Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Paulius Rimeikis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams L. K. ir L. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62¹ straipsnio 2 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, buvo priskirta nagrinėti Alytaus apylinkės teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu. Ieškovas savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovams L. K. ir L. K., kuriuo prašo solidariai iš atsakovų L. K. ir L. K. priteisti 3704,46 Eur skolą, 74,05 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodo, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas” patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Uždaroji akcinė bendrovė „Antakalnio ūkis“, kurio teises ir pareigas perėmė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir L. K. sudarė 2001 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (toliau – Sutartis) dėl būsto, esančio (duomenys neskelbtini) išnuomojimo. Sutarties 2.2 punktu atsakovė įsipareigojo laiku mokėti būsto nuomos mokestį, tačiau šios pareigos tinkamai ir laiku nevykdė. Atsakovės skola ieškovui susidarė už naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis laikotarpiu nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d., kas sudaro 3704,46 Eur. Taip pat paskaičiuoti delspinigiai po 0,02 proc. už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos už 6 mėnesius (nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d., t. y. 180 dienų) kas sudaro 74,05 Eur. Viso įsiskolinimo už būsto nuomą dydis yra 3778,51 Eur. Atsakovė L. K. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą kuriame nurodė, kad pagal savo galimybės jau padengė esamos skolos dalį, t. y. 1000 Eur. Atsakovė yra neįgali pensininkė, šiuo metu patirianti finansinių sunkumų. Atsakovė nurodė, jog likusią skolą norėtų padengti sudarytu įsiskolinimo išskirstymo mokėjimo grafiku. Ieškovas papildomai pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad atsakovė pateikė mokėjimą, kad sumokėjo 1000 Eur, šią įmoką ieškovas gavo, tačiau ja padengta seniausia skola, kadangi atsakovė atlikusi mokėjimą nenurodė, kad moka pagal šią civilinę bylą, todėl buvo dengta seniausia skola. Ieškovas neprieštarauja skolos išdėstymui ir skolą gali išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį mokant po 314,88 Eur ir plius kiekvieno mėnesio einamąjį nuomos mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

CPK 441 straipsnis numato proceso ypatumus bylų dėl pinigų sumų, neviršijančių penkių tūkstančių eurų, priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju reikalavimo suma neviršija nustatytos ribos, o žodinio proceso tvarka bylos nagrinėti neprašo nei viena šalis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Kartu su ieškiniu pateiktos mokesčių pažymos apie įsiskolinimą už būsto nuomą formaliai patvirtina, kad atsakovai už buto nuomą nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. yra neatsiskaitę ir yra susidariusi 3704,46 Eur skola už gyvenamosios patalpos nuomą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai su ieškovu būtų atsiskaitę (CPK 178 straipsnis).

CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, jog CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-626-378/2015). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Teismų praktikoje pasisakoma, kad teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo galimybės, turėtų atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas svarbias aplinkybes, turėtų siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, kad sprendimo vykdymo išdėstymas skolininkui nesuteiktų nepagrįsto pranašumo, o išieškotojas nepatirtų nepagrįstų nuostolių, taip pat turėtų vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-477-302/2019, 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-236/2020). Kiekvienu atveju vertinant prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, iškyla poreikis įvertinti, ar prašymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

Nagrinėjamu atveju, atsakovė prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą grindžia sunkia finansine padėtimi. Atsakovė teismui pateikė Asmens su negalia pažymėjimą iš kurio matyti, jog atsakovei nustatytas 20 procentų dalyvumo lygis, taip pat iš duomenų matyti, kad atsakovė yra pensinio amžiaus, duomenų, kad atsakovė dirbtų byloje nėra. Taigi, atsakovė pagrindė savo teiginius, jog šiuo metu jos turtinė padėtis sunki.

Vertinant ar atsakovės prašymo tenkinimas nesąlygotų ieškovo teisių bei teisėtų interesų pažeidimo, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas neišreiškė prieštaravimo atsakovės prašymo tenkinimui, o priešingai sutiko su skolos išdėstymu.

Įvertinus atsakovės sudėtingą turtinę padėtį, priteistos sumos dydį bei įvertinus poreikį išsaugoti ieškovo ir atsakovės teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą, teismas daro išvadą, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas nesąlygos ieškovo teisių bei teisėtų interesų pažeidimo, kadangi tenkinus atsakovės prašymą nėra paneigiama atsakovės pareiga atsiskaityti su ieškovu, tačiau atsižvelgus į sudėtingą atsakovės turtinė padėtį, sudarytina galimybė vykdyti teismo sprendimą, nepradedant priverstinio išieškojimo proceso, taigi nedidinant prievolės apimties vykdymo išlaidomis bei papildomai neapsunkinat atsakovės ir taip sudėtingos turtinės padėties.

Atsižvelgiant į atsakovės nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, teismo vertinimu yra pagrindas tenkinti atsakovės prašymą ir sprendimo vykdymą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, ieškovo naudai sumokant pirmąjį mėnesį 314,83 Eur, likusius mėnesius mokant po 314,88 Eur. Šiuo atveju, teismo nuomone, sprendimo vykdymo išdėstymas nurodytam laikotarpiui nepažeis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo bei teisėtų lūkesčių principų, ieškovo interesų, o socialinis teisingumas bus užtikrintas. Nustatoma, kad sprendimo vykdymo išdėstymas netenka galios ir ieškovas įgyja teisę išieškoti visą skolą bendra įstatyme nustatyta tvarka, jei atsakovai pažeis sprendimo išdėstymo tvarką.

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistinas 85 Eur žyminis mokestis.

Teismas šioje byloje patyrė 18,22 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus ieškinį, šios išlaidos iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos valstybės naudai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293 naudai:

- 3704,46 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų keturių eurų 46 ct) skolą;

- 74,05 Eur (septyniasdešimt keturių eurų 5 ct) delspinigius;

- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3778,51 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 51 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2026 m. balandžio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai:

- po 42,50 Eur (keturiasdešimt du eurus 50 ct) žyminio mokesčio iš kiekvieno.

Išdėstyti sprendimo vykdymą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, pirmąjį mėnesį sumokant 314,83 Eur (tris šimtus keturiolika eurų 83 ct), likusius mėnesius mokant po 314,88 Eur (tris šimtus keturiolika eurų 88 ct), iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į SĮ „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke. Kartu su paskutine įmoka turi būti sumokėtos priskaičiuotos palūkanos. Nustatyti, kad įmokų mokėjimo pradžia yra 2026 m. liepos mėnuo, pirmąją įmoką 314,83 Eur, sumokėti iki 2026 m. liepos 31 d. įskaitytinai.

Nustatyti kad, atsakovams pažeidus šią tvarką, sprendimo vykdymo išdėstymas netenka galios, ir ieškovas įgyja teisę išieškoti visas sprendimu priteistas sumas bendra įstatyme nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovų L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai:

- po 9,11 Eur (devynis eurus 11 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu iš kiekvieno.

Išaiškinti atsakovams, jog išlaidos, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (platesnę informaciją apie sąskaitas ir mokėjimus galima rasti interneto tinklapyje: https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai?lang=lt). Mokant įmoką už priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5662. Laukelyje Unikalus mokėjimo kodas nurodomas vardas, pavardė, dokumentus teismui teikiančio asmens kodas arba pavadinimas / vardas pavardė (pavadinimas, vardas pavardė gali būti trumpinami tiek, kad galima būtų identifikuoti asmenį).

Atlikus pavedimą rekomenduotina išsaugoti atlikto mokėjimo duomenis ir mokėjimo pavedimo nurodymą pateikti teismui.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą, veikiantį Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu.