Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eTA-136-968/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02326-2025-5Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1(S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 28 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Interlan“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Interlan“ dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą bei delspinigių priteisimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Pareiškėjas savivaldybės įmonė Vilniaus atliekų sistemos administratorius (toliau – ir VASA) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Interlan“ (toliau – ir Bendrovė) 719,05 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d. bei 58,41 Eur delspinigių, bendra suma – 777,46 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovei vietinė rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai), kurie pakeisti ir papildyti vėlesniais savivaldybės tarybos sprendimais. Vietinės rinkliavos mokėtojais, turinčiais vykdyti teisės aktais apibrėžtą pareigą – mokėti vietinę rinkliavą, laikytini asmenys, nepriklausomai nuo to, kad nebuvo sudaryta sutartis, galbūt nepastatytas konteineris ar atliekas jie tvarkėsi patys. Visi subjektai valdantys, naudojantys ir / ar disponuojantys nekilnojamojo turto objektais Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, privalo dalyvauti atliekų tvarkymo infrastruktūros funkcionavime ir atitinkamai mokėti privalomą vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą, todėl rinkliava buvo apskaičiuota teisingai ir pagrįstai. Atsakovui nenaudojant nekilnojamojo turto, jis turėjo pateikti prašymą taikyti lengvatą turto nenaudojimo atveju ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, tačiau to nepadarė. Bendra mokėtina rinkliavos suma apskaičiuojama sudėjus kintamosios ir pastoviosios rinkliavos dedamųjų apskaičiavimo rezultatus pagal Nuostatų 46, 47 punktus. Kadangi atsakovas pateikė prašymą mokėjimo pranešimus gauti el. paštu, mokėjimo pranešimai jam buvo siunčiami atsakovo nurodytu el. paštu.Atsakovas Bendrovė atsiliepime į prašymą prašė prašymą atmesti. Atsakovas nurodė, kad Bendrovės ir pareiškėjo nesieja jokie sutartiniai santykiai, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie tai, kokios paslaugos Bendrovei yra suteiktos, kokia jų kainodara, kad Bendrovė šias paslaugas realiai gavo. Pareiškėjas nedetalizuoja skolos, jos dydžio, apsiribodamas tik atstovavimo teisę patvirtinančių dokumentų pateikimu. Prašyme nenurodytas konkretus pagrindas, t. y. aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, iš turinio nėra aiškios prievolės, kurios pagrindu reikalaujama apmokėjimo. Prašyme nenurodyta, iš kur pareiškėjas gavo duomenis paslaugų kainoms nustatyti, kokius veiksmus atlikęs gavo atsakovo mokėtino užmokesčio sumas. Daugelis prašyme nurodytuose objektuose esančių patalpų yra nenaudojamos, jose nevykdoma jokia veikla, todėl net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad atsakovui priklauso mokėti ginčo rinkliavą, jos dydis paskaičiuotas neteisingai, nes nėra atsižvelgta į tai, kiek patalpų objektuose yra naudojamos, o kiek ne. Dėl to atsakovas turi būti atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Pareiškėjo prašymas grindžiamas tik abstrakčiais argumentais bei sąskaitomis–faktūromis, tačiau nepateikiami rinkliavos įmokų dydžius patvirtinantys dokumentai. Byloje yra pateikti pareiškėjo pranešimai apie pareigą atsakovui mokėti vietinę rinkliavą, tačiau nėra jokių duomenų, kokiu būdu ir kam minėti pranešimai buvo įteikti. Atsakovas negavo iš pareiškėjo pranešimų apie kilusią pareigą mokėti vietinę rinkliavą, apie galimą įsiskolinimą sužinojo tik pareiškėjui kreipusis į teismą. II.Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 25 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 719,05 Eur rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d. bei 58,41 Eur delspinigių, bendra suma – 777,46 Eur.Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis patalpos, adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Bendrovei, todėl atsakovas, remiantis Nuostatų 3, 6.6 punktais, laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju. Teismas atkreipė atsakovo dėmesį, kad vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis lemia, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą (šiukšlių išvežimą) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.584 straipsnio 1 dalį. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl prievolės mokėti rinkliavą nebuvimo nesant sutarties tarp ginčo šalių. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką atsakovas neturi diskrecijos rinktis, mokėti rinkliavą ar ne, todėl teismas atmetė atsakovo argumentus, kad reikalavimas mokėti vietinę rinkliavą nėra privalomas. Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus, kad jam turi būti taikomos lengvatos, jis turi būti atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, nes didžiosios dalies patalpų nenaudoja ar jose nevykdo veiklos. Teismas pažymėjo, kad tik tokiu atveju, kai vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturinčiu pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog jis dalies patalpų nenaudoja. Taip pat atsakovas nepateikė ir įrodymų, jog būtų kreipęsis į pareiškėją su prašymu pripažinti jį neturinčiu pareigos mokėti vietinę rinkliavą ar atleisti jį nuo rinkliavos mokėjimo. Teismas išaiškino atsakovui, jog atleidimo nuo rinkliavos sąlygos yra aiškiai aprašytos Nuostatuose, numatančiuose, kad asmuo, norėdamas išvengti rinkliavos mokėjimo ir gauti teisės aktuose nustatytą lengvatą turto nenaudojimo atveju, turi pareigą pateikti deklaraciją apie turto nenaudojimą, tokiu būdu administratoriui atsiranda galimybė vykdyti kontrolę, gauti atitinkamą informaciją ir priimti sprendimą dėl lengvatos taikymo.Teismas laikė deklaratyviais atsakovo argumentus dėl rinkliavos dydžio ir pažymėjo, kad rinkliavos skaičiavimo metodika yra nurodyta viešai prieinamuose Nuostatuose, rinkliavos skaičiavimo būdas, jos dydis aiškiai įvardintas pareiškėjo prašyme, nuomonėje dėl atsakovo atsiliepimo, mokėjimo pranešimuose, tačiau atsakovas tik formaliai išreiškė savo nesutikimą dėl rinkliavos dydžio.Pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, kad jis nėra gavęs iš pareiškėjo pranešimų apie kilusią pareigą mokėti vietinę rinkliavą, o apie įsiskolinimą sužinojo tik pareiškėjui kreipusis į teismą, teismas vadovavosi Nuostatų 64, 65 punktais, pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog atsakovas buvo pateikęs prašymą mokėjimo pranešimus gauti el. paštu, todėl pareiškėjas pagrįstai mokėjimo pranešimo išsiuntimo pareigą įvykdė atsakovo pasirinktu būdu. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo, todėl teismas atmetė atsakovo argumentus šiuo aspektu.Teismas nustatė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d. nesumokėjo 719,05 Eur vietinės rinkliavos, todėl pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė iš atsakovo 719,05 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos. Kadangi atsakovas laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos, teismas iš jo priteisė pareiškėjo prašyme pateiktoje lentelėje apskaičiuotus 58,41 Eur delspinigius.III.Atsakovas Bendrovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo prašymą.Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Objektas, esantis (duomenys neskelbtini) yra garažas. Jis nėra eksploatuojamas, todėl atliekos nėra sudaromos. Atsakovas nėra sudaręs jokios sutarties su pareiškėju, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių 22, 24, 29 punktais, jam nėra teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos. Pareiškėjas neteisingai taiko teisės aktų nuostatas, nustatančias pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų dalių dydžius, kadangi ginčo patalpos / pastatas yra nenaudojamas, veikla nėra vykdoma, nėra jokių nuomininkų ir turimu nekilnojamuoju turtu atsakovas nedisponuoja. Atsakovui komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga nėra teikiama, todėl ir rinkliavos dedamosios dalys apskaičiuotos nepagrįstai. Kadangi atsakovui priklausantis nekilnojamas turtas yra nenaudojamas, nėra pagrindo taikyti privalomus mokesčius kaip pastoviąją ar kintamąją dalį. Kadangi patalpos yra nenaudojamos ir jokia veikla nėra vykdoma, todėl atsakovas nėra atliekų turėtojas ir jam priklausantis nekilnojamasis turtas neturi būti apmokestinamas jokiais numatytais vietinės rinkliavos mokesčiais. Tarp pareiškėjo ir atsakovo nebuvo pasirašyta jokia rašytinė sutartis ir nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl atliekų tvarkymo. Atsakovas nėra gavęs pranešimų iš pareiškėjo dėl nesumokėtos rinkliavos. Pareiškėjas nesilaikė CK 6.38 straipsnio 3 dalyje, 6.200 straipsnio 2 dalyje nustatytų sutarčių vykdymo principų, pažeidė įstatymo jam nustatytą pareigą tinkamai informuoti atsakovą ne tik apie susidariusią skolą, bet ir apie atleidimo nuo prievolės vykdymo tvarką, todėl tokie pareiškėjo veiksmai negali būti vertinami kaip pagrįsti bei teisėti. Pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas, nes jame nėra paaiškinimų, kodėl atsakovui skaičiuojamas būtent atitinkamo dydžio rinkliavos koeficientas, prie prašymo nėra pateikta tokį rinkliavos dydį patvirtinančių dokumentų, tuo pačiu tarp šalių nėra sudaryta jokia sutartis, dėl ko prašymas yra grindžiamas tik deklaratyviais ir abstrakčiais argumentais bei sąskaitomis–faktūromis, tačiau nepateikiant įmokų dydžius patvirtinančių dokumentų ir paslaugos teikimo pagrindo ar faktų. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas faktiškai objektuose ginčo laikotarpiu sukūrė konkretaus kiekio atliekas, o pareiškėjas jas priėmė ir sutvarkė. Atsakovui nėra teikiama jokia paslauga, todėl ir negali būti skiriamos jokios rinkliavos.Pareiškėjas VASA atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti pareigą mokėti vietinę rinkliavą, ar ne. Nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Todėl atsakovo argumentai, kad jis vietinės rinkliavos mokėti neturėjo, nesudaro prielaidos neskaičiuoti vietinės rinkliavos. Priešingai, teisės aktai numato prievolę skaičiuoti rinkliavą ir papildomai numato galimybę atsakovui kreiptis į pareiškėją su prašymu taikyti lengvatą turto nenaudojimo atveju. Atsakovas nėra kreipęsis dėl lengvatos taikymo, nėra pateikęs turto nenaudojimą pagrindžiančius dokumentus ir / ar kitus įrodymus, todėl toks atsakovo elgesys nesudaro pagrindo daryti išvados, kad atsakovui neatsirado prievolė mokėti rinkliavos. Teisės aktų leidėjas rinkliavos prievolę sieja ne su nekilnojamojo turto objekte gyvenančiais asmenimis ar patalpų naudojimu, o su tokio objekto valdymu. Teisės aktai numato aiškius kriterijus, kurie leidžia daryti išvadas, kada turtas yra nenaudojamas ir jame nesusidaro atliekos, tačiau atsakovas nėra pateikęs jokių šiuos kriterijus atitinkančių dokumentų. Pareiga įrodyti, jog vykdomoje veikloje atliekos nesusidaro, tenka atsakovui, todėl nesant įrodymų, kad dėl objektyvių aplinkybių atliekos negalėjo susidaryti, atsakovas turi būti laikomas atliekų turėtoju.Pareiškėjas, vykdydamas Nuostatuose numatytą pareigą, tinkamai informavo atsakovą, o nesulaukęs įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą turėjo pareigą pradėti skolos išieškojimo procesą ir kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Po atsakovo kreipimosi į pareiškėją su prašymu dėl lengvatos taikymo, prašymas buvo patenkintas ir buvo pritaikyta lengvata turto nenaudojimo atveju.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:IV.Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui iš atsakovo priteista 719,05 Eur nesumokėta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusi nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d., bei 58,41 Eur delspinigiai, pagrįstumas ir teisėtumas.Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovui ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, dėl ko jis yra vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojas ir jam tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą, tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą ir delspinigius.Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde teigia, kad jis iš VASA negavo pranešimų dėl apskaičiuotos vietinės rinkliavos, jis ginčo objektais nesinaudoja, juose veiklos nevykdo, todėl atliekos nesusidaro ir atsakovas, kuris nelaikytinas atliekų turėtoju, neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Atsakovas tvirtina, kad su VASA jokios sutarties dėl komunalinių atliekų tvarkymo nėra sudaręs, tokios paslaugos jam neteikiamos. Todėl jam nekyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą.Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).LVAT praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, jog atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020; 2024 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-76-525/2024). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eTA-615-815/2023). Jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui, valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (2 str. 17 d.) (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2491-442/2018). Įrodinėjimo našta, kad atliekos nebuvo sukauptos (susidariusios), tenka atsakovui (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020). Tik atsakovui įrodžius, kad atliekos nebuvo sukauptos (nesusidarė), atsiranda pagrindas vertinti, ar nėra vietinės rinkliavos nuostatuose rinkliavos mokėtoju įvardinto asmens pareigos mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą ar jos dalį.Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu suteiktą diskreciją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais), kurių 6.6 punkte nustatyta, kad rinkliavos mokėtojas – rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Vienas iš atvejų, kai subjektas laikomas rinkliavos mokėtoju – kai jis yra nekilnojamojo turto objekto savininkas (Nuostatų 8.1 p.). Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamųjų (Nuostatų 39 p.). Mokėjimo pranešime už kiekvieną apmokestinamą nekilnojamojo turto objektą nurodoma pastovioji bei kintamoji rinkliavos dalys: pastovioji rinkliavos dalis nekilnojamojo turto objektui, kuriam galima nustatyti tikslų plotą, apskaičiuojama objekto bendrą plotą (kv. m) padauginus iš pastoviosios rinkliavos dalies dedamosios per mėnesį pagal nekilnojamojo turto objekto rūšį (2 priedo 1 lentelės B stulpelis) bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus (12 mėn.). <...>. (Nuostatų 52.1 p.). Kintamoji rinkliavos dalis nekilnojamojo turto objekto, kuriam galima nustatyti tikslų plotą, apskaičiuojama taip: kai nekilnojamojo turto objekto rinkliavos apskaičiavimo tikslais priskirtas bendrojo naudojimo konteineris – objekto bendras plotas (kv. m) padauginamas iš mėnesio kintamosios rinkliavos dedamosios pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis (2 priedo 1 lentelės C stulpelis) bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus (12 mėn.) (Nuostatų 52.2.1 p.).Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti visi asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Kitaip tariant, pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr., pvz., LVAT 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-79-442/2024; kt.).Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nurodoma aplinkybė, kad nekilnojamojo turto objektai, kurie apmokestinti vietine rinkliava, nebuvo naudojami, nesudaro pagrindo savaime spręsti, jog šiuose nekilnojamojo turto objektuose nesusidarė komunalinės atliekos.Šiuo aspektu pažymėtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 išaiškino, kad pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu. Kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų sudarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų.Kartu akcentuotina, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Nuostatai aiškiai nustato lengvatos taikymo tvarką, t. y. kokiu pagrindu vietinės rinkliavos mokėtojai gali būti atleisti nuo šios rinkliavos (pastovios ir / ar kintamosios dalies) mokėjimo. Siekdamas lengvatos (atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo), atsakovas privalėjo kreiptis į vietinės rinkliavos administratorių su nustatytos formos prašymu, pateikti prašymą pagrindžiančius įrodymus, nurodyti lengvatos taikymui reikšmingas aplinkybes.Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas Nuostatuose nustatyta tvarka VASA nebuvo atleistas nuo vietinės rinkliavos ar jos dalies mokėjimo už ginčo nekilnojamąjį turtą, tokių aplinkybių nenurodė ir pats atsakovas. Iš Nuostatuose nustatyto teisinio reguliavimo (IX skyrius) matyti, jog teisę atleisti atsakovą nuo vietinės rinkliavos (jos dalies) mokėjimo turi tik pareiškėjas, tačiau, kaip buvo nustatyta, atsakovas Nuostatuose nustatyta tvarka nepateikė pareiškėjui jo atleidimą nuo vietinės rinkliavos (ar jos kintamosios dalies) mokėjimo pagrindžiančių dokumentų ir nebuvo atleistas (visiškai ar iš dalies) nuo šios pareigos.Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad pareiškėjas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo reikalauti priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą už ginčo laikotarpį. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Nuostatai yra savivaldybės tarybos priimtas norminis teisės aktas, viešai paskelbtas Teisės aktų registre, todėl atsakovo deklaruojamas nežinojimas apie atleidimo nuo vietinės rinkliavos tvarką neturi teisinės reikšmės.Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog VASA atsakovui siųstuose mokėjimo pranešimuose pateikė rinkliavos skaičiavimus, rinkliava atsakovui buvo apskaičiuota remiantis Nuostatuose patvirtintais rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovui būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti rinkliavos, jog ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovas Nuostatų nustatyta tvarka būtų deklaravęs nesinaudojimą nekilnojamojo turto objektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl rinkliavos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai pareiškėjui iš atsakovo priteisė nesumokėtą vietinę rinkliavą. Vien tai, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat proceso šalies netenkinantys teismo sprendimo motyvai nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.Pasisakydama dėl atsakovo tvirtinimo, kad jam jokia komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga nėra teikiama, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovo pareigos mokėti rinkliavą, o ne dėl komunalinės paslaugos galbūt nepagrįsto neteikimo ar netinkamai teikiamos komunalinės paslaugos, todėl atsakovo argumentai apie nesuteiktą paslaugą šioje byloje neturi teisinės reikšmės, kadangi asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad pareiga mokėti rinkliavą atsakovui kyla ne iš sutartinių teisinių santykių. Asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., LVAT 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1003-575/2021). LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., LVAT 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Todėl atmetami apeliacinio skundo argumentai ir šiuo aspektu.Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kiek tai susiję su pranešimų apie vietinės rinkliavos sumokėjimą siuntimu, jų įteikimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pareigos mokėti vietinę rinkliavą atsiradimas nėra siejamas su pranešimo sumokėti vietinę rinkliavą įteikimu. Pareiga mokėti vietinę rinkliavą kildinama iš teisės aktų, reglamentuojančių vietinės rinkliavos mokėjimą. Be to, LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad rinkliavos mokėtojo netinkamas informavimas apie pareigą mokėti vietinę rinkliavą negali būti pagrindas netenkinti prašymo dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo (žr., pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eTA-615-815/2023). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo argumentai, kad pareiškėjas pažeidė įstatymo jam nustatytą pareigą tinkamai informuoti atsakovą ne tik apie susidariusią skolą, bet ir apie atleidimo nuo prievolės vykdymo tvarką, yra deklaratyvūs ir nepaneigia atsakovo prievolės sumokėti vietinę rinkliavą. Kaip matyti, Nuostatai, kuriuose išsamiai aptarta lengvatų suteikimo tvarka ir sąlygos, yra viešai skelbiami, be to nėra duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į pareiškėją ir pastarasis būtų atsisakęs jam suteikti informaciją.Iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei delspinigius tų pačių atsakovo valdomų nekilnojamojo turto objektų atžvilgiu jau ne pirmą kartą. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 4 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino: priteisė pareiškėjui iš atsakovo 783,22 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. bei 40,13 Eur delspinigių. LVAT 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eTA-13-815/2025 atmetė atsakovo apeliacinį skundą, kuris yra iš esmės analogiškas apeliaciniam skundui, pateiktam šioje administracinėje byloje, ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Šios aplinkybės paneigia atsakovo poziciją dėl savo teisių ir pareigų atliekų tvarkymo srityje nežinojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, jog atsakovas kreipėsi į pareiškėją su prašymu dėl lengvatos taikymo, jo prašymas buvo patenkintas ir buvo pritaikyta lengvata turto nenaudojimo atveju.Atsižvelgusi į tai, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos ir delspinigių priteisimo.Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Interlan“ apeliacinį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Audrius BakaveckasRytis KrasauskasJolanta Malijauskienė