Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eAS-2748-822/2026Teisminio proceso Nr. 3-65-3-04787-2026-3 Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. spalio 8 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. P. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 10 d. nutarties panaikinimo pagal pareiškėjo O. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.Teisėjų kolegijanustatė:I.Regionų administraciniame teisme 2026 m. liepos 1 d. gautas pareiškėjo O. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame pareiškėjas prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) panaikinti Migracijos departamento sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi humanitariniu pagrindu; 3) panaikinti Migracijos departamento 2026 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2031 m. sausio 8 d., ir įtraukti perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą; 4) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, laikantis teismo išaiškinimų.Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytus skundui keliamus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas 2026 m. liepos 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. iki 2026 m. liepos 9 d. pateikti skundžiamus Migracijos departamento sprendimus su metaduomenų kortelėmis, kuriose būtų nurodyta Migracijos departamento sprendimo priėmimo data, numeris, sprendimą pasirašiusio asmens duomenys, tinkamai įvardinti skundžiamus Migracijos departamento sprendimus skunde, nurodant jų priėmimo datą bei numerį; pateikti duomenis, kada pareiškėjui buvo įteikti skundžiami Migracijos departamento sprendimai; pateikti skundą, atitinkantį ABTĮ 24 straipsnio nuostatas, bei nurodyti reikalavimus, kuriais remiantis teismas galėtų priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų sprendimų; tinkamai nurodyti aplinkybes bei skundo motyvus, susijusius su skundžiamu Migracijos departamento sprendimu; pateikti įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo skundo reikalavimus; išreikšti pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo formos nurodant, ar pareiškėjas pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, ar naudojant elektronines ryšių priemones; sumokėti 30 Eur žyminį mokestį už skundo padavimą.Pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento 2026 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje humanitariniu pagrindu; 2) panaikinti Migracijos departamento 2026 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) panaikinti Migracijos departamento 2026 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2031 m. sausio 8 d. ir priimtas perspėjimas įtraukti perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą; 4) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo teisinę situaciją ir priimti naujus teisės aktų reikalavimus atitinkančius sprendimus, laikantis teismo sprendime pateiktų aiškinimų, individualiai, objektyviai ir visapusiškai įvertinant visas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes, įskaitant pareiškėjo sveikatos būklę, tęstinio gydymo būtinumą, socialinę ir profesinę integraciją, elgesį po bausmės atlikimo, humanitarines aplinkybes, proporcingumo principo reikalavimus bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjas taip pat prašė: iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti skundžiamus Migracijos departamento sprendimus; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas; jeigu teismas pripažintų, kad ginčijamų sprendimų apskundimo terminas yra praleistas, atnaujinti praleistą apskundimo terminą.II.Regionų administracinis teismas 2026 m. liepos 10 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui. Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus. Teismas nurodė, kad, įsiteisėjus nutarčiai, pareiškėjui grąžinamas 7,50 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2026 m. liepos 8 d., bei 22,50 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2026 m. birželio 30 d.Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepašalino visų Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 3 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų. Skunde pareiškėjas nurodė, jog prašo panaikinti Migracijos departamento 2026 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje humanitariniu pagrindu ir Migracijos departamento 2026 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau nepateikė įrodymų, kada pareiškėjui buvo įteikti Migracijos departamento skundžiami sprendimai, todėl teismas negalėjo spręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimo. Pareiškėjui nepateikus įrodymų, kada pareiškėjui buvo įteikti Migracijos departamento skundžiami sprendimai, teismas negali išnagrinėti pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė skundo, atitinkančio ABTĮ 9, 24 ir 25 straipsnių nuostatas. Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 3 d. nutartyje nurodyti pareiškėjo skundo trūkumai laikomi esminiais – nepateikus skundo, atitinkančio ABTĮ 9, 24 ir 25 straipsnių nuostatas, teismas neturi galimybės spręsti klausimo dėl pareiškėjo reikalavimo teisės pagrįstumo, todėl, nepašalinus nustatytų trūkumų, nėra galimas skundo priėmimas bei tolesnis bylos nagrinėjimas teisme.Teismas taip pat nurodė, kad skundas nepasirašytas pareiškėjo originaliu ar kvalifikuotu elektroniniu parašu. Pagal bendrąją taisyklę skundai administraciniam teismui pateikiami raštu, pasirašyti jį teikiančio proceso dalyvio arba jo atstovo (ABTĮ 24 str.1 d., 134 str. 4 d., 137 str., 151 str.). ABTĮ 23 straipsnio 7 dalis nustato, kad, kai skundas paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme (toliau – ir Teismų įstatymas) nustatytai būdais. Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, teismas konstatavo, jog pareiškėjo pateikti procesiniai dokumentai negarantuoja adresato ar besikreipiančio asmens tapatybės nustatymo ir / ar jo parašo autentiškumo, nes, nesant pareiškėjo originalaus parašo bei pareiškėjo asmens tapatybės dokumento ar pareiškėjui nepatvirtinus savo tapatybės per elektroninės bankininkystės sistemas, pareiškėjas tinkamai neatliko savo tapatybės patvirtinimo, todėl teismas neturi galimybės nustatyti pareiškėjo tapatybės. ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, jog skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Pareiškėjas su skundu pateikė 2026 m. gegužės 11 d. atstovavimo sutarties Nr. 2026-18, sudarytos tarp pareiškėjo ir advokato padėjėjo G. B., pirmo puslapio fotonuotrauką. Teismas įvertino, kad iš pateiktos fotonuotraukos nėra matyti, ar sutarties šalys išreiškė savo valią šią sutartį sudaryti savo parašais. Pareiškėjo pateikta atstovavimo sutarties fotonuotrauka nėra tinkamas atstovavimo patvirtinimas, todėl teismas konstatavo, jog su skundu nėra pateikti tinkami įrodymai, kad advokato padėjėjui yra suteikti įgaliojimai atstovauti pareiškėją ir atlikti veiksmus pareiškėjo vardu. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas tinkamai nepašalino 2026 m. liepos 3 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, todėl yra pagrindas pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).III.Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo.Pareiškėjas teigia, kad skundžiama nutartis priimta netinkamai aiškinant ir taikant ABTĮ nuostatas, neįvertintos visos bylos aplinkybės, pareiškėjo aktyvus procesinis elgesys, objektyvios kliūtys pašalinti visus nurodytus skundo trūkumus.Pareiškėjas teigia, kad ginčas kyla dėl to, ar konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis buvo pagrindas taikyti pačią griežčiausią ABTĮ nustatytą procesinę pasekmę – laikyti skundą nepaduotu.Pareiškėjas paaiškina, kad, šalindamas teismo nustatytus skundo trūkumus, susidūrė su objektyviomis techninėmis kliūtimis. Elektroninių paslaugų portalas (EPP) veikė netinkamai – sistema ne kartą pateikė serverio klaidą, tačiau pareiškėjas vis tiek vykdė teismo nurodymus: rengė patikslintą skundą, teikė papildomus dokumentus, sumokėjo žyminį mokestį, aktyviai bendradarbiavo su teismu. Be to, pareiškėjas tuo metu buvo sulaikytas Pabradės užsieniečių registracijos centre, todėl jo galimybės savarankiškai organizuoti dokumentų pateikimą, naudotis elektroninėmis sistemomis ir operatyviai vykdyti visus procesinius veiksmus buvo objektyviai ribotos. Pareiškėjas paaiškina, kad 2026 m. birželio 30 d. buvo sukurtas procesinis dokumentas ,,Skundas MD.docx“, skirtas Regionų administraciniam teismui, prie kurio pridėta: trys Migracijos departamento sprendimai, medicininiai dokumentai, (duomenys neskelbtini) pažymėjimai, darbo dokumentai, santuokos dokumentai, kiti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, negalima daryti išvados, kad pareiškėjas apskritai nepateikė reikšmingų dokumentų.Teisėjų kolegijakonstatuoja:IV.Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 10 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas, nepašalinus nustatytų trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, pagrįstumas ir teisėtumas.Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, padaręs išvadą, kad pareiškėjas tinkamai nepašalino 2026 m. liepos 3 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų: pareiškėjas nepateikė įrodymų, kada buvo įteikti Migracijos departamento skundžiami sprendimai; pareiškėjas nepateikė skundo, atitinkančio ABTĮ 9, 24 ir 25 straipsnių nuostatas. Teismas taip pat nurodė, kad: skundas nepasirašytas pareiškėjo originaliu ar kvalifikuotu elektroniniu parašu; pareiškėjas su skundu nepateikė įrodymų, kad advokato padėjėjui yra suteikti įgaliojimai atstovauti pareiškėją ir atlikti veiksmus pareiškėjo vardu.Teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis procesinių reikalavimų, įtvirtintų administracinį procesą reglamentuojančiame ABTĮ, kuris aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į administracinį teismą. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-438/2021; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-232-13 ir kt.).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.). Kai nustatoma, kad pareiškėjo skundas nepasirašytas arba netinkamai pasirašytas, taip pat nesant byloje duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį, taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-232-822/2022; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022 ir kt.; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-315-662/2022).Teisėjų kolegija pažymi, kad iš patikslinto skundo turinio pakankamai aišku, kokius administracinius aktus pareiškėjas ginčija, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis grindžia savo reikalavimus ir kokio materialinio teisinio rezultato siekia. Administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui buvo pateikta minimali būtina informacija, leidžianti identifikuoti ginčo dalyką, jo faktinį pagrindą ir pareiškėjo siekiamus apginti galbūt pažeistus interesus. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pats galėjo išsireikalauti iš atsakovo Migracijos departamento sprendimus kartu su visais metaduomenimis (ABTĮ 56 str. 5 d.), taip padėdamas pareiškėjui įgyvendinti procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.). Pažymėtina, kad ABTĮ 12 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises suponuoja aktyvų teismo vaidmenį procese. Ši pareiga, be kita ko, reiškia, kad tais atvejais, kai tam tikri bylai reikšmingi duomenys yra kitos proceso šalies ar viešojo administravimo subjekto dispozicijoje, teismas turi galimybę juos išreikalauti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ši teismo pareiga yra reikšminga vertinant, ar tam tikro dokumento ar įrodymo nepateikimas iš tiesų sudaro kliūtį pradėti administracinės bylos procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-209-822/2024).Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo atstovas, šalindamas skundo trūkumus, dėl teismų informacinės sistemos Liteko II sistemos sutrikimų, patikslintą skundą el. paštu išsiuntė raštinės darbuotojai. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad prideda teisinių paslaugų sutartį ir (ar) kitus atstovavimą patvirtinančius dokumentus, tačiau šie dokumentai prie patikslinto skundo pridėti nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 12 straipsniu ir 33 straipsnio 1 dalimi, turėjo pakartotinai nustatyti terminą skundo trūkumams šalinti ir pasiūlyti pareiškėjui pateikti visus trūkstamus dokumentus. Taip pat pažymėtina, kad teismas, nustatęs, jog pareiškėjo patikslintas skundas nepasirašytas originaliu ar kvalifikuotu elektroniniu parašu, turėjo taip pat nurodyti šį trūkumą, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išsprendė formaliai ir nepagrįstai nevertino minėtų skundo trūkumų pobūdžio, masto bei galimybės juos pašalinti.Apibendrinus išdėstytus argumentus, pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegijanutaria:Pareiškėjo O. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo O. P. skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo.Nutartis neskundžiama. Teisėjai Ričardas Piličiauskas Egidijus Šileikis Skirgailė Žalimienė