Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eAS-1177-442/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03301-2026-0Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. spalio 21 d. VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų KTR3 ir KPR2 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų KTR3 ir KPR2 skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė:I.Pareiškėjai KTR3 (toliau – ir pareiškėjas) ir KPR2 (toliau – ir pareiškėja) (toliau abu kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, teisme gautu 2026 m. balandžio 27 d., ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2026 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 21RE-392 (AG-369/5-2026) (toliau – ir Sprendimas); 2) atnaujinti terminą skundui dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2025 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. A27-4128(3.1 E) (toliau – ir Įsakymas) paduoti; 3) grąžinti skundą LAGK nagrinėti iš esmės. Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Administracijos direktoriaus Įsakymo vykdymą bei registracijos veiksmus Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR).Regionų administraciniame teisme 2026 m. balandžio 28 d. teisme gauti pareiškėjo papildomi paaiškinimai, kuriuose atsakovu nurodoma Administracija bei prašoma: 1) atnaujinti skundo terminą, pripažįstant, kad jis praleistas dėl tyčinio informacijos blokavimo ir atsakovo darbuotojų nesąžiningumo; 2) išreikalauti iš Administracijos duomenis, ar KTD8 nusišalino nuo šio projekto derinimo procedūrų. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – skubiai sustabdyti Administracijos direktoriaus Įsakymo vykdymą bei registracijos veiksmus NTR iki galutinio teismo sprendimo.Regionų administraciniame teisme 2026 m. balandžio 29 d. gautas pareiškėjo procesinis dokumentas ,,Neginčijami skaitmeniniai įrodymai dėl institucinio klastojimo ir šališkumo“, kuriame prašoma: 1) pripažinti Administracijos direktoriaus Įsakymą neteisėtu ir jį panaikinti; 2) panaikinti visus šio Įsakymo pagrindu atliktus ar planuojamus veiksmus (įskaitant, bet neapsiribojant, 2026 m. gegužės 5 d. numatytą žemės sklypo ribų ženklinimą); 3) nagrinėti šį prašymą skubos tvarka, siekiant išvengti negrįžtamų padarinių įgyvendinant neteisėtą administracinį aktą.II.Regionų administracinis teismas 2026 m. gegužės 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo dėl termino atnaujinimo bei atsisakė priimti jų skundą. Teismas grąžino pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį.Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų inicijuojamo administracinio ginčo dalykas yra Administracijos Įsakymas, kurį pareiškėjai prašė panaikinti LAGK pateiktame skunde.Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika skundų teismui padavimo terminų aspektais ir nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl praleisto termino skundui paduoti.Teismas nustatė, kad skundžiamas Įsakymas buvo paskelbtas Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS), todėl sprendė, jog priešingai nei teigė pareiškėjai, jie turėjo galimybę susipažinti su Įsakymu, o nurodytas Įsakymo paskelbimas ŽPDRIS laikomas tinkamu suinteresuotų asmenų informavimu apie administracinį aktą. Teismas vadovavosi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (redakcija, galiojusi iki 2025 m. lapkričio 28 d.), (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis, nustatė, kad Įsakymu patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir projektas) buvo rengiamas pagal Taisyklių 2.1 ir 2.7 papunkčius, o pareiškėjai nėra Įsakymu pertvarkyto sklypo bendraturčiai, todėl pagal Taisykles jie neturėjo būti asmeniškai ir individualiai informuoti apie projekto rengimą, o informacija apie projekto rengimą bei pats projektas turėjo būti skelbiamas ŽPDRIS. Teismas pažymėjo, jog nėra ginčo dėl to, kad informacija nebuvo skelbta ŽPDRIS. Teismas, įvertinęs Taisyklių nuostatas, darė išvadą, kad pareiškėjai turėjo galimybę ir teisę susipažinti su projektu, teikti pasiūlymus, juos atmetus – skųsti pasiūlymų atmetimus Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir administraciniam teismui. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai nuo 2025 m. spalio 24 d. turėjo galimybę susipažinti su Įsakymu ir jį apskųsti per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo – iki 2025 m. lapkričio 24 d., tačiau neteikė pasiūlymų dėl projekto ir tik patvirtinus projektą bei vėliau jo pagrindu atliekant performuoto sklypo (formuojamų naujų trijų sklypų) kadastrinius matavimus 2026 m. balandžio 20 d. kreipėsi į LAGK, o 2026 m. balandžio 27 d. – į teismą.Teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad terminas skundui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo 2026 m. balandžio 10 d., kai Administracija pateikė duomenis, o ne nuo Įsakymo paskelbimo ŽPDRIS dienos, nurodęs, jog būtent tokią suinteresuotų asmenų viešą informavimo tvarką, taikomą tokio pobūdžio dokumentams, kaip šioje byloje skundžiamas Įsakymas, nustato aptartos Taisyklių nuostatos, tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.Teismas vertino, kad pareiškėjai turėjo realią galimybę susipažinti su Įsakymu Taisyklių nustatyta tvarka ir kreiptis į teismą dar iki skundo padavimo termino pabaigos, nes tam nebuvo objektyvių kliūčių. Tai, kad pareiškėjai nepaisė viešai skelbiamos informacijos, nepasinaudojo jiems prieinamais informacijos šaltiniais (ŽPDRIS), negali būti laikoma svarbia ar objektyvia priežastimi termino praleidimui pateisinti, nes nesugebėjimas rasti viešai skelbiamo Įsakymo, pareiškėjų nepagrįstai atsakovui priskiriama teisės aktuose nenumatyta pareiga asmeniškai informuoti pareiškėjus apie priimtą Įsakymą, nėra objektyvios kliūtys sutrukdžiusios pareiškėjams laiku pateikti skundą teismui. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjų nurodytos termino praleidimo aplinkybės yra tik subjektyvaus pobūdžio ir priklausančios tik nuo pareiškėjų elgesio bei situacijos subjektyvaus traktavimo. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjams skundžiamas Įsakymas asmeniškai atsakovo buvo pateiktas tik 2026 m. balandžio 10 d. raštu, nepanaikina jų pareigos būti rūpestingiems, laiku domėtis savo teisių įgyvendinimo galimybėmis, juolab, kad pareiškėjai jau 2026 m. vasario pradžioje buvo gavę matininko kvietimą atvykti į kadastrinius matavimus, bendravo su pertvarkomo žemės sklypo savininko mama. Todėl teismas pripažino, kad termino skundui paduoti praleidimą nulėmė pačių pareiškėjų laisva valia pasirinktas elgesys ir subjektyvus situacijos bei savo galimybių vertinimas, o ne objektyvios kliūtys, sutrukdžiusios laiku keiptis į teismą.Nenustatęs pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, teismas pareiškėjų skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), nenagrinėjo pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nurodė nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjui jo sumokėtą žyminį mokestį.III.Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 5 d. nutartį, atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Administracijos direktoriaus Įsakymo paduoti, pripažįstant termino praleidimo priežastis svarbiomis ir objektyviomis, priimti pareiškėjų skundą ir perduoti jį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Pareiškėjai taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Administracijos Įsakymo vykdymą ir jo pagrindu atliekamus bei planuojamus registracijos veiksmus NTR iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo.Pareiškėjų atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai nustatė momentą, nuo kurio pareiškėjams atsirado pareiga ginti savo teises. Teismo skundžiamoje nutartyje išdėstyta pozicija reiškia, jog pilietis privalo būti nuolat budrus ir iš anksto savarankiškai tikrinti specializuotas informacines sistemas vien tam, kad neprarastų teisės į teisminę gynybą. Nagrinėjamu atveju objektyvus pagrindas domėtis priimtais administraciniais sprendimais atsirado tik nuo 2026 m. sausio 24 d., kai matininkas pirmą kartą parengė kvietimą dalyvauti matavimuose. Vien aplinkybė, kad Įsakymas formaliai buvo paskelbtas ŽPDRIS, savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti, jog pareiškėjams nuo tos dienos jau kilo pareiga aktyviai ginti savo teises ir kad vėlesnis kreipimasis į teismą savaime laikytinas subjektyvaus neveiklumo pasekme.Teismas netaikė skundžiamoje nutartyje cituojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl termino skaičiavimo kriterijų. Nors Administracija neturėjo tiesioginės pareigos individualiai pareiškėjams įteikti Įsakymą, tai nereiškia, jog pareiga informuoti suinteresuotus asmenis apskritai neegzistuoja. Matininkai, formuojamo / pertvarkomo sklypo projekto autoriai ar kiti atsakingi asmenys galėjo tai padaryti, tačiau šiuo atveju informavimo spragos, kylančios dėl teisės aktų netobulumo ar vykdytojų neveikimo, skundžiamoje nutartyje faktiškai laikomos pareiškėjų, o ne institucijų ar projekto vykdytojų atsakomybe.Asmens teisė į teismą negali būti apribota remiantis terminais, kurie praleisti būtent dėl atskirajame skunde išvardintų kitų asmenų nesąžiningų veiksmų ir tyčinio informacijos nepateikimo nuo pat administracinio akto priėmimo momento (2025 m. spalio 24 d. priimtas Įsakymas, 2025 m. spalio 29 d. surašytas ribų paženklinimo aktas (pareiškėjai su juo susipažino ir pamatė Įsakymo numerį 2026 m. vasario 28 d.), 2026 m. sausio 24 d. matininko kvietimas dalyvauti matavimuose, 2026 m. vasario 3 d. pareiškėja patvirtino dalyvavimą matavimuose, 2026 m. vasario 10 d. pareiškėja dalyvavo matavimuose, 2026 m. kovo 4 d. kreipėsi į atsakovą dėl informacijos atskleidimo ir t. t.), ir šios aplinkybės turi būti pripažintos išimtinėmis, objektyviomis kliūtimis, trukdžiusiomis laiku kreiptis į teismą.Įsakymo vykdymas (galimas servituto įregistravimas, kelio įrengimas, žemės kasimo darbai) sukeltų sunkiai ar visai neatitaisomus padarinius ir objektyviai apsunkintų arba padarytų neįmanomą būsimo teismo sprendimo vykdymą, jeigu pareiškėjų skundas būtų patenkintas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės yra būtinos ir proporcingos.Pareiškėjai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2026 m. rugsėjo 20 d. padavė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 5 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti skundą nagrinėti iš esmės, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, įskaitant laikiną draudimą perleisti tretiesiems asmenims sklypą Nr. 3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gavus oficialų Nekilnojamojo turto registro išrašą, priimti jį kaip papildomą įrodymą byloje.Pareiškėjai papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės teigia, jog po Įsakymo priėmimo objektyviai išryškėjusi sklypų ir servituto konfigūracija yra reikšminga sprendžiant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą, nes parodo konkretų ginčijamo administracinio akto poveikį pareiškėjų interesams ir aplinkybes, kurių pobūdžio bei reikšmės jie negalėjo tinkamai įvertinti anksčiau. Įsakymo padariniai nebėra vien būsimi ar hipotetiniai – jo pagrindu numatytas žemės sklypo pertvarkymas jau materializavosi naujai suformuotais nekilnojamojo turto objektais ir ŽPDRIS atvaizduojamais konkrečiais servitutų sprendiniais. Aptarę aplinkybes, kurių priežiūros institucija netyrė, pareiškėjai akcentuoja, kad Įsakymas buvo parengtas nesilaikant nustatytų procedūrų, o tokios abejonės sudaro pagrindą ginčą išnagrinėti iš esmės, o ne užkirsti jam kelią vien termino pagrindu. Pareiškėjai taip pat prašo iki ginčo išsprendimo taikyti proporcingas reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Įsakymo ir jo pagrindu priimtų sprendinių tolesnį įgyvendinimą, laikinai uždrausti servitutinio kelio įrengimo ir kitus su ginčijamais žemės tvarkymo sprendiniais susijusius faktinius darbus, taip pat laikinai uždrausti perleisti tretiesiems asmenims naujai suformuotą sklypą Nr. 3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:IV.Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė motyvuodamas tuo, kad pareiškėjai praleido terminą skundui dėl Administracijos Įsakymo panaikinimo paduoti, o jų nurodytos priežastys dėl skundo praleidimo termino priežasčių yra išimtinai subjektyvaus pobūdžio ir atspindinčios pačių pareiškėjų pasirinktą jų elgesio modelį bei savo teisių gynimo būdą, tačiau jos nebuvo objektyvios kliūtys, kurios būtų užkirtę kelią jiems laiku kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo.Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.Taigi tais atvejais, kai įstatymas nenustato privalomos ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, asmuo, kuris mano, jog viešojo administravimo subjekto priimtas individualus teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, turi teisę pasirinkti alternatyvius savo teisių gynimo būdus, t. y. arba skundu kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, kuri yra kompetentinga spręsti ginčą, o nesutikdamas su tokios institucijos sprendimu – į teismą, arba tiesiogiai į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-202-442/2022).Byloje nustatyta, kad pareiškėjai pasinaudojo neprivaloma ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka, kreipėsi su skundu į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri 2026 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 21RE-392 (AG-396/05-2026) atsisakė priimti pareiškėjo skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl 2025 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. A-27-4128 (3.1 E) panaikinimo, neatnaujinusi skundo padavimo termino.Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti LAGK Sprendimą; 2) atnaujinti terminą skundui dėl Administracijos Įsakymo paduoti; 3) grąžinti skundą LAGK nagrinėti iš esmės. Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Administracijos direktoriaus Įsakymo vykdymą bei registracijos veiksmus NTR.IAGNTĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys skundo (prašymo) padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties. Prašymą atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminą išnagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys rašytinio proceso tvarka per 3 darbo dienas nuo prašymo su termino praleidimo priežastis patvirtinančiais įrodymais pateikimo dienos. Skundo (prašymo) padavimo termino atnaujinimas įforminamas rezoliucija. Jeigu atsisakoma atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminą, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys surašo motyvuotą sprendimą (IAGNTĮ 9 str. 3 d.).IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo administracinių ginčų komisijai terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti arba prašymas atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminą atmetamas. IAGNTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos šalys, nesutinkančios su Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario arba su administracinių ginčų komisijos sprendimu, nurodytu šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 2 ar 4 dalyje (sprendimu laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui), 20 straipsnio 1, 2 ar 10 dalyje, turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo priėmimo apskųsti apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teismui apskundė LAGK sprendimą, nurodytą IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kuriuo LAGK, nenustačiusi pagrindo atnaujinti pareiškėjų skundo padavimo terminą, atsisakė priimti pareiškėjų skundą. Pareiškėjų skundas dėl LAGK Sprendimo panaikinimo teisme buvo gautas 2026 m. balandžio 27 d., t. y. skundas buvo paduotas nepraleidus IAGNTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvaziapeliacinės funkcijos, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės, taip pat ir tuo atveju, kai teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas nėra sprendimas dėl ginčo esmės, o yra procedūrinio teisinio pobūdžio – dėl skundo priimtinumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1105-525/2025; 2025 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1305-624/2025; 2026 m. sausio 7 d. administracinėje byloje Nr. eA-52-789/2026). Taigi nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjų skundžiamas LAGK Sprendimas yra procedūrinio teisinio pobūdžio, pirmosios instancijos teismas spręsti dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo gali tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Klausimas, ar pareiškėjai, kreipdamiesi į LAGK dėl Administracijos direktoriaus Įsakymo panaikinimo praleido skundo padavimo terminą, jeigu praleido, tai ar buvo pagrindas LAGK jį atnaujinti (neatnaujinti) yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, kuris negali būti sprendžiamas pareiškėjų skundo dėl LAGK Sprendimo priėmimo stadijoje.Kadangi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, perduodant pareiškėjų skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.Pareiškėjai tiek atskirajame skunde, tiek papildomuose paaiškinimuose prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, atitinkamai – laikinai sustabdyti Administracijos Įsakymo vykdymą ir jo pagrindu atliekamus bei planuojamus registracijos veiksmus NTR, laikinai uždrausti servitutinio kelio įrengimo ir kitus su ginčijamais žemės tvarkymo sprendiniais susijusius faktinius darbus, taip pat laikinai uždrausti perleisti tretiesiems asmenims naujai suformuotą sklypą Nr. 3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo.Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. ABTĮ 70 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtina, kad <...> prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo teisėjas arba teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per tris darbo dienas po jo gavimo, atsakovui ir kitiems proceso dalyviams apie tai nepranešama. Jeigu toks prašymas paduodamas kartu su skundu (prašymu, pareiškimu), jis išnagrinėjamas ne vėliau kaip per tris darbo dienas po skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo.Kadangi pareiškėjų skundo, paduoto teismui, priėmimo klausimas nėra išspręstas, todėl šioje proceso stadijoje pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo negali būti sprendžiamas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Pareiškėjų KTR3 ir KPR2 atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Laimutis Alechnavičius Ramūnas GadliauskasDainius Raižys