Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eA-597-662/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01671-2024-6Procesinio sprendimo kategorija 18.4.2 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 28 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Jolantos Malijauskienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos PRS1 skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, norminio administracinio akto ištyrimo.Teisėjų kolegijanustatė:I.Pareiškėja PRS1 (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2023 m. rugsėjo 29 d. rašto Nr. A51-154929/23(3.3.15.3E-AD24) ,,Dėl informacijos apie iki nacionalizacijos buvusius rėžinius kaimus, kuriuose nėra laisvos (neužstatytos) galimos grąžinti natūra žemės, pateikimo“ (toliau – ir Raštas) dalį, kuria nuspręsta, kad buvusio Užusienio rėžinio kaimo ribose daugiau nėra laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžintini natūra žemės sklypai; 2) įpareigoti Administraciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti, ar buvusio Užusienio rėžinio kaimo ribose yra laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami grąžintini natūra žemės sklypai, ir apie priimtą sprendimą informuoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) bei pareiškėją. Pareiškėja taip pat prašė ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkio Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projekto proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (toliau – ir Potvarkis) 1.2 papunktis ir 2 punktas ta apimtimi, kuria jie yra susiję su pareiškėjos PRS1 2024 m. vasario 1 d. prašyme nurodytomis buvusio Užusienio rėžinio kaimo teritorijomis Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 14, Nr. 15, Nr. 18, Nr. 19, Nr. 23, Nr. 24, Nr. 27, Nr. 28 ir pažymėtomis prie šio prašymo pridėtuose planuose Nr. 1 ir Nr. 2, atitinka teisės aktų reikalavimus.Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:Ji yra pretendentės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko B3S žemę, iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą Užusienio rėžiniame kaime (dabar – Vilniaus miesto teritorija), Z4K (savo motinos), mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinė. Pretendentei Z4K dar nėra atkurtos nuosavybės teisės į 0,2895 ha. Su 2024 m. vasario 1 d. prašymu ,,Dėl žemės sklypų buvusiame Užusienio rėžiniame kaime formavimo“ (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių (toliau – ir Vilniaus skyrius) ir prašė, kad šis kreiptųsi į Administraciją, prašydamas suformuoti ir perduoti nuosavybės teisių atkūrimui natūra žemės sklypus buvusiame Užusienio rėžiniame kaime Prašyme nurodytose teritorijose ir pažymėtuose prie Prašymo pridėtuose planuose bei persiųsti Administracijai jos Prašymo su priedais kopiją. Prašyme nurodė 28 laisvos (neužstatytos) žemės plotus (toliau – ir ginčo teritorijos), kuriuose yra galimybė suformuoti natūra grąžintinus žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui mirusios pretendentės Z4K vardu. Prieš paduodant skundą teismui, atlikta Prašyme nurodytų ginčo teritorijų papildoma analizė dėl jų atitikties valstybės išperkamai žemei ir patikslintas teritorijų sąrašas, jį sumažinant, todėl skundas teismui nereiškiamas dėl teritorijų Nr. 5, Nr. 9 (dalies), Nr. 11, Nr. 14 (dalies), Nr. 16, Nr. 17, Nr. 20, Nr. 21, Nr. 22, Nr. 25, Nr. 26.NŽT Vilniaus skyrius 2024 m. kovo 22 d. raštu Nr. 1SD-10897-(15.2.48 E.) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2024 m. kovo 22 d. raštas), be kitų aplinkybių, nurodė, kad Administracija Raštu informavo NŽT Vilniaus skyrių, kad Užusienio (Naujininkai) rėžinio kaimo ribose daugiau nėra laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžintini natūra žemės sklypai. Administracijos Raštas buvo pridėtas prie NŽT 2024 m. kovo 22 d. rašto, išaiškinta jo apskundimo tvarka. NŽT 2024 m. kovo 22 d. rašte taip pat nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras Potvarkiu NŽT pateikė informaciją, kad Vilniaus miesto savivaldybėje iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose ir žemės valdų ribose daugiau nėra laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės ir tokių žemės sklypų projektavimas baigtas, todėl NŽT Vilniaus skyrius neturi teisinio pagrindo pakartotinai kreiptis į Administraciją, kad ji nagrinėtų pareiškėjos prašymą dėl natūra grąžintinų žemės sklypų suprojektavimo. Taigi, NŽT Vilniaus skyrius atsisakė vykdyti žemės grąžinimo natūra pretendentei Z4K procedūrą, tačiau teisines pasekmes pareiškėjai sukelia Administracijos Raštas.Byloje taikytinas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1061 punktas, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kad įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atstatymo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę buvusiems žemės savininkams susigrąžinti žemę natūra.Administracija atliko neišsamią buvusio Užusienio rėžinio kaimo teritorijos analizę, todėl Rašte (jo dalyje) padarė klaidingą ir Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų kriterijų, pagal kuriuos žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei, neatitinkančią išvadą, jog ir šio kaimo ribose esančios ginčo teritorijos nelaikytinos laisva (neužstatyta) žeme, kurioje gali būti projektuojami papildomi grąžintini natūra žemės sklypai:Teritorijos Nr. 1, Nr. 27 ir Nr. 28 – žemės plotai po aukštos įtampos oro linijų laidais, bendras jų plotas – 7,8 ha, tai nesuformuotos žemės sklypai, juose yra tik elektros oro linijos ir atramos, o teritorijos Nr. 27 2-oje dalyje yra žemės plotas, į kurį elektros oro linijos ir atramos iš viso nepatenka. Teritorijose Nr. 1, Nr. 27 ir Nr. 28 esančią žemę nėra kliūčių grąžinti natūra, joms nėra parengto detaliojo plano ir nėra duomenų, kad šiose teritorijose yra atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros. Teritorijos Nr. 27 1-oji dalis patenka į detaliuoju planu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 235, (toliau – ir 2001 m. Detalusis planas) suplanuotą teritoriją (duomenys neskelbtini) ir yra infrastruktūros zonoje, kuri nėra suprojektuota žemės sklypu. Tačiau šioje aptariamoje teritorijoje yra tik inžineriniai tinklai (elektros oro linijos ir atramos), inžinerinių tinklų eksploatavimui žemės sklypai neformuojami, o nustatomi servitutai, inžineriniais tinklais užimta žemė gali būti privati žemė, todėl 2001 m. Detalusis planas neužkerta kelio žemės grąžinimui natūra ir netrukdo atlikti Tvarkos 1061 punkte numatytas procedūras, susijusias su žemės sklypo suformavimu. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972, (toliau – ir Bendrasis planas) sprendinius teritorijos Nr. 1 ir Nr. 28 patenka į inžinerinės infrastuktūros koridorių zoną, tačiau inžineriniais tinklais (šiuo atveju elektros energetikos objektais) užimta žemė gali būti privati žemė, todėl nurodyti Bendrojo plano sprendiniai nesudaro pagrindo Administracijai ginčo teritorijas priskirti valstybės išperkamai žemei. Pagal Bendrojo plano sprendinius teritorija Nr. 27 patenka į UŽU-7-1 „Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją zoną“, kurioje leidžiama mišri veikla, net ir gyvenamųjų namų statyba (ne tik oro elektros linijų eksploatavimas), o realių miškų teritorijoje Nr. 27 šiuo metu nėra.Teritorijos Nr. 4, Nr. 7 nėra suformuotos žemės sklypu, jokie tretieji asmenys jų nevaldo, teritorijos Nr. 4 plotas – apie 0,05 ha, teritorijos Nr. 7 plotas – apie 0,10 ha, jos nėra reikalingos pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį ir joms nėra konkretaus ir aiškiai išreikšto visuomenės poreikio. Teritorijos Nr. 4, Nr. 7 patenka į 1993 m. Užusienio mikrorajono detaliojo planavimo projektą, kuris patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 sprendimu Nr. 1397V, (toliau – ir 1993 m. Projektas) – į jame pažymėtą žalią zoną. Teritorijų planavimo dokumentų registre pateikta informacija, kad 1993 m. Projektas 2019 m. lapkričio 19 d. yra išregistruotas iš Teritorijų planavimo dokumentų registro, todėl yra pagrindas abejoti, ar 1993 m. Projekto sprendiniai taikytini teritorijai Nr. 4 ir kitoms ginčo teritorijoms, kurios patenka į 1993 m. Projektą. Analizuojant dabartinę situaciją buvusio Užusienio rėžinio kaimo teritorijoje, matyti, kad 1993 m. Projekto sprendinių buvo nesilaikoma – yra suprojektuoti žemės sklypai zonose, kuriose sklypai nebuvo numatyti. Teritorija Nr. 4 patenka į UŽU-6-6 „Vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamąją zoną“, joje leidžiama mišri veikla. Teritorija Nr. 7 patenka į UŽU-6-3 ,,Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją zoną“, kurioje leidžiama mišri veikla, taip pat ir gyvenamųjų namų statyba.Teritorija Nr. 8 taip pat nėra suformuota žemės sklypu, joje nėra jokių pastatų, statinių ar įrenginių (statomų ir pastatytų), priklausančių fiziniams ar juridiniams asmenims. Teritorija Nr. 8 yra likęs tarp žemės sklypų žemės plotas, trapecijos formos, kurio plotas – apie 0,6 ha, jai nėra parengto detaliojo plano bei nėra duomenų, kad yra atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros. Teritorija Nr. 8 patenka į UŽU-8-7 „Vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamąją zoną“, joje leidžiama mišri veikla.Teritorijos Nr. 9 dalyje yra namų valda su statiniais, kuri dar nesuformuota atskiru žemės sklypu (nebuvo suprojektuota ir 1993 m. Projekte), statiniai neužima visos aptariamos teritorijos dalies. Teritorijos Nr. 9 dalis yra tarp žemės sklypų ir gatvės (jos raudonųjų linijų), jos bendras plotas (kartu su namų valda užimtu žemės plotu) yra apie 0,30 ha. Kadangi teritorijoje Nr. 9 esančios namų valdos žemės sklypas negali būti didesnis kaip 0,20 ha ploto, lieka dar apie 0,10 ha laisvos ir neužstatytos žemės. Teritorijos Nr. 9 dalis patenka į UŽU-5-2 zoną „Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją zoną“, joje leidžiama mišri veikla.Teritorijos Nr. 13, Nr. 15 nėra suformuotos žemės sklypu, jose nėra jokių pastatų, statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų), priklausančių fiziniams ir juridiniams asmenims, jokie tretieji asmenys jos nevaldo, teritorijos Nr. 13 plotas – apie 0,17 ha, teritorijos Nr. 15 plotas – apie 0,13 ha. Teritorijos Nr. 13 dalis ir teritorija Nr. 15 patenka į išregistruotą 1993 m. Projektą, nėra duomenų, kad teritorijos Nr. 13 dalyje, teritorijoje Nr. 15 yra atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros. Teritorijos Nr. 13 dalis, teritorija Nr. 15 patenka į UŽU-6-3 „Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją zoną“, jose leidžiama mišri veikla.Teritorijos Nr. 18 dalis – taisyklingo stačiakampio formos teritorija, kurios plotas – 0,05 ha, ji nėra suformuotas žemės sklypas, joje nėra Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių, tačiau žemė yra naudojama. Savavališkas žemės užėmimas ir naudojimas nesuteikia jos naudotojams teisių į užimtą žemę, o tokia savavališkai užimta žemė neatitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto kriterijų. Teritorijos Nr. 18 dalis patenka į išregistruotą 1993 m. Projektą, į UŽU-6-3 „Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją zoną“, joje leidžiama mišri veikla.Teritorijos Nr. 23 ir Nr. 24 yra laisvos ir neužstatytos jokiais pastatais, statiniais ar įrenginiais (statomais ar pastatytais), priklausančiais fiziniams ar juridiniams asmenims, jokie tretieji asmenys jos nevaldo, teritorijos Nr. 23 ir teritorijos Nr. 24 plotai – apie 0,10 ha. Teritorija Nr. 23 ir teritorija Nr. 24 patenka į UŽU-3-3 „Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją zoną“, į 2001 m. Detaliojo plano teritoriją, į teritoriją, kurioje suplanuota gatvė tarp sklypų (teritorija Nr. 23), į teritoriją, kurioje suplanuota nuotekų siurblinė (teritorija Nr. 24). Dabartiniu metu 2001 m. Detaliojo plano sprendiniai neišlaikyti – aplink teritoriją Nr. 23 yra suprojektuoti kitokių ribų ir paskirties žemės sklypai, nuotekų siurblinė nėra pastatyta, taigi 2001 m. Detaliojo plano buvimas neužkerta kelio teritorijoje Nr. 23 ir teritorijoje Nr. 24 žemės grąžinimui natūra.Teritorijos Nr. 2, Nr. 3, Nr. 6, Nr. 7 (dalis), Nr. 10, Nr. 12, Nr. 13 (dalis), Nr. 14 (dalis), Nr. 18 (dalis) ir Nr. 19 – žemė, esanti tarp žemės sklypų ir gatvių raudonųjų linijų, neužstatyta, jos bendras plotas – apie 0,73 ha. Atkūrimo įstatymo preambulėje įtvirtintas nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant nekilnojamąjį turtą natūra prioritetas prieš kitus šio turto kompensavimo būdus, todėl žemė aptariamose teritorijose grąžintina natūra.Ginčo teritorijų žemė neatitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, nes ji yra laisva ir neužstatyta, nėra sąlygos, dėl kurios būtų pagrindas šią žemę priskirti valstybės išperkamai žemei – nėra aiškaus ir konkretaus visuomenės poreikio šiai žemei, nes ji išparduodama prie jos besiribojančių žemės sklypų savininkams, tikslu padidinti jų jau turimų žemės sklypų plotus. Administracija nepagrįstai buvusio Užusienio rėžinio kaimo žemę priskiria valstybės išperkamai žemei ir atsisako atlikti Tvarkos 106 punkte numatytas procedūras, būtinas žemei grąžinti natūra. Administracijos Rašto dalis, susijusi su buvusio Užusienio rėžinio kaimo dalimi pareiškėjos nurodytose ginčo teritorijose, priimta pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, yra neteisėta, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir turi būti panaikinta.Potvarkis buvo realiai pritaikytas pareiškėjos atžvilgiu ir nulėmė jos teisės į žemės ginčo teritorijose grąžinimą natūra pažeidimą, todėl yra galimybė pradėti norminio akto tyrimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 113 straipsnio nuostatas, ištirti Potvarkio 1.2 papunkčio ir 2 punkto atitiktį teisės aktams ta apimtimi, kuria šie Potvarkio punktai yra susiję su ginčo teritorijomis.Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti, o administracinės bylos dalį dėl norminio administracinio akto panaikinimo nutraukti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:Ginčijamas 2023 m. rugsėjo 29 d. raštas yra teisėtas, išsamus ir pagrįstas. Administracija atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus pagal Atkūrimo įstatymą ir Tvarką. Administracija, detaliai ir kompleksiškai išnagrinėjusi rėžinių kaimų kartografinę medžiagą, konstatavo, kad laisvuose (neužstatytuose) ir natūra grąžintinuose žemės plotuose buvo suprojektuoti ir grąžinimui perduoti visi laisvi (neužstatyti) bei nepriskirti valstybės išperkamai žemės sklypai, todėl Administracijos direktorius Raštu informavo NŽT Vilniaus skyrių apie rėžinius kaimus, kurių ribose nebėra laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės. Tarp Rašte nurodytų rėžinių kaimų taip pat yra ir Užusienio rėžinis kaimas.Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės dėl ginčo teritorijose tariamai galimus projektuoti sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra yra visiškai nepagrįstos ir neatitinka faktinės situacijos. Tai pagrindžia atsiliepime pateikta pareiškėjos nurodytų ginčo teritorijų pagal numeraciją analizė. Pareiškėjos nurodyti sklypai jau buvo vertinti Administracijos, priimant Raštą, ir negalima kita išvada, kad visos 28 ginčo teritorijos nėra laikytinos laisvomis Atkūrimo įstatymo prasme.Vilniaus miesto savivaldybės meras 2024 m. sausio 2 d. priėmė Potvarkį, kuris yra galutinis sprendimas žemės sklypų formavimo procese – juo būtent ir buvo užbaigtos nuosavybės žemės sklypų formavimo procedūros. Potvarkis buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) nuostatomis, kurios ir toliau liks galioti, t. y. jei ne pagal Potvarkio, tai pagal Pakeitimo įstatymo nuostatas (3 straipsnį), nuosavybės teisių atkūrimo procedūros bet kokiu atveju turėjo būti baigtos iki 2023 m. gruodžio 31 d. Tolesnis šios administracinės bylos nagrinėjimas yra betikslis, kadangi, remiantis Pakeitimo įstatymu ir Potvarkiu, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros Vilniaus miesto savivaldybėje yra baigtos ir pripažinta, kad daugiau nėra laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės Vilniaus miesto savivaldybėje. Pareiškėja praleido terminą ginčyti atsakovo Raštą.Pareiškėja, atstovaujama profesionalaus teisininko, turėjo galimybę kur kas anksčiau sužinoti apie tai, kad Užusienio rėžinio kaimo ribose natūra grąžintinuose žemės plotuose buvo suprojektuoti ir grąžinimui perduoti visi laisvi (neužstatyti) bei nepriskirti valstybės išperkamai žemės sklypai. Apie tai socialinėje erdvėje ne kartą buvo išplatinti Vilniaus miesto savivaldybės pranešimai, kuriais dalinosi naujienų portalai, tokią pačią informaciją apie nuosavybės teisių atkūrimo proceso pabaigą naujienų portaluose viešai pranešė ir NŽT. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, kiek reikalavo susiklosčiusi situacija, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad terminas kreiptis į teismą yra praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių.Nagrinėjamu atveju pareiškėja nėra tinkamas subjektas pagal ABTĮ 113 straipsnio nuostatas kreiptis į teismą dėl norminio administracinio akto ištyrimo, nes realiai Potvarkis pareiškėjos atžvilgiu nebuvo pritaikytas. Pareiškėja, prašydama ištirti Potvarkio, kaip norminio administracinio akto, teisėtumą, siekia subjektinių teisių gynimo, o tai nėra galima pagal ABTĮ nuostatas bei teismų išaiškinimus.Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. NŽT atsiliepimas grindžiamas šiai pagrindiniais argumentais:NŽT buvo gautas pareiškėjos advokato 2024 m. vasario 1 d. prašymas ,,Dėl žemės sklypų buvusiame Užusienio rėžiniame kaime formavimo“, kuriuo prašoma kreiptis į Administraciją su prašymu suformuoti ir perduoti nuosavybės teisių atkūrimui natūra žemės sklypus buvusiame Užusienio rėžiniame kaime Prašyme nurodytose teritorijose ir pažymėtose prie prašymo pridėtuose planuose (nurodė 28 laisvos (neužstatytos) žemės plotus), kuriuose yra galimybė suformuoti natūra grąžintinus žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui mirusios pretendentės Z4K vardu.NŽT Vilniaus skyrius 2024 m. kovo 22 d. raštu informavo pareiškėjos advokatą, kad NŽT yra gautas Administracijos Raštas, kuriame, vadovaujantis Tvarkos nuostatomis, nurodyta, kad Užusienio rėžinio kaimo ribose daugiau nėra laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžintini natūra žemės sklypai. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimas minėto rėžinio kaimo pretendentams pagal kompetenciją turi būti sprendžiamas kitais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytais būdais. NŽT 2024 m. kovo 22 d. raštu taip pat informavo pareiškėją, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras 2024 m. sausio 2 d. Potvarkiu NŽT pateikė informaciją, kad Vilniaus miesto savivaldybėje iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose ir žemės valdų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra ir tokių žemės sklypų projektavimas baigtas.Pagal ginčui aktualų teisinį reglamentavimą NŽT sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. NŽT vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas į buvusių savininkų turėtą žemę buvusiame Užusienio rėžiniame kaime, Vilniuje. Administracijos direktoriaus įsakymais grąžinimui natūra Užusienio rėžiniame kaime, Vilniuje, buvo patvirtinti 11 žemės sklypų, kurių bendras plotas – 2,3782 ha. Šie sklypai buvo perduoti NŽT iki Rašto bei Potvarkio priėmimo. Todėl pretendentams į šiuos patvirtintus 11 žemės sklypų nuosavybės atkūrimas bus užbaigiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Klausimai dėl laisvos ir neužstatytos (valstybės neišperkamos) žemės pažymėjimo kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija, todėl Administracijai Raštu nurodžius, kad Užusienio rėžinio kaimo ribose daugiau nėra laisvos žemės, NŽT negali tęsti nuosavybės atkūrimo procedūrų natūra.Administracijos skundžiamame Rašte yra nurodyti pakankamai aiškūs faktiniai ir teisiniai pagrindai, skundžiamas Raštas yra pagrįstas, teisėtas bei aiškus.II.Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 28 d. sprendimu tenkino pareiškėjos skundą iš dalies, t. y. panaikino Administracijos Rašto dalį, kuria nuspręsta, kad buvusio Užusienio rėžinio kaimo ribose daugiau nėra laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžintini natūra žemės sklypai, įpareigojo Administraciją išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 1 d. prašymą, pateikiant dėl jo motyvuotą atsakymą, likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė. Teismas taip pat nutraukė administracinę bylą atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu, atmetė pareiškėjos prašymą dėl norminio akto ištyrimo, priteisė pareiškėjai iš atsakovo Administracijos 22,50 Eur žyminio mokesčio.Teismas nustatė šiais bylai reikšmingas aplinkybes:Pareiškėja yra pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą Z4K įpėdinė ir siekia, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko B3S žemę, iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą Užusienio rėžiniame kaime, natūra. Byloje nėra ginčo, kad pretendentei į nuosavybės teisių atkūrimą likusi neatkurta žemės dalis sudaro 0,2895 ha žemės Vilniaus mieste. Pareiškėja nesutinka su Rašte pateikta išvada, kad buvusio Užusienio rėžinio kaimo ribose daugiau nėra laisvos žemės nuosavybės teisių atkūrimui.Pareiškėja kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių su Pašymu, kuriuo prašė kreiptis į Administraciją prašant suformuoti ir perduoti nuosavybės teisių atkūrimui natūra žemės sklypus buvusiame Užusienio rėžiniame kaime jos Prašyme nurodytose teritorijose ir pažymėtose prie Prašymo pridėtuose planuose (nurodė 28 laisvos (neužstatytos) žemės plotus), kuriuose, pareiškėjos teigimu, yra galimybė suformuoti natūra grąžintinus žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui mirusios pretendentės Z4K vardu.NŽT Vilniaus skyrius 2024 m. kovo 22 d. raštu pareiškėjos Prašymą atsisakė patenkinti. Atsisakymą grindė aplinkybėmis, jog NŽT yra gautas Administracijos Raštas, kuriame nurodyta, kad Užusienio rėžinio kaimo ribose daugiau nėra laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžintini natūra žemės sklypai, todėl nuosavybės teisių atkūrimo klausimas minėto rėžinio kaimo pretendentams turi būti sprendžiamas kitais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytais būdais. NŽT 2024 m. kovo 22 d. rašte pareiškėjai buvo išaiškinta teisė ginčyti Raštą ir NŽT 2024 m. kovo 22 d. raštą. Papildomai nurodyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės meras 2024 m. sausio 2 d. priėmė Potvarkį, kuriuo NŽT pateikė informaciją, kad Vilniaus miesto savivaldybėje iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose ir žemės valdų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra ir tokių žemės sklypų projektavimas baigtas. Dėl to NŽT 2024 m. kovo 22 d. rašte nurodė neturinti teisinio pagrindo pakartotinai kreiptis į Administraciją, kad ši nagrinėtų pareiškėjos pateiktą prašymą dėl natūra grąžintinų žemės sklypų suprojektavimo.Skundžiamame Rašte, kuris adresuotas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir NŽT, nurodyta, kad iki nacionalizacijos buvusių Ožkinių (Verkiai), Vežby Ruskie (Naujoji Vilnia), Sodelių (Naujoji Vilnia), Gariūnų (Paneriai), Užusienio (Naujininkai), Buchtos VI (Lazdynai), Varžuvkos Gurnos (Antakalnis), Pupojų (Antakalnis), Vežby Pplskie (Naujoji Vilnia), Žvirble Gurne (Naujoji Vilnia) rėžinių kaimų ribose daugiau nėra laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžintini natūra žemės sklypai. Tuo pačiu pažymėta, kad, teikiant šią informaciją, nenagrinėta galimybė projektuoti papildomus grąžintinus natūra žemės sklypus valstybinėje žemėje, kurioje valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu valstybinės žemės sklypai išnuomoti esamiems pastatams eksploatuoti, taip pat ir tais atvejais, jei bus priimti atitinkami teismų sprendimai dėl grąžintinų natūra žemės sklypų suprojektavimo. Atsižvelgdama į tai, Administracija prašė nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus minėtų rėžinių kaimų pretendentams pagal kompetenciją spręsti kitais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais. Rašte nurodyta, jog Administracija daugiau nebenagrinės pretendentų šio pobūdžio prašymų.Šioje byloje ginčas kilo dėl Rašto dalies, susijusios su buvusio Užusienio (Naujininkai) rėžinio kaimo ribose esančia laisva žeme, teisėtumo ir pagrįstumo.Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Tvarkos 106 punktu, nustatė, jog NŽT 2024 m. kovo 22 d. raštu atsisakė priimti sprendimą atkurti pareiškėjai nuosavybės teises natūra, vienu iš pagrindų nurodydama, jog šioje byloje skundžiamu Administracijos Raštu buvo konstatuota, kad iki nacionalizacijos buvusių Rašte išvardintų rėžinių kaimų ribose, įskaitant ir ginčo teritorijas Užusienio (Naujininkai) kaime, daugiau nėra laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės. Teismas pažymėjo, kad Raštas nebuvo adresuotas pareiškėjai, tokių duomenų nepateikė ir kiti proceso dalyviai, todėl sprendė, kad byloje nepaneigta skunde nurodyta aplinkybė, jog apie skundžiamo Rašto priėmimą pareiškėjai tapo žinoma tik iš NŽT Vilniaus skyriaus 2024 m. kovo 22 d. rašto, prie kurio buvo pridėta ir šioje byloje skundžiamo Rašto kopija. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai atstovaujantis advokatas NŽT Vilniaus skyriaus 2024 m. kovo 22 d. raštą gavo 2024 m. kovo 22 d. el. paštu, į teismą pareiškėja kreipėsi 2024 m. balandžio 22 d., teismas sprendė, jog nėra praleistas vieno mėnesio terminas, numatytas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje, skundžiamam Raštui ginčyti. Teismas atmetė atsakovo abstraktaus pobūdžio argumentus, kad pareiškėjai (jos atstovui) turėjo būti žinoma apie nuosavybės teisių atkūrimo proceso pabaigą iš naujienų portalų, socialinės medijos pranešimų ir kitos viešai skleidžiamos informacijos.Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. sausio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-43-1188/2024 (toliau – ir LVAT nutartis), kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl NŽT atsisakymo perduoti schemas nuosavybės teisių atkūrimui buvusio rėžinio kaimo teritorijoje iš esmės tuo pačiu pagrindu, t. y. kad yra priimtas Administracijos tokio pat pobūdžio raštas, nurodė, kad jis sukelia pareiškėjai teisines pasekmes ir pažeidžia jos teises bei teisėtus interesus atkurti nuosavybės teises pageidaujamu būdu.Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5, 6 dalimis ir priėjo prie išvados, kad Raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, jame neišdėstytos jokios faktinės aplinkybės ir nepateikti jokie duomenys, kurių pagrindu Administracija skundžiamame Rašte padarė išvadą, kad buvusio Užusienio (Naujininkai) rėžinio kaimo ribose daugiau nėra laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžintini natūra žemės sklypai. Skundžiamame Rašte tik paminėta bendra nuostata, kad vadovautasi Tvarka. Teismas vadovavosi Tvarkos 1061 punktu ir nurodė, kad Administracija privalėjo nustatyti su ginču susijusią kaimo ribą, jo plotą, skundžiamame Rašte padarytas išvadas dėl ginčo teritorijose laisvos (neužstatytos) žemės nebuvimo privalėjo pagrįsti teritorijų planavimo duomenimis (detaliųjų, bendrųjų planų ištraukomis, brėžiniais, schemomis ir pan.), tačiau to neatliko.Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu (atsiliepime ir kituose teismui pateiktuose dokumentuose) Administracija išsamiai pasisakė ir nurodė priežastis, kodėl šiuo atveju buvo padaryta išvada, kad ginčo teritorijose nėra laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, tačiau teismas nevertino atsiliepime į skundą pateiktų argumentų, nes administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodyti pačiame administraciniame akte. Teismas konstatavo, kad Rašto dalis, susijusi su Užusienio (Naujininkai) rėžiniu kaimu, nemotyvuota, todėl vien jau tai sudaro pagrindą šią Rašto dalį panaikinti ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu. Kadangi administracinio akto priėmimas ir motyvų jame išdėstymas yra viešojo administravimo subjekto prerogatyva, teismas nepasisakė dėl šalių bylą nagrinėjant teisme pateiktų dokumentų ir netenkino pareiškėjos prašymo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo.Teismas netenkino pareiškėjos prašymo įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti, ar buvusio Užusienio (Naujininkai) rėžinio kaimo ribose yra laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami grąžintini natūra žemės sklypai, ir apie priimtą sprendimą informuoti NŽT ir pareiškėją, nurodęs, kad atsakovas turi pareigą laikytis VAĮ nuostatų, susijusių su administracinių sprendimų priėmimu, byloje nėra duomenų, kad atsakovas ketina nesilaikyti teisės aktų nuostatų, susijusių su administracinių sprendimų priėmimo terminais, jų teikimu atitinkamoms institucijoms, kurioms jis pagal teisės aktus turi pareigą teikti priimamus sprendimus, ar pranešimu pareiškėjai, o teismas, be kita ko, neatlieka viešojo administravimo institucijos kompetencijai priskirtų veiksmų.Panaikinęs skundžiamą Raštą, teismas atsakovą įpareigojo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 1 d. prašymą ,,Dėl žemės sklypų buvusiame Užusienio rėžiniame kaime formavimo“, pateikiant dėl to motyvuotą, t. y. teisės aktais ir faktiniais duomenimis pagrįstą, atsakymą.Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmai administracinėje byloje Nr. eI4-7046-743/2024, kurios dabartinis Nr. eI3-1205-743/2025, 2024 m. rugsėjo 12 d. inicijavo norminę bylą, t. y. kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. Potvarkio 1.3 papunktis, 2 punktas tiek, kiek jie nepagrįsti kartografine medžiaga, atitinka Pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2126 3 straipsnio 3 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, atsakingo valdymo ir skaidrumo principus, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 9 punktą, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį. Minėto prašymo pagrindu Regionų administraciniame teisme pradėta norminė byla (dabartinis Nr. eI4-2968-1064/2025) dėl Potvarkio, kaip norminio administracinio akto, ištyrimo. Nagrinėjamoje byloje nustatęs, kad teismo žinioje yra byla dėl to paties norminio administracinio akto, kurį prašoma ištirti šioje byloje, teismas pareiškėjos prašymą dėl Potvarkio ištyrimo atmetė (ABTĮ 113 str. 2 d. 3 p.). Teismas taip pat vertino, kad pareiškėjos prašymas dėl Potvarkio ištyrimo nėra tiesiogiai susijęs su teisme nagrinėjama byla (ABTĮ 113 str. 2 d. 1 p.), nes, priimant skundžiamą Raštą, Potvarkiu, kaip teisiniu pagrindu, Administracija nesivadovavo (jis dar nebuvo priimtas), o NŽT 2024 m. kovo 22 d. raštas, kuris priimtas vadovaujantis, be kita ko, ir Potvarkiu, šioje byloje nėra ginčo dalykas. Teismas pažymėjo, jog Potvarkis gali būti aktualus sprendžiant pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimą natūra ateityje, tačiau tai nesudaro pagrindo pradėti minėto administracinio akto tyrimą, juolab skundžiamą Raštą panaikinus dėl procedūrinių pažeidimų ir atsakovą įpareigojus išnagrinėti pareiškėjos Prašymą.Atmetęs prašymą dėl norminio akto ištyrimo pagal byloje nagrinėjamą dalyką, teismas nustatė, jog lieka aktualus reikalavimas dėl skundžiamo Rašto, kurį priėmė Administracija, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, todėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nelaikė atsakovu ir jo atžvilgiu administracinę bylą nutraukė (ABTĮ 103 str. 1 p.).Teismas priteisė pareiškėjai už skundą sumokėtą žyminį mokestį.III.Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, administracinę bylą nutraukti; netenkinus šio reikalavimo laikyti pareiškėją praleidusia terminą ginčyti Administracijos Raštą; netenkinus pastarojo – atmesti pareiškėjos skundą.Atsakovas apeliaciniame skunde nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:Teismas nevertino Administracijos Rašto panaikinimu sukeliamų teisinių pasekmių pareiškėjai nebuvimo. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-43-1188/2024, tačiau joje buvo sprendžiamas kito pareiškėjo skundo, pareikšto dėl kito rėžinio kaimo teritorijos, priėmimo klausimas. LVAT nutartis bei joje padarytos išvados nesudarė pagrindo nebevertinti Rašto panaikinimu (ne)sukeliamų teisinių pasekmių pareiškėjai, nagrinėjant bylą iš esmės ir sprendžiant pareiškėjos reikalavimą dėl Administracijos Rašto panaikinimo. Teismas neturėjo pagrindo preziumuoti, kad Administracijos Raštas sukels pareiškėjai teisines pasekmes, remdamasis LVAT nutartyje padarytomis išvadomis. Teismas turėjo įvertinti pareiškėjos skundo reikalavimų apimtį, susiklosčiusias faktines aplinkybes, galiojančius teisės aktų reikalavimus ir kitus galiojančius administracinius aktus, priimtus jau po ginčijamo Administracijos Rašto surašymo dienos. Pareiškėjai neįrodžius, kad nepaisant pasibaigusios žemės sklypų formavimo procedūros, jos reikalavimų tenkinimas jai sukels kokias nors realias teisines pasekmes, ši administracinė byla turėjo būti nutraukta (ABTĮ 103 str. 1 p.).Teismas akivaizdžiai peržengė pareiškėjos skundo ribas bei skundžiamu sprendimu įpareigojo nagrinėti kitam viešojo administravimo subjektui adresuotą Prašymą. Ginčo nėra, kad pareiškėja neprašė išnagrinėti Prašymo, teikto NŽT iš naujo, todėl teismas priėmė savo esme ir turiniu neteisingą, neteisėtą ir naikintiną sprendimą. Net ir tuo atveju, jeigu hipotetiškai vertinti, kad toks teismo įpareigojimas bylos ribose yra adekvatus ir korektiškas, tai lieka neaišku, kaip Administracija turėtų įvykdyti teismo sprendimą. Pareiškėja į Administraciją apskritai nesikreipė, Administracija neteikė pareiškėjai jokių argumentų Raštu ir vertinti Rašte nurodytų argumentų pakankamo motyvavimo pareiškėjos atžvilgiu tiesiog nebuvo įmanoma. Teismas Administracijos Rašto dalies neteisėtumą susiejo su argumentų nebuvimu, tačiau teismas bendrai suklydo, kvalifikavęs ginčijamą Raštą kaip individualų administracinį aktą, o ne informacinio pobūdžio raštą, adresuotą kitam viešojo administravimo subjektui.Teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra praleistas vieno mėnesio terminas Raštui ginčyti. Teismas neįvertino to, kad apie Raštą pagal kompetenciją pretendentus turėjo informuoti NŽT, pareiškėja nebuvo tiek atidi ir rūpestinga, neveikė aktyviai, kas lėmė jos nesavalaikį kreipimąsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra Užusienio rėžinio kaimo ribose. Socialinėje erdvėje ne kartą buvo išplatinti Vilniaus miesto savivaldybės pranešimai, kuriais dalinosi naujienų portalai, pareiškėja turėjo galimybę kur kas anksčiau sužinoti apie tai, kad Užusienio rėžinio kaimo ribose natūra grąžintinuose žemės plotuose buvo suprojektuoti ir grąžinimui perduoti visi laisvi (neužstatyti) bei nepriskirti valstybės išperkamai žemės sklypai, tačiau teismas to nevertino. Teismas niekaip nepaneigė to, kad nebūdama tiek rūpestinga ir atidi, kiek reikalavo susiklosčiusi situacija, pareiškėja praleido terminą ginčyti Administracijos Raštą.Administracijos Raštą teismas, atlikęs administracinio sprendimo įvertinimą, turėjo kvalifikuoti kaip informacinio pobūdžio pranešimą, kuriame Administracija informavo NŽT apie tai, kad Užusienio rėžinio kaimo ribose daugiau nėra laisvos, valstybės išperkamai nepriskirtinos, valstybinės žemės, ir kuris negali būti ginčo teisme objektu.Jeigu Administracijos apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sutiktų su teismo išvada, kad Raštas yra individualus administracinis aktas, Administracijos nuomone, Raštas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, motyvuotas, todėl jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Administracija, atlikusi jos kompetencijai priklausančius veiksmus, t. y. detaliai ir kompleksiškai išnagrinėjus rėžinių kaimų kartografinę medžiagą, konstatavo, kad laisvuose (neužstatytuose) ir natūra grąžintinuose žemės plotuose buvo suprojektuoti ir grąžinimui perduoti visi laisvi (neužstatyti) bei nepriskirti valstybės išperkamai žemės sklypai, todėl Raštu informavo NŽT Vilniaus skyrių apie rėžinius kaimus, kurių ribose nebėra laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės. Tarp Rašte nurodytų rėžinių kaimų yra ir Užusienio rėžinis kaimas. Administracija nebuvo gavusi nei iš NŽT, nei iš pareiškėjos NŽT pateikto Prašymo ir jokių duomenų apie teritorijas, kuriose pareiškėja pageidauja atkurti nuosavybės teises, todėl objektyviai neturėjo galimybės suformuluoti atsakymo pareiškėjai. Išsamūs paaiškinimai apie pareiškėjos nurodytas teritorijas buvo pateikti tik atsiliepime į skundą. Tai nekeičia aplinkybės, kad Administracija Raštu informavusi apie tai, kad, be kita ko, Užusienio rėžinio kaimo ribose nėra laisvos ir valstybės išperkamai nepriskirtinos žemės iš esmės suklydo, kadangi net ir nagrinėjant pareiškėjos nurodytas ginčo teritorijas yra matoma, kad minimo rėžinio kaimo ribose pretendentams nuosavybės teisės šiose vietose turi būti atkurtos kitais Atkūrimo įstatymo numatytais būdais.Teismas dėl nesuprantamų priežasčių nevertino, kad būtent Pakeitimo įstatymo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės meras priėmė Potvarkį. Administracijos nuomone, tolimesnis šios administracinės bylos nagrinėjimas, tikėtina, yra betikslis – remiantis Pakeitimo įstatymu ir Potvarkiu nuosavybės teisių atkūrimo procedūros Vilniaus miesto savivaldybėje yra baigtos, pripažinta, kad daugiau nėra laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės Vilniaus miesto savivaldybėje.Pareiškėja atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti.NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą, ir akcentuoja, kad Raštas buvo motyvuotas bei pagrįstas teisės aktų nuostatomis. Nesant galimybės atkurti nuosavybės teises į rėžiniame kaime turėtą žemę grąžinant žemę Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais būdais, tarp jų ir natūra, pareiškėjai nuosavybės teisės gali būti atkuriamos atlyginant kitais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nurodytais būdais.Teisėjų kolegijakonstatuoja:IV.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 29 d. rašto Nr. A51-154929/23(3.3.15.3E-AD24) ,,Dėl informacijos apie iki nacionalizacijos buvusius rėžinius kaimus, kuriuose nėra laisvos (neužstatytos) galimos grąžinti natūra žemės, pateikimo“ dalies, kuria nuspręsta, kad buvusio Užusienio rėžinio kaimo ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžintini natūra žemės sklypai, nėra, pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus pagrįstumo ir teisėtumo.Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 29 d. raštoNr. A51-154929/23(3.3.15.3E-AD24) dalį, kuria nuspręsta, kad buvusio Užusienio rėžinio kaimo ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžintini natūra žemės sklypai, nėra bei įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjos PRS1 2024 m. vasario 1 d. prašymą, pateikiant dėl jo motyvuotą atsakymą, o kitoje dalyje pareiškėjos skundo netenkino. Teismas konstatavo, jog iš skundžiamo Rašto turinio akivaizdu, kad jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, jame neišdėstytos jokios faktinės aplinkybės ir nepateikti jokie duomenys, kurių pagrindu Administracija skundžiamame Rašte padarė išvadą, kad buvusio Užusienio (Naujininkai) rėžinio kaimo ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžintini natūra žemės sklypai, nėra, skundžiamame Rašte tik paminėta bendra nuostata, kad vadovautasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Tvarka.Vilniaus miesto savivaldybės administracija su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. administracinę bylą nutraukti arba netenkinus šio reikalavimo laikyti pareiškėją praleidusia terminą ginčyti Administracijos Raštą, o netenkinus pastarojo reikalavimo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Atsakovo nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas ir turinčias įtakos jo priėmimui aplinkybes.Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABT 140 str. 1 d.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina.Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos nuostatos. Byloje nustatyta, kad NŽT Vilniaus skyrius 2024 m. kovo 22 d. rašte Nr. 1SD-10897-(15.2.48 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“ pareiškėjai nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2023 m. rugsėjo 29 raštu Nr. A51-154929/23(3.3.15.3E-AD24) „Dėl informacijos apie iki nacionalizacijos buvusius rėžinius kaimus, kuriuose nėra laisvos (neužstatytos) galimos grąžinti natūra žemės, pateikimo“ informavo Vilniaus skyrių, kad vadovaujantis Tvarka Užusienio rėžinio kaimo ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžintini natūra žemės sklypai, nėra, o nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimas minėto rėžinio kaimo pretendentams pagal kompetenciją turi būti sprendžiamas kitais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytais būdais. Teisine ir faktine prasmėmis nagrinėdamas analogišką ginčą (dėl laisvos žemės rėžiniame kaime buvimo / nebuvimo) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. gegužės 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-824-624/2026 yra konstatavęs, jog byloje nėra duomenų, kad Administracijos 2023 m. balandžio 25 d. raštas Nr. A51-72228/23(3.3.15.3E-AD24) „Dėl informacijos apie iki nacionalizacijos buvusius rėžinius kaimus, kuriuose nėra laisvos (neužstatytos) galimos grąžinti natūra žemės, pateikimo“ yra priimtas vykdant Tvarkoje aptartus veiksmus, o juo labiau – susijusius su pareiškėjų teisės atkurti nuosavybės teises į žemę buvusio Fabijoniškių rėžinio kaimo ribose realizavimu, todėl nėra pagrindo teigti: kad Raštas sukelia pareiškėjams teisines pasekmes ir pažeidžia jų teises bei teisėtus interesus; kad Administracija privalėjo nustatyti su ginču susijusią Fabijoniškių rėžinio kaimo ribą ir jo plotą, ir skundžiamo Rašto išvadas dėl ginčo teritorijoje laisvos (neužstatytos) žemės nebuvimo privalėjo pagrįsti teritorijų planavimo duomenimis (detaliųjų, bendrųjų planų ištraukomis, brėžiniais, schemomis ir pan.); kad jis (raštas) turi atitikti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nustatytus administracinio sprendimo turiniui. Raštas, kaip matyti iš jo itin apibendrinto turinio ir kaip procesiniuose dokumentuose nurodė Administracija, yra informacinės paskirties, skirtas NŽT Vilniaus miesto skyriui, siekiant sklandesnio bei spartesnio nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso, o ne atliekant veiksmus / priimant sprendimus Tvarkos nustatyta tvarka, dėl to jis (ginčijama jo dalis) nelaikytinas administraciniu aktu, kuris gali būti ginčijamas ABTĮ nustatyta tvarka, ir ši administracinės bylos dalis yra nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje taip pat pažymėjo, jog <...> tiek pareiškėjų kreipimosi į Administraciją dėl žemės sklypų nuosavybei natūra atkurti suprojektavimo buvusio Fabijoniškių rėžinio kaimo teritorijoje (2024 m. sausio 26 d.) metu, tiek pasikreipimo į administracinį teismą (2024 m. balandžio 30 d.) metu, Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkiu Nr. 955-1/24, kuris yra norminis teisės aktas (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-167-415/2024, 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-186-789/2024, 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-194-520/2024), buvo nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybėje iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose ir žemės valdų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra ir tokių žemės sklypų projektavimas baigtas / laikoma, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas, dėl to, galiojant aptartoms šio norminio teisės akto nuostatoms, bet koks individualus teisės aktas, taigi – ir administracinis sprendimas, savo turiniu joms (aptartoms šio norminio teisės akto nuostatoms) prieštaraujantis, negali būti laikomas teisėtu (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), dėl to pirmosios instancijos teismas ir dėl šios priežasties neturėjo pagrindo įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti teritoriją buvusią Fabijoniškių rėžinio kaimo ribose, esančią Fabijoniškėse, Vilniaus mieste, siekiant nustatyti laisvos valstybinės žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui pareiškėjams (žr., pvz., 2026 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-824-624/2026).Taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje suformuota praktika dėl tokio pobūdžio Rašto pripažinimo administraciniu aktu, jo sukeliamų / nesukeliamų pasekmių ir apskundimo bei Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkio Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projekto proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ galiojimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimą, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.Teisėjų kolegija pažymi, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja teismų praktikos nuoseklumą ir analogiškų bylų sprendimą pagal jau suformuotą jurisprudenciją, nuo kurios nukrypti galima tik esant objektyviai pagrįstai būtinybei. Šiuo požiūriu administracinius teismus saisto jų pačių suformuota precedentų doktrina (žr., pvz. Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimą, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015; ir kt.).Anksčiau minėtoje byloje suformuluotais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais būtina remtis ir šioje analogiškoje administracinėje byloje. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių šioje byloje būtų būtina nukrypti nuo teisės aiškinimo taisyklių, jau suformuluotų iš esmės tapačioje byloje. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 29 d. rašto Nr. A51-154929/23(3.3.15.3E-AD24) ,,Dėl informacijos apie iki nacionalizacijos buvusius rėžinius kaimus, kuriuose nėra laisvos (neužstatytos) galimos grąžinti natūra žemės, pateikimo“ dalį (buvusio Užusienio rėžinio kaimo ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžintini natūra žemės sklypai, nėra) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjos PRS1 2024 m. vasario 1 d. prašymą, pateikiant dėl jo motyvuotą atsakymą. Apibendrindama, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimas yra keistinas: jo dalis, kuria pareiškėjos skundo dalis yra tenkinta ir jai priteistos bylinėjimosi išlaidos, yra naikinama; administracinės bylos dalis pagal pareiškėjos skundo dalį dėl Rašto dalies panaikinimo yra nutraukiama; pareiškėjos skundo dalis dėl įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 1 d. prašymą, ir apie priimtą sprendimą informuoti NŽT Vilniaus miesto skyrių bei pareiškėją, ir ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkio Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projekto proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ 1.2 papunktis ir 2 punktas ta apimtimi, <...>, atitinka teisės aktų reikalavimus, yra atmetami. Kitose dalyse pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, teisėjų kolegijanutaria:Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimą pakeisti.Panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 29 d. raštoNr. A51-154929/23(3.3.15.3E-AD24) ,,Dėl informacijos apie iki nacionalizacijos buvusius rėžinius kaimus, kuriuose nėra laisvos (neužstatytos) galimos grąžinti natūra žemės, pateikimo“ dalis, kuria nuspręsta, kad buvusio Užusienio rėžinio kaimo ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžintini natūra žemės sklypai, nėra; įpareigota Vilniaus miesto savivaldybės administracija išnagrinėti pareiškėjos PRS1 2024 m. vasario 1 d. prašymą, pateikiant dėl jo motyvuotą atsakymą; priteista pareiškėjai PRS1 iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt euro centų) žyminio mokesčio.Nutraukti administracinės bylos dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 29 d. rašto Nr. A51-154929/23(3.3.15.3E-AD24) ,,Dėl informacijos apie iki nacionalizacijos buvusius rėžinius kaimus, kuriuose nėra laisvos (neužstatytos) galimos grąžinti natūra žemės, pateikimo“ dalies, kuria nuspręsta, kad buvusio Užusienio rėžinio kaimo ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžintini natūra žemės sklypai, nėra, panaikinimo.Atmesti pareiškėjos PRS1 skundo dalį dėl įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti, ar buvusio Užusienio rėžinio kaimo ribose yra laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti projektuojami grąžintini natūra žemės sklypai, ir apie priimtą sprendimą informuoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos bei pareiškėją PRS1 .Kitas Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Audrius Bakaveckas Rytis Krasauskas Jolanta Malijauskienė