Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti ir teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko, nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo NUT1 skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. liepos 16 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

NUT1 nuteistas 2022 m. gegužės 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 4 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 2 punktą ir 5 dalies 1 punktą (įskaitytas laikas nuo 2020 m. gruodžio 10 d. iki 2021 m. kovo 23 d.) – galutinė bausmė 10 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo (įsiteisėjo 2023 m. vasario 21 d.). 2023 m. vasario 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2022 m. gegužės 5 d. pakeistas nuosprendis, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, bausmė sumažinta už 260 straipsnio 3 dalį iki 6 metų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 5 dalies 1 punktu – galutinė bausmė 6 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2023 m. kovo 6 d., bausmės pabaiga – 2028 m. lapkričio 23 d.Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2026 m. birželio 12 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam NUT1 lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. liepos 16 d. nutartimi Komisijos 2026 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam NUT1 lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakyta patvirtinti. Skunde nuteistasis NUT1 prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. liepos 16 d. nutartį, ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo arba perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Skundą nuteistasis grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir nukrypo nuo Lygtinio paleidimo komisijos išvadų. Komisija, įvertinusi nuteistojo elgesį, pažangą ir resocializaciją, priėmė sprendimą taikyti lygtinį paleidimą. Byloje konstatuota žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pripažinta nuteistojo pažanga, dalyvavimas programose, darbas, motyvacija gyventi pagal įstatymus ir kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką. Teismas neįvertino visų reikšmingų duomenų visumos ir nepateikė pakankamų motyvų, kodėl nukrypo nuo Komisijos sprendimo. Lygtinio paleidimo tikslas yra skatinti sėkmingą resocializaciją, o nuteistojo elgesys rodo, kad bausmės tikslai iš esmės pasiekti.Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir prašymų negauta.Nuteistojo NUT1 skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad NUT1 nuteistas antrą kartą, atlieka pirmą laisvės atėmimo bausmę už nesunkaus, apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą ir už rengimąsi padaryti sunkų nusikaltimą. Sunkus ir labai sunkus nusikaltimai yra susiję su dideliu kiekiu narkotinių medžiagų disponavimu ir kėsinimusi jas gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.Nuteistasis yra atlikęs didžiąją dalį paskirtos bausmės laiko, savo nusikaltimą vertina kritiškai ir dėl jo gailisi, dalyvauja resocializacijos programose, pozityvaus užimtumo veiklose, palaiko ryšius su artimaisiais. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vieną kartą skatintas, drausmės ir rėžimo reikalavimus pažeidė vieną kartą, kai 2024 m. rugsėjo 27 d. grįžus iš trumpalaikės išvykos, jam buvo nustatytas alkoholio vartojimo faktas. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. NUT1 finansinių įsiskolinimų neturi, nuo 2023 m. birželio 29 d. užsiėmė individualia veikla, nuo 2025 m. gruodžio 22 d. dirbo Turto valdymo skyriuje (duomenys neskelbtini) pareigose, šiuo metu nutraukė darbo santykius, nes nebuvo darbo, ir darbinasi įmonėje (duomenys neskelbtini), kur dirbs statybos srityje. 2024 m. balandžio 25 d. iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas informacinis pranešimas, kad nuteistasis pasikeitus bausmės atlikimo sąlygoms bus įdarbintas (duomenys neskelbtini) pareigose. Šiuo metu nuteistojo elgesys vertinamas nepriekaištingai, daugiau nei metus stebimas disciplinuotas elgesys tiek laisvės atėmimo vietoje, tiek ir trumpalaikių išvykų metu. Visos šios aplinkybės neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.Iš 2026 m. gegužės 18 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistajam nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai) bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros/apribojimų pažeidimai. Pažymėtina, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, jog su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Taigi, nesumenkinant teigiamų nuteistojo elgesio aspektų, rodančių paskirtos bausmės poveikį jo elgesiui, svarbu pabrėžti, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai nėra jokių abejonių manymui, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Vertinimo metu nuteistajam NUT1 nustatyti ir apsauginiai veiksniai – gyvenimo sąlygos, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos, ryšiai, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šie veiksniai, aukščiau aptartų kriminogeninių veiksnių kontekste, nelaikytini išimtinai nuteistąjį sulaikantys nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi aukščiau minėti apsauginiai veiksniai egzistavo ir anksčiau, ir nesutrukdė nuteistajam įvykdyti nusikaltimų, už kurių padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Be to, kai kurie apsauginiai veiksniai nėra pagrįsti Socialinio tyrimo išvadoje nustatytais duomenimis. Kaip vienas iš NUT1 apsauginių kriminogeninių veiksnių yra nurodyta ryšiai, tačiau Socialinio tyrimo išvados punkte Nr. 4.5. nurodyta, jog teigiami santykiai su šeimos nariais negali pilnai atlikti nusikalstamo elgesio prevencijos funkcijos, kadangi būnant laisvėje santykiai su artimaisiais nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio apraiškų. Nuteistojo NUT1 manymu, teismas neįvertino visų reikšmingų duomenų visumos ir nepateikė pakankamų motyvų, kodėl nukrypo nuo Komisijos sprendimo. Nuteistasis savo skunde nurodo, jog byloje konstatuota žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pripažinta jo pažanga, dalyvavimas programose, darbas, motyvacija gyventi pagal įstatymus ir kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką.Aukštesnysis teismas pažymi, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, jog negalima daryti išvados, kad šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai. Ir priešingai, negu tvirtinama NUT1 skunde, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius tokio vertinimo motyvus.Įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant ir į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo elgesys buvo prieš nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, padarymą, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra neatlikta. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog šiuo metu problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, veiksnys valdomas, o NUT1 rodo motyvacija išlaikyti blaivybę, tačiau išlieka tikimybė, jog ateityje problema gali atsinaujinti. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo NUT1 buvo nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, be to administracine tvarka buvo baustas už tai, kad automobilyje laikė termosą su 0,7 litro nedenatūruoto etilo alkoholio. NUT1 nusikalstamą veiką, dėl kurios atlieka bausmę, padarė paskatintas draugo, taip pat ir pažeidimas trumpalaikės išvykos metu padarytas todėl, kad nuteistąjį aplankė buvę kolegos, kurie pasiūlė išgerti. Pats nuteistasis nurodo, kad yra patiklus. Išvardytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis nors ir rodo pastangas keisti gyvenimo būdą, rodo savo iniciatyvą, tačiau jis yra lengvai paveikiamas aplinkinių asmenų, todėl taikant lygtinį paleidimą nuteistajam gali būti sunku atsiriboti nuo galimos aplinkos daromos neigiamos įtakos, todėl siekiant įtvirtinti teigiamus elgesio modelius bei padidinti atsparumą aplinkos įtakai nuteistasis turi ir toliau vykdyti resocializacijos priemones.Spręsdamas NUT1 paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, apygardos teismas, kaip ir žemesnės instancijos teismas, įvertina ir nuteistojo neatliktos bausmės dalį. Nors neatliktos bausmės dalis (žinoma, kai nuteistasis yra atlikęs BVK 82 straipsnio 2 dalies atitinkame punkte numatytą bausmės dalį, ar, kai jos nėra atlikęs, bet jam jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra), kaip ir nusikaltimų, už kuriuos jis yra nuteistas, sunkumas bei pobūdis, nėra savarankiškas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau tai turi reikšmės vertinant nuteistojo pataisos procesą paskirtos bausmės tikslų ir paskirties kontekste. Kolegijos vertinimu, NUT1 neatliktos bausmės dalis, esant jam priskirtam ne vienam dinaminiam kriminogeniniam veiksniui, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai, pasiekti. Priimtas sprendimas jau šiuo metu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą neabejotinai formuotų menko baudžiamumo nuotaikas, o tai taip pat gali turėti įtakos NUT1 pakartotiniam nusikalstamumui. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad apylinkės teismas nuteistojo NUT1 lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai ir pagrįstai atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam NUT1 lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.