Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eAS-1240-575/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03571-2026-9Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 28 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Pareiškėja K. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2025 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 2S-1219-(15.2.7.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui I. T.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti NŽT iš naujo atlikti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 30-856/23 ir visų galimų teritorijų sąrašu.II.Regionų administracinis teismas 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais.Teismas nurodė, kad pareiškėja 2026 m. gegužės 4 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame laikėsi pozicijos, jog skundo padavimo terminas nepraleistas, nes NŽT 2026 m. kovo 30 d. įsakymas Nr. 2VĮ-957 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. 2S-1219-(15.2.7.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui I. T.“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo buvo ištaisyta Sprendimo 1.4 papunktyje padaryta klaida – neteisingai nurodytas žemės sklypo bendras plotas, pareiškėjai įteiktas tik 2026 m. balandžio 1 d. Pareiškėjos teigimu, iki klaidos ištaisymo Sprendimas negalėjo sukelti jai realių teisinių pasekmių, nes valstybės įmonė Registrų centras (toliau – ir Registrų centras) atsisakė įregistruoti nuosavybės teises.Teismas nustatė, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 15 straipsniu. Sprendime buvo nurodytas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), į kurio 0,12 ha dalį atkurtos nuosavybės teisės I. T., bendras plotas 0,4293 ha; Įsakymu jis patikslintas – nurodyta 0,4693 ha. Įsakymu nebuvo pakeistas nei žemės sklypas (jo adresas, unikalus numeris), nei perduodamos jo dalies plotas (0,12 ha). Pareiškėja skunde nereiškė prieštaravimų dėl Įsakymo ar juo patikslinto bendro žemės sklypo ploto, t. y. neginčijo klaidos ištaisymo procedūros.Teismas pažymėjo, kad būtent Sprendimas pareiškėjai, kaip I. T. teisių paveldėtojai, sukėlė teisines pasekmes, o Įsakymas jos teisių ir pareigų apimties ar pobūdžio nepakeitė. Registrų centro atsisakymas įregistruoti nuosavybės teises dėl Sprendime buvusio netikslumo nereiškia, kad Sprendimu nuosavybės teisės nebuvo atkurtos. Turto registracija atlieka išviešinimo funkciją ir nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas. Įsakymu Sprendimas nepanaikintas.Teismas nustatė, kad Sprendimas pareiškėjai išsiųstas NŽT 2026 m. sausio 6 d. raštu Nr. 1SDds-737-(15.2.48 Mr.). Pareiškėja 2026 m. sausio 28 d. kreipėsi į Registrų centrą su prašymu dėl nekilnojamojo daikto registravimo, todėl jau 2026 m. sausio pabaigoje buvo susipažinusi su Sprendimo turiniu. Teismo vertinimu, pareiškėja, kreipdamasi į teismą 2026 m. gegužės 4 d., praleido skundo padavimo terminą ir nenurodė objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą jį atnaujinti. Todėl teismas termino neatnaujino ir atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.Teismas taip pat pažymėjo, kad, jeigu pareiškėja nesutinka su Įsakymu, ji pirmiausia turėtų kreiptis į NŽT vadovą Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir ŽRĮ) 18 straipsnyje ir jį įgyvendinančiose taisyklėse nustatyta tvarka. Todėl skundą, jeigu jis paduotas dėl Įsakymo, teismas atsisakė priimti ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, nes pareiškėja nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.III.Pareiškėja K. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; jeigu būtų pripažinta, kad skundo padavimo terminas praleistas, – atnaujinti šį terminą, nes jo praleidimą lėmė NŽT padaryta klaida, dėl kurios Sprendimas negalėjo būti įgyvendintas ir nuosavybės teisės nebuvo įregistruotos.Pareiškėjos vertinimu, teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, priimta netinkamai aiškinant ir taikant proceso bei materialiosios teisės normas. Teismas formaliai sprendė, kad Įsakymas nepakeitė Sprendimo teisinių pasekmių, neatsižvelgdamas į tai, jog dėl neteisingai nurodyto bendro žemės sklypo ploto Sprendimas buvo objektyviai neįgyvendinamas. Pareiškėja remiasi Registrų centro 2026 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 47278047, kuriuo atsisakyta įregistruoti daiktines teises, ir prie atskirojo skundo pridėtu 2026 m. gegužės 19 d. Nekilnojamojo turto registro išrašu Nr. 44/3217707, patvirtinančiu, kad nuosavybės teisės pagal Sprendimą neįregistruotos.Pareiškėja teigia, kad negalima reikalauti skųsti administracinio akto, kuris dėl pačios institucijos padarytos ir taisytinos klaidos nesukelia realių teisinių pasekmių. Ji nesiekė ginčyti ploto klaidos, nes tai nebuvo tikrasis ginčo dalykas. Pareiškėja pirmiausia sudarė galimybę NŽT administracine tvarka ištaisyti techninį trūkumą ir tik tuomet kreipėsi į teismą dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Jos vertinimu, taip buvo laikomasi proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, o reikalavimas skųsti dar neištaisytą aktą būtų apsunkinęs ir užvilkinęs bylos nagrinėjimą.Pareiškėja tvirtina, kad pagrįstai laukė, kol NŽT ištaisys savo klaidą ir Sprendimas taps realiai įgyvendinamas. Todėl, jos teigimu, skundo padavimo terminas skaičiuotinas nuo Įsakymo įteikimo pareiškėjai 2026 m. balandžio 1 d. Remdamasi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytu vieno mėnesio terminu ir atsižvelgdama į nedarbo dienas, pareiškėja nurodo, kad paskutinė termino diena buvo 2026 m. gegužės 4 d., kai ir paduotas skundas. Jos vertinimu, kitoks termino skaičiavimas neatitiktų veiksmingos teisminės gynybos, proceso koncentruotumo ir gero administravimo principų.Pareiškėja taip pat nesutinka su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymu. Ji skunde nereiškė savarankiško reikalavimo panaikinti Įsakymą ir su ploto klaidos ištaisymu sutinka. Įsakymas skunde nurodytas tik kaip faktinė aplinkybė, reikšminga nustatant Sprendimo įgyvendinimo galimybę ir apskundimo termino pradžią. Pareiškėja ginčija patį nuosavybės teisių atkūrimo Sprendimą, be kita ko, dėl to, kad nebuvo įvertinti kiti, vertingesni žemės sklypai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. 30-856/23. Tokiam ginčui privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka netaikoma.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:IV.Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais, pagrįstumas ir teisėtumas.Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje proceso stadijoje nesprendžiama, ar NŽT tinkamai atliko nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą ir ar pareiškėja turėjo būti informuota apie kitus galimus pasirinkti žemės sklypus. Tikrinama, ar pareiškėja laikėsi Sprendimo apskundimo termino, ar yra pagrindas praleistą terminą atnaujinti ir ar priimti skundą galėjo kliudyti nepasinaudojimas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jeigu jis paduotas praleidus nustatytą padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis vieno mėnesio skundo padavimo terminas taikomas, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip.Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Taigi šiuo atveju taikytinas specialusis 30 dienų, o ne bendrasis vieno mėnesio apskundimo terminas.Byloje nustatyta, kad Sprendimu I. T. atkurtos nuosavybės teisės į 0,1200 ha buvusio savininko S. T. žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja, kaip I. T. teisių paveldėtoja, ginčija šį Sprendimą ir siekia, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra būtų atlikta iš naujo.Sprendimas pareiškėjai išsiųstas NŽT 2026 m. sausio 6 d. raštu Nr. 1SDds-737-(15.2.48 Mr.). Nors tiksli jo įteikimo data byloje nenustatyta, pareiškėja 2026 m. sausio 28 d. jau kreipėsi į Registrų centrą, prašydama Sprendimo pagrindu įregistruoti nuosavybės teises. Pareiškėja neginčija, kad tuo metu Sprendimą turėjo ir buvo susipažinusi su jo turiniu. Todėl net ir skaičiuojant 30 dienų terminą nuo 2026 m. sausio 28 d., skundas turėjo būti paduotas ne vėliau kaip 2026 m. vasario 27 d. Pareiškėja į teismą kreipėsi 2026 m. gegužės 4 d.Pareiškėjos argumentai, kad termino pradžia sietina tik su Įsakymo įteikimu 2026 m. balandžio 1 d., nepagrįsti. Įsakymu Sprendimo 1.4 papunktyje nurodytas bendras žemės sklypo plotas pakeistas iš 0,4293 ha į 0,4693 ha. Nebuvo pakeistas nei perduodamo žemės sklypo tapatumas, nei nuosavybės teisių atkūrimo būdas, nei perduodamos jo dalies plotas – 0,12 ha. Pareiškėja nekelia ginčo dėl ištaisyto bendro sklypo ploto ir neteigia, kad klaidos ištaisymas pakeitė jos pasirinkimą ar suteikė naują pagrindą ginčyti Sprendimą skunde nurodytais aspektais.VAĮ 15 straipsnyje nustatyta administracinio sprendimo klaidų ištaisymo procedūra skirta rašymo apsirikimams ir aiškioms aritmetinėms klaidoms pašalinti. Pagal šio straipsnio 4 dalį ši procedūra negalima, jeigu klaidos ištaisymas pakeistų administracinio sprendimo turinį iš esmės. Šiuo atveju Įsakymu patikslintas bendras sklypo plotas, tačiau nepakeistas ginčijamas sprendimas nuosavybės teises atkurti perduodant būtent nurodyto sklypo 0,12 ha dalį. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad priėmus Įsakymą iš naujo prasidėjo terminas Sprendimui apskųsti dėl sklypo pasirinkimo ir kitų nuosavybės teisių atkūrimo procedūros aspektų.Registrų centro 2026 m. sausio 28 d. sprendime Nr. 47278047 nurodytos dvi prašymo atmetimo priežastys: pateikta nepatvirtinta kito įsakymo kopija ir Sprendime neteisingai nurodytas bendras žemės sklypo plotas. Taigi pastaroji klaida buvo viena iš registracijos kliūčių. Tačiau kliūtis įregistruoti nuosavybės teises savaime nereiškia, kad Sprendimas nesukėlė teisinių pasekmių ar negalėjo būti ginčijamas teisme. Turto registracija viešame registre atlieka nuosavybės teisės išviešinimo funkciją ir nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018 65 punktą). Sprendimas apibrėžė nuosavybės teisių atkūrimo būdą ir konkretų perduodamą turtą, todėl pareiškėja galėjo ginčyti jį nelaukdama registracijos kliūčių pašalinimo.Šios išvados nepaneigia ir pareiškėjos nurodytas 2026 m. gegužės 19 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas. Tai, kad jame nėra nuosavybės teisių registracijos pagal Sprendimą duomenų, nepatvirtina, jog pareiškėja negalėjo suvokti Sprendimo turinio ar ginčyti jo teisėtumo iki Įsakymo priėmimo. Registracijos duomenų nebuvimas taip pat nekeičia Sprendimo apskundimo termino pradžios.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja praleido Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą. Todėl toliau vertintina, ar pareiškėjos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą šį terminą atnaujinti.Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu pripažįstama, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties, ir nėra to paties įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nurodytų aplinkybių. Sprendžiant dėl termino atnaujinimo būtina individualiai įvertinti nurodytas priežastis, jų įtaką galimybei laiku kreiptis į teismą ir asmens elgesio rūpestingumą bei operatyvumą. Vien konstatavimo, kad asmuo netinkamai gynė savo teises, nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022).Pareiškėja pirminiame skunde laikėsi pozicijos, kad skundo padavimo termino nepraleido, ir savarankiško prašymo jį atnaujinti neteikė. Atskirajame skunde ji alternatyviai prašo terminą atnaujinti, remdamasi tomis pačiomis aplinkybėmis: NŽT padaryta klaida, dėl jos kilusiomis registracijos kliūtimis ir laukimu, kol klaida bus ištaisyta. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino ir nenustatė pagrindo terminą atnaujinti.Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad netikslumą Sprendime padarė pati NŽT, o pareiškėjos siekis, kad institucija jį ištaisytų, savaime nelaikytinas nerūpestingu elgesiu. Vis dėlto šioje byloje svarbu, ar klaida ir jos taisymo procedūra trukdė pareiškėjai laiku pareikšti būtent tuos reikalavimus, kuriuos ji suformulavo skunde teismui.Iš skundo matyti, kad pareiškėja Sprendimą ginčija dėl to, jog, jos teigimu, nebuvo įvertinti kiti, vertingesni žemės sklypai, neatsižvelgta į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. 30-856/23, ji nebuvo tinkamai informuota apie galimus pasirinkimus ir buvo pažeisti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrai taikomi principai. Šie skundo pagrindai nesusiję su bendro sklypo ploto patikslinimu. Pareiškėja nepaaiškino, kodėl neteisingai nurodytas bendras plotas neleido jai ginčyti sprendimo perduoti konkretaus sklypo 0,12 ha dalį ar reikšti reikalavimo iš naujo atlikti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą.Pareiškėjos argumentai dėl proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo nesudaro pagrindo kitokiai išvadai. Ploto klaidos ištaisymo procedūra ir Sprendimo ginčijimas skunde nurodytais pagrindais galėjo vykti nepriklausomai vienas nuo kito. Pareiškėja nesiekė, kad teismas ištaisytų ploto klaidą, todėl jai kreipusis į teismą iki Įsakymo priėmimo nebūtų kilusi būtinybė šį neginčijamą klausimą nagrinėti kaip savarankišką ginčo dalyką. Vien laukimas, kol administracinis aktas taps tinkamas nuosavybės teisėms įregistruoti, nepagrindžia kliūties laiku apskųsti kitus jo aspektus.Įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija nenustato svarbių priežasčių atnaujinti praleistą terminą. Pareiškėjos pasirinkimas Sprendimą skųsti tik po klaidos ištaisymo buvo grindžiamas jos vertinimu, kad iki tol Sprendimas nesukėlė teisinių pasekmių, tačiau šis vertinimas nepatvirtina objektyvios kliūties laiku kreiptis į teismą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada atsisakyti priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu yra pagrįsta.Kita vertus, pareiškėja pagrįstai nesutinka su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymu. ŽRĮ 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (skundžiant NŽT vadovui) netaikoma šioje nuostatoje tiesiogiai išskirtiems sprendimams atkurti nuosavybės teises. Pareiškėja aiškiai prašė panaikinti būtent tokį Sprendimą ir įpareigoti NŽT iš naujo atlikti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Reikalavimo panaikinti Įsakymą ji nepareiškė ir tai patvirtino atskirajame skunde. Vien Įsakymo nurodymas kaip aplinkybės, kuria grindžiama pareiškėjos pozicija dėl termino pradžios, nesuteikia pagrindo laikyti jį savarankišku ginčo dalyku.Taigi pirmosios instancijos teismo išaiškinimas dėl Įsakymo apskundimo tvarkos nesusijęs su pareikšto skundo dalyku ir negalėjo pagrįsti atsisakymo priimti skundą. Iš skundžiamos nutarties motyvų pašalintina išvada, kad pareiškėjos skundą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.Reikalavimas įpareigoti NŽT iš naujo atlikti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Sprendimą. Atsisakius priimti reikalavimą panaikinti Sprendimą, šiuo atveju nėra pagrindo priimti ir išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad, nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, tai nepaneigia savarankiško ir pakankamo pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjos skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Pašalinus minėtą išvadą iš nutarties motyvų, galutinis procesinis sprendimas atsisakyti priimti skundą lieka pagrįstas ir teisėtas. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Pareiškėjos K. K. atskirąjį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Ričardas PiličiauskasEgidijus ŠileikisSkirgailė Žalimienė