Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eAS-3083-552/2026Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00656-2026-3 Procesinio sprendimo kategorija 49(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. spalio 21 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ivetos Pelienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovams Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Registrų centras“ ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra) dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.Teisėjų kolegijanustatė:I.Pareiškėjas D. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2026 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. D2-1237 (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), 466,36 Eur žalos atlyginimą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų; 3) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti pareiškėjo atžvilgiu VMI taikomų sankcijų, teikiamų protokolų, baudų ir išieškojimo veiksmų vykdymą, susijusius su vadovavimu mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „Global Grand Management Goup“ ir MB „Fruttato“, iki teismo sprendimo priėmimo.Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, konstatavęs, kad pareiškėjas nepagrindė jų būtinybės byloje pareikštiems reikalavimams užtikrinti ir nepateikė įrodymų apie realią neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsmę: prašomos priemonės susijusios su bauda, kuri nėra šios bylos ginčo dalykas, galimi neigiami padariniai migraciniam statusui yra hipotetiniai, duomenų apie naujas vykdyti perduotas baudas nėra, o finansiniai nuostoliai gali būti kompensuojami teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, ginčijamas administracinis sprendimas savaime nesukelia pareiškėjui sankcijų ar finansinių prievolių, todėl neįrodyta, kad prašomos priemonės būtų adekvačios, proporcingos ir atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.2026 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjas pateikė teismui naują prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pareiškėjas prašė iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo sustabdyti administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) nagrinėjimą ir uždrausti Klaipėdos AVMI joje priimti nutarimą.Pareiškėjas naują prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžia tuo, kad po ankstesnio prašymo atmetimo Klaipėdos AVMI 2026 m. rugsėjo 6 d. 23 val. 53 min. automatiniu būdu surašė jam administracinio nusižengimo protokolą Nr. VMI-03-ANR_P-839-2026 (ROIK (duomenys neskelbtini)) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis, kaip MB „Global Grand Management Goup“ ir MB „Fruttato“ vadovas, neužtikrino 2025 metų PLN204 deklaracijų pateikimo iki 2026 m. birželio 15 d. Protokole nurodytas ankstesnis pareiškėjo nubaudimas pagal tą pačią nuostatą 2025 m. lapkričio 11 d., o naujos bylos nagrinėjimas paskirtas 2026 m. rugsėjo 22 d. 10 val. rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas 2026 m. rugsėjo 14 d. pateikė paaiškinimus ir nesutikimo su jam inkriminuojamu nusižengimu motyvus, tačiau, prašymo duomenimis, VMI nutarimo dar nepriėmė. Pareiškėjo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina realią naujos atsakomybės grėsmę, grindžiamą tuo pačiu teisme ginčijamu jo, kaip bendrijų vadovo, statusu. Jo teigimu, naujas nutarimas ne tik sukeltų finansinių padarinių, bet ir papildytų administracinių nusižengimų istoriją, didintų griežtesnių vertinimų riziką, lemtų papildomus procesus bei išlaidas ir galėtų turėti įtakos migraciniam statusui, o vėlesnis nutarimo panaikinimas nepašalintų visų tarpinių pasekmių. II.Regionų administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino.Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas siekia iki galutinio procesinio sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo sustabdyti administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) nagrinėjimą arba uždrausti Klaipėdos AVMI joje priimti galutinį nutarimą, taigi prašo sustabdyti atskiroje teisenoje pagal ANK vykstantį procesą.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu ir jį aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas vertino, kad prašomos priemonės nėra tiesiogiai susijusios su šioje byloje pareikštais reikalavimais panaikinti administracinį sprendimą ir priteisti žalos atlyginimą. Anot teismo, pareiškėjas nepagrindė, kaip šios priemonės užtikrintų minėtus reikalavimus, ir nenurodė, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas trukdytų juos nagrinėti. Todėl teismas sprendė, kad prašomomis priemonėmis siekiama reguliuoti su šios bylos ginčo dalyku nesusijusius teisinius santykius dėl pareiškėjo administracinės atsakomybės.Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsmę nepritaikius prašomų priemonių. Vien pareiškėjo nesutikimas su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu ar galimybė, kad administracinio nusižengimo byloje bus priimtas nutarimas, tokios grėsmės savaime nepatvirtina, o galima neigiama ginčijamo akto įtaka finansinei padėčiai paprastai nelaikytina išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.III.Pareiškėjas D. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki galutinio teismo procesinio sprendimo administracinėje byloje Nr. eI2-9582-631/2026 įsiteisėjimo sustabdyti administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) nagrinėjimą ir uždrausti Klaipėdos AVMI joje priimti nutarimą.Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai atribojo administracinę ir administracinio nusižengimo bylas pagal jų procesinę formą, neįvertinęs faktinio ir priežastinio ryšio. Abiejuose procesuose esminė aplinkybė yra pareiškėjo, kaip MB „Global Brand Management Group“ ir MB „Fruttato“ vadovo, statusas ir iš jo kildinamos asmeninės pareigos bei atsakomybė. Pareiškėjas pažymi, kad neprašo administracinio teismo išspręsti administracinio nusižengimo bylos iš esmės, o siekia laikinos apsaugos nuo naujų sankcinių padarinių, grindžiamų tuo pačiu teisme ginčijamu statusu.Pareiškėjo teigimu, teismas tinkamai neįvertino po 2026 m. kovo 12 d. nutarties pasikeitusių aplinkybių. Klaipėdos AVMI 2026 m. rugsėjo 6 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą ROIK (duomenys neskelbtini) pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį dėl nepateiktų 2025 metų PLN204 deklaracijų, o bylos nagrinėjimą paskyrė 2026 m. rugsėjo 22 d. 10 val. Todėl naujos atsakomybės procedūros grėsmė, anksčiau laikyta hipotetine, tapo reali. Pareiškėjas pabrėžia, kad iki protokolo surašymo apsauga netaikyta dėl hipotetinio grėsmės pobūdžio, o jį surašius – dėl atskiros teisenos, taip praktiškai paneigiant laikinosios teisminės apsaugos galimybę.Pareiškėjas remiasi Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu sustabdyti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-10944-25, kuriame, jo teigimu, konstatuota, kad jis minėtų bendrijų neįsteigė, vadovo pareigų nepriėmė ir joms nevadovavo. Tyrimas sustabdytas nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens. Šios aplinkybės, pareiškėjo vertinimu, patvirtina ginčo dėl vadovo statuso realumą, todėl vien formalus įrašas registre nepateisina šio statuso naudojimo vis naujoms jo asmeninės administracinės atsakomybės procedūroms.Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo atliktu žalos grėsmės vertinimu, nes jo nurodyti padariniai neapsiriboja finansiniais nuostoliais. Priėmus naują nutarimą, būtų užfiksuotas papildomas administracinės atsakomybės faktas, atsirastų naujas apskundimo procesas, papildomos atstovavimo ir proceso išlaidos bei teisinis netikrumas. Be to, naujajame protokole jau nurodytas ankstesnis, 2025 m. lapkričio 11 d., nubaudimas pagal tą pačią ANK nuostatą, todėl kyla jo panaudojimo vertinant paskesnius pažeidimus rizika.Pareiškėjas pažymi, kad teismas savarankiškai neįvertino prašytos siauresnės alternatyvios priemonės – iki galutinio procesinio sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo uždrausti VMI priimti galutinį nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini). Tokia priemonė netrukdytų VMI rinkti ir išsaugoti įrodymų, atlikti kitų procesinių veiksmų bei vėliau užbaigti teiseną. Nutartyje nepateikta motyvų, kodėl ši priemonė būtų neadekvati ar neproporcinga, todėl, pareiškėjo vertinimu, nebuvo tinkamai įvertinta šalių interesų pusiausvyra ir viešasis interesas.Atsakovas Klaipėdos AVMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.Klaipėdos AVMI nurodo, kad administracinio nusižengimo byla yra savarankiška teisena, reglamentuojama ANK, o ABTĮ nesuteikia administraciniam teismui teisės sustabdyti šios teisenos ar joje atliekamų procesinių veiksmų. Atsakovo vertinimu, teismas pagrįstai atribojo abu procesus, atsižvelgdamas į institucijų kompetenciją ir teisenų savarankiškumą.Klaipėdos AVMI pažymi, kad administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) nutarimas jau priimtas 2026 m. rugsėjo 24 d., todėl prašoma priemonė – uždrausti priimti nutarimą – nebegali būti taikoma. Pareiškėjas paskirtos nuobaudos teisėtumą gali ginčyti apskųsdamas šį nutarimą bendrosios kompetencijos apylinkės teismui ANK nustatyta tvarka.Atsakovo vertinimu, pareiškėjo nurodytas prokuratūros 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-10944-25 nepaneigia oficialių registro duomenų. Tyrimas sustabdytas nenustačius galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens ir negavus tyrimui reikšmingos informacijos, o atliktas vizualus parašų palyginimas, nesant galutinio procesinio akto, konstatuojančio nusikalstamos veikos faktą, nesudaro pagrindo laikyti registro įrašus neteisingais.Klaipėdos AVMI remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje įtvirtinta viešojo registro duomenų teisingumo ir išsamumo prezumpcija ir teigia privalanti vadovautis galiojančiais registro įrašais. Kol Juridinių asmenų registro duomenys apie pareiškėją, kaip MB „Global Brand Management Group“ ir MB „Fruttato“ vadovą, nėra pakeisti ar panaikinti, atsakovas jį laiko atsakingu už teisės aktuose nustatytų vadovo pareigų, įskaitant deklaracijų teikimą, vykdymą.Teisėjų kolegijakonstatuoja:IV.Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo sustabdyti administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) nagrinėjimą ir uždrausti Klaipėdos AVMI joje priimti nutarimą, teisėtumas ir pagrįstumas.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, konstatavęs, kad šis prašymas susijęs su atskira ANK teisena, o pareiškėjas nepagrindė, kaip šios priemonės užtikrintų nagrinėjamoje administracinėje byloje pareikštus reikalavimus panaikinti administracinį sprendimą ir priteisti žalos atlyginimą. Teismas taip pat nenustatė pagrįstos neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsmės, pažymėjęs, kad vien nesutikimas su inkriminuojamu nusižengimu, galimas nutarimo priėmimas ar neigiama įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai savaime nesudaro pagrindo taikyti prašomų priemonių.Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad teismas pernelyg formaliai atribojo administracinę ir administracinio nusižengimo bylas, neįvertinęs, jog abi jos grindžiamos tuo pačiu ginčijamu jo, kaip bendrijų vadovo, statusu, taip pat neatsižvelgė į naujo protokolo surašymą, patvirtinantį, kad anksčiau hipotetine laikyta naujos atsakomybės grėsmė tapo reali. Pareiškėjo vertinimu, prokuratūros 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą pagrindžia abejones dėl šio statuso, o gresiantys padariniai neapsiriboja bauda, nes apima pasikartojantį nubaudimo faktų fiksavimą, papildomus procesus, išlaidas ir teisinį netikrumą, kurių vėlesnis nutarimų apskundimas visiškai nepašalintų.Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad viena iš tokių priemonių yra ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-556/2023 ir kt.); teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-556/2023 ir kt.).Įvertinusi pareiškėjų atskirojo skundo argumentus ir byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepagrindė prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių būtinybės šioje byloje pareikštiems reikalavimams užtikrinti ir neįrodė, jog jų nepritaikius jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos AVMI 2026 m. vasario 12 d. Sprendimą ir priteisti žalos atlyginimą, o prašomomis reikalavimo užtikrinimo priemonėmis siekia sustabdyti atskiros administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą arba uždrausti joje priimti galutinį nutarimą. Nors pareiškėjas abu procesus sieja su ginčijamu jo, kaip bendrijų vadovo, statusu, bendros faktinės aplinkybės savaime nepatvirtina, kad prašomos priemonės būtinos šioje byloje pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Pareiškėjas nepaaiškino, kaip administracinio nusižengimo bylos eiga kliudytų panaikinti ginčijamą administracinį Sprendimą ar priteisti žalos atlyginimą, jeigu jo skundas būtų patenkintas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad galima administracinėje byloje nustatytų aplinkybių reikšmė kitam procesui savaime nėra pakankamas pagrindas jį sustabdyti.Teisėjų kolegija sutinka, kad naujo administracinio nusižengimo protokolo surašymas yra po ankstesnės nutarties atsiradusi aplinkybė, patvirtinanti pradėtą naują administracinės atsakomybės procedūrą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, būtina atskirti procedūros pradėjimo faktą nuo neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsmės. Naujas protokolas patvirtina pirmąją aplinkybę, tačiau savaime neįrodo antrosios. Todėl pareiškėjo argumentas, kad anksčiau hipotetine laikyta grėsmė tapo reali, nepašalina pareigos pagrįsti konkrečių galimų padarinių mastą ir jų atitaisymo sudėtingumą.Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyti papildomi apskundimo procesai, atstovavimo išlaidos, teisinis netikrumas ir naujų nubaudimo faktų fiksavimas savaime neįrodo, kad jam gresia neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas nepateikė konkrečių duomenų, kad šie padariniai, vertinami kartu, sukeltų tokią žalą, o teiginius apie galimą griežtesnį vertinimą ateityje grindžia prielaidomis. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepaaiškino, kodėl apskundęs nutarimą negalėtų veiksmingai apginti savo teisių ir pašalinti nurodytų padarinių.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nurodytas prokuratūros nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą gali būti reikšmingas vertinant pagrindinio ginčo faktines aplinkybes, tačiau jo reikšmė ginčijamam vadovo statusui ir VMI veiksmų teisėtumui turi būti nustatyta nagrinėjant bylą iš esmės. Net ir pripažinus, kad šis dokumentas pagrindžia pareiškėjo pozicijos tikėtinumą, jis savaime neįrodo prašomų priemonių būtinybės ar sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsmės.Be to, pagal atsakovo pateiktus duomenis, administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) nutarimas priimtas 2026 m. rugsėjo 24 d. Taigi atskirojo skundo nagrinėjimo metu prašomas draudimas priimti šį nutarimą nebegali pasiekti savo prevencinio tikslo, o bylos nagrinėjimo sustabdymas nebegali užkirsti kelio jau priimtam nutarimui. Ši vėlesnė aplinkybė savaime nepagrindžia 2026 m. rugsėjo 17 d. nutarties teisėtumo, tačiau yra reikšminga sprendžiant, ar prašomos priemonės šiuo metu dar gali būti pritaikytos. Priimto nutarimo teisėtumas gali būti ginčijamas ANK nustatyta tvarka.Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindo nebuvimo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegijanutaria:Pareiškėjo D. T. atskirąjį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Audrius BakaveckasRamūnas GadliauskasIveta Pelienė