Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gimęs (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) vedęs, dirba "(duomenys neskelbtini) ", neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

KAL1 (toliau – KAL1), 2026 m. rugpjūčio 26 d. 11.11 val. (duomenys neskelbtini) namo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį "(duomenys neskelbtini) ", valstybiniu numeriu (DUOMENYS NESKELBTINI) , būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,5 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai jam 11.29 val. nustatytas 2,11 promilių neblaivumas. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamoji, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo prisipažinimo teisme jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Teismo vertinimu, kaltinamojo KAL1 kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagal požymį – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis KAL1 tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad 2026 m. rugpjūčio 26 d., įmonei priklausančiu automobiliu važiavo į objektą. Išgėrė brendžio, manė, kad iki vakaro niekur nereikės važiuoti. Prireikė važiuoti iki parduotuvės, kolegos teisių vairuoti neturi, pagalvojęs, kad nedidelis atstumas, nedaug išgėrė, todėl vairavo automobilį. Važiuojant buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Tokie kaltinamojo KAL1 parodymai esminėse detalėse yra nuoseklūs ir atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir policijos pareigūnų tarybinių pranešimų duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, policijos informacinės sistemos duomenys, apžiūros protokolas. Alkoholio matuokliu vairuotojui buvo nustatytas 2,11 promilės neblaivumas, su nustatytu neblaivumu KAL1 sutiko. Šie rodmenys (etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore) ir neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas,) užfiksuoti ir neblaivumo nustatymo akte. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu, todėl jais vadovaujasi. Taigi, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo kaltinamasis KAL1 ir kad ji vairavo būdamas neblaivus, kai abiejų atliktų patikrinimų alkotesteriu metu jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismas sprendžia, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. KAL1 padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šia nusikalstama veika žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga, kurią turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje taip pat egzistuoja. KAL1 yra brandaus amžiaus, vedęs, augina du nepilnamečius vaikus, dirbantis, charakterizuojamas gerai, kaip veiklus, darbštus, pareigingas, atsakingas žmogus, anksčiau neteistas, per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka nebaustas. Visa tai rodo asmens siekį gyventi pagal visuomenėje priimtinas teisės aktais nustatytas elgesio taisykles, jų laikytis ir gerbti valstybėje galiojančius teisės aktų reikalavimus. Kaip minėta aukščiau, teismas nustatė vieną KAL1 atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo elgesį vertino kritiškai, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, suprato veikos pavojingumą. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės rodo, jog KAL1 savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

Laiduotoju siekianti būti LDT1 anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta. Laiduotoja yra kaltinamojo sutuoktinė. Laiduotoją ir kaltinamąjį sieja artimi šeimyniniai santykiai, vienas kitu pasitiki. LDT1 nurodė, kad gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kadangi jis ja pasitiki, įsiklauso ir į jos nuomonę, daug bendrauja įvairiomis temomis, diskutuoja priimant sprendimus, pasikalba apie šį įvykį, ji netoleruoja tokio kaltinamojo elgesio. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad žmona daro jam teigiamą įtaka, yra jo autoritetas, paguoda, iš karto ieškojo pagalbos ir šioje situacijoje. LDT1 charakterizuojama labai gerai, kaip sąžiningas, patikimas, atsakingas žmogus. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad LDT1 yra ne tik artima kaltininkui, bet ir verta teismo pasitikėjimo, turinti gyvenimiškos patirties ir galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant LDT1 atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Atsižvelgus ne tik į pirmiau aptartas kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tačiau ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, laiduotojos asmenybę, nustatytinas 1 (vienerių) metų laidavimo terminas be užstato, kuris, teismo manymu, yra pakankamas, kad būtų pasiekti laidavimo tikslai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių yra uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad KAL1 nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis, vairavo automobilį esant nuo jo sklindančiam alkoholio kvapui, policijos pareigūnams tikrinimo metu pirmuoju testavimu nustačius 2, 23 promilės etilo alkoholio koncentraciją, o antru tikrinimu – 2,11 promilės etilo alkoholio koncentraciją. Taigi, kaltinamoji KAL1 padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad specialiosios teisės atėmimas yra būtinas.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Tačiau tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatą, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018).

Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu teismas vertina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Kaltinamojo KAL1 vairuotas automobilis baudžiamojo įstatymo prasme yra laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Nustačius, kad transporto priemonė buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas (turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis). Nustatyta, kad automobilis, kurį neblaivus KAL1 vairavo, yra ne jo nuosavybė (savininkas – valdytojas yra V. B.). Automobilio savininkė negalėjo numatyti ir nenumatė, kad kaltinamasis vairuos automobilį neblaivus. Automobilis naudojamas tik darbiniais reikalais. BK 72 straipsnio 4 dalis numato sąlygas, kai kitam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą. Nagrinėjamu atveju BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų nėra, todėl automobilis „(duomenys neskelbtini) “ valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti konfiskuojamas, t. y. paimamas valstybės nuosavybėn. Baudžiamasis įstatymas numato, jog tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). KAL1 skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini) ", valstybinio numerio ženklas Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) vertę atitinkančią pinigų sumą. Oficialus autotransporto kainų vertintojas VšĮ „Emprekis“ tokį automobilį įvertino 2220 Eur suma (su PVM), ši suma išieškoma iš KAL1 (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 2, 5 dalys).

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu KAL1 skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos. Ikiteisminio tyrimo metu laikinai (iki 2027 m. vasario 28 d.) apribota nuosavybės teisė KAL1 turtui - piniginėms lėšoms banko sąskaitoje Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) ( AB "Artea",), valiuta EUR , vertė 2220,00 Eur. ( t. 1, b. l. 67-73). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, todėl taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į turtą – pinigines lėšas paliekama galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuoti turtą įvykdymo. Daiktinis įrodymas – CD laikmena su nešiojamo vaizdo registratoriaus vaizdo ir garso įrašu paliekama saugoti prie bylos medžiagos.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pateikta 2026 m. rugsėjo 18 d. pažyma Nr. APD-2026-09483 patvirtina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl kaltinamojo gynybos sudaro 214,58 Eur (1 t., b. l. 160-165). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju. Tačiau BPK straipsnio 1 dalies 7 punkte imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas ir būtinas nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog tokiu atveju, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. kaltinamajam atliekant areštu ar laisvės atėmimo bausmę, būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 str. 2 dalies numatytoje išimtyje – BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytais atvejais. Nors BPK 106 str. 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju kai gynėjas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis. Šioje byloje kaltinamasis, kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, dirba, duomenų apie turimą turtą nėra, dėl to, esant būtinam gynėjo dalyvavimo pagrindui, jam teismas paskyrė advokatą, taip pat atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo asmens valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304 – 305, 307 – 308, 312 – 313 straipsniais,

nusprendžia:

KAL1 pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoju paskirti LDT1 , gimusią (duomenys neskelbtini) , gyvenančią „(duomenys neskelbtini). Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti KAL1 baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2026 m. rugpjūčio 27 d.

Informuoti AB „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones KAL1 atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, paskirti KAL1 baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti iš KAL1 valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini) “ valstybinio numerio ženklas Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2220 Eur (du tūkstančiu du šimtus dvidešimt) eurų.

KAL1 paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pritaikytą KAL1 turtui iki 2026 m. vasario 27 d. piniginėms lėšoms banko sąskaitoje Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) ( AB"Artea",), valiuta EUR , vertė 2220,00 Eur palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuoti turtą - – automobilio „(duomenys neskelbtini) “ valstybinio numerio ženklas Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2220 Eur (du tūkstančiu du šimtus dvidešimt) eurų įvykdymo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš KAL1 nepriteisti.

CD laikmena su nešiojamo vaizdo registratoriaus vaizdo ir garso įrašu palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojui, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.