Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaidos Baumilės ir Dainos Dyburienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2026 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. P. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2026 m. gegužės 9 d. 10 val. 20 min. iki 2026 m. gegužės 10 d. 8 val. 59 min., t. y. viena diena, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo A. P. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, A. P. pripažintas recidyvistu.

Nuspręsta pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tai yra taikyti BK 75 straipsni nuostatas. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus bausmės atlikimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021).

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nors šiuo atveju yra formalios sąlygos svarstyti BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimą, tačiau, vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad A. P. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje argumentavo, kodėl šiuo atveju nuteistojo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos. Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kad jis nuolatos smurtauja sugyventinės atžvilgiu, girtauja, anksčiau jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis išvadų nedaro.

Teisėjų kolegija sutinka su šiomis išvadomis. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad A. P. buvo teistas laikotarpyje nuo 2013 m. iki 2016 m. keturis kartus, šie teistumai išnykę, tačiau 2023 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – arešto bausme, jos vykdymą atidedant. 2024 m. liepos 8 d. nutartimi nustačius, kad jis nevykdo teismo paskirto įpareigojimo – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jam paskirtos papildomos pareigos – probacijos vykdymo laikotarpiu lankyti Anoniminių alkoholikų užsiėmimus ir lankyti priklausomybių specialisto konsultacijas. Kaip matyti, teismo parodytas pasitikėjimas teigiamos įtakos jo veiksmams neturėjo, kadangi 2025 m. balandžio 30 d. jis vėl smurtavo sugyventinės atžvilgiu, dėl ko 2025 m. birželio 13 d. Teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta arešto bausmė ir A. P. pripažintas recidyvistu. Paskirtą arešto bausmę atliko 2025 m. rugpjūčio 18 d. (1 t., b. l. 119-130). Skundžiamu nuosprendžiu A. P. nuteistas už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką (būdamas apsvaigęs nuo alkoholio jis smurtavo prieš sugyventinę), kuri padaryta 2026 m. gegužės 9 d., t. y. po švelnesnės bausmės atlikimo. Teismas nuteistąjį vėl pripažino recidyvistu. Be to, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad A. P. daugybę kartų baustas administracine tvarka, dauguma atvejų už smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymą, paskirtų baudų nesumokėjęs (1 t., b. l. 139-166; 167-168). Apibendrinant nustatytus duomenis, daroma išvada, kad nuteistasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ne primą kartą smurtauja savo sugyventinės atžvilgiu, jo nusikalstamiems veiksmams taikomos švelnesnės priemonės ir bausmės (bausmės vykdymo atidėjimas, areštas) įtakos neturėjo, jis ir vėl nusikalto.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus A. P. polinkius ir, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Apeliaciniame nuteistojo skunde nurodyti argumentai, susiję su tuo, kad nukentėjusioji pareiškimo nerašė, buvo pati neblaivi bei nuteistojo sveikatos problemos, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, nesuteikia pagrindo manyti, kad laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymima, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra užtikrinama nuteistųjų sveikatos priežiūra.

Dėl proceso išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma iš nuteistojo priteisti 108,33 Eur už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka BPK 322 straipsnio 1 dalis numato privalomą gynėjo dalyvavimą. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo apelianto valios. Nors byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas, tačiau įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, bei atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis yra nedirbantis ir turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš jo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už teisinę pagalbą iš nuteistojo nepriteisti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.