Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė,apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 įgaliotų atstovų advokatų Sandros Nargėlaitės Surudienės ir Donato Jaramino apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2026 m. balandžio 27 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – Institucija) patarėjas – vyriausiasis darbo inspektorius M. G. 2025 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) APA1 pripažino padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje ir nubaudė 1600 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ savininku ir atsakingu asmeniu, esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 22 d. iki 2025 m. birželio 14 d. (šeštadieniais) leido dirbti minėtoje įmonėje LUD1 sunkvežimių šaltkalvio darbą, kai darbuotojas būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliko darbo funkciją, paklusdamas darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai, - remontuoti transporto priemones, nustatyta tvarka nesudaręs su LUD1 darbo sutarties raštu, bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios, nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui apie darbo sutarties su LUD1 sudarymą ir jo priėmimą į darbą, t. y. nelegaliai, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 23 straipsnio 1 dalies, 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto normas (reikalavimus).Nesutikdamas su Institucijos 2025 m. liepos 21 d. nutarimu APA1 pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui prašydamas jį panaikinti. Marijampolės apylinkės teismas skundžiama 2026 m. balandžio 27 d. nutartimi skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą, motyvuodamas tuo, kad Institucijos nutarime nurodytu tęstiniu laiku, vietoje, būdu APA1 įvykdė nelegalų darbą, jo veiksmai nusižengimo tyrimo metu buvo kvalifikuoti tinkamai. Nusižengimo tyrimo medžiagoje pakako patikimų, teisėtai gautų įrodymų pagrindžiančių jo kaltę, todėl Valstybinės darbo inspekcijos pareigūno M. G. priimtas skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.Apeliaciniu skundu APA1 įgalioti atstovai advokatai Sandra Nargėlaitė Surudienė ir Donatas Jaraminas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutartį ir Institucijos 2025 m. liepos 21 d. nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną APA1 atžvilgiu nutraukti. Taip pat priteisti APA1 iš Institucijos visas šioje byloje jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, įskaitant turėtas išlaidas advokatų paslaugoms bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, pagal į bylą pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Skunde nurodoma, kad byloje esančiame Institucijos nutarime APA1 skirtingose vietose nurodomas kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, mažosios bendrijos vadovas ir kaip atsakingas asmuo. Dėl ko negalima suprasti, ar APA1 administracinėn atsakomybėn yra traukiamas kaip darbdavio vadovas, ar kaip atsakingas darbdavio asmuo. Ši abejonė ir šis klausimas taip pat aiškiai nėra išspręstas ir ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje. Skundžiamoje nutartyje iš vienos pusės, nurodo, jog „teismo vertinimu, patikimai nustatyta, kad APA1 , būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ savininku ir atsakingu asmeniu“, o iš kitos pusės – jog „ APA1 nuo 2024 m. gegužės 31 d. iki 2025 m. balandžio 2 d. buvo MB „(duomenys neskelbtini)” direktorius. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nekvalifikavo APA1 kaip subjekto ANK 95 straipsnio prasme, nenustatė, kokiu subjektu APA1 yra traukiamas administracinėn atsakomybėn.Skunde pažymima, jog APA1 MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo nuo 2024 m. gegužės 31 d. iki 2025 m. balandžio 2 d. Tai matyti iš byloje esančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo. Tuo tarpu Institucijos patikrinimas buvo atliktas 2025 m. birželio 14 d., kai APA1 jau nėjo mažosios bendrijos vadovo pareigų, taip pat nedirbo šioje bendrijoje kaip darbuotojas. Todėl jis neturėjo jokių nei įstatymuose, nei bendrijos lokaliniuose teisės aktuose (pvz. bendrijos vadovo įsakymuose, pareigybės aprašyme ar kt.) jam suteiktų įgaliojimų spręsti mažosios bendrijos personalo klausimus, priimti į darbą darbuotojus ir pan. Institucija, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą ir priimdama nutarimą, taip pat ir pirmosios instancijos teismas, nenustatė ir jokiais leistinais įrodymais nepagrindė, jog APA1 yra atsakingas už tariamą nelegalų darbą ANK 95 straipsnio 1 dalies prasme. Viso proceso metu net nebuvo apklaustas faktinis ir teisinis tuo metu buvęs MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas S. P.. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, o apsiribojo tik formaliai atrinktu Institucijos teiginiu, jog APA1 buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ savininku ir atsakingu asmeniu, nors tai aiškiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams.Skunde akcentuojama, kad Institucijos atstovų patikrinimo metu, APA1 nebuvo nei Bendrijos kaip juridinio asmens vadovas, nei kitas atsakingas asmuo ANK 95 straipsnio prasme, tai patvirtina ir byloje esantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis duomenų išrašas su istorija. Jis buvo tik Bendrijos nariu, kuris nebuvo darbo santykiuose darbdaviui atstovaujantis subjektas, neturėjo teisės nei sudaryti, nei pasirašyti darbo sutartis su Bendrijos darbuotojais, pagal DK nuostatas apie tai savalaikiai informuoti VSDFV ir pan. Tuo tarpu joks kitas atsakingas asmuo tam nebuvo paskirtas ar įgaliotas. Šios aplinkybės byloje nebuvo paneigtos, o pirmosios instancijos teismas jų nenagrinėjo ir visapusiškai netyrė.Pasak skundo autorių, tai, kad APA1 nagrinėjamu atveju yra už nelegalų darbą atsakingas asmuo ANK 95 straipsnio 1 dalies prasme, neįrodo ir byloje esanti jo pasirašyta tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. J. sudaryta darbo sutartis. Ši darbo sutartis buvo sudaryta 2024 m. laikotarpiu, kai APA1 dar buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir turėjo visus įstatymuose nustatytus įgaliojimus tokias sutartis sudaryti ir priimti į darbą bei atleisti iš jo bendrijos darbuotojus. Maža to, net pats tariamai nelegaliai dirbęs darbuotojas LUD1 nei jo apklausos Institucijos patikrinimo metu – 2025 m. birželio 14 d., nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo įvardinęs MB „(duomenys neskelbtini)“ kaip savo darbdavio. Apie šią mažąją bendriją šis asmuo nieko nežinojo, o priešingai – LUD1 Institucijai nurodė, jog „dirba pas APA1 “ ir tai, kad, jo žiniomis, APA1 „turi įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Akivaizdu, jog APA1 darbdaviu kaip fiziniu asmeniu būti negali, o LUD1 nurodytas įmonės pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nėra darbdaviu šio tariamo nelegalaus darbo santykių kontekste, nes to nenustatė nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas. Net ir esant nelegalaus darbo santykiams, darbuotojas turi žinoti, kas yra jo darbdavys, nes kitu atveju tokių nelegalaus darbo santykių net iš viso nebūtų. Be to, LUD1 2026 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio metu patvirtino, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas jam nėra žinomas.Nors Institucijos atstovas pirmosios instancijos teisme nurodė, jog APA1 padarytas administracinis nusižengimas yra tęstinio pobūdžio, prasidėjęs 2025 m. vasario pabaigoje ir trukęs iki pat 2025 m. birželio 14 d. ir pažeidimas tariamai prasidėjo tada, kai APA1 buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, dėl ko jis yra atsakingas už tokį pažeidimą. Tačiau byloje nebuvo nustatyta, tokių duomenų byloje nėra, jog toks pažeidimas vyko reguliariai. Priešingai, byloje esančioje Institucijos pateiktoje užduoties kortelėje yra nurodyta, jog nelegalus darbas vyksta nereguliariai, dažniausiai – šeštadieniais. Dėl šios priežasties negalima sutikti, jog toks administracinis nusižengimas yra tęstinis, o jei ir nelegalus darbas iš tiesų būtų vykęs (su kuo APA1 kategoriškai nesutinka), neaišku, už kurį konkrečiai pažeidimo epizodą jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn.Skunde pastebima, jog nusižengimą tiriančios institucijos pareiga yra būti iniciatyviai ir rinkti įrodymus, duomenis, kurie patvirtintų arba paneigtų tai, kad vienas ar kitas asmuo padarė administracinį nusižengimą, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Visgi Institucijos pareigūnai, tiek atlikdami patikrinimą, tiek surašydami nutarimą nenustatė nelegalaus darbo subjektyviosios pusės, t. y. nenustatė itin reikšmingų aplinkybių, kas yra Bendrijos vadovas, ar jis būdamas tik Bendrijos nariu, turi teisę pagal nuostatus sudaryti darbo sutartis su darbuotojais, ar jis turi teisę atlikti Bendrijos direktoriaus funkcijas. Šių aplinkybių taip pat neištyrė ir nenustatė apylinkės teismas. Tuo tarpu administracinė atsakomybė APA1 negali savaime kilti vien dėl to, kad jis patikrinimo metu buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ narys. Taigi, nustačius, kad jis negali būti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ANK 95 straipsnio 1 dalies apimtyje (nėra tinkamas atsakomybės subjektas), skundžiama nutartis ir Institucijos nutarimas turi būti panaikinti. Skunde teigiama, kad aptariama situacija būtų kvalifikuojama kaip nelegalus darbas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, būtina nustatyti, jog LUD1 buvo Bendrijos darbuotojas ir jis buvo pavaldus Bendrijai bei būtent jos naudai atliko darbo funkcijas, tačiau darbo sutarties raštu darbdavys (Bendrija) nesudarė ir VSDFV teritorinei įstaigai reikiamu metu apie darbuotojo priėmimą į darbą nepranešė. Kitaip tariant, svarbu nustatyti, kad darbuotojas realiai dirbo, kad Bendrija ir darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių ir, kad nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.Skunde cituojant teismų praktiką susijusią su nelegalaus darbo objektyviaisiais požymiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25- 942/2018, 2AT-16-489/2023, 2AT-33-976/2024) teigiama, kad šiuo atveju nebuvo įrodyta, kad tarp Bendrijos ir LUD1 susiklostė santykiai, atitinkantys darbo sutarties požymius, o būtent nėra neginčijamai įrodyta, kad LUD1 dirbo Bendrijos naudai, taip pat byloje esantys duomenys neleidžia pagrįstai teigti, kad LUD1 vykdė tam tikrą darbo funkciją ir buvo pavaldus Bendrijos direktoriui (vadovui), pakluso pastarojo nurodymams ir darbovietėje nustatytai vidaus tvarkai. Pirmosios instancijos teismas apskritai neanalizavo, ar susiklostę draugyste grįsti santykiai atitiko darbo santykių požymius, jų netyrė, o tik apsiribojo teiginiu, jog nenustatyta priežasties abejoti ar netikėti Institucijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo darbo santykius neargumentavęs, kuo tiksliai pasireiškė privalomieji darbo santykių požymiai. Visiškai neanalizavo, ar šiuo konkrečiu atveju egzistavo darbo santykiams privalomi požymiai, o būtent: 1) skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kuo remiantis ir kokias tiksliai darbo funkcijas ir kokiu laikotarpiu LUD1 vykdė, kokias darbo priemones ir įrangą naudojo; 2) kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ periodiškai mokėjo atlyginimą LUD1 ir kas tai įrodo; 3) kad buvo pavaldumas ir kaip jis pasireiškė. Pasak atstovų advokatų, byloje yra nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo APA1 tiek patikrinimo metu, tiek teisme nuosekliai teikė savo paaiškinimus, jog LUD1 yra senas jo vaikystės draugas, kuris, esant poreikiui, atvyksta jam asmeniškai padėti. Pastebėtina, jog tokios pat pozicijos laikėsi ir LUD1 , kuris teigė, kad pas APA1 jis atvyksta jam padėti, oficialų darbą jis turi UAB „(duomenys neskelbtini)“, ten dirba sunkvežimių šaltkalviu. Tai užfiksuota ir byloje esančiuose įrašuose.Skunde cituojant patikrinimo metu darytus vaizdo ir garso įrašus tarp Institucijos pareigūno ir LUD1 teigiama, kad pareigūno G. D. atlikta LUD1 apklausa, buvo vykdyta itin neformaliu pobūdžiu, tai ypač akivaizdu vaizdo ir garso įrašuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur pareigūno klausimų formuluotės buvo šališkos, neobjektyvios, siekiant patvirtinti anoniminį pranešimą dėl nelegalaus darbo. Siekiant LUD1 palankumo ir pasitikėjimo į apklausą įtraukiami visiškai su patikrinimu nesusiję teiginiai, pasakojimai. Pareigūno teiginiuose daromos kelios prielaidos, klausimai pateikti juos konstatuojančiu tonu, suponuojant atsakymus dėl darbo santykių ir toks bendravimas neatitinka oficialaus tyrimo principų. Be kita ko, pareigūnas vartojo darbo santykiams būdingą terminologiją, ignoravo LUD1 aiškiai, kasdiene buitine kalba ir sąvokomis išdėstytus teiginius, jog jis pas APA1 nedirba, jam tik padeda, kad sunkvežimių šaltkalviu jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad jis neturi jokių įsipareigojimų APA1 , atvažiuoja jam padėti, kai pats gali, o tai rodo, kad Institucijos pareigūnai iš anksto nusprendė, jog LUD1 yra darbuotojas ir ignoravo bet kokius tai paneigiančius duomenis.Anot atstovų advokatų, pirmosios instancijos teismas netyrė APA1 nurodyto argumento, jog priimant nutarimą nebuvo įrodytas darbuotojo pavaldumas darbdaviui, kuris yra neatsiejama darbo teisinių santykių dalis. Pagal pavaldumą darbuotojas turi pareigą paklusti darbovietėje nustatytai tvarkai, vykdyti darbdavio pavestas užduotis. Pagal byloje esančius įrodymus, akivaizdu, jog LUD1 nebuvo pavaldus nei APA1 , nei UAB „(duomenys neskelbtini)”. Tai patvirtina ir vaizdo bei garso įrašas (duomenys neskelbtini), kuriame LUD1 aiškiai nurodo, jog „aš čia neįpareigotas. Paskambina, galiu atvažiuoju“. Akivaizdu, kad LUD1 padėti APA1 kaip senam draugui atvykdavo tada, kada pats galėdavo, jis nebuvo įpareigotas, nesilaikė jokios griežtos nustatytos tvarkos. Be to, svarbi aplinkybė yra ir ta, jog LUD1 net negalėjo įvardinti įmonės, kurioje neva jis nelegaliai dirba. Į pareigūno klausimus apie APA1 įmonę, LUD1 nurodė net ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nutarime yra nurodoma kaip įmonė, kurioje LUD1 neva dirbo nelegaliai, o MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri Institucijos atliktame patikrinime pareigūnų net nebuvo minima (Vaizdo ir garso įrašas (duomenys neskelbtini)). Papildomai pažymėtina, jog pareigūnui paprašius LUD1 pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, LUD1 nuėjo iki savo automobilio, iš kurio pasiėmė piniginę ir joje buvusius dokumentus, kas patvirtina, kad pastarasis pas APA1 atvažiuodavo tik tada, kai gali pats, kad čia neturi jam priskirtos vietos, kur galėtų pasidėti savo asmeninius daiktus. Taigi šiuo atveju nėra duomenų, kad tarp šalių būtų buvę darbuotojo ir darbdavio pavaldumo santykiai, kurie, kaip jau minėta, yra kone svarbiausias įrodymas, siekiant pagrįsti susiklosčiusius darbo teisinius santykius. Atvirkščiai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad LUD1 nebuvo apribotas nei APA1 , nei MB „(duomenys neskelbtini)” nurodymų. Apylinkės teismas visų šių aplinkybių neanalizavo, netyrė, ignoravo APA1 išsamiai pateiktas byloje esančių garso ir vaizdo įrašų citatas, kurios byloje yra esminės ir itin svarbios. Jų kaip įrodymų visuma, aiškiai įrodo, jog tarp APA1 ir LUD1 nesusiklostė pavaldumo ir kontrolės santykiai, LUD1 niekada nebuvo kontroliuojamas. Be to, kaip nurodė LUD1 , jis turėjo nuolatinį darbą, o APA1 jis tik draugiškai padėdavo ūkio darbuose. Tai įrodo, jog šiuo atveju nėra ir nebuvo būtinųjų nelegalaus darbo požymių – nuolatinių funkcijų atlikimo bei pavaldumo ir kontrolės santykių.Skunde nurodoma, kad liudytojas LUD1 2025 m. lapkričio 6 d. vykusio teismo posėdžio metu paliudijo ir patvirtino, jog 2025 m. birželio 14 d. atvyko APA1 padėti iš anksto nežinodamas, kokias konkrečiai užduotis ar kokius darbus jis turės daryti/atlikti (teismo posėdžio garso įrašo 00:52:33 - 00:53:22). LUD1 nei teismo posėdžių metu, nei jo apklausos įvykio metu nėra niekaip (nei tiesiogiai, nei netiesiogiai) nurodęs, jog jis pas APA1 ar MB „(duomenys neskelbtini)“ dirba šaltkalvio ar kokiose nors kitose pareigose. Akivaizdu, jog kalbėdamas apie užimamas šaltkalvio pareigas, LUD1 turi mintyje pareigas, kurias eina savo vienintelėje darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visa tai patvirtina tą faktinę aplinkybę, jog nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo APA1 , nei MB „(duomenys neskelbtini)“ su LUD1 niekaip jokia forma nebuvo sutarę dėl kokios nors darbo funkcijos atlikimo. Tai reiškia, jog byloje nėra įrodyta, kad šalys buvo susitariusios dėl kokių nors tęstinio pobūdžio iš anksto apibrėžtų darbo pareigų (darbo funkcijų), nesusijusių su jų rezultatais, o buvo susitarusios dėl konkrečių užduočių, būdingų civiliniams santykiams, atlikimo/vykdymo. Be to, LUD1 niekaip nebuvo įsipareigojęs padėti APA1 kiekvieną šeštadienį nutarime nurodytu laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 22 d. iki 2025 m. birželio 14 d. Ir tokia pagalba iš esmės buvo galima tik tada, kai pats LUD1 turėjo tam laiko ir galimybių. Tuo tarpu pasisakant dėl tariamo 80 Eur APA1 piniginio atlygio LUD1 už kiekvieną LUD1 pagalbos APA1 dieną, pažymėtina, jog šalys nebuvo susitarusios, jog šis atlygis tiesiogiai LUD1 bus išmokamas, o buvo sutarta, jog tokia pinigų suma bus įvertinama LUD1 pagalbos APA1 diena, kadangi APA1 2024 m. rudenį taip pat yra padėjęs LUD1 įrenginėjant pastarojo kiemą (buvo naudojama APA1 statybinė technika, fiziniai resursai). Kitaip tariant, šalys buvo sutarusios dėl savotiškų pagalbos mainų, kai už APA1 pagalbą įrengiant LUD1 kiemą, pastarasis APA1 atsilygina sava pagalba. Visas šias faktines aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir pats liudytojas LUD1 (teismo posėdžio garso įrašo 00:55:55 - 00:58:38, 01:01:09 - 01:02:32) bei APA1 skunde ir paaiškinimuose teismo posėdžio metu. Tai rodo, jog tarp šalių nebuvo jokių pavaldumo santykių, kaip jie suprantami darbo santykių kontekste, LUD1 niekaip nebuvo įsipareigojęs paklusti MB „(duomenys neskelbtini)“ ar APA1 nustatytai darbo tvarkai, o už teikiamą pagalbą tiesiogiai negavo jokio piniginio atlygio. Be to, šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, jog jei ir būtų nustatyta, jog šalis siejo koks nors atlygintinumas, jis, be abejonės, turėjo būti vertinamas ne darbo santykiams, o šalis siejusių civilinių santykių, kurie dažnu atveju ir būna atlygintiniai, kontekste. Tuo tarpu asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ANK 95 straipsnio sudėtį, todėl šiuo atveju administracinei atsakomybei kilti nėra pagrindo.Pasak atstovų advokatų, apylinkės teismas nagrinėjamu atveju neanalizavo, ar susiklostę santykiai atitiko darbo santykių požymius, o tik apsiribojo formaliu teiginiu, jog nenustatyta priežasties abejoti ar netikėti Institucijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis. Tuo tarpu Institucija nagrinėdama APA1 administracinio nusižengimo bylą, neteisingai ir nepagrįstai nustatė ir įvertino galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, padarė esminius proceso pažeidimus ir nepagrįstai APA1 pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paskyrė administracinę nuobaudą.Skunde akcentuojama, kad absoliučiai jokie darbo santykiai tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ ir LUD1 nesusiformavo, kadangi nei Bendrijos direktorius, nei kitas atsakingas asmuo nesitarė su LUD1 , kad pastarasis dirbtų Bendrijos naudai ir gautų už tai atlyginimą. LUD1 APA1 nuosavybės teise priklausančiame sklype įrengtame angare atvykdavo pastarajam kaip senam draugui padėti. Nei APA1 , nei MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ar kitas atsakingas asmuo niekada nekontroliavo LUD1 , neteikė jam jokių nurodymų, darbo tvarkos, darbo laiko ir pan. Tai leidžia konstatuoti, jog jokie darbo santykiai tarp LUD1 ir Bendrijos nesusiformavo, o pagalba asmeniškai APA1 jis vykdė draugiško susitarimo pagrindu. Ir tokia draugiška pagalba grindžiama asmeniniais santykiais. Šiuo atveju, Institucija priimdama nutarimą neištyrė visų aplinkybių, netinkamai ir nevisapusiškai įvertino surinktus įrodymus. Priimant nutarimą nebuvo nustatyti nelegalaus darbo sudėties objektyvieji požymiai, kad darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, dirba atlygintinai), tinkamai nenustatytas administracinėn atsakomybėn traukiamas subjektas, pažeistas įrodymų leistinumo principas, LUD1 nebuvo pavaldus Bendrijai. Institucijos išvados grindžiamos prielaidomis, kurios nėra pagrįstos objektyviais įrodymais, dėl ko APA1 veikoje nėra ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo (nelegalaus darbo) požymių.Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai konstatavo, jog APA1 teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, anksčiau aprašyti jo atstovų rašytiniai paaiškinimai, jų teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai nepaneigė skundžiamame nutarime aprašytas aplinkybes. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir skubotai, jo atlikimo metu nebuvo pašalintos abejonės ir išsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad APA1 veiksmuose yra visi būtini administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Dėl to darytina išvada, jog aukščiau šiame apeliaciniame skunde aptartu teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo APA1 pažeidė jam inkriminuotų teisės aktų nuostatas ir taip padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. O duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad APA1 padarė administracinį nusižengimą, nepakanka išvadai apie asmens kaltę padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinio nusižengimo bylą, nesivadovavo įrodinėjimo paskirstymo, administracinio nusižengimo sudėties nustatymo, nelegalaus darbo požymių nustatymo taisyklėmis, netinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir netinkamai vertino jas pagrindžiančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nepagrįstai APA1 perkėlė pareigą įrodyti savo nekaltumą dėl pastarajam inkriminuojamo administracinio nusižengimo (nelegalaus darbo). Dėl ko apylinkės teismo priimta nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.Atsiliepimu Institucija prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutartį nepakeistą.Atsiliepime nurodoma, kad APA1 kaltė įrodyta įstatymo leistinomis priemonėmis: nelegaliai dirbusio asmens LUD1 2025 m. birželio 14 d. rašytiniu paaiškinimu, paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, vaizdo ir garso įrašais, bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas nutartį grindė ne išankstiniu įsitikinimu, o surinktais įrodymais, išnagrinėjęs reikšmingus faktus, įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ savininko APA1 veikoje yra ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis.Atsiliepime cituojant 2025 m. birželio 4 d. Institucijoje gautą pranešimą apie galimai nelegalų darbą (duomenys neskelbtini), garaže bei LUD1 duotus paaiškinimus patikrinimo metu, pažymima, jog LUD1 jo paties 2025 m. birželio 14 d. teiktą paaiškinimą perskaitė ir raštu pažymėjo, kad „paaiškinimą perskaičiau iš mano žodžių surašyta teisingai, papildymų neturiu“. Tuo tarpu pagal vieningai nelegalaus darbo bylose formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai šios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu asmeniu, parodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012 ir kt. ). Tuo tarpu LUD1 2025 m. rugpjūčio 8 d. teiktas paaiškinimas apylinkės teismo pagrįstai vertintinas tik kaip siekimas padėti APA1 išvengti administracinės atsakomybės.Atsiliepime cituojant APA1 paaiškinimus duotus 2025 m. birželio 14 d. atkreipiamas dėmesys, kad Valstybės įmonės registrų centras duomenimis MB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) (t. y. butas daugiabučiame name). Įmonės veikla mobili: statybviečių paruošimas, statybinės technikos paslaugų veikla. Akivaizdu, kad tokia veikla daugiabučio namo bute nevykdoma ir transporto priemonės bute neremontuojamos. Nustatyta, bei pats APA1 nurodė, kur remontuojama jo įmonei priklausanti technika – jo gyvenamosios vietos kieme įrengtame laikinajame angare – (duomenys neskelbtini). Akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis minėta transporto priemonė – krovininis automobilis DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“. Įvertinus pateiktus paaiškinimus, duomenis ir dokumentus teik Institucijos nutarime, tiek pirmosios instancijos nutartyje pagrįstai konstatuota, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas APA1, būdamas atsakingu asmeniu, laikotarpiu nuo 2025 m. vasario mėn. 22 d. iki 2025 m. birželio mėn. 14 d. (šeštadieniais) leido dirbti minėtoje įmonėje LUD1 sunkvežimių šaltkalvio darbą, kai darbuotojas būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliko darbo funkciją, paklusdamas darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai: remontuoti transporto priemones, nustatyta tvarka su LUD1 nesudaręs darbo sutarties raštu, bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbo sutarties su LUD1 sudarymą ir jo priėmimą į darbą, t. y. nelegaliai, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalies, 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto normas.Atsiliepime pasisakant dėl APA1 , kaip netinkamo administracinėn atsakomybėn trauktino subjekto, akcentuojama, jog patikrinimo metu, t. y. 2025 m. birželio 14 d., LUD1 nurodė, kad pas APA1 dirbantis tik šeštadieniais nuo 2025 m. vasario mėn., dienos tiksliai neatsimenantis (nusižengimas inkriminuotas nuo 2025 m. vasario mėn. paskutinio šeštadienio – 22 dienos). APA1 jam paskambina ir paprašo atvažiuoti remontuoti sunkvežimius. Už kiekvieną išdirbtą šeštadienį APA1 jam sumoka apie 80 eurų grynais pinigais. Valstybės įmonės registrų centras juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše su istorija pažymėta, kad APA1 MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo nuo 2024 m. gegužės 22 d. iki 2025 m. kovo 12 d., ir yra vienas iš įmonės savininkų. APA1 įmonei atstovavo ir LUD1 pradėjus nelegaliai dirbti 2025 m. vasario mėn. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir integracijos su VSDFV informacinės sistemos užklausos rezultatų duomenimis, MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2025 m. kovo 12 d. direktorius S. P., taip pat vienas iš įmonės savininkų pradėjęs dirbti 2025 m. kovo 12 d., tačiau ir patikrinimo metu APA1 nurodė atstovaujantis MB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. esantis faktinis bendrijos vadovas. Tuo tarpu sudaryti rašytinę darbo sutartį ir apie asmens darbo pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritorinei įstaigai privaloma pranešti mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. O kaip minėta, LUD1 pradėjo dirbti 2025 m. vasario 22 d., todėl šias pareigas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo vykdyti. Priešingu atveju, nelegalus darbas užtraukia baudą darbdavio – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui - nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų (ANK 95 straipsnio 1 dalis).Atsiliepime akcentuojama, kad APA1 buvo inkriminuoti abu alternatyvūs veiksmai, numatyti ANK 95 straipsnio 1 dalyje, t. y. nesudarymas darbo sutarties raštu ir nepranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo LUD1 priėmimą į darbą. Tuo tarpu byloje esantys duomenys neabejotinai įrodo, kad laikotarpiu LUD1 nuo 2025 m. vasario 22 d. iki 2025 m. birželio 14 d. vykdė darbo funkcijas – dirbo sunkvežimių šaltkalvio darbą darbdavio – MB „(duomenys neskelbtini)“ – naudai.Dėl apeliacinio skundo argumento, kad nebuvo jokio susitarimo dėl atlygintinumo, pabrėžiama, jog pats APA1 skunde nurodo, kad LUD1 praeitų metų rudenį įrengė kiemą naudodamas įvairią techniką, fizinius išteklius, kas vertinama apie 3000 eurų, kurie nebuvo sumokėti, susitariant, kad kai reikės LUD1 padės savo ruožtu, tiesiog remiantis pinigine išraiška, todėl ir tą šeštadienį LUD1 buvo atvykęs padėti APA1 . MB „(duomenys neskelbtini)“ LUD1 darbo užmokesčio nemokėjo. Tačiau teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad nustatant atlygintinumo faktą, nėra būtinas darbuotojo ir darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Teismai suformavę praktiką, jog jeigu ir neįrodytas darbo užmokesčio suderėjimo (sulygimo) faktas, tai ši aplinkybė nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ANK 95 straipsnį) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 575-3202/2011, Nr. eA-178-525/2025, kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-87-895/2015, NR. 2AT-25- 942/2018).Atsiliepime pažymima, kad už rašytinės darbo sutarties nesudarymą, nepranešimą „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai dirbęs asmuo nėra atsakingas – tai darbdavio pareigos. Todėl nusižengimo kvalifikacijai neturi reikšmės, kad nelegaliai dirbęs asmuo – šiuo atveju LUD1 – nežinojo tikslaus įmonės pavadinimo, kitų rekvizitų, tačiau jo paaiškinime nurodytos kitos aplinkybės aiškiai rodo buvus nelegalų darbą. LUD1 apylinkės teisme 2025 m. lapkričio 6 d. nurodė, kad „2025 m. birželio 14 d. atvyko APA1 padėti iš anksto nežinodamas, kokias konkrečiai užduotis ar kokius darbus jis turės daryti/atlikti. Toks liudijimas tik dar kartą patvirtina, kad telefonu paskambinus APA1 , LUD1 šeštadieniais atvykdavo ir būdamas pavaldus vykdydavo tokius darbus kuriuos nurodydavo APA1 .Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai APA1 perkėlė pareigą įrodinėti jo nekaltumą dėl administracinio nusižengimo padarymo. Tačiau skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, jog APA1 teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, ankščiau aprašyti jo atstovų rašytiniai paaiškinimai, jų teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai nepaneigė skundžiamame nutarime aprašytas aplinkybes. Tuo tarpu ANK 577 straipsnyje reglamentuotos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos, kurios APA1 išaiškintos tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek teisme.Pasak Institucijos, nors APA1 neigia akivaizdžiai nenuginčijamus bylos medžiagoje esančius įrodymus bei savo kaltę, pirminius darbuotojo LUD1 , pačio atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus ir kitus objektyvius įrodymus, tačiau byloje esančių įrodymų visuma patvirtina ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius nusižengimo požymius. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl įmanomais ir pasirinktais būdais realizuoja savo teisę į gynybą bei siekį išvengti atsakomybės.Atsiliepime nurodoma, kad Institucija skirdama ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą baudą, jos dydį nustatė pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skirta 1600 eurų bauda artima minimaliai baudai, kai sankcijos vidurkis yra 3250 eurų. Nagrinėjamu atveju buvo atsižvelgta į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nusižengimas truko gana trumpą laiką, teisingumo ir protingumo principus. Tuo tarpu APA1 nepripažino padaręs nusižengimą, neigė savo kaltę ir nesigailėjo padaręs nusižengimą. Todėl įvertinus šias aplinkybes minimali sankcijoje numatyta bauda už nelegalų darbą negalėjo būti paskirta. Dėl to Institucijos vertinimu paskirta bauda už nelegalų darbą APA1 buvo individualizuota ir paskirta tinkamai.Anot Institucijos, vertinant aptartas aplinkybes, bylos aplinkybių visetą, pirmosios instancijos teismas iš esmės apsvarstė visus byloje esančius įrodymus, jų visumą, pakankamumą, nuoseklumą, paaiškinimus, įvertino visus bylos duomenis, todėl naikinti 2026 m. balandžio 27 d. nutartį ir 2025 m. liepos 21 d. nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Be to Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.