Kauno apygardos teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-434-1049/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00135-2026-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.9.1; 1.2.4.4.2.3; 2.4.6.3.1; 2.4.7Kauno apygardos teismasN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 9 d.KaunasKauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir Marijaus Šalčiaus,sekretoriaujant Tomui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Giedriui Šalaševičiui,nuteistajam KAL1, jo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, nukentėjusiajai NKA1,viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo KAL1 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir KAL1 paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 6 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant KAL1 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.KAL1 skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti galioti ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.Priimtas civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos atsisakymas nuo ieškinio ir byla šioje dalyje nutraukta. Teisėjų kolegijan u s t a t ė :Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybėsKAL1 pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą nuteistas už tai, kad jis 2026 m. sausio 1 d. apie 20.01 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio asmeninio konflikto metu, būdamas neblaivus (nustatytas 2,36 promilių girtumas), tyčia, kambaryje, vieną kartą sudavė sugyventinei NKA1 į nugaros sritį, dėl ko ši griuvo ant grindų, tačiau atsistojo ir išbėgo į koridorių. Ten kaltinamasis rankomis suėmė NKA1 už abiejų rankų riešų srities ir prirėmė ją prie sienos bei rankos kumščiu vieną kartą sudavė į galvos sritį. Nukentėjusioji rankomis nuo savęs atstūmė kaltinamąjį ir nubėgo į kambarį bei uždarė duris, kurias laikė. Kaltinamasis stūmė duris ir jas atidarė. Priėjęs prie NKA1, abejomis rankomis stūmė NKA1 į krūtinės sritį, dėl ko ši nugara griuvo ant sofos, o jis užgulė ją ir ranka suėmė jai už kaklo srities ir spaudė, dėl ko NKA1 trūko oro. Tokiais veiksmais sukėlė savo šeimos nariui – sugyventinei NKA1 fizinį skausmą bei stuburo juosmeninės dalies I-II-o slankstelių dešiniųjų skersinių ataugų lūžius, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai nuosprendyje skiriant nuteistajam bausmę atsižvelgė į tai, kad KAL1 2012 ir 2014 metais buvo teistas už nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti asmens sveikatą, terorizavimą, tačiau teistumas yra išnykęs. Teismas įvertino tai, kad nustatytos dvi KAL1 atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo bei savo noru iki bylos nagrinėjimo teisme atlygino civilinei ieškovei padarytą turtinę žalą. Be to, skiriant bausmę atsižvelgta į tai, kad nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamiems veiksmams. Teismas įvertino ir tai, kad KAL1 nukentėjusiosios atsiprašė, abu teisme teigė, kad susitaikė ir šiuo metu vėl gyvena kartu. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas sprendė, kad KAL1 paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidedant bei paskiriant jam įpareigojimus, bus pasiekti bausmės skyrimo tikslai. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymaiNuteistasis KAL1 apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį, kuria KAL1 pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta bausmė, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – KAL1, padariusį BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti, neskiriant baudžiamojo poveikio priemonių.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad KAL1 atitinka visas BK 38 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas – visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi; savo noru atlygino padarytą žalą; susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir jo atsiprašė; neteistas ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.Skunde pažymima, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, nuteistasis neturėjo gynėjo, galimybė nutraukti baudžiamąją bylą BK 38 straipsnio ar 40 straipsnio pagrindais, jam išaiškinta nebuvo. Apelianto teigimu, tai laikytina esminiu BPK pažeidimu, dėl kurio jam buvo apribotos įstatymo garantuojamos kaltinamojo teisės. Po teismo nuosprendžio priėmimo, nuteistasis ir nukentėjusioji pasirašė susitaikymo protokolą, kuriuo nukentėjusioji prašo vadovaujantis BK 38 straipsniu, KAL1 atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti. Šios aplinkybės Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams nebuvo žinomos.Nuteistasis skunde nurodo, kad jis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą. Viso proceso metu nuteistojo pozicija dėl padarytos nusikalstamos veikos buvo nuosekli, t. y. jis kaltę dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Kartu su apeliaciniu skundu nuteistasis teikia susitaikymo protokolą, kuris patvirtina, kad KAL1 nukentėjusiosios NKA1 atsiprašė, šalys susitaikė. Be to, KAL1 iki teismo nuosprendžio priėmimo atlygino Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Nukentėjusioji NKA1 civilinio ieškinio byloje nereiškia. KAL1 neteistas, dirba (darbdavio charakterizuojamas teigiamai), jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sąlyga, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų yra vertinamojo pobūdžio, ir pirmosios instancijos teismas skundžiame nuosprendyje pagrįstai padarė išvadą, jog yra pagrindas tokiam manymui. Sprendimas atleisti KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja, neskiriant jam BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, įvertinant sąlyginį šio sprendimo pobūdį ir galimybę jį panaikinti bei patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už šioje byloje konstatuotą nusikalstamą veiką, jei per vienus metus bus padaryta nauja nusikalstama veika, nuteistojo manymu, užtikrintų teisingumo interesus. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis KAL1 ir jo gynėja advokatė Violeta Naujokienė palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus bei prašė jį tenkinti. Nukentėjusioji NKA1 prašė panaikinti nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kadangi su KAL1 susitaikė. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. gegužės 26 d. nuosprendį nepakeistą.Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentaiNuteistojo KAL1 apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Apeliaciniame skunde nėra ginčijama KAL1 kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniu skundu prašoma taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja bei nurodoma, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai turėję įtakos apelianto teisei į tinkamą gynybą.Dėl esminių BPK pažeidimųNuteistojo KAL1 apeliaciniame skunde teigiama, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kadangi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme KAL1 neturėjo gynėjo bei jam nebuvo išaiškinta galimybė nutraukti baudžiamąją bylą susitaikius su nukentėjusiąja.Nesutinkant su šiais apeliacinio skundo argumentais, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad KAL1 teisė dėl gynėjo, t. y., kad jis gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi teisę nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo nustatyta tvarka, buvo išaiškinta ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 110). Duomenų, kad KAL1 būtų pageidavęs pasisamdyti gynėją ar kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, byloje nėra. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sąlygos dėl būtinojo gynėjo skyrimo nustatytos nebuvo (BPK 51 straipsnis). Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo posėdžio metu, vykusio 2026 m. gegužės 26 d., KAL1 išaiškintos kaltinamojo procesinės teisės, tarp jų ir teisė turėti gynėją. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, KAL1 nurodė, kad savo teises suprato, taip pat nurodė, kad jis gynėjo neturi bei gynėjas jam nereikalingas. Taigi, spręsti, jog buvo apribotos kaltinamojo teisės, pagrindo nėra, kadangi kaltinamajam buvo suteikta teisė teikti paaiškinimus, prašymus, nušalinimus ar pasinaudoti kitomis įstatyme jam suteiktomis teisėmis. Priešingos išvados nesudaro pagrindo daryti ir tai, kad kaip nurodo apeliantas, jam nebuvo išaiškinta galimybė baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti vadovaujantis BK 38 straipsnio ar 40 straipsnio pagrindais. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą neturi pareigos kiekvienu atveju kaltinamajam išaiškinti visas įstatyme numatytas galimybes kuomet gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Būtent kaltinamasis manydamas, kad egzistuoja įstatyme numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, turi teisę teikti teismui atitinkamą prašymą. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą savo iniciatyva neišaiškino KAL1 galimybės būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, nesudaro pagrindo spręsti, jog buvo pažeistos jo kaip kaltinamojo teisės į gynybą. Juolab, jog kaip jau minėta, KAL1 buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau šia savo teise apeliantas nepasinaudojo.Atsižvelgiant į tai kas aptarta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, sutrukdę apeliantui teisę į gynybą. Nepaisant aptartų aplinkybių, savo teise teikti teismui prašymą atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės, KAL1 pasinaudojo teikdamas apeliacinį skundą.Dėl BK 38 straipsnio taikymoBK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad net ir nustačius visas BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, teismui suteikta diskrecijos teisė ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių nuostatų nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-942/2020, 61 punktas).Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023).Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nuteistojo parodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, nėra kliūčių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir KAL1, padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad KAL1 padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). KAL1 viso proceso metu, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme davė išsamius ir nuoseklius parodymus, t. y. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir paaiškino, kad būdamas neblaivus, kilus žodiniam konfliktui su sugyventine NKA1, iš pykčio, nesusivaldęs prieš ją panaudojo fizinį smurtą, atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus. Nuteistasis pripažino, kad dėl jo neteisėtų smurtinių veiksmų, nukentėjusiajai kilo nesunkus sveikatos sutrikdymas bei nurodė, kad dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė. Įvertinus šias aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad neabejotinai egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo 296,94 eurų sumai, kurią sudaro patirtos išlaidos už nukentėjusiajai suteiktą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėtą, asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Taip pat buvo prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 73–75). Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad KAL1 Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos turtinę žalą atlygino. 2026 m. kovo 10 d. Valstybinės ligonių kasų prie Sveikatos apsaugos ministerijos rašte nurodyta, kad vadovaudamiesi Lietuvos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, atsisako nuo pareikšto ieškinio, kadangi žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui visiškai atlyginta (b. l. 84). Dėl ko, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos atsisakymą nuo ieškinio ir bylą šioje dalyje nutraukė. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji NKA1 civilinio ieškinio nepareiškė. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti ir BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo egzistavimu.Nuteistasis KAL1 teikdamas apeliacinį skundą pateikė 2026 m. birželio 4 d. susitaikymo protokolą, kuriame nukentėjusioji NKA1 ir KAL1 pareiškė, kad dėl 2026 m. sausio 1 d. 20.01 val., (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu nukentėjusiajai NKA1 kaltininko KAL1 veiksmais sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, visiškai susitaikė. Kaltininkas KAL1 nukentėjusiosios NKA1 atsiprašė, nukentėjusioji NKA1 kaltininkui KAL1 pretenzijų dėl šio įvykio neturi, civilinio ieškinio nereiškia, todėl prašo baudžiamąją bylą KAL1 atžvilgiu nutraukti ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (b. l. 151).Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji NKA1 nurodydama įvykio aplinkybes taip pat paaiškino, kad su KAL1 bendrauja skambučiais, jis jos atsiprašė. Tyrimo metu sutinka susitaikyti su KAL1 (b. l. 62–63). Tai, kad nuteistasis ir nukentėjusioji susitaikė nurodė ir KAL1 teikdamas paaiškinimus bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui bei nurodydamas, kad jis atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido bei šiuo metu jie vėl kartu gyvena. Be to, baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, baigiamųjų kalbų metu, nukentėjusioji NKA1 patvirtino, jog su KAL1 susitaikė. Nukentėjusioji taip pat paaiškino, kad KAL1 nebevartoja alkoholio, pasikeitė, tai buvo pirmas kartas kuomet jis prieš ją smurtavo. Šios aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas.Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja aukščiau aptartos BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytos sąlygos atleisti KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės. Visgi viena iš esminių ir lemiamų sąlygų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, teisėjų kolegijos vertinimu yra tai, jog būtina nustatyti pagrindą, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, jog kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, padarymo aplinkybes bei įvertinti ir pačio kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis, t. y. asmens ankstesnius teisės pažeidimus, padarytos nusikalstamos veikos priežastis, jo elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu ir po jos, įvertinti ar nusikaltimą padaręs asmuo kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-589/2011).Vertinant nuteistojo asmenybę, bylos duomenimis nustatyta, kad KAL1 dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 150). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis nustatyta, kad KAL1 2012 m. balandžio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymus nuteistas už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, 2014 m. gegužės 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą ir 2014 m. spalio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (b. l. 89–90). Taigi, nuteistasis KAL1 ne pirmą kartą yra teisiamas už nusikaltimą padarytą žmogaus sveikatai. Visgi, šiuo atveju, svarbu pažymėti ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką jis padarė praėjus kiek daugiau nei 11 metų nuo paskutinio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo. Paskirtas bausmes KAL1 yra atlikęs, o teistumas yra išnykęs. Per šį pakankamai ilgą laikotarpį jokių nusikaltimų KAL1 nepadarė. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad KAL1 administracine tvarka yra baustas du kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, nuobaudos nebegalioja (b. l. 94–95). Aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo apelianto asmenybę vertinti kaip linkusią sistemingai nusikalsti ar nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Juolab, jog ir pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę bei atidėdamas jos vykdymą sprendė, jog yra pagrindas manyti, kad KAL1 ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nedarys nusikalstamų veikų.Vertinant galimą nuteistojo elgesį ateityje, svarbu atsižvelgti ir į KAL1 elgesį po padarytos nusikalstamos veikos, t. y. viso baudžiamojo proceso metu, apeliantas neneigė smurtavęs prieš nukentėjusiąją bei nurodė, kad dėl to nuoširdžiai gailisi, atsiprašė jos, susitaikė bei šiuo metu vėl gyvena kartu su nukentėjusiąja NKA1. Tai, kad nuteistasis išties nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ne tik tai, kad KAL1 atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau ir tai, jog dar ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis atlygino Valstybinei ligonių kasai turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiosios gydymu. Be to, aptariamu atveju svarbu įvertinti ir pačios nukentėjusiosios išreikštą poziciją, t. y., jog baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu, nukentėjusioji paaiškino, kad KAL1 pasikeitė, nevartoja alkoholio, kas būtent ir lėmė nusikalstamos veikos padarymą. Nukentėjusioji taip pat paaiškino, kad tai buvo atsitiktinis atvejis, kuomet KAL1 prieš ją smurtavo, o šiuo metu jis yra pasikeitęs bei jie vėl gyvena kartu. Aptarti duomenys aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis KAL1 gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų, atsiprašė nukentėjusiosios bei su ja susitaikė, jokių kitų konfliktinių situacijų tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios nenustatyta. Atsižvelgiant į vis tai kas išdėstyta, bei įvertinus tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistojo KAL1 atžvilgiu būtų nagrinėjama ir daugiau baudžiamųjų bylų ar pradėtų ikiteisminių tyrimų, įvertinus ir pačio nuteistojo kritišką požiūrį dėl savo atliktų veiksmų, siekį pašalinti padarytą žalą, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog KAL1 nedarys naujų nusikalstamų veikų bei nagrinėjamu atveju egzistuoja ir BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas pagrindas.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis KAL1 nėra pripažintas pavojingu recidyvistu, taip pat jis anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, todėl nagrinėjamu atveju nėra nustatytos aplinkybės numatytos BK 38 straipsnio 2 dalyje, kuomet atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja negalėtų būti taikomas. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi BK 38 straipsnyje numatyti pagrindai ir sąlygos nuteistąjį KAL1, padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja NKA1. Dėl ko pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintinas ir baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 327 straipsnio 2 punktas). Dėl baudžiamojo poveikio priemoniųApeliaciniame skunde prašant KAL1 atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą nutraukti, taip pat pateiktas prašymas netaikyti baudžiamojo poveikio priemonių.BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos šiame straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 722 straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką KAL1 padarė prieš savo šeimos narį – sugyventinę. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus 2026 m. sausio 22 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai NKA1 konstatuota stuburo juosmeninės dalies I-II-o slankstelių dešinių skersinių ataugų lūžai, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad šie sveikatos padariniai atsirado dėl neteisėtų KAL1 smurtinių veiksmų. Be to, svarbu įvertinti ir atliktų neteisėtų smurtinių veiksmų pobūdį bei jų kiekį. Bylos duomenimis nustatyta, kad KAL1 vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į nugaros sritį, rankomis suėmė nukentėjusiajai už abiejų rankų riešų srities bei kumščiu sudavė jai į galvos sritį, taip pat stūmė NKA1 į krūtinės sritį, dėl ko ji nugaros sritimi griuvo ant sofos bei jis užgulęs ją ir ranka suėmęs už kaklo srities spaudė, dėl ko nukentėjusiajai trūko oro. Taigi, kaip matyti, KAL1 prieš nukentėjusiąją atliko ne pavienį smurtinį veiksmą. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į smurtinių veiksmų pobūdį, kiekį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikslinga KAL1 paskirti BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 10 mėnesių nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos. BK 725 straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Pirmosios instancijos teismo nustatyta KAL1 atsakomybę sunkinanti aplinkybė numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, t. y., kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai, kad nusikalstamą veiką KAL1 padarė būdamas neblaivus, šis pripažino bei taip pat paaiškino, jog neteisėtą jo elgesį įtakojo ta aplinkybė, jog buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Bylos duomenimis nustatyta, kad į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, KAL1 buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,36 promilės). Nors tiek nuteistasis, tiek ir nukentėjusioji teigė, jog šiuo metu KAL1 nebevartoja alkoholio, visgi, aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta KAL1 būnant apsvaigus nuo alkoholio, o ir ankstesnės jo padarytos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos jam būnant neblaiviam (b. l. 92–93), siekiant asmens edukacijos apie psichiką veikiančių medžiagų poveikį ir jų vartojimo rizikas bei siekiant sumažinti apsvaigusių nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, KAL1 tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas), ją įpareigojant atlikti per 10 mėnesių nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kiti klausimaiKAL1 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.Ikiteisminio tyrimo metu civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys atlygintas. 2026 m. kovo 10 d. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos rašte nurodė, kad vadovaudamiesi Lietuvos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, atsisako nuo pareikšto ieškinio, kadangi žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui visiškai atlyginta (b. l. 84), todėl procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutrauktinas.Kompaktinis diskas su BPC įrašu, kūno kamerų vaizdo įrašais (b. l. 125) paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidųKauno apygardos teisme 2026 m. rugpjūčio 26 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. rugpjūčio 26 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam KAL1. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 58,33 eurų dydžio išlaidas.Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.).Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas iš dalies. Šioje byloje nuteistajam KAL1 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas (advokatė Violeta Naujokienė) buvo paskirta Kauno apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), tai yra gynėjas nuteistajam KAL1 buvo paskirtas ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių.Visgi, nors baudžiamoji byla apeliacinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal KAL1 apeliacinį skundą, tačiau juo kaltė neginčyta, o buvo prašoma atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja. Būtent tokio prašymo KAL1 bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neteikė, o šį reikalavimą išreiškė tik apeliaciniu skundu, dėl ko BK 38 straipsnyje numatyta galimybė asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiama. Priešingai nei motyvuoja nuteistasis, jokio susitarimo su konkrečiu gynėju dėl jo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme jis taip pat nesudarė, ir nors tikina būtent dėl to apie galimybę jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės apylinkės teisme nežinojęs, tačiau pats tai nurodė jau apeliaciniame skunde dar iki Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gynėjo jam paskyrimo būtinojo gynėjo dalyvavimo procese pagrindais. Nors KAL1 nustatytas 50 procentų nedarbingumo lygis, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas dirba ir gauna pajamas. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, o šiuo nuosprendžiu procesinis nuteistojo reikalavimas tenkinamas, tad prašoma išieškoti suma – 58,33 eurų yra proporcinga. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą KAL1 apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstas, todėl šios išlaidos priteistinos iš apelianto.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,n u s p r e n d ž i a :Nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. gegužės 26 d. nuosprendį panaikinti.Vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, KAL1 atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9, 10 punktais ir BK 722, 725 straipsniais, KAL1 paskirti baudžiamojo poveikio priemones – įpareigoti KAL1 dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, o taip pat dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos programose ar kursuose, nustatant, kad šie įpareigojimai turi būti įvykdyti per 10 (dešimties) mėnesių terminą nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo.KAL1 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Vadovaujantis BPK 107 straipsniu, civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsisakymą nuo civilinio ieškinio priimti ir procesą pagal Kauno teritorinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukti.Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, saugomą voke baudžiamojoje byloje (b. l. 125) palikti saugoti byloje. Išieškoti iš KAL1 valstybės naudai 58,33 (penkiasdešimt aštuonis eurus ir 33 euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme. Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Audrius Meilutis Arūnas Paštuolis Marijus Šalčius