- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-15
- Bylos Nr.
- eII-303-1258/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-9-3-15308-2026-3
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Antonina Sinkevičienė
- Pareiškėjas
- D. L.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo D. L. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – ir Institucija) 2026 m. rugpjūčio 20 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje, kuriuo D. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, dėl to, kad jis 2026 m. rugpjūčio 2 d. 15 val. 38 min. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neblaivus, kai įvertinus prietaiso paklaidą nustatytas lengvas 0,46 prom. neblaivumo (girtumo) laipsnis, jam paskirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.
Teisme gautas pareiškėjo D. L. skundas, kuriuo prašoma pakeisti Nutarimo dalį dėl paskirtų administracinio poveikio priemonių, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki kiek įmanoma trumpesnio termino, kurį teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, laikytų teisingu ir proporcingu; panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, jeigu teismas manytų, kad nėra pakankamo pagrindo šią administracinio poveikio priemonę visiškai panaikinti, sutrumpinti jos terminą iki kiek įmanoma trumpesnio.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas nurodo, kad jis padaryto administracinio nusižengimo fakto ir savo kaltės neginčija. Supranta, kad vairavimas būnant neblaiviam, yra sunkus pažeidimas, galintis kelti pavojų tiek pačiam vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams. Pažymėjo, kad dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi ir situacijos nelaiko tinkamu ar pateisinamu elgesiu. Pabrėžė, kad patikrinimo metu vykdė visus pareigūnų nurodymus ir tinkamai atliko koordinacijos patikrinimo užduotis. Paaiškino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo nesijautė neblaivus, nes nuo paskutinio alkoholio vartojimo buvo praėję daugiau kaip 12 valandų, buvo išsimiegojęs ir pavalgęs, klaidingai manė, jog alkoholis iš organizmo jau yra visiškai pasišalinęs. Nurodė, kad aplinkybę, jog alkoholio nevartojo iš karto prieš tai, kai sėdo už vairo, patvirtinta ir tai, kad tikrinimo (pūtimų) metu alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore mažėjo, įvertinus matuoklio paklaidą, byloje nustatytas 0,46 promilės neblaivumas, t. y. tik 0,05 promilės virš ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytos ribos. Pažymėjo, kad šiomis aplinkybėmis nesiekė pateisinti savo sprendimo vairuoti, priešingai, suprato, jog jo klaida buvo pasikliauti vien savo savijauta ir manyti, kad praėjus pakankamai laiko po alkoholio vartojimo galima būti užtikrintam dėl savo blaivumo. Pabrėžė, kad ši situacija privertė jį kritiškai įvertinti savo elgesį ir ateityje tokioje situacijoje vien subjektyvia savijauta nepasikliauti. Nurodė, kad transporto priemones vairuoja daugiau kaip 7 metus ir per šį laikotarpį nėra baustas (ar teistas) už vairavimą neblaiviam, už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą yra baudžiamas pirmą kartą, su nusižengimu sutinka ir gailisi, o jo gailėjimasis pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Paaiškino, kad nagrinėjant bylą Institucijoje, prašė suteikti galimybę anksčiau susigrąžinti teisę vairuoti, vairuojant transporto priemones su įrengtu antialkoholiniu variklio užraktu, tokį prašymą pateikė todėl, kad tuo metu siekė pasinaudoti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta palankesne alternatyva, tačiau kreipdamasis į teismą prašo individualiai įvertinti visą jo pažeidimo ir asmenybės aplinkybių visumą bei spręsti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo tiek specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, tiek draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, atžvilgiu. Mano, kad nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, jog tiek jo padaryto administracinio nusižengimo, tiek jo, kaip jį padariusio asmens, pavojingumas yra mažesnis, nei paprastai būna tokio pobūdžio administracinių nusižengimų atvejais. Paaiškino, kad nustatytas nedidelis, artimas minimaliai įstatyme nustatytai ribai neblaivumo laipsnis, pakartotinio matavimo metu užfiksuotas mažėjantis alkoholio koncentracijos rodiklis, daugiau kaip septynerių metų vairavimo stažas, per kurį nėra padaręs analogiško pobūdžio pažeidimų, taip pat aplinkybė, kad tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, jo kaltės pripažinimas, nuoširdus gailėjimasis bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, sudaro reikšmingų aplinkybių visumą, leidžiančią individualizuoti administracinę atsakomybę ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodė, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenys ir skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių D. L. turėtų būti paskirtas kiek įmanoma trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas ir nebūtų skirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Pažymėjo, kad D. L. nebuvo pakankamai drausmingas, nesugebėjo tinkamai įvertinti fiziologinės savo organizmo būklės, sėdo už automobilio vairo ir automobilį vairavo būdamas neblaivus, tokiais veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Pabrėžė, kad pats D. L. neneigė vartojęs alkoholį. Teigia, kad įvertinus patikrinimų metu nustatytą girtumą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimą dėl alkoholio vartojimo, nėra pagrindo išvadai, jog D. L., sėsdamas už vairo, galėjo sąžiningai klysti manydamas, kad yra blaivus ir alkoholio koncentracija neviršys leistinos normos, ir nesuvokė bei nežinojo, kad daro nusižengimą. Pabrėžė, kad D. L. savo argumentais mėgina iš dalies pateisinti padarytą šiurkštų administracinį nusižengimą, nurodydamas, jog pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui, vairavo automobilį, kad jokie padariniai nekilo, tokie pareiškėjo argumentai iš esmės parodo, jog jis savo elgesio kritiškai nevertina ir realiai tokio savo elgesio pasekmių nesupranta. Pažymėjo, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas D. L. neabejotinai sukelia nepatogumų, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, be to, šiuos nepatogumus jis patirs tik laikinai. Nurodė, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimo reikalingumą, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs, prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Paaiškino, kad skunde akcentuojamas D. L. galiojančių administracinių nuobaudų nebuvimas, vairavo stažas, 0,05 promilės daugiau nei ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytos leistinos normos viršijimas – irgi nelaikytinos tokiomis, kurios galėtų lemti administracinio poveikio priemonės sušvelninimą. Pabrėžė, kad D. L. nurodo, jog kritiškai vertina padarytą administracinį nusižengimą ir labai gailisi, tačiau šią aplinkybę Institucija jau įvertino, individualizuojant skiriamą nuobaudą ir administracinio poveikio priemones bei nustatant jų minimalius dydžius, todėl tai negali būti pagrindas dar labiau švelninti D. L. atsakomybę.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, kaltę pripažino, gailėjosi dėl padaryto nusižengimo, prašė teismo įvertinti individualiai visas nurodytas aplinkybes dėl administracinių poveikio priemonių proporcingumo. Nurodė, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo nesijautė neblaivus, nes nuo paskutinio alkoholio vartojimo buvo praėję daugiau kaip 12 valandų. Klaidingai manė, kad alkoholis iš organizmo jau yra visiškai pasišalinęs. Važiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės, vyko festivalis ir žinojo, kad teks pasitikrinti neblaivumą, tačiau buvo visiškai įsitikinęs, kad alkoholio matuoklis nieko neparodys. Dabar sutinka, kad visiškai subjektyvia savo savijauta pasikliauti negalima. Prašo atsižvelgti į jo ankstesnę vairavimo istoriją, t. y. transporto priemones vairuoja daugiau kaip 7 metus ir per šį laikotarpį nėra baustas (ar teistas) už vairavimą neblaiviam. Už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą yra baudžiamas pirmą kartą. Nuo pat pradžių bendradarbiavo su policijos pareigūnais, pripažino savo kaltę, prisiėmė atsakomybę. Papildomai paaiškino, kad viskas vyko 2026 m. rugpjūčio 2 d., sekmadienį. Dalyvavo vykusiame festivalyje, pirmą festivalio dieną baigė švęsti apie 3 val. ryto, nuėjo miegoti pasikėlė kitą rytą apie 10-11 val., antrą festivalio dieną miegojo apie 8 val., iš ryto savijauta buvo bloga, nes iš vakaro festivalyje buvo vartojęs alkoholio, jautėsi pasekmės, bet po to praėjo 5 valandos, per kurias spėjo pavalgyti ir turėjo skubėti į autobusą. Buvo kitas vairuotojas, kuris turėjo vairuoti, kuris buvo pasitikrinęs blaivumą, tačiau jis nusprendė nuvežti žmones į autobusą iki autobusų stoties. Buvo visiškai įsitikinęs, kad iš jo organizmo alkoholis jau yra pasišalinęs, žinojo, kad vyksta policijos reidas, kad išvažiuojant iš tos gatvės bus tikrinamas jo blaivumas. Buvo visiškai įsitikinęs, kad dėl blaivumo jokių problemų nekils. Iki policijos patikrinimo vartojo alkoholį prieš 13 valandų, t. y. vartotojo alų bei buvo išgėręs keletą stikliukų degtinės, tikslaus kiekio negali nurodyti. Atsižvelgiant į teismų praktiką, prašo teismo individualiai įvertinti visą jo pažeidimo ir asmenybės aplinkybių visumą bei spręsti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo tiek specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, tiek draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Nurodė, kad yra baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, kitų nusižengimų nepamenantis, tačiau toks pažeidimas yra pirmas.
Institucijos atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Kaip minėta, D. L. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, jam skirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesių terminui, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, už tai, kad jis, 2026 m. rugpjūčio 2 d. 15 val. 38 min. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neblaivus, kai įvertinus prietaiso paklaidą nustatytas lengvas 0,46 prom. neblaivumo (girtumo) laipsnis.
Įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą darytina išvada, kad pareiškėjo D. L. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, įrodyta – tiek paties D. L. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, tiek kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, Nutarimu, neblaivumo nustatymo aktu, sprendimu sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones, pareigūno tarnybiniu pranešimu, kita bylos medžiaga.
Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nusižengimo padarymo aplinkybės, už jį skirtos piniginės baudos dydis, kaltės klausimas byloje neginčijami, o skunde keliamas administracinio poveikio priemonių (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai) individualizavimo klausimas, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Būtina nustatyti kompleksą faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tai, kad asmeniui paskirta administracine nuobauda ar administracinio poveikio priemone yra sukeliami tam tikri nepatogumai, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).
Administracine nuobauda yra siekiama tiek nubaudimo už padarytą nusižengimą, tiek prevencinių tikslų, siekiant užkirsti kelią nusižengimams, todėl viešasis interesas – eismo ir visuomenės saugumas, turi viršenybę už asmens, padariusio nusižengimą, asmeninį ar jo šeimos interesus išvengti nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Tam tikri asmeniniai nepatogumai, susiję su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, yra natūrali administracinės atsakomybės taikymo pasekmė, apie kurią asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tokiu būdu, parenkant D. L. nuobaudos rūšį ir dydį būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas administracine tvarka nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 0,46 promilės neblaivumas), nors turėjo realią galimybę tokio elgesio išvengti. Pareiškėjas, turėdamas, kaip nurodė, septynerių metų vairavimo patirtį ir suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą savo kasdieniame gyvenime, elgėsi nerūpestingai, nes iš vakaro vartojo alkoholį ir kitą dieną, neįvertinęs galimybės, kad gali vis dar būti neblaivus, vairavo transporto priemonę. Svarbu ir tai, kad D. L. nusižengimo padarymo metu turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, vadinasi, neabejotinai žinojo, kad toks elgesys gali būti pavojingas, tačiau vis tiek pasirinko tokį elgesio variantą. Įvertinęs pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, teismas pažymi, kad asmens padarytas administracinis nusižengimas – automobilio vairavimas esant neblaiviam – yra pagrįstai laikomas vienu šiurkščiausių su KET pažeidimais susijusių administracinių nusižengimų, keliantis pavojų eismo saugumui ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Tokiu savo elgesiu D. L. kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl atsitiktinumo jis išvengė rimtų savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Sutiktina, kad šiuo nusižengimu D. L. jokios realios žalos nepadarė, tačiau nagrinėjamu atveju administracinei atsakomybei kilti užtenka vien fakto, kad asmuo vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus.
Posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad nesijautė neblaivus. Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį atsiranda už nustatytą tam tikro laipsnio neblaivumą vairuojant transporto priemonę, o ne tai, ar asmuo jautėsi blaivus (neblaivus) tuo metu, ar ne. Taigi, administracinės atsakomybės laipsniui (pavyzdžiui, sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės taikymo ir jos termino nustatymo) neturi reikšmės, kad D. L. vairuodamas transporto priemonę, nesijuto neblaivus. Vien asmens neblaivumo nustatymo alkoholio matuokliu užtenka konstatuoti neblaivumo požymį. Tai ir buvo padaryta šiuo atveju.
Teismas, spręsdamas paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių individualizavimo klausimą, taip pat nustatė, kad pareiškėjas padaryto nusižengimo neginčija, nuoširdžiai gailisi (lengvinanti aplinkybė), sunkinančių aplinkybių nėra. Pagal administracinių nusižengimų registro išrašo duomenis pareiškėjas per pastaruosius penkerius metus baustas už KET pažeidimus (už sustojimą ir stovėjimą kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, už greičio viršijimą). Šios aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjas linkęs nesilaikyti KET, nagrinėjamas pažeidimas nebuvo atsitiktinis, o ankstesnės sankcijos teigiamo poveikio KET laikymuisi nepadarė. Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, o padarytas nusižengimas nepavojingas.
Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad tiek jo padaryto administracinio nusižengimo, tiek jo, kaip jį padariusio asmens, pavojingumas yra mažesnis, nei paprastai būna tokio pobūdžio administracinių nusižengimų atvejais, kadangi nustatytas nedidelis, artimas minimaliai įstatyme nustatytai ribai neblaivumo laipsnis, t. y. 0,52 (įvertinus paklaidą 0,50 promilės) promilės neblaivumas, o atlikus pakartotinį patikrinimą nustatytas lengvas 0,48 (0,46 promilės įvertinus paklaidą) promilės neblaivumas, teismo vertinimu negali būti interpretuojamas kaip mažesnis veikos pavojingumas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra būdingos tokio pobūdžio nusižengimams, tačiau neparodo jokio pareiškėjo asmenybės išskirtinumo ar veikos mažesnio pavojingumo. Pažymėtina tai, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas, t. y. švelnesnės nuobaudos skyrimas ar poveikio priemonės netaikymas, yra išimtinė taisyklė, kuri galima tik nustačius neeilines, ypatingas aplinkybes. Nedidelis neblaivumo laipsnis pats savaime nėra ypatinga aplinkybė, o tik patenka į lengvo neblaivumo laipsnio ribą, už kurį įstatymų leidėjas jau numatė konkrečią adekvačią sankciją. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad atlikus pakartotinį patikrinimą nustatytas mažesnis neblaivumas, nepašalina ir nesumažina nusižengimo pavojingumo, kadangi transporto priemonės vairavimo metu pareiškėjas buvo neblaivus, todėl vėlesnis promilių mažėjimas jau po sustabdymo negali būti pagrindas švelninti pareiškėjo teisinę atsakomybę. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad pažeidimas turėtų būti pripažintas mažiau pavojingu vien dėl to, jog pareiškėjui nustatytas alkoholio kiekis kraujyje nežymiai viršijo įstatymo nustatytą ribą, keltų tiesioginę grėsmę visuomenės saugumui, formuotų nebaudžiamumo kultūrą ir visiškai neturėtų prevencinio poveikio.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl neva mažesnio nusižengimo ir jo asmenybės pavojingumo, vertintini kaip pareiškėjo gynybinė pozicija, kuria siekiama sušvelninti kilusias neigiamas pasekmes. Dėl padaryto nusižengimo patiriamos neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis byloje Nr. AT-39-1073/2019), ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis daugiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. D. L. nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo netaikyti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus pirmiausiai privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs – prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl paskirtos nuobaudos pareiškėjas patiria tam tikrų nepatogumų, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, nes atsiranda pagrįstas manymas, jog patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarys nusižengimų, žinodamas, kad sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Kadangi apie neigiamas pasekmes D. L., tapdamas vairuotoju, buvo iš anksto informuotas, nes yra įstatymu įtvirtintos draudžiamos veikos ir už jas nustatyta konkreti sankcija, jis privalo pilna apimtimi prisiimti dėl savo priešingo teisei elgesio atsiradusias pasekmes.
Pabrėžtina, kad D. L. prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki kiek įmanoma trumpesnio termino, panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, jeigu teismas manytų, kad nėra pakankamo pagrindo šią administracinio poveikio priemonę visiškai panaikinti, sutrumpinti jos terminą iki kiek įmanoma trumpesnio. Teismas pažymi, kad pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį, kai padaromas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas visais atvejais privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Įstatyme nustatyta, kad privalo būti alternatyviai skiriamas arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Akcentuotina, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra numatyta kaip lengvata tam, jog galima būtų skirti trumpesnį teisės atėmimo terminą ir pasiekti administracinės nuobaudos tikslų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam D. L. paskirta švelniausia sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonė, bei trumpiausiam terminui draudimas, su kuriuo jis sutiko, į skunde išdėstytų argumentų visumą, kuri nesuteikia jokio teisinio pagrindo pareiškėjui sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti variklio antiblokavimo užraktai, terminą, teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Darytina išvada, kad tiek nuobaudą, tiek poveikio priemonę minimaliam sankcijoje numatytam terminui paskyrusi institucija priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą.
Kadangi nuobauda paskirta nepažeidus ANK 22, 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, paskirta atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl keisti nutarimą skundo motyvais pagrindo nėra, administracinėn atsakomybėn patraukto D. L. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
netenkinti D. L. skundo ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo bet kuriuos teismo rūmus.