- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-21
- Bylos Nr.
- 1A-613-993/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36395-2025-8
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Indrė Averkienė, Daina Dyburienė, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- KAL1
- Nukentėjusysis
- NKA2
- Prokuroras
- Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra (Alytus)
- Ieškovas
- Valstybinė ligonių kasa prie LR SAM
- Kategorijos
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Dyburienės ir Vaido Vasiliausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2026 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo:
KAL1 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo vieneriems metams bausmė.
KAL1 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo vieneriems metams dviem mėnesiams bausmė.
KAL1 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo vieneriems metams trims mėnesiams bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės – vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, pridedant dalį bausmių, paskirtų pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį (po 6 mėnesius) ir KAL1 paskirta subendrinta bausmė – dviejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimas.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, KAL1 paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, KAL1 paskirta bausmė subendrinta su 2026 m. balandžio 3 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, bausmes visiškai sudedant, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnę bausmę, paskirtą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu – šešis mėnesius 26 dienas ir KAL1 paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams 26 dienoms.
Į paskirtos galutinės bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. spalio 14 d. 01.30 val. iki 2025 m. spalio 14 d. 10.56 val., nuo 2026 m. vasario 10 d. 20.52 val. iki 2026 m. vasario 11 d. 13.45 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Į paskirtos galutinės bausmės laiką, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2026 m. balandžio 3 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendį ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.
Patenkintas nukentėjusiojo NKA2 civilinis ieškinys ir iš KAL1 nukentėjusiojo NKA2 naudai priteisti 700 Eur (septyni šimtai eurai) neturtinei žalai atlyginti, 261,92 Eur (du šimtai šešiasdešimt vienas euras ir 92 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos atlyginti bendros 961,92 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt vieno euro ir 92 ct) žalos, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Patenkintas civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos ieškinys ir iš KAL1 civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos naudai priteista 116,79 Eur (vienas šimtas šešiolikos eurų ir 79 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (116,79 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
KAL1 paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
Alytaus apylinkės teismo 2026 m. liepos 21 d. nuosprendžiu KAL1 nuteistas:
- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. spalio 13 d. apie 21.15 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu dviem nenustatytais asmenimis, nesunkiai sužalojo žmogų – NKA1 , o būtent, konflikto metu minėto buto patalpose su ikiteisminio tyrimo metu dviem nenustatytais asmenimis tyčia panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo NKA1 atžvilgiu, t. y. jis ( KAL1 ) sudavė kumščiu ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam NKA1 į veido sritį, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo sudavė kumščiu ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam NKA1 į galvos sritį, dėl ko nukentėjusiajam NKA1 nukritus ant grindų, kitas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo sudavė medine kėde nukentėjusiajam ne mažiau tris smūgius nukentėjusiajam NKA1 į galvos sritį ir kitas kūno vietas, tokiu būdu jis ( KAL1 ) su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrais veiksmais nukentėjusiajam NKA1 padarė dvi muštines žaizdas viršugalvyje, poodines kraujosruvas kaktos kairėje pusėje ir akių vokuose, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą dešiniame petyje, daugybines poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kairės alkūnės ir kairio dilbio srityje, muštinę žaizdelę kairės rankos V-to piršto delniniame paviršiuje, kairės plaštakos V piršto vidurinės falangos skeveldrinį lūžį, poodinę kraujosruvą nugaros kairėje pusėje, ir nukentėjusiajam NKA1 padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizdele kairės rankos V-to piršto delniniame paviršiuje, kairės plaštakos V piršto vidurinės falangos skeveldriniu lūžiu, nes dėl pirštakaulio lūžio sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų;
- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2025 m. lapkričio 20 d. apie 21.10 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, „(duomenys neskelbtini)“ sanatorijos, esančios (duomenys neskelbtini), kavinėje, neteisėtai įgijo – pavogė nukentėjusiajam NKA2 priklausančią rankinę 15 Eur vertės, kuri buvo pakabinta ant kėdės atlošo, su joje buvusiais daiktais – pinigine 15 Eur vertės, pinigais – 20 Eur, dokumentais – asmens tapatybės kortele, vairuotojo pažymėjimu, pensininko pažymėjimu ir pažymėjimu, patvirtinančiu, kad nukentėjo nuo genocido, išduotais NKA2 vardu, bei įvairių parduotuvių nuolaidų kortelėmis, kurie yra beverčiai, bei viena svetima elektronine mokėjimo priemone – akcinės bendrovės (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu AB „(duomenys neskelbtini)“) banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota nukentėjusiojo NKA2 vardu, ir šios mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y., PIN kodą, kuris buvo užrašytas ant lapelio, ir šią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), bei šios mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y., PIN kodą, laikė prie savęs ir gabeno nuo „(duomenys neskelbtini)“ sanatorijos, esančios (duomenys neskelbtini), iki AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomato (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kol 2025 m. lapkričio 20 d. 21.49 val. minėtame bankomate panaudojęs juos finansinėms operacijoms atlikti, išmetė miškelyje, esančiame prie laidojimo namų „(duomenys neskelbtini)“, esančių (duomenys neskelbtini);
- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis neteisėtai atlikdamas daugiau negu vieną finansines operacijas, neteisėtai panaudojo vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, o būtent, 2025 m. lapkričio 20 d. apie 21.10 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, „(duomenys neskelbtini)“ sanatorijos, esančios (duomenys neskelbtini), kavinėje, neteisėtai įgijo – pavogė nukentėjusiajam NKA2 priklausančią rankinę su joje buvusia viena svetima elektronine mokėjimo priemone – AB „(duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu AB „(duomenys neskelbtini)“) banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota nukentėjusiojo NKA2 vardu, ir šios mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y., PIN kodą, kuris buvo užrašytas ant lapelio, ir 2025 m. lapkričio 20 d. laikotarpiu nuo 21 val. 21 min. 41 s. iki 21 val. 49 min. 13 s., jis, neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „(duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu AB „(duomenys neskelbtini)“) mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą nukentėjusiojo NKA2 vardu, ir banko išduotą NKA2 asmeninį identifikacinį kodą (PIN kodą), kuris buvo užrašytas ant lapelio, užklijuoto ant minėtos banko mokėjimo kortelės, taip pristatydamas save kaip NKA2 , neteisėtai prisijungė prie AB „(duomenys neskelbtini)“ banko (šiuo metu AB „(duomenys neskelbtini)“) kliento NKA2 sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Swedbank“ banko bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai atliko šias finansines operacijas ir save pateikė kaip teisėtą banko sąskaitos naudotoją, t. y. tęstiniais veiksmais, 21.21.41 val., 21.21.42 val., 21.48.03 val., 21.48.43 val. ir 21.48.44 val. įdėjo minėtą banko mokėjimo kortelę į AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bankomatą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), suvedė turimą PIN kodą ir peržiūrėjo NKA2 sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) balansą, toliau, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 21.49.13 val. įdėjo minėtą banko mokėjimo kortelę į tą patį bankomatą, suvedė turimą PIN kodą ir šio bankomato pagalba neteisėtai nuo NKA2 sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė nukentėjusiajam NKA2 priklausančius pinigus 140 Eur, tuo nukentėjusiajam NKA2 padarė 140 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniame skunde nuteistasis KAL1 prašo skirti švelnesnę bausmę, kad galėtų dirbti ir atlyginti žalas nukentėjusiems. Savo skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas jį pripažino recidyvistu, nors pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį jis teisiamas pirmą kartą. Savo kaltę visiškai pripažįsta ir pripažino nuo pat pradžių, gailisi. Prašo skirti tokią bausmę arba ją pakeisti, kad galėtų atlikti atvirojoje kolonijoje, dirbti ir atlyginti padarytą žalą nukentėjusiems, nes pataisos namuose tokios galimybės neturės. Yra darbingas ir darbingo amžiaus.
Jeigu teismas paskirs tokią bausmę, kurios prašo, arba švelnesnę, yra pasiryžęs Alytaus mieste įduoti daugiau kaip 10 asmenų, kurie prekiauja narkotinėmis medžiagomis, bei žmones, kurie juos pristato iš Kauno ir iš Vilniaus. Nors pats nevartoja, bet viską žino, nes buvo tų žmonių rate ir juo pasitiki.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis KAL1 ir jo gynėja advokatė Violeta Naujokienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, paskirti švelnesnę bausmę ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis KAL1 apeliaciniame skunde nesutinka su paskirta bausme, prašo ją švelninti. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis ir gynėja prašė taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.
Dėl KAL1 paskirtos bausmės
6. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Remiantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.
7. Už BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų, už 214 straipsnio 1 dalį baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų, už BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
8. Skundžiamu nuosprendžiu KAL1 nuteistas: pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie griežčiausios bausmės – vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, pridėta dalis bausmių, paskirtų pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 138 straipsnio 1 dalį (po 6 mėnesius) ir paskirta subendrinta bausmė – dviejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši paskirtoji bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, subendrinta su 2026 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, bausmes visiškai sudedant, prie griežtesnės skundžiamu nuosprendžiu paskirtos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnę bausmę, paskirtą 2026 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu – šešis mėnesius 26 (dvidešimt šešias) dienas, ir KAL1 paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams 26 dienoms.
9. Vertinant KAL1 paskirtos bausmės rūšies ir dydžio už padarytas nusikalstamas veikas pagrįstumą, matyti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmių rūšis ir dydžius, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 138 straipsnio 1 dalis) ir du nusikaltimus, priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 214 straipsnio 1 dalis, BK 215 straipsnio 1 dalis), į kaltės formą ir rūšį – tiesioginė tyčia, į nusikalstamų veikų stadiją – veikos baigtos, į kaltininko asmenybę: nedirbantis (4 t., b. l. 44-45, 51-52), teistas, atlikęs laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo bausmes (3 t., b. l. 146-156, 169-180; 4 t., b. l. 2-12, 13-16, 18-28), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 161-168), stebimų dėl psichikos ligų pacientų tarpe ir stebimų dėl priklausomybės ligų pacientų tarpe neįrašytas. Be to, teismas, individualizuodamas bausmę, pripažino ir įvertino KAL1 atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę pagal BK 138 straipsnio 1 dalį sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1, 9 punktai).
10. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis nepagrįstai pripažintas recidyvistu, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad nuteistasis nebuvo pripažintas recidyvistu, todėl šis skundo argumentas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad KAL1 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu buvo pripažintas recidyvistu (jau po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo), todėl sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas. Tačiau šiuos duomenis teismas įvertino, kaip neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius ir sprendė, kad padarytos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, nuteistasis yra linkęs nusikalsti, o anksčiau taikytos tiek švelnesnio, tiek griežčiausio pobūdžio bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo. Nuosprendžio priėmimo metu jis atliko laisvės atėmimo bausmę. Todėl teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskyrus vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, už BK 214 straipsnio 1 dalį – vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už BK 215 straipsnio 1 dalį – vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, skirdamas KAL1 bausmę už padarytas tris nusikalstamas veikas ir nustatydamas jų dydžius, būtų neįsigilinęs ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Skundžiamu nuosprendžiu KAL1 už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir BK 61 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Bausmės teisingai subendrintos vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 dalimis, t. y. palankesniu nuteistajam dalinio sudėjimo būdu, o paskirta subendrinta bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas. Paskirta bausmė taip pat teisingai ir pagrįstai buvo subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, bausmes visiškai sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 26 dienoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik apelianto interesus ar pageidavimus atitinkančios švelnesnės bausmės paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo
12. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Todėl nagrinėjamu atveju yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir KAL1 paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Tačiau dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.) teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.
13. KAL1 ne kartą teistas, jam ne kartą taikytas realus laisvės atėmimas, taip pat areštas, ankščiau jam du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nėra linkęs keisti savo elgesio, nuolat daro nusikalstamas veikas. Todėl daroma išvada, kad nėra galimybės KAL1 elgesį koreguoti taikant bausmės vykdymo atidėjimą. Nuteistasis savo prašymą motyvuoja tuo, kad jis galėtų dirbti ir atlyginti padarytą žalą nukentėjusiems, nes pataisos namuose tokios galimybės neturės, tačiau matyti, jog KAL1 darbinė motyvacija nebuvo didelė, paskutiniu metu jo darbo laikotarpiai buvo trumpalaikiai, nuo 2026 m. sausio 29 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (4 t., b. l. 49-50, 51-52). Todėl šiuo metu reiškiamas deklaratyvus noras dirbti, aukščiau aptartų duomenų visumoje, nesuteikia pagrindo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
14. Šią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenis apie asmenį, iš kurio matyti. Kad KAL1 nusikalstamas veikas daro nuo 2005 m. Baudžiamoji atsakomybė KAL1 anksčiau taikyta už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas, iš kurių dauguma atvejų – už nusikaltimus nuosavybei (vagystes), vieną kartą už žmogaus nužudymą iš chuliganiškų paskatų. Anksčiau jam skirtos bausmės neturėjo teigiamos įtakos, nes vos atlikęs jam paskirtas bausmes, jis ir vėl daro įstatymui priešingas veikas. Ir šioje byloje nustatytas tris nusikalstamas veikas padarė nedideliu laikotarpiu (vieną veiką ir dvi po daugiau nei mėnesio), pirmąją veiką padarė 2025 m. spalio 13 d., kai tik 2025 m. rugpjūčio 27 d. buvo paleistas iš Alytaus kalėjimo atlikęs arešto bausmę už pasikėsinimą padaryti baudžiamąjį nusižengimą. Aptartas nuteistojo elgesys yra dėsningas jo sistemingos su įstatymų normomis nesuderinamos veiklos rezultatas, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
15. Įvertinusi tai, kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu KAL1 už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės teisingos, paskirta subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimus, bausmė teisingai BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta trečdaliu ir pagrįstai subendrinta su 2023 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
16. Kauno apygardos teisme 2026 m. rugsėjo 29 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis – 183,33 Eur teikiant antrinę teisinę pagalbą KAL1 ir prašoma šias išlaidas priteisti. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, nuteistajam KAL1 buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė Violeta Naujokienė, bylos duomenys rodo, kad nuteistojo turtinė padėtis pakankamai sunki, be to jis turės atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju būtų neteisingas. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš KAL1 nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.