Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos TRA1 skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-13965-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 26305510443.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

TRA1 (toliau – ir Pareiškėja) atžvilgiu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2026 m. rugpjūčio 13 d. priėmė nutarimą Nr. 20-ANR_N-13965-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 26305510443, kuriuo Pareiškėja nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2026 m. gegužės 26 d., 15.38 val., Kaune, Taikos pr. 93, vairuodama transporto priemonę „Ford S-max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiuodama į žiedinę sankryžą neįsitikino, kad tai daryti saugu, neatsižvelgė, kad žiedine sankryža iš kairės pusės atvažiuoja transporto priemonė, nepaisė kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ reikalavimų ir nedavė kelio žiedinėje sankryžoje važiuojančiai transporto priemonei. Nutarimu Pareiškėjai paskirta 65 Eur dydžio bauda.

Skunde nurodoma, kad skundžiamame nutarime konstatuota, kad administracinio nusižengimo byloje „kaltės klausimas neginčytinas“. Ši išvada yra nepagrįsta ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, tiek administracinės atsakomybės taikymui keliamiems reikalavimams. Pareiškėja savo kaltės nepripažino ir ją aiškiai ginčijo. Iki nutarimo priėmimo ji pateikė rašytinius paaiškinimus, išdėstė savo poziciją dėl eismo įvykio aplinkybių, taip pat pateikė fotonuotraukas ir kitus įrodymus, kurie, jos vertinimu, paneigia arba bent jau kelia pagrįstų abejonių dėl jai inkriminuojamo pažeidimo ir jos kaltės. Taigi kaltės klausimas byloje akivaizdžiai buvo ginčijamas ir sudarė vieną iš esminių pareiškėjos gynybos klausimų.

Administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik nustačius visus administracinio nusižengimo sudėties požymius, įskaitant asmens kaltę. Kaltė negali būti laikoma iš anksto nustatyta ar „neginčytina“ vien dėl to, kad taip ją įvardijo administracinę teiseną vykdanti Institucija. Ji turi būti nustatyta ir pagrįsta byloje surinktų įrodymų visuma, tinkamai įvertinus ir asmens, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, pateiktus paaiškinimus bei įrodymus.

Nagrinėjamu atveju Institucija, nurodžiusi, kad „kaltės klausimas neginčytinas“, nepateikė konkretaus tokios išvados pagrindimo ir iš esmės neatskleidė, kaip buvo įvertinta Pareiškėjos gynybos pozicija. Nutarime nenurodyta, kokie konkretūs Pareiškėjos argumentai ir pateikti įrodymai buvo įvertinti, kodėl jais nebuvo remtasi ir dėl kokių priežasčių jie buvo atmesti. Vien bendro pobūdžio teiginio, kad kaltė nustatyta įvertinus „byloje surinktą faktinę medžiagą“, nepakanka, kai asmuo kaltę aiškiai ginčija ir pateikia tai pagrindžiančius duomenis. Įstatyme įtvirtinta nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmens kaltė nėra preziumuojama, bet turi būti įrodyta, taigi kaltės klausimas yra įrodinėjimo, o Pareiškėjai ją ginčijant – ir ginčo dalykas. Todėl skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad „kaltės klausimas neginčytinas“, ne k neatitinka faktinės situacijos, bet ir rodo, kad Pareiškėjos gynybos argumentai bei pateikti įrodymai nebuvo tinkamai ir išsamiai įvertinti. Toks neišsamus aplinkybių ir įrodymų vertinimas sudaro pagrindą abejo nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu.

Institucijos nuomone nėra pagrindo daryti išvadą, kad Pareiškėjai skirta nuobauda yra per griežta. Nuobauda paskirta įvertinus tiek lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes, t. y. vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis bei atsižvelgiant į pažeidimo padarymo pobūdį. Paskirta nuobauda yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Byloje nenustatyta Pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, aptariamo nusižengimo padarymo metu turėjo 5 galiojančias nuobaudas dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų, todėl vadovaujantis ANK 40 straipsniu laikoma, kad Pareiškėja nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarė pakartotinai. Atitinkamai remiantis administracinių nusižengimų registro duomenimis, Pareiškėja nuo 2020 metų administracine atsakomybe bausta 12 kartų, iš jų 11 dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, dauguma yra tyčiniai, todėl manytina, kad ir aptariamas nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio.

Teismo posėdžio metu pareiškėja TRA1 savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad per byloje minimą žiedinę sankryžą važiuoja kelis kartus per dieną, žino visus kelio ženklus ir visada įvertina atstumą iki atvažiuojančio automobilio bei saugiai įvažiuoja į žiedinę sankryžą. Šiuo konkrečiu atveju ji įvertino atstumą, vaizdo įraše matosi, kad buvo 9 sekundės, kai automobilis priartėjo iki jos, t. y. pakankamas laiko tarpas įvažiuoti į žiedinę sankryžą. Jai įvažiavus į žiedą, „BMW“ automobilis prieš ją kirto ištisinę liniją ir rikiavosi į juostą, kuria važiavo Pareiškėja. To pasėkoje Pareiškėja turėjo sumažinti greitį, kad neatsitrenkti į „BMW“ automobilį, o tas automobilis, iš kurio buvo filmuojama, ją pasivijo ir norėjo persirikiuoti į juostą, kuria važiavo Pareiškėja, nes pamatė ištisinę juostą, todėl jam reikėjo pristabdyti. Būtų tikrai neįvažiavusi į žiedą, jeigu automobilis, iš kurio buvo filmuojama, būtų rodęs posūkį. Nesutinka, kad padarė administracinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas tenkinamas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Byloje nustatyta, kad Pareiškėja Institucijos 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-13965-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 26305510443 nubausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2026 m. gegužės 26 d., 15.38 val., Kaune, Taikos pr. 93, vairuodama transporto priemonę „Ford S-max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiuodama į žiedinę sankryžą neįsitikino, kad tai daryti saugu, neatsižvelgė, kad žiedine sankryža iš kairės pusės atvažiuoja transporto priemonė, nepaisė kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ reikalavimų ir nedavė kelio žiedinėje sankryžoje važiuojančiai transporto priemonei. Nutarimu Pareiškėjai paskirta 65 Eur dydžio bauda.

Pareiškėja TRA1 nesutinka su jos atžvilgiu Institucijos priimtu nutarimu, tvirtina, kad administracinio nusižengimo ji nepadarė. Pareiškėja skunde ir savo paaiškinimuose ginčija labiau skundžiamo nutarimo turinį, o ne patį administracinio nusižengimo faktą, tačiau teismo posėdžio metu ji nurodė, kad jai įvažiavus į žiedinę sankryžą, prie žiedo krašto važiavęs „BMW“ automobilis staiga, per ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją, rikiavosi į dešinę, t. y. į eismo juostą, kuria važiavo Pareiškėja, dėl ko ši buvo priversta pristabdyti. Tuo momentu ją pasivijo liudytojo, kuris pateikė pareiškimą policijai, automobilis ir taip pat buvo priverstas stabdyti.

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad Pareiškėjos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių. Pažymėtina tai, jog tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo atsižvelgta ir procesiniuose dokumentuose nebuvo įvertinta, teismo nuomone, esminė aplinkybė – „BMW“ automobilio draudžiami veiksmai.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai ar bylą nagrinėjantis teismas nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-489/2019, 8 punktas). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ANK 566 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019, 17 punktas).

ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą nesilaikymą.

ANK 417 straipsnyje nurodytos normos yra blanketinės. Institucijos nutarime nurodyta, jog nagrinėjamu atveju TRA1 pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punktą, 1 priedo 203 punktą. Kelių eismo taisyklių 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. Kelių eismo taisyklių 1 priedo kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“, nurodo, kad vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu, o esant papildomai lentelei Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“, – važiuojančioms pagrindiniu keliu.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisena TRA1 atžvilgiu pradėta pagal pareiškėjo (liudytojo) 2026 m. birželio 17 d. pareiškimą, kuriame nurodoma, kad automobilis „Ford“, įvažiuodamas į Taikos pr. žiedinę sankryžą nuo prekybos centro „Trys berželiai“, pavojingai „užkišo“, todėl jis turėjo stabdyti, kad nebūtų įvykio. Kartu su administracinio nusižengimo bylos medžiaga teismui buvo pateiktas vaizdo įrašas pavadinimu „2026-05-26 (duomenys neskelbtini).mp4“.

Vaizdo įraše matoma, kad filmuojama iš judančio automobilio, vaizdas fiksuojamas 2026 m. gegužės 26 d., 15.38 val. Matoma, kad automobilis, iš kurio filmuojama, važiuoja žiedine sankryža, esančia Taikos pr., Kaune, antrąja eismo juosta. Tuomet vaizdo įraše matoma, kad iš dešinėje pusėje esančio išvažiavimo išvažiuoja Pareiškėjos vairuojamas automobilis „Ford“. Priešais filmuojančio asmens vairuojamą automobilį važiavęs „BMW“ markės automobilis, rodo posūkį į dešinę, rikiuojasi per ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją į juostą, kuria važiuoja Pareiškėja, dėl ko Pareiškėja yra priversta stabdyti savo vairuojamą automobilį. Sutiktina, kad filmuojantis asmuo buvo priverstas pristabdyti savo automobilį, tačiau, teismo vertinimu, situacija susiklostė ne dėl Pareiškėjos kaltės.

Iš vaizdo įrašo matyti, kad įvažiuodama į žiedinę sankryžą Pareiškėja sudarė pakankamą atstumą iki filmuojančio automobilio ir jos manevras savaime nesuponavo būtinybės šiam automobiliui staigiai keisti važiavimo kryptį ar staigiai stabdyti. Be to, vaizdo įraše aiškiai matoma, kad Pareiškėja, įvažiavusi į žiedinę sankryžą, pristabdo savo vairuojamą automobilį būtent dėl „BMW“ automobilio draudžiamo manevro ir siekdama išvengti susidūrimo.

Nors pareiškėjas savo pareiškime nurodė, kad TRA1 vairuojamas automobilis pavojingai „užkišo“ jo vairuojamam automobiliui kelią, ši aplinkybė objektyviai vaizdo įrašu nepatvirtinama. Priešingai, iš vaizdo įrašo matyti kitokia eismo situacijos eiga, todėl vien pareiškėjo subjektyvus įvykio apibūdinimas negali būti laikomas pakankamu pagrindu konstatuoti TRA1 kaltę.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Pareiškėja nesukėlė jokios avarinės situacijos, galėjusios sukelti pavojų kitų asmenų sveikatai ir turtui, neįvažiavo į žiedinę sankryžą staiga, dėl ko kiti vairuotojai būtų priversti staigiai stabdyti ar keisti važiavimo kryptį. Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti, kad būtent Pareiškėjos veiksmai privertė filmuojančio automobilio vairuotoją atlikti tokį veiksmą, kuris atitiktų pavojingos situacijos sukėlimą. Priešingai, vaizdo įraše užfiksuota eismo situacijos seka leidžia daryti išvadą, kad filmuojančio automobilio vairuotojo pristabdymą lėmė ne Pareiškėjos įvažiavimas į žiedinę sankryžą, o jo važiavimo trajektorijoje susidariusi situacija, kurią iš esmės nulėmė „BMW“ automobilio vairuotojo atliktas manevras.

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje turi būti nustatyti ne tik objektyvūs eismo situacijos požymiai, tačiau ir konkretūs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, jų neatitiktis teisės aktų reikalavimams bei priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių. Vien aplinkybė, kad po Pareiškėjos automobilio įvažiavimo į žiedinę sankryžą kitas eismo dalyvis sumažino greitį, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad Pareiškėja sukėlė pavojingą situaciją.

Teismas pažymi, kad išvada dėl asmens kaltės negali būti grindžiama prielaidomis ar vien subjektyviu kito eismo dalyvio įvykio vertinimu. Kai byloje esantys objektyvūs duomenys leidžia skirtingai vertinti eismo situacijos priežastis, o nepašalintos abejonės neleidžia neabejotinai nustatyti, kad administracinio nusižengimo požymius sukėlė būtent Pareiškėjos veiksmai, tokios abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Atsižvelgiant į aptartas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, tai, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti TRA1 kaltę padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, teismas daro išvadą, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-13965-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 26305510443, kuriuo TRA1 nubausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patrauktos TRA1 skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-13965-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 26305510443, kuriuo TRA1 nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną TRA1 atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.