Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Editai Juršienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G.,dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus įgaliotai atstovei J. T., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2026 m. liepos 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. (toliau – ir Pareiškėjas) Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2026 m. liepos 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 4191 straipsnio 1 dalį 60 Eur dydžio bauda už tai, kad 2026 m. sausio 7 d. 22.11 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ (toliau – ir Zona) nesumokėjęs vietinės rinkliavos ir tokiais veiksmais pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-306 patvirtintų Vietinės reikšmės apsaugos zonos „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nustatymo ir Vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona“ nuostatų (toliau – Nuostatai) 1, 2 punktus, ir padarė nusižengimą numatytą ANK 4191 straipsnio 1 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. G. pateikė skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka mokėti 60 Eur baudos, kadangi turi teisę pasinaudoti lengvata ir mokėti 20 Eur baudą, nes Institucijos pranešime buvo nurodyta tokia galimybė susimokėti iki birželio 20 dienos. Nurodo, kad pranešimo iki minėtos datos apie paskirtą baudą nebuvo gavęs, todėl prašo perrašyti nusižengimą ir taikyti sumažintą – 20 Eur baudą. Institucija atsiliepimu į skundą prašė jo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad 2026 m. gegužės 21 d. 15.21 val. Pareiškėjo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu su siūlymu iki 2026 m. birželio 20 d. savo noru sumokėti baudą – lygią pusei minimalios baudos už padarytą administracinį nusižengimą. Pareiškėjo elektroninio pašto adresas atitinka ANK 573 straipsnio kriterijus, o dokumentų įteikimo diena yra laikoma sekanti po išsiuntimo einanti darbo diena. Pareiškėjas per nustatyta terminą siūlomos baudos nesumokėjo, o 2026 m. liepos 7 d. į bylos nagrinėjimą neatvyko, todėl išnagrinėta rašytinio proceso tvarka ir nutarimą tą pačią dieną buvo išsiųstas Pareiškėjui. Pareiškėjas nurodytu elektroniniu paštu aktyviai naudojasi, nes kitose administracinių nusižengimų bylose procesiniai dokumentai jam siunčiami nurodytu elektroniniu paštu ir jis įvykdo pateiktus nurodymus. Be to Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė apie jam sudarytą galimybę sumokėti 20 eurų, buvo išdėstyta pareiškėjui siųstame protokole, kurio jis nurodo negavęs, todėl Pareiškėjo nurodytos negavimo aplinkybės laikytinos tik jo gynybine versija. Institucija nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nei Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių į ką atsižvelgiant pareiškėjui buvo skirta administracinė nuobauda, o galimybę mokėti mažesnę nuobaudą Pareiškėjas jau turėjo, tačiau ja nepasinaudojo, todėl švelninti pareiškėjo teisinės padėties, nėra pagrindo. Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus įgaliota atstovė teismo posėdžio metu atsiliepimo argumentus palaikė ir prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Pareiškėjas A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis negavo elektroninio laiško su protokolu, tokio laiško neturi ir iki šiol, elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) jis gavo tik skundžiamą nutarimą, vėliau per kompiuterį įėjo į registrus ir pamatė, kad jis turėjo galimybę sumokėti 20 Eur baudą, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, nes tik vėliau apie ją sužinojo. Jam atrodo visiškai neproporcinga 60 Eur bauda vietoje galimų 20 Eur, juo labiau, kad į apmokestintą zoną jis buvo įvažiavęs tik trumpam ir tai toje vietoje vyko remonto darbai. A. G. skundas netenkinamas.ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.A. G. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis kad 2026 m. sausio 7 d. 22.11 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zoną“ nesumokėjęs vietinės rinkliavos ir tokiais veiksmais pažeidė Nuostatų 1, 2 punktus, ir padarė nusižengimą numatytą ANK 4191 straipsnio 1 dalyje, dėl ko Institucija jo atžvilgiu priėmė skundžiamą nutarimą. Skundo dėl padaryto administracinio nusižengimo nėra, Pareiškėjas skundžia tik jam skirtąją administracinę nuobaudą – baudą, todėl teismas apie padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes nepasisako, bylą nagrinėja skundo ribose, tik dėl paskirtos administracinės nuobaudos. ANK 4191 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už įvažiavimo į savivaldybių tarybų nustatytas mažos taršos zonas ir naudojimosi jomis tvarkos pažeidimą, už tai numatoma bauda nuo keturiasdešimt iki aštuoniasdešimt eurų. Antroje straipsnio dalyje nurodoma, kad kai atsakomybė taikoma už šio straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai, gali būti skiriama bauda nuo aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų eurų.Pareiškėjas A. G. skunde, nurodė, jog nesutinka su skirta 60 Eur bauda, nes turėjo galimybę mokėti 20 Eur baudą iki 2026 m. birželio 20 d., tačiau nebuvo gavęs Institucijos jam siųstų dokumentų, todėl tokia galimybe nepasinaudojo. Iš bylos duomenų nustatyta, jog Institucija iš tiesų Pareiškėjui 2026 m. gegužės 21 d. 15.21 val. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiuntusi administracinio nusižengimo protokolą su nurodymu su siūlymu iki 2026 m. birželio 20 d. savo noru sumokėti baudą – lygią pusei minimalios baudos už padarytą administracinį nusižengimą, tai yra 20 Eur. Tačiau Pareiškėjas šia galimybe nepasinaudojo, dėl ko 2026 m. liepos 7 d. jo atžvilgiu buvo priimtas skundžiamas Institucijos nutarimas, kuriuo skirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda ir nutarimas tą pačią dieną Pareiškėjui buvo išsiųstas tuo pačiu elektroninio pašto adresu. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad skundžiamą nutarimą, siųstą elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas gavo, nes būtent dėl jo teismui ir pateikė skundą. ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.ANK 573 straipsnio 4 dalyje išaiškinta, kad šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.ANK yra aiškiai įtvirtinta, jog asmens elektroninis paštas yra gaunamas iš Gyventojų registro ar valstybės informacinių sistemų ar registrų. Vienas iš tokių valstybės registrų yra Administracinių nusižengimų registras, kurio paskirtis – registruoti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro įstatymo nustatytus Registro objektus administracinių nusižengimų teisenai užtikrinti, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti fiziniams ir juridiniams asmenims Registro duomenis, atlikti kitus Registro duomenų tvarkymo veiksmus. Duomenys ir informacija iš susijusių registrų ir valstybės informacinių sistemų į Administracinių nusižengimų registrą gaunami automatiniu būdu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1278 „Dėl administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2023 m. gegužės 9 d.) 3, 38 punktai). Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų registre, kuriuo naudojasi pareigūnai, registruodami administracinius nusižengimus ir nagrinėdami administracinių nusižengimų bylas, yra įdiegtas funkcionalumas, kuriuo automatiniu būdu iš Mokesčių mokėtojo registro gaunamas asmens elektroninio pašto adresas. Tai yra, Institucijai Administracinių nusižengimų registre įvedus administracinėn atsakomybėn trauktino asmens (šiuo atveju – A. G.) duomenis, šis registras Institucijai automatiškai sugeneravo šio asmens valstybės informacinėse sistemose ar registruose nurodytą elektroninio pašto adresą.Asmuo, jungdamasis prie Mano VMI, turi patvirtinti savo kontaktus, taip pat ir elektroninio pašto adresą. Tokią nuostatą patvirtina ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VA-91 patvirtintos „Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad „Asmeniui, kuris registruojasi Mano VMI, yra pateikiamos šios Taisyklės, su kuriomis asmuo turi susipažinti ir patvirtinti, kad suprato šių Taisyklių nuostatas bei sutinka jų laikytis. Registruojantis Mano VMI, būtina nurodyti Mano VMI atstovo elektroninio pašto adresą, į kurį bus siunčiama su elektroninių paslaugų vykdymu bei kitomis mokestinėmis procedūromis susijusi informacija. <...> Patvirtinto elektroninio pašto adresu asmeniui bus siunčiami pranešimai apie Mano VMI paskyroje VMI paskelbtą dokumentą elektroninės paslaugos gavėjui ir kita su elektroninių paslaugų vykdymu ir kitomis mokestinėmis procedūromis susijusi informacija“.Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo A. G. buvo išsiųsti Institucijos procesiniai dokumentai buvo nurodytas kaip kontaktinis viename iš valstybinių registrų. Iš paminėtų nuostatų akivaizdu, kad Institucija tokį procesinių dokumentų įteikimo būdą gali naudoti tada, kai asmuo elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Todėl Institucija, nepažeisdama ANK 573 straipsnio nuostatų, turėjo teisę siųsti minėtus procesinius dokumentus A. G. ir tai padarė nepažeidžiant įstatymo nuostatų, dėl ko nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ir spręsti klausimą dėl administracinės nuobaudos sumažinimo. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad tai, jog pareiškėjo elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra aktyvus ir naudojamas patvirtina ir tai, jog teikdamas skundą pareiškėjas šį elektroninio pašto adresą nurodė, kaip savo kontaktą, kuriuo galima su juo susisiekti. Visa tai atskleidžia, jog A. G. apie jo atžvilgiu priimtus procesinius dokumentus žinojo ir buvo tinkamai informuotas, tačiau pats nesiėmė aktyvių veiksmų siekiant įgyvendinti savo procesines teises, kaip pavyzdžiui laiku sumokėti baudą numatytą administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu. Taigi, elektroninis paštas, kuriuo A. G. buvo siunčiami procesiniai dokumentai yra galiojantis, nes Pareiškėjas pats jį naudojo Institucijai teikdamas skundą, todėl teismas neturi pagrindo ja abejoti, įvertinus tai nėra jokio pagrindo sutikti, kad A. G. nežinojo apie jo atžvilgiu priimtus procesinius sprendimus administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta Preiškėjui 2026 m. gegužės 21 d. 15.21 val. elektroninio pašto adresu buvo išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu su siūlymu iki 2026 m. birželio 20 d. savo noru sumokėti baudą – lygią pusei minimalios baudos už padarytą administracinį nusižengimą, tai yra 20 Eur, teismas sprendžia, jog Institucijos Pareiškėjui siųstą administracinio nusižengimo protokolą Pareiškėjas gavo laiku ir sutiktina, kad jo nurodyta aplinkybė, jog tokio dokumento laiku negavo, laikytina tik jo gynybine versija, nes tuo tarpu skundžiamą nutarimą Pareiškėjas gavo ir su juo susipažino savalaikiai, nors jis buvo siunčiamas tuo pačiu elektroninio pašto adresu. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad Institucijos siųstas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, laiku nepasiekė pareiškėjo, priešingai teismas sprendžia, jog Pareiškėjas pats savalaikiai nepasinaudojo jam siūloma įstatymu įtvirtinta lengvata dėl baudos mokėjimo, kuri nustoja galioti jos neįvykdžius (ANK 610 straipsnis). Be kita, nors Pareiškėjas nurodė, kad sužinojo apie galimybę sumokėti 20 eurų administracinį nurodymą iš jam Institucijos pareikto nutarimo, tačiau skundžiamame Nutarime tokie duomenys nurodyti nebuvo, vėliau jau Pareiškėjas paaiškino, kad per registrus susirado protokolą ir apie tokią galimybę sužinojo, tokia nenuosekli Pareiškėjo pozicija taip pat laikytina jo gynybine versija. Pažymėtina ir tai, kad asmuo nurodęs savo elektroninio pašto adresą valstybiniuose registruose turi būto atidus ir nuoseklus tikrindamas elektroninius laiškus bei jais gaunamą informaciją. Taigi, šiuo atveju, teismui konstatavus, jog Pareiškėjas savalaikiai gavo procesinius dokumentus, spręstina, kad Pareiškėjo prašomai sumažinti bausmei, jis prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kurių pagrindo taikymui, teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik individualiai įvertinus kiekvieną asmenį, ir nustačius, jog sankcijoje numatytas nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. e2AT-85-697/2016; 2AT-5-303/2017, 11 punktas; 2AT-22-648/2024, 10,11,12 punktai). Už ANK 4191 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą numatyta bauda nuo keturiasdešimt iki aštuoniasdešimt eurų. ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.Teismas įvertinęs visus bylos duomenis, Pareiškėjo asmenybę, ypač tai, kad jis penkių metų laikotarpyje ne kartą baustas už administracinius nusižengimus, kas rodo, kad jis nelinkęs laikytis nustatytų taisyklių ir galiojančio įstatyminio reglamentavimo, sprendžia, kad Institucijos paskirta bauda yra tinkamo ir teisingo dydžio, atitinka bausmės skyrimo vidurkio taisykles, paskirta atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, todėl teismas nemato galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti mažesnę baudą arba jos visai neskirti. Tuo tarpu kaip jau minėta, Pareiškėjas pats savo veiksmais nepasinaudojo galimybe įvykdyti administracinį nurodymą, todėl Institucija surašydama skundžiamą nutarimą pagrįstai vadovavosi bendrosiomis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis, o šiuo atveju jokių išimtinių aplinkybių lengvinančių A. G. teisinę padėtį teismas nenustatė, juo labiau, kaip ir minėta, jo padaryti ankstesni administraciniai nusižengimai, be kita ko jo ir necharakterizuoja niekaip teigiamai. Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog tenkinti A. G. skundo nėra teisinio pagrindo ir sprendžia, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2026 m. liepos 7 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.