- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-06-08
- Bylos Nr.
- e2-155-1172/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18394-2024-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Raminta Liubinienė
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- I. S.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
nedalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, akcinės bendrovės SEB bankas atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. patikslintą ieškinį atsakovei I. S. dėl turto pripažinimo įgytu bendrosios dalinės nuosavybės teise, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. A. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo: 1) pripažinti, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ieškovui ir atsakovei I. S. (toliau – ir atsakovė) priklauso 403/806 žemės sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini), 46/100 pastato, Nr. (duomenys neskelbtini), 38/75 pastato, Nr. (duomenys neskelbtini), 38/75 kitų statinių, Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), viso turto už 28 021,44 Eur. 2) Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui ir atsakovei priklausantį nekilnojamą turtą, adresu (duomenys neskelbtini), sekančiai: 2.1) priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teisėmis 201,5/806 žemės sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini), 23/100 pastato, Nr. (duomenys neskelbtini), 19/75 pastato, Nr. (duomenys neskelbtini), 19/75 kitų statinių, Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), viso turto už 14 010,72 Eur. 2.2) Priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teisėmis 201,5/806 žemės sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini), 23/100 pastato, Nr. (duomenys neskelbtini), 19/75 pastato, Nr. (duomenys neskelbtini), 19/75 kitų statinių, Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), viso turto už 14 010,72 Eur. 3) Pripažinti jog bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ieškovui ir atsakovei priklauso 1/11328 žemės sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 507/15836 žemės sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir pastatas, Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 4) Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui ir atsakovei priklausantį nekilnojamą turtą, adresu (duomenys neskelbtini), sekančiai: 4.1) priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teisėmis 0,5/11328 žemės sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 253,5/15836 žemės sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ pastato, Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), viso turto už 6 428,45 Eur. 4.2) Priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teisėmis 0,5/11328 žemės sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 253,5/15836 žemės sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ pastato, Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), viso turto už 6 428,45 Eur. 5) Priteisti bylinėjimosi išlaidas (patikslintas ieškinys, registracijos Nr. DOK-14861). Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu patikslino, kad 3, 4, 4.1, 4.2 reikalavimuose nurodyto nekilnojamojo turto – 1/11328 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas yra (duomenys neskelbtini), tačiau patikslintame ieškinyje klaidingai nurodyta – (duomenys neskelbtini).
Ieškovo patikslinto ieškinio 2, 4 reikalavimuose vartojama sąvoka „atidalinti“. Pagal patikslinto ieškinio turinį teismui nekilo abejonių, jog ieškovas siekia teisinio rezultato – pripažinti ginčo turtą bendra daline šalių nuosavybe (1 ir 3 reikalavimai) ir nustatyti šalims priklausančias idealiąsias turto dalis bendroje dalinėje nuosavybėje (2 ir 4 reikalavimai). Patikslinto ieškinio 2, 4 reikalavimuose vartojama sąvoka „atidalinti“ reiškia reikalavimą nustatyti šalims priklausančias ginčo turto dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ieškovas, atsakovė ir jų atstovai nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo iš esmės metu nekėlė klausimo dėl ginčo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio pagrindu. Priešingai, ieškovas, atsakovė ir jų atstovai procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu apie patikslinto ieškinio 2, 4 reikalavimus kalbėjo, kaip apie reikalavimus nustatyti šalims priklausančias idealiąsias turto dalis bendroje dalinėje nuosavybėje. Tai patvirtina, kad šalims ir jų atstovams taip pat buvo aišku ir nekilo abejonių, kad ieškovas siekia teisinio rezultato – pripažinti ginčo turtą bendra daline šalių nuosavybe (1 ir 3 reikalavimai) ir nustatyti šalims priklausančias idealiąsias turto dalis bendroje dalinėje nuosavybėje (2 ir 4 reikalavimai). Tačiau baigiamųjų kalbų metu atsakovės atstovas nurodė, kad patikslinto ieškinio 2, 4 reikalavimais ieškovas prašo atidalinti turtą, nėra pateikęs atidalinimo plano, tai yra patikslinto ieškinio trūkumai. Teismo vertinimu, nepaisant to, kad reikalavimuose vartojama sąvoka „atidalinti“, tačiau yra akivaizdu, kad tiek teismui, tiek dalyvaujantiems byloje asmenims buvo suprantamas ir aiškus ieškovo siekiamas rezultatas (nustatyti dalis ginčo turte). Visi asmenys davė paaiškinimus dėl ieškovo siektino rezultato, bet ne dėl turto atidalijimo CK 4.80 straipsnio kontekste. Todėl teismas laiko, kad ieškovo reikalavimai yra aiškūs, dėl jų visi dalyvaujantys byloje asmenys turėjo galimybę išreikšti savo pozicijas. Dėl to nėra pagrindo ir būtinybės atnaujinti bylos nagrinėjimo iš esmės, nustatyti termino ieškinio trūkumams šalinti ar atlikti kitus, su tuo susijusius, procesinius veiksmus.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad šalys susipažino 2014 m. Praėjus keliems mėnesiams nuo pažinties atsakovė, jos dukra apsigyveno kartu su ieškovu (duomenys neskelbtini). Šalys nebuvo sudariusios santuokos, bet nuo 2014 m. vedė bendrą ūkį, tarp šalių buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės). 2019 m. ieškovas kartu gyventi į (duomenys neskelbtini) atsivežė savo sūnų (po to, kai mirė jo biologinė motina), šalys kartu jį augino. Prieš grįžimą į Lietuvą, 2017 m. šalys įsigijo žemės sklypą su statiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), jį remontavo. Nuo 2020 m. kovo mėnesio ieškovas su atsakove bei jo vaiku persikėlė gyventi į Lietuvą, kartu apsigyveno šiame name, kurio renovacija buvo atlikta ieškovo darbu ir žiniomis, atsakovė prie šių darbų neprisidėjo. 2023 m. šalys įkūrė bendrą verslą, atsakovė buvo vadove, ieškovas darbuotoju. Šalims kartu gyvenant jie bendromis lėšomis įsigijo 2023 m. žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), bendromis pastangomis ir darbu jį tvarkė, prie įrengimo daugiau prisidėjo ieškovas. Turtas įregistruotas atsakovės vardu. Šalys gyveno kaip šeima, ieškovo sūnus atsakovę laikė savo mama, buvo vedamas bendras ūkis, šalys palaikė šeiminius santykius. Atsakovė vienašališkai nutraukė ryšius su ieškovu. Nuo apsigyvenimo drauge šalys turėjo bendrą tikslą kurti šeimyninius santykius, vedant bendrą ūkį ir įgyjant bendrą nuosavybę į nekilnojamąjį turtą bei sukuriant bendrą įmonę. Todėl jų santykiai turi būti pripažinti bendrąja jungtine veikla bei abu nekilnojamieji objektai turi būti pripažinti bendrąja daline nuosavybe. Turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiosiomis dalimis priklauso šalims (patikslintas ieškinys, registracijos Nr. DOK-14861).
Atsiliepimas
Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atstovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad šalys susipažino 2014 metais, artimiau bendrauti pradėjo po beveik metų laiko. Atsakovė neplanavo su ieškovu bendros ateities, nesteigė bendrų įmonių ar verslo, neplanavo ir neįsigijo bendro turto. Gyvendama ir dirbdama (duomenys neskelbtini), ieškovė planavo grįžti į Lietuvą. Turėdama šį tikslą ir turėdama pajamas, pasinaudodama jai asmeniškai suteikta banko paskola, įsigijo turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šio turto įsigijimas buvo asmeninis atsakovės sprendimas. Ieškovas nedalyvavo derantis su banku dėl kredito gavimo, neteikė bankui paraiškos, neprisidėjo prie pirmos įmokos sumokėjimo, neprisidėjo prie banko įmokų mokėjimo. 2017 metais ieškovei įsigijus turtą (duomenys neskelbtini), jis iš karto buvo suteiktas panaudai tretiesiems asmenims, kurie gyveno jame iki ieškovės grįžimo į Lietuvą 2020 metais, padengdami komunalinius mokesčius. Atsakovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Tai buvo asmeninis atsakovės sprendimas. Ieškovas nedalyvavo derantis su turto pardavėju, neprisidėjo prie įmokų mokėjimo. Mirus ieškovo sūnaus motinai ir ieškovui su sūnumi nusprendus grįžti į Lietuvą, atsakovė sutiko juos priglausti ir priregistruoti jai priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas, gyvendamas gyvenamajame name, yra atlikęs smulkius apdailos darbus, tai nesusiję su esminiais statinio pagerinimais. Atsakovė grąžino ieškovui pinigines lėšas, kurias ieškovas buvo suteikęs atsakovei dėl gyvenamojo namo daiktų, medžiagų įsigijimo (atsiliepimas, registracijos Nr. DOK-38682).
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė dublike nurodė, kad atsakovė su nepilnamete dukra apsigyveno su ieškovu (duomenys neskelbtini) 2014 metų rudenį, praėjus keliems mėnesiams nuo pažinties pradžios. Nuo tada šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Ieškovas rūpinosi atsakovės dukra. Šalys gyveno kaip šeima beveik dešimt metų – nuo 2014 m., kartu augino vaikus, 2023 m. kartu įsteigė juridinį asmenį, šalys kartu aktyviai vykdė bendrą verslą. Ieškovas grįžo į Lietuvą anksčiau nei atsakovė 2020 metais, jis su savo tėvo pagalba paruošė būstą bendram gyvenimui. Jie atliko kapitalinį remontą, investavo laiką, darbą ir lėšas, atsakovė liko (duomenys neskelbtini) ir rūpinosi ieškovo nepilnamečiu sūnumi. 2017 metais priimtas sprendimas kartu su atsakove įsigyti būstą Lietuvoje buvo grindžiamas bendra ateities vizija – sukurti bendrus namus, kuriuose galėtų gyventi jie ir jų vaikai. Ieškovas dalyvavo turto, (duomenys neskelbtini), pirkimo procese, bendravo su turto pardavėju, vyko su atsakove pas notarą. Ieškovas kartu su atsakove veikė jungtinės veiklos pagrindu – bendromis jėgomis ne tik įsigijo nekilnojamąjį turtą, bet ir iš esmės jį renovavo bei pritaikė gyvenimui. Ieškovas investavo reikšmingas pinigines sumas į namo remontą bei įrengimą (dublikas, registracijos Nr. DOK-54515).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas triplike nurodė, kad aplinkybė, kad 2020 metais atsakovė sutiko priregistruoti ieškovą su jo sūnumi savo namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikė ieškovui nuosavybės teisių į turtą. Ieškovo nurodomos investicijos į pagerinimus nėra kapitaliniai remonto darbai, iš esmės padidinę jo vertę rinkoje, atsakovė jam grąžino didesnę sumą. Ieškovas mažosios bendrijos steigime nedalyvavo, neįtrauktas į naudos gavėjus (triplikas, registracijos Nr. DOK-64904).
Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB bankas (toliau – ir bankas) atstovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad bankas su atsakove sudarė kredito sutartį nekilnojamojo turto pirkimui finansuoti. Prievolės tinkamo įvykdymo užtikrinimui bankui įkeistas įsigytas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Turtas įkeistas bankui, hipotekos sutartyje nustatyta, kad turtą draudžiama perleisti tretiesiems asmenims be kreditoriaus išankstinio raštiško sutikimo. Bankas, priimdamas sprendimą dėl kredito sutarties sudarymo bei užtikrinimo priemonių, vertina skolininko turtinę padėtį bei tai, ar sudaryti kredito sutartį su tam tikru asmeniu. Bankas sudarė sutartį būtent su atsakove, vertino duomenis apie ją. Duomenų apie ieškovą bankas neturėjo. Jei šalys pageidavo sudaryti kredito sutartį su banku kartu, galėjo tai padaryti. Ieškovas sutiko su tuo, kad turtas bus įgyjamas atsakovės asmeninėn nuosavybėn (atsiliepimas, registracijos Nr. DOK-122583).
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdžių metu paaiškino, kad su ieškove kartu gyveno apie 10 metų. Ji Lietuvoje įsigijo turtą, jis grįžo į Lietuvą gyventi prieš Covid, pradėjo įrenginėti namą, atsakovė grįžo gyventi į Lietuvą Covid viduryje, 2020 m. gale. Jų santykiai nutrūko 2024 m. prieš Kalėdas. S. P. buvo turto pardavėjas. Turtą (duomenys neskelbtini) mieste pirko bendru sutarimu, planavo, kad vaikas eis į mokyklą Lietuvoje. Atsakovė nenorėjo turto registruoti jo vardu. Ji ėmė paskolą, ji mokėjo paskolą. Nežino, kodėl paskola tik atsakovės vardu, paskolos pakako turtui įsigyti. Atsakovė pirko turtą iš savo mamos, du metus nuomojo, nutarė keltis į Lietuvą, jis grįžo daryti remontą. Jie gyveno kaip šeima, nebuvo sutarimo, kas už ką mokės. Jis parsivežė santaupų iš (duomenys neskelbtini), jam grąžinti mokesčiai iš (duomenys neskelbtini), viskas skirta buto gerinimui. Jie kartu ieškojo objekto (kalba apie nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini)), rado www.aruodas.lt, nuvažiavo, pardavėjas S. P. aprodė. Atsakovė norėjo, kad turtas būtų registruotas tik jos vardu. Turtą (duomenys neskelbtini) pirko už grynus pinigus, juos gavo vykdant veiklą mažojoje bendrijoje, tai bendros lėšos, nes mažojoje bendrijoje jie dirbo kartu. 2014 m. atsakovė gyveno (duomenys neskelbtini), jis persikėlė pas ją. Jie abu dirbo (duomenys neskelbtini), jis turėjo santaupų. Grįžti gyventi į Lietuvą planavo vienerius metus po sūnaus parsivežimo pas jį gyventi, turtas (duomenys neskelbtini) įgytas 2017 m. Turtą (duomenys neskelbtini) įgijo, nes atsakovės mama pasiūlė už gerą kainą. Įmokas bankui vedė jis. Iš būsto nuomos pinigus gaudavo atsakovė, ji dengdavo jais paskolą. Namą remontavo jis su tėvu, dėjo gipsą, tvarkė lubas, grindis, vonią, antrame aukšte. Vedė atsakovei pinigus už paskolos dengimą, kur paskirtis nurodyta „už namą“. Atsakovės dukra (duomenys neskelbtini) gyveno kartu, Lietuvoje – ne. Jis niekada negalvojo, kad turtas jam nepriklausys. Jie kartu sugalvojo kurti mažąją bendriją, sutarė ją atidaryti, dirbti kartu. Pajamos nebuvo vedamos į jo sąskaitą. Kur pervedimuose nurodyta „skolos grąžinimas“ – perveda trečiųjų šalių darbuotojai. Jis ir grynais pinigais atidavinėjo, pinigai susiję su mažąja bendrija. Turtas buvo gerinamas, pardavėjas buvo įpareigotas išbetonuoti grindis, įvesti vandenį, jie pirko baldus, plyteles, tvarkė terasą, stoginę, vonią, dažė, V. B. tvarkė elektrą, P. B. – vonią, dažė. Jis lygiai prisidėjo prie turto, statybines medžiagas pirko, kas galėjo. Sodyba pirkta už bendrus pinigus, uždirbtus mažojoje bendrijoje, kur pervesti pinigai S. P. iš atsakovės – tai bendros lėšos. Jis dalyvavo pas notarą perkant turtą (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, perkant turtą (duomenys neskelbtini) – nedalyvavo. Jo vaikas su juo apsigyveno, kai vaikui buvo penki metai. Atsakovė viena grįžo į Lietuvą dėl turto (duomenys neskelbtini) įsigijimo, viena pildė dokumentus, Turto (duomenys neskelbtini) kaina 60 000,00 Eur – 70 000,00 Eur, nežino, ar pirkta tik su kreditu, jis neprisidėjo perkant, nes viskas dengta banko paskola. Tai, kad registruotas turtas atsakovės vardu atitiko jo valią. Ieškinio nebūtų, jei atsakovė nebūtų jo iškrausčiusi. Nežino, kada išmokės paskolą, banko palūkanų nežino. Jo sūnaus išlaidos grįžus į Lietuvą buvo 300,00 Eur per mėnesį, jo išlaidos 200,00 – 300,00 Eur. Prie vasarnamio pirkimo jis prisidėjo nešvariais, nedeklaruotais pinigais. Jis pinigų parsiveždavo iš komandiruočių, naudodavo gerinimui. Jis žino, kad vasarnamis registruotas atsakovės vardu, kad tai jos asmeninė nuosavybė, jam tai tiko, pas notarą sandoris atitiko jo valią. Jo valią atitiko, kad atsakovė mažosios bendrijos steigėja. Pinigų pervedimai, kurių paskirtis „už namą“ – skirti ir už komunalinius mokesčius, už kurą, kur pervesta 30,00 Eur – gal už cigaretes, gal pervedant nepakeitė paskirties, nežino už ką, bet tikrai ne už namą. Dėl atsakovės pervedimų ieškovui – gal vairuotojai pervedė, gal jam reikėjo išgryninti, nepatvirtina, kad atsakovė jam kompensavo. Vasarnamį pirko už 45 000,00 Eur (2026 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas). Ieškovas buvo įmonės, įsteigtos (duomenys neskelbtini), direktorius. Įmonė veikė apie tris mėnesius. Pajamos buvo gryni pinigai. (duomenys neskelbtini) gavo išmoką vaikui, išmoką butui, atsakovė dirbo. Vaiko išmoką skyrė vaikui, iš šios išmokos neskirta turto Lietuvoje įsigijimui (2026 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Atsiliepimas
Atsakovė teismo posėdžių metu paaiškino, kad 2014 m. susipažino su ieškovu, po dviejų – šešių mėnesių ieškovas atsikraustė į jos namus. Po metų laiko santykiai pablogėjo. Ji pilnai jį išlaikė. Ieškovas prie jos nuomojamo būsto išlaikymo neprisidėjo. Vėliau ieškovo sūnus atsikraustė pas juos. Ieškovas jokių santaupų neturėjo, išskrido į Lietuvą, ji priėmė jį su vaiku. Jokių planų, sutarimo dėl bendro turto (duomenys neskelbtini) nebuvo. Ji turtą (duomenys neskelbtini) įsigijo iš savo mamos, ieškovui pabrėžė, kad jis negali į jį pretenduoti. Ji atvyko į Lietuvą, įsigijo turtą (duomenys neskelbtini), vėl išvyko į (duomenys neskelbtini). Pirko iš mamos, nes mama norėjo išeiti gyventi į kitą būstą, pasiūlė nedidelę kainą, artėjo pabaiga termino, kai galėjo imti paskolą Lietuvoje su uždarbiu (duomenys neskelbtini). Grįžti gyventi į Lietuvą nusprendė dėl to, kad dėl Covid viskas užsidarė. Ieškovas darė remontus, dėjo gipsą, tvarkė grindis. Mažoji bendrija buvo jos mintis, ieškovas dėl įmonės nieko nepadarė. Ji išlaikė ieškovą, jo vaiką. Ieškovo pervedimai jai dėl komunalinių mokesčių. Įsigyti vasarnamį buvo jos mintis. Jų bendrų lėšų nebuvo. Būste (duomenys neskelbtini) jos mama gyveno penkiolika metų, mama jai pasiūlė pirkti, ji turėjo santaupų, bet to nepakako, ėmė paskolą. Tuo metu į Lietuvą grįžti neplanavo, nes jos dukra buvo mokinė. Nebuvo susitarimo, kad ieškovas grįžtų ir įrengtų, ieškovas pats nusprendė daryti remontą. Vasarnamį prie ežero ji nusprendė pirkti, pirko iš savo santaupų ir uždarbio. Ji grąžino ieškovui sumas už medžiagas. Ieškovas santaupų iš (duomenys neskelbtini) neparsivežė. Iki ieškinio ieškovas jai pretenzijų dėl turto nereiškė. Ji nevertino, kad su ieškovu buvo sugyventiniai, tik turėjo artimus santykius. Ieškovo ir jo sūnaus deklaravimą suprato kaip jų priglaudimą, leido deklaruotis gyvenamąją vietą būste ir dėl to, kad ieškovas vaiką galėtų registruoti į mokyklą (2026 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas). (duomenys neskelbtini) įsteigta įmonė veikė apie tris mėnesius, pajamų negavo, įmonę uždarė (2026 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas ieškinys atmetamas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nuotraukomis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susipažino 2014 m., jie gyveno (duomenys neskelbtini), metų laikotarpyje nuo pažinties pradžios ieškovas persikėlė gyventi pas atsakovę. Nors atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji nelaikė, jog su ieškovu yra partneriai (sugyventiniai), tačiau teismas daro išvadą, kad bylos medžiaga patvirtina, jog šalys vedė bendrą ūkį. Tokią išvadą teismas daro, įvertinęs šalių paaiškinimus, kad jie apsigyveno kartu, rūpinosi vienas kito vaikais, nuotraukas (ieškinio, registracijos Nr. CBP-25415, priedai (I t., e. b. l. 54–57)), patvirtinančias, kad šalys kartu keliaudavo, atostogaudavo, leisdavo laiką kartu, atsakovės žinutes ieškovui (ieškinio, registracijos Nr. CBP-25415, priedai (I t., e. b. l. 52–53)), patvirtinančias, kad atsakovė rašė ieškovui, jog myli jį ir jo sūnų, jog jai gaila, kad nutrūko jų santykiai. 2017 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo 403/806 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46/100 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 38/75 dalis pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 38/75 dalis kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini) (ieškinio, registracijos Nr. CBP-25415, priedai (I t., e. b. l. 16, 17, 19–25); atsiliepimo, registracijos Nr. DOK-38682, priedas (II t., e. b. l. 79–100); tripliko, registracijos Nr. DOK-64904, priedas (III t., e. b. l. 112–134)). Šalių paaiškinimai, duomenys apie gautas pajamas ir (duomenys neskelbtini) įsteigtą įmonę (dokumento, registracijos Nr. DOK-33346, priedai (IV t., e. b. l. 120–152); dokumento, registracijos Nr. DOK-52103, priedas (IV t., e. b. l. 155–156)) patvirtina, kad šalys gyveno (duomenys neskelbtini), 2019 m. pas ieškovą atvyko gyventi jo nepilnametis sūnus, ieškovas grįžo gyventi į Lietuvą 2020 m. pirmoje pusėje, ieškovė ir atsakovo sūnus grįžo gyventi į Lietuvą vėliau – 2020 m. pabaigoje, jie grįžę į Lietuvą apsigyveno būste, adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo pastatą-vasarnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 507/15836 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), 1/11328 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini) (ieškinio, registracijos Nr. CBP-25415 priedai (I t., e. b. l. 26–55); atsiliepimo, registracijos Nr. DOK-38682, priedas (II t., e. b. l. 104–136); tripliko, registracijos Nr. DOK-64904, priedas (III t., e. b. l. 135–167)). Pagal šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus (ieškinio, registracijos Nr. CBP-25415, priedai (Kauno apygardos teismo nutartis, šalių susirašinėjimo žinutės) (I t., e. b. l. 46–51, 52–53)) nustatyta, kad 2024 m. pabaigoje šalių santykiai nutrūko, ieškovas su sūnumi nustojo gyventi atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame būste, adresu (duomenys neskelbtini).
Ieškovas nurodo, kad gyvenant kartu su atsakove įgytas nekilnojamasis turtas turėtų būti laikomas bendrąja daline nuosavybe, kadangi šis turtas buvo įgytas jungtinės veiklos pagrindu, sukūrus bendrąją dalinę nuosavybę šalių lėšomis, pagerintas ieškovo darbu. Atsakovė su tuo nesutinka, nurodo, kad ji viena nusprendė įsigyti nekilnojamąjį turtą, neturint tikslo įgyti nekilnojamąjį turtą bendrai su ieškovu, jis įgytas už jos asmenines lėšas ir už jos paimtą kreditą, kurį ji moka bankui viena, ieškovas atliko smulkius apdailos darbus, jam pinigai už medžiagas grąžinti.
Turtiniai santykiai tarp dviejų asmenų, kurie nėra sudarę santuokos, tačiau bendrai gyvena, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius, iki šios dienos vis dar nėra įstatymų leidėjo sureguliuoti (CK trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento, CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis). Tačiau, kaip ne kartą buvo pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, tai nereiškia, kad tokie santykiai nesusiklosto praktikoje ir kad jie nėra sprendžiami, taikant kitus teisės institutus, pavyzdžiui, prievolių teisę, bendrą dalinę nuosavybę ir jungtinę veiklą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019). Nagrinėjamoje byloje būtent ir kilo ginčas dėl dviejų asmenų, nesudariusių santuokos, jungtinės veiklos vykdymo ir dalinės nuosavybės teisės į jungtinės veiklos metu sukurtą turtą pripažinimo.
Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. Tačiau aplinkybė, kad šalis siejo jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas automatiškai bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali tam tikro turto įgyti asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, pagal kasacinio teismo praktiką turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-72-686/2016).
Dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo tikslą įsigyti turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsiradus 2017 m., nurodo, kad 2017 m. priimtas sprendimas kartu su atsakove įsigyti būstą Lietuvoje, buvo tikslas sukurti bendrus namus, kuriuose galėtų gyventi jie abu ir jų vaikai, kad atsakovo sūnus galėtų lankyti mokyklą Lietuvoje, nurodė, kad turtą atsakovė pirko iš savo motinos (patikslintas ieškinys, registracijos Nr. DOK-14861; dublikas, registracijos Nr. DOK-54515; 2026 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas). Atsakovė nesutiko su tuo, nurodė, kad ji turėjo tikslą įsigyti turtą viena asmeninės nuosavybės teise, ieškovas neprisidėjo, sprendimą įsigyti turtą priėmė, nes jos motina ketino jį parduoti, pasiūlė jai už gerą kainą įsigyti, be to, artėjo pabaiga termino, kai buvo galima imti kreditą Lietuvoje, gaunant pajamas (duomenys neskelbtini) (atsiliepimas, registracijos Nr. DOK-38682; triplikas, registracijos Nr. DOK-64904; 2026m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Nustatyta, kad atsakovė turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo 2017 m. birželio 13 d. (ieškinio, registracijos Nr. CBP-25415 priedai (I t., e. b. l. 19–25); atsiliepimo, registracijos Nr. DOK-38682, priedas (II t., e. b. l. 79–100); tripliko, registracijos Nr. DOK-64904, priedas (III t., e. b. l. 112–134)). Ieškovo sūnus atvyko gyventi pas jį į (duomenys neskelbtini) 2019 m., kai neteko savo motinos (patikslintas ieškinys, registracijos Nr. DOK-14861; dublikas, registracijos Nr. DOK-54515; 2026 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas). Todėl teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad 2017 m. tarp šalių negalėjo būti sutarimo dėl būsto Lietuvoje įsigijimo tuo tikslu, kad vaikas galėtų lankyti mokyklą Lietuvoje. Pažymėtina, kad atsakovė nurodė, jog su ja į Lietuvą kartu gyventi jos dukra negrįžo, nes tuo metu ji buvo studentė (2026 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas). Tai taip pat patvirtina, kad šalys negalėjo planuoti dėl atsakovės dukters mokyklos lankymo Lietuvoje.
Nustatyta, kad atsakovė už turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pardavėjai sumokėjo 86 000,00 Eur (atsiliepimo, registracijos Nr. DOK-38682, priedas (II t., e. b. l. 79–100); tripliko, registracijos Nr. DOK-64904, priedas (III t., e. b. l. 112–134)). Perkamo turto kainą atsakovė sumokėjo tokiu būdu: 26 000,00 Eur sumokėjo grynais, prieš pasirašant sutartį, ir 60 000,00 Eur kreditu, gautu iš AB SEB bankas (atsiliepimo, registracijos Nr. DOK-38682, priedai (II t., e. b. l. 76–103); tripliko, registracijos Nr. DOK-64904, priedas (III t., e. b. l. 112–134); atsiliepimo, registracijos Nr. DOK-122583, priedas (IV t., e. b. l. 41–52)). Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė viena vyko iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą pildyti dokumentus, jis nedalyvavo pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį pas notarą, turto kaina buvo 60 000,00 – 70 000,00 Eur, jis perkant turtą neprisidėjo, nes viskas padengta banko paskola (2026 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas). Ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad jis perkant turtą pirkimo procese nedalyvavo, kad jam nėra žinoma tikroji turto kaina ir atsiskaitymo už turtą aplinkybės. Tai patvirtina atsakovės argumentą, kad ji turtą įsigijo viena, neturėjo tikslo su ieškovu turto įsigyti kartu. Priešingu atveju, ieškovas kaip rūpestingas, atidus asmuo, kuris įsigyja nekilnojamąjį turtą, turėtų žinoti įsigyjamo turto kainą, kad už jį mokama ne tik kreditu, bet ir kitu būdu (sumokant dalį kainos grynais pinigais). Taigi paties ieškovo paaiškinimai paneigia jo argumentą, kad tarp šalių buvo susitarimas turtą įsigyti kartu. Svarbu ir tai, kad ieškovas paaiškino, jog tai, kad registruotas turtas atsakovės vardu atitiko jo valią, kad ieškinio nebūtų, jei atsakovė nebūtų jo iškrausčiusi iš namų (2026 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas). Tai taip pat paneigia ieškovo argumentą, kad tarp šalių buvo susitarimas turtą įsigyti kartu.
Kaip nurodyta, atsakovė turto įsigijimui ėmė 60 000,00 Eur kreditą iš AB SEB bankas. Pagal banko atstovės paaiškinimus, rašytinę medžiagą nustatyta, kad finansinius įsipareigojimus asmeniškai prisiėmė atsakovė, bankas prieš išduodant kreditą vertino tik atsakovės finansines galimybes (atsiliepimas, registracijos Nr. DOK-122583, ir jo priedai (IV t., e. b. l. 39–60)). Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nežino, kada bus išmokėta paskola, banko palūkanų taip pat nežino (2026 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas). Tai patvirtina, kad ieškovas nedalyvavo atsakovei imant kreditą ir prisiimant finansinius įsipareigojimus banko atžvilgiu. O tai patvirtina, kad atsakovė turtą įsigijo viena, neturėjo tikslo su ieškovu turto įsigyti kartu. Priešingu atveju, ieškovas kaip rūpestingas, atidus asmuo, kuris įsigyja nekilnojamąjį turtą, būtų domėjęsis įsigyjamo turto finansavimo, hipotekos taikymo klausimais.
Ieškovas patikslinto ieškinio 16 pastraipoje nurodė, kad šalims nusprendus iš (duomenys neskelbtini) persikelti gyventi į Lietuvą, jie pradėjo intensyvias nekilnojamojo turto paieškas. Tačiau ieškovas 2026 m. kovo 5 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad turtą pirkti atsakovei pasiūlė jos motina. Atsakovė 2026 m. kovo 5 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad jai turtą pirkti pasiūlė jos motina už gerą kainą, kad ji pasinaudojo besibaigiančia galimybe imti kreditą Lietuvoje, gaunant darbo užmokestį (duomenys neskelbtini). Šalių paaiškinimai paneigia ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytą argumentą, kad šalys buvo pradėję intensyvias nekilnojamojo turto paieškas. Priešingai, šalių paaiškinimai patvirtina, kad turto įsigijimą nulėmė tai, jog atsakovė gavo pasiūlymą iš savo motinos, bet ne todėl, kad vykdė intensyvias turto paieškas.
Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad turtas buvo itin blogos būklės, todėl jame reikėjo atlikti kapitalinį remontą t. y. jį renovuoti, pagrindinius remonto darbus atliko jis su savo tėvo pagalba, todėl ieškovas į Lietuvą grįžo anksčiau, o atsakovė ir jo sūnus – vėliau. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad parsivežė santaupų iš (duomenys neskelbtini), buvo grąžinti mokesčiai, viską skyrė butui gerinti, dėjo gipsą, sutvarkė lubas, grindis, vonią, dėjo plyteles. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovė prie turto remonto neprisidėjo.
Nustatyta, kad ieškovas iki grįžimo gyventi į Lietuvą, dirbo, vykdė individualią veiklą (duomenys neskelbtini) (prašymo, registracijos Nr. DOK-33346, priedai (IV t., e. b. l. 120–137)), tačiau ieškovas nepateikė į bylą duomenų, kurie patvirtintų jo argumentą, kad jis parsivežė į Lietuvą santaupų. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas santaupų neturėjo (2026 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas). Laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2021 m. sausuio 31 d. (duomenys neskelbtini) buvo priimti sprendimai grąžinti ieškovui iš viso 6 970,36 svarų sterling (8 064,71 Eur) mokesčių permokų (prašymo, registracijos Nr. DOK-33346, priedai (IV t., e. b. l. 120–137)). Ieškovas nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d. atliko bankinius pavedimus atsakovei, mokėjimo paskirtys nurodytos „už namą“ arba „ačiū“, viso pervesta 13 423,59 Eur (patikslinto ieškinio, registracijos Nr. DOK-14861, priedai (I t., e. b. l. 106–163)). Nustatyta, kad ieškovas nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. gegužės 5 d. atliko pervedimus asmenims už medieną, tujas, akmenis, viso pervesta 1 189,75 Eur (patikslinto ieškinio, registracijos Nr. DOK-14861, priedai (I t., e. b. l. 106–163)). Nustatyta, kad ieškovas nuo 2020 m. kovo 12 d. iki 2023 m. liepos 15 d. statybinių prekių parduotuvėje sumokėjo 4 004,68 Eur (patikslinto ieškinio, registracijos Nr. DOK-14861, priedai (I t., e. b. l. 106–170)). Atsakovė patvirtino, kad ieškovas uždėjo gipsą, tvarkė grindis, atliko smulkius apdailos darbus. Nustatyta, kad atsakovė 2021–2024 m. pervedė ieškovui iš viso 27 371,00 Eur sumą (patikslinto ieškinio, registracijos Nr. DOK-14861, priedai (I t., e. b. l. 106–163); atskirojo skundo, registracijos Nr. DOK-27529, priedai (II t., e. b. l. 6–24); atsiliepimo, registracijos Nr. DOK-38682, priedai (II t., e. b. l. 142–177); tripliko, registracijos Nr. DOK-64904, priedai (III t., e. b. l. 78–111)). Atsakovė paaiškino, kad pervedimais ji gražino ieškovui visas pinigines lėšas, kurias ieškovas buvo suteikęs atsakovei dėl gyvenamojo namo daiktų, medžiagų, įrangos, buitinių prekių įsigijimo. Įvertinus šalių elgesį – tai, kad atsakovas priėmė iš atsakovės pervedamus pinigus, kad atsakovės pervesta pinigų suma yra didesnė, nei ieškovas pervedė atsakovei, sumokėjo kitiems asmenims ir statybinių prekių parduotuvėje, laikytina, kad ieškovas neinvestavo savo piniginių lėšų į turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ieškovas nurodė, jog būste atliktas kapitalinis remontas, renovacija. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnį statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.), statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Ieškovas nepateikė į bylą duomenų, patvirtinančių, kad buvo atliktas kapitalinis remontas arba rekonstrukcija. Pagal šalių paaiškinimus, buvo atlikti paprasti remonto, įrengimo, apdailos darbai, kurie iš esmės nepagerino būsto. Pažymėtina, kad byloje buvo keltas klausimas, ar ieškovo prisidėjimas esmingai pagerino būstą, jei taip – kokiu pokyčiu pagerino (atsiliepimas, registracijos Nr. DOK-38682; triplikas, registracijos Nr. DOK-64904). Tačiau ieškovas neteikė į bylą duomenų tam pagrįsti. Įvertinus tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad ieškovas savo darbu prisidėjo atliekant būsto paprastą remontą, įrengimą, apdailos darbus, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų, jog ginčo objektas buvo esmingai pagerintas iš bendrų ieškovo ir atsakovės lėšų ar ieškovo darbu, ieškovas nepateikė. Aplinkybė, jog ieškovas savo darbu prisidėjo prie būsto paprastojo remonto, įrengimo, apdailos darbų, nepatvirtina buvus šalių susitarimą įgyti šį nekilnojamąjį turtą jungtinės veiklos sutarties pagrindu.
Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovė prie turto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto neprisidėjo. Tačiau byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad atsakovė šiam turtui remontuoti, įrengti pirko statybines medžiagas, buitinę techniką, baldus, įrengė saulės elektrinę, atliko buitinių nuotekų pajungimą (tripliko, registracijos Nr. DOK-64904, priedai (III t., e. b. l. 10–17, 33–36, 37, 40–44, 46, 48–51, 56, 58–59)). Tai paneigia ieškovo argumentą, kad atsakovė prie turto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto neprisidėjo. Priešingai, byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad būtent atsakovė atliko žymią dalį turto pagerinimo darbų.
Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog ginčo nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), šalių buvo įgytas kaip jungtinės veiklos susitarimo rezultatas. Taip pat nėra pagrindo išvadai, jog ginčo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas esmingai pagerino savo darbu ar savo asmeninėmis arba šalių bendromis lėšomis. Įvertinus visą bylos medžiagą, patikslinto ieškinio dalis pripažinti šį turtą bendrąja daline nuosavybe ir nustatyti šalių dalis atmestina kaip nepagrįsta ir neįrodyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178, 185 straipsniai).
Dėl nekilnojamojo turto, esančio adresais (duomenys neskelbtini).
Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad šalims kartu gyvenant jie bendromis lėšomis (buvo naudojamos asmeninės lėšos ir finansai iš bendros įmonės, kurią šalys buvo įkūrusios bendru sutarimu) įsigijo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bendromis pastangomis ir darbu šį turtą tvarkė ir įrenginėjo, prie įrengimo daugiau prisidėjo ieškovas, šalys turėjo bendrą tikslą įgyti turtą (patikslintas ieškinys, registracijos Nr. DOK-14861; 2026 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas). Atsakovė nesutiko su tuo, nurodė, kad turto įsigijimas buvo jos asmeninis sprendimas. Ieškovas nedalyvavo derantis su turto pardavėju, neprisidėjo mokant turto kainą (atsiliepimas, registracijos Nr. DOK-38682; 2026 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo pastatą-vasarnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 507/15836 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), 1/11328 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), už 40 000,00 Eur kainą (ieškinio, registracijos Nr. CBP-25415 priedai (I t., e. b. l. 26–55); atsiliepimo, registracijos Nr. DOK-38682, priedas (II t., e. b. l. 104–136); tripliko, registracijos Nr. DOK-64904, priedas (III t., e. b. l. 135–167)). Pagal pirkimo–pardavimo sutarties 2 punktą 40 000,00 Eur kaina turėjo būti sumokėta dalimis. Ieškovas nepateikė į bylą duomenų, kad kokią nors kainos dalį pardavėjui mokėjo jis. Tačiau ieškovas nurodė, kad buvo mokėta iš bendrų lėšų, nes įmonės (mažosios bendrijos) lėšos buvo šalių bendros. Nustatyta, kad atsakovė 2023 m. rugpjūčio 8 d. įsteigė mažąją bendriją (duomenys neskelbtini), įmonės vadove paskirta atsakovė. Ji taip pat paskirta įmonės naudos gavėja (atsiliepimo, registracijos Nr. DOK-38682, priedas (II t., e. b. l. 137–141)). Ieškovas dirbo įmonėje vadybininko pareigose nuo 2024 m. sausio 10 d. iki 2024 m. lapkričio 25 d., įmonėje ieškovas gaudavo 440,00 Eur–697,83 Eur darbo užmokestį (tripliko, registracijos Nr. DOK-64904, priedas (III t., e. b. l. 77); prašymo, registracijos Nr. DOK-113036, priedas (IV t., e. b. l. 4–9)). Taigi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys, valstybės įmonės Registrų centras duomenys apie naudos gavėjus paneigia ieškovo argumentą, kad už turtą mokėta bendromis lėšomis, jog naudoti finansai iš bendros įmonės, kurią šalys buvo įkūrusios bendru sutarimu, nes turto įsigijimo metu ieškovas įmonėje nebuvo naudos gavėju ir jis įmonėje iki turto įsigijimo nedirbo. Todėl įmonėje gautas pelnas nebuvo šalių bendros lėšos, nes tik atsakovė buvo naudos gavėja. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad prie vasarnamio pirkimo jis prisidėjo nešvariais, nedeklaruotais pinigais (2026 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas). Ieškovas neįrodė „nešvarių, nedeklaruotų“ pinigų kilmės, jų panaudojimo turto įsigijimui fakto. Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad prie turto įsigijimui jis prisidėjo finansiškai ir tai, kad buvo naudoti mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) pinigai.
Ieškovas nurodė, kad turto kaina buvo 45 000,00 Eur (2026 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas). Tačiau turto kaina buvo 40 000,00 Eur. Ieškovas nurodė, kad turto pardavėjas buvo S. P. (2026 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas). Tačiau turto pardavėja buvo uždaroji akcinė bendrovė „Advona“, o S. P. buvo tik pardavėjos įgaliotas atstovas. Ieškovas nurodė, kad jis žinojo, kad vasarnamis registruotas atsakovės vardu, kad tai jos asmeninė nuosavybė, jam tai tiko, sandoris pas notarą atitiko jo valią (2026 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas). Tai, kad ieškovas nežinojo tikslios turto pirkimo kainos, kas yra turto pardavėjas, kad atsakovės turto pirkimas asmeninės nuosavybės teise atitiko ieškovo valią paneigia ieškovo argumentą, kad šalys turėjo bendrą tikslą įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad būtent atsakovė bendravo su turto pardavėjos įgaliotu atstovu įvairiais turto įsigijimo ir įrengimo klausimais, kad atsakovė dėl to priimdavo sprendimus (tripliko, registracijos Nr. DOK-64904, priedas (III t., e. b. l. 62–76)). Tai patvirtina, kad turtas įsigytas atsakovės iniciatyva kaip jos asmeninė nuosavybė.
Nustatyta, kad ieškovas nuo 2023 m. vasario 20 d. iki 2024 m. lapkričio 27 d. atliko bankinius pavedimus atsakovei, mokėjimo paskirtys nurodytos „už namą“ arba „skola“, viso pervesta 11 405,00 Eur (patikslinto ieškinio, registracijos Nr. DOK-14861, priedai (I t., e. b. l. 106–163)). Nustatyta, kad ieškovas nuo 2024 m. balandžio 3 d. iki 2024 m. rugsėjo 6 d. atliko pervedimus asmenims, mokėjo statybinių medžiagų parduotuvei, viso išleista 3 132,88 Eur (patikslinto ieškinio, registracijos Nr. DOK-14861, priedai (I t., e. b. l. 106–163)). Svarbu tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pinigų pervedimai, kurių paskirtis „už namą“ – skirti ir už komunalinius mokesčius, už kurą, kur pervesta 30,00 Eur – gal už cigaretes, gal pervedant nepakeitė paskirties, nežino už ką, bet tikrai pervesti pinigai ne už namą (2026 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas). Taigi ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad ne visi ieškovo bankiniai pavedimai atsakovei buvo susiję su ginčo turtu. Tačiau konkrečių pavedimų sumų, kurios susiję su ginčo turtu, o kurios su kitomis šalių išlaidomis (komunaliniais mokesčiais, kuru, cigaretėmis ir kita), ieškovas nenurodė. Kaip nustatyta anksčiau, atsakovė 2021–2024 m. pervedė ieškovui iš viso 27 371,00 Eur sumą (patikslinto ieškinio, registracijos Nr. DOK-14861, priedai (I t., e. b. l. 106–163); atskirojo skundo, registracijos Nr. DOK-27529, priedai (II t., e. b. l. 6–24); atsiliepimo, registracijos Nr. DOK-38682, priedai (II t., e. b. l. 142–177); tripliko, registracijos Nr. DOK-64904, priedai (III t., e. b. l. 78–111)). Atsakovė paaiškino, kad pervedimais ji grąžino ieškovui visas pinigines lėšas, kurias ieškovas buvo suteikęs atsakovei dėl gyvenamojo namo daiktų, medžiagų, įrangos, buitinių prekių įsigijimo. Įvertinus šalių elgesį – tai, kad atsakovas priėmė iš atsakovės pervedamus pinigus, kad atsakovės pervesta pinigų suma yra didesnė, nei ieškovas pervedė atsakovei, sumokėjo kitiems asmenims ir statybinių prekių parduotuvėje, laikytina, kad ieškovas neinvestavo savo piniginių lėšų į turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas ginčo objekte atliko darbus – dėjo plyteles, prisidėjo prie terasos įrengimo, atliko kitus smulkius remonto darbus. Byloje esančios nutraukos patvirtina, kad turtas buvo tvarkomas, gerinamas (patikslinto ieškinio, registracijos Nr. DOK-14861, priedai (I t., e. b. l. 91–104)). Tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad ginčo objektas buvo esmingai pagerintas iš bendrų ieškovo ir atsakovės lėšų ar ieškovo darbu. Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad būtent atsakovė pirko šiam turtui įrengti statybines medžiagas, baldus, interjero detales, finansavo vandens, nuotekų trasų įrengimą (tripliko, registracijos Nr. DOK-64904, priedai (III t., e. b. l. 5–9, 45, 52, 54, 61)). Aplinkybė, jog ieškovas savo darbu prisidėjo prie ginčo objekto remonto, įrengimo, nepatvirtina buvus šalių susitarimą įgyti šį nekilnojamąjį turtą jungtinės veiklos sutarties pagrindu.
Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog ginčo nekilnojamasis turtas, esantis adresais (duomenys neskelbtini), šalių buvo įgytas kaip jungtinės veiklos susitarimo rezultatas. Taip pat nėra pagrindo išvadai, jog ginčo nekilnojamąjį turtą, esantį adresais (duomenys neskelbtini), ieškovas esmingai pagerino savo darbu ar savo asmeninėmis arba šalių bendromis lėšomis. Įvertinus visą bylos medžiagą, patikslinto ieškinio dalis pripažinti šį turtą bendrąja daline nuosavybe ir nustatyti šalių dalis atmestina kaip nepagrįsta ir neįrodyta (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartimi nutarta tenkinti ieškovo prašymą iš dalies ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šios laikinosios apsaugos priemonės paliktinos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Ieškovas šioje byloje sumokėjo 515,00 Eur žyminį mokestį (ieškinio, registracijos Nr. CBP-25415, priedas (I t., e. b. l. 58); patikslinto ieškinio, registracijos Nr. DOK-14861, priedas (I t., e. b. l. 105)).
Atsakovė šioje byloje sumokėjo 56,00 Eur žyminį mokestį (atskirojo skundo, registracijos Nr. DOK-27529, priedas (II t., e. b. l. 30)) ir patyrė 6 352,50 Eur išlaidas už teisines paslaugas (prašymas, registracijos Nr. DOK-52118, ir jo priedas (IV t., e. b. l. 157–158)).
Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas priimamas atsakovės naudai, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš ieškovo. Susipažinus su atsakovės atstovo pateiktais bylinėjimosi išlaidų dokumentais, įvertinus bylos sudėtingumą, apimtį, vykusių teismo posėdžių skaičių ir jų trukmę, atsakovės vardu rengtų procesinių dokumentų kiekį, apimtį bei vadovaujantis Lietuvos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, teismas sprendžia, kad atsakovės patirtos išlaidos yra būtinos, pagrįstos ir realiai turėtos (pagrįstos pridedamais dokumentais). Todėl iš ieškovo priteisiama atsakovei 6 408,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė sumokėjo 100,00 Eur avansą už liudytojo iškvietimą (prašymo, registracijos Nr. DOK-71920, priedas (III t., e. b. l. 192)). Avansas už liudytojo iškvietimą nebuvo panaudotas. Todėl atsakovės sumokėtas 100,00 Eur avansas už liudytojų iškvietimą grąžintinas atsakovei (CPK 91 straipsnis).
Kadangi teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (7,93 Eur) neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), pastarosios išlaidos nepriteisiamos iš ieškovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
atmesti ieškovo V. A. patikslintą ieškinį atsakovei I. S. dėl turto pripažinimo įgytu bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Priteisti atsakovei I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6 408,50 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus aštuonis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti atsakovei I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) avanso už liudytojo iškvietimą, kuris 2025 m. birželio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėtas į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.