Kauno apygardos teismo nuosprendis

2026-10-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-411-993/2026

Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-10-22
Bylos Nr.
1A-411-993/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17592-2025-6
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Teisėjai
Vaida Baumilė, Indrė Averkienė, Daina Dyburienė
Nuteistasis
KAL1, KAL2
Prokuroras
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra (Alytus)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-411-993/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17592-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.5.1; 2.4.7KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. spalio 22 d.KaunasKauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaidos Baumilės ir Dainos Dyburienės, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Virbickaitei, nuteistajam KAL1 , jo gynėjui advokatui Artūrui Andriukaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo KAL1 gynėjo advokato Artūro Andriukaičio apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2026 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo KAL1 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.Nuteistajam KAL1 išaiškinta, jog teismo paskirtą baudą jis privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bankas AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. KAL1 iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas KAL2 , tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.Teisėjų kolegijan u s t a t ė :Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės KAL1 nuteistas už tai, kad jis 2025 m. gegužės 20 d., apie 22. 30 val., (duomenys neskelbtini), prie namo laiptinės, neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą – tetrahidrokanabinolį mišiniuose, o būtent popieriaus suktinę 0,494 g masės su augalinės kilmės medžiagų mišiniu, kurio sudėtyje buvo nenustatyta masė kanapių (antžeminių dalių), o apanglėjusių augalinės kilmės medžiagų iš apdegusios popieriaus suktinės sudėtyje nustatyta Δ9-tetrahidrokanabinolio mišiniuose, kurio masė 0,044 g. Tokiais veiksmais KAL1 padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymaiApeliaciniu skundu nuteistojo KAL1 gynėjas advokatas Artūras Andriukaitis prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – KAL1 išteisinti, o taip pat priteisti KAL1 naudai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto visas proceso išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Skundą grindžia šiais argumentais:Nuteistasis KAL1 ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Teismo argumentai, susiję su KAL1 nuteisimu yra prielaidos, kad jis turėjo žinoti, kad vartoja (rūko) narkotines medžiagas, o ne paprastas cigaretes. Tokią prielaidomis paremtą išvadą teismas padarė vien iš to, kad KAL1 yra (duomenys neskelbtini) ir yra supažindintas atpažinti narkotines medžiagas bei, jog jam žinoma, kad jo brolis KAL2 turėjęs problemų su narkotinių medžiagų vartojimu ir teistas, tačiau darydamas tokias išvadas teismas ignoravo kitas reikšmingas faktines aplinkybes, rodančias, kad jis iš tiesų galėjo nesuvokti, jog rūkė narkotines medžiagas, o ne paprastą cigaretę.Teismas neatsižvelgė, jog byloje buvo nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra apie 22.30 val., taigi iš esmės – nakties metas. Netinkamai vertino Alytus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo atliktą įvykio vietos apžiūrą, iš kurios matyti, kad apžiūrint įvykio vietą buvo naudotas dirbtinis apšvietimas. Tas matyti ir iš policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų. Ši aplinkybė patvirtina, kad KAL1 nebuvo objektyvių galimybių įvertinti ir atskirti cigaretę nuo savadarbės suktinės. Teismas ignoravo 2025 m. gegužės 21 d. apžiūros protokolo nuotrauką Nr. 6, kurioje matyti, kad cigaretė buvo su kiekvienai cigaretei būdingu filtru. Teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, vertino ir paties KAL1 parodymus, kad jis yra rūkantis asmuo, todėl turėjo atskirti ir suprasti, kad jis perėmė rūkyti savadarbę suktinę. Tokia išvada padaryta nevertinant objektyviai nustatytų aplinkybių. Aplinkybė, kad KAL1 jau rūkydamas turėjo suvokti, ką rūkė, nes yra cigaretes vartojantis asmuo, nieko nelemia ir neturėtų būti vertintina, kadangi veiksmas parūkius jau buvo atliktas, o veiksmų kvalifikacijai svarbu tik aplinkybė bei suvokimas, ar asmuo suvokė, ką nusprendė parūkyti, ar ne. Rūkymo procese asmens suvokimas, kad rūko netipišką cigaretę neturi įtakos veiksmų vertinimui, juo labiau BK 259 straipsnio 2 dalies kontekste.Teismas nevertino ir kitos aplinkybės, kuri rodo, kad KAL1 veiksmuose nėra BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatyti subjektyvaus nusikalstamos veikos sudėties požymio, t. y. tyčios. Byloje yra nustatyta, jog KAL1 įvykio metu buvo gerokai neblaivus, t. y. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta mažiausia koncentracija 1,26% (promilės) etilo alkoholio, o šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 1,79 (promilės) etilo alkoholio (1 t., b. l. 87). Būdamas tokio neblaivumo KAL1 galėjo objektyviai neįvertinti, jog rūko ne paprastą cigaretę, o narkotines medžiagas. Tačiau teismas to nevertino ir neteisingai atskleidė tyčios turinį, tokiu būdu pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.Teismas, būdamas tendencingas, nepagrįstai rėmėsi į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno LUD1 parodymais, kuris nurodė, kad jautė specifinį „žolės“ kvapą. Būtina pažymėti, kad šio policijos pareigūno liudytojo kompetencija kelia abejonių (šio liudytojo kompetencijos klausimas sprendžiamas kitoje Alytaus apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-505-939/2026, kurioje jis yra kaltinamas pagal BK 229 straipsnį, 137 straipsnio 3 dalį). Liudytojo parodymai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje turėtų būti vertinami kritiškai ir dėl to, kad liudytojas savo parodymais gali būti neobjektyvus ir suinteresuotas duoti valstybės kaltinimui palankius parodymus. Svarbu ir tai, kad teismas šio liudytojo parodymais rėmėsi tik kaip subjektyviu D. J. situacijos vertinimu, dėl jo, kaip pareigūno neva užuosto rūkomos kanapės kvapo įvykio vietoje. Būtent dėl anksčiau minėtų aplinkybių ir nepaneigtos versijos bei galimo šio liudytojo suinteresuotumo, teismas neturėjo vertinti LUD1 parodymų, kaip patikimų. Be to, teismas nepagrįstai ignoravo į įvykio vietą atvykusios policijos pareigūnės LUD2 (buvusi – V.) parodymus teisme, kuri nurodė, kad įvykio vietoje „žolės“ kvapo ji neužuodė.Teismas nepagrįstai nevertino KAL1 charakteristikos, kad (duomenys neskelbtini) N. B. jį apibūdino tik teigiamomis savybėmis, tarnybos metu jis skatintas keturis kartus, galiojančių nuobaudų neturi. Ši informacija įrodo, kad KAL1 neturėjo jokių problemų su narkotinių medžiagų vartojimu. Nevertino, kad KAL2 taip pat paneigė, jog KAL1 būtų žinoma, kokią cigaretę jis rūkė ir kurią nieko neklausdamas iš jo paėmė brolis KAL1 . Nuosprendyje nepateikta nei vieno argumento, kodėl KAL1 veiksmus vertino kaip atitinkančius BK 259 straipsnio 2 dalį, o ne Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 71 straipsnio sudėtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama ir baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų tikslų negalima pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2009, 2K-P-267/2011, 2K-873/2012). Teismas nevertino, kad objektyviai byloje nustatyta (2025 m. gegužės 21 d. apžiūros protokolo fotolentelės nuotrauka Nr. 6), kad nuteistojo rūkyta cigaretė buvo visiškai mažai vartota. Tai patvirtina rastos nuorūkos ilgis. Ši faktinė aplinkybė vertinant byloje apklaustų nuteistųjų parodymų, kurie nebuvo paneigti, t. y., kad KAL2 rūkė minėtą cigaretę ir staiga ją parūkyti paėmė KAL1 , po ko pasirodė policija – visa tai patvirtina, kad KAL1 veiksmas vartojant narkotinę medžiagą buvo trumpas, vienkartinis. Byloje įrodytas vartojimas narkotinės medžiagos (kanapės rūkymas) ją laikant rankoje ir numetant pamačius policijos pareigūną. Jokių duomenų, kad KAL1 turėjo narkotinių medžiagų ilgiau prieš vartojimą, nei kad pavartojimo metu, nėra. Teismas neatsižvelgė, jog bylos medžiagoje nebuvo fiksuoti jokie slapti pokalbiai ar susirašinėjimai, kurie leistų daryti išvadą, kad KAL1 jau kurį laiką laikė narkotines medžiagas. Atsiliepimų byloje negauta.Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistais KAL1 ir jo gynėjas advokatas Artūras Andriukaitis palaikė apeliacinį skundą ir prašė priimti išteisinamąjį nuosprendį, prokurorė Jurgita Virbickaitė prašė apeliacinį skundą atmesti.Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvadosNuteistojo KAL1 gynėjo advokato Artūro Andriukaičio apeliacinis skundas tenkinamasPagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Nuteistojo KAL1 gynėjas advokatas Artūras Andriukaitis nesutinka su įrodymų vertinimu ir jo ginamojo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Nurodo, kad KAL1 nežinojo ir nesuvokė, kad vartoja (rūko) narkotines medžiagas, teigia, kad jo veiksmuose nėra BK 259 straipsnio 2 dalyje subjektyvaus nusikalstamos veikos sudėties požymio – tyčios. Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad byloje įrodytas vartojimas, tačiau duomenų, kad KAL1 turėjo narkotinių medžiagų ilgiau prieš vartojimą, nei kad pavartojimo metu, nėra, todėl jo veiksmai atitinka ANK 71 straipsnio sudėtį.Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Šioje dispozicijoje nustatyta keletas alternatyvių šio baudžiamojo nusižengimo sudėties objektyviųjų (veikos) požymių. Veika kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, jei nustatomas bent vienas dispozicijoje išvardytų alternatyvių požymių. Atlikus bent vieną iš baudžiamojo nusižengimo sudėtyje nurodytų objektyviųjų (veikos) požymių, kurie įstatyme nurodyti kaip alternatyvūs, laikoma, kad yra padaryta baigta nusikalstama veika. Analizuojamu atveju, KAL1 nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nustačius, kad neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą. Aptariamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas ir siekia tai daryti. Taigi, kaltininkas turi bent bendrais bruožais suvokti, kad medžiagos, kuriomis jis neteisėtai disponuoja, yra narkotinės ar psichotropinės. Kaltininkas gali ir nežinoti tikslių šių medžiagų pavadinimų. Tais atvejais, kai asmuo nesuvokia ir neturi bei (ar) negali suvokti, kad disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, baudžiamojon atsakomybėn pagal komentuojamą straipsnį jis negali būti traukiamas.Apeliaciniame skunde teigiama, kad KAL1 veiksmuose nėra subjektyvaus nusikalstamos veikos sudėties požymio – tyčios, nes jis nežinojo ir nesuvokė, jog vartoja (rūko) narkotines medžiagas. Rūkoma cigaretė atrodė, kaip paprasta standartinė cigaretė (su tipiniu baltu filtru, būdingu kiekvienai cigaretei), kad jis buvo neblaivus, buvo tamsus paros metas, todėl galėjo objektyviai neįvertinti, jog rūko ne paprastą cigaretę, o narkotines medžiagas. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis – liudytojų parodymus, KAL1 veiksmus ir parodymus, rastos suktinės nuotraukas bei kitus duomenis, sprendžia, kad byloje pakanka duomenų išvadai, jog KAL1 suvokė, jog rūko ne paprastą cigaretę, o suktinę su narkotine medžiaga ir to norėjo. Tokiu būdu jo veiksmuose nustatyta tiesioginė tyčia. Byloje nustatyta, kad buvo gautas pranešimas, jog asmenys vartoja narkotines medžiagas (rūko „žolę“). Į įvykio vietą atvyko pareigūnai K. V. ir LUD1 . Liudytojas LUD1 ikiteisminio tyrimo ir apklausiamas 2026 m. kovo 31 d. teisiamojo posėdžio metu nuosekliai nurodė, kad atvyko pagal iškvietimą, kad kompanija vartoja narkotines medžiagas – „žolę“, eidamas link vietos pajautė „žolės“ kvapą, kuris jam yra žinomas. Pastebėjo grupelę jaunuolių, kurie jų nematė. Priėjęs arčiau pamatė, kad jaunuolis, stovintis ant laiptų laiko cigaretę, buvo matyti smilkstančios cigaretės galas. Priėjus arčiau, jis rankos mostu tą cigaretę numetė. Asmuo teigė, kad nieko neišmetė ir nieko nerūkė. Buvo rasta nuorūka, iš kurios sklido „žolės“ kvapas. Suktinė buvo savadarbė iš rudos spalvos popieriaus, popieriaus spalva buvo tamsesnė nei pirktinių cigarečių. Suradus suktinę, jie neigė, sakė, kad ne jų. Liudytoja K. V. (N.) ikiteisminio tyrimo metu ir 2026 m. kovo 31 d. teisiamojo posėdžio metu nuosekliai paaiškino, kad gavo iškvietimą, jog yra vartojamos narkotinės medžiagos. Nuvažiavę, nurodytoje vietoje rado jaunuolius, vienas iš jų rankos mostu išmetė suktinę. Kvapo ji nejautė, nes turi problemų su uosle. Radus suktinę, vaikinai neigė, kad tai jų suktinė. Rasta suktinė skyrėsi nuo paprastos cigaretės, ji buvo susukta į rudą popierių. Paprasta cigaretė iš pakelio būna balta rūkomoji dalis, o filtras rudas. Jai LUD1 sakė, kad pajautė „žolės“ kvapą. Aparti policijos pareigūnų parodymai patvirtina, kad policijos pareigūnai vyko į iškvietimą dėl narkotinių medžiagų vartojimo („žolės“ rūkymo), atvykę matė, kaip KAL1 , juos pamatęs, rankos mostu numetė suktinę. Nurodė, kad suktinė nebuvo panaši į paprastą cigaretę, buvo susukta iš rudo popieriaus. Policijos pareigūnas LUD1 nuosekliai nurodė, kad jautė „žolės“ kvapą. Pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais nėra, jie nuoseklūs ir patikimi. Parodymai buvo patikrinti parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 60-68). Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota rasta suktinė su joje esančia augalinės kilmės medžiaga. Minėtos augalinės kilmės medžiaga su specifiniu kvapu (1 t., b. l. 24-31). Aplinkybė, kad pareigūnė K. V. (N.) nejautė „žolės“ kvapo, nesuteikia pagrindo abejoti D. J. parodymais, kad specifinis narkotinės medžiagos kvapas buvo. Be to ji nurodė, kad turi problemų su uosle.Teisėjų kolegija, įvertinusi rastos suktinės nuotraukas, minėtų liudytojais apklaustų policijos pareigūnų paaiškinimus, kad suktinė aiškiai neatrodė kaip tipinė cigaretė, tai, kad KAL1 pamatęs policijos pareigūnus rankos mostu suktinę numetė, tiek jis, tiek brolis policijos pareigūnams iš karto neigė, jog ką nors rūkė, neigė, kad rasta suktinė jų, sprendžia, kad teisingai ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog KAL1 žinojo, kad rūko mišinį su narkotine medžiaga. Būtent todėl, kad suprato, jog suktinėje yra draudžiamos medžiagos ir siekdamas išvengti atsakomybės, tik pastebėjęs policijos pareigūnus ją ir numetė. Be to, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidos nepadarė įvertindamas ir tai, kad KAL1 yra ne tik rūkantis asmuo, tačiau ir (duomenys neskelbtini), apmokytas atpažinti narkotinių medžiagų vartojimo požymius, todėl pagrįstai laikė nepagrįstu teiginį, kad nežinojo jog rūko mišinį su narkotine medžiaga. Įvertinus aptartus duomenis ir ypač paties KAL1 reakciją (suktinės numetimą, neigimą) pamačius pareigūnus daroma išvada, kad KAL1 žinojo ir suvokė, kad jo rūkomoje suktinėje yra draudžiamų medžiagų, tai yra rūkydamas suprato savo veiksmus ir to norėjo. Šių aplinkybių nepaneigia duomenys, kad KAL1 buvo neblaivus ir tuo metu buvo tamsus paros metas. Vis dėlto, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytos aplinkybės, jog KAL1 rūkė mišinį su narkotine medžiaga neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Pripažįstant asmenį kaltu ir nuteisiant jį už BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos padarymą, privalu nustatyti veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais bei teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Nustatyta aplinkybė, kad KAL1 vartojo narkotines medžiagas (rūkė suktinę), tai yra ją turėjo trumpą laiką rankoje vartojimo metu, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnį neužtraukia. Byloje nenustatytas narkotinės medžiagos laikymo faktas. Tiek KAL1 , tiek KAL2 nurodė, kad suktinę turėjo KAL2 ir ją rūkė, tada ją paėmė KAL1 ir rūkė, o pamatęs policijos pareigūnus numetė. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks trumpalaikis narkotinės medžiagos turėjimas rankoje paties vartojimo metu negali būti vertinamas šios medžiagos laikymu BK 259 straipsnio 2 dalies prasme. Daroma išvada, kad nenustatytas BK 259 straipsnio 2 dalies dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – narkotinės medžiagos laikymas, todėl KAL1 išteisinamas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Aptarti KAL1 veiksmai – narkotinių medžiagų vartojimas – gali būti vertinimas, kaip ANK 71 straipsnio pažeidimas.Dėl proceso išlaidųBPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Šiame straipsnyje esančioje teisės normoje tiesiogiai įtvirtinta išteisinto asmens teisė gauti procese patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės. Teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo, kiekvienu atveju privalo įvertinti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65-719/2024, 2K-47-648/2024, 2K-214-489/2024). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendė KAL1 pagal BK 259 straipsnio 2 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. KAL1 gynėjas tiek pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymus KAL1 atžvilgiu priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l. 92-93, 94-105, 159, 160-164). Pirmosios instancijos teisme pateiktame prašyme prašoma priteisti 1 954,15 Eur, apeliacinės instancijos teisme pateiktame prašyme prašoma priteisti 1 343,1 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš viso 3 297,25 Eur). Apeliaciniame skunde gynėjas prašė priteisti visas KAL1 patirtas gynybos išlaidas. Baudžiamosios bylos medžiagoje pateikti dokumentai patvirtina, kad KAL1 už gynėjo pagalbą realiai patyrė, tai yra sumokėjo 1 400 Eur (pagal Pinigų priėmimo kvitus Nr. 6095156 ir 6095152) ir 453,75 Eur (2026 m. balandžio 22 d. mokėjimo nurodymu) (3 t., b. l. 102, 105, 164), tai yra iš viso 1 853,75 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios išlaidos buvo būtinos ir yra pagrįstos, todėl priteisiamos. Kitoje dalyje prašomos priteisti išlaidos nepriteisiamos, kadangi nėra dokumentų, patvirtinančių, kad KAL1 jas realiai patyrė (apmokėjo). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:nuteistojo KAL1 gynėjo advokato Artūro Andriukaičio apeliacinį skundą tenkinti.Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 15 d. nuosprendžio dalį, kuria KAL1 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, panaikinti ir dėl to priimti naują nuosprendį. KAL1 išteisinti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.Administracinės teisenos pradėjimui ir protokolo surašymui dėl KAL1 patraukimo administracinėn atsakomybėn perduoti spręsti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.Priteisti KAL1 iš valstybės 1 853,75 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 75 centus) jo patirtoms išlaidoms advokato teisinėms paslaugoms atlyginti.Teisėjai Indrė Averkienė Vaida Baumilė Daina Dyburienė