatytam pažeidimui. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, atitinkamai nebuvo pagrindo taikyti ir finansinės korekcijos. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos byloje pateiktų apeliacinių skundų ribos, taip pat sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad CPVA Sprendime padarė išvadą, jog įgyvendinant sutartį buvo nepagrįstai pakeistos Pirkimo sutarties 11.1 ir 12 punktų nuostatos, todėl projekto vykdytojas pažeidė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Pirkimo sutarties sąlygose įtvirtinęs, jog tiek sutarties įvykdymo užtikrinimas, tiek CAD turi galioti visą sutartyje numatytą prievolių vykdymo terminą, jis nesilaikė šių reikalavimų, t. y. pratęsęs statybos darbus 15 mėn. neužtikrino, kad jie būtų apdrausti CAD, tuo iš esmės pakeisdamas Pirkimo sutarties sąlygas. CPVA taip pat konstatavo, jog pakeitus esminę Pirkimo sutarties sąlygą, projekto vykdytojas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. CPVA sprendė, kad šio pažeidimo atveju turi būti taikoma 10 proc. finansinė korekcija nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios projektui t. y. nuo 5 694 354,59 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 569 435,46 Eur. Sprendime nurodyta, kad netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo būdas – netinkamų finansuoti išlaidų nustatymas atsižvelgiant į PAFT 7 priede nustatytus korekcijų apskaičiavimo principus (PAFT 307.2 p.). VPĮ 17 straipsnio 1 dalis nustato, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punktą pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai yra bent vienas iš šių atvejų: kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje. VPĮ 89 straipsnio 4 dalis nustato, kad pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, kai juo pakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties bendrasis pobūdis. Bet kuriuo atveju esminiais pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų (šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais į šias sąlygas neatsižvelgiama): 1) pakeitimu nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų; 2) dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje; 3) dėl pakeitimo labai padidėja pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties apimtis; 4) kai tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pakeičia naujas tiekėjas dėl kitų priežasčių, negu šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos priežastys. Reglamente Nr. 1303/2013 nustatyta, kad pažeidimas – bet koks įgyvendinant Europos struktūrinius ir investicijų fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui (2 str. 36 p.). Atsakomybė už pažeidimų tyrimą, reikiamas finansines pataisas ir lėšų susigrąžinimą visų pirma tenka valstybėms narėms. Sisteminio pažeidimo atveju valstybė narė atlieka visų veiksmų, kuriems pažeidimas galėjo turėti įtakos, tyrimą (143 str. 1 d.). Valstybės narės atlieka reikiamas finansines pataisas, kurias reikia atlikti dėl veiksmuose arba veiksmų programose nustatytų pavienių ar sisteminių pažeidimų. Atliekant finansines pataisas panaikinamas visas veiksmui arba veiksmų programai skirtas viešasis įnašas arba jo dalis. Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir fondų arba Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo finansinius nuostolius ir taiko proporcingą pataisą (143 str. 2 d.). ESTT jurisprudencijoje pažeidimo pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 konstatavimo aspektu pažymima, jo „pažeidimu“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, gali būti laikomas tik pažeidimas, dėl kurio „padaroma ar [gali būti] padaryta“ žalos Sąjungos biudžetui. Taigi pagal šią nuostatą draudžiama, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui (žr., pvz., 2024 m. spalio 4 d. sprendimo Obshtina Svishtov, C-175/23, ECLI:EU:C:2024:853, 27 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2026 m. balandžio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-39-789/2026 yra pasisakiusi, jog tam, kad būtų pagrindas spręsti dėl finansinio koregavimo pagal Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnį ir PAFT 307 punktą, turi būti nustatyta, kad ūkio subjekto padarytas viešųjų pirkimų reglamentavimo pažeidimas padarė arba galėjo padaryti žalos Europos Sąjungos biudžetui. Pažymėtina, kad nors tokiu atveju nereikalaujama įrodyti konkretaus finansinio poveikio dydžio, žalos atsiradimo galimybė negali būti preziumuojama. Ji turi būti pagrįsta ir individualizuota, analizuojant konkretaus viešojo pirkimo konkurencinę aplinką, pavyzdžiui, nustatant tiekėjų dalyvavimo galimybes ir aktyvumą, konkurencijos realumą, taip pat tai, kokiu būdu viešųjų pirkimų pažeidimas galėjo paveikti atitinkamo fondo lėšų panaudojimą, iškreipti konkurenciją, lemti mažiau ekonomiškai naudingo pasiūlymo pasirinkimą, įvertinant tikėtiną pirkimo rezultatą, jei pažeidimas nebūtų padarytas, ir pan. Vien formalus viešųjų pirkimų reglamentavimo pažeidimo konstatavimas, neatskleidžiant jo (galimo) poveikio Europos Sąjungos biudžetui, t. y. nepagrindus žalos Sąjungos biudžetui, savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti pažeidimą pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 ir taikyti finansinę korekciją. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl to, kad dėl pareiškėjo veikos CPVA Sprendimu pagrįstai nustatytas VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų bei VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimas, ir jų nekartodama, įvertinusi Sprendimo turinį konstatuoja, kad jame nėra argumentų, pagrindžiančių šių VPĮ nuostatų pažeidimo poveikį Europos Sąjungos biudžetui. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad CPVA, spręsdama dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos, laikė nustatytą VPĮ normų pažeidimą automatiškai darančiu žalą Europos Sąjungos biudžetui, tuo nesilaikydama Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkto nuostatų. Kaip minėta, finansinė korekcija gali būti taikoma tik pažeidimo, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą Nr. 1303/2013, t. y. visų trijų būtinųjų jo sąlygų, nustatymo atveju. Atitinkamai, nenustačiusi ir nepagrindusi visų tokiam pažeidimui konstatuoti būtinųjų sąlygų, CPVA neturėjo teisinio bei faktinio pagrindo spręsti dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos ir ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas panaikinti ginčijamą CPVA Sprendimą, kaip neatitinkantį imperatyvių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju konstatavus, kad ginčijamas CPVA Sprendimas nėra pagrįstas teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis dėl finansinės korekcijos taikymo pareiškėjui ir jį panaikinus, pradėto pažeidimo tyrimo procedūra lieka neužbaigta. Užbaigusi minėtas procedūras, CPVA dėl to turės priimti naują sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo. Apibendrindama, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti ginčijamą Sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisė reikalauti atlyginti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kartu pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sprendžiant dėl tokių išlaidų priteisimo viešojo administravimo subjekto naudai, būtina kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir konkrečios bylos pobūdį, advokato pasitelkimas konkrečiu atveju buvo būtinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjekto uždavinys, toks subjektas turi būti pajėgus teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr. taip pat 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018).Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, savo prašymo nepagrindė jokiais duomenimis apie tai, kodėl, atsižvelgiant į jo, kaip savivaldybės administracijos, vidinius administravimo pajėgumus, šioje byloje buvo būtina pasitelkti išorės advokatą. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad pareiškėjo struktūroje veikia specializuoti padaliniai, atsakingi už teisinį aptarnavimą ir už europinių investicinių projektų administravimą, įskaitant Strateginio planavimo ir Projektų finansavimo ir administravimo skyrius, kurių darbuotojai, pagal kompetenciją turi pareigą žinoti su projektų įgyvendinimu susijusį teisinį reguliavimą. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad šie vidiniai pajėgumai objektyviai negalėjo būti pasitelkti šioje byloje. Taigi pareiškėjas neįvykdė pareigos pagrįsti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų būtinumą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegijanusprendžia:Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą tenkinti.Panaikinti atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. IT01.Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.Sprendimas neskundžiamas.Teisėjai Audrius Bakaveckas Ramūnas Gadliauskas Iveta Pelienė