Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eA-382-968/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01701-2024-0Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2 (S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 28 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos prašymą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.Teisėjų kolegijanustatė: I.Pareiškėjas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2024 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. IT02 „Sprendimas dėl pažeidimo“ (toliau – ir Sprendimas).Prašymas grindžiamas šiais argumentais: Pareiškėjas, kaip perkančioji organizacija, nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. vykdė projektą „Gydytojo kardiologo ir slaugytojo konsultacijos asmenims, sergantiems širdies nepakankamumu, paslaugų prieinamumo gerinimas“ (toliau – ir Projektas). Projektui buvo skirta 2 767 221 Eur, jo metu įkurti ir aprūpinti įranga 29 nauji širdies nepakankamumo kabinetai, aprūpinant juos reikiama infrastruktūra bei sudarant galimybę paslaugas teikiantiems kardiologams ir bendrosios praktikos slaugytojams tobulinti kvalifikaciją, užtikrinant asmens sveikatos priežiūros antrinio ir (ar) tretinio lygio ambulatorinių kardiologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą asmenims, sergantiems širdies nepakankamumu.Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, įvykdė tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu „Ultragarsinės diagnostikos prietaisų pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas). Pirkimas buvo suskaidytas į dvi dalis – I pirkimo dalis – ekspertinės klasės širdies ir kraujagyslių tyrimams skirti ultragarsinės diagnostikos prietaisai (3 vnt.); šiai pirkimo daliai numatyta 390 000 Eur su PVM; II pirkimo dalis – širdies ir kraujagyslių tyrimams skirti ultragarsinės diagnostikos prietaisai (26 vnt.); šiai pirkimo daliai numatyta 1 100 000 Eur su PVM (Sprendimu nustatytas pažeidimas susijęs su II pirkimo dalimi dėl 20 vnt. prekių).Pareiškėjas, kaip perkančioji organizacija, su Pirkime laimėjusiu tiekėju uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Tradintek“ 2022 m. gruodžio 12 d. pasirašė sutartį Nr. S-302, kurios vertė – 639 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), bendra kaina – 773 190 Eur su PVM dėl 20 vnt. prekių II pirkimo dalyje pagal sutartyje išvardytą prekių pristatymo sąrašą (toliau – ir Sutartis). Tiekėjas UAB ,,Tradintek“ pareiškėjui, kaip perkančiajai organizacijai, pateikė draudiko 2022 m. gruodžio 4 d. Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 99370 (toliau – ir Laidavimo raštas) kartu su laidavimo draudimo liudijimu Nr. 10-451-99370 (toliau – ir Liudijimas).Sprendime nurodoma, kad pažeidimas nustatytas konstatavus 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013) 6 straipsnio ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei 86 straipsnio 2 dalies nuostatos pažeidimus. Pažeidimas konstatuotas, nes tiekėjas pateikė, o pareiškėjas, kaip perkančioji organizacija, nepagrįstai kaip tinkamą priėmė Pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, tuo iš esmės pakeisdamas esmines Pirkimo dokumentų sąlygas.Tiekėjas pareigą pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą įvykdė tinkamai ir laiku. Tiekėjas pateikė Laidavimo raštą ir Liudijimą. Laidavimo rašte įsipareigota, kad tiekėjui (draudikui) pažeidus sutartinius įsipareigojimus, bus sumokėta pirkėjo nurodyta suma, atitinkanti patirtų tiesioginių nuostolių dydį. Net ir tiesioginių nuostolių atlyginimas yra tinkamas, nes netiesioginiai nuostoliai perkančiajai organizacijai negalėjo susidaryti. Perkančioji organizacija Pirkime Sutarties įvykdymo užtikrinimui iškėlė vertės (sumos) reikalavimą savo galimiems nuostoliams atlyginti. Laidavimo rašte nurodyta ir tai, kad laiduojama suma mažėja proporcingai draudėjo pagal sutartį suteiktų paslaugų sumai. Sutartyje buvo apibrėžta, kad, nepriklausomai nuo to, kad prekių pristatymas ir priėmimas bus vykdomas skirtingais adresais, tačiau tiekėjas privalo pristatyti visas prekes, o perkančioji organizacija su tiekėju atsiskaityti irgi tik už pristatytas prekes (20 vnt.) viena bendra sutartyje nurodyta suma. Sutartyje prekės nebuvo įkainotos atskirai, priešingai, Sutartyje (4.1 p.) nurodyta viena bendra sutarties kaina eurais, kuri tiekėjui sumokama tik tuomet, kai pristatytos, instaliuotos ir priimtos visos prekės pagal sutartį. Jeigu tiekėjas nepristato ir neinstaliuoja prekių bei neapmoko darbuotojų, jis neįvykdo savo įsipareigojimų, todėl neatsiranda jokių prielaidų mažinti laiduojamą sumą jos nevykdymo atveju. Sutartyje pasirinkti keli sutarties prievolių užtikrinimo būdai – banko garantija ir draudimo bendrovės laidavimas, delspinigiai, kuriais perkančioji organizacija galėjo naudotis savo nuožiūra, priklausomai nuo to, kuris sutarties įvykdymo būdas jai būtų tinkamas pagal susiklosčiusias faktines aplinkybes. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus dėl pirkimo sutarties sąlygų pakeitimo priėmusi tiekėjo pateiktą pirminį Laidavimo raštą. Ginčo objektu tapusi situacija negali būti prilyginta VPĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams, kai viešąjį pirkimą laimėję tiekėjai nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento. Nagrinėjamu atveju tokį dokumentą tiekėjas perkančiajai organizacijai pateikė ir pateikė laiku, o perkančioji organizacija, įvertinusi jį pagal Pirkimo dokumentus, jį priėmė kaip tinkamą. Tuo atveju, jei, perkančiosios organizacijos manymu, pateiktas Sutarties įvykdymo užtikrinimas būtų netinkamas, ji turi teisę reikalauti, kad tiekėjas pakeistų pastarąjį tinkamu. Sprendimas neatitinka gero administravimo principo reikalavimų, kurie apima ir asmens teisę į pagrįstą ir motyvuotą administracinį sprendimą. Atsakovas, nustatydamas tinkamų (netinkamų) finansuoti išlaidų sumą, vadovavosi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis, tačiau nepateikė argumentų dėl visų Sprendime nurodytų aplinkybių, nepasisakė dėl Sprendimo 10.2, 10.3 papunkčiuose nurodytų aplinkybių.Pareiškėjas nesutiko su atsakovo pozicija nustatytą pažeidimą prilyginti Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) 2.2 lentelės 17 punkto nuostatai ir pritaikyti 25 proc. pataisos normą, nors nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės negali būti prilygintos atvejams, kai gali būti taikomas Gairių 2.2 lentelės 17 punktas. Todėl finansinė korekcija pritaikyta netinkamai ir neteisėtai, neįvertinus individualių tariamai nustatyto pažeidimo savybių, nes net ir konstatavus pažeidimą, taikyta korekcija yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Atsakovas Sprendime nurodė, kad buvo pažeistos Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktų nuostatos ir nustatytas Reglamento Nr. 1303/2013 6 straipsnio pažeidimas, tačiau nepateikė dėl to motyvų ir argumentų, todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktų reikalavimų.Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašo atmesti prašymą. Atsiliepimas į prašymą grindžiamas šiais argumentais: Sprendime nurodyta, kokiais nustatytais faktais, teisės aktų nuostatomis jis grindžiamas, jame pateikti pakankami ir aiškūs motyvai, aiškios dėl jame išdėstytų aplinkybių kylančios pasekmės. Iš Sprendimo aiškus jo pagrindu susiklostantis visuomeninių santykių turinys, galima lengvai identifikuoti suinteresuotų asmenų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Sprendime nurodomos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, aptarti viešojo pirkimo dokumentai, viešojo pirkimo procedūrų eiga, pateikti konkretūs argumentai dėl konstatuoto pažeidimo, aptarti ir įvertinti pareiškėjo pateikti paaiškinimai, todėl Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką.Sprendime nėra ginčijama pareiškėjo diskrecija Pirkimo sąlygose pasirinkti konkretų Sutarties įvykdymo užtikrinimą, nes pažeidimas nustatytas dėl to, kad Laidavimo raštas, t. y. konkretus sutarties įvykdymo užtikrinimas, neatitiko visų Pirkimo sąlygose aiškiai ir konkrečiai apibrėžtų reikalavimų. Pirkimo sąlygose buvo apibrėžta, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimas turi atitikti Sutarties projekto specialiųjų sąlygų 5.2 ir 6.3 papunkčiuose nustatytus reikalavimus. Laidavimo rašte draudėjas yra atsakingas tik už tiesioginių nuostolių atlyginimą; nurodyta, kad draudikas neatsako už delspinigių ir baudų, priskaičiuotų pagal sutartį, mokėjimą. Todėl Laidavimo raštas neatitinka Sutarties projekto Specialiųjų sąlygų 5.2 ir 6.3 papunkčių reikalavimų.Perkančioji organizacija, priėmusi Pirkimo sąlygas neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, pažeidė lygiateisiškumo (vienodo požiūrio) principą, t. y. ignoruodama savo pačios reikalavimus, sudarė išskirtines sąlygas vienam pirkimo dalyviui – UAB „Tradintek“, sudaryti sutartį kitomis sąlygomis, nei buvo išviešinta. Potencialūs tiekėjai, rengdami pasiūlymus ir nustatydami pasiūlymo kainą, vertino visus perkančiosios organizacijos viešai paskelbtus reikalavimus, tarp jų ir būsimos sutarties įvykdymo užtikrinimui keliamus reikalavimus: užtikrinimo vertę, galimas rizikas ir iš jų išplaukiančius neigiamus padarinius, jų poveikį pasiūlymo kainai. Perkančioji organizacija, Pirkimą laimėjusio dalyvio naudai pakeisdama aiškiai ir konkrečiai Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, keliamus Sutarties įvykdymo užtikrinimui, pažeidė kitų potencialių tiekėjų teisėtą lūkestį į skaidrų ir lygiateisį pirkimo procedūrų vykdymą ir dalyvavimą jame.Sutarties projekto Specialiųjų sąlygų 3.1 ir 15.7 papunkčiuose aptartos nuostatos reiškia, kad tam, jog sutartis įsigaliotų, būtinos dvi kumuliatyvios sąlygos: pirma, šalys turi pasirašyti sutartį; antra, pirkimą laimėjęs dalyvis turi pateikti tinkamą, pirkimo sąlygas atitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą. Kadangi nustatyta, jog Pirkimą laimėjęs dalyvis pateikė Pirkimo sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, VPĮ 86 straipsnio 2 dalies kontekste laikoma, kad tiekėjas atsisakė sudaryti Sutartį. Atsižvelgus į tai, kad pasiūlymą Pirkimui pateikė vienas dalyvis, Pirkimo procedūros turėjo būti organizuojamos skelbiant naują pirkimą, kuriame būtų galėję dalyvauti kiti tiekėjai. Vykdant naują pirkimą, laimėtoju galėjo būti paskelbtas kitas tiekėjas, todėl toks nepagrįstas ir neteisėtas Sutarties projekto sąlygų faktinis modifikavimas yra laikomas esminiu.Nors Sutartis buvo pasirašyta, tačiau de jure (pagal teisę) ji neįsigaliojo, nes nebuvo išpildyta jos įsigaliojimui būtina sąlyga, todėl perkančioji organizacija privalėjo laikyti, kad UAB „Tradintek“ atsisakė sudaryti Sutartį ir siūlyti kitam dalyviui, sudaryti Sutartį, taip, kaip numatyta VPĮ 86 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju pasiūlymą pateikus tik vienam dalyviui, perkančioji organizacija turėjo organizuoti naują pirkimą. To nepadaręs pareiškėjas pažeidė VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Už viešųjų pirkimų vykdymą yra atsakingas pareiškėjas, kuris yra įpareigotas pirkimo procedūras atlikti tinkamai ir teisėtai, prisiimdamas atsakomybę už savo (ne)veikimą. Pareiškėjas šiame Pirkime yra laikomas viešųjų pirkimų teisinių santykių profesionalu, todėl jam yra keliami didesni atidumo reikalavimai vykdant ir prižiūrint viešuosius pirkimus. Kadangi Pirkimo sąlygų reikalavimus atitinkantis Sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas nepateiktas, nustatytas pažeidimas atliktas Pirkimo procedūroms nepasibaigus. Įvertinus tai, kad finansinė korekcija turėjo būti nustatoma ir taikoma pagal pažeidimo pobūdį, kuris yra arčiausias nustatytam pažeidimui, pagrįstai spręsta, kad Gairių 2.2. lentelės 17 punkte nustatytas pažeidimas labiausiai atitinka nagrinėjamu atveju nustatytą pažeidimą.Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pakeitė savo paties nustatytas ir paskelbtas Pirkimo sąlygas, dėl ko nustatyti VPĮ 17 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies pažeidimai, o tuo pačiu ir įgyvendinamos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/2365 (toliau – ir Direktyva 2014/24/ES) nuostatų pažeidimas. Be to, pažeidimas buvo padarytas netinkamu perkančiosios organizacijos, kuri laikoma viešųjų pirkimų teisinių santykių profesionalu, veikimu. Pareiškėjo padarytas pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes ES lėšų panaudojimui, nes pagal teisminę praktiką reikalaujama, jog valstybės narės atliktų finansinį koregavimą, jeigu nustatomas pažeidimas. Vien aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių nekilo. Esant aptartam pažeidimui ir pareiškėjui išmokėjus netinkamas finansuoti išlaidas, susijusias su šiuo pažeidimu, yra padaroma žala Europos Sąjungos bendrajam biudžetui. Nustatytas pažeidimas atitiko Reglamento 2 straipsnio 36 punkte nustatytą pažeidimo apibrėžimą.Tarptautinės vertės pirkimai yra aktualūs ES rinkai, todėl patenka į direktyvų reguliavimo sritį, įpareigojant ES valstybes nares atitinkamai jas įgyvendinti nacionalinėje teisėje. Aplinkybė, jog kitų valstybių narių tiekėjai nepateikė pasiūlymų, nereiškia, jog pareiškėjas turi teisę nesivadovauti VPĮ ir Sutarties sąlygose apibrėžtais reikalavimais. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta, kad pasiūlymą dalyvauti Pirkime priėmė devyni tiekėjai, pasiūlymus pirkime pateikė tik trys iš jų, iš jų tinkamą pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas, todėl minimali konkurencija Pirkime nebuvo užtikrinta. Pažeidimas nustatytas ne dėl diskriminuojančios (-ių) pirkimo sąlygų, o dėl to, kad leista pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą, neatitinkantį pirkimo sąlygų, dėl ko iškreiptas tolesnis Sutarties vykdymas, retroaktyviai galėjęs paveikti pateiktų pasiūlymų sąlygas ir galimai suteikti galimybę teikti kitokius pasiūlymus didesniam tiekėjų ratui. II.Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimu tenkino iš dalies pareiškėjo prašymą, pakeitė Sprendimo dalį, kurioje pareiškėjui nustatyta 25 procentų finansinė korekcija, nustatytos finansinės korekcijos dydį sumažinant 10 procentų. Teismas įpareigojo atsakovą apskaičiuoti pareiškėjui netinkamų finansuoti išlaidų sumą taikant 10 procentų finansinę korekciją. Kitą Sprendimo dalį teismas paliko nepakeistą ir kitą pareiškėjo prašymo dalį atmetė.Teismas nurodė, kad nekyla ginčas dėl to, jog Sutarties Specialiųjų sutarties 5.2, 6.2, 6.3 papunkčiuose nustatytos Sutarties sąlygos neatitinka tiekėjo pateikto Laidavimo rašto turinio tiek, kiek: Sutartyje (Specialiųjų sąlygų 5.2 p.) nustatytas reikalavimas atlyginti nuostolius (Laidavimo rašte – tik tiesioginius nuostolius); Laidavimo rašte įtvirtinta nuostata, kad laidavimo suma mažėja proporcingai draudėjo pagal sutartį suteiktų paslaugų sumai (tokios nuostatos Sutartyje nėra); Sutartyje (Specialiųjų sąlygų 6.2, 6.3 p.) įtvirtintas delspinigių mokėjimas, o jiems pasiekus 0,7 proc. bendros sutarties kainos, – galimybė pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu ir vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio Sutarties pažeidimo (tokios nuostatos Laidavimo rašte nėra). Pradėjus pažeidimo tyrimą, 2023 m. liepos 20 d. Laidavimo raštas patikslintas, įtvirtinta nuostolių sąvoka, neliko nuostatos dėl laidavimo sumos mažėjimo proporcingai draudėjo pagal sutartį suteiktų paslaugų sumai; dėl delspinigių skaičiavimo Laidavimo raštas netikslintas, nenustatyta, kad delspinigiams pasiekus tam tikrą sumą galėjimas pasinaudoti sutarties vykdymo užtikrinimu 2023 m. laidavimo rašte neįtrauktas.Teismas nurodė, kad, viena vertus, perkančiajai organizacijai draudžiama keisti ar kitaip modifikuoti pirkimo dokumentų esmines sąlygas, o šio draudimo nesilaikymas pripažįstamas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, įtvirtintų VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje, pažeidimu. Kita vertus, dėl viešųjų pirkimų principų svarbos viešųjų pirkimų teisiniam reguliavimui, jo aiškinimui ir taikymui, taip pat dėl turinio viršenybės prieš formą principo taikymo, perkančiosios organizacijos veiksmai gali būti nepripažinti viešųjų pirkimų principų pažeidimu.Teismas pažymėjo, kad tiek 2022 m. gruodžio 4 d., tiek 2023 m. liepos 20 d. laidavimo raštai pagal turinį (atsakomybės apimtį dėl nuostolių rūšies, delspinigių ir laidavimo sumos mažėjimo įvykdžius dalį pirkimo) neatitiko Sutartyje nustatytų reikalavimų, kurie buvo išviešinti Pirkimo procese ir pagal kuriuos potencialūs pirkėjai sprendė dėl dalyvavimo viešame pirkime. Laidavimo raštuose tiekėjo atsakomybė dėl netinkamo Sutarties vykdymo buvo siauresnė, todėl, teismo vertinimu, galėjo lemti potencialių pirkėjų apsisprendimą (ne) dalyvauti skelbtame viešame pirkime. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad toks viešojo Pirkimo sąlygų pakeitimas negali būti pripažįstamas nereikšmingu, nes potencialūs tiekėjai, apsispręsdami dalyvauti Pirkime, rengdami pasiūlymus ir nustatydami pasiūlymo kainą, vertina galimybes jame dalyvauti, atsižvelgdami visus perkančiosios organizacijos viešai paskelbtus reikalavimus, tarp jų ir – būsimos sutarties įvykdymo užtikrinimui keliamus reikalavimus, t. y. kokia užtikrinimo vertė ir sąlygos, kokios galimybės tiekėjui jas gauti, kokio dydžio finansinės pasekmės ir rizikos gali būti, jeigu sutartis (ar jos dalis) nebus vykdoma tinkamai, kaip tai lems pirkimo kainą ir kt. Šių sąlygų apimtis yra svarbi apsisprendžiant dėl dalyvavimo Pirkime, o šias sąlygas pakeitus (dalies reikalavimų atsisakius tiekėjo naudai), tai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus, nes vienam iš tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems (nepagrįsto konkurencinio pranašumo kriterijus), dėl sušvelnėjusių sąlygų Pirkime būtų galėję dalyvauti daugiau teikėjų. Teismas darė išvadą, kad buvo pažeistas kitų potencialių tiekėjų teisėtas lūkestis į skaidrų ir lygiateisį Pirkimo procedūrų vykdymą ir dalyvavimą jose, nes pastaroji aplinkybė galėjo turėti reikšmės potencialių dalyvių apsisprendimui. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui akceptavus pateiktą Laidavimo raštą, kurio sąlygos neatitiko Sutarties Specialiųjų sąlygų, buvo iš esmės pakeistos Sutarties sąlygos, kas lėmė lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, įtvirtintų VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje, pažeidimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pasirašė Sutartį su tiekėju 2022 m. gruodžio 22 d., nors tiekėjo pateiktas Laidavimo raštas pagal turinį neatitiko Sutartyje nustatyto Sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento. Teismas sutiko su atsakovu, kad tokio Laidavimo rašto, atitinkančio Sutarties Specialiąsias sąlygas nepateikimas, sudarė pagrindą taikyti VPĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes. Teismas pažymėjo, kad laimėtojui nepateikus tinkamo Sutarties įvykdymo užtikrinimo, vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Pirkimas turėjo būti laikomas pasibaigusiu ir perkančioji organizacija turėjo organizuoti naują pirkimą, kuriame galėjo dalyvauti kiti tiekėjai, tačiau Sutartis buvo sudaryta ir vykdoma nepateikus jos tinkamos apimties užtikrinimo. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, kaip perkančioji organizacija, būdamas atsakingas už viešojo pirkimo dokumentų rengimą ir sutarties sudarymą, nesilaikydamas savo nustatytų Sutarties nuostatų ir imperatyvių įstatymo normų, akceptuodamas tiekėjo pateiktą Laidavimo raštą, neatitinkantį Sutarties sąlygų, ir nenutraukdamas Sutarties, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 86 straipsnio 2–3 dalių nuostatas. Teismas neturėjo pagrindo nesutikti su šioje dalyje priimtu atsakovo Sprendimu.Teismas sutiko, kad tiekėjui pateikus Laidavimo raštą, pareiškėjas turėjo teisę reikalauti jį tikslinti ir tęsti Sutartį, tačiau to nepadarė. Net 2023 m. liepos 20 d. patikslintu laidavimo raštu nebuvo garantuoti Sutarties sąlygose nustatyti delspinigiai bei savarankiškas Sutarties nutraukimo pagrindas jiems pasiekus 0,7 proc. bendros sutarties kainos dydį, todėl tiekėjo draudikas tokios atsakomybės nesutiko prisiimti ir retrospektyviai. Teismas darė išvadą, kad patikslintas draudimo raštas nepaneigia, kad Sutartis vykdyta su tiekėjo naudai pakeistomis sąlygomis. Teismas konstatavo, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, jame nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą, nurodytos ir priežastys, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą. Būtent dėl aiškių ir išsamių argumentų pareiškėjas pateikė motyvuotą prašymą, jį pagrindė, vertindamas ginčui aktualių VPĮ normų analize. Teismas neturėjo pagrindo Sprendimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu VAĮ reikalavimų kontekste. Vien tai, kad Sprendime nenurodyta, kuo pasireiškė Reglamento Nr. 1303/2013 6 straipsnio pažeidimas, nereiškia, kad jis neatitinka VAĮ keliamų reikalavimų ir nedera su gero viešojo administravimo principu. Sprendime aiškiai ir motyvuotai pagrįstas pažeidimas, detaliai išanalizuota, kuo pasireiškė pareiškėjo kaltė. Teismas pažymėjo, kad pažeidimo tyrimo metu nustatyti VPĮ pažeidimai ir nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti su tokiais pažeidimais susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas pagal analogiją atitinka Gairių 2 skirsnio „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ 2.2 lentelės ,,Konkurso dalyvių atranka ir pasiūlymų vertinimas“ 17 punktą, kuriame nustatyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai vykdomos derybos sutarties skyrimo procedūros metu, įskaitant laimėjusio pasiūlymo keitimą vertinimo metu, t. y. pagal atvirą arba ribotą procedūrą perkančioji organizacija derasi su kuriuo nors vienu arba keliais konkurso dalyviais vertinimo etapu, ir todėl pradinių skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nustatytų sąlygų atžvilgiu iš esmės pakeičiama sutartis. Gairių 2 skirsnio 2.2. lentelės 17 punkte rekomenduojama finansinės pataisos norma už tokio pobūdžio pažeidimus – 25 procentai nuo pradinės pirkimo sutarties vertės.Teismas pažymėjo, kad Gairių 1.4 papunktyje nurodyta, jog, remiantis šių Gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5, 10, 25 ir 100 proc.) normomis, atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Tai nedaro poveikio tam, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikėtų atsižvelgti į visas nustatyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą. Teismas nurodė, kad teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Teismo vertinimu, konstatuoti VPĮ pažeidimai atitinka Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nurodytą pažeidimo sąvoką. Pirkimas buvo atliktas pažeidžiant lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, todėl toks pažeidimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis ir nesukėlęs realių neigiamų pasekmių. Tai, kad šiuo atveju nėra galimybės nustatyti konkrečios padarytos žalos dydžio, teismo vertinimu, nereiškia, kad žala nebuvo padaryta. Šiuo atveju Sutarties pakeitimas galėjo lemti galimai neracionalų ES fondų lėšų panaudojimą, turėti neigiamos įtakos ES finansiniams interesams. Teismas darė išvadą, jog atsakovas, taikydamas finansinę korekciją pareiškėjui, vadovavosi ginčą reglamentuojančiais teisės aktais ir jų nepažeidė.Teismas atkreipė dėmesį, kad 25 proc. finansinė korekcija taikyta tik remiantis Gairėse nustatyta analogija, taigi tiesiogiai Gairėse konkrečiu atveju finansinė korekcija neįvardinta, pareiškėjas yra pasiekęs Pirkimo tikslus, Sutartis įvykdyta, padarytas ne tyčinis nusižengimas, o dėl neatsargumo, tinkamai neįvertinus teisinių niuansų dėl nuostolių sąvokų skirtumo ir galimų pasekmių Sutarties galiojimui. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, darė išvadą, jog pareiškėjui už nustatytą pažeidimą Sprendimu paskirta finansinė korekcija mažintina iki 10 proc., atsakovas įpareigotinas apskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą taikant 10 proc. finansinę korekciją.III.Pareiškėjas Ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo prašymą.Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Perkančioji organizacija, formuluodama Pirkimo sąlygas, vadovavosi lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principu. Dokumentuose nebuvo nustatyta jokių sąlygų ir nuostatų, dėl kurių tam tikri potencialūs tiekėjai, iš esmės pajėgūs ir kompetentingi įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, būtų nepagrįstai eliminuojami iš viešojo pirkimo proceso, nebuvo nustatyta sąlygų, palankių tik tam tikram subjektui. Visi potencialūs tiekėjai žinojo apie perkančiosios organizacijos poreikius, Pirkimo dokumentai buvo išviešinti. Siekiant užtikrinti skaidrumo principą, tiekėjai buvo sąžiningai ir atvirai informuojami apie Pirkimo procedūras ir perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus. Pirkimo dokumentuose (Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.1 p.) buvo nurodyta, kad tinkamu Sutarties įvykdymo užtikrinimu Pirkime perkančioji organizacija laiko banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo raštą. Perkančioji organizacija, įvertinusi Pirkimo objekto specifiką ir rizikas bei neperžengdama ja nustatytos diskrecijos ribų, abu šiuos būdus įvertino kaip lygiaverčius, tinkamus ir pakankamus Pirkimui. Nepriklausomai nuo Sutarties įvykdymo užtikrinimo būdo bendras reikalavimas visiems tiekėjams Pirkime buvo Sutarties įvykdymo užtikrinimo vertė – 5 proc. bendros Sutarties kainos su PVM, ir tai, kad įstaiga, išdavusi Sutarties įvykdymo užtikrinimą, privalo atlyginti pirkėjo nuostolius pagal pareikalavimą (neviršijant garanto (ar laidavimo) sumos). Sutarties įvykdymo užtikrinimą teikėjas turi pateikti jau pasirašius Sutartį, todėl Pirkimo dalyvių teisėtas lūkestis į skaidrų ir lygiateisį Pirkimo procedūrų vykdymą ir dalyvavimą jame negalėjo būti pažeistas. Tiekėjas įvykdė pareigą pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą. Sutartis tarp šalių pasirašyta ir perkančiosios organizacijos buveinėje užregistruota 2022 m. gruodžio 12 d. Tiekėjas perkančiajai organizacijai pateikė Laidavimo raštą ir Liudijimą. Įvertinus Sutarties sąlygas, tiesioginių nuostolių atlyginimas buvo tinkamas, nes netiesioginiai nuostoliai perkančiajai organizacijai negalėjo susidaryti. Iš Pirkimo dokumentų visiems potencialiems dalyviams buvo aišku ir žinoma, kad Pirkimą ir ketinimą nupirkti prekes, medicininę įrangą, paskelbė valstybės politiką sveikatos apsaugos srityje formuojanti ir pavestose srityse ją įgyvendinanti institucija – Ministerija. Pirkimo dokumentuose taip pat aiškiai buvo nurodyti medicininės įrangos tiesioginiai gavėjai – konkrečios Lietuvoje veikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Medicininė įranga skirta ir gali būti naudojama tik teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Tokių paslaugų Ministerija negali teikti. Todėl jokių pajamų, susijusių su perkama medicinine įranga, perkančioji organizacija negali gauti. Perkančioji organizacija Pirkime Sutarties įvykdymo užtikrinimui iškėlė vertės (sumos) reikalavimą savo galimiems nuostoliams atlyginti, todėl, įvertinusi visas Sutarties sąlygas ir tiekėjo įsipareigojimus pagal Sutartį bei pateiktą Sutarties įvykdymo užtikrinimą, priėmė pastarąjį kaip tinkamai užtikrinantį Sutarties įvykdymą. Sutartyje taip pat buvo aiškiai apibrėžta, kad tiekėjas privalo pristatyti visas prekes, o perkančioji organizacija su tiekėju atsiskaitys irgi už visas pristatytas prekes, o tuo atveju, jeigu tiekėjas nepristato ir neinstaliuoja visų prekių bei neapmoko darbuotojų, jis neįvykdo savo įsipareigojimų pagal Sutartį, todėl taip pat neatsiranda jokių prielaidų mažinti laiduojamą sumą jos nevykdymo atveju. Draudimo bendrovė Laidavimo raštą išdavė ne tik remdamasi šiai draudimo rūšiai patvirtintomis bendromis draudimo sąlygomis, tačiau remdamasi ir jai pateiktos konkrečios Sutarties nuostatomis. Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybių, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 15.2. punkte buvo įtvirtintas sąrašas Sutarties šalių teisių gynimo būdų, tarp kurių, įskaitant, bet neapsiribojant buvo numatyta teisė reikalauti atlyginti nuostolius, reikalauti sumokėti delspinigius, pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu, nutraukti Sutartį. Sutarties įvykdymo užtikrinimas yra tik vienas iš nukentėjusios šalies pažeistų teisių gynimo būdų. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose savo pasirinkimu gali nurodyti ne tik vieną, bet ir kelis perkančiajai organizacijai priimtinus sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Perkančiajai organizacijai įvertinus, kad Pirkimą laimėjęs dalyvis nepateikė Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų atitinkančio Sutarties įvykdymo užtikrinimo (Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.2, 6.3 p.), perkančioji organizacija privalėtų pirmiausia prašyti jį patikslinti, o ne laikyti, kad Pirkimą laimėjęs dalyvis atsisakė sudaryti Sutartį, Pirkimą laikyti pasibaigusiu ir organizuoti naują pirkimą. Pasiūlymų vertinimo etape, nepriklausomai nuo to, kokių sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių reikalaujama pagal paskelbto pirkimo dokumentus, sutarties įvykdymo užtikrinimo įrodymų (banko garantija ar draudimo bendrovės išduotu laidavimo raštu) iš dalyvių nėra reikalaujama, nes šie dokumentai nėra pasiūlymo dalis. Ši pareiga kyla tik tuo atveju ir tik tam tiekėjui, kurio pasiūlymas pripažįstamas laimėjusiu pirkime ir kuriam siūloma sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju, jei, perkančiosios organizacijos manymu, pateiktas sutarties įvykdymo užtikrinimas būtų netinkamas, perkančioji organizacija visą sutarties vykdymo laikotarpį turi teisę reikalauti, kad laimėjusiu pripažintas tiekėjas pakeistų pastarąjį tinkamu. Teismas šių aplinkybių nevertino. Perkančioji organizacija Pirkimo dokumentuose nurodė, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimas apima visus nuostolius, t. y. tiesioginius ir netiesioginius, o tiekėjo pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimai apima tik tiesioginius nuostolius. Perkančioji organizacija Pirkimo dokumentuose reikalavo, kad Sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju būtų išmokama visa sutarties užtikrinimo suma, o tiekėjo pateiktuose sutarties įvykdymo užtikrinimuose nurodyta, kad Sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju išmokama suma proporcingai mažinama pagal Sutartį suteiktų paslaugų (šiuo konkrečiu atveju pristatytų prekių) sumai. Dokumentų vertinimo procese 2023 m. birželio 13 d. perkančiosios organizacijos buvo prašoma, esant galimybei pateikti patikslintus sutarčių vykdymo užtikrinimus Pirkime, todėl atsakovas perkančiosios organizacijos veiksmų nevertino kaip pažeidimo pasiūlymų vertinimo procese, ar pažeidimo, kuriam esant Sutartis negalėjo būti sudaryta. Perkančiosios organizacijos veiksmais nebuvo pažeistos VPĮ 86 straipsnio 2 dalies ir atitinkamai 17 straipsnio 1 dalies nuostatos. Teismas nepagrįstai nevertino nurodytų faktinių aplinkybių.Atsižvelgiant į teismų praktiką, finansinė korekcija Sprendime, nepriklausomai nuo to, kad buvo sumažinta nuo 25 proc. iki 10 proc., pritaikyta netinkamai ir neteisėtai, neįvertinus individualių tariamai nustatyto pažeidimo savybių ir pareiškėjo prašyme pateiktų argumentų. Pirkimo priskyrimas tarptautiniam pirkimui, nepriklausomai, ar tas pirkimas gali būti aktualus visai ES rinkai ar ne, yra nulemtas ne pirkimo objekto, o pirkimo vertės. Pirkimo objektas visai ES rinkai nebuvo aktualus. Pasiūlymus II Pirkimo daliai pateikė trys tiekėjai: UAB ,,Tradintek“, UAB ,,Graina“ bei Lietuvos ir Šveicarijos UAB „Hospitex Diagnostics Kaunas“. Atsižvelgiant į ekspertų vertinimus ir vadovaujantis VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, UAB ,,Graina“ bei Lietuvos ir Šveicarijos UAB ,,Hospitex Diagnostics Kaunas“ pasiūlymai atmesti, nes pasiūlyta įranga neatitiko techninėje specifikacijoje nustatytų reikalaujamų parametrų reikšmių, o ne dėl Pirkimo sąlygų, kurios būtų susijusios su Sutarties įvykdymo užtikrinimu. Perkančioji organizacija neturi svertų priversti ūkio subjektus teikti pasiūlymus ir dalyvauti pirkimuose. Pirkimai iš vienintelio reikalavimus atitinkančio tiekėjo nėra nei ribojami, nei draudžiami, todėl Agentūros išvada dėl nesukurtos minimalios konkurencijos, kai abejonių, ar ginčo dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo nebuvo, yra nepagrįsta. Atsakovo pritaikyta finansinė korekcija taikyta tik remiantis Gairėse nustatyta analogija, taigi tiesiogiai Gairėse konkrečiu atveju finansinė korekcija neįvardinta. Teismas sprendime nepagrįstai neįvertino to, kad perkančioji organizacija Pirkimą ir jo sąlygas skelbė viešai ir jų nei Pirkimo metu, nei po Pirkimo nekoregavo. Perkančioji organizacija nesiderėjo su Pirkimo dalyviais tiek Pirkimo paskelbimo metu, tiek pasiūlymų vertinimo metu. Tiekėjas pateikė Pirkimo reikalavimus atitinkantį pasiūlymą ir buvo paskelbtas laimėtoju, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti Sutartį. Tik pasirašius Sutartį Tiekėjas įgijo teisę, o kartu ir įvykdė pareigą pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą, kurį pateikė tinkamai: laikydamasis nustatyto pateikimo termino, Pirkimo sąlygose reikalaujamos rūšies (draudimo bendrovės išduotas Laidavimo raštas) ir Pirkimo sąlygas atitinkančios vertės. Įvertinus šias aplinkybes ir Laidavimo rašto turinio atitiktį Sutarties nuostatoms, pastarasis perkančiosios organizacijos buvo priimtas ir Sutartis įsigaliojo. Sutarties įvykdymo užtikrinimas buvo pateiktas ir Perkančiosios organizacijos buvo priimtas kaip užtikrinantis Sutarties įvykdymą Sutartyje nurodytomis sąlygomis. Agentūros pažeidimo tyrimo metu ir vėliau Sprendime nebuvo nustatyta diskriminuojančių reikalavimų, dėl kurių būtų buvę atmesti tiekėjų pasiūlymai. Nebuvo pripažinta ir tai, kad Ministerija būtų akivaizdžiai ir tyčia piktnaudžiavusi situacija, kad Sutartis būtų sudaryta. Agentūros parengtą aprašą „Sutarties įvykdymo užtikrinimas“, kuriame buvo įtvirtintos Agentūros pateiktos rekomendacijos dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentų rengimo ir vertinimo, perkančioji organizacija gavo tik pažeidimo tyrimo metu ir informavo atsakovą, kad vadovausis juo tolesnėje veikloje vykdant sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentų vertinimą be tikslo tokiu būdu eliminuoti tariamą nusižengimą, nes pažeidimo nagrinėjamu atveju nebuvo. Finansinė korekcija Projekto vykdytojo atžvilgiu pritaikyta ir teismo sprendimu, nors ir sumažinta, tačiau palikta galioti nepagrįstai.Atsakovas Agentūros atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo sąlygų reikalavimai turi būti įgyvendinami visą laiką, nuo pareigos juos pateikti atsiradimo momento iki išnykus Sutarties įvykdymo užtikrinimo objektui (pasibaigus Sutarčiai), o ne subjektyviai suvokiant viešųjų pirkimų reguliavimo taikymo pabaigą sudarius Sutartį. Atsakomybės už Sutarties vykdymą nekeičia pareiškėjo argumentas, kad jis neturi vykdyti sutartinių įsipareigojimų, nes medicininę įrangą išskirstė tiesioginiams jos gavėjams – konkrečioms Lietuvoje veikiančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Pareiškėjas yra Sutarties šalis ir Projekto vykdytojas, todėl bet kokie netinkamai vykdomi sutartiniai įsipareigojimai pasireiškia netinkamu Sutarties vykdymu tarp pareiškėjo ir tiekėjo, o ne tarp tiekėjo ir tiesioginių įrangos gavėjų. Už tinkamą Sutarties vykdymą yra atsakingas Projekto vykdytojas. Sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo pažeidimai nors ir galimi ištaisyti Sutarties vykdymo metu, tačiau tai nereiškia, kad pateikus netinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą nėra padaromi pažeidimai ankstesnėje, Pirkimo procedūrų pabaigos stadijoje, sudarant Sutartį. Kadangi pareiškėjas yra viešasis asmuo, kurio tikslai yra specialūs – įgyvendinti valstybės politiką sveikatos apsaugos srityje, įsigyti ir paskirstyti medicininę įrangą, vykdyti projektinę veiklą, todėl yra ypač svarbu, kad sutartiniai įsipareigojimai būtų vykdomi tinkamai ir laiku. Sutartyje sulygta nuostata dėl nuostolių atlyginimo yra jų suderinta valia nustatyta Sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Tiekėjas privalėjo kompensuoti visus nuostolius pateiktame Sutarties įvykdymo užtikrinime. Priešingu atveju, būtų paneigtas nuostolių atlyginimo Laidavimo raštu tikslas ir funkcija – skatinti šalis tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles ir atlyginti kreditoriaus nuostolius dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Laidavimo rašto vertė pati savaime neužtikrina visų nuostolių atlyginimo, nes ta verte galimi atlyginti tik tiesioginiai nuostoliai, taigi ir Sutarties įvykdymo užtikrinimo panaudojimo galimybės sumažėja. Susiejus prekių pristatymą su draudimo sumos mažėjimu taip pat buvo iškreiptas Laidavimo rašto turinys, kai draudimo suma turėjo būti vienoda nuo visos Sutarties kainos visą Sutarties galiojimo laikotarpį (prekės pristatytos skirtingu trijų mėnesių laikotarpiu). Tai, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimas buvo numatytas tik kaip vienas iš nukentėjusios šalies pažeistų teisių gynimo būdų, nereiškia, kad jis galėjo būti neteikiamas. Delspinigių išskaičiavimas iš mokėtinų sumų galimas, jeigu sukuriama Pirkimo objekto dalis, už kurią reikėtų perkančiajai organizacijai sumokėti, tačiau tai vis tiek nepaneigia aplinkybės, kad tiekėjai turėjo pareigą pateikti tinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Pažeidimas pagal VPĮ padarytas po pasiūlymų vertinimo etapo Pirkimo procedūroms nepasibaigus, tačiau pagal Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatas toks pažeidimas, vertinant teisinę atsakomybę vykdomos projektinės veiklos aplinkybių visumoje, gali būti ištaisomas Sutarties vykdymo etape, bet tai nereiškia, kad pažeidimas nebuvo padarytas ar susidariusi situacija nelaikoma VPĮ pažeidimu. Pareiškėjas nediferencijavo nurodomų aplinkybių dėl finansinės korekcijos mažinimo, nesusiejo jų su procentalia finansinės korekcijos mažinimo išraiška, nepriskyrė kiekvienai aplinkybei Gairių, teisminio ar kitokio logiškai pagrindžiamo rodiklio, kuriuo galima būtų tiksliai nustatyti mažintinos korekcijos dydį. Apeliaciniame skunde kartojant tapačias finansinės pataisos dydį mažinančias aplinkybes, nėra galimas tapačių aplinkybių vertinimas, jomis remiantis kaip pagrindu, pakartotinai taikyti jų švelninantį poveikį. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tiek naujausia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, tiek atsižvelgė į visas padarytų pažeidimų aplinkybes, jų sunkumą, bei įvertino konkurencijos lygio, skaidrumo, lygiateisiškumo veiksnius. Teismo sprendime finansinės pataisos mažintos iki tokio lygmens, kuris vis dar būtų veiksmingas, proporcingas ir atgrasomasis tinkamai apsaugant ES finansinius interesus. Pareiškėjas apibendrintai teikia LVAT praktikos motyvus ir nurodo, jo manymu, aktualią ginčui jurisprudenciją, bet nesusieja konkrečių aplinkybių, reikšmingų šiam ginčui ir konstatuotų kitose administracinėse bylose, kuriomis galima būtų konkrečiai ir aiškiai remtis nustatant finansinės korekcijos dydį. Apeliacinis skundas paremtas subjektyviai pareiškėjo suvokta LVAT teisminės praktikos interpretacija. Kiekvieno pažeidimo sudėtis yra vertinama individualiai ir atsižvelgiama į reikšmingas pažeidimo kvalifikavimui aplinkybes. Kiekvienu atveju atlikus tyrimą ir nustačius VPĮ pažeidimo sudėtį yra pareiga parinkti finansinę pataisą ir nustatyti jos normą, atitinkančius pažeidimo sudėties elementus. Žalos ES biudžetui teisinis faktas įrodytas, nes pažeidimo esmė lemia realią, potencialiai galimą kitokią Pirkimo baigtį, dėl ko žalos efektas ES biudžetui neišvengiamas.Nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės taikyti mažesnę nei 25 proc. finansinės pataisos normą, nes tokios galimybės nesuteikia pačių Gairių ginčo pažeidimo turinio esmė. Pareiškėjo siūlomas Gairių taikymo interpretavimas, kai Gairėse nustatytą finansinės pataisos normą visuomet galima būtų mažinti ar panaikinti atsižvelgiant į Gairėse nenustatytus kriterijus, yra ne tik nepagrįstas, tačiau ir žalingas taikant finansinės ir viešųjų pirkimų priežiūros elementus įgyvendinančiosios institucijos veikloje. Negalimas toks Gairių taikymas ir jų turinio interpretavimas, kuomet visais atvejais eliminuojamas vienos iš Gairėse numatytų finansinių pataisų ir pažeidimo aprašymo konstatavimas vertinant pažeidimo sudėtį iš teisiškai nereikšmingų aplinkybių pozicijų.Teisėjų kolegijakonstatuoja:IV.Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. IT02 „Sprendimas dėl pažeidimo“ (Sprendimas), kuriuo Ministerijai (t. y. Projekto vykdytojai ir Perkančiajai organizacijai) pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija, teisėtumo ir pagrįstumo.Ginčijamu Sprendimu Agentūra taikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui (t. y. nuo 773 190,00 Eur), nustačiusi, kad Pirkime laimėjęs tiekėjas pateikė, o Perkančioji organizacija kaip tinkamą priėmė Pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, tuo iš esmės pakeisdama esmines Pirkimo dokumentų sąlygas. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad Ministerija, vykdydama Pirkimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatą „jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, <...> nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento <...> laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį“.Pirmosios instancijos teismas, sprendė, kad Sprendime pagrįstai konstatuota, jog Ministerija, akceptavusi Pirkime laimėjusio tiekėjo pateiktą laidavimo raštą, kurio sąlygos neatitiko pirkimo sutarties Specialiųjų sąlygų, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatą. Teismas nustatęs, kad Agentūra 25 proc. finansinę korekciją taikė tik remdamasi Gairėse nustatyta analogija, kad Pirkimo tikslai buvo pasiekti ir Sutartis įvykdyta, o padarytas ne tyčinis nusižengimas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, pakeitė Sprendimo dalį dėl Ministerijai nustatytos 25 procentų finansinės korekcijos dydžio ir jį sumažino iki 10 procentų.Ministerija apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Ji apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus, taip pat teikia argumentus, tiek dėl, jos nuomone, nepagrįstai konstatuotų pažeidimų, tiek dėl finansinės korekcijos pagrįstumo.Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.Vertindama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad Reglamente Nr. 1303/2013 nustatyta, jog pažeidimas – bet koks įgyvendinant Europos struktūrinius ir investicijų fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui (2 str. 36 p.).Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo Sprendimo turinį, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, sutinka su tikrinamame teismo sprendime pateiktais motyvais dėl to, kad Agentūra Sprendimu pagrįstai konstatavo, jog Ministerija, organizuodama Pirkimą, padarė nustatytus pažeidimus, t. y. Perkančioji organizacija, kaip tinkamą priimdama Pirkimą laimėjusio tiekėjo pateiktą, tačiau Pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, iš esmės pakeitė esmines Pirkimo dokumentų sąlygas ir taip pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 86 straipsnio 2 dalį. Nekartojant pirmosios instancijos teismo motyvų, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad: 1) Pirkime laimėjusio tiekėjo pateikto Laidavimo rašto turinys neatitiko 2022 m. gruodžio 12 d. Viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. S-302 Pirkimo Nr. 621232 specialiųjų sąlygų (Specialiosios sąlygos) 5.2, 6.2–6.3 papunkčiuose nustatytos pirkimo sutarties sąlygų, nes (i) Specialiųjų sąlygų 5.2 papunktyje nustatytas reikalavimas atlyginti nuostolius (Laidavimo rašte – tik tiesioginius nuostolius), (ii) Laidavimo rašte įtvirtinta nuostata, kad laidavimo suma mažėja proporcingai draudėjo pagal sutartį suteiktų paslaugų sumai (tokios nuostatos paminėtoje 2022 m. gruodžio 12 d. sutartyje nėra), (iii) Specialiųjų sąlygų 6.2–6.3 papunkčiuose įtvirtintas delspinigių mokėjimas, o jiems pasiekus 0,7 proc. bendros sutarties kainos, – galimybė pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu ir vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo (tokios nuostatos Laidavimo rašte nėra); 2) Specialiųjų sąlygų 5.2 papunktyje įtvirtinta nuostata „Įstaiga, išdavusi Sutarties įvykdymo užtikrinimą, privalo atlyginti Pirkėjo nuostolius pagal pareikalavimą (neviršijant garanto (ar laidavimo) sumos)“ iš esmės teisės požiūriu reiškė reikalavimą atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius; 3) tiek 2022 m. gruodžio 4 d., tiek 2023 m. liepos 20 d. laidavimo raštai pagal turinį (atsakomybės apimtį dėl nuostolių rūšies, delspinigių ir laidavimo sumos mažėjimo įvykdžius dalį pirkimo) neatitiko Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, šiuose raštuose tiekėjo atsakomybė dėl netinkamo sutarties vykdymo buvo siauresnė, ir tai galėjo lemti potencialių pirkėjų apsisprendimą (ne) dalyvauti Pirkime; 4) pareiškėjui akceptavus pateiktą Laidavimo raštą, kurio sąlygos neatitiko Specialiųjų sąlygų 5.2, 6.2–6.3 papunkčiuose įtvirtintųjų sąlygų, buvo iš esmės pakeistos pirkimo sutarties sąlygos, kas suponavo lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, įtvirtintų VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje, pažeidimą; 5) nagrinėjamu atveju Pirkimo laimėtojui nepateikus tinkamo pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 86 straipsnio 2 dalimi, Pirkimas turėjo būti laikomas pasibaigusiu ir Perkančioji organizacija turėjo organizuoti naują pirkimą, kuriame galėjo dalyvauti kiti tiekėjai, tačiau nepaisant to Sutartis buvo sudaryta ir vykdoma nepateikus jos tinkamos apimties užtikrinimo.Atsakant į apeliaciniame skunde reiškiamas abejones dėl tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų dėl Sprendimu konstatuotų pažeidimų pakankamumo, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu detaliai išanalizavo Ministerijos prašymą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas su tuo susijusias reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Ši tikrinamo teismo sprendimo dalis pagrįsta įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Pirmosios instancijos teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, atsakovo teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo motyvų dėl Sprendimu konstatuotų pažeidimų nepakankamumo atmetami.Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliaciniame skunde išdėstyti pareiškėjo argumentai, susiję su jo padarytais pažeidimais vertinimu, nekeičia tikrinamame teismo sprendime išsamiai motyvuotos pozicijos, kad Agentūra Sprendimu pagrįstai konstatavo, jog Ministerija, organizuodama Pirkimą, padarė nustatytus pažeidimus, ir su tuo susijusios apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos teisinio vertinimo.Atsižvelgiant į tai, tikrinamo teismo sprendimo dalis, kuria spręsta dėl Ministerijos padarytų pažeidimų vertinimo, yra teisėta ir pagrįsta.Vertinant Sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo tiek, kiek jais Ministerijai pritaikyta finansinė korekcija, teisėtumą ir pagrįstumą, primintina, kad atsakomybė už pažeidimų tyrimą, reikiamas finansines pataisas ir lėšų susigrąžinimą visų pirma tenka valstybėms narėms. Sisteminio pažeidimo atveju valstybė narė atlieka visų veiksmų, kuriems pažeidimas galėjo turėti įtakos, tyrimą (Reglamento Nr. 1303/2013 143 str. 1 d.). Valstybės narės atlieka reikiamas finansines pataisas, kurias reikia atlikti dėl veiksmuose arba veiksmų programose nustatytų pavienių ar sisteminių pažeidimų. Atliekant finansines pataisas panaikinamas visas veiksmui arba veiksmų programai skirtas viešasis įnašas arba jo dalis. Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir fondų arba Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo finansinius nuostolius ir taiko proporcingą pataisą (Reglamento Nr. 1303/2013 143 str. 2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2023 m. spalio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 išaiškino, kad finansinio koregavimo mechanizmas pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 taikomas tuomet, kai nustatoma tam tikrų faktinių ir juridinių pagrindų visuma. Visų pirma, turi būti nustatomas pažeidimas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatas. Antra, nustačius pažeidimą, turi būti sprendžiama dėl padarinių – finansinės korekcijos – taikymo. Pažeidimo buvimas reiškia, kad turi būti įvykdytos trys sąlygos: pirma, turi būti padarytas Europos Sąjungos teisės (arba nacionalinės teisės, susijusios su Europos Sąjungos teisės taikymu) pažeidimas; antra, šis pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu; ir, trečia, turi būti padaryta reali ar potenciali žala Europos Sąjungos biudžetui. VPĮ principai, kurių laikymasis užtikrina ir tarptautinės svarbos viešojo pirkimo atitiktį Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatoms bei bendriesiems principams, gali būti atskiras perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo vertinimo bei nustatymo pagrindas ir atitinkamai pripažinus pažeidimą, – pagrindas spręsti dėl finansinio koregavimo.Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2024 m. spalio 4 d. sprendime Obshtina Svishtov, C-175/23, ECLI:EU:C:2024:853 konstatavo, kad Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip: „pagal ją draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias bet koks viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra „pažeidimas“, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 2 straipsnio 36 punktą, dėl kurio automatiškai taikoma finansinė pataisa, kurios dydis nustatomas pagal iš anksto nustatytą fiksuoto dydžio pataisos normų skalę“. Paminėtame sprendime, be kita ko, pažymima, kad:„<...>„pažeidimu“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, gali būti laikomas tik pažeidimas, dėl kurio „padaroma ar [gali būti] padaryta“ žalos Sąjungos biudžetui. Taigi pagal šią nuostatą draudžiama, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui“ (27 punktas);„<...> kiek tai susiję su finansinės pataisos sumos nustatymu, iš Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 1 ir 2 dalių matyti, kad valstybės narės pirmiausia turi nustatyti pavienius ir sisteminius pažeidimus ir atlikti proporcingas finansines pataisas, susijusias su veiksmuose arba veiksmų programose nustatytais pažeidimais. Šios pataisos apima viso valstybės įnašo arba jo dalies, skirtų veiksmų programai, panaikinimą taikant kriterijus, susijusius su pažeidimų pobūdžiu, jų sunkumu ir atitinkamo fondo finansiniais nuostoliais“ (28 punktas);„Siekdamos patikslinti kriterijus, taikomus finansinėms pataisoms, atliekamoms remiantis fiksuoto dydžio pataisų normų skale, valstybės narės gali atsižvelgti į tokį dokumentą, kaip 2019 m. Komisijos gairės, net jeigu jos joms nėra privalomos. Šių gairių 1.1 punkte rekomenduojama, kad valstybių narių valdžios institucijos, „ištaisydamos pažeidimus, nustatytus jų pačių tarnybų, taikytų šiose gairėse nustatytus kriterijus ir finansinių pataisų normas“ (pagal analogiją žr. 2023 m. birželio 8 d. sprendimo ANAS, C‑545/21, EU:C:2023:451, 45 punktą)“ (31 punktas);„Iš minėtų gairių 1.4 punkto matyti: kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai rinkai, taikant Reglamento Nr. 1303/2013 144 straipsnio 1 dalyje numatytą 5 %, 10 %, 25 % arba 100 % fiksuoto dydžio finansinės pataisos normą vis dėlto reikia atsižvelgti į nustatyto pažeidimo pobūdį ir sunkumą ir į dėl to Fondui atsiradusius finansinius nuostolius, kad tokia taikoma norma atitiktų proporcingumo principą (pagal analogiją žr. 2023 m. birželio 8 d. sprendimo ANAS, C-545/21, EU:C:2023:451, 46 punktą).“ (32 punktas);„Be to, nors Komisija ir valstybės narės gali remtis fiksuoto dydžio pataisos normų skale, vis dėlto galutinei taikytinai pataisos sumai nustatyti būtinas individualus ir išsamus nagrinėjimas, kurį atliekant turi būti atsižvelgta į visus konstatuotą pažeidimą apibūdinančius ypatumus, palyginti su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią skalę ir kurie gali pateisinti didesnės arba, priešingai, sumažintos pataisos taikymą (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 14 d. sprendimą Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C‑406/14, EU:C:2016:562, 48 ir 49 punktus)“ (33 punktas);„Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad iš principo finansinės pataisos dydis neturi būti nustatomas automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale“ (34 punktas).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2026 m. balandžio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-39-789/2026 yra pasisakiusi, jog tam, kad būtų pagrindas spręsti dėl finansinio koregavimo pagal Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnį ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (PAFT) 307 punktą, turi būti nustatyta, kad ūkio subjekto padarytas viešųjų pirkimų reglamentavimo pažeidimas padarė arba galėjo padaryti žalos Europos Sąjungos biudžetui. Nors tokiu atveju nereikalaujama įrodyti konkretaus finansinio poveikio dydžio, žalos atsiradimo galimybė negali būti preziumuojama. Ji turi būti pagrįsta ir individualizuota, analizuojant konkretaus viešojo pirkimo konkurencinę aplinką, pavyzdžiui, nustatant tiekėjų dalyvavimo galimybes ir aktyvumą, konkurencijos realumą, taip pat tai, kokiu būdu viešųjų pirkimų pažeidimas galėjo paveikti atitinkamo fondo lėšų panaudojimą, iškreipti konkurenciją, lemti mažiau ekonomiškai naudingo pasiūlymo pasirinkimą, įvertinant tikėtiną pirkimo rezultatą, jei pažeidimas nebūtų padarytas, ir pan. Vien formalus viešųjų pirkimų reglamentavimo pažeidimo konstatavimas, neatskleidžiant jo (galimo) poveikio Europos Sąjungos biudžetui, t. y. nepagrindus žalos Sąjungos biudžetui, savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti pažeidimą pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 ir taikyti finansinę korekciją.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino, kad Sprendime konstatuotas Ministerijos padarytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis ir nesukėlęs realių neigiamų pasekmių, o tai, kad šiuo atveju nėra galimybės nustatyti konkrečios padarytos žalos dydžio, nereiškia, jog žala nebuvo padaryta. Teismas nustatė, kad Sprendime 25 proc. finansinė korekcija taikyta tik remiantis Gairėse nustatyta analogija. Atsižvelgęs į tai ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, pirmosios instancijos teismas Sprendimu paskirtą finansinę korekciją sumažino iki 10 proc. (žr. šios Nutarties 12, 13 p.)Iš Sprendimo turinio nustatyta, kad Agentūra pažymėjusi, jog „pažeidimo tyrimo metu nustatytas VPĮ pažeidimas ir nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio“, įvertinusi tai, kad „Perkančioji organizacija Sutartį sudarė su tiekėju, kuris pateikė Pirkimo dokumentų sąlygų neatitinkantį Sutarties įvykdymo užtikrinimą, nors turėjo jo pasiūlymą atmesti, o atmetus tiekėjo pasiūlymą, Pirkimas turėjo būti organizuojamas naujai, vykdytas tarptautinis Pirkimas atviro konkurso būdu, kuris buvo aktualus visai ES rinkai; kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 9 tiekėjai, pasiūlymus Pirkime pateikė tik 3 iš jų, iš jų tinkamą pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas, todėl minimali konkurencija Pirkime nebuvo užtikrinta, už pažeidimą numatyta vieninga korekcija“, sprendė, jog „taikoma 25 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 773.190,00 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 193.297,50 Eur, kuri gali kisti keičiantis Sutarties vertei (pvz., dėl atliekamų Sutarties keitimų)“.Įvertinusi Sprendimo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad jame nėra argumentų, pagrindžiančių nustatyto pažeidimo poveikį ES biudžetui. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Agentūra, spręsdama dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos, laikė nustatytą minėtų teisės aktų pažeidimą automatiškai darančiu žalą ES biudžetui, tuo nesilaikydama Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkto nuostatų. Sprendime individualizuotais teisiniais argumentais nepagrįsta, kodėl neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos ir dėl to taikoma fiksuoto dydžio finansinė korekcija.Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Agentūra ginčijamame Sprendime individualizuotais teisiniais argumentais nepagrįsdama, kodėl neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš ES fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos ir dėl to taikoma fiksuoto dydžio finansinė korekcija, priėmė neteisėtą Sprendimą, kurio dalis dėl finansinės korekcijos taikymo yra naikinama, ir klausimas dėl finansinės korekcijos taikymo perduodamas atsakovui spręsti iš naujo. Remiantis ABTĮ 147 straipsniu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria paliktas nepakeistas atsakovo Sprendimas dėl finansinės korekcijos taikymo, panaikinama. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria spręsta dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų vertinimo, paliekama nepakeista (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.). Tai konstatavus kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai, susiję su Sprendimu pareiškėjui pritaikyta finansine korekcija, nevertinami.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegijanutaria:Pareiškėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį, kuria spręsta dėl viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. IT02 „Sprendimas dėl pažeidimo“ taikytos finansinės korekcijos pareiškėjui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, panaikinti.Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį, kuria spręsta dėl pareiškėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos padarytų pažeidimų vertinimo, palikti nepakeistą.Panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. IT02 „Sprendimas dėl pažeidimo“ dalį, kuria pareiškėjui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai taikytos finansinės korekcijos, ir klausimą dėl finansinių korekcijų taikymo perduoti viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai spręsti iš naujo.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Audrius Bakaveckas Rytis Krasauskas Jolanta Malijauskienė