Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Antonina Sinkevičienė, sekretoriaujant Valei Bulgakienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui (pareiškėjui) A. P., jo atstovui advokato padėjėjui A. B.,viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atstovo advokato padėjėjo A. B. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. gegužės 12 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2026 m. gegužės 12 d. priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2026 m. kovo 26 d. 02 val. 27 min. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią padarė neblaivus vairuodamas transporto priemonę, jam paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių. Teisme gautas pareiškėjo A. P. atstovo advokato padėjėjo A. B. skundas, kuriuo prašoma pakeisti Nutarimą ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Skunde pareiškėjo atstovas nurodė, kad su padarytu nusižengimu pareiškėjas sutinka ir dėl jo padarymo labai gailisi, tačiau spręsdama klausimą dėl pareiškėjo atsakomybės bei administracinio poveikio priemonės taikymo ir priimdama nutarimą Institucija netinkamai įvertino aplinkybių visumos, kuriomis nusižengimas buvo užfiksuotas, neatsižvelgė į pareiškėjo ir jo žmonos įvykio metu pateiktą paaiškinimą ir duomenis, reikšmingus tyrimui. Pažymėjo, kad pareiškėjas priėmė sprendimą vairuoti automobilį suprasdamas, jog vairuotojo pažymėjimas jo gyvenime turi didelę svarbą, buvo suinteresuotas kritiškai įvertinti galimą grėsmę ir pasekmes, kurias gali sukelti jo priimtas sprendimas vairuoti. Pabrėžė, kad dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo nekilo jokių neigiamų pasekmių, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir/ar sveikatai, pareiškėjas jokios kryptingos tyčios ar noro pažeisti įstatymą neturėjo ir to nesiekė, dėl padaryto pažeidimo yra linkęs taisytis, savo poelgį be galo smerkia, jaučiasi atlikęs didžiulį nusižengimą ne tik prieš kitus vairuotojus, tačiau prieš save, savo šeimą, artimuosius, o tai pareiškėjui juntama kaip didžiausia bausmė. Teigia, kad Institucijos nutarimas nėra pakankamai motyvuotas, taip pat nebuvo įvertinos pareiškėjo pateiktos aplinkybės bei pridėti priedai. Paaiškino, kad pareiškėjui inkriminuojamas nusižengimas nebuvo ypatingai pavojingas ir realaus pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ar sveikatai nesukėlė, t. y. nėra nustatyta, jog dėl šio pažeidimo būtų kliudyta kitiems eismo dalyviams, kad jie turėjo dėl to keisti važiavimo greitį ar kryptį, staigiai stabdyti ir panašiai, nusižengimas padarytas nakties metu, kai eismas praktiškai apskritai nevyksta, kas matoma ir iš byloje esančio vaizdo įrašo. Nurodė, kad nors pareiškėjas vairavo transporto priemonę žinodamas, jog tokios teisės jis neturi, tačiau jis sąmoningai nesiekė pažeisti teisės aktų reikalavimų ir automobilį vairavo dėl tuo metu susiklosčiusių aplinkybių, o būtent todėl, kad 2026 m. kovo 26 d. nakties metu transporto priemonę vairuojanti pareiškėjo žmona pasijuto labai blogai, jai prasidėjo migrenos skausmai su aura. Paaiškino, kad pareiškėjui ir jo žmonai žinant šiuos simptomus, tapo aišku, jog žmona toliau vairuoti nebegalės, kadangi esant tokiai būklei kyla tiesioginis pavojus eismo saugumui bei jų pačių sveikatos saugumui, atsižvelgdamas į tai, kad yra nakties metas ir niekas iš artimųjų tarpo nakties metu jiems negalės padėti, pareiškėjas nusprendė tęsti kelionę toliau ir vykti namo. Pažymėjo, kad pareiškėjas policijos pareigūnų buvo sustabdytas praktiškai tik pradėjęs vairuoti, kuomet susikeitė su savo žmona. Pabrėžė, kad pareiškėjas automobilį vairavo dėl tuo metu susiklosčiusių ir aprašytų aplinkybių, todėl tam tikra prasme veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Pareiškėjas supranta, kad jo elgesys nėra toleruotinas, tačiau prašo išreikšti pasitikėjimą, nes tolimesniu savo elgesiu ir darbine veikla įrodys, jog sugebėjo pakoreguoti savo elgesį ir daugiau pažeidimų nebedarys. Nurodė, kad Institucijos nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė (atimta teisė vairuoti 18 mėnesių), pareiškėjui skaudžiai įtakoja jo gyvenimą. Paaiškino, kad pareiškėjui yra diagnozuotas kepenų tulžies pūslės ir tulžies takų neaiškios ar nežinomos eigos navikas, dėl šios ligos pareiškėjui dažnai tenka lankytis VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, tad teisės vairuoti atėmimas tokiam ilgam laikui būtų neproporcingas tiek esamai situacijai, tiek ir pačio pareiškėjo sveikatos būklei. Mano, kad Institucija netinkamai atsižvelgė ir įvertino pačio nusižengimo pavojingumą, pareiškėjo asmenybę lengvinančių aplinkybių visumą, pagrįstai nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau priimdama Nutarimą padarė netinkamą išvadą, pripažindama šioje byloje nesant ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytų sąlygų, todėl tinkamai skirtinos administracinio poveikio priemonės neindividualizavo. Pažymėjo, kad net ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonės skyrimas prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. Mano, kad skunde išdėstytos aplinkybės, kurios yra sudėtingesnės kasdieniniame gyvenime nei paprastai bei sukuriančios papildomus įpareigojimus, įsipareigojimus bei sunkumus, dėl kurių, neturint galimybės vairuoti transporto priemonių ilgesnį laiko tarpą ar esant tam tikriems vairavimo apribojimams sukelia dideles papildomas neigiamas finansines pasekmes ir perteklinius nepatogumus bei suvaržymus.Institucija atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad pagal A. P. charakterizuojančius duomenis iš policijos informacinių sistemų matyti, jog dėl transporto priemonės vairavimo neturint teisės vairuoti jis nebaustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Teigia, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį nusižengimą ir kitos aplinkybės, yra reikšmingos individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, tačiau nelaikytinos išimtinėmis, suteikiančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėjo, kad vien tai, jog nepadaryti kiti pažeidimai, nedaro šio pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Pabrėžė, kad šia teisės norma atsakomybė nustatyta ne už pasekmių sukėlimą, o už ANK 424 straipsnio 3 ir 4 dalyse draudžiamų veiksmų padarymą pakartotinai, pasekmių ir kitų KET pažeidimų nebuvimo akcentavimas yra bandymas sumenkinti padarytą teisės pažeidimą, todėl pareiškėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų. Nurodė, kad paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas atitinka padarytą nusižengimą, ANK nuostatas, teismų praktiką, proporcingumo reikalavimą, individualizuota atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę ir faktines aplinkybes, dėl to nėra jokio pagrindo ją keisti kaip kad teigia pareiškėjas, todėl paskyrus švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, kaltę pripažino, gailėjosi dėl padaryto nusižengimo. Papildomai paaiškino, kad 2026 m. kovo 26 d. 02 val. 30 min. važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pas sutuoktinės D. P. motiną L. A., nes jai sukilo spaudimas, kadangi buvo vėlus metas, jis važiavo kartu. Kelionės metu sutuoktinei užėjo migrenos skausmai, dėl sveikatos būklės ji pasakė, kad negali vairuoti, sustojo, nebuvo ko kviesti, kely tuščia, negalėjo toliau vairuoti, todėl paklausė jo, gal jis pavažiuos, jis įvertino situaciją ir pavažiavo, jie susikeitė vietomis, buvo likę 5 km kelio, jam pavažiavus apie 500 m juos sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams paaiškino, kad ką tik susikeitė vietomis. Turi važinėti pas daktarus, į Santaros klinikas, jam nustatytas vėžys, taip pat reikia važiuoti pas sutuoktinės motiną, nes sutuoktinė ne visada dėl ligos gali važiuoti, viešasis transportas nuo jo gyvenamosios vietos yra, bet autobusu neprivažinėsi, nes vizitų pas daktarus laiką ne visada pavyksta susiderinti. Žmona vairuotojo pažymėjimą turi, bet dideliuose miestuose bijo važiuoti, gyvena kartu su žmona, dukra gyvena (duomenys neskelbtini). Žmonos motinai nustatytas 70 procentų dalyvumo lygis. Liudytoja D. P. posėdžio metu parodė, kad 2026 m. kovo 26 d. naktį gavo skambutį iš mamos, jog prastai pasijautė, užkilo spaudimas ir pulsas, prašė pagalbos, todėl nakties metu išvažiavo pas ją. Mama netekusi 70 procentų dalyvumo, jai reikia priežiūros. Bevažiuojant pradėjo mirgėti akyse, pykinti, suėmė akis, suprato, kad tai migrena. Migrena su aura serga jau seniai, ji pasireiškia netikėtai nuo stiprių emocijų, šviesų, garso. Simptomai – žaibai akyse, šviesos baisiai erzino, dvejinosi akyse, teko sustoti, bijojo dėl savo saugumo ir kad nesukeltų eismo įvykio. Sustojus galvojo, kad susitvarkys būsena, bet negerėjo, buvo nakties metas, nebuvo į ką kreiptis, pasitarė su vyru, kad reikia toliau važiuoti pas mamą, nes ji laukė, todėl susikeitė vietomis ir netoli sustabdė policijos pareigūnai. Iš karto pasakė, kad dėl migrenos su aura negalėjo vairuoti, pareigūnas patikrino blaivumą. Dabar tokia situacija, kad reikia važinėti, dažnai važiuoti prižiūrėti mamą, vyrui ir jai reikia pas gydytojus. Dėl naktinio priepuolio jai yra vairavimo baimė. Dabar reikalui esant vairuoja, pas gydytojus į Santariškes vyras važiuoja autobusu. Dirba pagal verslo liudijimą, turi savo verslą, dar turi kaimo turizmo sodybą, bet nutraukė veiklą, nes neišeina visur suspėti.Pareiškėjo atstovas posėdžio metu papildomai paaiškino, kad Institucija neatsižvelgė į aplinkybių visumą, neatsižvelgė, jog yra papildoma lengvinanti aplinkybė – tai, jog asmuo padarė nusižengimą būdamas 65 metų amžiaus. Pareiškėjas gailisi dėl padaryto nusižengimo. Pareiškėjas per visą laikotarpį, kuriam jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, pažeidimų nėra padaręs, akivaizdu, jog jis nėra linkęs pažeisti įstatymą, nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, dėl susiklosčiusių aplinkybių visumos. Be to, nakties metu pareiškėjas važiavo įvykus tam tikrai situacijai, nes jo žmonos mama pasijuto blogai, o sprendimą vairuoti priėmė jo žmonai pasidarius blogai, o esant tokiai jos būklei vairuoti yra itin pavojinga. Tiek pareiškėjas, tiek jo žmona turi tam tikrų ligų, todėl poreikis vairuoti yra dėl sveikatos būklės. Šioje situacijoje pavojingumas yra mažesnis negu rūšinis. Institucijos atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).Skundas tenkinamas iš dalies.ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.ANK 424 straipsnio 4 dalis nustato, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. ANK 424 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti asmens, kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. P. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, jam skirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių terminui, už tai, kad jis, 2026 m. kovo 26 d. 02 val. 27 min. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią padarė neblaivus vairuodamas transporto priemonę. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. 2024 m. liepos 17 d. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo, prokuroro nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, nutarimas patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo, taip pat A. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų terminui), paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas administracinio nusižengimo padarymo metu nebuvo pasibaigęs.Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neužtraukia teistumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnis), todėl A. P. nepagrįstai nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį kaip turintis nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę.A. P. 2026 m. kovo 26 d. vairavo transporto priemonę, kai jam nuo 2024 m. liepos 17 d. dvejiems metams buvo atimta teisė vairuoti. Tokie jo veiksmai sudaro administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje sudėtį ir užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų.Išdėstytais motyvais A. P. veiksmai iš ANK 424 straipsnio 5 dalies perkvalifikuojami į 424 straipsnio 4 dalį ir iš naujo spręstinas nuobaudos, atitinkančios administracinio nusižengimo kvalifikavimą, klausimas (ANK 635 straipsnio 3 dalis, 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra numatyti ANK 32 straipsnyje. Remiantis jame numatytu teisiniu reguliavimu, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skiriamos, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais bei laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį (ANK 32 straipsnio 1 bei 2 dalys).Konkreti administracinė nuobauda ir administracinė poveikio priemonė yra parenkama iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis). Už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.Skirdamas administracinę nuobaudą A. P., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – vairavo automobilį, kai tokia teisė jam atimta. Kaip matyti, Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, nustatė A. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta administracinį nusižengimą padariusio asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai administracinį nusižengimą padaro 65 metų sulaukęs asmuo. A. P. nusižengimo padarymo metu buvo sulaukęs 65 metų amžiaus, todėl pripažintina pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, A. P. neneigė padaręs administracinį nusižengimą, teismo posėdžio metu savo poelgį vertino kritiškai. Pažymėtina, kad peržiūrėjus administracinio nusižengimo medžiagoje esančius vaizdo įrašus, nustatyta, jog policijos pareigūnams sustabdžius A. P. vairuojamą automobilį jis ir jo sutuoktinė policijos pareigūnams nurodė tokias pačias aplinkybes, kaip ir posėdžio metu, o būtent, kad pareiškėjas vairavo automobilį, nes jo sutuoktinei pablogėjo sveikata, todėl ji negalėjo tęsti vairavimo. Be to, pagal administracinių nusižengimų registro išrašo duomenis pareiškėjas per laikotarpį, kuomet neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, nevairavo, jo anksčiau padaryti administraciniai nusižengimai taip pat nėra priskirtini šiurkštiems, paskirtas nuobaudas yra įvykdęs. Byloje jokių kitų iš neigiamos pusės pareiškėją charakterizuojančių duomenų negauta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog pareiškėjas yra charakterizuojamas iš esmės teigiamai, jis nėra linkęs sistemingai daryti administracinius nusižengimus.Iš paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundo, teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų ir bylos medžiagos nenustatyta, kad dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryto KET pažeidimo būtų buvus kliudoma kita transporto priemonė ar sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams bei sudaryta avarinė situacija, neigiamų padarinių niekam nekilo, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui bei sveikatai, taip pat nenustatyta, kad minėtas asmuo įvykio metu būtų buvęs neblaivus.Visos pirmiau aptartos aplinkybės, charakterizuojančios administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, patvirtina, jog pastarasis nėra akivaizdžiai piktybinis pažeidėjas, laikosi visuomenėje galiojančių elgesio normų, o jam inkriminuotas ir skundžiamu nutarimu pareiškėjo visiškai pripažintas administracinis nusižengimas, įtvirtintas ANK 424 straipsnio 4 dalyje, nepasižymi piktybišku pobūdžiu.Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus A. P. sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam laikotarpiui, t. y. 6 mėnesiams.Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir jo atstovas prašo netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pabrėžtina, jog veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. gali būti pagrindu skirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatyta nuobaudą. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, Nr. 2AT-41-2014).Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).Teismas, vertindamas galimybę šiuo konkrečiu atveju dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo A. P. atžvilgiu, atsižvelgia į tai, kad jis ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą padarė pirmą kartą, kaip jau minėta, jis anksčiau baustas už KET pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas jo administracinį nusižengimą perkvalifikavo į ANK 424 straipsnio 4 dalį ir, įvertinęs visas prieš tai aukščiau minėtas aplinkybes, reikšmingas nuobaudos individualizavimui ir susijusias tiek su jo padarytu administraciniu nusižengimu, tiek su jo asmenybe bei šeimine situacija, turtine padėtimi, jam paskyrė minimalaus dydžio nuobaudą su specialiosios teisės atėmimu minimaliam laikotarpiui. Skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonės turi nubausti nusižengimą padariusį asmenį ir vien tik ta aplinkybė, kad, atėmus specialiąją teisę, pažeidėjas patirs nepatogumų, negali būti pagrindas skirti švelnesnę nei numato įstatymas nuobaudą. Taigi, A. P. atstovo skunde nurodomos aplinkybės, jam skiriant minimalią nuobaudą ir minimalų administracinio poveikio priemonės terminą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, jau buvo įvertintos jo naudai.Nepaisant to, kad nustatytos dvi A. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta, tačiau skunde nurodomos aplinkybės nelaikytinos sudarančiomis pagrindą spręsti, kad jam gali būti taikoma švelnesnė nuobauda nei numatyta ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcijoje. Pagal ANK 34 straipsnį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė yra tik viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Teismui vis tik kelia abejonių ir tai, ar pareiškėjo sutuoktinės situacija buvo tokia kritinė, kad pareiškėjui reikėjo sėsti už automobilio vairo nedelsiant ir nebuvo galimybės kitu būdu tęsti kelionės, nes teismui nebuvo pateikti jokie medicininiai dokumentai, kad pareiškėjo sutuoktinė dėl savo sveikatos būklės įvykio metu kreipėsi medicininės pagalbos, taip pat, jog pareiškėjo sutuoktinės motina tuo metu kreipėsi medicininės pagalbos. Taigi, akivaizdu, kad nei pareiškėjo sutuoktinės, nei jos motinos situacija nebuvo tokia kritinė, jog reikalautų A. P. nepaisyti teisės normų ir sėsti už vairo, jam žinant ir suvokiant, jog jis neturi teisės vairuoti. A. P. turėjo būti atsakingas bei rūpestingas ir apdairiai vertinti galimas pasekmes. Tai, kad pareiškėjui buvo likę nedaug laiko iki specialiosios teisės atėmimo termino pabaigos, niekaip nešalina jo atsakomybės ir jo poelgio nepateisina, tai nėra priežastis jo veiksmus laikyti mažiau pavojingais ir taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. AN2-231-531/2024).Pareiškėjo atstovas taip pat teigė, kad pareiškėjas automobilį vairavo dėl tuo metu susiklosčiusių ir aprašytų aplinkybių, todėl tam tikra prasme veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.ANK 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala.Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-12-689/2020, 2AT-65-719/2022).Kaip matyti, skunde teigiama, kad A. P. kartu su sutuoktine važiavo pas jos motiną, nes šiai sukilo spaudimas, jai reikėjo pagalbos, kelionės metu A. P. žmona D. P. pasijuto blogai, todėl jis ėmė vairuoti automobilį. Visgi, pateikti D. P., L. A. medicininiai duomenys nėra betarpiškai susiję su nagrinėjimu administraciniu nusižengimu ir nepatvirtinta, jog būtent nusižengimo padarymo metu jų sveikatai ar gyvybei grėsė realus pavojus, dėl ko A. P. nutarė vairuoti transporto priemonę, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Teismas vertina, kad nesant objektyvių duomenų, jog šiuo atveju būtų grėsęs koks nors realus ir akivaizdus pavojus, jo nėjo pašalinti kitomis priemonėmis, o padaryta žala mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pareiškėjas transporto priemonę vairavo nesant būtinojo reikalingumo.Nagrinėjamu atveju A. P. paskirta nuobauda, jo veiksmus perkvalifikavus iš ANK 424 straipsnio 5 dalies į 424 straipsnio 4 dalį, leis pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus ir bus proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui bei jo asmenybei, jam paskirta nuobauda su administracinio poveikio priemone laikytina adekvačia. Pagrindo jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra.Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau skundžiamu nutarimu buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. veika kvalifikuota netinkamai, todėl teismas nutaria panaikinti skundžiamą nutarimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą (ANK 635 straipsnio 3 dalis, 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas).