Alytaus apylinkės teismo nutartis

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-272-1208/2026 Teisminio proceso Nr. 4-13-3-16161-2026-6Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8; 21.10.1; 21.10.4 ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. rugsėjo 30 d.PrienaiAlytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,dalyvaujant pareiškėjai K. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. K. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2026 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Teismasn u s t a t ė :Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal pareiškėjos K. K. 2026 m. gegužės 31 d. pareiškimą dėl kaimynių suniokoto jai priklausančio dekoratyvinio augalo – margalapio ožekšnio, nenustačius administracinio nusižengimo – tyčinio svetimo turto sunaikinimo – požymių. Nutarime nurodoma, kad, nustačius esant civilinius santykius, pareiškėja K. K. savo įstatymo saugomus interesus turi ginti civilinio proceso tvarka kreipdamasi į teismą ir policija nėra kompetentinga spręsti klausimus, kylančius iš civilinių santykių. Nesutikdama su priimtu nutarimu, K. K. pateikė teismui skundą, kuriame prašo Institucijos nutarimą panaikinti. Skunde nurodo, kad tyrimo metu nebuvo išsamiai ir objektyviai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės ir jos pateikti įrodymai. Ji pareiškime policijai nurodė, kad margalapį ožekšnį 2020 m. įsigijo kartu su savo vyru, jį pasodino prie jų buto lango ir iki įvykio jį prižiūrėjo. Jos vyras A. K. apklausos metu taip pat patvirtino, kad jis pirko šį augalą, o pareiškėja jį pasodino ir prižiūrėjo. Policijos nutarime šie jos ir jos vyro parodymai yra nurodyti, tačiau nėra tinkamai įvertinta, kodėl jais netikima ir kodėl pirmenybė suteikta kitų asmenų pateiktai įvykių versijai. Pareiškėjos vertinimu, jos pateikti rašytiniai įrodymai, dokumentai ir nuotraukos nebuvo tinkamai įvertinti sprendžiant kam priklauso augalas, kas jį įsigijo, pasodino ir faktiškai prižiūrėjo.Pareiškėja K. K. teismo posėdžio metu pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad pareiškėjos buto savininkai žemę iš valstybės išsipirko pirmieji – dar iki 2017 m. Nuo pat pareiškėjos įsikūrimo bute 2017 m., tarp bendraturčių buvo nusistovėjusi aiški faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka – po langu esantis gėlynas buvo padalintas į dvi lygias dalis: vieną pusę tvarkė pareiškėjos butas, o kitą – D. D. butas. Šios faktinės tvarkos buvo laikomasi 9 metus, iki pat šio konflikto dienos. Po krūmo sunaikinimo pati D. D. savo pusę atskyrė akmenimis, taip pati patvirtindama šias ilgametes naudojimosi ribas (nuotrauka Nr. 9). Margalapį ožekšnį 2020 m. už asmenines lėšas įsigijo pareiškėjos vyras, šį krūmą ji asmeniškai pasodino jos šeimos prižiūrimoje gėlyno dalyje, jį 6 metus nuolat karpė, laistė ir tręšė. Ankstesnė buto savininkė jokių augalų šioje vietoje nebuvo palikusi (nuotrauka Nr. 5). D. D. teiginys, kad krūmas buvo apdžiūvęs, yra visiškai nepagrįstas. Likus kelioms dienoms iki įvykio, pareiškėja pati jį genėjo ir formavo, augalas buvo vešlus ir sveikas. D. D. neturėjo jokios teisės nurodyti J. G. pašalinti arba drastiškai sunaikinti pareiškėjos asmeninį turtą, esantį jos prižiūrimoje teritorijoje. Kaimynių teiginiai, kad krūmas buvo tik apgenėtas ir paliktas, yra objektyviai paneigiami faktiniais įrodymais – po jų veiksmų 2026 m. gegužės 28 d. toje vietoje liko tik tuščia žemė (nuotraukos Nr. 2–4). 2026 m. gegužės 28 d. vakare pareiškėja jokio gėlyno netvarkė ir jokių šaknų nekasė, o D. D. teiginiai apie tai yra melagingi. Kitą rytą 08.03 val. grįžusi iš vaiko darželio, pareiškėja užfiksavo, kad tiksliai toje vietoje, kur augo jos sodintas krūmas, D. D. jau buvo pasistačiusi vazoną su gėle (nuotrauka Nr. 6). J. G. teigia, kad krūmą prieš pareiškėjai įsikuriant sodino ankstesnė savininkė G. K., tačiau šis teiginys yra melas, kadangi butą pareiškėjos šeima pirko iš E. M., jokia G. K. minėtame bute niekada negyveno. Pareiškėjos šeimai atsikėlus gyventi į minėtą butą, toje vietoje kelerius metus buvo visiškai tuščia žemė (nuotrauka Nr. 5). Nutarime nurodyta, kad pareiškėjos vyras matė iškasto krūmo kelmą, tačiau tai buvo senos tujos, o ne sunaikinto ožekšnio likučiai. Margalapis ožekšnis yra krūmas ir jis dauginasi šaknimis. Tujos pasodinimo ir nupjovimo vieta bei likęs kelmas užfiksuoti nuotraukose Nr. 2, 6, 11, 13, 14.Teismo posėdžio metu pareiškėja skundą palaikė pilna apimtimi ir prašė skundžiamą nutarimą panaikinti remiantis skunde ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad butą įsigijo jau su žemės sklypo dalimi. Naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo įregistruota. Kiti kaimynai žemės sklypą iš valstybės išsipirko prieš 1,5–2 metus. Namas neturi nei administratoriaus, nei bendrijos, gyventojai jį prižiūri patys. Prieš sodindama margalapį ožekšnį bendraturčiams apie tai nepranešė, kitų savininkų (tuo metu – valstybės) sutikimo negavo. Teisminiai procesai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo šiuo metu nevyksta. Skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą. Nurodė, jog apibendrinant tyrimo metu surinktus duomenis, nustatyta, kad tarp K. K., A. K., D. D. ir J. G. yra kilęs konfliktas dėl aplink daugiabučius gyvenamuosius namus esančios žemės naudojimo ir jos priežiūros. Tyrimo metu nustatyta, kad žemės sklypas nėra faktiškai padalytas tarp bendraturčių, todėl nėra aiškiai nustatyta, kuri konkreti žemės dalis priklauso ir ar yra priskirta naudotis atskiriems gyventojams. Įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis, nenustatyta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad D. D. ar J. G. tyčia sunaikino ar sugadino K. K. priklausantį augalą. Taip pat nustatyta, kad tarp šalių egzistuojantys nesutarimai dėl žemės naudojimo ir augalų priežiūros yra susiję su bendrosios nuosavybės teisiniais santykiais. Kadangi žemės sklypas nėra padalytas ir tarp bendraturčių nėra nustatyta konkreti naudojimosi žeme tvarka, šio pobūdžio ginčai, susiję su bendraturčių teisėmis bei naudojimosi bendru turtu tvarka, spręstini civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu nenustatyta objektyvių ir pakankamų duomenų, jog D. D. ir J. G. veiksmai atitiktų ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, nėra pagrindo jų traukti administracinėn atsakomybėn. K. K., manydama, kad buvo pažeistos jos nuosavybės ar kitos civilinės teisės, savo interesus turi teisę ginti civilinio proceso tvarka.Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.Pareiškėjos K. K. skundas netenkinamas, nutarimas paliktinas nepakeistas. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 5651 straipsnio 1 punktas).ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už tyčinį svetimo turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, sunaikinimą ar sugadinimą. Norint asmens veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 115 straipsnį, būtina nustatyti objektyviuosius požymius, t. y. turto sunaikinimo ir sugadinimo faktą ir kad dėl to asmuo patyrė žalą, neviršijančią trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taip pat būtina nustatyti ir subjektyviąją nusižengimo pusę, t. y. asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, tyčią sunaikinti ar sugadinti turtą.Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad Institucijos 2026 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal K. K. pareiškimą dėl turto sugadinimo. Nutarime nurodyta, kad A. K., K. K. ir D. D. yra žemės aplink daugiabutį, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Žemės sklypas nepadalintas ir nėra aišku, kuri žemės dalis yra kieno nuosavybė. Nutarime konstatuota, kad esant civiliniams santykiams, pareiškėja K. K. savo įstatymu saugomus interesus turi ginti civilinio proceso tvarka kreipdamasi į teismą, kadangi policija nėra kompetentinga spręsti iš civilinių santykių kylančius klausimus. Nutarime taip pat konstatuota, kad atliekant tyrimą nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo požymių (administracinio nusižengimo bylos medžiaga, b. l. 1–2).Pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį parodymų protokolas su fotonuotraukomis patvirtina, kad 2026 m. gegužės 31 d. 19.50 val. buvo gautas K. K. pareiškimas, jog kaimynės suniokojo jos margalapį ožekšnį (administracinio nusižengimo bylos medžiaga, b. l. 3–12).Institucijos 2026 m. birželio 3 d. nutarimu K. K. pripažinta nukentėjusiąja (administracinio nusižengimo bylos medžiaga, b. l. 13).Apklausos protokole nurodyta, kad apklausta 2026 m. birželio 12 d. K. K. nurodė, jog 2020 m. kovo mėn. už 25 Eur įsigijo dekoratyvinį krūmą – margalapį ožekšnį ir jį pasodino po savo buto langais. Krūmą iki šiol prižiūrėjo, jis augo sveikas, nevyto ir nebuvo jokios priežasties jo rauti iš pasodinimo vietos. Krūmas niekam netrukdė, iš nieko negavo jokių pastabų, kad jis kažkam trukdytų ir kitaip nepatiktų. 2026 m. gegužės 28 d., apie 16.00 val. buvo namuose ir girdėjo bei matė prie lango stovint kaimynę D. D., gyvenančią virš jos buto ir kitame name gyvenančią J. G. Matė D. D. stovinčią ir laikančią rankose šluotą. J. G. buvo atsitūpusi ir garsiai sakė „koks debilas prie namų sodina tokią nesąmonę, čia toks šabakštynas, už dyką niekas tokios gėlės neimtų. Šlykštynė kažkokia ne augalas, prie namo toks negali augti“. Girdėjo, kad ji kažką karpė ir pažvelgusi per langą pamatė aplink krūmą daug smulkių lapų. Girdėjo kažką dedant į šiukšlių maišus. Išėjusi į kiemą pažiūrėti ar J. G. nesunaikino jos krūmo, rado jį jau išrautą. Paklausus kodėl išrovė krūmą, J. G. atkirto, jog jai čia niekas nepriklauso ir eiti namo. Su J. G. įtempti tarpusavio santykiai tęsiasi jau keletą metų, ji nuolat sistemingai persekioja ją ir kitus gyventojus, provokuoja konfliktus, grasindama kažką padaryti. J. G. asmeniškai prieš ją rodo savo nepasitenkinimą, jog ji į čia atvykusi gyventi iš (duomenys neskelbtini) miesto ir ji iki šiol priešiškai nusiteikusi prieš ją. Ieško įvairių būdų ją su šeima iš čia išprašyti. Kitų asmenų tuo metu nebuvo, todėl negali nurodyti, kas galėjo matyti, kai buvo raunamas ir niokojamas krūmas. Dėl išrauto augalo jai padaryta 25 Eur materialinė žala (administracinio nusižengimo bylos medžiaga, b. l. 15).Apklausos protokole nurodyta, kad apklausta 2026 m. birželio 18 d. liudytoja D. D. nurodė, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini), daugiabutyje. Šio namo gyventojai yra išsipirkę iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės žemę. Žemė iki šiol nepadalyta, todėl ja gyventojai kaip nori, taip naudojasi. Ji apie 2017 m. atsikėlė čia gyventi ir prie namo ankstesnieji gyventojai paliko gėlyną. Apie 2020 m. čia atsikėlė gyventi ir K. K., kuri aplinkiniais augalais nesidomėjo, jais nesirūpino ir jokių augalų nesodino bei neaugino. Kadangi pareiškėja konfliktiškai bendrauja su gyventojais, prasidėjo nesutarimai dėl žemės. Vyksta ginčai koks kiekis kuriam gyventojui priklauso. Dėl šios priežasties kreipėsi dėl žemės padalijimo į teismą, nes žemė dabar yra bendro naudojimo. K. K. šis pradėtas procesas netenkina, todėl ji pradėjo provokuoti nesutarimus ir ieškoti įvairių priežasčių konfliktui. Apie jos išrautą krūmą margalapį ožekšnį gali patikinti, jog K. K. jo nepirko ir niekad neprižiūrėjo. Augalas augo po jos langais, buvo apleistas, apaugęs piktžolių gausa, todėl neapsikentusi netvarkos, paprašė J. G. pagalbos sutvarkyti kiemą. Ji buvo po akių operacijos, todėl 2026 m. gegužės 28 d., apie 16.00 val. jai pagelbėjo J. G.. Tą krūmą tik apkarpė, nes jis jau buvo pradėjęs vysti, džiūvo. Pačio krūmo neišrovė, jį paliko. Tuo metu K. K. išėjusi į kiemą papriekaištavo, kodėl jos krūmą liečia, jai priminė, jog tai ne jos krūmas, tai likęs jos buto buvusios savininkės augalas ir trumpai pasiginčijo dėl augalų bei kam kas priklauso. Per daug į ginčus nesileido ir taip jų pokalbis pasibaigė. Vėliau, tą pačią dieną K. K. pamačiusi, kad jos palangėje buvęs augantis gėlynas sutvarkytas, pati tą krūmą iškasė. Liudytoja pati matė, kaip K. K. su vyru išsikasė to krūmo šaknis ir tą patį vakarą pasisodino naujus augalus. Patvirtina, kad pareiškėja to krūmo pati nesodino, jo neaugino, neprižiūrėjo, todėl jos informacija apie tai, kad jai priklausė krūmas yra melagiena ir jai nepadaryta jokia žala. Kadangi iki šiol kiemo žemė nėra niekam padalyta, todėl visi šio namo gyventojai turi teisę tvarkyti ir prižiūrėti aplinką. Dėl šios priežasties nei ji, nei J. G. jokių pažeidimų nepadarė (administracinio nusižengimo bylos medžiaga, b. l. 16–17).Apklausos protokole nurodyta, kad apklausta 2026 m. birželio 25 d. liudytoja J. G. nurodė, jog kieme stovi keli daugiabučiai ir namo gyventojai yra išsipirkę iš Prienų rajono savivaldybės žemę. Žemė iki šiol nepadalyta, todėl ja gyventojai kaip nori taip naudojasi. Šiame bute ji gyvena nuo 2002 m. ir gerai prisimena bei žino, kad pareiškėja K. K. jokio augalo čia nesodino. Dar įsikuriant prieš šią buto savininkę, ankstesnioji šio buto savininkė G. K., kurios įkurtuvėse ji dalyvavo, prie jos margalapį ožekšnį pasodino, jį augino ir prižiūrėjo. Naujoji buto savininkė K. K. šiuo augalu nesirūpino, jis per daug išbujojo. Kadangi prireikė krūmą genėti, D. D. buvo po atliktos akių operacijos, todėl paprašė jos pagelbėti. 2026 m. gegužės 28 d., apie 16.00 val., dalyvaujant D. D., ji krūmą tik apgenėjo, jo neiškasė ir neišrovė. Tvarkant augalą K. K. buvo išėjusi į kiemą, filmavo ją ir reiškė pretenzijas dėl tvarkomo krūmo, bet jos jai atsakė, jog nenori, kad vyktų bet koks bendravimas ir atsisakė su ja kalbėti. Kitą dieną pamatė minėtą krūmą išrautą ir vietoje jo pasodintus tris naujus augalus. K. K. pateikė melagingą informaciją apie neva jos sodintą augalą. Ji jo tikrai nesodino, niekada juo nesirūpino ir neprižiūrėjo, todėl jai jokia žala nepadaryta. Su melagingu pareiškimu kreipėsi į policiją tik norėdama kažkuo jas įbauginti, nes jos su ja nebendrauja ir neturi jokių bendrų draugiškų interesų. Kadangi krūmo neišrovė ir neiškasė, niekaip jam nepakenkė, todėl jokios savo kaltės nepripažįsta (administracinio nusižengimo bylos medžiaga, b. l. 18).Apklausos protokole nurodyta, kad apklaustas 2026 m. liepos 24 d. liudytojas A. K. nurodė, jog jis kartu su sutuoktine K. K. pirko butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir iš karto atėjo gyventi. Prie buto priklausė nuosavos žemės sklypas, o likusi žemė buvo valstybinė. Dabar buvusi valstybinė žemė yra bendra ir po lygiai priklauso visiems namo gyventojams. Pats žemės sklypas aplink daugiabutį nėra išdalintas, nes namo gyventojai nesutaria dėl žemės ribų. Daugiabutyje virš jų gyvena ir D. D. 2020 m., tikslios datos nepamena, jis pirko margalapį Ožekšnį už 20 ar 25 Eur, tikslios sumos nepamena, bet prie pareiškimo yra pridėję sąskaitą. Augalą po buto vienu langu pasodino jo sutuoktinė K. K. Augalas augo bendro naudojimo žemėje. Margalapį ožekšnį jo sutuoktinė prižiūrėjo, jis augo gėlių darželyje. 2026 m. gegužės 28 d., apie 16.00 val. jam paskambino sutuoktinė K. K. ir pasakė, kad kaimynės D. D. bei J. G. nupjovė jo pirktą ir žmonos sodintą margalapį ožekšnį. Kitą dieną grįžo į namus ir pamatė, kad augalo likęs tik kelmas. Su sutuoktine iškasė kelmą ir pasodino naujus 3 margalapius ožekšnius (administracinio nusižengimo bylos medžiaga, b. l. 19).Teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus bei ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad Institucija padarė teisingą bei pagrįstą bylos medžiaga išvadą, jog D. D. ir J. G. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl administracinio nusižengimo teiseną nutarta nutraukti pagrįstai. Tai, kad pareiškėja nesutinka su Institucijos nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl surinktų įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas neteisėtai ar nepagrįstai. Nagrinėjamu atvejos pareiškėjos K. K. skundas grindžiamas tuo, kad buvo sunaikintas jai priklausantis augalas – margalapis ožekšnis, tačiau tyrimo metu sprendžiant, kam priklausė augalas, kas jį įsigijo, pasodino ir prižiūrėjo, nebuvo išsamiai ir objektyviai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės ir jos pateikti įrodymai. Su tokiais pareiškėjos argumentais sutikti nėra pagrindo.CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir nėra ginčo dėl to, jog žemės sklypas, kuriame augo dekoratyvinis augalas – margalapis ožekšnis, priklauso pareiškėjai, jos sutuoktiniui, liudytojai D. D. ir kitiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Proceso dalyviai neginčijo ir tos aplinkybės, kad minėtas žemės sklypas nėra padalintas ar atidalintos jo dalys bei nėra nustatyta naudojimosi minėtu žemės sklypu tvarka, kuri būtų įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendžiant klausimą dėl margalapio ožekšnio pripažinimo svetimu turtu ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo kontekste, svarbi aplinkybė yra tai, kad dekoratyvinio augalo pasodinimas bendrojo naudojimo žemės sklype laikytinas daikto (šiuo atveju – žemės sklypo) pagerinimo darbais. Teismų praktikoje išaiškinta, jog sprendžiant dėl daikto pagerinimo darbų taip pat svarbu nustatyti, ar buvo kito bendraturčio sutikimas padidinti bendrą daiktą ar jo vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-684/2016, 22 punktas). Nagrinėjamu atveju pati pareiškėja teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prieš sodindama margalapį ožekšnį bendro naudojimo žemės sklype, kitiems bendraturčiams apie tokį daikto pagerinimą nepranešė, kitų žemės sklypo savininkų (tuo metu – valstybės) sutikimo dėl turto pagerinimo negavo. Taigi tai, kad pareiškėja, bendro naudojimo žemės sklype, jos teigimu, pasodino dekoratyvinį augalą be kitų bendraturčių sutikimo, nesudaro prielaidos laikyti ją minėto augalo savininke, kadangi augalas buvo pasodintas žemės sklype, kuris nėra padalintas tarp bendraturčių, nėra nustatyta naudojimosi juo tvarka, taigi jis yra visiems bendraturčiams priklausančio žemės sklypo dalis. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog dekoratyvinis augalas – margalapis ožekšnis nelaikytinas svetimu turtu ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo kontekste.Nagrinėjant šią bylą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip jau buvo minėta, vienas iš būtinųjų subjektyviųjų administracinių nusižengimų sudėties požymių yra asmens kaltė. ANK 115 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia, tačiau atsakomybė už turto sugadinimą nekyla tuomet, kai jis padaromas asmeniui veikiant neatsargiai. ANK 8 straipsnyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).Iš bylos duomenų matyti, kad K. K., D. D. ir J. G. yra kaimynės ir tarp jų yra įsisenėjęs konfliktas – kyla nesutarimai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, jo priežiūros, priklausančios žemės sklypo dalies dydžio ir pan. Pastaroji administracinio nusižengimo teisena pradėta gavus pareiškėjos K. K. pareiškimą, kuriame ji nurodo, kad kaimynės D. D. ir J. G. savavališkai ir neteisėtai sunaikino jai priklausantį margalapį ožekšnį. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, liudytojo apklausos metu D. D. teigė, kad minėtas augalas augo po langais, buvo apleistas, apaugęs piktžolėmis, todėl ji, neapsikentusi netvarkos, paprašė J. G. pagalbos sutvarkyti gėlyną. J. G. taip pat patvirtino, kad K. K. augalu nesirūpino, jis per daug išbujojo, todėl prireikė krūmą genėti. Krūmo apgenėjimo veiksmus J. G. atliko paprašyta D. D., kaip žemės sklypo bendrasavininkės, siekiant sutvarkyti jai taip pat priklausančiame žemės sklype esantį gėlyną, o ne siekiant sugadinti kitos bendrasavininkės turtą. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, kurie nepaneigiamai leistų spręsti, kad D. D. ir J. G. tyčia, turėdamos tikslą sugadinti svetimą turtą ir padaryti kaimynei žalą, atliko veiksmus, nukreiptus į margalapio ožekšnio, kuris buvo pasodintas bendro naudojimo žemės sklype be kitų bendraturčių raštiško sutikimo, sugadinimą ar sunaikinimą.Analizuojamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas bendraturtis, be kitų materialiųjų subjektinių teisių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis) ar nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką (CK 4.81 straipsnis). Akivaizdu, kad tarp pareiškėjos K. K. bei kaimynės D. D. kilęs konfliktas yra susijęs su bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimu bei jo priežiūra, taigi pareiškėjos ir kitų bendraturčių nesutarimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės, jos naudojimosi tvarkos nustatymo gali ir turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad nėra užvestų ar jau išnagrinėtų bylų dėl pareiškėjai, jos sutuoktiniui ir kitiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo atidalinimo ir / ar naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymoPažymėtina, kad tiek baudžiamoji, tiek administracinių nusižengimų teisė yra paskutinės griežčiausios atsakomybės formos ir taikomos tik išimtiniais atvejais. Tai reiškia, kad esant galimybei kilusį ginčą, atsakomybės klausimą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis (civilinės, drausminės atsakomybės ir kt.), baudžiamosios ir administracinės atsakomybės klausimas yra nesvarstomas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-409/2011, Nr. 2K-7-85/2013).Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog D. D. ir / ar J. G. veiksmuose nėra ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių – nebuvo sunaikintas turtas, atitinkantis svetimo turto požymius, bei nebuvo nustatyta minėtų asmenų kaltė, todėl administracinio nusižengimo teisena ROIK: (duomenys neskelbtini) buvo pagrįstai ir teisėtai nutraukta ANK 5651 straipsnio 1 punkto pagrindu. Traukti D. D. ir / ar J. G. administracinėn atsakomybėn, kai pareiškėjos K. K. teisės gali būti užtikrintos naudojant civilines teisines priemones, nėra pagrindo, o galimai pažeistos pareiškėjos civilinės teisės gali būti sprendžiamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.Esant visoms aptartoms aplinkybėms, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2026 m. liepos 29 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistas ir pareiškėjos K. K. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsnio 1–2 dalimis,nutaria:Pareiškėjos K. K. skundo netenkinti.Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2026 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą. Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.Teisėja Agneta Bulakė