Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Teismas įvertino Potvarkio turinį ir pareiškėjų paaiškinimus, jog teismuose yra nagrinėjamos pareiškėjų inicijuotos administracinės bei civilinės bylos, kurios yra tiesiogiai susijusios su pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimu (natūra) buvusiame Miškinių rėžiniame kaime, ir Potvarkis, kuris draudžia buvusių rėžinių kaimų teritorijose pretendentams atkurti nuosavybės teises natūra, turi tiesioginių neigiamų pasekmių ne tik pareiškėjoms, kurios, be kita ko, yra jau prasidėjusių teisminių procesų dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra dalyvės, bet ir visiems rėžinių kaimų pretendentams.

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) apibrėžtus norminio akto ir administracinio sprendimo požymius, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ir atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės mero Potvarkiu nustatyta, kad: daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra ir tokių sklypų projektavimas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, baigtas; Vilniaus miesto savivaldybėje iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose ir žemės valdų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra ir tokių žemės sklypų projektavimas baigtas); Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, daugiau laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos bei nepriskirtos valstybės išperkamai valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai, nėra; žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas; siūloma Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos pagal kompetenciją spręsti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus kitais Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytais būdais, sprendė, kad Potvarkis yra ne vienkartinio taikymo aktas, o yra orientuotas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų. Teismas pažymėjo, kad Potvarkis ir toliau veikia ir gali būti realizuojamas individualiuose santykiuose bei konkrečių asmenų elgesyje; jis yra visuotinai privalomas visoje Vilniaus miesto savivaldybėje; Potvarkis nėra viešojo administravimo aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas pareiškėjai ar kitiems konkretiems asmenims ir turintis įtakos tik jų teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms), šis aktas yra adresuotas konkrečiai neapibrėžtam asmenų ratui ir pagal požymius yra priskiriamas norminių teisės aktų grupei, todėl konstatavo, kad Potvarkis yra norminis administracinis aktas (paskelbtas Teisės aktų registre 2024 m. sausio 2 d., Nr. 2024-00006).

Teismas, aptaręs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio ir 113 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl administracinio akto teisėtumo ištyrimo, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, kad pagal ABTĮ 112 straipsnio ir 113 straipsnio 1 dalyje nustatytą subjektų, turinčių teisę su prašymu kreiptis į administracinį teismą, kad būtų ištirtas norminio administracinio akto teisėtumas, sąrašą, pareiškėjos nagrinėjamu atveju tokios teisės neturi, nes nepatenka į expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įvardytų tokią teisę turinčių subjektų ratą. Be to, nėra duomenų, kad teisme būtų nagrinėjama konkreti byla dėl pareiškėjų teisių pažeidimo, kurios eigoje iškilo abejonė dėl joje taikytino norminio administracinio akto teisėtumo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų nurodomos administracinės, civilinės bylos, kuriuose skundžiami institucijų sprendimai / veiksmai neturi įtakos pateiktam vertinimui.

Teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), bei pažymėjo, kad tai nėra jokia kliūtis pareiškėjoms, manančioms, kad jų teisės ar teisėti interesai yra (bus) pažeisti, ginti jas pradedant individualią bylą, kurioje galėtų pareikšti prašymą ištirti Potvarkio teisėtumą.