Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eTA-135-575/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01753-2025-8Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 14 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ecoplaneta“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ecoplaneta“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė:I.Pareiškėjas savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ecoplaneta“ (toliau – ir atsakovas) 14 333,82 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą, apskaičiuotą nekilnojamojo turto objektams, esantiems (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), bei 222,34 Eur delspinigių.Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatai (toliau – ir Nuostatai), pagal kuriuos vietinę rinkliavą privalo mokėti apmokestinamo nekilnojamojo turto savininkai, jų atstovai, o teisės aktuose nustatytais atvejais – nuomininkai ir kiti asmenys. VASA pavesta apskaičiuoti rinkliavą, tvarkyti jos apskaitą, kontroliuoti surinkimą ir išieškoti nepriemokas. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas ginčo laikotarpiu valdė keturis nekilnojamojo turto objektus Vilniuje: 1 972,18 kv. m ploto objektą (duomenys neskelbtini), 8 407,02 kv. m ploto objektą (duomenys neskelbtini), 58,11 kv. m ploto objektą (duomenys neskelbtini) ir 179,51 kv. m ploto objektą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, atsižvelgus į jų plotą ir kitus Nuostatuose nustatytus parametrus, už 2024 metus apskaičiuota 14 333,82 Eur rinkliava. Pradinio 2025 m. balandžio 4 d. prašymo lentelėje (duomenys neskelbtini) objekto apmokestinimo laikotarpis buvo nurodytas nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Patikslintame 2025 m. gegužės 29 d. prašyme šio objekto apmokestinimo pradžia nurodyta 2024 m. sausio 1 d., nekeičiant prašomos priteisti rinkliavos ir delspinigių sumų. Šį pakeitimą pareiškėjas paaiškino rašymo klaidos taisymu.Pareiškėjas teigė suformavęs ir išsiuntęs atsakovui mokėjimo pranešimus, o nustatytais terminais negavęs įmokų – ir priminimus apie įsiskolinimą, tačiau vietinės rinkliavos atsakovas nesumokėjo, todėl susidarė 14 333,82 Eur įsiskolinimas. Už laiku nesumokėtą rinkliavą pagal Nuostatus ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą (toliau – ir MAĮ) taip pat apskaičiuota 222,34 Eur delspinigių. Delspinigiai apskaičiuoti nuo pradelstos rinkliavos sumos, taikant 0,03 proc. dienos normą ir neviršijant 180 dienų laikotarpio.Atsakovas UAB „Ecoplaneta“ atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti.Atsakovas teigė, kad jo ir VASA nesieja sutartiniai santykiai, o pareiškėjas nepateikė faktinių duomenų apie atsakovui suteiktas paslaugas, jų kainodarą ir realų gavimą. Pareiškėjo prašyme nepakankamai atskleistas prievolės atsiradimo pagrindas, nedetalizuotas skolos dydis, duomenų šaltiniai ir konkretūs skaičiavimai, kuriais gauta prašoma priteisti suma. Vien bendros nuorodos į teisės aktus ir pateikti mokėjimo dokumentai neįrodo tokio dydžio reikalavimo pagrįstumo.Atsakovas nurodė, kad daugelis ginčo objektuose esančių patalpų nenaudojamos, jose veikla nevykdoma ir atliekų nesusidaro. Atsakovas mano, kad jis turėtų būti atleistas nuo vietinės rinkliavos, o net ir pripažinus mokėjimo pareigą – turėtų būti įvertinta, kokia patalpų dalis faktiškai naudojama. Atsakovo teigimu, pareiškėjas šių aplinkybių neįvertino ir nepagrindė apskaičiuoto rinkliavos dydžio. Atsakovas pripažino, kad byloje yra pateikti mokėjimo pranešimai, tačiau nurodė jų negavęs ir ginčijo tinkamą įteikimą. Atsakovas teigė, kad svarbus ne tik pranešimų suformavimas, bet ir įrodymai, kam bei kokiu būdu jie įteikti. Apie įsiskolinimą atsakovas sužinojo tik VASA kreipusis į teismą, todėl negalėjo laiku pateikti duomenų, pagrindžiančių atleidimą nuo rinkliavos. Atsakovas dėl nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), nurodė, kad juo pagal nuomos sutartį naudojasi UAB „Valientė“, todėl būtent ji turi mokėti rinkliavą. Atsakovui kreipusis dėl VASA sąskaitos apmokėjimo, ši bendrovė atsisakė apmokėti sąskaitą, nurodžiusi turinti atliekų surinkimo sutartį su UAB „Econovus“. Atsakovo vertinimu, tai patvirtina, kad VASA reikalauja mokėti už neteikiamas paslaugas. II.Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 26 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą – priteisė pareiškėjui iš atsakovo 14 333,82 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. bei 222,34 Eur delspinigių. Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso keturi nekilnojamojo turto objektai ((duomenys neskelbtini)) Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašyme objekto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini) nurodytas klaidingai, todėl teismas rėmėsi Nekilnojamojo turto registro išrašais ir unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu bei Nuostatais, nurodė, kad vietinė rinkliava nėra atlygis už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme. Pareiga ją mokėti nepriklauso nuo sutarties su administratoriumi sudarymo, todėl atsakovo argumentai apie sutartinių santykių ir konkrečių paslaugų įrodymų nebuvimą nepaneigia vietinės rinkliavos mokėjimo prievolės.Vertindamas rinkliavos dydį teismas pažymėjo, kad mokėjimo pranešimuose yra pateikti duomenys apie reikalaujamos sumos dydį, o prašyme aiškiai išdėstytas jos teisinis pagrindas. Atsakovas galėjo patikrinti skaičiavimus VASA skaičiuoklėje bei savitarnos sistemoje, o konkrečių neteisingo apskaičiavimo aplinkybių atsakovas nepagrindė, todėl teismas mokėjimo pranešimuose ir priminimuose pateiktus skaičiavimus laikė išsamiais.Dėl patalpų nenaudojimo teismas nurodė, kad pagal Nuostatų 72.2 papunktį visiškai atleisti nuo kintamosios dalies galima mokėtojus, nustatyta tvarka deklaravusius, jog tam tikrą laiką nesinaudos visu objektu ir atliekos iš jo nebus surenkamos. Tam būtina pateikti prašymą ir nenaudojimą pagrindžiančius įrodymus. Pagal Nuostatų 74 punktą lengvata gali būti taikoma nuo prašymo pateikimo mėnesio pirmos dienos, o pagal 75 punktą prašymai už ankstesnius mokestinius laikotarpius nenagrinėjami. Šiuo atveju atsakovas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi dėl lengvatos ir deklaravo ginčo objektų nenaudojimą, todėl pareiškėjas pagrįstai skaičiavo vietinę rinkliavą.Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl netinkamo informavimo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė duomenis, jog atsakovas buvo išreiškęs pageidavimą sąskaitas gauti elektroniniu paštu, ir savitarnos sistemos išrašą, patvirtinantį pranešimų bei priminimų išsiuntimą jo nurodytu adresu. Teismas vertino, kad atsakovui buvo sudarytos tinkamos sąlygos gauti informaciją apie mokėtiną rinkliavą. Be to, Nuostatai viešai paskelbti Teisės aktų registre, o atsakovas, kuriam mokėjimo pareiga kyla iš teisės aktų, turėjo ir pats domėtis jos vykdymu. Dėl UAB „Valientė“ naudojamų patalpų teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo nurodytos nuomos sutarties įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Teismas nenustatė pagrindo šią bendrovę laikyti rinkliavos mokėtoja vietoj objekto savininko, todėl atmetė atsakovo argumentą, kad prievolę turėtų vykdyti nuomininkas.Teismas, pripažinęs, kad šiuo atveju atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, kuriam tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 14 333,82 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą už ginčo laikotarpį.Spręsdamas dėl prašymo priteisti delspinigius teismas vadovavosi Nuostatų 60 ir 83 punktais bei MAĮ 98 straipsnio 2 dalimi. Teismas nurodė, kad delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po mokėjimo termino pabaigos ne ilgiau kaip 180 dienų. Įvertinęs pateiktą delspinigių skaičiavimą, teismas pripažino, kad delspinigiai apskaičiuoti nustatyta tvarka, o jų dydis atitinka ginčo laikotarpiu galiojusią finansų ministro nustatytą normą. Todėl kartu su pagrindine skola priteisė pareiškėjui iš atsakovo 222,34 Eur delspinigių.III.Atsakovas UAB „Ecoplaneta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 26 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikia naujus įrodymus – 2024 m. kovo 1 d. Nekilnojamojo turto subnuomos sutartį Nr. 2024/03, sudarytą tarp UAB „Valientė“ ir UAB „Uolanta“.Atsakovas teigia, kad teismas nepakankamai išsamiai išnagrinėjo ginčą, dalies įrodymų nevertino arba juos įvertino netinkamai. Atsakovo vertinimu, vien nekilnojamojo turto nuosavybė nesudaro pagrindo mokėti vietinę rinkliavą, kai paslaugos neteikiamos ir atliekų nesusidaro. Patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu visiškai nenaudotos, todėl už jas nepagrįstai apskaičiuota rinkliava. Be to, Sutarčių registre nėra šių objektų naudojimą pagrindžiančių sutarčių, todėl atsakovas turėjo būti atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.Atsakovas pakartoja, kad su VASA nėra sudaręs rašytinės atliekų tvarkymo sutarties, o byloje neįrodyta, jog konkretaus kiekio atliekos iš jo objektų buvo priimtos ir sutvarkytos. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas nepagrindė taikyto rinkliavos koeficiento, konkrečių įmokų dydžių ir paslaugų teikimo faktų, todėl reikalavimas grindžiamas abstrakčiais argumentais bei mokėjimo dokumentais. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, atsakovas pabrėžia pareiškėjo pareigą įrodyti reikalavimo pagrindą ir nesutinka, kad paslaugų negavimą turėtų įrodinėti pats atsakovas.Atsakovas pažymi, kad teismas tinkamai neišnagrinėjo pranešimų įteikimo klausimo. Atsakovo teigimu, neįteikus pranešimo, VASA privalėjo imtis aktyvių veiksmų ir siųsti jį kitu žinomu adresu, o savitarnos sistemoje patalpintas pranešimas laikomas įteiktu tik mokėtojui turint ir aktyvavus prieigą. Atsakovas tvirtina pranešimų negavęs ir mano, kad vien jų išsiuntimas, nesant įteikimo įrodymų, nepatvirtina informavimo pareigos įvykdymo. Taip pat atsakovas tvirtina, kad dėl paties pareiškėjo netinkamo informavimo jis (atsakovas) negalėjo laiku pasinaudoti lengvata, nors yra sąlygos šiai lengvatai taikyti. Todėl pareiškėjas negali savo netinkamais veiksmais pagrįsti reikalavimo priteisti rinkliavą ir delspinigius.Dėl nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovas nurodo, kad juo naudojasi UAB „Valientė“ pagal subnuomos sutartį su UAB „Uolanta“, o pastato savininkas yra UAB „Ecoplaneta“. UAB „Valientė“ yra sudariusi atliekų surinkimo sutartį su UAB „Econovus“ ir atsisako apmokėti VASA sąskaitas. Atsakovo vertinimu, tai patvirtina, kad paslaugas teikia kitas subjektas, o net ir pripažinus mokėjimo VASA pareigą ją turėtų vykdyti faktinis patalpų naudotojas. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas nurodo pateikiantis subnuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „Valientė“ ir UAB „Uolanta“.Atsakovas mano, kad UAB „Econovus“ turėjo būti įtraukta į šią bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, o jos pateikti duomenys leistų nustatyti, ar VASA iš tikrųjų teikia paslaugas objektui, esančiam (duomenys neskelbtini). Neištyrus šių aplinkybių ir tinkamai neįvertinus informavimo trūkumų, nepagrįstai priteista 14 333,82 Eur rinkliavos ir 222,34 Eur delspinigių.Pareiškėjas VASA atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.Pareiškėjas nurodo, kad komunalinių atliekų tvarkymo organizavimas yra savivaldybės funkcija, o jos tarybos nustatyta vietinė rinkliava skirta visos atliekų tvarkymo sistemos ir infrastruktūros funkcionavimui užtikrinti. Tai yra viešosios teisės aktuose įtvirtinta privaloma įmoka, kurios negalima tapatinti su sutartiniu atlygiu už individualiai suteiktą paslaugą. Pareiga mokėti atsiranda Nuostatuose nustatytomis sąlygomis, todėl sutarties nebuvimas ar savarankiškas atliekų tvarkymas jos nepanaikina. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas neneigia ginčo laikotarpiu nuosavybės teise valdęs apmokestinamus nekilnojamojo turto objektus. Įprastai nekilnojamojo turto naudojimas suponuoja atliekų susidarymą, o pareiga įrodyti objektyvias aplinkybes, dėl kurių atliekos negalėjo susidaryti, tenka atsakovui. Vien teiginiai apie veiklos nevykdymą nepaneigia atliekų turėtojo statuso. Atsakovas nepateikė teisės aktuose nustatytus kriterijus atitinkančių turto nenaudojimo įrodymų ir nesikreipė dėl lengvatos.Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiais dėl netinkamo informavimo. Pareiškėjas paaiškino, kad pirmą kartą pranešimai siunčiami neregistruotu paštu, o vėliau gali būti teikiami mokėtojo pasirinktu būdu. Atsakovas buvo išreiškęs pageidavimą juos gauti elektroniniu paštu, todėl mokėjimo pranešimai ir įspėjimai išsiųsti jo nurodytu adresu. Dėl nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nurodo, kad šio objekto savininku nuo 2021 m. birželio 22 d. registre įrašytas atsakovas. Norint, kad rinkliavos mokėtoju būtų paskirtas nuomininkas ar kitas objekto valdytojas, administratoriui turi būti pateiktas savininko ir valdytojo prašymas bei sutikimas. Toks dokumentas pareiškėjui nebuvo pateiktas, todėl rinkliavos mokėtoju liko turto savininkas (atsakovas). Pareiškėjo teigimu, vien patalpų perdavimas naudotis kitam asmeniui šiuo atveju nepaneigia atsakovui apskaičiuotos prievolės.Pareiškėjas pažymi, kad atleidimui nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies būtinas nustatytos formos prašymas ir įrodymai, jog tam tikrą laikotarpį nebus naudojamasi visu objektu ir iš jo nebus surenkamos atliekos. Lengvata taikoma nuo kreipimosi mėnesio pradžios, o prašymai už ankstesnius mokestinius laikotarpius nenagrinėjami. Atsakovas privalėjo laiku pranešti apie perskaičiavimui reikšmingus duomenis, tačiau dėl lengvatos taikymo į pareiškėją nesikreipė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo VASA prašymo priteisti iš atsakovo UAB „Ecoplaneta“ 14 333,82 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), bei 222,34 Eur delspinigių pagrįstumo. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad reikalaujamas rinkliavos įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino, spręsdamas, kad atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, jam priklauso nekilnojamasis turtas, esantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, todėl jam tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Nors atsakovui buvo siunčiami skolos pranešimai, jis apskaičiuotos vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą nesumokėjo. Teismas vertino, kad pareiškėjo pateikti mokėjimo pranešimai ir delspinigių apskaičiavimo duomenys pagrindžia visą reikalaujamą sumą, todėl pareiškėjo prašymą tenkino.Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo informuotas apie pareigą mokėti vietinę rinkliavą, negavo jokių pareiškėjo pranešimų ir nėra sudaręs su pareiškėju jokios sutarties dėl komunalinių atliekų tvarkymo. Atsakovas taip pat nurodo, kad patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), nesinaudoja, todėl mano, kad negali būti laikomas atliekų turėtoju ir neturi pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Jo vertinimu, vien tik aplinkybė, jog jam priklauso nekilnojamasis turtas, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad turtu buvo naudojamasi ir susidarė komunalinės atliekos. Atsakovas akcentuoja, kad patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), naudojasi UAB „Valientė“, todėl ji ir turi mokėti vietinę rinkliavą; be to, UAB „Valientė“ teigimu, ji yra sudariusi atliekų surinkimo sutartį su UAB „Econovus“ ir atsisako apmokėti VASA sąskaitas. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikia naujus įrodymus – subnuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „Valientė“ ir UAB „Uolanta“.Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ABTĮ 80 straipsnis numato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Prireikus teismas gali pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomų įrodymų, šių asmenų prašymu arba savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 5 d.). Taigi, siekiant realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.). Aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas suponuoja tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės, bet ir (arba) tos aplinkybės, kurias svarbiomis pripažįsta teismas, siekdamas nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2353-146/2015; kt.).ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Taigi ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą, prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą, imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018; kt.).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas pateiktus duomenis, nebuvo pakankamai aktyvus ir nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių bei visapusiškai, objektyviai jų neištyrė. Pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai identifikavo (duomenys neskelbtini), esantį apmokestinamą objektą. Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 2.26 ir 4.5 punktuose nurodytas 8 407,02 kv. m ploto prekybos pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovo nuosavybės teisė į jį įregistruota nuo 2021 m. birželio 22 d. Teismo nurodytas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kitam objektui – (duomenys neskelbtini) esančiam 6 597,06 kv. m ploto gamybiniam pastatui (b. l. 16). Mokėjimo pranešime rinkliava skaičiuota už 8 407,02 kv. m ploto objektą, todėl vien teismo padarytas identifikavimo netikslumas nesudaro pagrindo atmesti reikalavimą, tačiau toliau tiriant rinkliavos apskaičiavimą būtina remtis būtent apmokestinamo prekybos pastato duomenimis. Nagrinėjant prašymą priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą, būtina nustatyti ne tik asmens pareigą mokėti rinkliavą, bet ir konkrečios prašomos priteisti sumos pagrįstumą. Viešosios teisės aktuose nustatytas prievolės pobūdis ir tai, kad jai atsirasti nereikalinga sutartis su administratoriumi, neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos pagrįsti reikalavimo dydį. Aplinkybė, kad atsakovas nepateikė alternatyvaus skaičiavimo, savaime nepatvirtina pareiškėjo skaičiavimų teisingumo ir nepašalina būtinybės įvertinti jo pateiktuose dokumentuose esančius neatitikimus.Iš 2024 m. gruodžio 31 d. mokėjimo pranešimo MP21060111 matyti, kad už 2024 m., įvertinus jame nurodytas lengvatas dėl nekilnojamojo turto objektų nenaudojimo, už objektą (duomenys neskelbtini), apskaičiuota 1 747,17 Eur vietinė rinkliava, už objektą (duomenys neskelbtini) – 11 056,80 Eur vietinė rinkliava, už objektą (duomenys neskelbtini) – 20,19 Eur vietinė rinkliava, o už objektą (duomenys neskelbtini) – 62,43 Eur vietinė rinkliava. Šios sumos sudaro 12 886,59 Eur. Tame pačiame pranešime prie objekto, esančio (duomenys neskelbtini), atskirai nurodytas 1 447,70 Eur perskaičiavimas dėl duomenų pasikeitimų už 2023 m. ir pritaikyta 0,47 Eur elektroninio mokėjimo pranešimo lengvata. Būtent sudėjus 12 886,59 Eur ir 1 447,70 Eur bei atėmus 0,47 Eur gaunama pareiškėjo prašoma priteisti 14 333,82 Eur suma. Tai reiškia, kad pareiškėjo reikalavimas pagal jį pagrindžiantį mokėjimo pranešimą apima ir ankstesnio mokestinio laikotarpio perskaičiavimą. Pirmosios instancijos teismas šio neatitikimo tarp prašyme nurodyto laikotarpio ir mokėjimo pranešimo turinio neaptarė, o visą sumą priteisė kaip 2024 m. rinkliavos įsiskolinimą. Byloje liko neišsiaiškinta, kokie konkretūs duomenys pasikeitė, kokiu pagrindu ir už kokią 2023 m. laikotarpio dalį atliktas perskaičiavimas, kokie parametrai ir tarifai taikyti. Šios aplinkybės reikšmingos tiek reikalavimo faktiniam pagrindui ir apimčiai, tiek prievolės įvykdymo terminui nustatyti. Vien perskaičiavimo įtraukimas į 2024 m. išrašytą mokėjimo pranešimą nepaaiškina prievolės pagrįstumo.Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp tų pačių šalių buvo nagrinėta byla dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo už 2022–2023 m. laikotarpį, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė 2026 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-5-575/2026. Todėl, nustatant šioje byloje nurodyto 1 447,70 Eur perskaičiavimo už 2023 m. pagrindą, būtina palyginti, kokį nekilnojamojo turto objektą ir laikotarpį apima šis perskaičiavimas ir ankstesnėje byloje išspręstas reikalavimas.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada dėl lengvatos netaikymo taip pat neatitinka visų byloje esančių duomenų. Mokėjimo pranešimuose MP18177752 ir MP21060111 už objektus, esančius (duomenys neskelbtini), nurodyti atitinkamai 846,63 Eur, 9,81 Eur ir 30,33 Eur sumažinimai dėl objektų nenaudojimo. Šios sumos atitinka devynių mėnesių kintamąją rinkliavos dalį: atitinkamai 75 proc. metinių 1 128,84 Eur, 13,08 Eur ir 40,44 Eur kintamųjų dalių. Taigi šiuose dokumentuose jau yra duomenų apie atsakovui pritaikytas lengvatas, į kurias atsižvelgta apskaičiuojant galutiniame pranešime nurodytas sumas.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti šių lengvatų taikymo pagrindą ir laikotarpius bei įvertinti, kokia apimtimi atsakovo argumentai dėl patalpų nenaudojimo susiję su jau pritaikytomis lengvatomis, o kokia apimtimi jis siekia papildomo rinkliavos sumažinimo. Neįvertinus mokėjimo pranešimų turinio, nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas neįrodė kreipęsis dėl lengvatos ir dėl to visa rinkliava apskaičiuota pagrįstai. Šiam klausimui išspręsti būtina gauti lengvatų taikymą pagrindžiančius duomenis ir juos įvertinti kartu su konkrečiais atsakovo atsikirtimais.Pažymėtina, kad reikšmingi prieštaravimai liko nepašalinti ir sprendžiant dėl delspinigių priteisimo. Pareiškėjo pateiktų delspinigių apskaičiavimo lentelių eilučių suma, suapvalinus bendrą rezultatą, sudaro 189,63 Eur, nors prašyta ir priteista 222,34 Eur suma. Taigi lentelės nepaaiškina 32,71 Eur skirtumo. Pirmosios instancijos teismas šio neatitikimo nenustatė ir nenurodė kitų duomenų, kuriais būtų pagrįsta visa priteista delspinigių suma. Be to, lentelėse visose eilutėse nurodoma 0,030 proc. dienos norma, tačiau ji pritaikyta tik 2024 m. balandžio mėn. eilutėje: 2024 m. gegužės–gruodžio mėn. eilučių rezultatai atitinka 0,029 proc., o 2025 m. vasario mėn. eilutės rezultatas – 0,027 proc. normą. 2024 m. gegužės–spalio mėn. ir 2025 m. vasario mėn. eilutėse pritaikyti dydžiai sutampa su tuo metu galiojusiais delspinigių dydžiais, tačiau visų 2024 m. lapkričio ir gruodžio mėn. eilučių rezultatai taip pat atitinka 0,029 proc. normą, nors nuo 2024 m. lapkričio 1 d. finansų ministro nustatytas dienos delspinigių dydis buvo 0,027 proc. Pirmosios instancijos teismas nepatikrino, ar kiekvienam laikotarpiui pritaikytas tuo metu galiojęs dydis, ir nepaaiškino lentelėse nurodytų normų bei apskaičiuotų sumų skirtumų. Be to, delspinigiai yra išvestinė prievolė, todėl jų dydis priklausys nuo to, kokia bus nustatyta pagrindinės prievolės apimtis.Taip pat neištirtas delspinigių skaičiavimo trukmės klausimas. Lentelėse nuo 678,67 Eur sumos, kurios mokėjimo terminas nurodytas 2024 m. kovo 31 d., delspinigiai skaičiuoti 61 dieną. Toliau tokia pati suma nurodyta su 2024 m. birželio 21 d. mokėjimo terminu ir delspinigiai nuo jos skaičiuoti dar 180 dienų. Be to, už 2025 m. vasarį apskaičiuota 108,36 Eur delspinigių nuo visos 14 333,82 Eur sumos. Šie duomenys kelia klausimą, ar į vėlesnių laikotarpių skaičiavimą nepateko ta pati nepriemoka, nuo kurios delspinigiai jau buvo skaičiuoti, ir ar buvo laikytasi paties pareiškėjo nurodyto 180 dienų delspinigių skaičiavimo ribojimo. Pirmosios instancijos teismas šių eilučių tarpusavio ryšio nevertino.Vertinant argumentus dėl (duomenys neskelbtini), esančių patalpų nuomos, taip pat būtina tiksliai atskirti byloje nurodytus asmenis, objektus ir laikotarpius. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytas pastato nuomos UAB „Boltesa“ terminas iki 2023 m. spalio 29 d., o UAB „Valientė“ 1 176,58 kv. m patalpų subnuomos terminas – nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d. iki 2023 m. liepos 31 d. Šie įrašai savaime nepatvirtina nuomos ar subnuomos santykių 2024 m. Kita vertus, negalima teigti, kad registre apskritai nėra duomenų apie įregistruotą nuomą. Šių įrašų reikšmė turi būti vertinama atsižvelgiant ir į tai, kad reikalaujama suma apima 2023 m. perskaičiavimą.Su apeliaciniu skundu pateiktame 2024 m. kovo 1 d. subnuomos sutarties Nr. 2024/03 dokumente subnuomotoju nurodyta UAB „Uolanta“, subnuomininku – UAB „Valientė“, o sutarties objektu – 1 176,58 kv. m patalpos, sudarančios tik dalį apmokestinamo 8 407,02 kv. m ploto pastato. Nors šioje sutartyje nurodyta, kad UAB „Uolanta“ patalpas nuomojasi iš atsakovo, tačiau šiuos santykius pagrindžianti nuomos sutartis nepateikta. Pateiktame subnuomos sutarties egzemplioriuje nėra subnuomotojo parašo. Todėl vien šiuo dokumentu negalima grįsti galutinės išvados dėl viso objekto valdymo ir rinkliavos mokėtojo pasikeitimo. Nagrinėjant bylą iš naujo, šį atsakovo pateiktą dokumentą būtina įvertinti kartu su kitais duomenimis, išsiaiškinus, kokias konkrečias aplinkybes atsakovas juo grindžia ir ar jos reikšmingos pagal ginčui taikytinas rinkliavos mokėtojo nustatymo taisykles.Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti trūkumai yra susiję su esminėmis pareiškėjo reikalavimo pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis, todėl jiems pašalinti būtina gauti rinkliavos perskaičiavimo pagrindą atskleidžiančius dokumentus, duomenis apie lengvatų taikymą ir jų laikotarpius, prievolių apskaitos istoriją, leidžiančią palyginti pirminius bei patikslintus mokėjimo pranešimus, ir detalų delspinigių apskaičiavimą pagal kiekvieną nepriemoką. Taip pat reikia įvertinti ankstesnėje byloje išspręsto reikalavimo apimtį. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir išanalizavusi administracinėje byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visą pareiškėjo reikalavimą tenkino tinkamai neatskleidęs prievolių sudėties ir jų kitimo, nesurinkęs ir neištyręs visų bylai reikšmingų įrodymų, todėl teismo išvados grindžiamos neišsamiai ištirtais bylos duomenimis ir negali būti pripažintos pakankamai pagrįstomis (ABTĮ 80 str. 1 d.). Tai sudaro kliūtis ir apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti pareikšto reikalavimo faktinį ir teisinį pagrindą bei pagrįstą jo apimtį. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-174-821/2023).Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų teisinių ir faktinių klausimų (ABTĮ 86 str.), nesurinko visų bylai reikšmingų įrodymų ir dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti nagrinėjamos bylos faktai ir nebuvo atskleista bylos esmė, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 145 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ecoplaneta“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Ričardas PiličiauskasEgidijus ŠileikisSkirgailė Žalimienė