Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. I-116-575/2026Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00067-2026-1Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 43.5.1.1(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 27 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narės Giedrės Balčytytės prašymu ištirti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos darbo reglamento 45 ir 46 punktų teisėtumą, n u s t a t ė:I.Pareiškėja Lietuvos Respublikos Seimo narė Giedrė Balčytytė (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu: 1) ištirti, ar Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 45 punkto antrasis sakinys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (toliau – ir LRT įstatymas) 12 straipsnio 2 daliai, 2) ištirti, ar Reglamento 46 punktas neprieštarauja LRT įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 dalims, 3) pripažinti Reglamento 45 punkto antrą sakinį prieštaraujančiu LRT įstatymo 12 straipsnio 2 daliai, o Reglamento 46 punktą ‒ LRT įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 dalims.Pareiškėja nurodo, kad pagal LRT įstatymo 10 straipsnio 1 dalį Taryba yra aukščiausiasis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – ir LRT) kolegialus organas, atliekantis LRT valdymo ir priežiūros funkcijas, o pagal šio straipsnio 10 dalį ji veikia pagal jos pačios tvirtinamą darbo reglamentą. LRT interneto svetainėje paskelbtas 2025 m. balandžio 22 d. Tarybos nutarimas dėl Reglamento patvirtinimo ir Reglamento tekstas, kurio antraštėje nurodytas 2026 m. kovo 24 d. Tarybos posėdžio P1-03 nutarimas. Ginčijamos Reglamento 45 ir 46 punktų nuostatos, pareiškėjos teigimu, sudaro vieną reguliavimo mechanizmą: 46 punktu leidžiama iš anksto balsuoti raštu, o 45 punkto antruoju sakiniu taip balsavęs narys laikomas dalyvaujančiu posėdyje. Todėl išankstinis balsas turi reikšmės ne tik balsavimo rezultatui, bet ir LRT įstatyme nustatytam posėdžio kvorumui.Pasisakydama dėl savo teisės kreiptis ir ginčijamo akto pobūdžio, pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio 1 dalis Seimo nariui suteikia teisę pateikti abstraktų pareiškimą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Ginčijamos nuostatos, pareiškėjos vertinimu, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžtus norminio administracinio akto požymius. Pareiškėja pažymi, kad ginčijamos nuostatos sukuria bendrą taisyklę, kuri taikoma kiekvienam būsimam Tarybos posėdžiui, kai narys pareiškia poziciją iš anksto. Jos adresuotos asmenims pagal Tarybos nario statusą, todėl apima tiek dabartinius, tiek būsimus narius. Norminį pobūdį pareiškėja grindžia elgesio taisyklės sukūrimu, jos privalomumu, abstraktumu, orientavimu į ateitį ir daugkartiniu taikymu, taip pat jos adresavimu rūšiniais požymiais apibrėžtam asmenų ratui.Pareiškėja pažymi, kad LRT yra nepriklausoma viešoji įstaiga, kurios vienintelė savininkė yra valstybė; Tarybos sudėtį, valdymo ir priežiūros funkcijas bei teisę patvirtinti darbo reglamentą nustato LRT įstatymas; Taryba atstovauja visuomenės interesams, o pagal kompetenciją jos priimti nutarimai privalomi kitiems LRT organams ir darbuotojams. Todėl, pareiškėjos vertinimu, šias įstatymu pavestų funkcijų įgyvendinimo taisykles Taryba nustatė viešojo pobūdžio įgaliojimų srityje, o atsižvelgiant į Tarybos funkcijų nacionalinę apimtį pareiškimas teikiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pagal ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą.Pareiškėja taip pat nurodo, kad Reglamentas ir jo patvirtinimo bei pakeitimų dokumentai viešai paskelbti oficialioje LRT interneto svetainėje. LRT įstatymo 12 straipsnio 6 dalis nustato Tarybos nutarimų skelbimą šioje svetainėje LRT įstatuose nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato kituose įstatymuose nustatytų atvejų išimtį iš bendrosios skelbimo tvarkos. Pareiškėjos vertinimu, šios nuostatos sistemiškai pagrindžia ginčijamo reguliavimo paskelbimo vertinimą pagal specialią LRT įstatyme nustatytą tvarką.Dėl ginčijamų nuostatų atitikties LRT įstatymui pareiškėja nurodo, kad LRT įstatymo 12 straipsnio 2 dalis nustato, jog Tarybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja daugiau kaip pusė Tarybos narių, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta bendroji nutarimų priėmimo taisyklė – daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma, išskyrus joje nurodytus atvejus. Taigi įstatymas atskiria dvi sąlygas: posėdyje dalyvaujančių narių skaičių ir nutarimui priimti reikalingų balsų skaičių. Iš anksto pateikto balso egzistavimas savaime neįrodo, kad įvykdyta pirmoji sąlyga. Dalyvavimas kolegialaus organo posėdyje, pareiškėjos teigimu, reiškia realią galimybę jo metu išklausyti argumentus, užduoti klausimus, teikti pasiūlymus ir apsispręsti dėl balsavimui pateikto galutinio teksto; iš anksto pareikšta rašytinė pozicija tokios galimybės nesuteikia.Pareiškėjos teigimu, Reglamento 46 punkte įtvirtintas išankstinis balsavimas neužtikrina, kad balsas atitiktų posėdyje galutinai suformuluotą nutarimą, o balsavimas iš anksto procedūriniais klausimais leidžia pareikšti valią dėl pasiūlymų, kurių turinys paaiškėja tik posėdžio metu. LRT įstatymas nenumato galimybės Tarybos nariui balsuoti iš anksto ir tokio balso prilyginti dalyvavimui posėdyje. Įstatymų leidėjas Tarybai suteikė teisę Reglamente nustatyti (detalizuoti) savo darbo tvarką, tačiau ši teisė nesuteikia įgaliojimų pakeisti ar išplėsti pačiame įstatyme nustatytų Tarybos posėdžio teisėtumo ir nutarimų priėmimo sąlygų. Pareiškėjos vertinimu, LRT įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas reguliavimas ne detalizuojamas, bet papildomas ir pakeičiamas. Pasak pareiškėjos, Taryba viršijo LRT įstatymo 10 straipsnio 10 dalimi jai suteiktus įgaliojimus ir pažeidė įstatymo viršenybės bei iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius teisės aktų hierarchijos reikalavimus.Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:II.Lietuvos Respublikos Seimo nario teisė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą įtvirtinta ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje. Šios teisės įgyvendinimo tvarka detalizuojama ABTĮ antro skyriaus pirmajame skirsnyje, o tiek, kiek nereglamentuojama šiame skirsnyje, bylų dėl norminių administracinių aktų teisėtumo nagrinėjimui taikomos bendrosios Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytos proceso taisyklės (ABTĮ 116 str. 1 d.).Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kvestionuojamas aktas gali būti tyrimo objektas norminėje administracinėje byloje tik tuo atveju, jeigu jis atitinka norminio administracinio teisės akto požymius (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010). VAĮ 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad norminis administracinis aktas yra viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išskiriami šie pagrindiniai oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymiai: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas; 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą; 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apima tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius; 4) aktas orientuojamas į ateitį; 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; 6) aktas yra visuotinai privalomas; 7) aktas paskelbiamas, laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (pvz., žr. 2017 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-7-261/2017, 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1026-624/2017, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-773-492/2018, 2019 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-2-502/2019 ir kt.). Konstatavus pirmųjų šešių požymių buvimą, konkretus aktas pripažintinas norminio pobūdžio administraciniu aktu, o atitiktis septintajam požymiui yra tokio akto oficialaus galiojimo sąlyga (2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-9-662/2018).Taigi, sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą, būtina įvertinti ne tik ginčijamų nuostatų turinį, bet ir tai, ar Reglamentą priėmęs subjektas yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis administracinį reglamentavimą.VAĮ (2026 m. liepos 7 d. įstatymo Nr. XV-1133 redakcija) 2 straipsnio 20 dalyje nustatyta: „Viešojo administravimo subjektas – viešasis juridinis asmuo, valstybės ar savivaldybės valdoma įmonė, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.“ To paties straipsnio 18 dalyje nurodyta: „Viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas.” Pagal to paties straipsnio 4 dalį administracinis reglamentavimas – viešojo administravimo subjektų veikla rengiant įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektus ir priimant norminius administracinius aktus.Pagal VAĮ 4 straipsnio 2 dalį valstybinio administravimo subjektai yra, be kita ko, viešosios įstaigos, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė, šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliotos atlikti viešąjį administravimą. Kaip nurodyta VAĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tokioms viešosioms įstaigoms viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti: a) įstatymu, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai, o sprendimą dėl viešosios įstaigos, kuriai šie viešojo administravimo įgaliojimai bus suteikti, pavedama priimti Vyriausybei; b) Vyriausybės nutarimu, priimamu įgyvendinant įstatymų, tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų ar ratifikuotų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatas, kai tame Vyriausybės nutarime nurodoma viešoji įstaiga ir jai nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai.VAĮ 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir asociacijoms, išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytas asociacijas, gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas šio įstatymo 6 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nustatytose viešojo administravimo srityse, kai tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su viešosios įstaigos ar asociacijos veiklos tikslais ir kai nėra valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, kurioms šie įgaliojimai gali būti suteikti. VAĮ 6 straipsnio 2, 3, 4 punktuose nurodytos viešojo administravimo sritys ‒ administracinių sprendimų priėmimas, administracinių paslaugų teikimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūra. Iš išdėstytų teisės normų matyti, kad administracinis reglamentavimas nepatenka į viešojo administravimo sritis, kurios gali būti pavedamos atlikti viešosioms įstaigoms, kurių savininkė yra valstybė.LRT yra nepriklausoma viešoji įstaiga, kurios vienintelė savininkė yra valstybė (LRT įstatymo (2026 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XV-981 redakcija) 2 str.). LRT savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, kitais teisės aktais, jeigu LRT įstatymas nenustato kitaip, taip pat LRT įstatais (LRT įstatymo 1 str. 2 d.). LRT organai yra Taryba ir LRT generalinis direktorius (LRT įstatymo 9 str.). Taryba yra aukščiausiasis kolegialus organas, vykdantis LRT valdymo ir priežiūros funkcijas ir atstovaujantis visuomenės interesams (LRT įstatymo 10 str. 1 d.); LRT įstatymo 11 straipsnyje yra įtvirtintos tokios Tarybos funkcijos kaip LRT programų ir interneto svetainės valstybinės strategijos formavimas, LRT uždavinių įgyvendinimo priežiūra, Tarybos komitetų steigimas, LRT generalinio direktoriaus, etikos kontrolieriaus ir vidaus audito tarnybos vadovo skyrimas ir atleidimas. Taip pat Taryba LRT generalinio direktoriaus teikimu tvirtina LRT įstatus, veiklos planus, sąmatas, ataskaitas ir kitus vidaus dokumentus. Nurodytos LRT Tarybos funkcijos yra viešosios įstaigos valdymo ir priežiūros funkcijos. Tarybos nutarimai jos kompetencijos klausimais privalomi kitiems LRT organams, LRT darbuotojams ir LRT (LRT įstatymo 11 str. 3 d.), t. y. jų privalomumas apima LRT vidinius santykius. LRT įstatyme nėra nustatyta konkrečių viešojo administravimo įgaliojimų, kurie LRT ar Tarybai būtų suteikti VAĮ 5 straipsnyje nustatyta forma, ir pareiškėja tokių įgaliojimų šaltinio nenurodo.Pareiškėjos nurodytos aplinkybės šių išvadų nepaneigia. Tai, kad vienintelė LRT savininkė yra valstybė, pagal VAĮ 4 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą savaime nesuteikia LRT viešojo administravimo subjekto statuso, nes viešojo administravimo subjektas gali būti tik toks viešasis juridinis asmuo, kuris VAĮ nustatyta tvarka įgaliotas atlikti viešąjį administravimą (VAĮ 2 str. 20 d.). Tarybos pareiga atstovauti visuomenės interesams apibūdina jos veiklos tikslus, o ne viešojo administravimo įgaliojimus. LRT įstatymo 10 straipsnio 10 dalis, pagal kurią Taryba veikia pagal Tarybos tvirtinamą darbo reglamentą, įtvirtina Tarybos, kaip viešosios įstaigos kolegialaus valdymo organo, teisę pačiai nustatyti savo vidaus darbo tvarką, bet nesuteikia Tarybai administracinio reglamentavimo įgaliojimų. Tarybos nutarimų privalomumas LRT organams ir darbuotojams (LRT įstatymo 11 str. 3 d.) taip pat kyla iš jos, kaip juridinio asmens valdymo organo, kompetencijos ir savaime nereiškia viešosios valdžios įgaliojimų įgyvendinimo.Reglamente, kurio 45 ir 46 punktų teisėtumą prašoma ištirti, yra nustatytos Tarybos nario teisės ir pareigos, reglamentuota Tarybos posėdžių darbotvarkė ir šaukimas, Tarybos posėdžio vedimas, dalyvavimas ir balsavimas Tarybos posėdžiuose, Tarybos biudžetas ir jo naudojimas, Tarybos atstovavimas ir kitos su Tarybos veikla susijusios nuostatos. Teisėjų kolegijos vertinimu, Reglamento turinys leidžia daryti išvadą, kad Reglamentas yra viešosios įstaigos vidaus organizacinis dokumentas.Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Reglamentas, nepaisant to, jog jo ginčijamos nuostatos yra bendro pobūdžio ir skirtos daugkartiniam taikymui, yra viešosios įstaigos valdymo organo patvirtintas jo darbo organizavimo aktas, o ne viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą, priimtas norminis administracinis aktas. Ginčijamos nuostatos reguliuoja LRT kolegialaus valdymo organo vidaus darbo organizavimo santykius. Reglamentas taip pat nepatenka į ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nurodytų bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų bendro pobūdžio teisės aktų kategoriją. Todėl pareiškėjos prašomos ištirti Reglamento nuostatos negali būti abstrakčios teisėtumo kontrolės objektas ABTĮ 112 straipsnyje nustatyta tvarka.Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p., 116 str. 1 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 116 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegijan u t a r i a: Atsisakyti priimti pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narės Giedrės Balčytytės prašymą ištirti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos darbo reglamento 45 ir 46 punktų teisėtumą. Nutartis neskundžiama. Teisėjai Laimutis Alechnavičius Ričardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius