Kauno apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui NKA1 bei jo įgaliotajam atstovui advokatui Donatui Ramanauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, nedirbantis, įgijęs 5 klasių išsilavinimą, nesimokantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2003 vasario 23 d., nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimo bausme;

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d., baudžiamuoju įsakymu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, galutine 42 MGL dydžio bauda, kuri Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartimi pakeista 21 paros areštu, bausmė atlikta;

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d., baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d., nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimu, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų;

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. gruodžio 20 d., nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimu, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistas 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d., nuosprendžiu paskirta bei neatlikta laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė bausmė – 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 metus uždrausta naudotis specialia teise - teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones. Paskirta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuota nusikalstamos veikos priemonė - automobilis „Audi“. 2019 m. balandžio 8 d., Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nutartimi nutarta panaikinti KAL1 bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį atlikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. gruodžio 20 d., nuosprendžiu paskirtos 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmę atliko 2021-03-12. Teistumas išnykęs.

Kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

KAL1 , laikotarpiu nuo 2025 m. rugpjūčio 6 d., 23 val., iki 2025 m. rugpjūčio 7 d., 04.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia sudavė medine stalo koja ne mažiau kaip 7 (septynis) smūgius į galvos sritį bei į kitas kūno vietas nukentėjusiajam NKA2, ir tuo padarė nukentėjusiajam poodines ir gilesnių minkštųjų audinių kraujosruvas: kairės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, kairėje galvos pusėje momens ir smilkinio srityse, dešinėje galvos pusėje pakaušio - smilkinio srityje; veido kairėje pusėje ties apatinio žandikaulio kampu, kairėje pažastinėje srityje, krūtinės priekyje ties krūtinkauliu ir abipus palei krūtinkaulį, dešinėje pažastinėje srityje, kairio žasto užpakalinio paviršiaus apatinėje dalyje, dešinio žasto išorinio paviršiaus vidurinėje dalyje, dešinės rankos trečio ir ketvirto pirštų nugariniuose paviršiuose ties tolimaisiais tarppirštakauliniais sąnariais; odos nubrozdinimus: kairėje smilkininėje srityje, abiejų rankų žastuose, krūtinės priekyje dešinėje pusėje palei apatinių šonkaulių lanką, dešinės šlaunies priekinio paviršiaus viršutinėje dalyje palei kirkšnį, kairės kojos kelio sąnario srityje palei girnelės viršutinį - vidinį kraštą; kairės ir dešinės pusės trečių šonkaulių lūžius priekinėse pažastinėse linijose, smulkias žaizdas veido kairėje pusėje, nosies - lūpos raukšlės vidurinėje dalyje ir dešinės pažasties srityje; kaukolės dešinės pusės skliauto ir pamato vidurinės bei priekinės daubų kaulų lūžį, traumines kraujo išlajas virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu ant dešiniojo pusrutulio. Tokiais savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam NKA2 padarė sužalojimus t. y. sunkią smegenų traumą, pasireiškusią kaukolės dešinės pusės skliauto bei pamato kaulų lūžiu su trauminėmis kraujo išlajomis virš ir po kietuoju galvos smegenų pabrinkimu ir strigimu, kas sukėlė jam ūmų kvėpavimo nepakankamumą, dėl ko nukentėjusysis NKA2 2025 m. rugpjūčio 11, 17 val.35 min., ligoninėje mirė,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai

Kaltinamasis KAL1 baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu dėl jam pareikšto kaltinimo, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tikslios įvykio datos ir laiko neprisimena. Su NKA2 buvo pažįstamas seniai, nuo 2016 metų. Jis dažnai ateidavo pas NKA2, kartu vartodavo alkoholį, bendraudavo. Tą vakarą, kurio tikslios datos neprisimena, jie vartojo alkoholį. Naktį išėjo iš savo tėvo namų ir nuėjo pas NKA2. Ten kartu buvo ir LUD3 (bylos narinėjimo teisme metu yra nustatyta, kad jos dabartinė pavardė yra (duomenys neskelbtini)). NKA2 ir LUD3 ((duomenys neskelbtini)) gėrė alų, o kaltinamasis atsinešė du butelius degtinės „Stumbras“. Kartu su kaltinamuoju buvo LUD4. NKA2, kaip ir anksčiau, juos priėmė. Jiems vartojant alkoholį kilo konfliktas dėl lango. Anksčiau žmonės buvo išdaužę NKA2 langą, todėl kaltinamasis buvo atėjęs paprašyti, kad NKA2 dėl to nerašytų pareiškimo. Kaltinamasis nežino, ar tam turėjo įtakos alkoholis, tačiau tarp jų prasidėjo konfliktas dėl to, kad NKA2 kaltino jį išdaužus langą. Kuo daugiau alkoholio jie vartojo, tuo labiau konfliktavo. Kilus žodiniam konfliktui, kaltinamasis priėjo prie NKA2 ir jam sudavė. Vėliau žodinis konfliktas tęsėsi. Kaltinamojo teigimu, alkoholis jį buvo stipriai paveikęs, todėl jis apvertė stalą, ant kurio buvo buteliai, paėmė stalo koją ir ja NKA2 sudavė apie šešis ar septynis kartus, tačiau tikrai ne daugiau. Po to LUD4 pirmas išėjo, o paskui išėjo ir kaltinamasis. LUD3 ((duomenys neskelbtini)) ir NKA2 liko vartoti alkoholio. Kaltinamasis grįžo namo. Po pietų į jo tėvo namus atvyko kriminalinės policijos pareigūnai. Kaltinamasis nurodė, kad tiek aplinkybių šiuo metu prisimena. Tą vakarą, kai buvo paimtas policijos pareigūnų ir davė parodymus, jis dar buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir viską papasakojo taip, kaip tuo metu prisiminė. Dabar nuo įvykio yra praėję šiek tiek laiko, todėl tikslias detales jis yra pamiršęs. Patikslino, kad konfliktas galėjo įvykti naktį iš 2025 metų rugpjūčio 6 dienos į rugpjūčio 7 dieną. Buvo nakties metas, kai jis išėjo namo. Iki įvykio kaltinamasis vienerius metus ir septynis mėnesius nevartojo alkoholio, nes buvo užsikodavęs. Įvykio metu buvo antra arba trečia diena, kai jis vėl vartojo alkoholį. Susipykęs su savo drauge, jis nuėjo pas savo tėvą, kuris vartojo alkoholį, ir ten išgėrė. Pas tėvą, gyvenantį (duomenys neskelbtini), nuėjo todėl, kad savo namuose turėjo mažametį vaiką ir nenorėjo vartoti alkoholio prie jo. Tą dieną alkoholį vartojo jau antrą dieną. Tėvui nebenorint daugiau gerti, kaltinamasis pasikvietė LUD4. Susitikęs su juo, nuėjo pas NKA2 į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pas NKA2 nuėjo todėl, kad tėvas nebenorėjo gerti, o jam vienam antrame aukšte buvo liūdna. Anksčiau jie dažnai eidavo pas NKA2, kuris vartodavo alkoholį ir gyveno vienas. Pas jį rinkdavosi žmonės. Ten dažniausiai būdavo vartojamas alkoholis. Paminėjo, kad konfliktas prasidėjo dėl lango. NKA2 kambaryje buvo langas, kurį gal prieš pusmetį ar dar anksčiau buvo išdaužę kaimo vaikai. Tie vaikai nebuvo kaltinamojo vaikai. Kadangi jie žinojo, jog kaltinamasis gerai sutaria su NKA2, paprašė jo nueiti pasikalbėti, kad NKA2 nerašytų pareiškimo. Kiek kaltinamajam žinoma, NKA2 pareiškimo neparašė. Kaltinamasis anksčiau buvo nuėjęs pas jį pasikalbėti ir paprašyti, kad pareiškimo nerašytų. Tą vakarą vartojant alkoholį NKA2 pradėjo kaltinti kaltinamąjį, kad būtent jis išdaužė langą ir todėl prašė nerašyti pareiškimo. Iš pradžių NKA2 priekaištavo neagresyviai, tačiau kuo daugiau jie gėrė, tuo dažniau jis tai primindavo. Kaltinamasis NKA2 pasakė, kad šis yra kalėjęs ir vis tiek norėjo rašyti pareiškimą. Apie tai, kad NKA2 buvo kalėjime, kaltinamasis žinojo tik iš paties NKA2 pasakojimo, nes jį pažinojo tik nuo 2016 metų. NKA2 kaltinamajam priekaištavo dėl lango, o kaltinamasis jam pradėjo priekaištauti dėl buvimo įkalinimo įstaigoje. Taip apsižodžiavimas išsirutuliojo iki fizinio konflikto. Nurodė, kad pirmasis NKA2 smogė kalinamasis (jis). Jis ranka sudavė NKA2 galbūt į žandikaulį arba galvos sritį. Alkoholį jie vartojo NKA2 kambaryje. NKA2 sėdėjo prie lovos, LUD3 ((duomenys neskelbtini)) sėdėjo netoli įėjimo ant fotelio, per vieną fotelį nuo lovos, prie kurios sėdėjo NKA2. Kaltinamasis sėdėjo arčiau NKA2, prie stalo, kitoje pusėje nuo LUD3((duomenys neskelbtini)s), o LUD4 sėdėjo kaltinamajam iš kairės, taip pat prie stalo. Kaltinamasis dešine ranka smogė NKA2 į veido sritį. Nuo smūgio NKA2, sėdėdamas prie lovos, pakrypo į šoną, tačiau po to vėl atsisėdo ir konfliktas tęsėsi. Kaltinamasis visos įvykių eigos tiksliai neprisimena. Jis prisimena, kad galiausiai apvertė stalą, ant kurio buvo sudėti buteliai. Viena stalo koja buvo išklibusi ir nukrito. Kaltinamasis ją paėmė ir ja sudavė NKA2. Kaltinamasis nurodė, kad stalo koją paėmė po to, kai NKA2 jam peiliu dūrė į dešinį šoną. NKA2 jam dūrė po to, kai kaltinamasis buvo smogęs jam į veidą ir šis vėl atsisėdo. Ant stalo peilio iki tol nebuvo, todėl kaltinamasis nežino, iš kur NKA2 jį paėmė. NKA2 sėdėjo ne prie stalo, o prie lovos. Ant stalo nebuvo užkandžių, tik alkoholis ir vanduo arba limonadas. LUD4 atėmė iš NKA2 peilį ir išmetė jį pro langą, esantį šalia lovos. Po to kaltinamasis susinervinęs apvertė stalą. Buteliai nukrito, o stalas nuvirto priešais LUD3. Kaltinamasis paėmė nukritusią stalo koją ir ja smogė NKA2 per rankas, pasakydamas maždaug, kad šis „nei peilio, nei stikliuko nepakels“. Toliau stalo koja smogė jam į petį, galėjo pataikyti ir į galvą, taip pat sudavė per šonkaulius, nes taikydamas į petį pataikė į šonkaulių sritį. Iš viso stalo koja sudavė apie šešis ar septynis smūgius. Tikslesnių aplinkybių negali paaiškinti, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir alkoholį vartojo ne pirmą dieną. Jo vertinimu, alkoholis turėjo įtakos tokiam jo elgesiui. Kaltinamasis nurodė, kad būdamas blaivus nėra agresyvus, tačiau, išgėrus stipriųjų alkoholinių gėrimų, jam yra sakę, kad tampa agresyvus, impulsyvus ir greitai užsidega, nors tai nebūtinai pasireiškia muštynėmis. Vienus metus ir septynis mėnesius alkoholio nevartojo, nes buvo užsikodavęs. Tai padarė dėl darbo: dirbo prie stogų ir turėjo pasirinkti arba nevartoti alkoholio, arba netekti darbo, nes dėl nuolatinio alkoholio vartojimo jo nebenorėjo priimti į darbus. Norėdamas dirbti ir išlaikyti šeimą, pasirinko užsikoduoti. Kaltinamasis negali atsakyti, ar konfliktas su sugyventine buvo toks reikšmingas, kad dėl jo reikėjo vėl pradėti vartoti alkoholį. Jo teigimu, matyt, jau buvo atėjęs laikas vėl išgerti. Šiuo metu jis kartais išgeria silpno alaus, pavyzdžiui, vykstant „Žalgirio“ rungtynėms. Abstinentu savęs nelaiko, tačiau stipriųjų alkoholinių gėrimų nebevartoja. Savo poelgį kaltinamasis vertina labai blogai. Jis nebuvo suplanavęs NKA2 nužudyti ir teigia, kad taip atsitiko netyčia. Jis supranta savo suduotų smūgių pasekmes. Apie tai, kad NKA2 mirė, sužinojo iš uošvienės, kuri paskambino ir pasakė, kad NKA2 buvo atjungtas nuo gyvybę palaikančios aparatūros. Po NKA2 sumušimo kaltinamasis alkoholio nebevartojo. Jį parvežus iš Marijampolės policijos komisariato, kitą dieną jis, jau visiškai išsiblaivęs, grįžo pas draugę į (duomenys neskelbtini) gatvę (duomenys neskelbtini). Patikslino, kad po to, kai stalo koja sudavė NKA2 smūgius, daugiau nieko neįvyko. LUD4 pirmas išėjo namo, paskui išėjo ir kaltinamasis, o LUD3 ((duomenys neskelbtini)) ir NKA2 atsisėdo ir toliau vartojo alkoholį. Kaltinamasis matė, kad NKA2 iš nosies bėgo kraujas. Išeidamas matė, kaip LUD3 ((duomenys neskelbtini)) NKA2 padavė puoduką alaus. Kaltinamasis grįžo pas tėvą. Tėvas jau buvo atsikėlęs, sutvarstė kaltinamąjį. Kaltinamajam atrodo, kad jie dar išgėrė alkoholio, o po to jis nuėjo miegoti į antrą aukštą. Ryte pas jį atėjo LUD4 , taip pat atėjo tėvas. Jie dar turėjo degtinės „Stumbras“, todėl sėdėjo ir gėrė. Tada atvyko kriminalinės policijos pareigūnai ir pranešė, kad kaltinamasis įtariamas žmogaus sužalojimu. Prie automobilio pareigūnai jam pasakė, kad NKA2 yra ligoninėje ir jo sveikatos būklė bloga, tačiau nesakė, kad jis gali mirti. Kaltinamasis nesitikėjo, kad gali kilti tokios pasekmės. Jis suprato, kad žmogų sumušė, tačiau nemanė, jog NKA2 būklė yra tokia sunki. Ligoninėje NKA2 nelankė, nes jam buvo gėda žiūrėti į akis. NKA2 ligoninėje buvo keturias dienas, o paskui kaltinamajam buvo pranešta, kad jis mirė. Kaltinamasis nurodė suprantantis, jog NKA2 mirė nuo jo suduotų smūgių, jeigu kraujas išsiliejo dėl to, kad stalo koja buvo pataikyta į galvą. Stalo koja buvo kampuota. Kaltinamojo teigimu, jis NKA2 stipriai nedaužė. Per petį, šonkaulius ir rankas sudavė stipriau, tačiau, kai taikydamas į petį pataikė į galvą, smūgis, jo teigimu, nebuvo toks stiprus. Kaltinamasis dar paaiškino, kad NKA2 stalo koja mušė dėl šio panaudoto peilio. Iki tol jis vieną kartą buvo smogęs NKA2 į veidą, o mušimas stalo koja prasidėjo po to, kai NKA2 jam įdūrė peiliu. Po dūrio kaltinamasis labai supyko. Jo nuomone, jeigu NKA2 nebūtų jam dūręs, konfliktas nebūtų pasiekęs tokio lygio, kad NKA2 mirtų. Kaltinamajam buvo įdurta, tačiau, kiek jis supranta, žaizda buvo paviršinė ir pilvo plėvė nebuvo pradurta. Jam skaudėjo, iš žaizdos bėgo kraujas, todėl grįžus namo tėvas jį sutvarstė. Dėl civilinio ieškinio kaltinamasis tuo metu negalėjo pasisakyti. Dar parodė, kad tuo metu, kai mušė NKA2, šis jau vėl sėdėjo. Kaltinamasis priėjo prie sėdinčio NKA2, o šis jam dūrė peiliu. Kaltinamajam atrodo, kad prie NKA2 buvo priėjęs norėdamas nunešti stikliuką. Dar iki dūrio peiliu kaltinamasis buvo priėjęs prie NKA2 ir jam sudavęs. Kokiu tikslu vėliau vėl priėjo prie NKA2, kaltinamasis neprisimena. Jis negali pasakyti, ar priėjo ketindamas dar kartą suduoti, ar norėdamas paimti arba nunešti stikliuką. Mintis suduoti NKA2 kilo žodinio konflikto dėl lango metu. Kaltinamasis priėjo prie NKA2 ir smogė jam į veidą, o po smūgio grįžo į savo vietą ir atsisėdo. NKA2 taip pat atsisėdo. Iš karto po smūgio jis nieko nesakė ir į jį niekaip nereagavo, tačiau vėliau konfliktas vėl tęsėsi. Patikslino, kad po suduoto smūgio jis NKA2 nepriekaištavo, tačiau NKA2 toliau priekaištavo dėl lango. Kaltinamasis tų priekaištų nesiklausė, jie vienas kitą keikė. Vėliau kaltinamasis vėl ėjo NKA2 link, tačiau neprisimena, ar norėjo nunešti stikliuką, ar turėjo kitą tikslą. Taip pat neprisimena, ar norėjo dar kartą jam suduoti. Tuo metu NKA2 jam dūrė peiliu. Patikslino, kad tuo metu, kai NKA2 jam dūrė, kaltinamasis buvo priėjęs prie jo ir stovėjo, o NKA2 sėdėjo ant lovos. Po dūrio kaltinamasis apvertė stalą. Po pirmojo kaltinamojo smūgio NKA2 buvo vėl atsisėdęs, nes nuo smūgio buvo pasviręs ant šono, ant pagalvės, o jo kojos liko ant žemės. Kaltinamajam suduodant smūgius stalo koja, NKA2 nuo jų dengėsi. LUD3 ((duomenys neskelbtini)) tuo metu sėdėjo toliau, šalia apversto stalo, netoli durų. LUD4 bandė kaltinamąjį atitraukti ir gynė NKA2. Pirmą kartą kaltinamasis LUD4 nustūmė, o antrą kartą šiam pavyko kaltinamąjį atitraukti. Kaltinamasis nurodė, kad kitų asmenų atžvilgiu fizinio kontakto iš jo pusės nebuvo, išskyrus konfliktą su NKA2. Su mirusiojo artimaisiais kaltinamasis nesikalbėjo. Per laidotuves nukentėjusiajam perdavė voką, kurį į laidojimo namus nunešė jo draugė. Pats kaltinamasis laidotuvėse nedalyvavo. Jis nebandė asmeniškai atsiprašyti mirusiojo artimųjų, nes jam buvo pasakyta pas juos neiti, kadangi tai gali baigtis blogai. Kaltinamasis tiksliai nežino, ar tai jam pasakė NKA1, ar NKA2 brolis. Jam gėda ir jis bijo NKA1 pažvelgti į akis. Patikslino, jog nežino, iš kur pas NKA2 galėjo atsirasti peilis, nes išgertuvių metu jo nematė. Prie NKA2 lovos buvo nedidelė spintelė. NKA2 ten pjaustydavo obuolius ir valgydavo, todėl, kaltinamojo manymu, peilis galėjo būti ten. Kaltinamasis negalėtų pasakyti, kad NKA2 namuose buvo tvarkinga. NKA2 buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes alų buvo vartojęs visą dieną arba galbūt jau antrą dieną, o kaltinamajam su LUD4 atėjus dar gėrė ir degtinės. Kaltinamasis prisimena, kad jam esant NKA2 buvo nuėjęs į tualetą. Jis nežino, ar NKA2 ėjo į lauko tualetą, ar naudojosi kibiru, tačiau įprastai pas jį buvo lauko tualetas. Tuo metu NKA2 dar vaikščiojo. Kiek kartų kaltinamajam teko vartoti alkoholį pas NKA2, jo sūnų ten matydavo retai. Kartais matydavo, kaip sūnus po neįgalumo išmokos arba pensijos gavimo nuveždavo NKA2 į parduotuvę, tačiau, kaltinamojo vertinimu, labai dažnai jo nelankydavo. NKA2 apie sūnų nepasakodavo, nes jie tokiomis temomis nekalbėdavo. Kaltinamasis net nežinojo, kad NKA2 turi brolį. NKA2 gyveno vienas. Anksčiau turėjo draugę ar žmoną, tačiau ji mirė. Po jos mirties jis gyveno vienas. LUD3 ((duomenys neskelbtini)) ateidavo pas jį pagaminti valgio. NKA2 vartojo alkoholį, o pas jį rinkdavosi kaimo gyventojai išgerti. Po kaltinamojo stalo koja suduotų smūgių NKA2 nieko nesakė, atsisėdo ir tylėjo. Išeidamas kaltinamasis matė, kaip LUD3 ((duomenys neskelbtini)) įpylė NKA2 alaus į puoduką ir jį padavė. Patikslino matęs, kaip LUD3 ((duomenys neskelbtini)) NKA2 padavė puoduką alaus, tačiau nematė, ar jis iš jo gėrė, nes tuo metu jau išėjo. NKA2 tuo metu sėdėjo, nors po smūgių buvo pakritęs ant dešiniojo šono. Kaltinamasis dar nurodė, kad vienus metus ir septynis mėnesius nevartojo alkoholio, todėl paskutiniu metu pas NKA2 nesilankė, nes tam nebuvo priežasties. Jo apsilankymą įvykio dieną galima laikyti atsitiktiniu. Kaltinamasis nurodė žinojęs, kad, jeigu nėra su kuo vartoti alkoholio, NKA2 visada priims ir kartu išgers. Dėl civilinio ieškinio kaltinamasis nurodė nesutinkantis su turtinės žalos dalimi, susijusia su kapo sutvarkymo ir uždengimo išlaidomis. Jo nuomone, tai buvo galima atlikti pigiau. Todėl su šia turtinės žalos dalimi jis nesutinka. Sutinka atlyginti pačių laidotuvių išlaidas, tačiau nesutinka su kapo sutvarkymo išlaidomis. Su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą sutinka, nes nukentėjusysis prarado tėvą ir dėl to, kaltinamojo vertinimu, ginčytis negalima. Nurodė, kad pagal galimybes stengsis atlyginti žalą ir galėtų mokėti po 500 Eur per mėnesį. Tam jam reikėtų nukentėjusiojo banko sąskaitos numerio arba, jeigu NKA1 sutiktų, žalą galėtų atlyginti grynaisiais pinigais. Kaltinamasis nurodė, kad gyvena su sugyventine LUD5 ir mažamečiu sūnumi. Su LUD5 kartu gyvena penkerius metus. Kaltinamasis turi tris vaikus – penkerių, septynerių ir septyniolikos metų. Jis vaikus palaiko ir, kai turi galimybę, finansiškai juos remia, tačiau tokia galimybė yra ne visada. Vidurinės dukters motina yra pasikreipusi dėl išlaikymo priteisimo. Kaltinamasis pagal galimybes išlaikymą moka. Jie bendrauja ir kartu švenčia šventes. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai dukrai pinigų neprašoma, nes jai padeda kaltinamojo motina, gyvenanti (duomenys neskelbtini). Išlaidos vaikams kiekvieną mėnesį yra skirtingos, nes kaltinamasis ne visada turi galimybę jiems padėti. Patikslino, kad išlaikymą vaikams teikia nereguliariai, bent jau vidurinei dukrai, dėl kurios išlaikymo yra kreiptasi. Jauniausias vaikas gyvena kartu su kaltinamuoju, todėl jis vaiką išlaiko. Atskirai gyvenančiai vidurinei dukrai išlaikymą teikia nereguliariai, kai turi galimybę. Prie vyriausiosios dukters išlaikymo faktiškai prisideda kaltinamojo motina. Kaltinamojo motina gyvena (duomenys neskelbtini), o tėvas – (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad savo tėvui finansiškai padeda labai retai. Jo tėvas taip pat dirbo prie stogų. Kaltinamasis dėl savo veiksmų gailisi ir norėtų atsiprašyti nukentėjusiojo, jeigu šis leistų. Vėliau patikslino, kad palaiko savo poziciją nurodytą atsiliepime.

Siekiant patikrinti kaltinamojo KAL1 parodymus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 75-79; 82-85; 91-93; 96-99; 102-104; 107-110).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025-08-08, įtariamuoju apklaustas KAL1 parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, jis supranta, kuo yra įtariamas. Kaltu prisipažįsta visiškai ir pripažįsta sudavęs NKA2 smūgius kumščiais bei stalo koja. Kaltinamasis nurodė, kad alkoholio nebuvo vartojęs vienerius metus ir septynis mėnesius, tačiau prieš įvykį alkoholį vartojo tris dienas. 2025 metų rugpjūčio 6 dieną jis alkoholį vartojo antrą dieną iš eilės savo tėvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Alkoholį vartojo kartu su tėvu LUD6, LUD7 ir LUD8. Kiek prisimena, vakare paskambino LUD4 , kuris atėjo pas jį. Kaltinamasis su LUD4 dar šiek tiek išgėrė jo tėvo namuose, o paskui jie nuėjo pas NKA2 į namus. Kiek tuo metu buvo valandų, kaltinamasis nežino, nes jau buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat neprisimena, ar tuo metu lauke buvo šviesu, ar tamsu. NKA2 kaltinamasis pažinojo gerai, jų tarpusavio santykiai visada buvo geri. Pas NKA2 nuėjo norėdamas kartu su juo vartoti alkoholį. Su savimi nusinešė du butelius degtinės. Dėl jų talpos kaltinamasis tiksliai neprisimena: nurodė, kad tai galėjo būti 0,7 litro ir 0,5 litro talpos buteliai arba vieno litro ir 0,5 litro talpos buteliai. Kaltinamasis kartu su LUD4 nuėjo į NKA2 namus. Ten buvo NKA2 ir LUD3, kurios pavardės kaltinamasis neprisimena. Jie taip pat gėrė alų ir jau buvo išgėrę. Kaltinamojo teigimu, NKA2 atrodė sveikas, neatrodė sužalotas ir sveikata nesiskundė. Kaltinamajam su LUD4 atėjus, visi kartu vartojo alkoholį galiniame kambaryje. NKA2 sėdėjo ant savo lovos, LUD3 sėdėjo už įėjimo durų, kairėje pusėje, ant pirmojo fotelio, o kaltinamasis ir LUD4 sėdėjo ant kėdžių prie stalo. Jie gėrė kaltinamojo atsineštą degtinę. Iš pradžių viskas buvo gerai.

Kaltinamasis patikslino, kad pas NKA2 nueidavo ir su juo bendraudavo tik tada, kai vartodavo alkoholį. Kadangi iki aptariamo įvykio alkoholio nebuvo vartojęs vienus metus ir septynis mėnesius, tiek laiko su NKA2 nebuvo bendravęs. Kaltinamasis parodė, kad su NKA2 kurį laiką nebuvo bendravęs, todėl iš pradžių jie bendravo kaip ilgai nesimatę seni pažįstami. Vartojant alkoholį NKA2 pradėjo kaltinti kaltinamąjį, kad šis kažkada anksčiau buvo išdaužęs jo namo langą. Kaltinamasis jam aiškino, kad lango neišdaužė, nes tuo metu su sūnumi buvo ligoninėje, tačiau NKA2 vis tiek jį kaltino. Visi buvę asmenys buvo neblaivūs, NKA2 taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl kaltinamasis neatmeta galimybės, kad dėl to NKA2 jį ir kaltino. Tarp kaltinamojo ir NKA2 kilo žodinis ginčas dėl išdaužto lango. NKA2 toliau kaltinant kaltinamąjį išdaužus langą, jie pradėjo ginčytis. Žodinio konflikto metu kaltinamasis atsistojo nuo kėdės, priėjo prie NKA2 ir atsisėdo šalia jo ant lovos, NKA2 iš kairės, todėl NKA2 buvo kaltinamojo dešinėje pusėje. Kaltinamasis pripažino, kad priėjo ir šalia NKA2 atsisėdo demonstratyviai bei agresyviai, tačiau jo tikslas buvo išsiaiškinti situaciją, kad NKA2 jo nekaltintų nebūtais dalykais. Kaltinamasis teigė, kad nors priėjo ir atsisėdo šalia NKA2 agresyviai, smurtinių ketinimų neturėjo. Vos atsisėdęs šalia NKA2, kaltinamasis iš karto pajuto dūrį į dešinę pilvo pusę. Jis suprato, kad NKA2 jam įdūrė, tačiau nematė, kuo buvo įdurta. Kaltinamasis neatmeta galimybės, kad NKA2 galėjo išsigąsti dėl to, jog jis agresyviai atsisėdo šalia, ir dėl šios priežasties jam įdurti. Iki tol kaltinamasis prieš NKA2 nesmurtavo ir, jo teigimu, nieko jam nedarė. NKA2 įdūrus, kaltinamasis atsistojo ir pradėjo šaukti, kad NKA2 jam įdūrė. Tuo metu LUD4 iš NKA2 paėmė peilį, kuriuo šis buvo įdūręs kaltinamajam. Kaltinamasis tuo metu buvo susirūpinęs savo žaizda, todėl nematė, ar LUD4 peilį atėmė iš NKA2 rankų, ar NKA2 pats jį padėjo. Kaltinamasis tik pamatė, kad peilis jau buvo LUD4 rankose. Kaltinamajam pasirodė, kad tai buvo virtuvinis peilis. Peilio jis neįsidėmėjo ir negali jo apibūdinti, nes dėl patirtos žaizdos tuo metu buvo ištiktas šoko. Vėliau LUD4 peilį numetė. Kaltinamajam atrodo, kad peilis buvo numestas toje pačioje patalpoje, į kampą, tačiau dėl šios aplinkybės jis nėra tikras. Kaltinamasis tiksliai prisimena tik tai, kad LUD4 buvo paėmęs peilį, o paskui jį numetė. Praėjus kelioms sekundėms po įdūrimo ir LUD4 paėmus iš NKA2 peilį, kaltinamasis pradėjo mušti NKA2, suduodamas jam smūgius kumščiais. Kaltinamasis stengėsi smūgiuoti į NKA2 šonus ir nesmūgiuoti į galvą, tačiau mano, kad galėjo pataikyti į įvairias kūno vietas, taip pat į galvą ar veidą. Smūgius sudavė todėl, kad pyko ant NKA2 dėl to, jog šis jam įdūrė. Kaltinamasis NKA2 kumščiais sudavė apie šešis ar septynis smūgius. Smūgių sudavimo metu NKA2 sėdėjo ant lovos, o kaltinamasis stovėjo šalia jo. Smūgiai buvo suduoti greitai, vienas po kito. NKA2 kaltinamajam smūgių nesudavė, tik gynėsi. Kaltinamasis negali pasakyti, ar nuo suduotų smūgių NKA2 pargriuvo ant lovos, ar liko ant jos sėdėti. LUD4 pradėjo traukti kaltinamąjį nuo NKA2, kad šis jo daugiau nežalotų, nes kaltinamasis dėl NKA2 įdūrimo buvo agresyvus. LUD4 traukiant kaltinamąjį nuo NKA2, nuvirto kambaryje buvęs stalas, ant kurio stovėjo jų geriama degtinė. Dėl to kaltinamasis dar labiau susinervino. Tuomet kaltinamasis sugriebė stalo koją. Ji dar buvo pritvirtinta prie stalo, tačiau klibėjo, todėl kaltinamasis ją nuplėšė nuo stalo ir šia stalo koja toliau mušė NKA2. Kaltinamasis stengėsi stalo koja smūgiuoti NKA2 per rankas, kad šis daugiau nepaimtų peilio. Tačiau kaltinamasis pripažino, kad mušdamas galėjo pataikyti ir į kitas kūno vietas, taip pat į galvą, nes viskas vyko greitai ir jis buvo įniršęs. Stalo koja kaltinamasis NKA2 sudavė apie keturis smūgius. Tiksliai nurodyti, į kurias kūno vietas pataikė, negali. Pripažįsta, kad galėjo pataikyti ir į galvą. Šių smūgių sudavimo metu NKA2 gulėjo ant lovos, o kaltinamasis stovėjo prie lovos. LUD4 vėl atitraukė kaltinamąjį nuo NKA2, ramino, kad šis daugiau nesmurtautų, ir išsivedė jį namo. Jiems išeinant NKA2 gulėjo lovoje, tačiau buvo sąmoningas. Kaltinamasis dar liepė NKA2 nekviesti policijos. Kaltinamasis visiškai prisipažino sudavęs NKA2 smūgius kumščiais ir stalo koja į įvairias kūno vietas. Jis pripažino, kad galėjo pataikyti ir į NKA2 galvą bei ją sužaloti. Kaltinamasis nurodė, kad daugiau niekas NKA2 smūgių nesudavė, tik jis. LUD4 NKA2 smūgių nesudavė. LUD3 taip pat niekas smūgių nesudavė – nei kaltinamasis, nei LUD4. LUD4 išvedus kaltinamąjį, šis grįžo namo. Kitą rytą kaltinamasis su LUD4 susiskambino, LUD4 atėjo pas jį ir jie kartu pradėjo vartoti alkoholį. Vėliau juos sulaikė policijos pareigūnai. Įvykio metu kaltinamasis buvo apsirengęs mėlynais džinsais ir marškinėliais. Kokiais tiksliai marškinėliais buvo apsirengęs, neprisimena, galbūt rausvos spalvos. Buvo apsiavęs juodos spalvos sportiniais batais baltais padais, kurių pavadinimas, jo teigimu, buvo „Beckam“ ar panašus. Kaltinamasis nežino, ar šiuos drabužius ir avalynę paėmė policijos pareigūnai, nes tuo metu jis buvo neblaivus ir neadekvatus.

2025-10-24, įtariamuoju papildomai apklaustas KAL1 parodė, kad įvykio metu NKA2 sudavė ne tik kumščiais, bet ir stalo koja. Tyrėjai parodžius stalo koją paaiškino, kad būtent su šia stalo koja sudavė NKA2 per rankas, bei į kitas kūno vietas. Tačiau kokias tiksliai kūno vietas sudavė pasakyti negali, tačiau tikrai galėjo su stalo koja suduoti NKA2 per galvos sritį, kadangi buvo įniršęs. Šią stalo koją atpažįsta, nes ji yra medinė, nelygi, tekintos formos. Taip pat atpažįsta dėl to, kad stalo kojos tvirtinimo gale matosi įsukti varžtai. Suduodamas smūgius stalo koja NKA2, stalo koją buvo paėmęs už tos vietos, kurioje matosi varžtai. Pamena, kad į tuos varžtus įsidūrė rankos delnus. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo

2025-11-13, įtariamuoju apklaustas KAL1 parodė, kad prisipažįsta visiškai padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Su pateiktu įtarimu susipažino, jo esmę supranta, kuo įtariamas žino, sutinka visiškai. Nurodė, kad jau buvo apklaustas įtariamuoju ne vieną kartą, tvirtina savo visus parodymus, kuriuos davė įtariamojo apklausų metu. Parodymų nekeis. Dar kartą tvirtina, kaip minėjo savo apklausų metu, kad 2025 m. rugpjūčio 6 d., sudavė smūgius NKA2 tiek kumščiais, tiek stalo koja. Labai nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio.

2026-02-06, įtariamuoju papildomai apklaustas KAL1 pasiaiškino dėl kardomosios priemonės. Bylai reikšmingų aplinkybių nenurodė.

2026-03-18, įtariamuoju papildomai apklaustas KAL1 pasiaiškino dėl kardomosios priemonės. Bylai reikšmingų aplinkybių nenurodė.

2025-08-08 – 2025-08-12, parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuota, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose KAL1 buvo paprašyta nuvykti į įvykio vietą ir parodyti, kur bei kaip buvo sužalotas NKA2. KAL1 sutiko tai padaryti, todėl tarnybiniu automobiliu, jam rodant kelią, buvo nuvykta prie NKA2 namų, esančių (duomenys neskelbtini). 2025 metų rugpjūčio 8 dieną, sodybos kieme pradėtas filmuoti parodymų patikrinimas vietoje. KAL1 prisistatė ir paaiškino sutinkantis parodyti, kur ir kaip viskas vyko. Paprašytas parodyti įvykio vietą, KAL1 nuvedė į namo vidų. Jis paaiškino, kad įvykio metu namuose buvo keturi asmenys: LUD4 , LUD3, NKA2 ir jis. KAL1 į NKA2 namus atėjo kartu su LUD4 , turėdami tikslą vartoti alkoholį. Jis atsinešė du butelius degtinės, kurią jie gėrė kambaryje. KAL1 nuvedė į už virtuvės esantį kambarį, kuriame jie vartojo degtinę. Paprašytas jis sustumdė baldus taip, kaip, jo teigimu, šie buvo išdėstyti įvykio metu. Parodė vietą patalpos viduryje, kur stovėjo stalas. Taip pat parodė, kur vartojant alkoholį ant kėdės sėdėjo LUD4 ir kur ant kėdės sėdėjo jis pats. Parodė lovą, ant kurios sėdėjo ir gulėjo NKA2, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, bei fotelį, ant kurio sėdėjo LUD3. KAL1 paaiškino, kad jie šiame kambaryje vartojo alkoholį ir kalbėjosi. Iš pradžių viskas buvo gerai, tačiau vėliau NKA2 pradėjo jam priekaištauti, kad jis kažkada anksčiau išdaužė langą. NKA2 jį tuo kaltino, nors KAL1 teigė lango neišdaužęs. Dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas. KAL1 parodė vietą ant lovos, kur žodinio konflikto metu sėdėjo NKA2. Jis paaiškino, kad priėjo ir atsisėdo šalia NKA2, bei parodė vietą, kurioje atsisėdo – NKA2 iš kairės. KAL1 nurodė priėjęs prie NKA2, nes norėjo jam paaiškinti, kad nieko nepadarė. KAL1 paaiškino, kad, jam atsisėdus šalia NKA2, šis peiliu dūrė jam į pilvą. Paprašytas KAL1 pasodino lėlę ant lovos toje vietoje, kur, jo teigimu, tuo metu sėdėjo NKA2. Paprašytas KAL1 pasodino lėlę ant lovos toje vietoje, kur įvykio metu sėdėjo NKA2. Tada nuėjo į vietą, kurioje pats įvykio metu sėdėjo ant kėdės, ir parodė, kaip keikdamasis bei agresyviai ėjo NKA2 link. KAL1 paaiškino, kad ėjo taip, kaip eina piktas žmogus. Priėjęs prie NKA2 atsisėdo ant lovos jam iš kairės ir sėdimosi momentu pajuto dūrį. Po dūrio KAL1 atsistojo, pasitraukė į šoną ir parodė vietą, kurioje atsistojo. Atsistojęs pasakė, kad jam buvo įdurta peiliu. Tuo metu LUD4 prišoko prie NKA2, norėdamas atimti peilį. KAL1 nematė, ar LUD4 peilį paėmė iš NKA2 rankų, ar iš kitos vietos, tik pamatė peilį LUD4 rankose. Iš to suprato, kad LUD4 peilį paėmė arba atėmė iš NKA2. LUD4 paėmus peilį, KAL1 pradėjo eiti NKA2 link, norėdamas jį mušti. Jis paaiškino, kad viskas vyko labai greitai. Pamatęs peilį LUD4 rankose, iš karto pradėjo eiti NKA2 link. LUD4 atsitraukė, o KAL1 priėjo prie NKA2, jo žodžiais, „auklėti“. KAL1 paaiškino, kad pirmuosius smūgius sudavė į NKA2 šonus ir krūtinę. Jam artėjant prie NKA2, šis vis dar sėdėjo ant lovos. KAL1 , smūgiuodamas lėlei, parodė, kaip kumščiais sudavė smūgius NKA2. Tai buvo abiem rankomis kumščiais suduotų smūgių serija. Jis sudavė apie šešis ar septynis smūgius, tačiau tikslaus jų skaičiaus nurodyti negali. Paskutiniais smūgiais galėjo pataikyti ir į galvą. KAL1 neprisimena, ar smūgių sudavimo metu NKA2 ką nors sakė. NKA2 sėdėjo ir, KAL1 teigimu, nespėjo nuo smūgių prisidengti. Tada priėjo LUD4 ir pradėjo KAL1 traukti nuo NKA2. Jiems užkliuvus, stalas nuvirto LUD3 pusėn. Ant stalo buvo buteliai, vienas iš jų sudužo. Tada KAL1 paėmė stalo koją. Ji dar buvo pritvirtinta prie stalo, tačiau klibėjo, todėl KAL1 ją nuplėšė. Jis parodė, kokio maždaug ilgio ir storio buvo stalo koja, bei paaiškino, kad ji buvo stora, stambi, tekinto medžio. KAL1 parodė, kaip keikdamasis priėjo prie NKA2, ir, smūgiuodamas lėlei, pademonstravo, kaip stalo koja sudavė jam smūgius. Stalo koja smūgiavo NKA2 į kairįjį šoną, nugaros sritį, vėliau per kojas ir rankas. KAL1 paaiškino, kad daugiausia smūgiavo per rankas. Tuo metu NKA2 sėdėjo. Suduodant paskutinius smūgius jis krito arba gulėsi ant lovos. Paklaustas KAL1 paaiškino, kad smūgiuodamas stalo koja galėjo pataikyti NKA2 ir į galvą, nes smūgiai buvo suduoti vienas po kito ir viskas vyko greitai. KAL1 nurodė, į kurias kūno vietas taikėsi smūgiuoti, tačiau pripažino, kad galėjo pataikyti ir į galvą. Stalo koja NKA2 sudavė keturis arba penkis smūgius, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo būti suduotas ir šeštas smūgis. Po smūgių NKA2 iš pradžių gulėjo ant šono, o paskui persivertė ant nugaros. LUD4 KAL1 atitraukė nuo NKA2. Po mušimo NKA2 dar buvo atsisėdęs. LUD3 jam padavė stiklinę alaus ir jis dar gėrė. Tuo metu KAL1 su LUD4 jau ruošėsi išeiti. Išeidamas KAL1 NKA2 liepė nebandyti kviesti policijos. NKA2 tuo metu buvo sąmoningas. Dar KAL1 paaiškino, kad išeidamas matė, jog NKA2 iš nosies bėgo kraujas. Dėl to KAL1 nurodė, kad galėjo būti pataikęs NKA2 į veido sritį. Prieš mušimą kraujo ant NKA2 veido nebuvo, o po mušimo jo buvo. KAL1 išeinant NKA2 buvo sąmoningas ir atsisėdęs, neprašė kviesti greitosios medicinos pagalbos ir nedejavo. Po to KAL1 su LUD4 daugiau alkoholio nevartojo ir išėjo. KAL1 dar nurodė, kad, be jo, NKA2 daugiau niekas smūgių nesudavė. NKA2 KAL1 smūgių nesudavė, nes nespėjo. LUD3 taip pat niekas smūgių nesudavė. LUD3 niekam nesudavė smūgių ir įvykio metu net nebuvo atsistojusi nuo fotelio. KAL1 paaiškino papasakojęs visą tiesą ir nurodė net prisiminęs aplinkybę, kad NKA2 iš nosies bėgo kraujas. Paprašytas KAL1 parodė žaizdą pilvo srityje ir paaiškino, kad šioje vietoje jam peiliu įdūrė NKA2.

Po ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo kaltinamasis KAL1 paaiškino, kad parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu palaiko ir juos tvirtina. Patikslino, kad girdėjo teismo posėdyje pagarsintus savo 2025 metų rugpjūčio 8 dieną duotus parodymus, kurie buvo duoti NKA2 dar esant gyvam. Nurodė, kad tuo metu šias aplinkybes aiškino, tačiau, kaip jau buvo minėjęs, dar buvo išgėręs, todėl ne visas aplinkybes tiksliai prisiminė. Kaltinamasis supranta, kad teisme šiuo metu jo duoti parodymai šiek tiek skiriasi nuo pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu kai kurias aplinkybes jis aiškino kitaip. Kaltinamasis nurodė jau anksčiau minėjęs, kad neprisimena visos įvykio eigos ir visų jos aplinkybių. Kaltinamasis neprisimena momento, kai buvo atsisėdęs šalia NKA2. Jis apskritai ne visas įvykio aplinkybes tiksliai prisimena, o kai kurie prisiminimai jam kyla tik kartais. Aplinkybės, kad buvo atsisėdęs šalia NKA2, šiuo metu neprisimena. Kaltinamasis prisimena, kad buvo priėjęs prie NKA2 ir sudavė jam į veidą. Tačiau tiksliai, kaip vyko įvykis, neprisimena. Kaltinamasis nurodė, kad galėjo būti ir taip, jog NKA2 mušė tik po to, kai šis jam įdūrė. Dar kaltinamasis parodė, kad šiuo metu nebeprisimena visų aplinkybių, susijusių su NKA2 suduotų smūgių skaičiumi, nes nuo įvykio praėjo ilgas laiko tarpas. Jis neprisimena, kad vien rankomis būtų sudavęs NKA2 šešis ar septynis smūgius, tačiau nurodė, kad taip galėjo būti. Tikslaus smūgių skaičiaus šiuo metu neprisimena. Paaiškino, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau negu dabar. Galėjo būti taip, kad jis atsisėdo šalia NKA2. Pirminė apklausa vyko praėjus kelioms dienoms po įvykio, o šiuo metu nuo įvykio yra praėję gerokai daugiau laiko, todėl kai kurių aplinkybių jis nebeprisimena. Nurodė, kad galėjo būti taip, kaip jis parodė ikiteisminio tyrimo metu, – jis atsisėdo šalia NKA2 ir sudavė jam smūgius. Kaltinamasis prisimena, kad apvertė stalą. Stalo koja klibėjo, todėl jis ją išlaužė ir šia stalo koja mušė NKA2. Kaltinamasis nemano, kad stalo koja galėjo suduoti septynis smūgius, tačiau tikslaus jų skaičiaus šiuo metu nežino. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo nurodęs, kad rankomis sudavė šešis ar septynis smūgius, o stalo koja – keturis ar penkis smūgius. Kaltinamasis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus pirminius parodymus ir nurodė su jais sutinkantis. Dar paminėjo, jog po smūgių sudavimo sakė NKA2 kad nekviestų policijos, nes bijojo atsakomybės, suprato, kad sumušė ir sužalojo žmogų.

Kaltinamasis KAL1 , pasisakydamas dėl įvykio vietos apžiūros protokolo nuotraukos Nr. 4, nurodė, kad joje užfiksuotas dviratis priklauso LUD7, jo tėvo sugyventinės dukters draugui. LUD7 gyvena tame pačiame name, kuriame gyvena kaltinamojo tėvas. Kaltinamasis nurodė, kad vakare pats buvo atvažiavęs dviračiu, tačiau dienos metu šiuo dviračiu nesinaudojo. Dieną juo buvo atvažiavę LUD7 ir LUD8, kurie taip pat dažnai ten lankydavosi. Kaltinamasis vakare dviračiu atvažiavo susitikti su LUD4 .

Dėl NKA1 parodymų, kad apie 21 valandą jis matė nurodytą dviratį stovintį prie NKA2 namų, kaltinamasis paaiškino, kad tuo metu pas NKA2 nebuvo. Jis taip pat nurodė, kad nuotraukoje užfiksuotas dviratis nėra jo nuosavybė, o priklauso LUD7. Kaltinamasis teigė šiuo dviračiu nesinaudojęs ir nurodė, kad pats naudojosi mėlynos spalvos LUD8 dviračiu. Kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kaip LUD7 priklausantis dviratis atsidūrė NKA2 kieme. Jis nurodė, kad įvykio vietą pasiekė ne šiuo dviračiu, o naudojosi mėlynos spalvos LUD8 dviračiu. Kartu kaltinamasis patikslino, kad šiuo metu tiksliai nebeprisimena, kuris iš dviračių priklausė LUD7, o kuris LUD8.

Teisėjas kaltinamajam parodė baudžiamosios bylos 41 lape esančią fotonuotrauką Nr. 12.

Atsakydamas į teisėjo klausimą, kaltinamasis KAL1 patvirtino, kad fotonuotraukoje Nr. 12 užfiksuota stalo koja yra ta, kuria jis sudavė smūgius NKA2.

Išvada dėl KAL1 kaltės padarius nusikaltimą numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, be jo paties paaiškinimų grindžiama ir kitais teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo NKA1 parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas NKA1 parodė, kad KAL1 pažinojo nuo vaikystės, buvo jį matęs kaime, tačiau su juo nebendravo. 2025 metų rugpjūčio 6 dienos vakare nukentėjusysis apie 20 valandą 30 minučių grįžo iš darbo. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Nuėjus laistyti šiltnamio, jam paskambino tėvas NKA2. Jie trumpai pasikalbėjo. Nukentėjusysis turėjo tėvo banko kortelę, pirkdavo jam maisto ir cigarečių. Pokalbio metu paklausė tėvo, ar šis turi cigarečių. Tėvui atsakius, kad neturi, nukentėjusysis pasakė, jog netrukus jų atveš. Pas tėvą nukentėjusysis nuvyko apie 20 valandą 30 minučių arba šiek tiek vėliau. Tuo metu dar buvo šviesu. Atvykęs prie tėvo namų, prie daržinės pamatė numestą kaltinamojo dviratį, tačiau tėvo neklausė, kam šis dviratis priklauso. Nukentėjusysis per langą padavė tėvui cigaretes, jie dar trumpai pasikalbėjo. Nukentėjusysis pasakė skubantis namo ir pažadėjo kitą dieną atvažiuoti bei pasikalbėti. Bendraudamas su tėvu per langą nukentėjusysis negirdėjo, ar namo viduje buvo kitų asmenų. Taip pat negirdėjo, ar tuo metu namuose buvo vartojamas alkoholis. Nukentėjusiajam pasirodė, kad tėvas galėjo būti šiek tiek išgėręs. Padavęs cigaretes, nukentėjusysis išvyko namo. Kitą dieną nukentėjusiajam paskambino moteris iš policijos ir pranešė, kad jo tėvas yra ligoninėje. Vėliau nukentėjusysis skambino į ligoninę, jam buvo pasakyta vakare paskambinti į Kauno klinikas. Kitą dieną jis vėl skambino, vėliau jam buvo leista nuvykti pas tėvą. Po įvykio nukentėjusysis su tėvu apie įvykio aplinkybes nekalbėjo, nes tėvas jau nebegalėjo kalbėti ir buvo komos būklės. Sužinojęs, kad tėvas yra ligoninėje, nukentėjusysis bendravo tik su gydytojais. Išvežtas į ligoninę jo tėvas jau buvo komos būklės ir vėliau sąmonės nebeatgavo. Apie tėvo išvežimą į ligoninę nukentėjusysis iš karto nebuvo informuotas, nes tuo metu dirbo. Jam buvo skambinta, tačiau jis neatsiliepė ir vėliau rado vieną arba du praleistus skambučius. Per pertrauką darbe pats paskambino ir tada sužinojo, kad tėvas yra ligoninėje. Apie galimą tėvo sumušimą nukentėjusysis sužinojo kalbėdamasis su LUD3. Ji nukentėjusiajam pasakojo, kad pas NKA2 buvo atėję LUD4 ir KAL1 ir kad jie vartojo alų. LUD3 taip pat pasakojo, kad KAL1 jai lenta sudavė per galvą. Jos teigimu, NKA2 buvo mušamas stalo koja, o vėliau KAL1 LUD3 sudavė stalo viršumi arba lentyna. Nukentėjusysis pabrėžė, kad būtent taip šias aplinkybes jam papasakojo LUD3. Ji taip pat pasakojo, kad išeidami asmenys liepė nekviesti policijos, nes priešingu atveju blogai baigsis. Gydytojams pranešus, kad tėvas yra ligoninėje, nukentėjusysis nuvyko prie tėvo namų ir nuėjo pas kaimynę LUD2. Ji jam papasakojo aplinkybes, susijusias su tėvo išvežimu. Po įvykio į tėvo namus nukentėjusysis buvo užėjęs tik vieną kartą ir ten nieko netvarkė. Namuose nebebuvo stalo ir butelių, o visa patalynė buvo suversta, iš lovos daiktai buvo sumesti kambario viduryje.

Nukentėjusysis nurodė su tėvu bendravęs, veždavęs jam maisto ir cigarečių. Tėvas vartodavo alkoholį, tačiau ne kiekvieną dieną. Nukentėjusysis nesutiko su kaltinamojo teiginiais, kad pas jo tėvą nuolat rinkdavosi žmonės vartoti alkoholio. Jo teigimu, taip nebuvo. Pas tėvą ateidavo LUD3. NKA2 gyveno vienas, nes jo sugyventinė buvo mirusi maždaug prieš pusantrų metų. Nukentėjusysis yra vienintelis NKA2 vaikas. Jis rūpinosi tėvu, jį prižiūrėjo ir tvarkė jo namus. Nukentėjusysis palaikė reikalavimą atlyginti 20 000 eurų neturtinę žalą. Jo teigimu, tokio dydžio žala patirta dėl tėvo praradimo ir su tuo susijusių išgyvenimų. Dėl tėvo netekties jis patyrė stresą, jam sunku susikaupti. Dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis palaikė pareikštą civilinį ieškinį. Jis nurodė pats rūpinęsis visais su tėvo laidotuvėmis susijusiais klausimais ir savo lėšomis apmokėjęs visas išlaidas. Laidojimu rūpinosi laidojimo įmonė, o visas jos išlaidas apmokėjo nukentėjusysis. Jis taip pat pastatė paminklą ir savo lėšomis apmokėjo su tuo susijusias išlaidas. Nukentėjusiojo teigimu, šios išlaidos yra susijusios su jo tėvo galimu nužudymu. Patikslino, kad jo patirti išgyvenimai yra susiję su tėvo nužudymu. Jo teigimu, dėl patirto streso jam pražilo pusė galvos. Tai sieja su važinėjimu į ligoninę, ekspertizėmis ir tuo metu patirta didele emocine įtampa. Nukentėjusysis iki šiol tėvo namuose po įvykio lankėsi tik vieną kartą. Jam labai sunku ten būti, todėl dėl tėvo netekties nenori eiti į jo namus. Iki įvykio nukentėjusysis pas tėvą nuvykdavo kelis kartus per savaitę. Tėvas turėjo neįgalumą, pats negalėjo nueiti į parduotuvę, turėjo problemų su kojomis. Nukentėjusiojo teigimu, tėvui buvo sunku net pereiti per kambarį kur nors neįsikibus, todėl vaikščiodamas jis naudodavosi lazda. Prieš tėvo mirtį nukentėjusysis buvo jį nuvežęs pas akių gydytoją, tuomet tėvas eidamas visur laikėsi įsikibęs į nukentėjusįjį. Su lazda NKA2 vaikščiojo jau kelerius metus. Patikslino, kad pas tėvą daugiausia ateidavo LUD3 ir jos draugas, LUD3 sugyventinis. Jie ateidavo išgerti alaus, nupjauti žolės, kartais padėdavo NKA2. Kadangi LUD3 pati ne visada turėdavo ką valgyti, ji pagamindavo maisto NKA2 ir kartu pati pavalgydavo. Nukentėjusysis nurodė, kad su tėvu sutardavo gerai. Jie nebendraudavo kiekvieną dieną, tačiau nukentėjusysis kelis kartus per savaitę pas jį nuvykdavo, nuveždavo maisto ir cigarečių. Tėvas stengdavosi tvarkytis pats, tačiau nukentėjusysis jam atnešdavo vandens. Po tėvo sugyventinės mirties jie buvo sutvarkę jo kambarį. Nukentėjusysis nurodė, kad pas tėvą nepraleisdavo po pusę dienos, tačiau tikrai jį lankydavo. Kelias dienas per savaitę nuvykdavo, nuveždavo maisto. Jis turėjo tėvo banko kortelę, todėl paimdavo tėvo pensiją, nupirkdavo jam reikalingų prekių, nuveždavo ten, kur reikėdavo, ir už tėvo pinigus nupirkdavo maisto. Nukentėjusysis dar nurodė, kad apsilankęs tėvo namuose paprastai užtrukdavo apie pusvalandį, kartais ir ilgiau. Tualetas buvo virtuvėje, tačiau dėl vandens tiekimo problemų reikėdavo naudotis kibiru, todėl daugiausia buvo naudojamasi lauko tualetu. Nukentėjusysis nesutiko su teiginiu, kad jo tėvo namai buvo „paskutinė vieta, kur galima išgerti“, ir tokį teiginį pavadino anekdotu. Jo tėvas buvo vadinamas pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusysis pripažino, kad tėvas mėgo išgerti ir galbūt kažkada alkoholiu piktnaudžiavo, tačiau, jo vertinimu, paskutiniu metu alkoholiu nepiktnaudžiavo. Nukentėjusysis nurodė, kad jo mėnesio pajamos yra apie 1 500 Eur. Jis galėtų pateikti banko sąskaitos numerį, į kurį kaltinamasis galėtų pervesti žalos atlyginimui skirtus pinigus. Nukentėjusysis dar nurodė, kad ir toliau rūpinsis tėvo kapu. NKA2 brolis gyvena (duomenys neskelbtini) ir atvyksta vasaros metu.

Siekiant patikrinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo NKA1 parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 61-64).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025-08-29, liudytoju apklaustas nukentėjusysis NKA1 parodė, kad yra vienintelis NKA2 sūnus. Santykiai su tėvu visada buvo artimi. Kadangi tėvas gyveno vienas, tai lankydavo jį kas antrą, trečią dieną. Tėvas vienas gyveno savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Apie 1998 metus tėvai išsiskyrė ir gyveno atskirai. Po to tėvas turėjo sugyventinę, bet jau pusantrų metų ji mirusi, tad tuos pastaruosius pusantrų metų jis gyveno vienas. Tėvas buvo pensinio amžiaus, gaudavo pensiją. Be to, tėvas buvo neįgalus. Gal daugiau nei 10 metų tėvui buvo diagnozuota kažkokia kojų liga, jis sunkiai vaikščiojo. Dėl to buvo neįgalus, turėjo invalidumą, vaikščiojo tik atsiremdamas į sieną arba prisiremdamas į grindis su lazda, kurią visada turėdavo. Į lauką išeidavo pasiremdamas lazda, jei reikėdavo išvykti kur nors toliau, tai nuveždavo jį automobiliu. Teigė, kad nupirkdavo tėvui reikiamų produktų ir daiktų. Pastaruoju metu, tėvo sutikimu, turėjo jo banko kortelę, dar ir dėl to, kad gavęs pensiją, ją tiesiog pragerdavo. Tvirtino, kad tėvas duodavo savo banko kortelę sugėrovams, kad nupirktų alkoholio ir per porą dienų pinigai būdavo praleisti, o paskui iš savų turėdavo jam maisto pirkti. Todėl apie pusę metų turėjo kortelę, iš jos sumokėdavo mokesčius ir nupirkdavo tėvui maisto. Pas tėvą lankydavosi kas kelinta diena, nuveždavo jam maisto, cigarečių. Parodė, kai tėvas turėdavo banko kortelę, tai pas jį pastoviai lankydavosi daug „draugų“, dažnai pas tėvą būdavo girtaujama. Kai pasiimdavo kortelę, tai tėvas girtavo žymiai mažiau. Kartais tėvas pasiskolindavo pinigų alkoholiui iš kaimynės. Vėliau pats tuos pinigus kaimynei atiduodavo. Bet tai jau bent nebuvo nuolatinis girtavimas. Būdavo, kad ir mėnesį visiškai negerdavo. Tiesa, prieš pat šį įvykį tėvas kelias dienas gėrė alkoholį. Pastaruoju metu pas jo tėvą dažnai lankydavosi LUD3 ir jos draugas LUD1, pavardės nežino. Niekas kitas taip dažnai pas jo tėvą nesilankė. Jie su jo tėvu gerdavo alkoholį. 2025-08-02, apie pietus, paskambino tėvas ir paprašė jo atvežti alaus, nes tėvo draugai, tai yra LUD3 ir LUD1, padėjo jam ravėti daržą, pjauti žolę, todėl nori su draugais atsiskaityti. Tačiau jis atsisakė jam nuvežti alaus. Tada tėvas užpyko. 2025-08-03, apie 18 val., buvo nuvykęs pas savo tėvą į namus. Jis labai pyko dėl nenuvežto alaus, liepė atiduoti jo banko kortelę. Pažadėjo grąžinti tėvui kortelę, bet taip ir nenuvežė. 2025-08-06, 20:24 val., tėvas vėl paskambino, atsiprašė, kad prieš kelias dienas užsipuolė dėl nenuvežto alaus. Tada jis buvo neblaivus, kažką kalbėjo apie Afganistaną, apie tarnavimą, bet į tai nekreipė dėmesio, tačiau sakė, kad neturi cigarečių. Todėl tą pačią dieną, tai yra 2025-08-06, po 20:30 val., jis vienas nuvažiavo pas tėvą į namus ir nuvežė jam cigarečių. Į tėvo namus nebuvo užėjęs, padavė ir pakalbėjo su juo per atvirą kambario langą. Dėl to pas tėvą namuose per atvirą langą daugiau žmonių nematė, tėvas pats buvo iš vidaus persisvėręs per langą. Tėvas buvo truputį išgėręs, todėl paprašė, kad baigtų gėrimus. Padavęs cigaretes, išvyko, daug su juo nekalbėjo. Matė, kad prie daržinės buvo svetimas dviratis. Nežino, kieno tai dviratis. 2025-08-07, iš policijos pareigūnų sužinojo, kad jo tėvas galimai sumuštas, gydomas reanimacijoje. Vėliau jo tėvas Kauno klinikose mirė. Parodė, kad organizavo ir finansavo tėvo laidotuves. Prašo šioje byloje jį pripažinti nukentėjusiuoju, nes dėl tėvo nužudymo jam padaryta turtinė ir neturtinė žala. Byloje reikš ieškinį žalai atlyginti, jį pateiks vėliau.

Po ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo nukentėjusysis ir civilinis ieškovas NKA1 paaiškino, kad palaiko savo šiuos parodymus ir juos tvirtina. Dar paminėjo, kad žinojo apie savo tėvo sveikatos problemas, susijusias su kojomis. Tėvas turėjo neįgalumą, jo kojos buvo silpnos, jam buvo sunku vaikščioti. Apie tai nukentėjusysis su tėvu kalbėdavosi, tačiau nukentėjusysis nėra gydytojas, todėl nežino, kokia konkrečiai liga tėvas sirgo. Jo žiniomis, tėvo kojų būklė galėjo būti susijusi su alkoholio vartojimu, tačiau dėl to jis nėra tikras. Nukentėjusysis nurodė paėmęs tėvo banko kortelę, nes tėvas išleisdavo pinigus alkoholiui. Dėl šios priežasties nukentėjusysis pats pirkdavo ir nuveždavo tėvui maisto bei cigarečių. Vieną kartą buvo nupirkęs tėvui alaus. Vėliau tėvas dar kartą paprašė nupirkti alaus už tai, kad buvo kažką padaręs, tačiau nukentėjusysis jo nepirko, nes nenorėjo, kad tėvas priprastų už atliktus darbus prašyti nupirkti alaus. Nukentėjusiojo teigimu, tėvas paprastai nesamdydavo žmonių padėti atlikti ūkio darbų. LUD3 ateidavo išgerti, pagamindavo maisto ir pati pavalgydavo. Nukentėjusiojo vertinimu, šie asmenys naudojosi jo tėvu. Nukentėjusysis tėvo patalynę ir drabužius maždaug kartą per kelias savaites parsiveždavo į savo namus išskalbti. Tėvo mokesčius apmokėdavo iš tėvo pinigų ir nurodė, kad juos moka iki šiol. Kalbėdamas apie dviratį, nukentėjusysis nurodė, kad šis dviratis stovėjo ir tebestovi iki šiol. Jis buvo paklausęs kaimynės, kam priklauso dviratis. Kaimynė jam pasakė, kad, jos žiniomis, dviratis galėjo priklausyti KAL1 . Kaimynė taip pat nukentėjusiajam pasakojo, kad KAL1 buvo atvykęs su LUD8, norėjo išlaužti NKA2 namo duris ir pasiimti dviratį, tačiau kaimynė jiems to padaryti neleido.

Iš liudytojos LUD3 parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta LUD3 parodė, kad mirusįjį NKA2 pažinojo, tačiau jis nebuvo jos giminaitis, buvo pažįstamas. Su kaltinamuoju KAL1 anksčiau bendraudavo, o šiuo metu tik pasisveikina. Liudytoja nurodė žinanti, kad jis užmušė žmogų. Liudytoja parodė, kad dienos tiksliai neprisimena, tačiau buvo nuėjusi pas šiuo metu jau mirusį NKA2. Ji turėjo alaus, kurį nusinešė pas NKA2 išgerti. Jie ramiai gėrė alų. Vėliau atėjo KAL1 ir LUD4 , kuriuos liudytoja pažinojo. Jie atsinešė 0,7 litro ir 0,5 litro talpos butelius degtinės. Liudytoja ir NKA2 degtinės negėrė, jie gėrė alų. NKA2 juokais kažką pasakė, po to KAL1 pašoko ir pradėjo jį mušti. Pirmiausia KAL1 sulaužė stalą, o po to pradėjo mušti NKA2. Liudytoja nurodė visa tai mačiusi. Ji susikeikė ir klausė KAL1 , kodėl šis muša NKA2, bei liepė jo nemušti. KAL1 jai pasakė, kad ji tik pabandytų iškviesti policiją. Liudytoja nubėgo pas kaimynę, tačiau jos niekas neįsileido. Tada ji grįžo atgal ir atsigulė kitame kambaryje. Ryte nuėjo pas savo draugą LUD1 ir pasiūlė kartu nueiti pasižiūrėti NKA2. Buvo kalbama, kad gal reikėjo kviesti greitąją medicinos pagalbą. Kitą dieną liudytoją apžiūrėjo atvykęs ekspertas, vėliau ji buvo nuvežta į Jurbarką apžiūrai. Liudytoja nurodė, kad jos galva buvo praskelta, nes KAL1 jai buvo sudavęs. Liudytoja kartu su LUD1 nuėjo pas NKA2. Ji pasakė, kad NKA2 buvo sumuštas, o LUD1 iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Liudytoja buvo vietoje, kai atvyko greitoji medicinos pagalba. Ji nurodė padariusi klaidą, nes, laukdama greitosios medicinos pagalbos, surinko sulaužytas stalo dalis ir šiek tiek aptvarkė patalpas. Tuo metu NKA2 sunkiai kvėpavo. Vėliau jis buvo išvežtas į ligoninę, o po to liudytoja sužinojo, kad jis mirė. Liudytoja neprisimena, kurią valandą nuėjo pas NKA2 su alumi. KAL1 ir LUD4 galėjo ateiti apie 22 valandą, nes jiems atėjus jau buvo prietema. Prieš įvykį ji nepastebėjo jokių NKA2 sužalojimų, jis kalbėjo normaliai. Pas NKA2 liudytoja lankydavosi dažnai ir padėdavo atlikti reikalingus darbus. Ji nurodė, kad pas NKA2 nueidavo dažnai, tačiau nežino, kaip tą vakarą ten atsidūrė KAL1 ir LUD4 . Juos abu kartu pas NKA2 ji matė pirmą kartą. NKA2 kažką pasakė juokais, nes, liudytojos teigimu, mėgdavo juokauti. Po šių žodžių KAL1 puolė NKA2, sulaužė stalą ir stalo koja pradėjo jį mušti. Liudytoja nurodė, kad KAL1 smūgiavo NKA2 ir per galvą, tačiau ji nesuskaičiavo, kiek smūgių buvo suduota. Po šių smūgių NKA2 nieko nebesakė. Smūgių sudavimo metu jis buvo lovoje. Paprastai lovoje jis būdavo atsirėmęs į sieną. Įvykio metu iš lovos nebuvo išlipęs, nes sunkiai vaikščiojo. Liudytoja nurodė girdėjusi teiginį, kad NKA2 buvo išsitraukęs peilį, tačiau pati peilio nematė. KAL1 sakė, kad NKA2 jam įdūrė peiliu. Liudytojos teigimu, NKA2 negalėjo įdurti, nes net nebuvo išlipęs iš lovos. Ji peilio pas NKA2 nematė. Liudytoja buvo pjausčiusi dešrą virtuvėje, o alkoholį jie vartojo kambaryje. Iš virtuvės reikėjo pereiti į kambarį. Liudytojos teigimu, kambaryje peilio nebuvo ir ji jo tikrai nematė. Ji taip pat nematė, kad NKA2 prie savęs būtų turėjęs peilį ar kad būtų įdūręs KAL1 . Kiek liudytoja prisimena, ji nebuvo girta. Buvo išgėrusi, tačiau ne tiek, kad neprisimintų įvykio aplinkybių. Ji buvo atsinešusi porą didelės talpos alaus butelių, kuriuos kartu su NKA2 ir gėrė. Liudytoja negalėjo pasakyti, ar KAL1 atėjo blaivus. Atėjęs jis juokėsi, todėl liudytoja nežinojo, ar jis buvo išgėręs, ar apsvaigęs nuo kitų medžiagų. KAL1 ji šiek tiek pažinojo, tačiau su juo bendravo mažai. KAL1 liudytojai pasakė, kad ji tik pabandytų iškviesti policiją. Išėjusi iš NKA2 namų, liudytoja nuėjo pas kaimynę ir pabeldė, tačiau niekas neatidarė. Tada ji grįžo į NKA2 namus ir atsigulė kitame kambaryje. Ryte nuėjo pas LUD1 ir kartu su juo grįžo pas NKA2. Liudytoja nurodė nemačiusi kraujo ir nepastebėjusi, kad NKA2 galva būtų pramušta. Jo galva buvo visa pamėlusi, o kaip atrodė veidas, liudytoja neprisimena. Po sumušimo NKA2 jau nebekalbėjo. KAL1 ir LUD4 išėjo kartu. Liudytoja nurodė, kad po to, kai NKA2 buvo sumuštas, KAL1 jai pasakė, kad ji tik pabandytų iškviesti policiją, ir sudavė jai per galvą. Po to KAL1 ir LUD4 išėjo. Patikslino, kad NKA2 sunkiai vaikščiojo ir naudojosi lazdele. Jis galėdavo pavaikščioti po kambarį ir išeiti į lauką, tačiau turėjo problemų su kojomis. Nurodė, kad NKA2 sūnus jį lankydavo ir atveždavo maisto. Liudytoja pažinojo NKA2 sūnų, nes jie gyveno tame pačiame kaime. NKA2 apie savo sūnų nieko blogo nekalbėjo. Sūnus jam atveždavo maisto, palikdavo pinigų ir, liudytojos teigimu, tikrai juo rūpinosi. NKA2 vaikščiojo su lazdele. Jis pats pjaudavo žolę, o vaikai atvažiuodavo ir jam padėdavo. Nurodė, kad su NKA2 gyveno tame pačiame kaime ir kartu augo. Pas jį nueidavo kelis kartus per savaitę, todėl lankydavosi dažnai. NKA2 sūnus dirbdavo, o laisvu nuo darbo metu atvažiuodavo pas tėvą, nupirkdavo ir atveždavo jam maisto. Liudytoja nurodė, kad ji su kitais asmenimis padėjo NKA2 sunešti malkas į malkinę, o jo sūnus tuo metu buvo atvažiavęs ir atvežė maisto.

Atėjusi pas NKA2, liudytoja kartais aptvarkydavo namus, tačiau ir jis pats apsišluodavo. Liudytoja ne visada matydavo, kada atvažiuodavo NKA2 vaikai. Vaikai paimdavo jo drabužius, juos išskalbdavo ir grąžindavo.

Siekiant patikrinti liudytojos LUD3 parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 165-168; 173-175; 178-180).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025-08-07, liudytoja apklausta LUD3 parodė, kad 2025-08-06, apie 18 val., atėjo pas savo pažįstamą NKA2, adresu (duomenys neskelbtini), ir atsinešė alaus išgerti kartu su NKA2. Kurį laiką jie buvo dviese, vartojo alų. Maždaug apie 23 val. pas NKA2 atėjo neblaivūs KAL1 ir LUD4 . Jie dar atsinešė alkoholio ir visi kartu gėrė. Po kurio laiko įvyko žodinis konfliktas, negali pasakyti konkrečiai dėl ko, bet kažkas ne taip kažką pasakė, ir KAL1 pasiėmęs stalo medinę koją pradėjo mušti NKA2, šis nukrito ant lovos, ir daužė jį lovoje. Sudavė tikrai ne vieną kartą, trenkė į įvairias kūno vietas NKA2. LUD4 nieko nedarė, tiesiog sėdėjo prie stalo. Ji (liudytoja) pradėjo šaukti ant KAL1 , kad jis nemuštų NKA2. Tada KAL1 sulaužė medinį stalą ir stalo dalimi kelis kartus trenkė jai per galvą, pataikė ir į koją. Ji neatsimena kelis kartus KAL1 jai trenkė, tačiau ne vieną kartą. Ji dėl to pajuto didelį fizinį skausmą. KAL1 šaukė, kad reikia juos visus užmušti. Maždaug apie 4 val., ryto KAL1 kartu su LUD4 išėjo. Pagalvojo, kad NKA2 miega, ir pati nuėjo miegoti. Apie 8 val. ryto (2025-08-07) atsikėlė, priėjo prie NKA2, pajudino, jis kvėpavo, galvojo, kad dar vis miega, tada nuėjo pamaitinti jo šuns ir išėjo iki miestelio. Po maždaug valandos grįžo, rado jį tokį pat gulintį, jis kvėpavo, atėjo dar keli draugai - LUD1 ir kito vardo neatsimena, kurie pamatę NKA2 liepė jai kviesti greitąją pagalbą. Tada ji iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė NKA2 greitąją. Jeigu būtų supratusi, kad NKA2 blogai, būtų anksčiau iškvietusi pagalbą, tačiau tuo metu buvo neblaivi ir gerai nesiorientavo aplinkoje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025-09-08, liudytoja papildomai apklausta LUD3 parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 6 d. kartu su LUD1 atvyko į svečius pas NKA2. Pas NKA2 jie atvyko dienos metu, po pietų, tačiau tikslaus atvykimo laiko liudytoja nurodyti negalėjo. Atvykę visi vartojo alų. Vakare, tikslaus laiko liudytoja nurodyti negalėjo, LUD1 išėjo namo. Liudytoja liko kartu su NKA2 ir toliau su juo vartojo alų. Jiems būnant kartu, atvyko KAL1 ir LUD4 , kuriuos liudytoja nurodė gerai pažįstanti iš matymo. KAL1 ir LUD4 atsinešė du butelius degtinės – vieną 0,7 l talpos ir vieną 0,5 l talpos. Liudytoja degtinės nevartojo ir nurodė, kad nebuvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, nes tą vakarą vartojo tik alų. NKA2 degtinės taip pat nevartojo, o gėrė tik alų. Iš pradžių tarp NKA2 ir KAL1 bei LUD4 jokių konfliktų nekilo. Išgertuvės vyko tame pačiame kambaryje, kuriame NKA2 nuolat miegodavo. Liudytojos teigimu, KAL1 ir LUD4 atvykus, NKA2 tą vakarą iš savo kambario niekur nebuvo išėjęs. Liudytoja neprisiminė, kad tą vakarą NKA2 būtų išėjęs iš savo kambario į šalia esančią virtuvę ar į kitą kambarį. Kiek liudytoja prisiminė, NKA2 tą vakarą buvo savo lovoje ir vartojo alų. Liudytoja visą vakarą buvo šalia NKA2 – sėdėjo kambaryje ant fotelio. KAL1 ir LUD4 sėdėjo ant kitame kambaryje esančios lovos. Vartojant alkoholinius gėrimus tarp NKA2 ir KAL1 kilo žodinis konfliktas. Dėl kokių priežasčių kilo konfliktas, liudytoja nurodyti negalėjo, nes to neprisiminė. Liudytoja patikslino, kad, kiek prisimena, tarp LUD4 ir NKA2 jokio konflikto nebuvo. Bent jau ji nepamena, kad jie konfliktuotų. Paminėjo, kad nematė ir neprisimena, jog tą vakarą NKA2 būtų smurtavęs prieš LUD4 ar kad LUD4 būtų smurtavęs prieš NKA2. Ji nurodė, kad tarp KAL1 ir NKA2 kilo žodinis konfliktas, kurio metu KAL1 sulaužė kambaryje buvusį stalą. Liudytoja negalėjo paaiškinti, kaip tiksliai KAL1 sulaužė stalą, nes viskas vyko labai greitai. Ji matė, kaip KAL1 paėmė stalo koją ir ja pradėjo mušti NKA2. Liudytojos teigimu, KAL1 stalo koja sudavė ant lovos sėdinčiam NKA2 į galvos sritį. Tikslaus smūgių skaičiaus ji nurodyti negalėjo, tačiau teigė, kad jų buvo daugiau kaip dešimt. Mušdamas NKA2 KAL1 šaukė: „įdūrė ir dar pasuko“. Liudytoja nepastebėjo, kad NKA2 tuo metu būtų turėjęs peilį. Ji taip pat nematė, kad KAL1 iš kurios nors kūno vietos kraujuotų ar būtų už jos susiėmęs. Po minėtų KAL1 žodžių „įdūrė ir dar pasuko“ KAL1 nustojo mušti NKA2. Liudytoja matė, kad visas NKA2 veidas buvo kruvinas. KAL1 nuėjo prie kitos kambaryje buvusios lovos, atsisėdo ir necenzūriniais žodžiais keikė NKA2. Po kelių minučių KAL1 atsikėlė, paėmė medinę stalo koją, vėl priėjo prie NKA2 ir pradėjo jį mušti. Tuo metu NKA2 sėdėjo lovoje. Liudytoja matė, kad KAL1 medine stalo koja sudavė NKA2 į galvos sritį. Kiek tiksliai kartų buvo suduota, ji nurodyti negalėjo, tačiau smūgių buvo daug. Liudytoja norėjo, kad KAL1 nustotų mušti NKA2, todėl pasakė jam, kad šis nemuštų NKA2. KAL1 atsisuko į liudytoją, liepė jai nesikišti ir pagrasino, kad ji nekviestų policijos. Liudytojos teigimu, KAL1 atrodė įpykęs. Tuomet KAL1 paėmė stalo dalį ir, laikydamas ją rankose bei priėjęs prie liudytojos, trenkė jai per galvą ir įspyrė į dešinę koją. Liudytoja išsigando ir daugiau KAL1 nieko nesakė. Po to LUD4 ir KAL1 išėjo. NKA2 liko gulėti lovoje. Liudytojai atrodė, kad NKA2 užmigo, nes pradėjo knarkti. Ji nusprendė pasilikti pas NKA2 nakvoti, kad, pablogėjus jo būklei, galėtų iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Ryte atsikėlusi liudytoja išgirdo NKA2 knarkiant. Ji bandė jį pajudinti, tačiau NKA2 nejudėjo. Manydama, kad jis miega, liudytoja nuėjo pas LUD1 pasiimti pakrovėjo. Jai kartu su LUD1 grįžus į NKA2 namus, LUD1, pamatęs NKA2, liepė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, nes NKA2 jam atrodė prastos būklės. Liudytoja paskambino greitajai medicinos pagalbai, o po to nuėjo pas NKA2 kaimynę LUD2. Ji paprašė LUD2 apžiūrėti NKA2, nes šis atrodė prastai. Liudytoja žinojo, kad LUD2 anksčiau dirbo medike. Tuo metu NKA2 jau nereagavo. Vėliau atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir policijos pareigūnai. Dar prieš jiems atvykstant liudytoja nusprendė sutvarkyti kambarį: kambario viduryje buvusias sulaužyto stalo dalis surinko ir sudėjo į šalį. Liudytoja taip pat nurodė, kad tuo metu, kai KAL1 mušė ją ir NKA2, LUD4 nieko nedarė, neliepė KAL1 liautis ir nemušti. LUD4 tik buvo kambaryje ir sėdėjo ant lovos.

2025-09-11, parodymų patikrinimo vietoje metu LUD3 parodė, kad į NKA2 gyvenamąją vietą ji atėjo kartu su kitu asmeniu išgerti alaus. Apie 22 val. į minėtą vietą atėjo KAL1 ir dar vienas asmuo – LUD4. Liudytoja, paaiškindama įvykio aplinkybes ir naudodama manekeną, parodė, kad įvykio metu ji sėdėjo kambaryje ant fotelio, o NKA2 buvo pusiau sėdimoje padėtyje ant lovos. Kambaryje ant kitos lovos taip pat sėdėjo KAL1 ir dar vienas asmuo. Liudytojos teigimu, konfliktas kilo po to, kai NKA2 juokais kažką pasakė KAL1. Po šių NKA2 žodžių KAL1 pradėjo jį pulti. Liudytoja nurodė, kad įvykių metu pasimetė, todėl negalėjo paaiškinti, kaip tiksliai buvo sulaužytas kambaryje buvęs apvalus stalas. Ji matė, kaip KAL1, paėmęs apvalią stalo koją, pradėjo ja smūgiuoti NKA2 į galvą. Naudodama manekeną liudytoja parodė konkrečias smūgių sudavimo vietas galvos srityje. Tikslaus KAL1 suduotų smūgių skaičiaus ji nurodyti negalėjo, tačiau paaiškino, kad jų galėjo būti ne mažiau kaip dešimt. Liudytoja LUD3 dar papildomai parodė, kad KAL1 mušant NKA2 ji paklausė KAL1, kodėl šis jį muša. Tuo metu liudytoja sėdėjo fotelyje. KAL1, paėmęs stalo dalį, sudavė ja liudytojai į galvos sritį. Naudodama manekeną liudytoja parodė savo buvimo vietą fotelyje ir konkrečią vietą galvos srityje, į kurią jai buvo suduota. Jos teigimu, KAL1 į galvos sritį sudavė vieną arba du kartus bei pagrasino, kad ji nekviestų policijos. Patikslindama ankstesnės apklausos metu nurodytą aplinkybę dėl spyrio į koją, liudytoja paaiškino, kad KAL1, sudavęs jai į galvą, taip pat įspyrė į dešinę koją. Liudytoja iš pradžių nurodė, kad po to KAL1 ir LUD4 išėjo. Paklausta, kiek kartų KAL1 buvo priėjęs prie NKA2, ji nurodė, kad vieną kartą, o po to išėjo. Liudytojai priminus ankstesnės apklausos metu duotus parodymus apie tai, kad konflikto metu KAL1 buvo išsakęs žodžius apie dūrį, liudytoja paaiškino, jog paties dūrimo nematė. Ji tik girdėjo KAL1 sakant NKA2: „kūrva, gaidy, su peiliu man įdūrei“. Liudytoja nurodė, kad jokio peilio nematė. Paklausta, ar matė KAL1 susiėmusį už kurios nors kūno vietos, liudytoja patikslino, kad KAL1, pradėjęs mušti NKA2, buvo susiėmęs už šono, atsisėdo ant lovos ir išsakė žodžius apie tai, kad NKA2 jam įdūrė. Liudytoja iš pradžių nurodė, kad po to KAL1 ir LUD4 išėjo. Liudytoja patikslino, kad KAL1 dar kartą sudavė NKA2 ir tik po to išėjo. Liudytoja, naudodama manekeną, parodė NKA2 padėtį ant lovos kada jis buvo mušamas. Ji paguldė manekeną ant lovos pusiau gulimoje padėtyje ir paaiškino, kad KAL1 atsistojo nuo lovos bei stalo koja sudavė NKA2 smūgius. Liudytoja parodė, kad smūgiai buvo suduodami į galvos sritį ir kitas aplink ją esančias kūno vietas, tačiau tiksliau jų nurodyti negalėjo. Liudytoja paaiškino, kad įvykio metu buvo neblaivi, todėl visų aplinkybių tiksliai neprisimena. Jos teigimu, tuo metu ji buvo išgėrusi du didelės talpos alaus butelius („du bambalius“). Liudytoja taip pat nurodė nežinanti, kaip LUD4 ir KAL1 atsidūrė NKA2 namuose. Anksčiau jų pas NKA2 ji nebuvo mačiusi. Paklausta, kiek smūgių KAL1 sudavė NKA2 pakartotino smurtavimo metu, liudytoja nurodė to nežinanti. Po įvykio KAL1 ir LUD4 išėjo. Liudytoja nurodė, kad po to atsigulė po lova, o vėliau nuėjo pas LUD1 pasiimti pakrovėjo. Kartu su LUD1 grįžus į NKA2 namus, LUD1, įvertinęs NKA2 būklę, liepė liudytojai nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Liudytoja paaiškino, kad tuo metu buvo pasimetusi. Paklausta, ar KAL1 smūgius NKA2 sudavė tik stalo koja, ar naudojo ir kitą daiktą, liudytoja nurodė, kad KAL1 NKA2 mušė tik stalo koja.

Po ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo liudytoja LUD3 paaiškino, kad palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir juos tvirtina.

Iš liudytojo LUD4 parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas LUD4 parodė, kad NKA2 pažinojo kaip to paties kaimo gyventoją, tačiau giminystės ryšiais su juo susijęs nebuvo. Liudytojas patvirtino dalyvavęs nagrinėjamo įvykio metu, tačiau nurodė iki šiol nesuprantantis, dėl ko tiksliai kilo konfliktas. Tikslios įvykio datos neprisiminė, nurodė, kad įvykis galėjo būti maždaug prieš metus, šiltuoju metų laiku. Liudytojas paaiškino gyvenantis (duomenys neskelbtini), kur taip pat gyveno KAL1 . Tuo laikotarpiu jie kartu vartodavo alkoholinius gėrimus. Įvykio dieną buvo susitarę susitikti kitoje vietoje. KAL1 paskambino liudytojui ir pasiūlė susitikti parke bei išgerti butelį. Liudytojas nuėjo KAL1 tėvo gyvenamosios vietos link, tačiau KAL1 nesutiko. Vėliau KAL1 dar kartą paskambino ir paprašė ateiti pas NKA2, todėl liudytojas nuėjo į NKA2 gyvenamąją vietą. Atvykęs pas NKA2 liudytojas ten rado LUD3, LUD1, dar vieną jam nepažįstamą asmenį, NKA2 ir KAL1. Susirinkusieji vartojo alkoholinius gėrimus ir bendravo. Kaip tiksliai prasidėjo konfliktas, liudytojas gerai neprisiminė. Liudytojo teigimu, prasidėjus konfliktui jis bandė KAL1 tramdyti. Jis pabrėžė, kad KAL1 negynė, o siekė jį sulaikyti. Liudytojas nurodė, kad KAL1 pradėjo daužyti ir mėtyti baldus, o vėliau liudytojas išėjo namo. Liudytojas taip pat parodė, kad KAL1 ir NKA2 konfliktas buvo susijęs su tuo, jog NKA2 peiliu įdūrė KAL1. Liudytojo teigimu, jis pats iš NKA2 atėmė peilį ir išmetė jį pro langą. Liudytojas nurodė, kad konflikto metu NKA2 turėjo peilį, taip pat buvo atėjęs su pagaliu. Liudytojo teigimu, KAL1 ėmė baldus ir metė juos į lovą, kurioje buvo NKA2. Jis nurodė vieną ir antrą kartą bandęs KAL1 sulaikyti. KAL1 į NKA2 pusę metė stalą, kėdę ir kitus baldus ar jų dalis. Kuo labiau liudytojas bandė KAL1 tramdyti, tuo labiau šis niršo. Liudytojo vertinimu, KAL1 buvo susinervinęs dėl to, kad NKA2 jam įdūrė. Liudytojas nurodė, kad tuo metu jis bendravo su LUD3, o KAL1 ir NKA2 taip pat tarpusavyje kažką kalbėjo, tačiau jų pokalbio turinio liudytojas neprisiminė. Liudytojas nematė, kad KAL1 tiesiogiai smūgiuotų NKA2, tačiau matė, kaip KAL1 stipriai mėtė baldus NKA2 kryptimi, dėl ko šie lūžo. Kambaryje buvo daug sulūžusių daiktų ir jų dalių.

Vėliau liudytojas išėjo namo, todėl tolesnių įvykių nematė. Jam išeinant, KAL1 ir LUD3 liko įvykio vietoje. Liudytojas taip pat nurodė, kad konflikto metu NKA2 buvo sėdimoje padėtyje, o ginčo metu buvo ir atsistojęs. Liudytojas paaiškino, kad į NKA2 namus atėjo blaivus, nes jam reikėjo vykti į darbą. Tačiau būdamas NKA2 namuose vartojo alkoholinius gėrimus ir vėliau jau jautėsi apsvaigęs. Patikslino, kad po įvykio jam paskambino KAL1 ir pasakė, jog ten yra kraujo ir jis bijo pažiūrėti. Liudytojas nuėjo pas KAL1, jie kurį laiką bendravo, o vėliau atvyko policijos pareigūnai. Liudytojas neprisiminė, kad tuo metu būtų kalbėję apie NKA2, tačiau nurodė, jog galėjo būti gauta informacija, kad į įvykio vietą buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba. Nurodė, kad NKA2 namuose lankėsi pirmą kartą. Jo teigimu, namų vidus buvo kiek apleistas, kaip, jo vertinimu, būdinga senyvo amžiaus žmogaus būstui, tačiau kiemas buvo tvarkingas ir prižiūrėtas. Nurodė apie NKA2 sveikatos būklę nieko nežinojęs.

Siekiant patikrinti liudytojo LUD4 parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 174-176).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025-08-08, įtariamuoju apklaustas LUD4 parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). KAL1 yra jo draugas. Jie abu gyvena tame pačiame miestelyje. NKA2 yra jo geras pažįstamas, su kuriuo taip pat gyvena tame pačiame miestelyje. LUD3 taip pat yra jo gera pažįstama ir gyvena tame pačiame miestelyje kaip ir jis. Su visais išvardytais asmenimis įtariamasis bendrauja, taip pat kartais su jais susitinka vartoti alkoholio. 2025 m. rugpjūčio 6 d., apie 22.00 val., įtariamasis vienas nuėjo į NKA2 namus. Tikslaus jo gyvenamosios vietos adreso nežino, tačiau, kaip jau minėjo, NKA2 gyvena tame pačiame miestelyje kaip ir jis, maždaug vieno kilometro atstumu nuo jo namų, trijų butų name. Įtariamasis nurodė į NKA2 namus nuėjęs būdamas blaivus ir su savimi alkoholio nesinešęs. Ėjimo tikslas buvo NKA2 namuose susitikti su draugu KAL1 , nes jis tuo metu taip pat buvo NKA2 namuose. Įtariamasis tai žinojo, nes prieš tai su KAL1 buvo susiskambinęs. Atėjęs į NKA2 namus įtariamasis juose rado NKA2, KAL1 , LUD3 , LUD1, kurio pavardės nežino ir kurį vadina „(duomenys neskelbtini)“, bei dar vieną vyriškį. Įtariamasis nurodė, kad LUD1 gyvena tame pačiame miestelyje kaip ir jis, yra jį anksčiau matęs, jo telefono numerio neturi ir su juo nebendrauja. Kito vyriškio vardo ir pavardės įtariamasis nežino. Jį yra matęs iš matymo, žino, kad jis dirba viešuosius darbus ir gyvena tame pačiame miestelyje kaip ir jis, tačiau jo telefono numerio neturi ir su juo nebendrauja. Nurodė, kad kai jis atėjo pas NKA2, minėti penki asmenys vartojo alkoholį. Viso buvo šeši asmenys, įskaitant jį. LUD4 nurodė, kad pas NKA2 buvo vienas kambarys ir virtuvė. Pas jį jis tada lankėsi pirmą kartą. Visi NKA2 namuose buvę asmenys gėrė stiprų alų, degtinę. Sėdėjo aplink stalą ant kėdžių, lovos ir tokio kaip fotelio. Ant stalo LUD4 matė tris alaus butelius: du butelius po 2 litrus ir vieną 1,5 litro talpos butelį, apie 6 laipsnių stiprumo, ir tris degtinės butelius: du butelius po 0,5 litro ir vieną 0,7 litro talpos butelį. Vienas degtinės butelis vadinosi „Stumbras“, o kokie kiti – nežino. LUD4 nurodė, kad, kai atėjo, jau buvo apsvaigę visi. Jis su visais pasisveikino, tačiau jie jau buvo nemažai išgėrę alkoholio, o jo draugas KAL1 buvo taip pat stipriai apsvaigęs. NKA2 taip pat atrodė stipriai neblaivus, kalbėjo nesąmones. LUD4 prisėdo prie minėtų asmenų ir taip pat pradėjo vartoti alkoholį. Kažkur po valandos iš NKA2 namų išėjo vyriškis, kurio jis nepažinojo, tik žino, kad dirba viešuosius darbus. Tada maždaug dar po valandos iš NKA2 namų išėjo ir LUD1, kurio pavardės nežino. Kai šie du asmenys išėjo iš NKA2 namų, juose liko keturiese: jis ( LUD4 ), KAL1 , NKA2 ir LUD3 . LUD4 nurodė, kad toliau gėrė alkoholį NKA2 namuose, kambaryje prie stalo susėdę. Pats išgėrė apie pusę butelio degtinės. Nesijautė neblaivus, tik truputį apsvaigęs, todėl viską prisimena iš to vakaro. Taip begeriant alkoholį NKA2 pradėjo konfliktą su KAL1 . NKA2 pradėjo kabinėtis prie KAL1, kalbėjo apie kalėjimus, pradėjo klausti, kur KAL1 sėdėjo. Taip žodis po žodžio tarp jų prasidėjo konfliktas. LUD4 su LUD3 į jų žodinį konfliktą nesikišo. LUD4 nurodė, kad konfliktavo jie abu žodžiu apie vieną valandą. Konfliktas galėjo būti jau po vidurnakčio, tai yra 2025 m. rugpjūčio 7 d., apie 01.00 val. Tada konflikto metu NKA2 atsistojo nuo lovos prie stalo, ant kurios sėdėjo. Tada pasakė, jog eina pamyžti, ir nuėjo į virtuvę. LUD4 sėdėjo prie stalo su LUD3 ir KAL1. Ką veikė NKA2, nuėjęs į virtuvę, jis nematė. LUD4 nurodė, kad NKA2 virtuvėje buvo apie 5 minutes. Taip pat nesigilino, ką jis ten veikė. NKA2 nuėjęs į virtuvę, LUD4 teigimu, po maždaug 5 minučių grįžo iš virtuvės į kambarį įsiutęs, supykęs. Tada maždaug už 5 minučių LUD4 pamatė, kaip NKA2 atbėga iš virtuvės rankoje laikydamas medinį pagalį. Pagalys buvo panašus kaip keturkampis, apie 0,5 metro ilgio. Kurioje rankoje laikė – jis nepasakys. Taip laikydamas pagalį NKA2 įbėgo į kambarį, kuriame buvo minėti asmenys, ir bėgo link LUD4 laikydamas pagalį rankoje, juo išsimojo. LUD4 atsistojo tikslu gintis, nes suprato, jog jis suduos su tuo pagaliu. LUD4 atsistojo ir viena ranka sugriebė NKA2, jau buvusį užsimojusį su pagaliu. Nurodė, kad NKA2 jau buvo užsimojęs smogti. Jis atsistojo ir vienos rankos riešu užsidengė savo veidą, kita ranka sugriebė pagalį, kuriuo NKA2 jau buvo užsimojęs jam suduoti. Tuo pačiu metu koja atsispyrė į NKA2 pilvą. Nuo spyrio NKA2 nukrito ant žemės. Tada ranka spausdamas NKA2 krūtinę ir taip spausdamas jį pasakė: „raminkis, ką čia darai“. Tada prie gulinčio NKA2 priėjo KAL1. Rankomis sugriebė už drabužių, nunešė ir pasodino ant lovos tame pačiame kambaryje. Smurto tuo metu jokio nenaudojo. Bet tada išgirdo kaip KAL1 sako „žiūrėk, gaidys padūrė ir dar pasuko“. KAL1 tada atsitraukė per kelis žingsnius nuo sėdinčio NKA2. Paties dūrio nematė, tačiau pamatė pas sėdintį ant lovos NKA2 rankoje peilį. Peilį matė gerai, kambarys buvo apšviestas. Peilis buvo maždaug 10 cm., ilgio, su geležte, lyg juodos spalvos rankena, bet gerai nepamena. Tai buvo virtuvinis peilis. Priėjęs griebė už peilio, norėdamas jo atimti. Sugriebė savo dešine ranka už peilio geležtės, ir tuo metu peiliu įsipjovė delną. Sugriebė pats, NKA2 nedūrė, tiesiog laikė rankoje. Sugriebęs už geležtės peilį, susižalojo, bet peilį ir NKA2 rankų išlupo. Peilį iš karto metė pro atidarytą kambario langą į kiemą, į lauką. Tada supykęs KAL1 pribėgo prie sėdinčio jau be peilio NKA2 ir sudavė smūgius rankomis: sudavė smūgius į galvos sritį. Matė, kad į galvą sudavė ne mažiau nei 4 smūgius. NKA2 nuo smūgių atsigulė ant lovos. Kai KAL1 sudavinėjo smūgius NKA2, tuo metu apvirto stalas ir nuo jo esantys daiktai pabiro ant grindų. Matyt KAL1 stalą netyčia pajudino. Tada pradėjo rinkti nukritusius ant grindų daiktus: butelį, taip pat vandens ąsotį, puodukus. Tuomet pradėjo LUD3 šaukti, jog KAL1 nustotų mušti NKA2, nes ji iškvies policiją. Tuo metu KAL1 rankomis paėmė apverstą stalą nuo grindų, pakėlė ir metė į tą pusę, kur gulėjo NKA2 ir sėdėjo LUD3. Stalas pataikė į sieną prie LUD3 ir NKA2, ir į juos. Tada KAL1 dar kartą paėmė tą patį stalą ir metė į tą vietą kur sėdėjo ant lovos LUD3 ir gulėjo NKA2. Stalas vėl atsitrenkė ir į sieną, ir į NKA2 bei LUD3. Stalas sulūžo į dalis, kurios išsimėtė po kambarį. Tada pamatęs, kad čia vyksta konfliktas, LUD4 išėjo iš NKA2 namų. Eidamas link išėjimo durų, prieškambaryje, dar išgirdo smūgį - lyg kažką metė į sieną. Smūgio garsas buvo stiprus, tačiau nematė kur ir kam pataikė. Pats grįžo į namus ir nuėjo miegoti. Kitą dieną (2025-08-07), apie 09:00 val., jam paskambino KAL1 ir pasakė, kad šlapinasi krauju. Galvojo, jog jam NKA2 perdūrė inkstą. Tada maždaug po valandos LUD4 atėjo į svečius pas KAL1 . Abu gėrė degtinės butelį. Begeriant klausinėjo kaip viskas baigėsi naktį. KAL1 atsakė, kad ir pats po jo iš karto išėjo. Taip begeriant degtinę, į KAL1 namus atvyko policijos pareigūnai ir juos sulaikė dėl nakties įvykio. Iš pareigūnų sužinojo, jog NKA2 išvežė į ligoninę.

2025-08-08 – 2025-08-12, parodymų patikrinimo vietoje metu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose LUD4 buvo paprašytas nuvykti į įvykio vietą ir parodyti, kur ir kaip buvo sužalotas NKA2. LUD4 sutiko tai padaryti, todėl tarnybiniu automobiliu buvo nuvykta prie NKA2 gyvenamosios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) 2025 m. rugpjūčio 8 d., 14.06 val., parodymų patikrinimas vietoje buvo pradėtas filmuoti. LUD4 buvo dar kartą paklausta, ar sutinka parodyti, kur ir kaip viskas vyko. LUD4 sutiko ir vedė į namus, kuriuose viskas vyko. Jis paaiškino, kad pasibeldė į duris ir užėjo į vidų, nes atėjo vienas. Nuėjęs į už virtuvės esantį kambarį, LUD4 parodė, kur kambaryje sėdėjo žmonės. Ant lovos sėdėjo NKA2, o KAL1 sėdėjo ant kėdės. LUD4 taip pat prisėdo ant kitos kėdės, šalia KAL1.

LUD4 paaiškino, kad jis turėjo susitikti su KAL1, tačiau pradėjo lyti ir KAL1 jam liepė ateiti į šią vietą. Jam atėjus, jie gėrė degtinę. Begeriant išėjo jaunas vyras, paskui išėjo LUD1. Kambaryje liko keturiese. LUD4 parodė, kur visi sėdėjo. LUD3 sėdėjo ant fotelio, NKA2 – ant lovos, o KAL1 ir LUD4 – ant kėdžių. Jie toliau gėrė. Po to NKA2 susiginčijo su KAL1. NKA2 pradėjo kalbėti, kad yra tarnavęs Afganistane, galėtų mesti peilį ir pataikyti į galvą. NKA2 pradėjo kalbėti nesąmones. Po to NKA2 paklausė KAL1, kur šis „sėdėjo“. KAL1 juokais atsakė, kad „gaidyne“. NKA2 tai nepatiko ir jis nusispjovė. KAL1 pajuokavo, kad ir NKA2 yra sėdėjęs „gaidyne“, nes „bachūrai“ taip nesispjaudo. Tada NKA2 pasakė, kad eina nusišlapinti, ir nuėjo virtuvės link. LUD4 patikslino, kad kibiras, į kurį visi šlapinosi, stovėjo virtuvėje, ir parodė jo vietą. Visi eidavo šlapintis į tą kibirą. LUD4 matė, kad NKA2 nuėjo į virtuvę, tačiau prie kibiro tikrai nėjo. NKA2 užtruko ilgai, maždaug penkias minutes. Iš ten NKA2 atėjo su pagaliu ir juo užsimojo. Tada LUD4 atstatė ranką, atėmė iš NKA2 pagalį ir nuspyrė NKA2. LUD4 imituodamas NKA2 veiksmus, parodė, kaip NKA2 su pagaliu ėjo į kambarį. NKA2 buvo užsimojęs pagaliu ir žiūrėjo į LUD4 . LUD4 parodė, kad jis atsistojo, ištiesė ranką, sugriebė pagalį ir spyrė NKA2. NKA2 nuvirto. Pagalys buvo purvinas. LUD4 kambaryje ieškojo pagalio ir rado jo dalį. Jis paaiškino, kad pagalys buvo nešvarus, neapvalus, panašus į lentą. Parodymų patikrinimo vietoje metu kambaryje buvo rasta ir kita to paties pagalio dalis. Abi to paties pagalio dalys buvo paimtos. Paprašytas dar kartą parodyti, kaip NKA2 su pagaliu ėjo į kambarį, LUD4 parodė, kad NKA2 buvo užsimojęs pagaliu. Tada LUD4 pakartojo savo veiksmus: atsistojo, ištiesė ranką, pagalys pataikė jam į ranką, jis sugriebė pagalį, jį ištraukė ir spyrė NKA2. LUD4 parodė, kaip spyrė NKA2, pataikydamas kažkur į pilvą. NKA2 gavęs spyrį, atbulas traukėsi, galėjo užkliūti už vamzdžio ir pargriuvo aukštielninkas. LUD4 prispaudė NKA2 prie grindų. LUD4 patikslino, kad NKA2 atėjus į kambarį, šis pagaliu pataikė LUD4 į dešinės rankos dilbį. Paguldydamas lėlę LUD4 parodė, kur nukrito NKA2 – virtuvėje, ant nugaros. Jis paaiškino, kad pagalį numetė, priėjo prie NKA2 ir prispaudė jį prie grindų. Parodė, kaip prispaudė NKA2, ir nurodė, kad jį prie grindų prispaudė keliu, spausdamas krūtinę. LUD4 liepė NKA2 ramintis. Paaiškino, kad šioje vietoje NKA2 smūgių nesudavė, tik jį prispaudė ir šiek tiek palaikė. Vėliau atėjo KAL1 . KAL1 sugriebė NKA2 už drabužių krūtinės srityje, pakėlė jį ir nutempė iki lovos, ant kurios pasodino arba paguldė. Tuomet KAL1 pasakė, kad NKA2 jam įdūrė peiliu ir dar peilį pasuko. KAL1 atsitraukė, o jis prišoko prie NKA2, sugriebė peilį ir išmetė jį pro atidarytą langą. Tai buvo virtuvinis peilis. Kai sugriebė peilį, tai įsidūrė į dešinės rankos delną. Parodė žaizdą. Nes jis sugriebė peilį už geležtės, išplėšė jį NKA2 iš rankos ir iš karto išmetė pro langą. Po to KAL1 priėjo prie NKA2 ir davė jam „žuvų“. LUD4 paaiškino, kad KAL1 sudavė NKA2 tris arba keturis smūgius rankų delnais į veidą. KAL1 smūgiavo ne kumščiu, o delnu. LUD3 pradėjo šaukti. NKA2 nukrito, galimai prarado sąmonę. NKA2 nukrito ir gulėjo, o KAL1 buvo padurtas ir pasimetęs. LUD4 paaiškino matęs, kaip KAL1 sudavė NKA2 pirmą smūgį. Tai buvo smūgis delnu. Smūgiuodamas lėlei LUD4 parodė, kaip KAL1 delnu sudavė NKA2 į veidą. Kitų smūgių LUD4 nematė, nes rinko nuo žemės daiktus. Jis juos tik girdėjo. Pagal garsą LUD4 sprendė, kad tai buvo smūgiai delnu. Jo teigimu, buvo suduoti trys arba keturi smūgiai. LUD4 paguldė lėlę taip, kaip po smūgių liko gulėti NKA2 – ant lovos, ant nugaros, rankomis užsidengęs galvą. Paaiškino, kad po to ant fotelio sėdėjusi LUD3 šaukė nesavu balsu. KAL1 nuėjo į kambarį, kuriame buvo stalas, ir metė jį į LUD3, ties NKA2. KAL1 stalą metė vieną kartą, paskui antrą kartą. Jis parodė, kur stovėjo stalas ir kur KAL1 jį metė. Jis taip pat parodė, kaip KAL1, priėjęs prie LUD3 ir NKA2, metė stalą jų link. Paaiškino, kad stalu kliuvo abiem – ir LUD3, ir NKA2. Po to LUD4 iš karto išėjo. Išeidamas LUD4 dar girdėjo smūgį, trenksmą, tačiau išėjo namo ir nematė, kas vyko toliau. Kitą rytą paskambinęs KAL1 jam pasakė, kad irgi išėjo. Paklaustas, ar daugiau matė NKA2 suduotų smūgių, LUD4 atsakė, kad nematė. Jis taip pat nematė, kad NKA2 būtų mušamas lazda. Paklaustas LUD4 atsakė, kad, kai KAL1 ėjo suduoti smūgių NKA2, jis bandė raminti KAL1. Kai jis išmetė peilį ir KAL1 atbėgo mušti NKA2, jam kliudė stalas, todėl šis apvirto. Tiksliau, nuo stalo išsivartė visi ant jo buvę daiktai, gėrimai. LUD4 paaiškino, kad jis daugiau smūgių NKA2 nesudavė, tik buvo jį prispaudęs. Po KAL1 mušimo NKA2 buvo užsidengęs galvą rankomis. NKA2 buvo sąmoningas. Jis nematė, ar NKA2 buvo kruvinas. Dar paaiškino, kad LUD3 smūgių nesudavė. Jis nurodė, kad galbūt LUD3 gavo smūgį stalu. Paaiškino, kad viską gerai prisimena, nes į šią vietą atėjo blaivus. Jis atėjo apie 22 valandą, o namo grįžo prieš 2 valandą. Iki konflikto jie spėjo išgerti pusantro butelio degtinės – 0,5 litro ir 0,7 litro talpos butelius. Paaiškino, kad, kadangi į šią vietą atėjo blaivus, įvykio metu girtas nebuvo. Jis nurodė, kad konfliktas įvyko maždaug po trijų–keturių valandų nuo jo atėjimo. Paprašytas dar kartą parodyti, per kurį langą buvo išmestas iš NKA2 atimtas peilis, LUD4 išėjo į lauką. Netoli to paties lango, pievelėje, buvo rastas virtuvinis peilis. LUD4 patvirtino, kad tai tas pats peilis, kuris buvo atimtas iš NKA2 ir išmestas pro langą. Peilis buvo paimtas. Dar paaiškino, kad, kai tą naktį išėjo iš šios vietos, KAL1 jau nebematė. KAL1 jam paskambino ryte.

Po ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo liudytojas LUD4 paaiškino, kad palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir juos tvirtina. Dar patikslino, kad NKA2 su pagaliu atėjo iš virtuvės. Anksčiau NKA2 vaikščiojo be lazdelės. LUD4 jį prieš tai buvo seniai matęs. Pagalį NKA2 atsinešė. Jis buvo kažkur išėjęs į virtuvę, tačiau LUD4 neprisiminė tikslių aplinkybių ir nurodė, kad NKA2 iš virtuvės neatbėgo. LUD4 patvirtino, kad viskas nurodyta teisingai. Jis matė, kaip KAL1 mušė NKA2, tačiau nematė, kad KAL1 trenktų NKA2 per galvą stalo koja. Parodė, kad KAL1 kalbėjosi su NKA2, o LUD4 daugiau kalbėjosi su LUD3. Dar patikslino, kad peilį pamatė tada, kai buvo įdurta KAL1 . KAL1 vedė NKA2 pasodinti ant lovos, tiksliau, padėjo jam nueiti iki lovos. Prieš tai NKA2 puolė jį ( LUD4 ) su pagaliu, todėl jis jį atstūmė. NKA2 pargriuvo, o jis jį prispaudė ranka, atėmė pagalį ir liepė ramintis. Atėjęs KAL1 pakėlė NKA2 už drabužių. Tuomet KAL1 pasakė, kad NKA2 jam įdūrė ir pasuko peilį. LUD4 sugriebė peilį, jį ištraukė ir išmetė pro langą. Peilis buvo virtuvinis. Liudytojui LUD4 buvo parodyta byloje esanti peilio fotonuotrauka (2 t., b. l. 74–113, fotonuotrauka Nr. 55, bylos lapas 106). Liudytojas patvirtino, kad tai buvo tas pats peilis ir kad šį peilį matė pas NKA2. Liudytojui taip pat buvo parodytos fotonuotraukos Nr. 36–37. Liudytojas LUD4 parodė, kad nuotraukoje pavaizduotas peilis buvo panašus į jo matytą peilį. Kiek jis prisiminė, peilis buvo su juoda rankena.

Iš liudytojo LUD1 parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas LUD1 parodė, kad NKA2 jam nebuvo giminaitis, tačiau buvo jo draugas. KAL1 jis pažinojo, tačiau su juo nedraugavo. Liudytojas nežinojo apie jokį konfliktą tarp KAL1 ir NKA2. Pas NKA2 jam tekdavo lankytis, jis padėdavo NKA2 atlikti įvairius darbus, taip pat kartu vartodavo alkoholį. LUD3 liudytojas pažinojo gerai ir su ja bendravo. Tą vakarą liudytojas buvo pas NKA2, kai atėjo KAL1 . Alkoholį vartojo jis, LUD3, NKA2 ir KAL1. Liudytojas kartu su LUD3 dieną buvo atėjęs pas NKA2, kuris gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, name Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu NKA2 buvo sveikas, nesumuštas, kalbėjo, jo būklė buvo gera. Visi kartu vartojo alkoholį. Pas NKA2 liudytojas praleido apie tris valandas, o paskui išėjo, nes, kaip pats nurodė, buvo išgėręs savo alkoholio dozę. LUD3 pas NKA2 liko. KAL1 taip pat buvo atėjęs, išgėrė degtinės ir išėjo. Visą laiką, kol jis ( LUD1 ) buvo pas NKA2, jokio konflikto jo akivaizdoje nebuvo. LUD4 buvo atėjęs su KAL1 . Liudytojo akivaizdoje NKA2 tikrai su niekuo nekonfliktavo, taip pat nebuvo laužomi jokie daiktai. NKA2 namuose buvo tvarkinga. NKA2 dažnai lankydavo jo sūnus. NKA2 sunkiai vaikščiojo, naudojosi lazdele, tačiau vaikščiodavo po namus ir kiemą. Patikslino, kad kitą dieną apie 8–9 valandą ryto pas jį atėjo LUD3 ir pasakė, kad, jam išėjus, KAL1 sumušė NKA2. Liudytojas pasiūlė eiti pažiūrėti NKA2. Atėjęs jis pamatė, kad aplink NKA2 burną buvo pridžiūvusio kraujo. NKA2 pradėjo springti, todėl liudytojas liepė LUD3 iškviesti medikus. Atvykę medikai liudytoją išprašė. Jo atžvilgiu NKA2 nebuvo konfliktiškas. Ar NKA2 buvo konfliktiškas kitų asmenų atžvilgiu, jis nežino. Su KAL1 jis ( LUD1 ) bendravo mažai, todėl apie jį nieko nežino. Dar paminėjo, kad pas NKA2 lankydavosi labai dažnai ir jam padėdavo. NKA2 sūnus atvažiuodavo du – tris kartus per savaitę, atveždavo maisto ir daugiau padėdavo NKA2. Liudytojas nebuvo matęs ir nežinojo, kas skalbdavo NKA2 drabužius. Kiek jis prisimena, ko NKA2 paprašydavo, jo sūnus jam ir atveždavo. Liudytojo NKA2 prašydavo parnešti alaus arba cigarečių. Liudytojas padėdavo sutvarkyti aplinką. Malkomis NKA2 pasirūpindavo pats iš savo pensijos, o liudytojas padėdavo jas suskaldyti.

Siekiant patikrinti liudytojo LUD1 parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 2-5).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025-09-08, liudytoju apklaustas LUD1 parodė, kad pažįsta NKA2, pas jį dažnai lankydavosi svečiuose ir su juo dažnai bendraudavo. 2025 m. rugpjūčio 6 d., jis ( LUD1 ) buvo užsukęs pas NKA2, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Pas NKA2 jis atvyko kartu su LUD3 . Jie atėjo dienos metu, po pietų. Tikslaus laiko LUD1 neprisimena, tačiau tai galėjo būti apie 13.00–14.00 valandą. Būdami NKA2 namuose, visi vartojo alkoholį – gėrė alų. LUD1 , LUD3 ir NKA2 buvimo kartu metu jokių konfliktų tarp jų nekilo. LUD1 paaiškino, kad niekada nėra konfliktavęs nei su NKA2, nei su LUD3 . Vakare, tikslaus laiko neprisimena, tačiau tai galėjo būti apie 22.00 valandą, LUD1 nusprendė eiti namo, nes jautėsi labai girtas. Jis gyvena tame pačiame miestelyje kaip ir NKA2, todėl iki jo namų nuo NKA2 namų yra apie 500 metrų. LUD3 liko pas NKA2 toliau vartoti alkoholį. LUD1 išeinant iš NKA2 namų, daugiau kitų asmenų pas jį atėjusių nebuvo. Kitą rytą, apie 8.00 valandą, į LUD1 namus atėjo LUD3 . Ji paprašė jo telefono įkroviklio, nes jos telefonas buvo išsikrovęs. LUD1 padavus jai įkroviklį, LUD3 pradėjo pasakoti, kad praėjusį vakarą NKA2 sumušė KAL1 . LUD3 pasakojo, kad KAL1 sulaužė stalą ir stalo koja mušė NKA2. Ji taip pat pasakojo, kad NKA2 buvo suduota į galvos sritį ir smilkinį. Smulkiau, kas įvyko, LUD3 nepasakojo, o LUD1 jos apie tai neklausinėjo. LUD1 LUD3 pasiūlė nueiti iki NKA2 namų ir pažiūrėti, kaip jis jaučiasi, bei išgerti dar alaus. Jiems nuėjus iki NKA2 namų, LUD1 pamatė, kad NKA2 guli savo lovoje ir yra miegamajame. LUD1 pastebėjo, kad NKA2 iš nosies ir burnos buvo išbėgęs kraujas. Jis taip pat matė, kad kraujas jau sukrešėjęs. NKA2 jam atrodė dar kažkiek sąmoningas, nes pradėjo springti. LUD1 išsigando, kad NKA2 gali užspringti, todėl pavertė jį ant kairiojo šono. LUD1 liepė LUD3 kviesti greitąją medicinos pagalbą. Abu labai išsigando. LUD3 nubėgo pas kaimynę LUD2 , nes žinojo, kad ši anksčiau buvo medicinos darbuotoja. LUD1 liko prie NKA2. LUD3 su kaimyne LUD2 sugrįžus, LUD2 patikrino NKA2 pulsą. LUD1 paaiškino, kad tuo metu NKA2 pulsas dar buvo juntamas. Netrukus atvyko medicinos darbuotojai, kurie NKA2 išvežė į ligoninę. Atvykus medicinos darbuotojams, taip pat atvyko policijos pareigūnai. LUD1 paaiškino, kad įvykio, kurio metu buvo sužalotas NKA2, vietoje nebuvo ir nieko nematė. Apie įvykį jam papasakojo tik LUD3 .

Po ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo liudytojas LUD1 paaiškino, kad palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir juos tvirtina. Dar patikslino, kad NKA2 sūnus jį veždavo pas gydytojus. Tai yra matęs keletą kartų.

Iš liudytojos LUD2 parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta LUD2 parodė, kad KAL1 pažįsta kaip kaimo gyventoją. Liudytoja nurodė, kad į teismą buvo pakviesta dėl to, jog rado negyvą žmogų. Ji nusprendė, kad žmogus yra miręs, nes iš jo nosies ir burnos buvo ištekėjęs ir sukrešėjęs kraujas, o pats žmogus nejudėjo. Liudytoja tiksliai neprisiminė, kada tai įvyko, tačiau nurodė, kad tuo metu buvo šviesu. Pas ją atėjo LUD3 . Liudytoja paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). LUD3 atbėgo pas ją ir pasakė, kad NKA2 kažkas negerai, bei paprašė nueiti jo apžiūrėti. Liudytoja nuėjo pas NKA2 ir pamatė, kad šis gulėjo lovoje, iš jo burnos ir nosies buvo ištekėjęs ir sukrešėjęs kraujas, jis nejudėjo. Ji patikrino NKA2 būklę, paspausdama arteriją, ir nustatė, kad pulsas dar buvo juntamas, širdis plakė. Tuomet ji nurodė nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą, nes pati vos laikėsi ant kojų. LUD3 ir kiti ten buvę asmenys liko kviesti greitosios medicinos pagalbos, o ji išėjo. Ji nurodė gyvenanti tame pačiame name ir mačiusi, kaip atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai bei išnešė NKA2. Liudytoja paaiškino, kad NKA2 buvo jos kaimynas. Jos sūnus lankydavosi pas NKA2 ir tikrai pas jį atvažiuodavo. Liudytoja nurodė nežinanti, ar NKA2 gyveno tvarkingai, nes pati pas jį retai užeidavo. Ji paaiškino, kad pas NKA2 kartais ateidavo draugų, tačiau jokio triukšmo nebūdavo. Ji NKA2 dažnai matydavo vaikštantį po kiemą ir pasiramsčiuojantį lazdele. Jis eidavo atsinešti malkų, prisidėdavo jų į nedidelę dėžutę, o vėliau grįždavo į savo butą. Liudytoja nurodė niekada netikrinusi, ar NKA2 vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau manė, kad jis tikriausiai išgerdavo, nes pas jį ateidavo draugų, su kuriais jis pasėdėdavo. Apie NKA2 mirtį ji sužinojo vėliau, nes greitosios medicinos pagalbos darbuotojai jį išvežė dar gyvą. Apie tai, kad NKA2 mirė tą pačią parą, jai pranešė į kiemą atėjęs sūnus. Ji paaiškino, kad vėliau, paaiškėjus įvykio aplinkybėms, su ja kalbėjosi įvykio vietoje buvusi moteris, kuri pasakė, kad buvo atėjęs KAL1 ir ten kažkas įvyko. Tačiau liudytoja nurodė negalinti tiksliai papasakoti, kaip viskas įvyko, nes apie įvykio aplinkybes žino tik iš LUD3 pasakojimo. Liudytojos teigimu, LUD3 jai pasakojo, kad naktį buvo atėjęs KAL1 ir dar vienas asmuo, o vėliau jie pradėjo mušti NKA2. LUD3 taip pat pasakojo, kad ji bandė KAL1 sudrausminti, klausdama, ką šis daro, tačiau KAL1 jai sudavė per galvą, petį ir dar įspyrė į kojas. Liudytoja nurodė, kad būtent taip jai pasakojo LUD3 . Ji su KAL1 bendrauja tik atsitiktinai susitikusi gatvėje, kai pasisveikina. Ji nurodė negalinti apibūdinti KAL1 kaip žmogaus, nes kiekvienas gyvena savaip. KAL1 tėvas gyvena netoli jos gyvenamosios vietos, maždaug už 500 metrų. Nurodė nežinanti, ar NKA2 turėjo su kuo nors nesutarimų. Ji apibūdino NKA2 kaip nepiktą ir ramų žmogų, kuris niekada prie jos nepriekabiavo. Kalbėdama apie NKA2 sveikatos būklę, liudytoja nurodė, kad jis vaikščiodavo pasiramsčiuodamas lazdele, nes jam buvo lūžusios kojos ir kažkada buvo lūžusi ranka.

Siekiant patikrinti liudytojos LUD2 parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 141-144).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025-09-11, liudytoja apklausta LUD2 parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). NKA2 gyveno (duomenys neskelbtini). Liudytojos teigimu, NKA2 minėtame bute gyveno vienas, tačiau prieš metus jo sugyventinė numirė.

Nurodė, kad NKA2 alkoholinius gėrimus vartodavo, tačiau jį girtą matydavo retai. Ji neprisimena, kad 2025-08-06 būtų girdėjusi kokį nors triukšmą iš NKA2 buto ar mačiusi, kad pas jį būtų atėję asmenų. 2025-08-07, apie 11 val., liudytoja buvo namuose, kai pas ją atbėgo kaimynė LUD3 . LUD3 paprašė nueiti pažiūrėti NKA2, nes šiam buvo negerai. Liudytoja nuėjo kartu su LUD3 į NKA2 butą. Nuėjusi pamatė NKA2 gulintį savo lovoje. Jis gulėjo ant nugaros. Kambaryje buvo netvarka. Ji priėjo prie NKA2 ir patikrino jo pulsą. Ji pajuto, kad pulsas dar buvo juntamas. Ant NKA2 veido ir galvos buvo kraujo. Liudytoja negalėjo tiksliai pasakyti, kurioje konkrečiai vietoje buvo kraujo. Nurodė, kad tuo metu bute buvo LUD3 ir dar vienas vaikinas, kurio vardo ir pavardės ji neprisiminė. Liudytoja liepė iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir išėjo namo. Po kiek laiko atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir policijos pareigūnai. Liudytoja su jais nebendravo. Liudytoja paaiškino, kad po įvykio, 2025-08-06, NKA2 bute nebuvo ir nežinojo, kas pas jį buvo atėję bei kas jame vyko. NKA2 buvo nekonfliktiškas žmogus.

Po ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo liudytoja LUD2 paaiškino, kad palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir juos tvirtina.

Iš 2025-08-07, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad 2025-08-07, 12 val. 20 min., iš Marijampolės policijos įstaigos budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), 2025-08-06, apie 20 val., išgertuvių metu du pažįstami to paties miestelio gyventojai sulaužė stalą ir jo kojomis mušė pranešėjos LUD3 kaimyną ir pranešėją. Atvykus nurodytu adresu rasta pranešėja, kuriai alkoholio matuokliu nustatytas 2.34 prom., girtumas, ir lovoje be sąmonės gulintis NKA2, gimęs (duomenys neskelbtini). Atvykę medikai išgabeno pastarąjį į VšĮ „Jurbarko ligoninė“ priėmimo skyrių. Pasak LUD3 , NKA2 išgertuvių metu medine stalo koja sumušė KAL1 , kuris jam sudavė nenustatytą kiekį smūgių, taip pat sudavė 3-4 kartus ir LUD3 , sukeldamas jai fizinį skausmą. Kartu su KAL1 buvo LUD4 , kuris po sumušimo pasišalino nežinoma kryptimi. Esant šioms aplinkybėms pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 8-10).

Iš 2025-08-12, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime „Dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo“ užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad Marijampolės policijos įstaigoje atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-28055-25, dėl NKA2 sužalojimo. Tyrimas pradėtas, nes 2025-08-07, apie 12 val. 20 min., iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), į Jurbarko ligoninę dėl galvos traumos, komos būsenoje pristatytas NKA2, gimęs (duomenys neskelbtini) metais. Vėliau jis gydytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose. Gautas pranešimas, kad 2025-08-11 dėl galvos traumos NKA2 mirė (1 t., b. l. 11-18).

Iš 2025-08-07 – 2025-08-11, įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamajame dviejų butų name - butas Nr. (duomenys neskelbtini). Teritorija aplink gyvenamąjį namą neaptverta, ant įvažiavimo į kiemą vartų nėra. Vidiniame kieme yra du ūkinės paskirties pastatai ir dviratis. Į apžiūrimą butą patenkama per vidinio kiemo pusėje, kairėje gyvenamo namo pusėje esančias duris. Apžiūros metu durys uždarytos, neužrakintos. Durys rakinamos pakabinama spyna. Pakabinama spyna yra durų staktos išorinėje pusėje, įkaboje. Pakabinama spyna atrakintoje padėtyje, jei rakinti skirti raktai yra atrakto viduje. Per duris patenkama į prieangį. Prieangio plotas apie 230 x 190 cm. Prieangio dešinėje yra medinis suoliukas su plastmasiniu kibiru, kairėje pusėje yra pakabinama užuolaida uždengtos lentynos kuriose sudėti įvairūs darbo įrankiai ir kitokie daiktai. Iš prieangio patenkama į virtuvę. Virtuvės patalpos plotas apie 400 x 280 cm. Virtuvės kairėje, kampe, yra salas. Ant stalo yra nužievinta sauso medžio šaka ir medinė stalo koja. Medinė stalo koja buvo paimta ir supakuota į paketą Nr. 1. Už stalo yra šaldytuvas bei įėjimas į sandėliuko ir vonios patalpą. Virtuvės dešinėje yra virtuvinių spintelių komplektas ir kieto kuro krosnis. Ant virtuvinės spintelės yra peilis. Peilis buvo paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 2. Virtuvės gale yra įėjimas į svetainės - miegamojo kambarį. Kambario plotas apie 600 x 400 cm. Ant įėjimo esančios durys pravertos į kambario pusę. Kambario dešinėje yra kieto kuro krosnis, drabužių spinta, drabužių lyginimo stovas ir spintelė su lentynomis. Drabužių spintos kraštinės kairės pusės durys pravertos. Prie spintos ant žemės yra stalo dalys su apgadinimo žymėmis. Pravertoje drabužių spintos lentynoje yra medinės stalo kojos dalis. Prie pat spintos ant grindų yra medinė stalo kojos dalis ir metalinis vamzdelis. Visi stalo konstrukciniai elementai buvo paimti ir supakuoti į paketą Nr. 3. Metalinis vamzdelis buvo paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 4. Prie spintelės su lentynomis yra dvi medinės kėdės su atlošu. Dešiniau esanti kėdė apgadinta, sulūžusi. Ant kairiau esančios kėdės sėdimosios dalies yra žiebtuvėlis ir peleninė. Tarpe tarp kieto kuro krosnies ir drabužių spintos yra netvarkingai padėtas užtiesalas, servetėlė su rausvos spalvos dėmėmis ir tuščias stiklinis butelis su užrašu „Stumbras vodka distinct“. Stiklinis butelis ir servetėlė buvo paimti ir supakuoti į atskirus paketus, atitinkamai Nr. 9 ir Nr. 11. Kairėje kambario pusėje yra du foteliai ir lova. Tarpe tarp fotelių ir lovos yra spintelė ir kėdė be atlošo, ant kurių netvarkingai sudėti įvairūs daiktai. Ant kėdės yra peilis. Peilis buvo paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 5. Prie lovos ant žemės yra dar vienas peilis. Peilis lenktinis, sulenktoje padėtyje. Peilis buvo paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 6. Lova apie 190 cm ilgio ir apie 90 cm pločio, gulimosios dalies aukštis apie 50 cm. Ant lovos yra užtiesalas ir pagalvė. Ant pagalvės yra rausvos spalvos dėmių. Pagalvė buvo paimta ir supakuota į paketą Nr. 7. Po užtiesalu yra antklodė. Ant antklodės viršutinės dalies, toje vietoje kur buvo pagalvė, matoma rausvos spalvos dėmė. Ant vienos šluotelės buvo paimtas rastos rausvos spalvos dėmės ėminys. Prie galinės kambario sienos yra dar viena lova. Lovos ilgis apie 210 cm, plotis apie 100 cm, gulimosios dalies aukštis apie 30 cm. Ant lovos yra užtiesalas, dešinėje lovos pusėje netvarkingai sudėtos pagalvės. Prie kairės lovos pusės, ant žemės yra stalo dalis. Stalo dalis buvo paimta ir supakuota į paketą Nr. 8. Po apžiūros buto durys buvo užrakintos pakabinama spyna ir užplombuotos plombomis Nr. 18377 ir Nr. 18378. Įvykio vieta nufotografuota (1 t., b. l. 34-50).

Iš 2026-01-28, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 569/2025 (02) užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad NKA2 kūne konstatuota poodinės ir gilesnių minkštųjų audinių kraujosruvos: kairės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, kairėje galvos pusėje momens ir smilkinio srityse, dešinėje galvos pusėje pakaušio - smilkinio srityje; veido kairėje pusėje ties apatinio žandikaulio kampu, kairėje pažastinėje srityje, krūtinės priekyje ties krūtinkauliu ir abipus palei krūtinkaulį, dešinėje pažastinėje srityje, kairio žasto užpakalinio paviršiaus apatinėje dalyje, dešinio žasto išorinio paviršiaus vidurinėje dalyje, dešinės rankos trečio ir ketvirto pirštų nugariniuose paviršiuose ties tolimaisiais tarppirštakauliniais sąnariais; odos nubrozdinimai: kairėje smilkininėje srityje, abiejų rankų žastuose, krūtinės priekyje dešinėje pusėje palei apatinių šonkaulių lanką. Dešinės šlaunies priekinio paviršiaus viršutinėje dalyje palei kirkšnį, kairės kojos kelio sąnario srityje palei girnelės viršutinį - vidinį kraštą; kairės ir dešinės pusės trečių šonkaulių lūžiai priekinėse pažastinėse linijose, nepatikslinto pobūdžio, labiausiai tikėtina muštines, - smulkios žaizdos veido kairėje pusėje nosies - lūpos raukšlės vidurinėje dalyje ir dešinės pažasties srityje: kaukolės dešinės pusės skliauto ir pamato vidurinės bei priekinės daubų kaulų lūžis, trauminės kraujo išlajos virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu ant dešiniojo pusrutulio. Visi konstatuoti sužalojimai pagal makroskopinį vaizdą yra vienodo atsiradimo laiko, atsiradę galimai paros laikotarpyje iki patekimo į Jurbarko ligoninę. Visi konstatuoti sužalojimai nurodo į traumuojančius kontaktus (smūgius) su riboto paviršiaus kietais bukais daiktais. Keleto sužalojimų (odos nubrozdinimas dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje, žaizda veido kairėje pusėje bei dešinėje pažastyje) turi užfiksuotų požymių, rodančių, kad daiktas (įrankis) galėjo turėti stataus kampo aštriabriaunį elementą. Poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais abiejuose žastuose ir poodinės kraujosruvos dešinės plaštakos pirštuose galėtų būti vertinamos kaip gynybiniai sužalojimai, tai yra atsiradę rankomis bandant prisidengti nuo suduodamų smūgių. Galvos kairėje pusėje minkštųjų audinių sužalojimai rodo mažiausiai keturis atskirus smūgius. Galvos dešinėje, kur lūžo kaukolės skliautas, nustatyta viena plati kraujosruva, susiliejanti ir persidengianti su operacinio pjūvio padariniais. Į šią galvos sritį galėjo būti suduotas stiprus smūgis arba NKA2 galėjo būti mušamas gulintis ir galvos dešine puse remtis į kietą pagrindą. Suduodant smūgius į kairę galvos pusę (smilkinys, momeninė sritis, apatinio žandikaulio kairysis kampas), galva dešiniuoju šoniniu paviršiumi galėjo trenktis ar trankytis į kietą pagrindą. Trauminė kraujo išlaja po kietuoju smegenų dangalu galėjo atsirasti nuo bet kurio į galvą suduoto smūgio, kurių galėjo būti mažiausiai penki. Trauminė kraujo išlaja virš kietojo dangalo priežastiniu ryšiu yra susijusi su kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžio linija dešinėje, o tai reiškia - susijusi su trauminiu kontaktu į dešinę galvos puse. Abiejuose krūtinės pusėse priekinėse pažastinėse linijose lūžę tretieji šonkauliai liudija, buvus po viena, koncentruotą smūgi riboto paviršiaus daiktu (įrankiu ar apauta koja). Odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos ir smulkios žaizdos dešinėje pažastyje bei veido kairėje, izoliuotai vertinant, atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymą. Šonkaulių lūžiai atitiktų nesunkų sveikatos sutrikdymą, o kaukoles skliauto - pamato lūžis bei trauminė kraujo išlaja virš bei po kietuoju galvos smegenų dangalu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir šiuo atveju tapo NKA2 mirties priežastimi;

NKA2 mirė nuo sunkios galvos smegenų traumos, pasireiškusios kaukolės dešinės pusės skliauto bei pamato kaulų lūžiu su trauminėmis kraujo išlajomis virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu ant dešinio galvos smegenų pusrutulio. Išsiliejęs kraujas sukėlė smegenų suspaudimą, pabrinkimą ir strigimą, sukeldamas ūmų kvėpavimo nepakankamumą;

NKA2 nesirgo jokia liga, kuri būtų dariusi įtaką jo išgyvenamumo blogėjimui traumos akivaizdoje;

NKA2 lavono kraujas toksikologiniam tyrimui alkoholiui nustatyti neimtas, nes nukentėjusysis ligoninėje išgyveno keturias paras (1 t., b. l. 107-119).

Iš 2026 m. rugpjūčio mėnesio Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų rašte policijos įstaigai užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Neurochirurgijos intensyvios terapijos skyriuje pacientui NKA2, gimusiam (duomenys neskelbtini), 17 val. 35 min., konstatuotas biologinis mirties faktas. Gydymo stacionare ligos istorija Nr. 2025-0625565 kartu su kūnu perduoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriui (1 t., b. l. 122).

Iš 2025-08-14, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 304/2025 (10) užfiksuotų duomenų, kur konstatuota, kad LUD3 padaryta dešinės kojos išorinio kulkšnelio sumušimas su poodine kraujosruva, paviršinės muštinės žaizdos ir poodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje, dešiniame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais galimai ir įvykio aplinkybėse nurodoma stalo dalimi ir pan. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu 1-3 paros iki tyrimo pradžios. Sužalojimai padaryti trijų smūgių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo sukelti kokio tai intensyvumo fizinį skausmą (1 t., b. l. 154).

Iš 2025-08-08, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 371/2025 (09) užfiksuotų duomenų, kur konstatuota, kad LUD4 konstatuota durtinė pjautinė žaizda dešinio delno srityje padaryta kietu plokščiu smailu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu. LUD4 konstatuotas kūno sužalojimai galėjo būti padarytas 1-3 parų laikotarpyje iki teismo med. apžiūros ir sukėlė žymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimties dienų laikotarpiui. LUD4 konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu (1 t., b. l. 158).

Iš 2025-08-08, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 370/2025 (09) užfiksuotų duomenų, kur konstatuota, kad KAL1 konstatuota durtinė pjautinė žaizda dešinio klubakaulio sparno srityje buvo padaryta kietu smailu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu, nubrozdinimai kairio dilbio srityse – kietais bukabriauniais ar aštriabriauniais daiktais. KAL1 konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 1-3 parų laikotarpyje iki teismo med. apžiūros ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimties dienų laikotarpiui. KAL1 konstatuota žaizda galėjo būti padaryta vienu poveikiu, o nubrozdinimai – poveikiais (1 t., b. l. 162).

Iš 2025-08-12, Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriuje rašte Nr. 41D(K)-731 policijos įstaigai užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad Bendrojo pagalbos centro 2025-08-07, 12 val. 10 min., informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešimas iš telefono (duomenys neskelbtini) BPCID 95516897809. Pateikta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija. Garso įrašo rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą, įrašo pradžios laiką bei abonento telefono numerį. Atsakymas išsiųstas el. pašto adresu: margarita.molevičiene@policija.lt (2 t., b. l. 48-49).

Iš 2025-09-10, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad apžiūrėta Klaipėdos bendrojo pagalbos centro skaitmeninė garso įrašo kopija apie iškvietimą. Bendrojo pagalbos centro garso įrašas pavadinimu 2025_08_07_12-10-27_(duomenys neskelbtini), informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio iš telefono (duomenys neskelbtini) BPCID 95516897809. Garso įraše girdisi pokalbis tarp bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir moters (2), kaip nustatyta, tai LUD3 , kuri paskambino bendrajam pagalbos centrui. Garso įrašo trukmė 6 minutės ir 13 sekundžių. Paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu LUD3 pranešė, kad ji nori greitosios į (duomenys neskelbtini). Kad vakar buvo atėję piemenys, prispardė žmogų ir ji nežino ką daryti. Pagalbos reikia NKA2, kad jis nejuda, guli, nekalba, kvėpuoja, kad buvo kraujai pasipylę, jo negalima pažadinti, jis į nieką nereaguoja. Nurodė, kad jį daužė pagaliais. Nurodė, kad ji pati gavo į kailį. Kad viskas įvyko vakar apie 20 val. Vyko išgertuvės, buvo atėję nepageidaujami asmenys. Nurodė, kad jai pirštą išlaužė, kojas sudaužė ir galvą praskėlė, kad stalą sulaužė, iš stalo paleido. Kad tų asmenų buvo du. Nurodė, kad ji sakė jiems nelįsti prie žmogaus, tada jie ją pradėjo daužyti (2 t., b. l. 50-54).

Iš 2025-11-05, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad buvo apžiūrėtas kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu „export-q9173.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė 35 minutės 28 sekundės. Matomas vaizdas ir girdimas garsas. Matosi, kad policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą ir klausia „Kas nutiko, kodėl kvietėte policiją?“. Girdisi moters balsas „Sumušė ir aš gavau į kailį“. Policijos pareigūnas įeina į buto vidų. Matosi tarpduryje stovinti moteris (galimai LUD3 ). Policijos pareigūnas klausia „Nuo ko?“. Moteris galimai LUD3 ) sako „Nuo KAL1“. Policijos pareigūnas klausia „Nuo KAL1 kurio senio?“. Moteris (galimai LUD3) sako „KAL1“. Moteris virtuvėje parodo medinę lazdą ir padeda ją ant stalo. Policijos pareigūnas sako „Iš šitos?“. Moteris „(galimai LUD3) sako „Nu taip“. Žmogui stalą sulaužė, kėdes sulaužė“. Policijos pareigūnas sako „O tai žmogus ką?“. Abu įeina į kambarį. Moteris (galimai LUD3) sako „Nu va“. Policijos pareigūnas prieina prie kambaryje esančios lovos ir žibintuvėliu pašviečia į žmogų gulintį lovoje. Policijos pareigūnas sako „Ta prasme nesikelia išvis?“. Girdisi vyriškas balsas „Ne, nesikelia sudaužytas“. Policijos pareigūnas sako „O tai jūs matėt kaip mušė jį?“. Matosi ant fotelio sėdi du vyrai. Vyras su kepure sako „Taip“. Girdisi moters balsas „Aš mačiau“. Policijos pareigūnas sako „Tai jisai iš viso nesikelia“. Girdisi moters balsas „Aš ryte jį kėliau, ėjau šuniuką pašerti, kėliau“. Vyras sėdintis su kepure sako „Mes jį atvertėm, nes jis pradėjo springti, mes jį apvertėm“. Policijos pareigūnas išeina į virtuvę ir kviečia pagalbą. Policijos pareigūnas grįžta į kambarį ir sako „Dabar mes šito žmogaus dokumentą turim?“. Girdisi moters balsas sako „Ne“. Vyras su kepure sako „Aš nežinau“. Policijos pareigūnas sako „Vardas, pavardė šito žmogaus“. Girdisi kažkas iš asmenų sako „NKA2“. Policijos pareigūnas sako „Matėt kaip mušė?“. Vyras ir moteris (galimai LUD3) sako „Taip“. Vyras su kepure sako „KAL1“. Policijos pareigūnas sako „NKA2. Kada gimęs, nežinom, vienas gyvena jisai čia?“. Moteris (galimai LUD3) sako „69 jisai prašė ateiti padėti čia apravėt“. Policijos pareigūnas sako „Tai vakar gėrėt kartu?“. Moteris (galimai LUD3) sako „Nu biški gėrėm, bet tai nebuvom girti“. Vyras stovintis su kepure sako „Jo jo jo“. Moteris (galimai LUD3) sako „Nebuvom girti kaip jie čia naktį atsibrovė“. Policijos pareigūnas sako „O tai keliese gėrėt, dviese?“. Moteris (galimai LUD3) sako „Nu tai mes su NKA2“. Policijos pareigūnas sako „Ir tu“. Vyras su kepure sako „Jo, jo ir aš buvau“. Moteris (galimai LUD3) sako „Tavęs nebuvo“. Policijos pareigūnas sako „Tai ką tu svaigsti buvai ar ne sakyk?“. Moteris (galimai LUD3) sako „Nebuvai tu kai aš atėjau“. Policijos pareigūnas sako „Kai atėjai ir mušė buvai ar ne?“. Vyras su kepure sako „Ne“. Moteris (galimai LUD3) sako „Aš buvau“. Policijos pareigūnas sako „Vardas?“. Moteris (galimai LUD3) sako „ LUD3 , ir jie paskui, dar dviratis yra“. Policijos pareigūnas sako „ LUD3 . Kada gimusi?“. Moteris (galimai LUD3) sako „(duomenys neskelbtini)“. Policijos pareigūnas sako Mėnesį, dieną, kur gyvenat tarp žemės ir dangaus taip“. Moteris (galimai LUD3) sako „Taip“. Policijos pareigūnas sako „Čia nėra juokinga, telefono numerį savo padiktuokite“. Policijos pareigūnas sako „Kiek smūgių jam buvo, į galvą daužė?“. Policijos pareigūnas nurodo vyrams sėdintiems ant fotelio atsistoti ir išeiti. Policijos pareigūnas sako „O tai kurį jie čia stalą sulaužė?“. Moteris (galimai LUD3) sako „Man į galvą trenkė, praskėlė galvą, kojas sudaužė“. Policijos pareigūnas sako „LUD3, tavo girtumą tikrinsime?“. Policijos pareigūnas tikrina girtumą. Policijos pareigūnas sako „O tai apie kelintą valandą čia, maždaug apie 20.00 sakėt vakare?“. Moteris (galimai LUD3) sako „Žinokit apie 20.00 - 19.00 nu aš tiksliai irgi pasakyt negaliu“. Policijos pareigūnas klausia „Atėjo KAL1 su kuo?“. Moteris (galimai LUD3) sako „Taip, su LUD4 , jo ir dar sako pabandyk iškviest, aš ėjau pas kaimynę“. Policijos pareigūnas sako „Ką pabandyt, iškviest policiją, kodėl vakar nekvietėt?“. Moteris (galimai LUD3) sako „Nu tai ką žinau per naktį čia buvau. Aš pasakiau iškviesiu, sakė tu pabandyk iškviest, aš pati“. Policijos pareigūnas sako „Tai čia sulaužė stalą ir su tuo kiek kartų daužė, matėt?“. Moteris (galimai LUD3) sako „Paėmė iš to stalo man į galvą pirmoj eilėj. Sakau baikit mušt, man pirmoj eilėj“. Moteris rodo su ranka į galvos sritį. Policijos pareigūnas sako „Jums medikų reikia?“. Moteris (galimai LUD3) sako „Ir po to tą žmogų pradėjo daužyt, aš čia sėdėjau“. Policijos pareigūnas sako „NKA2 čia jisai gyvena?. Pasitik medikus čia atėjus. Mums reikalingas jo dokumentas, nežinot?“. Moteris (galimai LUD3) sako „Nežinau“. Matosi į kambarį ateina medikai, kurie klausia „Kas čia įvyko“. Policijos pareigūnas sako „Nekelia žmogus vakar sudaužytas yra su kažkuo“. Moteris (galimai LUD3) sako „Su pagaliais“. Matosi atvykę medikai budina gulintį vyrą. Medikė klausia „Kelintą valandą jisai čia sumuštas?“. Policijos pareigūnas sako „Vakar vakare, apie 20.00 val.“. Medikė sako „O tai ko jūs anksčiau nekvietėte, nesupratote?“. Moteris (galimai LUD3) sako „Nesupratau, tai kad aš pati gavau“. Policijos pareigūnas sako „Ponia, pabandom ieškot dokumento, nes mums jo reikės būtinai, bet tai jis čia reaguoja ar ne“. Policijos pareigūnas išėjo į lauką ir nuėjo prie asmenų, kurie yra prie suoliuko. Policijos pareigūnas sako „O tai jūs girdėjot ką nors vakar?“. Moteris (galimai LUD2 ) sako „Ne“. Policijos pareigūnas grįžta į namo vidų ir klausia moters „O tai kuris vakar daužė, abudu?“. Moteris (galimai LUD3) sako „Viens, KAL1, jisai pagrinde viską darė“. Policijos pareigūnas sako „O tai pasakė dėl ko?“. Moteris (galimai LUD3) sako „Nesupratau, sakau baikit už ką tą žmogų mušat, paskui ant manęs, nesupratau“. Policijos pareigūnas sako „Gerai, dabar dokumentą paieškom“. Moteris (galimai LUD3) priėjusi prie lovos sako „Nu dar čia yra lazda“. Policijos pareigūnas sako „Nu tai čia to žmogaus“. Moteris po pagalve randa piniginę ir iš jos išima asmens dokumentą. Policijos pareigūnas bendrauja telefonu ir pasakoja įvykio aplinkybes, baigus pokalbį klausia moters „Tai dar kartelį LUD3, kelintą valandą čia pradėjot, ką gėrėt iš viso alkoholį, kokį alų, degtinę?“. Moteris (galimai LUD3) sako „Alaus“. Policijos pareigūnas sako „Jisai kur čia LUD4, jisai lovoj ir buvo“. Moteris (galimai LUD3) rodo ir sako „Jie čia sėdėjo, aš čia sėdėjau, o NKA2 čia buvo, o čia stalas buvo“. Policijos pareigūnas sako „O tai jie gėrė čia visi kartu iš jų?“. Moteris (galimai LUD3) sako „Aš negėriau, jie, NKA2 irgi negėrė, mes alaus atsigėrėm ir mes negėrėm“. Policijos pareigūnas sako „Tai išgertuvių metu, čia jie buvo ir kažkas sukonfliktavo ir pradėjo daužyt?“. Moteris (galimai LUD3) sako „Tai taip išeina, bet jie nė alaus negėrė nieko“. Policijos pareigūnas sako „Kaip maždaug sulaužė, šitą stalą sulaužė? Ai šitas stalas“. Moteris (galimai LUD3) sako „Man į galvą paleido“. Policijos pareigūnas sako „Tai sulaužė tą stalą ane ir kas tada?“. Moteris (galimai LUD3) sako „Priėjo ir pasakė, aš pasakiau, kad einu iškviesiu policiją. Sakė tik pabandyk iškviest“. Policijos pareigūnas sako „Ir viskas jie išėjo?“ Moteris (galimai LUD3) sako „Paryčiais išėjo“. Policijos pareigūnas sako „Paryčiais?“. Moteris (galimai LUD3) sako „Aš bijojau iš vis, kad jo nepribaigtų, pabandyk savo iškviest, tai pamatysi“. Policijos pareigūnas sako „Gerai, eikit dirbti į kiemuką“. Moteris (galimai LUD3) sako „O tai čia man užrakinti?“. Policijos pareigūnas sako „Nieko nerakinkit, aš čia dar eisiu“. Policijos pareigūnas fotografuoja įvykio vietą. Policijos pareigūnas sako „Tik man įdomu su kuria čia lazda mušė, čia daug tų lazdų yra?“. Moteris (galimai LUD3) sako „Nu su ta, nu tai gal kitą ten turėjo, tiksliai ten nepasakysiu“. Policijos pareigūnas su žibintuvėliu šviečia į fotelį ir fotografuoja. Policijos pareigūnas sako „Tai mušė ir su ta ir su kur padėta“. Girdisi moteris balsas „Nu taip“. Policijos pareigūnas bendrauja telefonu ir pasakoja įvykio aplinkybes, filmuoja įvykio vietą. Policijos pareigūnas eina į tarnybinį automobilį prie kurio prieina vyras. Policijos pareigūnas sako „Ar jūs matėt kas čia įvyko“. Vyras sako „Aš čia tik 15 minučių atėjęs“. Vaizdo įrašo pabaiga. Matosi prasideda naujas vaizdo įrašas, kuriame matosi policijos pareigūnas, kuris fotografuoja įvykio vietą. Policijos pareigūnas išeina į lauką ir pašaukia LUD3. Policijos pareigūnas sako „O tai kas čia sumetė tuos stalus į kampą?“. Moteris (galimai LUD3) sako „Aš paėmiau ir sudėjau“. Policijos pareigūnas sako „O tai su kuria koja mušė, su viena ar su dviem, ne tai dar matau čia daugiau tų kojų?“. Moteris (galimai LUD3) matosi priėjusi prie lovos paėmė ploną lazdą ir sako „Ir su tuo daužė“. Policijos pareigūnas sako „O tai kas čia yra?“. Moteris (galimai LUD3) sako „Nu tai nežinau, jo lazdikė“. Policijos pareigūnas sako „Ir su šitu pagaliu?“. Moteris (galimai LUD3) sako „Ir su tuo, kur ant stalo yra“. Policijos pareigūnas sako „Nu tai aš mačiau, padėk tą ant žemės, nu tai su tuo greičiausiai bus“. Moteris (galimai LUD3) sako „Jo, jo ir sakau ant manęs irgi užsipuolė, sakau kam jūs lendat prie žmogaus, nugi senas, nu čia man galvą praskėlė ir kojas“. Policijos pareigūnas sako „Medikų jums nereikia sakėt?“. Moteris (galimai LUD3) sako „Nereikia, kaip jie stalą sugebėjo sulaužyt, tai aš niekaip nesuprantu“. Policijos pareigūnas sako „Nu tai taip ir sulaužė, tik man įdomu su kuria ta lazda mušė jeigu kraujo ta prasme, tai čia daug tų lazdų yra, bet su kuria mušė man pasakykit“. Moteris (galimai LUD3) sako „Su ta gal kitą turėjo, jau aš tiksliai nepasakysiu“. Kitas policijos pareigūnas šviečiantis su prožektoriumi į fotelį sako „Nu čia tai matosi kraujas“. Policijos pareigūnas fotografuoja fotelį. Policijos pareigūnas sako „Tai mušė ir su ta ir su ta kur padėta?“. Moteris (galimai LUD3) sako „Nu taip“ (2 t., b. l. 55-59).

Iš 2025-10-24 – 2026-04-01, daiktų apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad be kitų daiktų, buvo apžiūrėta ir medinė stalo koja, rasta virtuvėje ant stalo ir stalo konstrukciniai elementai (2025-08-11 apžiūros protokolas), peilis rastas virtuvėje ant spintelės (2025-08-11 apžiūros protokolas), peilis rastas kambaryje ant kėdės (2025-08-11, apžiūros protokolas), lenktinis peilis, rastas prie lovos kambaryje (2025-08-11 apžiūros protokolas), virtuvinis peilis (2025-08-14 parodymų patikrinimo vietoje protokolas).

Apžiūrėta medinė stalo koja, kuri supakuota į paketą Nr. 1. Paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas. Prieš apžiūrą paketas yra išpakuotas, išimamas apžiūros objektas - medinė stalo koja, kuri yra rudos spalvos, tekinimo būdu apdirbtas cilindrinės formos objektas. Daikto paviršius lygus, vietomis matomi natūralaus medžio rašto elementai. Viename daikto gale pritvirtinta kvadratinės formos spalvos medinė plokštelė, kurios centre įtvirtintas metalinis tvirtinimo elementas, aplink jį matomos keturios smulkios metalinės tvirtinimo detalės panašios į vinis. Kito daikto galas yra apvalus, kurio kraštai apsidėvėję, matyti naudojimo ar mechaninio poveikio žymės. Daikto forma pailga, su dekoratyviniais sustorėjimais ir susiaurėjimais per visą ilgį. Po apžiūros, objektas – medinė stalo koja įdedama į tą patį paketą Nr. 1. Paketas sandariai užklijuotas.

Apžiūrėtos stalo dalys, kurios supakuotos į paketą Nr. 8. Paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas. Prieš apžiūrą paketas yra išpakuotas, išimamas apžiūros objektai. Išimama stalo dalis, kuris yra ovalios formos, tamsiai rudos spalvos, medienos rašto imitacijos paviršiaus, matyti naudojimosi žymės. Apžiūrima kita stalo dalis, kuri yra ovalios formos, tamsiai rudos spalvos, medienos rašto imitacijos paviršiaus, matosi pritvirtinti keturi ratukai su metaliniais elementais. Apžiūrimos sulūžusios stalo dalys, kurios padalintos į dvi dalis ir sudaro vieno baldo (stalo) stalviršį. Abi stalo dalys yra tamsiai rudos spalvos, medienos rašto imitacijos paviršiaus. Apžiūrima kita stalo dalis, tamsiai rudos spalvos, medienos rašto imitacijos paviršiaus. Matosi, kad kraštai vietomis lygūs (gamykliniai), kitose vietose - nelygūs, su akivaizdžiais mechaninio pažeidimo požymiais (nulūžimai, ištrupėjimai). Plokštės paviršiuje matomas vienas apvalus technologinio skylės tipo elementas. Apžiūrimos dvi medinės, rudos spalvos stalo kojų dalys. Abi stalo dalys sulūžusios, ties viduriu matosi nelygūs, atplėšti kraštai. Stalo medinės kojos yra rudos spalvos, tekinimo būdu apdirbtos cilindrinės formos objektai. Daikto paviršiai lygūs, vietomis matomi natūralaus medžio rašto elementai. Vienuose daikto galuose pritvirtintos kvadratinės formos spalvos medinės plokštelės, kurios centre įtvirtintos metalinės tvirtinimo elementai, aplink juos, kiekvienos medinės stalo kojos matomos keturios smulkios metalinės tvirtinimo detalės panašios į vinis. Kito pusės daikto galai yra apvalūs, kurių kraštai apsidėvėję, matyti naudojimo ar mechaninio poveikio žymės. Daikto forma pailga, su dekoratyviniais sustorėjimais ir susiaurėjimais per visą ilgį. Po apžiūros objektai - stalo konstrukciniai elementai įdedami į tą patį paketą Nr. 8. Paketas sandariai užklijuotas.

Apžiūrėtas peilis su tamsios spalvos su plastmasine rankena, kuris supakuotas į paketą Nr. 2. Paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas. Peilio plastmasine rankena yra apie 10 cm. Peilio geležtė apie 12,5 cm. Peilio geležtė pilko metalo, ašmenys lygūs, plotis per centrinę geležtės dalį apie 1 cm. Po apžiūros, objektas - peilis supakuotas į tą patį paketą Nr. 2. Paketas sandariai užklijuotas.

Apžiūrėtas peilis su tamsios spalvos su plastmasine rankena, kuris supakuotas į paketą, užplombuota 45517. Paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas. Peilio plastmasine rankena yra apie 10 cm. Peilio geležtė apie 7,5 cm. Peilio geležtė pilko metalo, ašmenys lygūs. Po apžiūros, objektas - peilis supakuotas į tą patį paketą. Paketas sandariai užklijuotas.

Apžiūrėtas sulankstomas peiliukas, kuris yra supakuotas į paketą Nr. 6. Paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas. Peilis sudarytas iš rankenos ir atlenkiamos geležtės. Peilio rankena yra tamsios spalvos, ant jos matosi nešvarumai, išraižymai, peilio rankena yra apie 11 cm. Peilio geležtė matosi, kad yra nusidėvėjusi su galimai korozijos požymiais, geležtė lygi apie 8,5 cm. Po apžiūros objektas - peilis supakuotas į tą patį paketą Nr. 6. Paketas sandariai užklijuotas.

Apžiūrėtas peilis, kuris yra supakuotas į paketą Nr. 5. Paketas nepažeistas, sandariai užklijuotas. Peilis sudarytas iš rankenos ir geležtės. Peilio geležtė yra apie 18,5 cm, lygi, geležtė pilko metalo. Peilio rankena yra rudos spalvos, plastmasinė, nelygi, apie 10,5 cm. Po apžiūros, objektas - peilis supakuotas į tą patį paketą Nr. 5. Paketas sandariai užklijuotas. Apžiūrėti daiktai nufotografuoti (2 t., b. l. 74-113).

ROIK 0125000457942 išrašas, kur užfiksuotas 2025-08-07, 12 val. 20 min., į Marijampolės apskrities VPK Jurbarko PK buvo gautas pranešimas, kad 2025-08-06, apie 20 val., išgertuvių metu du pažįstami to paties miestelio gyventojai sulaužė stalą ir su kojomis mušė pranešėjos kaimyną ir pačią pranešėją. Kaimynas guli lovoje ir nesikelia. Pranešėja lauks vietoje. Pranešėjo numeris (duomenys neskelbtini). Jurbarko ligoninės suaugusiųjų priėmimo skyrius, medikės (duomenys neskelbtini) 14:15 val., pranešimas, reanimacijos skyriuje be sąmonės paguldytas NKA2, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). (2 t., b. l.114-124).

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Ištyrus šiuos baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas KAL1 dėl nužudymo, pasitvirtino.

Kaltinamasis KAL1 baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad jis prisipažįsta, jog kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis nužudė NKA2, išsamiai ir tiksliai paaiškino įvykio aplinkybes, kurios visiškai sutampa su baudžiamojoje byloje esančiais objektyviais duomenimis – nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo NKA1 , liudytojų LUD3 , LUD4 , LUD1 , LUD2 nurodytomis įvykio aplinkybėmis, įvykio vietos apžiūros metu protokole ir jo prieduose užfiksuotais duomenimis, 2025-09-10 ir 2025-11-05, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis, 2025-10-24 – 2026-04-01, daiktų apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuotais duomenimis, specialisto išvada, kurioje išsamiai atskleista NKA2 mirties priežastis, bei kitais baudžiamosios bylos duomenimis, kurie yra nurodyti šiame nuosprendyje ir išsamiai aprašyti, jų visetu.

Ištyrus bei įvertinus visus surinktus duomenis, esančius baudžiamojoje byloje, daroma išvada jog KAL1 NKA2 nužudė be jokios pateisinamos priežasties, paveiktas alkoholio, apimtas agresijos, vedinas menkaverčių motyvų. Jis pats, be jokio kvietimo, atėjo į NKA2 namus, juose elgėsi nepagarbiai, konfliktavo su NKA2, jį pirmas pradėjo mušti, buvo agresyvus jo atžvilgiu, nors NKA2 už jį buvo beveik per pusė vyresnis, turėjo sveikatos problemų. Tokio jo elgesio NKA2 atžvilgiu jokių būdu negalima pateisinti. Juk NKA2 su juo tik bendravo, pats nepradėjo su juo konflikto, pirmas nepradėjo naudoti fizinio smurto jo atžvilgiu. Tai, kad tokio bendravimo metu NKA2 ir galėjo KAL1 pasakyti kokius nors, jo manymu, nepagarbius žodžius, tai KAL1 įvertinęs jo amžių, sveikatos būklę, girtumą, į juos galėjo visiškai nereaguoti ir pasijautęs NKA2 namuose nepageidaujamu svečiu, paprasčiausiai iš jų išeiti. Tačiau taip jis nepasielgė. Priešingai, pradėjo elgtis agresyviai, išvartė baldus NKA2 namuose, pradėjo mušti NKA2. LUD4 prašomas nusiraminti į jo prašymus nereagavo, ir kaip nurodė liudytojas LUD4 , dėl to dar labiau tik agresyvėjo. Paprašytas LUD3 nemušti NKA2, panaudojo smurtinio pobūdžio veiksmus ir jos atžvilgiu. NKA2 mušė ne tik naudodamas savo kūną, bet ir pašalines priemones – sulaužyto stalo koją. Kaip nurodė liudytoja LUD3 , jog konflikto metu KAL1 mėtė į NKA2 ir į ją baldus, baldai lūžo, jie buvo mėtomi į sieną, ties kuria ant lovos sėdėjo NKA2. Kad liudytojos LUD3 parodymai yra teisingi, kiek jie susiję su KAL1 agresija NKA2 atžvilgiu, įrodo ir įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotos aplinkybės. Įvykio vietos apžiūros prieduose – fotonuotraukose matyti, jog baldai – staliukas yra sulaužytas, skilęs per pusę. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad KAL1 buvo apimtas didžiulio pykčio, jo agresija kitų asmenų, tuo metu buvusių NKA2 namuose, buvo didelė. Tai kėlė visiems baimę ir jo elgesio tiesiog nebuvo galima prognozuoti. Todėl yra neabejojama, kad apimtas pykčio ir agresijos KAL1 didžiule jėga daužė NKA2 nulaužta stalo koja. Didžiule jėga naudojant medinę stalo koja suduotas KAL1 smūgis į NKA2 galvą buvo lemiamas ir jis sukėlė NKA2 mirtį. KAL1 puikiai suprato tokį savo elgesį, suprato ką jis padarė NKA2, nes išeidamas iš jo namų, ten buvusiai LUD3 įsakmiai nurodė nekviesti policijos ir dar pagrasino susidorojimu. Bylos nagrinėjimo teisme metu KAL1 parodė, kad jis buvo susinervinęs dėl žodinio konflikto su NKA2, nes pastarasis jį kaltino nebūtais dalykais. Nurodė, kad pirmas sudavė ranka NKA2 į veidą. Vėliau žodiniam konfliktui tęsiantis, jis agresyviai nusiteikęs vėl priėjo prie ant savo lovos sėdinčio NKA2, norėdamas su juo pasikalbėti, kodėl jis jį kaltina lango išdaužimu. Neneigė, kad jo elgesys, laikysena signalizavo jo agresiją ir NKA2 galėjo tai matyti. Būtent tuo metu jis ir pajuto, jog NKA2 jam įdūrė peiliu. Tai KAL1 labai sunervino ir jis pradėjo mušti NKA2 suduodamas jam smūgius rankomis, vėliau nulaužė apvirtusio stalo koją ir ja sudavė NKA2 į įvairias kūno vietas apie 4-7 smūgius. Patikslino, kad stalo koja galėjo būti suduoti daugiausiai septyni kartai.

Teismas vertina KAL1 parodymus duotus bylos nagrinėjimo teisme metu kaip objektyvius, nes jis pakankamai tiksliai apibūdino esmines įvykio aplinkybes ir jos iš esmės sutapo su jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Jo duoti parodymai taip pat iš esmės sutapo su įvykį mačiusių LUD3 ir LUD4 parodymais. Pažymėtina tai kad visi minimame įvykyje dalyvavę asmenys buvo neblaivūs, po įvykio yra praėję jau pakankamai daug laiko, todėl jų parodymai, tam tikrose detalėse, kaip pavyzdžiui ar NKA2 buvo nuėjęs į virtuvę ir iš jos atsinešė pagalį, kuriuo galimai užsimojo prieš LUD4 , ar su savimi ar prie savęs turėjo peilį, kuriuo įdūrė KAL1 , yra prieštaringi.

Neabejojama, kad KAL1 agresiją jautė ir pats NKA2, todėl gindamasis nuo jo galėjo peiliu įdurti KAL1 . Kad KAL1 buvo įdurta peiliu, patvirtina 2025-08-08, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 370/2025 (09) užfiksuoti duomenys, kur nurodyta, kad KAL1 konstatuota durtinė pjautinė žaizda dešinio klubakaulio sparno srityje buvo padaryta kietu smailu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu, nubrozdinimai kairio dilbio srityse – kietais bukabriauniais ar aštriabriauniais daiktais. KAL1 konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 1-3 parų laikotarpyje iki teismo med. apžiūros ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimties dienų laikotarpiui. KAL1 konstatuota žaizda galėjo būti padaryta vienu poveikiu, o nubrozdinimai – poveikiais.

Kad KAL1 buvo taip sužalotas dar prieš ateinant į NKA2 namus, baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta. Taip pat nebuvo nustatyta ir tai, kad tokius sužalojimus KAL1 galėjo padaryti ir kiti pas NKA2 įvykio metu buvę asmenys.

Aplinkybę, kad NKA2 jų konflikto metu sužalojo KAL1 , tiksliai patvirtina liudytojo LUD4 ir paties kaltinamojo KAL1 baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai, kurie sutampa ir su kitais objektyviais bylos duomenimis, todėl jais negalima netikėti.

Liudytojas LUD4 nurodė, kad įvykio dieną pas NKA2 atėjo blaivus. Alkoholį vartojo tik būdamas ten. Konfliktas tarp NKA2 ir KAL1 įvykio kažkur praėjus 4 valandoms nuo jo atėjimo. Nurodė, kad jis išgėrė apie vieną butelį degtinės ir nesijautė labai apsvaigęs, todėl gerai atsimena įvykio aplinkybes. Įvertinus tokias jo nurodytas aplinkybes, spręstina, kad jis tikrai galėjo objektyviai matyti, realiai suvokti ir įvertinti tiek NKA2, tiek ir KAL1 veiksmus bei elgesį.

LUD4 nurodė, kad KAL1 visiems girdint pasakė, kad NKA2 įdūrė jam peiliu ir jį dar pasuko. LUD4 matė peilį NKA2 rankoje, todėl jį iš jos ištraukė ir išmetė per langą. Ištraukdamas peilį savo ranka iš NKA2 rankos, savąją ranką susižalojo ją įsipjaudamas.

Šias jo nurodytas aplinkybes tiksliai patvirtina 2025-08-08, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 371/2025 (09) užfiksuoti duomenys, kur konstatuota, kad LUD4 konstatuota durtinė pjautinė žaizda dešinio delno srityje padaryta kietu plokščiu smailu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu. LUD4 konstatuotas kūno sužalojimai galėjo būti padarytas 1-3 parų laikotarpyje iki teismo med. apžiūros ir sukėlė žymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimties dienų laikotarpiui. LUD4 konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu, bei jo parodymų patikrinimo metu rastas per NKA2 namų langą išmestas peilis būtent toje vietoje, kurią jis ir parodė.

Tai įvertinus, vertinami kaip nepatikimi LUD3 parodymai toje dalyje, kur ji nurodė jog NKA2 rankoje ji nematė jokio peilio ir nematė, jog KAL1 būtų buvęs sužalotas. To LUD3 galėjo nematyti ir dėl girtumo, o be to būdama NKA2 draugė ir galimai priešiškai nusiteikusi prieš KAL1 dėl jo agresyvaus elgesio prieš NKA2, tokią aplinkybę galėjo nutylėti ir sąmoningai.

Peilio pas NKA2 galėjo nematyti ir pats KAL1 , nes tuo metu buvo neblaivus, piktas ir agresyvus.

Teismo vertinimu, NKA2 tikrai galėjo turėti peilį tiek prie savo lovos esančioje spintelėje, tiek ir pačioje lovoje, todėl juo galėjo pasinaudoti bet kada. Taip pat jis jį galėjo atsinešti ir iš virtuvės, kada į ją buvo nuėjęs atlikti gamtinių reikalų.

Pažymėtina, kad tiek LUD4 , tiek KAL1 į NKA2 namus atėjo nekviesti. Jie abu nebuvo artimi NKA2 bičiuliai. Todėl natūralu, kad NKA2 galėjo neaptikti jų apsilankymas jo namuose ir jis galėjo dėl to žodžiu konfliktuoti su jais. Kad tarp KAL1 ir NKA2 buvo apsižodžiavimas, patvirtino liudytojai LUD3 ir LUD4 . Apie tai nurodė ir pats kaltinamasis KAL1 . Neatmetama, kad nenorėdamas, jog KAL1 ir LUD4 būtų jo namuose, NKA2 galėjo imtis intensyvesnių veiksmų norėdamas juos išvaryti, todėl galėjo užsimoti ir lazda, ką ir nurodė liudytojas LUD4 , ir panaudoti peilį, matydamas, kad KAL1 jam kelia pavojų. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad NKA2 vaikščiojo ir nebuvo visiškai nemobilus. Todėl neatmetama, kad jis galėjo ir pasiimti iš virtuvės lazdą bei atsinešti peilį, taip pat jį ir pasiimti būnant lovoje, kuriuo ir įdūrė KAL1 , būtent tada, kad jis buvo pavojingai priartėjęs prie jo.

LUD3 nurodyta aplinkybė, kad viso vakaro metu NKA2 buvo savo lovoje prieštarauja LUD4 objektyviems parodymams ir logikai. Paminėtina tai, kad NKA2 gamtinius reikalus atlikdavo į savo namo virtuvėje esantį kibirą. Visuotinai yra žinoma, kad geriant alų, kitus gėrimus poreikis atlikti gamtinius reikalus atsiranda. Todėl kaip objektyvi ir teisinga vertinama LUD4 nurodyta aplinkybė, kad NKA2 buvo taip pat nuėjęs ir į virtuvę atlikti gamtinių reikalų ir iš ten atsinešė pagalį, kuriuo buvo užsimojęs prieš jį.

Tai kad NKA2 galėjo tuo metu turėti ir peilį, tiek LUD4 , tiek ir LUD3 , bei KAL1 galėjo ir nepastebėti. Ir tik jau po to, kada KAL1 pasakė, kad yra padurtas, LUD4 ir pastebėjo NKA2 rankoje peilį.

Tačiau, tai, kad NKA2 ir įdūrė KAL1 , ši aplinkybė jokiu būdu nesuteikė KAL1 teisės nužudyti NKA2 ar jį mušti. Tokio KAL1 elgesio negalima vertinti, kaip būtinosios ginties.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, kad būtinoji gintis, tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos (BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalys). BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas numato šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdus, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Taigi, sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padaryti esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas.

Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, jog būtent KAL1 atėjo į NKA2 namus, ten vartojo alkoholį. NKA2 buvo už jį gerokai vyresnis, turėjo sveikatos problemų. KAL1 kalbėjo su juo nepagarbiai, konfliktavo dėl visiškai nereikšmingų, menkaverčių dalykų. Matydamas ir suprasdamas galimą NKA2 priešiškumą savo atžvilgiu, KAL1 galėjo ir turėjo galimybę išeiti iš NKA2 namų, iškviesti policijos pareigūnus dėl patirto sužalojimo, ir nutraukti bet kokį bendravimą su NKA2 ir nekonfliktuoti. NKA2 po KAL1 sužalojimo jo toliau nepuolė, su juo nekonfliktavo, jam nieko daugiau nesakė. Negrasino jam bei jo nemušė ir prieš sužalojimą. Tačiau KAL1 pradėjo mušti NKA2, pasidarė agresyvus ir nereagavo į LUD3 ir LUD4 raginimą nusiraminti. Vertinama, kad jo agresyvumas buvo nukreiptas į NKA2 siekiant jam atkeršyti už dūrį peiliu. Tai jis ir pats nurodė bylos nagrinėjimo teisme metu. NKA2 net ir po įdūrimo peiliu, KAL1 nekėlė jokios grėsmės, todėl KAL1 nebuvo jokio būtinumo taip stipriai ir intensyviai jį mušti. Be to, vertinant KAL1 ir NKA2 amžiaus skirtumą, sveikatos būklę, akivaizdu, kad KAL1 buvo gerokai stipresnis už NKA2, todėl NKA2 jam buvo visiškai nepavojingas.

Šios aplinkybės įrodo, jog KAL1 elgėsi įžūliai, ciniškai, nepaisydamas elementarių padoraus elgesio taisyklių.

Kaltinamasis KAL1 baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat patvirtino, jog jo tokiam smurtiniam elgesiui įtakos turėjo ir jo neblaivumas. Jis patvirtino, kad jeigu jis būtų buvęs blaivus tai tikrai nebūtų mušęs NKA2.

Įvertinus šias nustatytas aplinkybes, sprendžiama, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos KAL1 nusikalstamos veikos padarymui, nes suaktyvino jo agresiją, neleido įvertinti suduodamų smūgių stiprumo, neleido adekvačiai įvertinti susidariusios konfliktinės situacijos ir ieškoti tinkamų, nesmurtinių, jos išsprendimo būdų. Sprendžiama, jog jeigu KAL1 įvykio metu būtų buvęs blaivus, tokios pasekmės nebūtų kilusios.

Nors KAL1 ir nurodo, jog jis nenorėjo nužudyti NKA2, tačiau jo suduotų smūgių jėga, intensyvumas, leidžia pagrįstai spręsti, jog jo veiksmai buvo tikslingi, ypatingai pavojingi. Darytina išvada, jog suduodamas stiprius smūgius stalo koja į NKA2 galvą, KAL1 suvokė, kad jo tokie veiksmai gali sukelti kito žmogaus, šiuo atveju NKA2, mirtį.

Neabejojama, kad KAL1 būdamas suaugusiu, sąmoningu, protingu žmogumi, suduodamas stiprius smūgius kitam žmogui į jam gyvybiškai svarbią kūno vietą - galvą, tiksliai suprato ir numatė, kad jo elgesys NKA2 gali sukelti net tik fizinį skausmą ar kūno sužalojimus, bet ir jo mirtį.

Toks kaltinamojo elgesys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad KAL1 suprato savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir jų pavojingumą, numatė, kad dėl jo tokio veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nes veikė sąmoningai ir suprato, kad jo veika gali sukelti NKA2 ne tik fizinį skausmą, sužalojimus bet ir mirtį, t. y. jis veikė neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nužudymas yra neteisėtas gyvybės atėmimas kitam žmogui tyčia. Objektyviai nužudymas galimas tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu. Nužudymas laikomas baigtu nusikaltimu atsiradus padariniams – mirus nukentėjusiajam. Tarp kaltininko veikos ir nukentėjusiojo mirties turi būti juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys, nukentėjusiojo mirtis turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Nužudymo sudėčiai reikšmės neturi, po kiek laiko nuo veikos padarymo nukentėjusysis mirė. Svarbu tai, kad tai įvykio dėl kaltininko veikos.

Nužudymas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, jų siekia, o netiesioginės tyčios atveju, nors ir nesiekia tokių padarinių, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti. Tyčia gali būti ir dažnai būna neapibrėžta, nekonkretizuota (pavyzdžiui mušdamas kitą žmogų kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo iki mirties). Kai kaltininkas smurtauja neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia padarinių atžvilgiu, atsakomybė iškyla tik už faktiškai padarytą žalą. Nukentėjusiojo mirties atveju – už nužudymą.

Nužudymo subjektu gali būti pakaltinamas, sulaukęs 14 metų amžiaus fizinis asmuo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 metų birželio 18 dienos nutarime „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ yra išaiškinta, kad jeigu nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai, ar nukentėjusysis mirė tuojau po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti.

Baudžiamojoje byloje esantys, ir šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ištirti įrodymai, kurie yra aprašyti šiame nuosprendyje, tiksliai įrodo, kad NKA2 mirė dėl KAL1 atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų jo atžvilgiu. Tai nustačius yra pagrindas konstatuoti, jog tarp KAL1 veikos ir NKA2 mirties yra juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Šiuo atveju NKA2 mirtis yra dėsningas, neatsitiktinis KAL1 veikos padarinys.

Išanalizavus visus aukščiau aprašytus įrodymus, nekyla abejonių dėl KAL1 kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, nes byloje esantys ir teismo patikrinti visi paminėti duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo KAL1 kaltei pagrįsti dėl jam pareikštame kaltinime nurodytų aplinkybių.

Visi teismo nurodyti įrodymai ir paminėtos veikos kvalifikavimo aplinkybės patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo padaryta KAL1 inkriminuota nusikalstama veika ir kad ją padarė kaltinamasis KAL1 . KAL1 inkriminuota nusikalstama veika atitinka BK 129 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo KAL1 kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Prokuroras siūlė teismui KAL1 skirti realią laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamasis KAL1 buvo laikinai sulaikytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2025-08-07, 16 val. 00 min. (3 t., b. l. 58-61). Paleistas iš laikinojo sulaikymo – 2025-08-08, 11 val. 56 min. (3 t., b. l. 62-64). Laikinojo sulaikymo laikas 1 (viena) para.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, turi būti įskaitytas į KAL1 paskirtos bausmės laiką.

2025-08-08, prokurorės nutarimu KAL1 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 111-114).

2025-08-20, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjos nutartimi KAL1 paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra 3 mėnesiams, nuo 2025-08-20 iki 2025-11-20 (3 t., b. l. 125-128).

Intensyvios priežiūros sąlygos buvo keistos prokuroro nutarimais (3 t., b. l .138-141; 145-148).

2025-11-19, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi KAL1 skirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas buvo pratęstas nuo 2025-11-20 iki 2026-02-20 (3 t., b. l. 149-151).

2026-02-17, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi KAL1 skirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas buvo pratęstas nuo 2026-02-20 iki 2026-05-20 (4 t., b. l. 23-25).

2026-05-19, Kauno apygardos teismo nutartimi nutarta pratęsti KAL1 2025-08-20, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi skirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą 3 (trims) mėnesiams, pratęstos intensyvios priežiūros terminą skaičiuojant nuo 2026 m. gegužės 20 d., ir nustatyti šias sąlygas: būti nustatytoje namų zonoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 5.00 val.; neišvykti už Jurbarko, Tauragės, Raseinių, Šakių ir Kauno rajonų ribų; nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą. Įspėti įtariamąjį KAL1 , kad už nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą ir už Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 131¹ straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytų pareigų (dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės) ir draudimų (nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą) nesilaikymą jam gali būti paskirtas suėmimas, jei tam būtų pagrindas (4 t., b. l. 112-115).

2026-08-12, Kauno apygardos teismo nutartimi nutarta, pakeisti KAL1 , 2025-08-20, ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi paskirtą švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą į griežtesnę kardomąją priemonę - suėmimą ir skirti kaltinamajam KAL1 , kardomąją priemonę – suėmimą 3 (trims) mėnesiams. Kardomosios priemonės - suėmimo terminą KAL1 skaičiuoti nuo šios nutarties pradėjimo vykdyti dienos, faktiškai sulaikius kaltinamąjį KAL1 . Nuo 2026 m. rugpjūčio 12 d., panaikinti KAL1 2025-08-08, prokuroro nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kaip nebereikalingą (5 t., b. l. 68-73).

KAL1 pasislėpė nuo teismo.

2026-08-18, Kauno apygardos teismo nutartimi nutarta paskelbti KAL1 , paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), paiešką. Kaltinamojo KAL1 paieškos vykdymą pavesti Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Suradus ir sulaikius KAL1 pradėti vykdyti 2026-08-12, Kauno apygardos teismo nutartį, kuria jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas ir apie tai informuoti Kauno apygardos teismą (5 t., b. l. 89-92).

2026-08-25, Kauno apygardos teismo nutartimi nutarta baudžiamosios bylos Nr. 1-188-844/2026 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-28055-2025-2) nagrinėjimą tęsti nedalyvaujant kaltinamajam KAL1 (5 t., b. l. 100-105).

Sulaikius KAL1 ir jį pristačius į Lietuvos Respubliką, nuo jo faktinio sulaikymo Lietuvos Respublikoje dienos iki šio teismo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos jam turi būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, o šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti ši kardomoji priemonė turi būti panaikinta.

Kaltinamasis KAL1 yra anksčiau teistas (3 t., b. l. 5-30; 31-35; 36-37), baustas administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, jam skirtų baudų nėra sumokėjęs (3 t., b. l. 38-45), nėra duomenų apie jo transporto priemones, turimą nekilnojamąjį turtą (3 t., b. l. 48-49; 50-51; 132-134). Iš duomenų apie asmenį SODROS DB išraše matyti, kad KAL1 oficialiai nedirbo nuo 2017-08-02 (3 t., b. l. 54), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (3 t., b. l. 55).

Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo KAL1 nepakaltinamumą.

Kaltinamojo KAL1 atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, jog KAL1 tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme prisipažino, kad būtent jis sumušė NKA2, išsamiai paaiškino NKA2 sumušimo aplinkybes. Klausantis KAL1 paaiškinimų dėl įvykio aplinkybių buvo juntamas jo nuoširdus, o nedirbtinis ar formalus, gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, todėl teismo vertinimu yra teisinis pagrindas KAL1 atžvilgiu taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Kaltinamojo KAL1 atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veika padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu pripažino ir pats kaltinamasis KAL1 .

Teismas nepripažįsta KAL1 lengvinančių aplinkybių numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys) ir 10 punkte (veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai).

Pažymėtina, kad KAL1 nekviestas atėjo į NKA2 namus. Juose elgėsi nepagarbiai NKA2 atžvilgiu, buvo agresyviai nusiteikęs prieš jį. NKA2 jo pirmas nepuolė mušti, jo neprovokavo, nesielgė jo atžvilgiu rizikingai. Kad NKA2 ir galėjo pasakyti kokius nors KAL1 , jo vertinimu, nepagarbius žodžius, tačiau tai jokiu būtu nebuvo pagrindas KAL1 jį taip stipriai mušti, nes KAL1 bet kuriuo momentu galėjo išeiti iš NKA2 namų. Taip pat pažymėtina, kad NKA2 nepuolė mušti KAL1 net ir tada, kai šis naudojo prieš jį fizinį smurtą. NKA2 buvo gerokai vyresnis už KAL1 , turėjo sveikatos problemų ir buvo gerokai silpnesnis už kaltinamąjį. Kaip yra nustatyta, NKA2 įdūrė KAL1 tik dėl to, kad jautė jo agresiją, jo pavojingumą ir gynėsi nuo jam gręsiančio pavojingo kėsinimosi, todėl NKA2 veiksmų negalima vertinti kaip neteisėtų ar sukėlusių didelį susijaudinimą KAL1. KAL1 būdamas NKA2 namuose, būdamas mandagiu, kultūringu žmogumi, privalėjo gerbti NKA2 svetingumą, vengti konfliktų su juo, gerbti jo privatumą ir nuosavybę. Be to, kaip jau minėta, jis bet kuriuo metu galėjo išeiti iš NKA2 namų, tačiau taip jis nepasielgė. Priešingai jis tik eskalavo konfliktą tarp jo ir NKA2, elgėsi agresyviai jo atžvilgiu, jį stipriai mušė ir tuo sukėlė negrįžtamas pasekmes, nes dėl jo neteisėtų nusikalstamų veikų NKA2 mirė. KAL1 NKA2 mušė ne dėl didelio susijaudinimo, kurį galėjo sukelti NKA2 įdūrimas jam peiliu, bet dėl stiprios agresijos ir vedinas noro atkeršyti jam.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta neatlikus sutrumpinto įrodymų tyrimo, KAL1 kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, todėl KAL1 atžvilgiu nėra taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos (BPK 273 straipsnio 1 dalis, BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Pagrindo taikyti KAL1 atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio, 75 straipsnio nuostatų nėra.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

KAL1 anksčiau yra teistas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir užsienyje, tačiau jo teistumas yra išnykęs. Jis yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Būtent pastarieji administraciniai nusižengimai jo buvo padaryti jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, kad net ir būdamas griežtoje struktūruotoje aplinkoje KAL1 darė administracinius nusižengimus susijusius su neteisėtų narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimu. Jam skirtų baudų KAL1 nėra sumokėjęs. Nors KAL1 ir turi nepilnamečių vaikų, tačiau jo santykiai su jais yra silpni. Jis neprisideda prie visų nepilnamečių vaikų išlaikymo. Jis būdamas laisvėje niekur oficialiai nedirbo, pragyvenimui užsidirbdavo iš atsitiktinių darbų. Apie rimtus KAL1 sveikatos sutrikimus byloje duomenų nėra. Jo padarytos nusikalstamos veikos motyvai yra menkaverčiai, nepateisinami, nes jis smurtavo prieš visiškai nekaltą žmogų, pats buvo konflikto iniciatorius. Visos šios paminėtos aplinkybės, naujai padarytas labai sunkus nusikaltimas, įrodo, kad KAL1 yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, moralinių nuostatų, jo pavojingumas visuomenei yra didelis.

Teismas, skirdamas bausmę KAL1 , atsižvelgia į kaltinamojo KAL1 padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis); į kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta esant neapibrėžtai tyčiai); padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (kaltinamasis KAL1 darydamas nusikalstamą veiką siekė savanaudiškų tikslų, nes smurtavo kito žmogaus atžvilgiu dėl nekontroliuojamos agresijos, noro atkeršyti), į nusikalstamos veikos stadiją ( KAL1 padarytas labai sunkus nusikaltimas yra baigtas), į kaltininko asmenybę ( KAL1 anksčiau yra teistas, jo teistumai dažni, šioje baudžiamojoje byloje minimą nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, vedinas nepamatuotos agresijos, noro atkeršyti ir tik jam vienam atrodančių teisingų motyvų, turėdamas tikslą smurtiniu elgesiu savotiškai „pamokyti“ nužudytąjį. Smurtaudamas prieš nužudytąjį elgėsi grubiai, agresyviai. Tokiam jo elgesiui nėra jokio objektyvaus pateisinimo. Teismo vertinimu KAL1 nužudytojo atžvilgiu smurtavo be jokios svarbios priežasties. Akivaizdu, kad taip elgdamasis jis netramdė savo emocijų, elgesio. Toks KAL1 elgesys įrodo jo neteisingas moralines nuostatas. Kaip minėta jis anksčiau yra teistas, baustas administracine tvarka); į nusikalstama veika padarytą žalą (nužudytas žmogus, jam atimta gyvybė ir tuo sukeltos negrįžtamos pasekmės).

Paminėtos aplinkybės, neigiamai apibūdinančios kaltinamąjį, įrodo, kad jo nusikalstamas elgesys buvo įžūlus, nekontroliuojamas ir tuo pavojingas, orientuotas į kito žmogaus gyvybę, jo sveikatą.

Visos šios paminėtos aplinkybės įrodo, kad KAL1 yra linkęs nusikalsti, negerbti įstatymo saugomų vertybių, yra pavojingas visuomenei, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, atsižvelgiant į jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes ir priežastis, norint, kas jis pasitaisytų, kaltinamajam KAL1 parenkama terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kaip ir yra numatyta jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje. Nustatant bausmės terminą, vadovaujamasi BK 61 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 3 dalyje, 4 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis, atsižvelgiant į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl kaltinamajam nustatomas bausmės, numatytos jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje, vidurkį atitinkantis terminas.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia KAL1 turi būti pradėta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką turi būti įskaitytas KAL1 laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, susijęs su KAL1 paieška, sulaikymu ir jo pristatymu į Lietuvos Respubliką šio nuosprendžio vykdymui.

Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinio dėl žalos atlyginimo.

Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra pareiškusi baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, ieškinio suma 7 814,24 Eur, kuriuo reikalauja priteisti iš atsakingo asmens PSDF biudžetui padarytą 7 814,24 Eur žalą už nukentėjusiajam NKA2 suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir 5 proc., metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Nustatyti, kad priteista žalos atlyginimo suma ir palūkanos būtų pervestos į VLK, įmokos kodas 191351679, a. s. LT217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000 (1 t., b. l. 90-93; 95-96).

Civilinio ieškovo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotasis atstovas yra Rūta Domantė, kuriai 2026-03-30, tyrėjo nutarimu leista dalyvauti procese (1 t., b. l. 94; 97-99).

Civiliniame ieškinyje ieškovo atstovas nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis NKA2 buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (-ose). Už jam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo sumokėta PSDF biudžeto lėšomis. Nukentėjusiajam suteiktų ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtų gydymo paslaugų kaina – 7 814,24 Eur. Už šias paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 ir 27 straipsniais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, taip pat Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos (-ų) sutartimi (-imis). Už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo sumokėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1113 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. V-1630 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir jų bazinių kainų sąrašo bei su šiomis paslaugomis susijusių priedų, mokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, sąrašų patvirtinimo“.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2006 m. kovo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2006 išaiškino, kad „atsižvelgiant į sveikatos draudimo sistemos pobūdį, t. y. kad sveikatos draudimu sukuriama sistema, garantuojanti sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui (pvz., gydytojui diagnozavus sveikatos sutrikimus ir pan.), sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą, darytina išvada, kad sveikatos draudimo įstaigų turėtos išlaidos nėra tiesiogiai siejamos su trečiųjų asmenų neteisėtais veiksmais ar žala padariusių asmenų draudimu nuo neteisėtų veiksmų, kuriais padaroma žala asmens sveikatai, be to, valstybė sveikatos draudimu nesiekia atlyginti žalos už kitus asmenis, todėl, atlyginus sveikatos priežiūros išlaidas iš valstybės biudžeto, jos turi būti išieškomos iš kaltųjų asmenų, kaip yra ir kitais socialinio draudimo atvejais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnyje nustatyta tvarka“.

LAT 2008 m. gegužės 22 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2008 dar kartą akcentavo, kad „atlyginus sveikatos priežiūros išlaidas iš valstybės biudžeto, jos turi būti išieškomos iš kaltų asmenų, kaip yra ir kitais socialinio draudimo atvejais CK 6.290 straipsnyje nustatyta tvarka“.

Nukentėjusiojo (-iųjų) su nusikalstamos veikos padarymu susijusios asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, įvykus draudiminiam įvykiui, apdraustieji turi teisę gauti PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamą sveikatos priežiūrą. To paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 30 straipsnio 1 punkte ir 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja VLK.

Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad VLK turi teisę reikalauti grąžinti neteisėtai gautas PSDF biudžeto lėšas ir (ar) išieškoti PSDF biudžetui padarytą žalą, inter alia žalą, atsiradusią tais atvejais, kai už sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas apdraustajam dėl fizinių ar juridinių asmenų jo sveikatai padarytos žalos, sumokama PSDF biudžeto lėšomis.

Dėl galimai nusikalstamos veikos PSDF biudžetui buvo padaryta 7 814,24 Eur žala, nes tokia suma buvo sumokėta už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Ši žala turi būti išieškota iš žalą padariusio (-ių) asmens (-ų).

Prievolė atlyginti padarytą žalą yra piniginio pobūdžio, todėl, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsakovas privalo ieškovei mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 yra išaiškinta, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškinio reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Todėl civilinei ieškovei priteistinos 5 (penkių) procentų metinės palūkanos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Teismui pateikti įrodymai patvirtinantys NKA2 gydymo išlaidas.

Civilinio ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai. 2026-05-11 ir 2026-05-26 yra pateikęs teismui prašymus baudžiamąją bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (4 t., b. l. 89-90; 124-125).

Baudžiamoji byla išnagrinėta civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui nedalyvaujant BPK 252 straipsnio 2 dalies pagrindu.

BPK 252 straipsnio 1 dalis numato, kad jei neatvyko civilinis ieškovas ar jo atstovas, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą. Šiuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę nagrinėti civilinį ieškinį civiliniam ieškovui nedalyvaujant, jeigu pripažįstama, kad tai reikalinga, arba jeigu yra civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, pagrindžia byloje aptarti ir kartu su civiliniu ieškiniu pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nusikaltimu buvo padaryta šio civilinio ieškovo prašoma atlyginti turtinė žala (1 t., b. l. 93).

Sprendžiant dėl PSDF biudžetui padarytos žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad nukentėjusiajam asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos dėl nusikalstamais veiksmais padaryto sveikatos sužalojimo, šių paslaugų išlaidos buvo apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis, jų dydis pagrįstas byloje esančiais įrodymais, o tarp nusikalstamos veikos ir atsiradusių gydymo išlaidų yra priežastinis ryšys.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam NKA2 buvo sužalota sveikata, todėl jam prireikė asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Nukentėjusiajam suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų pobūdį ir jų apmokėjimo išlaidas, kurios sudaro 7 814,24 Eur (1 t., b. l. 93).

Įvertinęs byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį ir gydymo išlaidas patvirtinančius dokumentus, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajam suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo būtinos dėl kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytų sveikatos sužalojimų. Taigi tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų, nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtų gydymo išlaidų yra priežastinis ryšys. Jeigu nukentėjusiojo sveikata nebūtų buvusi sužalota kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, su šių sužalojimų gydymu susijusių išlaidų PSDF biudžetas nebūtų patyręs.

Civilinio ieškovo prašoma priteisti 7 814,24 Eur suma atitinka nukentėjusiajam dėl nusikalstamos veikos padarinių suteiktų ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas. Šių išlaidų dydis pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Duomenų, kad nurodyta žala būtų atlyginta, kad prašoma priteisti suma būtų apskaičiuota neteisingai ar kad į ją būtų įtrauktos su kaltinamojo nusikalstama veika nesusijusios gydymo išlaidos, byloje nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų PSDF biudžetui buvo padaryta 7 814,24 Eur turtinė žala, kurią sudaro nukentėjusiojo NKA2 gydymo išlaidos. Kadangi šios išlaidos apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis, o tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir patirtų išlaidų yra priežastinis ryšys, civilinis ieškovas turi teisę reikalauti jų atlyginimo iš už žalą atsakingo kaltinamojo.

Todėl civilinio ieškovo ieškinio reikalavimas dėl 7 814,24 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalys, Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Taip pat civilinis ieškovas prašo priteisti iš kaltinamojo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 7 814,24 Eur sumos, skaičiuojamas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 procentų dydžio metinių palūkanų tarifas, taikomas įstatyme nurodytos piniginės prievolės neįvykdymo atveju, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Procesinės palūkanos atlieka kompensacinę funkciją, nes jomis siekiama kompensuoti kreditoriaus minimalius nuostolius, atsirandančius dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės, taip pat skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti teismo procesiniu sprendimu nustatytą pareigą. Procesinių palūkanų priteisimo galimybė nesiejama vien su sutartiniais teisiniais santykiais. Jos gali būti priteisiamos ir tais atvejais, kai piniginė prievolė kyla iš deliktinės civilinės atsakomybės, t. y. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Esminę reikšmę sprendžiant dėl procesinių palūkanų priteisimo baudžiamojoje byloje turi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 suformuota teisės aiškinimo taisyklė. Šioje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas.

Kasacinis teismas nurodė, kad procesinių palūkanų priteisimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį – sudaryti sąlygas kuo veiksmingiau įgyvendinti dėl nusikalstamos veikos žalą patyrusio asmens teisę į žalos atlyginimą. Kartu kasacinis teismas pabrėžė, kad, atsižvelgiant į baudžiamojo proceso teisinį reguliavimą, nekaltumo prezumpcijos bei teisės į gynybą principus, CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią procesinės palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme, baudžiamajame procese negali būti taikoma tiesiogiai. Todėl, tenkinant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, procesinės palūkanos gali būti priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis negu teismo nuosprendžio įsiteisėjimas.

Nurodytoje kasacinėje nutartyje taip pat išaiškinta, kad tam tikrais atvejais procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia gali būti siejama su vėlesniu momentu, pavyzdžiui, kai teismas nuteistajam nustato konkretų terminą nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti, skirdamas atitinkamą baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą. Tokiu atveju procesinės palūkanos gali būti skaičiuojamos nuo nustatyto termino pabaigos.

Nagrinėjamu atveju civilinio ieškovo reikalavimas kyla iš deliktinės civilinės atsakomybės, nes siekiama susigrąžinti PSDF biudžeto lėšas, panaudotas nukentėjusiojo NKA2 gydymo išlaidoms, atsiradusioms dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, apmokėti. Ši prievolė yra piniginio pobūdžio, todėl jai taikytinos bendrosios procesinių palūkanų priteisimą reglamentuojančios CK nuostatos.

Aplinkybė, kad civilinė ieškovė yra valstybės institucija, įstatymų nustatyta tvarka administruojanti PSDF biudžeto lėšas, nesudaro pagrindo netaikyti procesinių palūkanų instituto. Šiuo atveju civilinis ieškovas reiškia ne viešosios teisės reguliuojamos mokestinės prievolės įvykdymo, bet dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusios turtinės žalos atlyginimo reikalavimą. Todėl civilinio ieškovo teisinis statusas savaime nepaneigia jo teisės reikalauti įstatyme nustatytų procesinių palūkanų nuo priteistos žalos atlyginimo sumos.

Be to, civilinis ieškovas aiškiai pareiškė reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Taigi šis reikalavimas patenka į pareikšto civilinio ieškinio ribas, todėl, tenkinant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, turi būti išspręstas ir procesinių palūkanų priteisimo klausimas.

Nagrinėjamoje byloje teismas nenustato atskiro termino priteistai žalai atlyginti, taip pat nenustatyta kitų teisinių aplinkybių, sudarančių pagrindą procesinių palūkanų skaičiavimo pradžią nukelti į vėlesnį laiką. Todėl procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia sietina su teismo nuosprendžio įsiteisėjimo diena.

Atsižvelgiant į tai, kad civilinio ieškovo civilinis ieškinys dėl 7 814,24 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, priteisiama prievolė yra piniginio pobūdžio, civilinis ieškovas aiškiai pareiškė reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, o pagrindų nustatyti vėlesnį jų skaičiavimo pradžios momentą nėra, konstatuotina, kad yra visos teisinės sąlygos tenkinti ir šį civilinio ieškinio reikalavimą.

Todėl, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 suformuota praktika, iš kaltinamojo civiliniam ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 7 814,24 Eur turtinės žalos atlyginimo sumos, skaičiuojamos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

Apibendrinęs nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus, aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo 7 814,24 Eur PSDF biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl nukentėjusiojo NKA1 civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovo NKA1 įgaliotasis atstovas advokatas Donatas Ramanauskas yra pareiškęs patikslintą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš KAL1 NKA1 naudai 7 747,40 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (4 t., 126-131).

Patikslintame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad kaltinamasis KAL1 atėmė gyvybę NKA2, kuris yra nukentėjusiojo tėvas.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

BPK 110 straipsnio 1 dalis numato, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Asmuo pripažįstamas civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.

Asmens gyvybės atėmimo atveju nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu gali būti pripažintas šeimos narys ar artimasis giminaitis (iš jų – tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), kiti asmenys), kuris turi teisę reikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Šiuo atveju nukentėjusysis dėl KAL1 (toliau – kaltinamojo) padarytos nusikalstamos veikos neteko tėvo, todėl jis pripažintinas civiliniu ieškovu.

Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalį, civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso nuostatas (BPK 113 straipsnio 1 dalis).

Ieškinio pateikimo dieną nukentėjusiajam turtinė ir neturtinė žala neatlyginta net ir dalies.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Padaryti nuostoliai turi būti visiškai išieškoti, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.263 straipsnį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą.

CK 6.291 straipsnis numato, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiems asmenims atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Iš atsakingo asmens atlygintinos laidojimo išlaidos nustatomos pagal įstatymą ir laidojimo išlaidas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad laidojimo išlaidos apima išlaidas, susijusias su laidojimo apeigomis ir mirusiojo pagerbimu. Šioje byloje nukentėjusysis dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė turtinę žalą: Laidojimo išlaidos (kostiumas, batai, baltiniai, kelnaitės, maikė (marškinėliai), kojinės, nosinaitė, kaklaraištis, karstas, urna, žvakės, transportavimo maišas, kūno nuvežimas į morgą, karsto nuvežimas į morgą, atvežimas į salę, gėlės, aprengimas, šaldymas, duobės kasimas, nešikai, vyrų pagalba, kremavimas, nuvežimas į kremavimą) – 2 372 Eur; Salės nuoma – 75,40 Eur; Paminklo su kapo uždengimu pagaminimas ir įrengimas – 5 860 Eur. Iš viso nukentėjusiojo patirta turtinė žala yra 8 307,40 Eur.

Nukentėjusysis gavo 560 Eur dydžio laidojimo pašalpą, todėl jo patirta turtinė žala yra mažinama iki 7 747,40 Eur.

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-166/2009).

Nukentėjusiojo patirtos laidojimo išlaidos, atsižvelgiant į Lietuvoje esančią ekonominę situaciją, laikytinos atitinkančiomis protingumo kriterijus bei teismų praktiką, todėl privalo būti atlygintos.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir kitus faktus, įvertindamas kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui bei vertindamas jų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-140/2012 ir Nr. 2K-177-696/2015). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Žmogaus sveikata ir gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai ir šeiminiam gyvenimui. Dėl deliktinės atsakomybės galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata ir gyvybė yra vienos svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugomos. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio pobūdžio, tokios kaip fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir kitos panašios pasekmės, arba dvasinio pobūdžio, tokios kaip dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos panašios pasekmės. Pabrėžtina, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio pasekmės vertinamos ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu.

Šiuo atveju nukentėjusįjį su NKA2 siejo itin glaudūs, emociškai artimi ir reikšmingi tėvo ir sūnaus ryšiai. Jų santykiai buvo grindžiami nuolatiniu bendravimu, tarpusavio palaikymu, rūpesčiu ir pasitikėjimu. Tėvas NKA2 nukentėjusiajam buvo artimiausias šeimos narys bei svarbi kasdienio gyvenimo dalis. Dėl netikėtos, smurtinės ir itin traumuojančios tėvo mirties nukentėjusysis patyrė intensyvius, ilgalaikius ir giliai jo asmenybę paveikusius dvasinius išgyvenimus. Šis įvykis sukėlė stiprų emocinį sukrėtimą, nuolatinį psichologinį skausmą, vidinę tuštumą ir netekties jausmą, kuris nepraeina laikui bėgant.

Nukentėjusysis išgyvena nerimą, liūdesį, jį persekioja skaudūs prisiminimai apie tėvo netektį bei aplinkybes, kuriomis ši netektis įvyko. Dėl patirtos traumos sutriko jo emocinė pusiausvyra, sumažėjo gyvenimo džiaugsmas, pablogėjo gebėjimas susikaupti, pilnavertiškai funkcionuoti kasdieniame gyvenime, taip pat neigiamai paveikti socialiniai ryšiai ir bendravimas su aplinkiniais.

Be to, netektis paveikė ne tik dabartinę nukentėjusiojo emocinę būseną, bet ir jo ateities perspektyvas. Išlikęs nuolatinis gedulo jausmas, nesaugumas, padidėjęs jautrumas stresui bei psichologinis pažeidžiamumas rodo, kad šios pasekmės yra tęstinės ir ilgalaikės. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad nukentėjusiojo patirti dvasiniai išgyvenimai yra itin reikšmingi, gilūs ir neatsiejami nuo vienos svarbiausių gyvenimo vertybių – artimo šeimos nario, tėvo, netekties.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad neturtinės žalos pinigais tiksliai įvertinti neįmanoma, todėl vertinant neturtinės žalos dydį būtina siekti kiek įmanoma teisingiau kompensuoti patiriamą dvasinį skausmą, atsižvelgiant į žalą padariusių asmenų kaltę bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų psichofizinių išgyvenimų bei paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Todėl akivaizdu, jog tuo atveju, kai išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos ir gyvybės – jie būna ypač dideli. Kadangi asmens gyvybė, sveikata, fizinis ir dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, o sveikatos sutrikdymas savo veiksmais iš esmės sukelia ypatingai stiprius ir skausmingus išgyvenimus, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją, negu kitų – santykinių vertybių pažeidimo atvejais.

Nukentėjusysis, įvertinęs savo individualų ryšį su tėvu NKA2 iki jo mirties (emocinį artumą, rūpinimąsi, bendravimą ir kitokį ryšį) bei NKA2 mirties poveikį jam (dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, išgyvenimus, nerimą ir kitas pinigines išraiškos neturinčias pasekmes), mano, kad teisinga kompensacija už jo patirtą neturtinę žalą yra 20 000 Eur.

Šią neturtinę žalą privalo atlyginti kaltinamasis, nes ši žala atsirado dėl jo nusikalstamų veiksmų.

Pagal naujausią teismų praktiką, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama ir į nuolat kintantį ekonominį valstybės gyvenimo lygį (infliaciją), t. y. remiantis teismų praktika dėl tam tikro žalos dydžio, privalu jį indeksuoti atsižvelgiant į pasikeitusį ekonominį valstybės gyvenimo lygį (infliaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025-04-16 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-697/2025, 12.3. ir 12.4. pastraipos). Neatsižvelgiant į analogiškų bylų kontekste formuojamus kompensacijų dydžius bei į aktualius ekonominius rodiklius (infliaciją), nuosprendis negali būti laikomas teisingu ir proporcingu, kadangi teisingo neturtinės žalos atlyginimo esmė yra tik pripažinti patirtus dvasinius išgyvenimus, bet ir užtikrinti, kad priteista suma realiai atitiktų jų intensyvumą bei šiuolaikinę ekonominę situaciją.

Šiuo atveju nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis laikytinas ne tik atitinkančiu formuojamą teismų praktiką, bet ir proporcingu, teisingu bei adekvačiu nukentėjusiojo patirtų dvasinių išgyvenimų mastui, jų trukmei bei reikšmei, taip užtikrinant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą.

Kartu su patikslintu ieškiniu teismui buvo pateiktas 2026-04-16, prekių paslaugų pirkimo pardavimo kvitas, kuriame užfiksuota, kad paminklo su kapo uždengimu darbai, NKA1 kainavo 5 860 Eur (4 t., b. l. 132).

Taip pat nukentėjusysis NKA1 su pirminiu ieškiniu teismui yra pateikęs įrodymus, kad jis yra NKA2 sūnus (1 t., b. l. 74). 2025-08-13, NKA2 mirties liudijimą, kuriame konstatuota, kad gydytojo nuomone mirties rūšis yra nužudymas (1 t., b. l. 75). Taip pat yra pateikęs duomenis, kad jis už šarvojimo salės nuomą sumokėjo Jurbarko rajono savivaldybės administracijai 75,40 Eur (1 t., b. l. 76-77). Už tėvo kūno kremavimą, kapsulės įsigijimą, mažos salės nuomą, kremavimą pasirinktu laiku Lietuvos krematoriumui reikėjo sumokėti 491,00 Eur, ir šios išlaidos buvo įskaičiuotos į 2026-08-15, MB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą sąskaitą – faktūrą Serija (duomenys neskelbtini). Byloje esantis 2025-08-15, pinigų priėmimo kvitas Serija (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad už savo tėvo laidojimo paslaugas NKA1 MB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo bendrą 2 372,00 Eur (1 t., b. l. 78-79; 80-81).

Kaltinamasis KAL1 teismui pateikė atsiliepimą į ieškovo pateiktą civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad jo manymu reikalaujama atlyginti turtinė žala neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Jis sutiktų NKA1 sumokėti 5 000 Eur turtinei žalai atlyginti.

Atsiliepime pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo kaltinamasis nurodė, kad jie visi gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje ir vieni kitus pažįsta. Nukentėjusiojo teiginys, kad jis ilgą laiką patiria dvasinius išgyvenimus yra netiesa. Pas savo tėvą jis užsukdavo tikrai nedažnai. Dažniausiai jis į tėvo namus užsukdavo tik tada, kai tėvas gaudavo pašalpą, taip siekdamas pažaboti tėvo piktnaudžiavimą alkoholiu. Kiek jam yra žinoma, daugiau jokio realaus bendravimo su NKA2 nebuvo. Todėl patikslintame ieškinyje aprašyti tariami išgyvenimai yra deklaratyvūs ir neatitinka tikrovės. Neturtinę žalą prašo sumažinti iki 5 000 Eur. Tokio dydžio neturtinę žalą stengtųsi kuo greičiau nukentėjusiajam atlyginti. Mano, kad tokio dydžio neturtinė žala būtų reali. Jo turtinė padėtis nėra gera. Jo gaunamos pajamos per mėnesį šiltuoju metų laiku, sudaro apie 800 Eur. Žiemą pragyvena iš gaunamų kitų pajamų nesusijusių su darbiniais santykiais. Kitų pajamų jis neturi. Jis turi tris nepilnamečius vaikus. Du iš jų gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje. Jis privalo juos išlaikyti, teikti išlaikymą.

Prašo teismo NKA1 civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš jo ( KAL1 ) 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 000 Eur turtinei žalai atlyginti (4 t., b. l. 153-154).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis NKA1 bei jo įgaliotasis atstovas advokatas Donatas Ramanauskas palaikė patikslinto civilinio ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti.

Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė civilinio ieškovo NKA1 patikslinto civilinio ieškinio reikalavimus tenkinti visiškai.

Kaltinamasis KAL1 teisiamojo posėdžio metu pareiškė, jog su patikslintais civilinio ieškovo civilinio ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies ir palaiko savo atsiliepime nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo KAL1 gynėjas sutinka, kad civilinio ieškovo patikslinto civilinio ieškinio reikalavimai būtų patenkinti iš dalies, kaip ir nurodyta jo ginamojo atsiliepime į patikslintą civilinį ieškinį.

Civilinio ieškovo NKA1 patikslintas civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Teismas, įvertinęs civilinio ieškovo pareikšto reikalavimo pagrindą, nurodytas turtines išlaidas, jų pobūdį ir paskirtį, taip pat kaltinamojo atsikirtimus, sprendžia, kad yra teisinis pagrindas atlyginti civiliniam ieškovui dėl jo tėvo mirties patirtas protingas laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidas.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala laikomas asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, pagal kurį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus įstatymuose ar sutartyje nustatytas išimtis.

CK 6.263 straipsnyje nustatyta kiekvieno asmens pareiga elgtis taip, kad savo veiksmais nebūtų padaryta žalos kitam asmeniui, o žalą padarius – pareiga ją atlyginti.

CK 6.291 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiam asmeniui mirus, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui jas atlygina už žalą, susijusią su nukentėjusiojo gyvybės atėmimu, atsakingas asmuo. Pagal šią teisės normą atlyginamos tik protingumo kriterijų atitinkančios laidojimo išlaidos. CK 6.291 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad laidojimo išlaidos apima ne tik tiesiogines mirusiojo palaidojimo išlaidas, bet ir išlaidas, susijusias su laidojimo apeigomis, mirusiojo pagerbimu bei kapavietės sutvarkymu. Tačiau atlyginamos ne bet kokio dydžio faktiškai patirtos išlaidos, o įprastos, vidutinės ir protingumo kriterijų atitinkančios išlaidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-895/2018 pažymėjo, kad nustatant atlygintiną kapavietės sutvarkymo išlaidų dydį būtina atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, išlaidų pobūdį, jų pagrįstumą, taip pat realią ekonominę situaciją Lietuvoje.

Nagrinėjamu atveju civilinis ieškovas NKA1 , reikalaudamas atlyginti turtinę žalą, patikslintame civiliniame ieškinyje išsamiai nurodė jo patirtų išlaidų pobūdį ir dydį. Iš civilinio ieškinio turinio matyti, kad 2 372 Eur sumą sudaro išlaidos, susijusios su mirusiojo apranga (kostiumu, batais, baltiniais, apatiniais drabužiais, kojinėmis, nosinaite, kaklaraiščiu), laidojimo reikmenimis (karstu, urna, žvakėmis, gėlėmis), taip pat palaikų transportavimu, nuvežimu į morgą, aprengimu, šaldymu, kremavimu, nuvežimu kremuoti, kapo duobės kasimu, nešikų bei kitomis laidojimo paslaugomis. Atskirai nurodytos 75,40 Eur atsisveikinimo salės nuomos išlaidos ir 5 860 Eur paminklo su kapo uždengimu pagaminimo bei įrengimo išlaidos.

Vertindamas 2 372 Eur laidojimo išlaidas, teismas pažymi, kad civilinio ieškovo išvardyti laidojimo reikmenys ir paslaugos yra tiesiogiai susiję su mirusiojo palaikų paruošimu, jų transportavimu, kremavimu ir palaidojimu. Mirusiojo aprangos įsigijimas, karsto ir urnos naudojimas, palaikų laikymas, transportavimas, atsisveikinimo bei laidojimo paslaugų organizavimas yra įprasti ir su tinkamu mirusiojo palaidojimu susiję veiksmai. Šių išlaidų pobūdis neleidžia jų vertinti kaip nesusijusių su laidotuvėmis ar savaime perteklinių. Atsižvelgiant į išvardytų prekių ir paslaugų apimtį, 2 372 Eur suma neatrodo akivaizdžiai neproporcinga jų paskirčiai.

Civilinio ieškovo nurodytos 75,40 Eur atsisveikinimo (šarvojimo) salės nuomos išlaidos taip pat yra susijusios su mirusiojo pagerbimu ir laidojimo apeigų organizavimu. Atsisveikinimo su mirusiuoju ceremonija yra įprasta laidojimo tradicijų dalis, todėl išlaidos patalpoms, kuriose organizuojamas atsisveikinimas su mirusiuoju, nuomoti savo pobūdžiu priskirtinos atlygintinoms laidojimo išlaidoms. Atsižvelgiant į nurodytą sumą, nėra pagrindo vien pagal jos dydį laikyti šias išlaidas neprotingomis ar perteklinėmis.

Vertindamas 5 860 Eur paminklo su kapo uždengimu pagaminimo ir įrengimo išlaidas, teismas pažymi, kad mirusiojo atminimo įamžinimas bei kapavietės sutvarkymas yra įprasta laidojimo tradicijų dalis. Kapavietės sutvarkymo išlaidos negali būti vertinamos kaip nesusijusios su laidotuvėmis vien dėl to, kad jos patiriamos po mirusiojo palaidojimo. Nagrinėjamu atveju civilinis ieškovas prašo atlyginti išlaidas ne tik paminklui pagaminti, bet ir kapui uždengti bei šiems darbams atlikti. Todėl sprendžiant dėl šių išlaidų protingumo turi būti vertinama visa atliktų darbų apimtis, o ne vien abstrakti paminklo kaina.

Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, kad iš civiliniame ieškinyje nurodytų duomenų nėra galimybės nustatyti paminklo dydžio, jo gamybai naudotų medžiagų, kapo uždengimo konstrukcijos ir konkrečios darbų apimties. Taigi vien 5 860 Eur sumos nurodymas nesudaro pagrindo besąlygiškai pripažinti, kad šios išlaidos atitinka CK 6.291 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą protingumo kriterijų. Sprendžiant šį klausimą svarbu nustatyti, ar minėta suma atitinka įprasto kapavietės įrengimo sąnaudas ir ar neapima išskirtinio, prabangaus pobūdžio darbų.

Šiuo aspektu vertintini ir kaltinamojo KAL1 atsiliepime išdėstyti atsikirtimai. Kaltinamasis nurodė, kad civilinio ieškovo reikalaujama turtinė žala neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų, tačiau, remiantis pateiktu atsiliepimo turiniu, neįvardijo, kurios konkrečios laidojimo ar kapavietės sutvarkymo išlaidos yra nepagrįstos, taip pat nepaaiškino, kokiais skaičiavimais ar kitais objektyviais duomenimis grindžiama jo siūloma 5 000 Eur suma.

Teismas pažymi, kad kaltinamojo sutikimas atlyginti 5 000 Eur turtinės žalos reiškia jo pripažįstamą pareigą bent iš dalies kompensuoti civilinio ieškovo patirtus nuostolius. Tačiau toks sutikimas savaime neįrodo, jog likusi 2 747,40 Eur reikalavimo dalis yra nepagrįsta. Atlygintinos turtinės žalos dydis nustatomas pagal faktiškai patirtas, su nusikalstamos veikos padariniais priežastiniu ryšiu susijusias ir protingumo kriterijų atitinkančias išlaidas, o ne pagal žalą padariusio asmens subjektyviai pasirinktą sumą.

Kartu tai, kad kaltinamasis nepateikė detalaus alternatyvaus žalos apskaičiavimo, neatleidžia teismo nuo pareigos savarankiškai patikrinti civilinio ieškinio pagrįstumą. BPK 115 straipsnio 1 dalyje reikalaujama civilinio ieškinio pagrįstumą ir dydį nustatyti remiantis byloje esančiais įrodymais. Todėl bendro pobūdžio kaltinamojo prieštaravimai savaime nėra pakankamas pagrindas mažinti civilinį ieškinį, tačiau jie nepanaikina būtinybės įvertinti, ar visos civilinio ieškovo prašomos atlyginti išlaidos yra įrodytos ir atitinka CK 6.291 straipsnyje nustatytus kriterijus.

Teismas taip pat įvertina aplinkybę, kad civilinis ieškovas, apskaičiuodamas reikalaujamos atlyginti turtinės žalos dydį, iš bendros 8 307,40 Eur sumos atskaitė gautą 560 Eur laidojimo pašalpą. Toks apskaičiavimas atitinka CK 6.291 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą laidojimo pašalpos įskaitymo taisyklę ir civilinės atsakomybės kompensacinį pobūdį, pagal kurį negali būti atlyginamos tos pačios išlaidos daugiau kaip vieną kartą.

Teismas pažymi, kad civilinio ieškovo nurodytos laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos yra susijusios su jo tėvo NKA2 mirtimi. Teismas nustatė, kad NKA2 mirtį sukėlė kaltinamojo KAL1 nusikalstami veiksmai, šių išlaidų atsiradimas yra tiesioginė nusikalstamos veikos pasekmė. Atitinkamai kaltinamajam kyla pareiga atlyginti civiliniam ieškovui dėl šių veiksmų atsiradusius įrodytus ir protingumo kriterijų atitinkančius turtinius nuostolius.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad civilinio ieškovo nurodytos išlaidų kategorijos pagal savo pobūdį priskirtinos atlygintinoms laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidoms. Kaltinamojo argumentai dėl prašomos priteisti sumos neatitikties protingumo ir sąžiningumo kriterijams yra bendro pobūdžio, o jo siūloma 5 000 Eur suma nėra pagrįsta konkrečiu atlygintinų išlaidų apskaičiavimu. Todėl šie atsikirtimai savaime nesudaro pagrindo sumažinti civilinio ieškovo pareikšto reikalavimo.

Nustačius, kad civilinio ieškovo nurodytos 2 372 Eur laidojimo, 75,40 Eur atsisveikinimo (šarvojimo) salės nuomos ir 5 860 Eur paminklo su kapo uždengimu pagaminimo bei įrengimo išlaidos faktiškai patirtos, jų dydis pagrįstas byloje ištirtais įrodymais ir jos atitinka protingumo kriterijų, civilinio ieškovo NKA1 reikalavimas dėl 7 747,40 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo KAL1 .

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Teismas, įvertinęs civiliniame ieškinyje išdėstytus argumentus, byloje nustatytas faktines aplinkybes, nukentėjusiojo ir žuvusiojo tarpusavio santykių pobūdį, nusikalstamos veikos pasekmes bei neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, sprendžia, kad civilinio ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas iš dalies.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti ne tik įstatyme tiesiogiai nurodytus kriterijus, bet ir individualias žalos padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo patirtų išgyvenimų pobūdį, intensyvumą, trukmę bei jų įtaką nukentėjusiojo gyvenimui. Nė vienam iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų negali būti iš anksto suteikiama absoliuti reikšmė, nes teisingas kompensacijos dydis nustatomas įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą.

Nagrinėjamu atveju neabejotina, kad dėl kaltinamojo KAL1 tyčinių nusikalstamų veiksmų, kuriais buvo atimta NKA2 gyvybė, jo sūnus NKA1 patyrė neturtinę žalą. Tėvo netektis yra skaudus, negrįžtamas įvykis, sukeliantis artimam šeimos nariui dvasinių išgyvenimų, liūdesį, emocinį sukrėtimą ir negrįžtamą galimybės bendrauti su mirusiuoju praradimą. Žmogaus gyvybė yra viena svarbiausių įstatymo saugomų vertybių, todėl jos atėmimas sukelia itin sunkius ir neatitaisomus padarinius ne tik pačiam žuvusiajam, bet ir jo artimiesiems. Dėl šios priežasties teismas pripažįsta, kad NKA1 , netekęs tėvo dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti teisingai kompensuota pinigais.

Kartu teismas pažymi, kad vien tėvo ir sūnaus giminystės ryšio faktas, nors ir yra reikšmingas sprendžiant dėl teisės į neturtinės žalos atlyginimą, savaime nenulemia konkretaus priteistinos kompensacijos dydžio. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, būtina įvertinti faktinį nukentėjusiojo ir žuvusiojo tarpusavio santykių pobūdį, jų bendravimo intensyvumą, emocinį artumą, tarpusavio pagalbą ir rūpinimąsi, taip pat konkrečias netekties sukeltas pasekmes nukentėjusiajam.

Civiliniame ieškinyje teigiama, kad NKA1 ir jo tėvą NKA2 siejo itin glaudūs ir emociškai artimi santykiai, grindžiami nuolatiniu bendravimu, tarpusavio palaikymu ir rūpesčiu. Tačiau šie civilinio ieškovo teiginiai vertintini kartu su byloje apklaustų liudytojų parodymais apie faktinį tėvo ir sūnaus bendravimą bei jų tarpusavio santykius.

Iš liudytojų parodymais nustatytų aplinkybių matyti, kad NKA1 ir jo tėvas NKA2 gyveno tame pačiame kaime, tačiau, nepaisant nedidelio juos skyrusio atstumo, jų bendravimas nebuvo itin intensyvus. Liudytojų teigimu, NKA1 tėvą lankydavo retai, o NKA2 kasdienius buitinius ir ūkio poreikius tenkindavo savarankiškai arba pasitelkdamas kitų asmenų pagalbą. Liudytojai nurodė, kad NKA2 samdydavo kitus žmones įvairiems ūkio darbams atlikti, taip pat maistui pagaminti. Šios aplinkybės rodo, kad civilinis ieškovas nebuvo pagrindinis asmuo, kasdien rūpinęsis tėvo buitimi ar užtikrinęs nuolatinę jo priežiūrą.

Kita vertus, liudytojų parodymai patvirtina ir tai, kad tėvo bei sūnaus bendravimas nebuvo nutrūkęs. NKA1 prireikus nuveždavo tėvą į gydymo įstaigas, nupirkdavo jam cigarečių, tėvo pinigais apmokėdavo komunalinių paslaugų sąskaitas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad tarp jų buvo išlikę šeiminiai santykiai, civilinis ieškovas palaikė ryšį su tėvu ir tam tikrais atvejais padėdavo jam spręsti kasdienius praktinius klausimus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad NKA1 buvo visiškai atsiribojęs nuo tėvo ar kad jų tarpusavio ryšys buvo nutrūkęs.

Vis dėlto, įvertinęs nurodytas aplinkybes kartu, teismas sprendžia, kad byloje nustatyti duomenys nepatvirtina civiliniame ieškinyje nurodyto išskirtinai glaudaus, nuolatinio ir intensyvaus tėvo bei sūnaus bendravimo. Nors NKA1 tam tikrais atvejais padėdavo tėvui, ši pagalba buvo epizodinė ir daugiausia susijusi su konkrečių praktinių poreikių tenkinimu. Tuo tarpu kasdieniams buities ir ūkio darbams NKA2 pasitelkdavo kitus asmenis. Tai leidžia spręsti, kad civilinio ieškovo ir jo tėvo santykiai buvo palaikomi, tačiau byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų juos apibūdinti kaip išskirtinai artimus, grindžiamus nuolatiniu bendravimu, kasdieniu rūpinimusi ir ypatingai stipriu emociniu ryšiu.

Teismas pažymi, kad vien aplinkybė, jog suaugęs vaikas negyvena kartu su tėvu, jo nelanko kasdien ar nepadeda atlikti visų buities darbų, savaime nereiškia, kad jų nesieja artimas emocinis ryšys. Suaugusių šeimos narių santykiai gali būti artimi ir jiems gyvenant atskirai ar bendraujant rečiau. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas vertina ne vien atskiro gyvenimo ar apsilankymų dažnumo aplinkybes, bet jų visumą, taip pat byloje esančių duomenų pakankamumą civilinio ieškovo teiginiams apie išskirtinį emocinį artumą pagrįsti. Šių duomenų visuma neleidžia konstatuoti, kad civilinį ieškovą ir jo tėvą siejo tokio intensyvumo santykiai, kokie apibūdinti patikslintame civiliniame ieškinyje.

Atskirai vertintini civilinio ieškinio argumentai dėl nukentėjusiojo patirtų dvasinių išgyvenimų intensyvumo ir trukmės. Patikslintame civiliniame ieškinyje teigiama, kad dėl tėvo mirties NKA1 patyrė itin stiprų emocinį sukrėtimą, ilgalaikį psichologinį skausmą, nerimą, nuolatinį gedulą, sumažėjusį gyvenimo džiaugsmą, pablogėjusį gebėjimą susikaupti ir visavertiškai funkcionuoti kasdieniame gyvenime, taip pat neigiamą poveikį socialiniams ryšiams bei bendravimui su aplinkiniais. Tačiau šie teiginiai civiliniame ieškinyje išdėstyti bendro pobūdžio formuluotėmis, o byloje nėra pateikta konkrečių duomenų, leidžiančių nustatyti tokių individualių padarinių mastą, intensyvumą ar trukmę.

Byloje nėra duomenų, kad po tėvo mirties NKA1 būtų nustatyti psichikos sveikatos sutrikimai, kad jis dėl patirtos netekties būtų kreipęsis psichologinės ar psichiatrinės pagalbos, kad būtų reikšmingai pasikeitęs jo įprastas gyvenimo būdas, sutrikusi darbinė ar socialinė veikla arba atsiradę kiti objektyviai nustatyti ilgalaikiai neigiami padariniai. Taip pat nėra konkrečių duomenų, patvirtinančių civiliniame ieškinyje nurodytą nuolatinį, išskirtinai intensyvų gedulą ar itin didelį emocinį sukrėtimą.

Kartu teismas pabrėžia, kad psichologinės ar psichiatrinės pagalbos nesikreipimas, medicininių dokumentų nebuvimas ar išoriškai neišreikštas gedulas savaime nepaneigia neturtinės žalos patyrimo. Dvasiniai išgyvenimai yra individualūs, jų intensyvumas ir išraiška priklauso nuo konkretaus asmens, todėl jie ne visais atvejais gali būti objektyviai užfiksuoti ar patvirtinti medicininiais dokumentais. Tačiau, sprendžiant dėl konkretaus prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas turi vertinti, ar byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą pripažinti išskirtinį neturtinės žalos intensyvumą ir ilgalaikiškumą. Nagrinėjamu atveju tokių individualių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti gerokai intensyvesnius nei įprastai artimo šeimos nario netekties sukeliamus dvasinius išgyvenimus, byloje nenustatyta.

Taigi teismas pripažįsta, kad NKA1 dėl tėvo NKA2 mirties patyrė neabejotiną dvasinį skausmą ir negrįžtamą šeiminio ryšio praradimą, tačiau civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės apie itin glaudžius tėvo ir sūnaus santykius bei išskirtinai intensyvias ir ilgalaikes netekties pasekmes nėra pakankamai pagrįstos kitais byloje nustatytais duomenimis. Ši aplinkybė yra reikšminga individualizuojant neturtinės žalos atlyginimo dydį, tačiau nesudaro pagrindo paneigti pačios civilinio ieškovo teisės į neturtinės žalos atlyginimą.

Kita vertus, teismas reikšminga aplinkybe laiko tai, kad NKA2 gyvybė buvo atimta tyčiniais kaltinamojo KAL1 nusikalstamais veiksmais. Žmogaus gyvybės atėmimas yra vienas sunkiausių teisės saugomų vertybių pažeidimų, sukeliantis negrįžtamus padarinius. Smurtinė ir netikėta artimojo mirtis objektyviai gali lemti didesnį emocinį sukrėtimą nei netektis dėl natūralių priežasčių. Todėl nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį negali būti neatsižvelgiama į nusikalstamos veikos tyčinį pobūdį, padarinių sunkumą ir jų negrįžtamumą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą nustatyti tokią piniginę kompensaciją, kuri nebūtų vien simbolinė ir tinkamai atspindėtų pažeistos vertybės svarbą bei civilinio ieškovo patirtą netektį.

Teismas taip pat įvertina civilinio ieškovo argumentus, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį būtina atsižvelgti į besikeičiančią ekonominę situaciją, infliaciją ir pinigų perkamosios galios pokyčius. Civilinis ieškovas pagrįstai atkreipia dėmesį, kad ankstesniais metais teismų praktikoje priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos negali būti mechaniškai taikomos neatsižvelgiant į ekonominių sąlygų pasikeitimus. Tačiau ekonominės situacijos pokytis yra tik vienas iš vertintinų kriterijų ir savaime nesudaro pagrindo priteisti visą civilinio ieškovo prašomą sumą. Neturtinės žalos atlyginimo dydis pirmiausia turi būti individualizuojamas pagal konkrečios bylos aplinkybes, nukentėjusiojo ir žuvusiojo tarpusavio santykių pobūdį, patirtų dvasinių išgyvenimų intensyvumą bei kitus reikšmingus kriterijus. Atsižvelgimas į infliaciją negali pakeisti šių aplinkybių vertinimo ar kompensuoti duomenų apie išskirtinai intensyvią neturtinę žalą trūkumo.

Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra suteikti nukentėjusiajam teisingą piniginę satisfakciją už patirtą dvasinį skausmą, išgyvenimus ir kitus neigiamus padarinius. Pinigine kompensacija neįmanoma grąžinti prarasto artimo žmogaus ar visiškai pašalinti jo netekties sukeltų išgyvenimų. Todėl teismo pareiga yra nustatyti tokį atlyginimo dydį, kuris, viena vertus, tinkamai atspindėtų padaryto pažeidimo sunkumą ir nukentėjusiojo patirtą žalą, kita vertus, būtų proporcingas byloje nustatytoms individualioms aplinkybėms ir atitiktų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus.

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad civilinio ieškovo prašoma priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė, atsižvelgiant į byloje nustatytą faktinį tėvo ir sūnaus santykių pobūdį bei individualių neturtinės žalos padarinių pagrindimą. Nors NKA1 ir jo tėvas NKA2 palaikė tarpusavio ryšį, o civilinis ieškovas tam tikrais atvejais tėvui padėdavo, liudytojų parodymai nepatvirtina civiliniame ieškinyje nurodyto itin glaudaus ir nuolatinio jų bendravimo. Taip pat byloje nenustatyta konkrečių aplinkybių, leidžiančių pripažinti, kad tėvo netektis civiliniam ieškovui sukėlė išskirtinai intensyvius, ilgalaikius ir jo kasdienį gyvenimą iš esmės pakeitusius neigiamus padarinius.

Kita vertus, teismas įvertina, kad civilinis ieškovas neteko tėvo dėl tyčinių kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, o tokia netektis yra negrįžtama ir savaime sukelianti reikšmingus dvasinius išgyvenimus. Be to, nors tėvo ir sūnaus santykiai nebuvo itin glaudūs, jų ryšys nebuvo nutrūkęs, jie palaikė bendravimą, o NKA1 tam tikra apimtimi rūpinosi tėvu. Todėl nėra pagrindo civilinio ieškovo patirtą neturtinę žalą laikyti mažareikšme ar nustatyti vien simbolinį jos atlyginimą.

Teismo vertinimu, teisingą pusiausvyrą tarp nusikalstamos veikos sukeltų itin sunkių ir negrįžtamų padarinių, civilinio ieškovo patirtos tėvo netekties, faktinio jų tarpusavio santykių pobūdžio bei byloje nustatytų individualių aplinkybių užtikrina 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Tokia suma yra pakankamai reikšminga, kad tinkamai kompensuotų civilinio ieškovo patirtą dvasinį skausmą ir negrįžtamą šeiminio ryšio praradimą, tačiau kartu neviršija to, kas, įvertinus konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, laikytina teisinga ir proporcinga pinigine kompensacija.

Visa tai įvertinęs, ir turėdamas diskrecijos teisę, teismas mano, kad 10 000,00 Eur suma, yra teisinga kompensacija susidariusiai ginčo situacijai stabilizuoti ir apginti nukentėjusiojo NKA1 teisėtus interesus.

Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo NKA1 patikslinto civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies, iš kaltinamojo KAL1 civiliniam ieškovui NKA1 priteisiant 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje civilinio ieškovo NKA1 civilinis ieškinys atmestinas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikomas.

2026-03-19, Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas KAL1 turtui: piniginėms lėšoms, esančioms: 32500, Revolut Bank UAB. sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: valdymas, naudojimas, disponavimas. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui; piniginėms lėšoms, esančioms: 73000, „Swedbank“, AB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: valdymas, naudojimas, disponavimas. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui; piniginėms lėšoms, esančioms: 73000, „Swedbank“, AB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: valdymas, naudojimas, disponavimas. Apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nuo 2026-03-19 iki 2026-09-19. Turto saugotojas: Revolut Bank UAB; „Swedbank“, AB (4 t., b. l. 54-57).

2026-09-08, Kauno apygardos teismo nutartimi laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas šiam KAL1 turtui pratęstas nuo 2026-09-19 iki 2026-12-19 (5 t., b. l. 125-129)

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikomas siekiant užtikrinti civilinius ieškinius.

Šioje baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinti (nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo NKA1 patikslintas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies; civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys patenkintas visiškai).

Todėl šioje baudžiamojoje byloje taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas KAL1 turtui paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dalyje.

Proceso išlaidos susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu KAL1

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2026-09-08 teismui pateikė 2026-09-08 pažymą Nr. APD-2026-09071, kurioje nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2026-09-08 gavo advokato Valterio Aleknos prašymą Nr. ATP-2026-36675 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą KAL1 pagal 2026-05-11 sprendimą Nr. KTS-2026-02958 (5 t., b. l. 113-116).

BPK 106 straipsnio 1 dalis numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas gavęs šią baudžiamąją bylą nagrinėjimui teisme vertino tai, kad kaltinamasis KAL1 kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, anksčiau yra teistas, įgijęs tik šešių klasių išsilavinimą, oficialiai niekur nedirbo ir dėl šių aplinkybių teismui kilo abejonių dėl šio kaltinamojo galimybės pasinaudoti teise į gynybą, todėl teismas sprendė, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme be gynėjo pagalbos kaltinamojo KAL1 teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami ir todėl pripažino, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme gynėjo dalyvavimas yra būtinas.

Be to, teismas neturi duomenų apie kaltinamojo pajamas, šiuo nuosprendžiu jis yra įpareigotas atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad šio kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme kaltinamojo KAL1 teises ir teisėtus interesus, BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, atstovavo advokatas Valteris Alekna (4 t., b. l. 82-85; 87; 106).

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo KAL1 valstybės naudai nepriteisiamos, nes šiuo atveju gynėjo dalyvavimas procese buvo būtinas, tai pat kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera.

Dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo NKA1 proceso išlaidų

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo NKA1 įgaliotasis atstovas advokatas Donatas Ramanauskas teikė NKA1 teisines paslaugas teisinių paslaugų sutarties pagrindu ir yra pateikęs 2026-05-18, advokato orderį Serija LA Nr. 799392 (4 t., b. l. 140).

Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo NKA1 įgaliotasis atstovas Donatas Ramanauskas 2026-09-07, teismui pateikė prašymą „Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti“, kuriame nurodė, kad jis yra sudaręs susitarimą su nukentėjusiuoju NKA1 , kuriuo nukentėjusysis pavedė atstovauti jo interesus Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-188-844/2026. Pagal su nukentėjusiuoju NKA1 sudarytą susitarimą jis teikė teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Už šias paslaugas NKA1 jam sumokėjo 1 450 Eur, iš šios sumos 600 Eut už teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu, 850 Eur už teisinę pagalbą teisminio bylos nagrinėjimo metu. Prašo NKA1 patirtas 1 450,00 Eur dydžio išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, priteisti iš kaltinamojo KAL1 . Pateikė kvitus patvirtinančius NKA1 patirtas minėtas proceso išlaidas (5 t., b. l. 132-134).

BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas NKA1 gindamas savo pažeistas teises naudojosi advokato Donato Ramanausko paslaugomis. Už advokato paslaugas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas NKA1 patyrė 1 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Advokatas Donatas Ramanauskas prašo priteisti iš kaltinamojo KAL1 1 450,00 Eur, šias NKA1 patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, advokatas Donatas Ramanauskas 2026-03-31, yra parengęs nukentėjusiajam NKA1 civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 56-58; 67-81).

Šį civilinį ieškinį nukentėjusysis ir civilinis ieškovas NKA1 pateikė į baudžiamąją bylą ikiteisminio tyrimo metu. Būtent šio civilinio ieškinio pagrindu NKA1 buvo pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 82-83).

Iš į bylą pateikto 2026-04-01, grynųjų pinigų priėmimo kvito Nr. 1240232, matyti, kad NKA1 advokatui Donatui Ramanauskui yra sumokėjęs 600 Eur.

2026-05-26, Kauno apygardos teismui nukentėjusysis ir civilinis ieškovas NKA1 pateikė advokato Donato Ramanausko pasirašytą patikslintą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (5 t., b. l.126-132).

Iš į bylą pateikto 2026-05-15, grynųjų pinigų priėmimo kvito Nr. 1240238, matyti, kad NKA1 advokatui Donatui Ramanauskui yra sumokėjęs 850 Eur.

Pažymėtina, tai, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad advokatas Donatas Ramanauskas atstovavo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo NKA1 teises bei teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo metu. Į bylą nėra pateiktas susitarimas tarp advokato Donato Ramanausko ir NKA1 dėl teisinių paslaugų teikimo, nėra pateiktas advokato orderis atstovauti NKA1 ikiteisminio tyrimo metu, nėra tyrėjos priimto nutarimo leisti advokatui Donatui Ramanauskui dalyvauti procese.

Tačiau šių duomenų nebuvimas byloje nepaneigia aplinkybės, kad Donatas Ramanauskas neteikė teisinių paslaugų NKA1 ikiteisminio trimo metu. Šią aplinkybę nurodo pats advokatas teismui pateiktame jau minėtame prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Tyrėja, ikiteisminio tyrimo metu, 2026-03-31, gavusi Donato Ramanausko pasirašytą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, turėjo paprašyti advokato pateikti jai susitarimą tarp jo ir NKA1 dėl teisinių paslaugų teikimo arba advokato orderio ir leisti advokatui Donatui Ramanauskui dalyvauti procese (priimti nutarimą leisti dalyvauti procese), tačiau taip ji taip nepadarė.

Tačiau tokia procesinė klaida, negali būti priežastimi nepriteisti iš kaltinamojo NKA1 patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias jis sumokėjo advokatui už civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo parengimą. Dėl tokios procesinės klaidos NKA1 yra nekaltas ir dėl to jis neturi patirti finansinių nuotolių išvengiant jų atlyginimo.

Teismas neturi pagrindo netikėti advokatu Donatu Ramanausku, kuris savo prašyme teismui teigia ir nurodo apie NKA1 patirtas tokias išlaidas ikiteisminio tyrimo metu.

Advokato Donato Ramanausko atstovavimą NKA1 teises ir teisėtus interesus teisme pagrindžia advokato orderis. Advokatas Donatas Ramanauskas yra parengęs patikslintą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, yra sudalyvavęs dvejuose teismo posėdžiuose.

NKA1 patirtas proceso išlaidas pagrindžia 2026-05-15, grynųjų pinigų priėmimo kvitas Nr. 1240238.

Sprendžiant dėl atlygintinų advokato teisinės pagalbos išlaidų dydžio, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, taip pat atsižvelgiama į bylos pobūdį ir sudėtingumą, advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, jų būtinumą, proceso trukmę bei teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.

Nagrinėjamoje byloje pateiktas prašymas priteisti 1 450 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodytas išlaidas sudaro civilinio ieškinio ir patikslinto civilinio ieškinio parengimas bei atstovavimas pirmosios instancijos teisme dvejuose posėdžiuose.

Įvertinus advokato faktiškai suteiktas teisines paslaugas, jų pobūdį ir apimtį, byloje pateiktus išlaidų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, taip pat tai, kad advokato teisinė pagalba buvo susijusi su atstovaujamo asmens procesinių teisių įgyvendinimu ir civilinio ieškinio palaikymu, konstatuotina, jog šios išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti 1 450 Eur suma atitinka suteiktų teisinių paslaugų pobūdį bei apimtį, yra pagrįsta ir protinga, todėl prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo tenkintinas visiškai (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl paminėtų aplinkybių šios nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo NKA1 patirtos bylinėjimosi išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamojo KAL1 nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo NKA1 naudai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Ikiteisminio tyrimo metu įvykio vietoje paimtai daiktai: medinė stalo koja, rasta virtuvėje ant stalo supakuota į paketą Nr. 1; peilis rastas virtuvėje ant spintelės supakuotas į paketą Nr. 2; stalo konstrukciniai elementai supakuoti į paketą Nr. 3; metalinis vamzdelis supakuotas į paketą Nr. 4; peilis rastas kambaryje ant kėdės, kuris supakuotas į paketą Nr. 5; lenktinis peilis rastas prie lovos kambaryje, kuris supakuotas į paketą Nr. 6; pagalvė, kuri supakuota į paketą Nr. 7; stalo dalis, kuri supakuota į paketą Nr. 8; stiklinis butelis, kuris supakuotas į paketą Nr. 9; šluostė su rausvos spalvos dėmės ėminiu, kuri supakuota į paketą Nr. 10; servetėlė su rausvos spalvos dėmėmis, kuri supakuota į paketą Nr. 11.

2. 2025-08-14, Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu VšĮ „Jurbarko ligoninė“ darbuotoja pateikė nukentėjusiojo NKA2 rūbus, t. y. tamsias medžiagines kelnes, kurios supakuotos į popierinį maišą ir užplombuotos plomba 50217; juodos spalvos medžiaginį džemperį, kuris supakuotos į popierinį maišą ir užplombuotos plomba 50216; medžiaginius marškinėlius trumpomis rankovėmis, kurie supakuoti į popierinį maišą ir užplombuoti plomba 50215; vyriškas apatinės kelnaitės, 2 vnt. juodų kojinių, kurie supakuoti į popierinį maišą ir užplombuoti plomba 50214.

3. Tyrimo metu, nuo žuvusio NKA2 buvo nuimti pirštų antspaudai ir užpildytos daktiloskopinės kortelės - 4 vnt.

4. 2025-08-07, Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu įtariamasis KAL1 pateikė mėlynos spalvos džinsus, kurie supakuoti į voką Nr. 1; juodos spalvos sportinius batelius, kurie supakuoti į voką Nr. 2.

5. 2025-08-08, Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu įtariamasis KAL1 pateikė marškinėlius trumpomis rankovėmis, kurie supakuoti į paketą Nr. 1, užplombuoti plomba 45519.

6. 2025-08-12, parodymų patikrinimo vietoje protokolu iš įvykio vietos paimtos dvi pagalio dalys - 2 vnt., supakuotos į paketą Nr. 1; virtuvinis peilis, supakuotas į paketą Nr. 2.

Visi minėti daiktai perduoti tolimesniam saugojimui Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus Marijampolės saugyklai, adresu J. Basanavičiaus a. 2, Marijampolė.

Šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti šių daiktinių įrodymų likimas turi būti išspręstas taip:

Ikiteisminio tyrimo metu įvykio vietoje paimtus daiktus: medinę stalo koją, rastą virtuvėje ant stalo supakuotą į paketą Nr. 1; peilį rastą virtuvėje ant spintelės supakuotą į paketą Nr. 2; stalo konstrukcinius elementus supakuotus į paketą Nr. 3; metalinį vamzdelį supakuotą į paketą Nr. 4; peilį rastą kambaryje ant kėdės supakuotą į paketą Nr. 5; lenktinį peilį rastą prie lovos kambaryje supakuotą į paketą Nr. 6; pagalvę supakuotą į paketą Nr. 7; stalo dalį supakuotą į paketą Nr. 8; stiklinį butelį supakuotą į paketą Nr. 9; šluostę su rausvos spalvos dėmės ėminiu supakuotą į paketą Nr. 10; servetėlę su rausvos spalvos dėmėmis supakuotą į paketą Nr. 11; 2025-08-14, Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu VšĮ „Jurbarko ligoninė“ darbuotojos pateiktus nukentėjusiojo NKA2 drabužius, t. y. tamsias medžiagines kelnes supakuotas į popierinį maišą ir užplombuotą plomba 50217; juodos spalvos medžiaginį džemperį supakuotą į popierinį maišą ir užplombuotą plomba 50216; medžiaginius marškinėlius trumpomis rankovėmis supakuotus į popierinį maišą užplombuotą plomba 50215; vyriškas apatinės kelnaites, 2 vnt. juodų kojinių supakuotus į popierinį maišą ir užplombuotą plomba 50214; mirusiojo NKA2 paimtus pirštų antspaudus ir užpildytas daktiloskopines korteles - 4 vnt.; 2025-08-12, parodymų patikrinimo vietoje protokolu iš įvykio vietos paimtas dvi pagalio dalis - 2 vnt., supakuotas į paketą Nr. 1; virtuvinį peilį supakuotą į paketą Nr. 2, perduotus saugojimui Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus Marijampolės saugyklai, adresu J. Basanavičiaus a. 2, Marijampolė, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

2025-08-07, Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu KAL1 pateiktus mėlynos spalvos džinsus supakuotus į voką Nr. 1; juodos spalvos sportinius batelius supakuotus į voką Nr. 2; 2025-08-08, Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu KAL1 pateiktus marškinėlius trumpomis rankovėmis supakuotus į paketą Nr. 1, užplombuotą plomba 45519, perduotus saugojimui Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus Marijampolės saugyklai, adresu J. Basanavičiaus a. 2, Marijampolė, pasirašytinai grąžinti KAL1 (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

KAL1 , pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 11 (vienuolika) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi (vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai), į šiuo nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti KAL1 laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025-08-07, 16 val. 00 min., iki 2025-08-08, 11 val. 56 min. – 1 (vieną) parą.

Sulaikius KAL1 ir jį pristačius į Lietuvos Respubliką, nuo jo faktinio sulaikymo Lietuvos Respublikoje dienos iki šio teismo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos jam taikyti kardomąją priemonę – suėmimą, o šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti šią kardomąją priemonę panaikinti.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką turi būti įskaitytas visas KAL1 laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, susijęs su KAL1 sulaikymu tiek užsienio valstybėje, tiek ir Lietuvos Respublikoje, iki šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią KAL1 skaičiuoti nuo šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš kaltinamojo KAL1 Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 7 814,24 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 7 814,24 Eur sumos, skaičiuojamas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos turtinės žalos atlyginimo.

Nustatyti, kad priteista turtinės žalos atlyginimo suma ir procesinės palūkanos turi būti pervestos į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT217300010002484333, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 191351679.

Civilinio ieškovo NKA1 patikslintą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš KAL1 10 000 Eur nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui ir 7 747,40 Eur turtinės žalos (NKA2 laidojimo išlaidų) atlyginimui NKA1 naudai.

Likusioje dalyje civilinio ieškovo NKA1 patikslinto civilinio ieškinio reikalavimus atmesti.

Šioje baudžiamojoje byloje taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dalyje.

Priteisti iš KAL1 , 1 450,00 Eur proceso išlaidų už advokato teisinę pagalbą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo NKA1 , gimusio (duomenys neskelbtini), naudai.

Nepriteisti iš KAL1 antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Ikiteisminio tyrimo metu įvykio vietoje paimtus daiktus: medinę stalo koją, rastą virtuvėje ant stalo supakuotą į paketą Nr. 1; peilį rastą virtuvėje ant spintelės supakuotą į paketą Nr. 2; stalo konstrukcinius elementus supakuotus į paketą Nr. 3; metalinį vamzdelį supakuotą į paketą Nr. 4; peilį rastą kambaryje ant kėdės supakuotą į paketą Nr. 5; lenktinį peilį rastą prie lovos kambaryje supakuotą į paketą Nr. 6; pagalvę supakuotą į paketą Nr. 7; stalo dalį supakuotą į paketą Nr. 8; stiklinį butelį supakuotą į paketą Nr. 9; šluostę su rausvos spalvos dėmės ėminiu supakuotą į paketą Nr. 10; servetėlę su rausvos spalvos dėmėmis supakuotą į paketą Nr. 11; 2025-08-14, Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu VšĮ „Jurbarko ligoninė“ darbuotojos pateiktus nukentėjusiojo NKA2 drabužius, t. y. tamsias medžiagines kelnes supakuotas į popierinį maišą ir užplombuotą plomba 50217; juodos spalvos medžiaginį džemperį supakuotą į popierinį maišą ir užplombuotą plomba 50216; medžiaginius marškinėlius trumpomis rankovėmis supakuotus į popierinį maišą užplombuotą plomba 50215; vyriškas apatinės kelnaites, 2 vnt. juodų kojinių supakuotus į popierinį maišą ir užplombuotą plomba 50214; mirusiojo NKA2 paimtus pirštų antspaudus ir užpildytas daktiloskopines korteles - 4 vnt.; 2025-08-12, parodymų patikrinimo vietoje protokolu iš įvykio vietos paimtas dvi pagalio dalis - 2 vnt., supakuotas į paketą Nr. 1; virtuvinį peilį supakuotą į paketą Nr. 2, perduotus saugojimui Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus Marijampolės saugyklai, adresu J. Basanavičiaus a. 2, Marijampolė, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

2025-08-07, Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu KAL1 pateiktus mėlynos spalvos džinsus supakuotus į voką Nr. 1; juodos spalvos sportinius batelius supakuotus į voką Nr. 2; 2025-08-08, Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu KAL1 pateiktus marškinėlius trumpomis rankovėmis supakuotus į paketą Nr. 1, užplombuotą plomba 45519, perduotus saugojimui Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus Marijampolės saugyklai, adresu J. Basanavičiaus a. 2, Marijampolė, pasirašytinai grąžinti KAL1 (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Nuosprendį nedelsiant įteikti kaltinamojo gynėjui. Nuo nuosprendžio įteikimo gynėjui momento prasideda terminas, per kurį nuosprendis įsiteisėja.

Priimtas ir įsiteisėjęs nuosprendis iki nuteistojo KAL1 sulaikymo ar jo pristatymo ekstradicijos tvarka ar pagal Europos arešto orderį vykdomas tik tiek, kiek jį įmanoma įvykdyti be nuteistojo.

Nuteistasis KAL1 , kurio byla buvo nagrinėja jam nedalyvaujant, turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminui, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Jei nuosprendis jau pradėtas vykdyti, turintis teisę apeliacine tvarka nagrinėti tą bylą teismas savo iniciatyva ar nuteistojo arba jo gynėjo prašymu gali priimti nutartį sustabdyti nuosprendžio vykdymą.

Jeigu apeliacinį skundą padavęs nuteistasis, kuris yra laisvas, be svarbios priežasties neatvyksta į bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas gali nagrinėti bylą nuteistajam nedalyvaujant arba apeliacinį procesą nutraukti.

Apeliacinės instancijos teismas, gavęs nuteistojo, kuris nedalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, skundą, privalo pakartotinai atlikti tuos pirmosios instancijos teisme atliktus įrodymų tyrimo veiksmus, kurių metu nagrinėtais įrodymais buvo grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, jei nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su tų įrodymų vertinimu. Pakartotinai šie įrodymų tyrimo veiksmai turi būti atliekami nepaisant to, ar byla jau buvo nagrinėjama pagal kitų proceso dalyvių skundus. Pagal nuteistojo skundą pradėto apeliacinio proceso metu priimtas nuosprendis ar nutartis kasacine tvarka gali būti skundžiami bendra tvarka.

Kiti proceso dalyviai nuosprendį ir nutartis gali apskųsti BPK 313 straipsnyje nustatyta tvarka.

Prokuroras, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, jų įgaliotieji atstovai, nuteistojo gynėjas šį nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, apeliacine tvarka gali skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).