Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2026-07-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-210-1175/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eAN2-155-923/2026Nutartis · 2026-04-21Kauno apygardos teismas
  2. I-a instancijaNutartis · 2026-07-15Panevėžio apylinkės teismas
  3. eAN2-320-485/2026Nutartis · 2026-08-20Kauno apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-07-15
Bylos Nr.
eII-210-1175/2026
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00012-2026-5
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Giedrius Nemeikšis
Pažeidėjas
APA1
Institucija
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Nukentėjusysis
Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdija
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-210-1175/2026Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00012-2026-5Procesinio sprendimo kategorijos: 7.1.; 21.10.4.
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 15 d.Rokiškis
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Giedrius Nemeikšis,Sekretoriaujant Larisai Vizbarienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui APA1 (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą),

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) atstovui Ričardui Kaušakiui (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą),

nukentėjusiosios Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (toliau – VMU) atstovui D. J. (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą),

viešame teismo posėdyje, veikdamas Kauno apylinkės teismo vardu, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 , asmens kodas

(duomenys neskelbtini) , skundą dėl Institucijos įgalioto pareigūno 2025 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-23567-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25275421524 (toliau – Nutarimas) panaikinimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Nutarimu APA1 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnio 1 dalį 245 Eur dydžio bauda už tai, kad jis, 2025 m. gegužės 25 d., apie 10.00 val., Kaišiadorių r., Žiežmarių sen., Tarpumiškio k. esančiame Žiežmarių girininkijos 90 kvartalo 25, 26 sklypuose neteisėtai iškirto ir pavogė 2 vnt. beržų. Tuo savo veiksmais APA1 padarė VMU 146,38 Eur turtinę žalą. Vadovaujantis ANK 664 straipsnio 2 dalimi, 665 straipsniu, APA1 įpareigotas per 40 dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos atlyginti VMU 146,38 Eur turtinė žalą.

Teisme gautas APA1 skundas, kuriuo prašoma panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodyta, kad su jam inkriminuotu kaltinimu nesutinka, kadangi vėjo išverstas beržas buvo tvarkomas žemės ūkio paskirties sklype, kuriame auga savaime išaugę medžiai (beržai) bei kiti menkaverčiai medžiai ir krūmai ir kuris priklausančio LUD1 sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Į transporto priemonės bagažinę buvo pakrautas vienas vėjo išversto beržo kamienas, supjautas dalimis, ir to paties beržo šakos. Pareiškėjas jokių kirtimo veiksmų nevykdė, kirvio neturėjo. 2025 m. gegužės 25 d. surašytame apžiūros protokole, pareigūnams apžiūrėjus pareiškėjo automobilio vidų, jame kirvio nebuvo, jame rastas tik vienas akumuliatorinis pjūklas „Dedra“ su 2 akumuliatoriais. Šį faktą patvirtina apžiūroje dalyvavusių pareigūnų parašai. Nors Nutarime teigia, kad automobilio sustabdymo vietoje pareiškėjas sakė: „vežu medžius iki 1 metro ilgio iš savo nuosavo miško“, tačiau jis nei sustabdymo vietoje, nei pateikdamas paaiškinimą, to nesakė ir niekur nėra įvardinęs, kad tai jo nuosavas miškas. Pateiktame garso įraše, kuris buvo daromas 2025 m. gegužės 25 d., apie 10.00 val., garso įrašo 9 sek., pokalbio su VMU darbuotoju metu, pasakė: „iš savo miško vežu“. Šį žodžių junginį vartojo ne nuosavybės prasme, o kaip artimos vietos apibūdinimą, t. y. „to, kurį laikau savu“, todėl šis teiginys tiesiogiai nereprezentuoja jo nuosavybės teisių ir negali būti vertinamas kaip patvirtinimas, kad tai jo nuosavybė. Pareiškėjas nurodo, kad žodžių: „vežu medžius iki 1 metro ilgio“ nėra sakęs. Daryto garso įrašo 17 sek. pareiškėjas pasako, kad „vežant medieną iki vieno kubo nereikia jokių dokumentų“. Tą patį išdėstė, pateikdamas paaiškinimą, kad gabenant iki vieno kubinio metro apvalios medienos jokių specialių dokumentų nereikia, tokią tvarką nurodo Apvaliosios medienos gabenimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-823, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 29 straipsnio 2 dalis. Pareiškėjas nesutinka su tyrėjos teiginiu, kad dokumentų, patvirtinančių žemės ūkio sklypo savininką, iš kurio sklypo buvo pjaunama vėjo išversta mediena, iki Nutarimo dienos nepateikė, kadangi visi dokumentai, susiję su administracinio nusižengimo bylos tyrimu, buvo pateikti iki Nutarimo priėmimo dienos. Žemės sklypu naudojasi ir jį prižiūri ūkininkas LUD4 , kuris asmeniškai pareiškėjui leido važiuoti per pasėlius iki vėjo išversto beržo. VMU darbuotojams pareiškus norą vykti į sklypą, kur buvo pjautos malkos, pareiškėjas tokio pageidavimo įvykdyti negalėjo, nes be ūkininko leidimo neturėjo teisės leisti pašaliniams asmenims, šiuo atveju VMU darbuotojams, važiuoti per ūkininkui priklausančius pasėlius. Tyrėjos teiginys, kad „suradus vietą ir sulyginus ją nupjautais medžiais“, yra visiškai nesuprantamas ir neaiškus, nes nėra nurodyta, kokia surasta vieta buvo sulyginta, su kokiais nupjautais medžiais atliktas lyginimas ir kokiais kriterijais buvo nustatyta tariama atitiktis. Pareiškėjo manymu, nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, dokumentų ar matavimų, kurie pagrįstų tokį teiginį. Dėl šių aplinkybių tyrėjos teiginys neturi jokio objektyvaus pagrindo, yra faktiškai nepagrįstas ir negali būti vertinamas kaip įrodymas jokio administracinio nusižengimo buvimo jo atžvilgiu. Tokiu būdu Nutarime naudojama formuluotė yra neaiški, prieštaringa ir negali būti laikoma įrodymu administracinio nusižengimo fakto nustatymui. Pareiškėjas nurodo, kad jo parodymai buvo nuoseklūs ir nekintantys, pateikti tiek transporto priemonės sustabdymo vietoje, tiek pirminiame paaiškinime. Sustabdymo metu, t. y. 2025 m. gegužės 25 d., apie 10.00 val., prie pareiškėjo priėjęs VMU darbuotojas D. J. darė pokalbio garso įrašą. 2025 m. gegužės 25 d. daromo garso įrašo laikas 10 val. 3 min. 23 sek., pokalbio metu, detalizuodamas, pareiškėjas pasakė: „miškas yra mano tetos“, ir šie parodymai viso tyrimo metu nesikeitė. Tuo tarpu įvykio vietos apžiūros protokolas policijos pareigūnų buvo pradėtas pildyti 2025 m. gegužės 25 d., 11.10 val., o apžiūra baigta 11.16 val. Tyrėja teigia, kad pareiškėjas parodymus keitė, kuomet buvo surasta „tariama“ vieta, kur rasti iškirsti medžiai, tačiau minėta vieta buvo nustatyta po pokalbio su VMU darbuotoju, praėjus 1 valandai ir minutėms. Todėl tyrėja, priimdama Nutarimą, klaidingai pateikė aplinkybes, teigdama apie parodymų keitimą, nors pareiškėjo parodymai nuo trečios garso įrašo minutės nesikeitė iki Nutarimo priėmimo. Nei įrašo metu, nei teikdamas paaiškinimą pareiškėjas nėra užsiminęs, kad vietoje beržinių malkų automobilio bagažinėje veža šakas. Aukščiau išdėstytas aplinkybes, jų seką, savo pranešimuose patvirtina ir VMU darbuotojai. Malkos buvo vežamos iš Žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio fiziniam asmeniui, o tokiu atveju fizinis asmuo gali užpildyti ranka, laisvos formos raštą, kurį įvardija tiek kaip leidimą, tiek kaip sutikimą, tiek kaip atidavimą, nes šis raštas yra jo kaip darbuotojo patvirtinimas, kad gali sklypo savininko nuosavybės teise priklausančiame žemes ūkio paskirties sklype atlikti atitinkamus darbus. Pareiškėjo nuomone, Nutarime neįvardijami jokie konkretūs įrodymai, nedetalizuojamas jų turinys, neatskleidžiama jų įrodomoji reikšmė ir nepaaiškinama, kaip būtent iš surinktos medžiagos padaryta išvada apie administracinio nusižengimo faktą ir pareiškėjo kaltę. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo faktas negali būti grindžiamas prielaidomis ar apibendrintais teiginiais, o turi būti įrodytas konkrečiais, aiškiais ir patikimais duomenimis. Nutarime nėra nurodytas nė vienas objektyvus įrodymas, patvirtinantis, kad pareiškėjo nupjautas beržas buvo vežamas ne iš pareiškėjo nurodyto Žemės sklypo, nors ši aplinkybė yra esminė administracinio nusižengimo sudėties nustatymui. Pareiškėjo nuomone, lieka nepašalintos abejonės dėl faktinių aplinkybių, kurios, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, turi būti aiškinamos jo naudai. Atsižvelgiant į tai, neįrodyta nei administracinio nusižengimo objektyvioji pusė, nei pareiškėjo kaltė, todėl Nutarimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu. Taip pat pareiškėjas nesutinka su teiginiu, kad jis privalėjo „turėti ne tik leidimą, įsigijimo dokumentus, bet ir medienos gabenimo lapus, kuriuose vadovaujantis LR Apvaliosios medienos gabenimo tvarkos aprašo 11 punkte, privalomai turėjo būti nurodyta“. Apvalios medienos gabenimo tvarkos aprašas reglamentuoja apvaliosios medienos, pagamintos miškuose, gabenimą, o pareiškėjo mediena buvo supjauta ir gabenama iš Žemės sklypo, priklausančio LUD1 , kuris yra žemės ūkio paskirties sklypas ir jame netaikoma apvalios medienos gabenimo tvarka, reglamentuota miškuose. Taip pat buvo pateiktas VMU darbuotojo paskaičiavimas, pagal kurį pareiškėjo automobilio bagažinėje vežamos apvalios medienos - beržo rąstų tūris sudarė 0,98 m³. Vadovaudamasis šiais skaičiavimais, pareiškėjas nurodo, kad gabenant iki 1 m³ apvalios medienos fiziniams asmenims jokių specialių dokumentų nereikia. Pareiškėjas nesutinka su teiginiu, kad „VMU Miško apsaugos specialistas D. J. savo pateiktame paaiškinime nurodė, ant kelio matėsi įspaustos anksčiau sustabdyto visureigio vėžės, nupjauti kelmai, kurių vienas paslėptas žemėmis“, kadangi Miško apsaugos specialisto D. J. pateiktame pranešime ir policijos pareigūno L. Š. 2025 m. gegužės 25 d., 11.10-11.16 val. užpildytame apžiūros protokole tokių duomenų nėra. Pareiškėjas automobilyje kastuvo neturėjo, ką patvirtina 2025 m. gegužės 25 d. surašytas apžiūros protokolas ir šį faktą patvirtina pareigūnų dalyvavusiu apžiūroje parašai. Iš 2025 m. gegužės 25 d., 11.10-11.16 val. apžiūros protokolo neaišku, kokiu būdu buvo nustatyta, kad kelmai yra šviežiai nupjauti, jame nenurodyta kelmų medžio rūšis, pateiktas tik vieno kelmo skersmens matavimas, nors apžiūros metu buvo rasti du kelmai. Be to, protokole neaprašyti rasti pėdsakai (vėžė), nefiksuoti jų matmenys, neužfiksuotas padangų protektoriaus raštas, jo plotis, ilgis ir gylis, nenurodyti pėdsakų skiriamieji, išskirtiniai ar individualūs požymiai, neatlikti atspaudų matavimai ir nepadarytos pėdsakų išliejos. Apžiūros protokole visiškai nenurodyta, kokiu konkrečiu būdu, remiantis kokiais objektyviais kriterijais ir kokiais techniniais veiksmais buvo nustatyta, kad „padangų protektoriaus raštas sutampa su sustabdyta transporto priemone“. Protokole nėra aprašyta jokios palyginimo metodikos, neužfiksuoti padangų protektoriaus rašto požymiai, jų matmenys, struktūra ar individualūs skiriamieji elementai, todėl toks teiginys yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Pažymėtina, kad protokolo prieduose nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kas ir kokiu būdu buvo fiksuota įvykio vietoje, t. y. nėra jokių objektyvių fiksavimo priemonių rezultatų. Esant tokiems esminiams trūkumams, teiginys apie padangų protektoriaus rašto sutapimą neturi jokio įrodomojo pagrindo ir negali būti vertinamas kaip patikimas įrodymas administracinio nusižengimo byloje. Pareiškėjo nuomone, abstraktus teiginys, kad medžiai buvo nupjauti, neįrodo, jog šiuos medžius nupjovė būtent pareiškėjas. Tyrėja nepateikia jokių objektyvių duomenų, kurie leistų identifikuoti pėdsakus kaip kilusius iš pareiškėjo veiksmų, jo naudotos technikos ar jo vairuotos transporto priemonės. Pareiškėjo automobilio apžiūros metu pareigūnai neapžiūrėjo transporto priemonės padangų protektoriaus rašto, nefiksavo jo išskirtinių požymių bei neišmatavo protektoriaus rašto pločio, ilgio ir gylio. Taip pat, apžiūrėję automobilyje vežamą medieną, pareigūnai jos nefotografavo, neužfiksavo, kad automobilyje buvo vežamas vienas vėjo išversto beržo kamienas, supjautas dalimis, bei neatliko bagažinėje vežamo nuo kelmo nupjauto beržo rąsto storgalio skersmens matavimo, kuris būtų leidęs palyginti šį matmenį su pareiškėjo pateiktais vėjo išversto kelmo, esančio Žemės sklype, skersmens duomenimis. Skunde remiamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams (2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1101 redakcija), 2 punktu ir manoma, kad kai medis yra išverstas vėjo ar audros, jis nepatenka į saugotinų želdinių sąrašą ir, būdamas žemės ūkio paskirties sklype, gali būti supjautas ir išvežtas be savivaldybės leidimo.

Pareiškėjas pateikė papildomą paaiškinimą į Institucijos atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su Institucijos pateiktais argumentais nesutinka, kadangi jie nepaneigia skunde nurodytų aplinkybių, o dalis teiginių neatitinka faktinių bylos duomenų arba yra grindžiami prielaidomis. Atsiliepime į skundą klaidingai nurodytas pareiškėjo vardas ir pavardė, o tokia aplinkybė, vertinant ją kartu su kitais byloje nustatytais tyrimo trūkumais, kelia pagrįstų abejonių dėl administracinio nusižengimo tyrimo atlikimo objektyvumo, tikslumo ir kruopštumo. Tyrėjo teiginys, kad „nusižengimą įvykdžiusio asmens kaltė įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų ir įrodymų visuma“ - deklaratyvus, neparemtas jokiais konkrečiais, faktiniais įrodymais. Pareiškėjo manymu, tyrėjo teikiamame atsiliepime į skundą, kaip ir Nutarime, neįvardijami jokie konkretūs įrodymai, nedetalizuojamas jų turinys, neatskleidžiama jų įrodomoji reikšmė ir nepaaiškinama, kaip būtent iš surinktos medžiagos padaryta išvada apie administracinio nusižengimo faktą ir jo kaltę. Pareiškėjas nurodo, kad nėra teisės akto, kuris įpareigotų vežiotis žemės ūkio paskirties sklypo planą, ypač kai vežamos malkos skirtos asmeniniam naudojimui ir vežamas kiekis neviršija 1 m³ apvaliosios medienos, tokią tvarką nurodo ir Apvaliosios medienos gabenimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-823, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 29 straipsnio 2 dalies nuostata. Sustabdymo metu VMU darbuotojui pareiškėjas nurodė visas aukščiau paminėtas aplinkybes ir paaiškino, jog visus turi visus dokumentus ir visi dokumentai buvo pateikti administracinio nusižengimo aplinkybių tyrimo metu. VMU darbuotojai tikrina, prižiūri ir kontroliuoja medieną, gautą miško ūkio paskirties sklypuose, bet ne malkas, gabenamas iš žemės ūkio paskirties sklypo. Patikrinimo metu pareiškėjas nenurodė kirtimo vietos, nes Žemės sklypu faktiškai naudojasi kitas asmuo, kurio negalėjo operatyviai informuoti apie pareigūnų atvykimą. Tokiu būdu pareiškėjas siekė nepažeisti trečiojo asmens teisėtų interesų ir naudojimosi sklypu, kas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 6 straipsnį. Kontrolės apimtis pagal šio įstatymo 2 ir 5 straipsnius siejama išimtinai su miškais ir miško žeme, todėl bet koks pareigūnų veikimas už šių teritorijų ribų, t. y. žemės ūkio paskirties sklype, negavus naudotojo leidimo, neturi teisinio pagrindo ir pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 2 dalies nuostatą. Mediena gauta teisėtai, jos kilmę patvirtino, pateikdamas dokumentus, remiantis Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 16 straipsnio 3 dalimi. Nors tuo metu pareiškėjas su savimi neturėjo Žemės sklypo plano, tai neįrodo, kad mediena būtų vogta, nes pjauta ji buvo teisėtai iš Žemės sklypo, o jos kilmę pareiškėjas patvirtino, pateikdamas įrodančius dokumentus. Be to, administraciniame procese, analogiškai taikant nekaltumo prezumpcijos principą, jokie spėjimai dėl dokumentų nebuvimo ar kirtimo vietos nenurodymo neįrodo pažeidimo ar pareiškėjo kaltės. Pareiškėjas nurodo, kad į jo transporto priemonės bagažinę buvo pakrautas ir vežamas vienas vėjo išversto beržo kamienas, supjautas dalimis ir to paties beržo šakos iš Žemės sklypo, o ne „šviežiai supjauta mediena“, kaip nurodoma Institucijos atsiliepime į skundą. Tariamoje vietoje, kur buvo rasti nupjauti kelmai, nebuvo atlikti abiejų rastų kelmų skersmens matavimai, nepateiktos nuotraukos su nupjautų kelmų išskirtinėmis po nupjovimo ant jų likusiomis žymėmis, taip pat nebuvo atlikti jokie matavimai ar kiti tyrimai, kurie leistų nustatyti ryšį su pareiškėjo vežama mediena, t. y. nebuvo nustatytas pareiškėjo vežamos beržo medienos, nupjautos nuo kelmo, skersmuo, nebuvo fiksuota, kad automobilyje buvo vežamas tik vienas supjautas beržas, nebuvo palyginti medienos matmenys, rūšis ar pjovimo požymiai su miške rastais kelmais. Dėl to, negalima miške rastų kelmų priskirti pareiškėjo vežtai medienai. Tokie tyrėjo teiginiai apie „požymių visumą“ ar vietos apžiūrą yra tik spėjimas, o ne faktinis įrodymas, todėl tokie duomenys neįrodo pareiškėjo kaltės, o medienos kilmę pareiškėjas patvirtino, pateikdamas teisėtus dokumentus. VMU darbuotojų pranešimuose teigiama, jog rasti nukirsti medžių kelmai, bet jų pranešimuose niekur neužsimenama, kad „rasti kelmai šviežiai nupjauti“, Nutarime taip pat apie rastus šviežiai nupjautus medžių kelmus nieko nepasisakyta. Atsiliepime į skundą teigiama, kad kelmai „buvo bandyti užmaskuoti žemėmis“, kai tuo tarpu Nutarime bei įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, jog „vienas kelmas paslėptas žemėmis, kitas kelmas matomas užkastas po žemėmis“. Pareiškėjas automobilyje kastuvo neturėjo, tai patvirtina surašytas apžiūros protokolas, kai pareigūnams apžiūrėjus automobilio vidų, automobilyje kastuvo nebuvo, tą patvirtina pareigūnų dalyvavusių apžiūroje parašai. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad kelmų užkasimo veiksmams atlikti, t. y. Žiežmarių girininkijos 90 kvartalo 25,26 sklypuose, kur buvo rasti žemėmis užkasti kelmai, buvo reikalingas kastuvas. Be to, nei Nutarime, nei surašytame įvykio vietos apžiūros protokole, kur buvo rasti kelmai, neaprašyti surasti pėdsakai (vėžė), nefiksuoti jų matmenys, neužfiksuotas, neišmatuotas padangų protektoriaus raštas, jo plotis, ilgis ir gylis, nenurodyti pėdsakų skiriamieji, išskirtiniai ar individualūs požymiai, neatlikti atspaudų matavimai ir nepadarytos pėdsakų išliejos. Nei Nutarime, nei atlikus transporto priemonės apžiūrą bei užpildant apžiūros protokolą, nei apžiūrėjus įvykio vietą, kurioje rasti kelmai ir užpildant jos apžiūros protokolą, nenurodyta, kokiu konkrečiu būdu, remiantis kokiais objektyviais kriterijais ir kokiais techniniais veiksmais buvo nustatyta, kad „padangų protektoriaus raštas sutampa su sustabdyta transporto priemone“. Be to, Institucijos atsiliepime nurodomas faktas, kad be pareiškėjo kiti asmenys miško sklypuose nesilankė, nėra užfiksuoti urėdijos darbuotojų pranešimuose. Pareiškėjo manymu, administracinio nusižengimo tyrimą atlikę policijos pareigūnai nevykdė pareigos išsamiai, objektyviai ir nešališkai ištirti administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, kaip tai imperatyviai nustatyta ANK nuostatose ir suformuotoje teismų praktikoje. Tyrimą atlikę policijos pareigūnai nenuvyko į Žemės sklypą, kuriame buvo nupjautas vėjo išverstas beržas, ir neatliko įvykio vietos apžiūros, taip pažeisdami ANK įtvirtintą pareigą rinkti ir fiksuoti reikšmingus faktinius duomenis. Nebuvo išmatuotas nupjauto kelmo skersmuo, nefotografuota įvykio vieta, nefiksuotos po pjovimo ant kelmo likusios išskirtinės žymės, neatlikti jokie matavimai ar kiti tyrimai, kurie būtų leidę nustatyti ar paneigti ryšį tarp nupjauto medžio ir jo vežtos medienos. Pareiškėjas 2025 m. gruodžio 4 d. pateikė administracinio nusižengimo bylos medžiagai papildomą paaiškinimą, ortofoto nuotraukas, fotolentelę ir vietinės reikšmės kelių Kaišiadorių rajone planus, tačiau ir šie duomenys nebuvo patikrinti ir įvertinti, neatlikti jokie papildomi tyrimo veiksmai. Tyrimą atlikę pareigūnai papildomai neapžiūrėjo nurodytos vietos, nematavo antrojo kelmo skersmens, nefotografavo kelmų su po pjovimo likusiomis išskirtinėmis žymėmis ir neatliko jokių kitų veiksmų, kurie būtų leidę patikimai nustatyti, ar šie kelmai turi ryšį su jo vežta mediena. Be to, buvo pažeistas ir įrodymų visumos vertinimo principas – pareigūnai papildomai nevyko, neaprašė bei nefiksavo kelmų pjovimo vietoje rastų pėdsakų, papildomai nefiksavo padangų protektoriaus rašto požymių, jų matmenų, struktūros ir individualių skiriamųjų elementų, rasti pėdsakai nebuvo sulyginti su pareiškėjo vairuotos transporto priemonės padangų protektoriaus raštu, nebuvo taikyta jokia palyginamoji metodika, nebuvo atliktas papildomas įvykio vietos fotografavimas. Taip pat nebuvo rinkti duomenys apie urėdijos aikštelėje sandėliuotą medieną, kuri buvo iškrauta iš pareiškėjo vairuotos transporto priemonės. Nebuvo nustatytas ir išmatuotas pareiškėjo vežtos ir aikštelėje paliktos beržo medienos, nupjautos nuo kelmo, skersmuo, nefiksuota aplinkybė, kad aikštelėje saugomas tik vienas supjautas beržas, nebuvo palyginti medienos matmenys, rūšis ar pjovimo požymiai su miške rastais kelmais. Taip pat nebuvo atlikti jokie palyginimai su pareiškėjo pjauta mediena, gauta iš Žemės sklypo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjas mano, kad administracinio nusižengimo tyrimas atliktas formaliai, pažeidžiant objektyvumo, išsamumo ir nekaltumo prezumpcijos principus. Pareiškėjo kaltė grindžiama prielaidomis, o ne objektyviais, patikrintais ir tarpusavyje suderintais įrodymais, todėl administracinio nusižengimo protokolas ir jo pagrindu priimti sprendimai laikytini nepagrįstais ir neteisėtais.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas APA1 patvirtino skunde nurodytas aplinkybes, taip pat patvirtino, kad vietos, kur rinko nuvirtusį medį, jis negalėjo nurodyti be savininko sutikimo, o su juo susisiekti nepavyko. Ten yra žemės ūkio paskirties Žemės sklypas, kuriame tarnybos išvis negali vykdyti patikrinimų. Galbūt ir pats savininkas būtų negerai jautęsis, jei ten būtų vaikščioję uniformuoti asmenys. Policijos pareigūnai jo neprašė parodyti tos vietos, nors jis ir siūlė. Sekti vėžiomis iki minėtos vietos, kur pareigūnai rado nupjautus medžius, pareigūnai neprašė. Jis stovėjo prie savo automobilio, o vėliau, pareigūnams paprašius, nuvyko iki savo sodybos. Važiuoti tuo keliu, kuriame jis buvo sustabdytas, jam buvo patogiau, nes buvo mažiau eismo ir buvo uždarytas kitas kelias dėl pervažos remontas. Taip pat policijos pareigūnų darbas neįrodo jo kaltės. Jis nekeitė parodymų, jis nuosekliai sakė, kad miškas nėra jo nuosavas, miškas yra tetos, o atitinkamus dokumentus pateikė policijai. Nesant tiesioginių įrodymų, prašo Nutarimą panaikinti.

Institucija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 skundo netenkinti, kadangi su skunde išdėstytais reikalavimais nesutinkama. Mano, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus bei įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Institucijos nuomone, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs policijos pareigūnas pagrįstai pripažino patikimais APA1 kaltinančius įrodymus, kurie patvirtino, jog pareiškėjas įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnio 1 dalyje. Institucijos nuomone, pareiškėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis yra visiškai įrodyta, o jo kaltė įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų ir įrodymų visuma. Pažymima, kad pareiškėjui nėra inkriminuotos apvaliosios medienos kirtimo, gabenimo ar kitų taisyklių nesilaikymo veikos. Taip pat pažymima, kad pareiškėjas buvo sustabdytas VMU Trakų regioninio padalinio darbuotojų, kai transporto priemonėje vežė medieną, neturėdamas jokių jos nuosavybę patvirtinančių dokumentų. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, nes pareiškėjas nebendradarbiavo su urėdijos darbuotojais, nenurodė ir atsisakė nurodyti vežamos medienos kirtimo (paruošimo) vietos. Šis atsisakymas parodo pareiškėjo siekį išvengti gresiančios atsakomybės, nuslėpti įvykdytą nusižengimą, apsunkinti nusižengimą tiriančių pareigūnų darbą. Mediena buvo šviežiai nupjauta (supjauta), transporto priemonėje buvo vežamas ir pjūklas. Pažymima, kad buvo nustatyta medienos kirtimo vieta, apžiūrėta įvykio vieta ir nustatytų požymių, ir aplinkybių visuma suponavo pareiškėjo kaltę dėl medienos vagystės. Žiežmarių girininkijos 90 kvartalo 25, 26 sklypuose rasti šviežiai nupjautų medžių kelmai, kurie buvo bandyti užmaskuoti žemėmis, rastos transporto priemonės padangų žymės identiškos pareiškėjo transporto priemonės padangų žymėms. Gyvenamoje vietoje taip pat rasta medienos. Pažymėtina, kad tiek pareiškėjo automobiliu gabenta mediena, tiek kirtimo vietoje rasti kelmai suponavo, kad mediena buvo pjauta šviežiai, neseniai. VMU Trakų regioninio padalinio darbuotojai vykdė tikslinius reidus, t. y. buvo stebimas konkretus miškas, darbuotojai reido metu kitų žmonių, vykdančių konkrečioje vietoje medienos ruošimą, gabenimą nenustatė. Kas suponuoja, jog Žiežmarių girininkijos 90 kvartalo 25, 26 sklypuose kiti žmonės nesilankė ir tik pareiškėjas galėjo įvykdyti beržų vagystę. Dėl 2 vnt. beržų vagystės padaryta 146,38 Eur žala. Pažymėjo, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Institucija abejoja pareiškėjo skunde nurodytų argumentų nuoširdumu ir laikosi pozicijos, kad pareiškėjas siekia išvengti atsakomybės ar ją sušvelninti. Atkreipė dėmesį, kad vertinant nusižengimą įvykdžiusio asmens versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, Institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Institucijos manymu prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytais nusižengimais. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad asmeniui inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas. Pareiškėjui administracinė nuobauda buvo paskirta vadovaujantis ANK 32, 34 straipsniais, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Institucijos atstovas Ričardas Kaušakys teismo posėdyje palaikė atsiliepimą jame nurodytomis aplinkybėmis ir nurodė, kad tuo metu buvo gauta anoniminė informacija dėl vykdomų neteisėtų kirtimų, todėl inicijuotas teritorijos stebėjimas. Prie Stasiunų kapinių kamerų pagalba ryte pastebėtas visureigis, įvažiuojantis į mišką, o po valandos jis išvažiavo iš miško akivaizdžiai su kroviniu. 2025 m. gegužės 25 d. buvo organizuotas reidas, kadangi buvo gauta informacija, kad stebimas automobilis išvažiavęs. Nebuvo žinoma, kur bus kertamas miškas, todėl buvo nuspręsta laukti prie išvažiavimo į pagrindinį kelią. Po kurio laiko sustabdytas stebimas automobilis, kuriame sėdėjo APA1 su tėvu. Automobilyje buvo benzopjūklas, bagažinėje sukrauta mediena, du beržai. Klausė jo, kur kirsta mediena, o APA1 atsisakė duoti parodymus, kur kirsta, tik aiškino, kad iš privataus miško ir gabenama asmeniniais tikslais iš tetos miško. Į įvykio vietą buvo iškviestas policijos ekipažas. D. F. išvyko patikrinti vietos, iš kurios galimai buvo vežtas medis. Buvo rasta galima kirtimo vieta, buvo matyti šviežios visureigio vėžios. Vienas pjūvis buvo atvirai matomas, kitas bandyta maskuoti samanomis. Palyginus vežtos medienos ir rastų kirstų medžių diametrus, jie sutapo – išskirtinis požymis – vienas iš medžių plyšo ir liko atplaiša. Tas matėsi ir ant nupjauto kelmo ir ant vieno iš beržų bagažinėje. Atitiko abiejų nupjautų beržų ir kelmų parametrai. APA1 parodė, kad iš (duomenys neskelbtini) kaimo važiavo, tačiau tokiu atveju būtų tikriausiai važiavę kitu keliu, nes minėtas kaimas yra gerokai toliau. Buvo matyti, kad vežami du beržai, pagal jų savybes. Buvo rasti du storgaliai, galima buvo atpažinti ir iš žievės, ir iš kamieno struktūros. Automobilio padangų vėžios buvo fotografuotos, kaip ir automobilio padangos, nuotraukos yra pateiktos į bylą. Taip pat ir urėdijos pareigūnų apklausos aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, kad pareiškėjo automobilis buvo netoli kirtavietės, sustabdžius automobilį buvo rasta šviežiai pjauta mediena, buvo atsekta kirtavietė, pagal parodymus liudytojų atitiko ir kirtimo žymos. Visi surinkti įrodymai suponuoja pareiškėjo kaltę. Pripažino, kad surinkti įrodymai nėra labai kokybiški, tačiau ištaisyti situacijos nebėra galimybės ištaisyti. Apklausti liudytojai detaliau paaiškino dokumentuose užfiksuotas aplinkybes, dėl ko prašo palikti Nutarimą nepakeistą.

Nukentėjusiosios institucijos atstovas D. J. teismo posėdyje parodė, kad VMU organizavo 2025 m. gegužės 25 d. tikslinį reidą, nes pagal turimus duomenis buvo įtariama, kad vežama nelegaliai kertama mediena. Pagal gautą informaciją sustabdžius pareiškėją, rasta elektrinis pjūklas ir mediena beržo. Pareiškėjas nebendradarbiavo su VMU pareigūnais, neteikė jam žinomos informacijos, keitė savo parodymus, pradžioje iš tetos miško, vėliau iš savo miško, o teisme pateikta informacija, kad mediena vežta iš žemės ūkio paskirties žemės sklypo. APA1 ne kartą buvo siūlyta parodyti, iš kur vežama mediena, tačiau visus kartus tą daryti atsisakė. Be to, nors ir nurodė, kad nenori kad būtų vaikščiojama tuo lauku, kur pjauta mediena, tačiau nebuvo būtina eiti nurodytu lauku, nes ir taip būtų matęsi vėžios. Aiškiai buvo paliudyta, kad buvo sulyginti nupjauti kelmai ir vežama mediena, taip pat patvirtinta, kad sutapo medienos diametrai ir buvo aiškiai matyti pleištas tiek ant kelmo, tiek ant medienos pareiškėjo automobilyje. Taip pat pažymėjo, kad iš minėto LUD4 sklypo patogiau važiuoti kitu keliu nei buvo sustabdytas APA1 automobilis, kadangi nereiktų važiuoti žvyrkeliu per visą mišką ir būtų arčiau 2-3 km, o per pervažą reiktų važiuoti bet kuriuo iš šių kelių.

Liudytojas LUD5 teismo posėdyje parodė, kad pernai metų pavasarį gavo iškvietimą, kad miškininkai galimai sulaikė iš miško medį vagiantį pilietį. Atvykę rado miškininkus ir džipuką tamsintais galiniais langais. Miškininkai paprašė parodyti, ką veža, bet pilietis atsisakė. Jie, kaip policijos pareigūnai, paprašė aprodyti automobilį. Automobilyje rastas elektrinis pjūklas. Kolegos su piliečiu nuvyko į jo namus. Rado daugiau medienos, sakė, kad iš jo miško. Pamena, kad asmuo nenorėjo sakyti, iš kur mediena. Nepamena, ar vėliau pasakė iš kur mediena. Jis pats buvo tik prie automobilio. Mediena buvo šviežiai kirsta, rūšies nepažįsta. Miškininkai paaiškino, kad kurį laiką jau stebi šį asmenį, nes įtarė, kad be leidimo kerta medį. Ir šį kartą sustabdė su mediena. Į pažeidėjo ar jo tėvo namus kolegos važiavo patikrinti, ar nėra daugiau vežtos medienos.

Liudytojas D. F. parodė, kad su D. J. vykdė reidą miške ir pernai metų gegužės mėnesį prie išvažiavimo prie kapinaičių link autostrados, sustabdė įtartiną automobilį, kuris buvo akivaizdžiai perkrautas. Šio automobilio išvažinėjimai iš miško jau buvo fiksuoti anksčiau, automobilis būdavo perkrautas, o važiuota buvo netipiniu laiku, anksti ryte, ar vakare, dėl to kilo įtarimas, kad yra grobstomas valstybinis miškas, ir buvo vykdomas reidas. Sustabdytu automobiliu buvo vežama šviežiai pjauta beržo mediena, kirsta iki pat šakų. Prašė pateikti dokumentus, tačiau jiems paaiškino, kad vežama mediena iš privataus miško, apie jokį tetos mišką jis sustabdytas nenurodė ir jokių dokumentų nesutiko pateikti. Buvo pakvieti policijos pareigūnai. Išvažiavo ieškoti pagal pėdsakus, kur pjauta. Kelias buvo drėgnas po lietaus, todėl sustabdyto automobilio vėžios gerai matėsi ant kelio, juolab šis automobilis buvo prikrautas, todėl jis po savęs paliko ir tipines vėžias, o iki tol tuo keliu buvo pravažiavęs tik vienas lengvas automobilis, kurio ratų parametrai buvo visai kitokie. Pasekus aiškiomis automobilio vėžiomis, kurios atitiko APA1 automobilio ratų parametrus ir kurios buvo nepertraukiamos, rado vietą miške, kur buvo šviežiai pjauti medžiai, apie ką pranešė kolegoms. Jei ne APA1 automobilio pėdsakai, kurie pasibaigė ties rasta kirtaviete, būtų tos vietos ir neradę. Po to, su policijos pareigūnais nuėjo į kirtimo vietą, kur jie įformino paliktus automobilio pėdsakus. Kai vedė policininkus į kirtimo vietą, policijos pareigūnai filmavo telefonais ir fotografavo vėžias. APA1 atsisakė vykti karu. Aiškinantis aplinkybes, nustatė, kad buvo nukirsti du beržai, jų viršūnės paliktos, o gera mediena buvo automobilyje. Kirtimas buvo šviežias, nepasidengęs oksidacijos pėdsakais. Sugretinus medžių kelmus ir nupjautą medieną, pastebėtas pjovimo brokas, pjauta iš viršaus į apačią, o „nedapjauta“ vieta nulūžo ir liko nuoplaiša. Rastų kelmų miške ir pjautos medienos automobilyje matavus atliko ir jie, ir policija, ir duomenys atitiko, t. y. ir diametras, ir forma, ir nuoplaiša. Jei būtų mediena pjauta kitoje vietoje, nurodytoje pareiškėjo, kuri yra už 10 km nuo tos vietos, viską būtų išsiaiškinę iškart įvykio vietoje, tačiau pažeidėjas nebendradarbiavo, nenurodė kitos galimos kirtimo vietos. Kai įformino kirtavietę dokumentais, medieną sukrovė savo teritorijoje.

Liudytoja LUD3 teismo posėdyje parodė, kad ji yra Kauno apskrities Kaišiadorių skyriaus Reagavimo skyriaus vyresnioji tyrėja. Vyko į įvykio vietą pagal pranešimą apie pavogtą medieną. Atvykę į įvykio vietą prie Stasiūnų kapinių rado APA1 , o jo automobilio bagažinėje rasti apie 1 metro medžio rąsteliai. Buvo du girininkijos darbuotojai, APA1 , ir buvo jie, du pareigūnai- ji ir L. Š. APA1 paaiškino, kad medieną kirto savo miške, bet dokumentų tai patvirtinančių nepateikė nei įvykio metu, nei vėliau. Parodyti kur kirto, jis nesutiko. Registravo įvykio medžiagą. Kolega išvyko į kirtimo vietą, ji liko prie automobilio, prie medienos. Ji pati rašė tarnybinį pranešimą, susirinko reikiamą medžiagą. Kadangi APA1 aiškino, kad mediena iš jo miško, tą ir surašė.

Liudytojas LUD7 teismo posėdyje parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) specialistas, jo darbo stažas girininkijoje 38 metai. Turi patirties nustatant įvykius, kai yra vogiama mediena iš miško. 2025 m. gegužės mėn. pabaigoje, savaitgalį, gavo telefoninį skambutį, kuriuo buvo kviečiamas pagalbos, Žiežmarių girininkijos Žiežmarių miške. Vietoje rado du policijos pareigūnus, jų padalinio specialistus ir dengtą džipą. Su D. F. sėdo į mašiną ir važiavo pagrindiniu keliu į Stasiūnų mišką. Stebėjo pakeles, buvo naktį palytą. Pakilus 500 m ant kalno kairėje pusėje pamatė gerai įsispaudusias stambesnio automobilio vėžias į keliuką, sekant tas vėžias jos ėjo kvartaline linija. Vėžios labai gerai matėsi. Nuo pareiškėjo automobilio vėžių nebuvo, bet už 500 metrų įsukime į keliuką kairėje kelio pusėje labai gerai jos matėsi. Nežinojo, ar tai pareiškėjo automobilis, bet vėžios labai gerai matėsi. Vėžias lygino pareigūnai. Tada pasuko į kitą kvartalinę liniją ir tada į jų miško 90 kvartalą apleistu keliuku. Su D. F. ėjo tomis vėžiomis, rado nupjautus lazdynus, toliau sekant vėžiomis rado du šviežiai pjautų beržų kelmus. Beržų lapai buvo žalutėliai. Vienas kelmas buvo pridengtas samanomis ir žolėmis. Grįžo pas policijos pareigūnus ir su D. F. ir dviem policijos pareigūnais grįžo atgal. Toliau policijos pareigūnai fotografavo ir filmavo tuos kelmus. APA1 liko prie automobilio ir su juo nebendravo. Pagal kolegų paaiškinimus žinojo, kad automobilyje yra šviežiai pjauta mediena. Tai, ką rado automobilyje, galima buvo sulyginti su tų medžių kelmais ir nustatyti ar tai tie patys medžiai. Vienas kelmas buvo išskirtinai su nuoplaiša.

Liudytojas LUD4 teismo posėdyje parodė, kad leido pažįstamam APA1 važiuoti per jo lauką ir surinkti išvartytus medžius. Tai galėjo būti virš metų atgal. Laukas yra (duomenys neskelbtini) kaime. Medžiai yra ties viduriu lauko, pakraščiuose. Medžiai, krūmai priaugę savaime. Tuo lauku jam pačiam leido naudotis LUD1 . Ten buvo 2-3 beržai, krūmų visokių. Medžiai buvo išvirtę iš šaknų nuo vėjo. Nežino, kada APA1 tuos medžius ėmė, kažkur prieš metus. Ir pati LUD1 leido ir prašė, kad sutvarkyti tuos medžius. Savo laukus deklaruoja. 2025 m. tame lauke buvo žieminiai kviečiai. Leido APA1 važiuoti per pasėlius. Vėliau matė, kad buvo važiuota per technologines vėžias. Savo laukuose fiziniams asmenims eiti neleidžia, važiuoti leistų technologinėmis vėžiomis. Draudžiančių ženklų eiti nėra. Pats medienos nėra tame lauke pjovęs.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 1-2 dalys). Vis tik, administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai. Dėl to, administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibrėžiančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas

Nagrinėjamoje byloje APA1 Nutarimu inkriminuotas ANK 108 straipsnis, kuriame numatyta atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik veikiant tyčia. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą.

Nutarimu APA1 patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. gegužės 25 d. apie 10.00 val. Kaišiadorių r., Žiežmarių sen., Tarpumiškio k. esančiame Žiežmarių girininkijos 90 kvartalo 25, 26 sklypuose neteisėtai iškirto ir pavogė 2 vnt. beržų, tokiais veiksmais VMU padarė 146,38 Eur turtinę žalą. Taip pat pagal ANK 664 straipsnio 2 dalį, 665 straipsnį APA1 įpareigotas per 40 dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos atlyginti VMU 146,38 Eur turtinė žalą.

Pareiškėjas APA1 tiek skunde, tiek ir teismo posėdyje daugiausia dėmesio skyrė netinkam bylos įrodymų rinkimo ir fiksavimo procesui, t. y. tiek dėl jau jų byloje esančių duomenų, kuriais grindžiamas Nutarimas, tinkamo įforminimo, tiek dėl jų nepakankamo pagrįsti jo kaltę byloje, kuo remiantis pareiškėjo teigiama, kad nebuvo tinkamai ir pakankamai surinkti reikiami įrodymai, būtini nustatant jo kaltę byloje. Vis dėlto, to šioje vietoje teismas sprendžia, kad byloje yra pakankama įrodymų visuma, kuri nuosekliai ir vienareikšmiai patvirtina, kad buvo padarytas Nutarimu APA1 inkriminuotas administracinis nusižengimas.

Visų pirma, teismas vertina tiesioginių įvykio liudytojų D. F., LUD7 , LUD5 , LUD3 ir nukentėjusiosios institucijos atstovo D. J. parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu, kurie atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir jie pripažintini reikšmingais bylos įrodymais, kurių visuma nuosekliai pagrindžia būtent APA1 kaltę, padarius jam Nutarimu inkriminuotą nusižengimą. Liudytojas D. F. teismo posėdyje patvirtino kelias svarbias bylai aplinkybes: 1) įvykio vietoje kelias buvo drėgnas po lietaus, todėl APA1 valdyto automobilio padangų žymės gerai matėsi ant kelio (šis jo prikrautas automobilis po savęs paliko tipines vėžias kelyje, o iki tol tuo keliu buvo pravažiavęs tik vienas lengvas automobilis, kurio ratų parametrai buvo visai kitokie) ir jomis nepertraukiamai sekant, buvo rasta vieta miške, kur buvo šviežiai pjauti medžiai; 2) aiškinantis šias aplinkybes, nustatyta, kad buvo nukirsti du beržai, jų viršūnės paliktos, gera mediena buvo APA1 automobilyje, kirtimas buvo šviežias (nepasidengęs oksidacijos pėdsakais), o išmatavus ir sugretinus tarpusavyje nukirstų medžių kelmus ir nupjautą medieną APA1 automobilyje, pastebėtas pjovimo brokas, t. y. pjauta iš viršaus į apačią, „nedapjauta“ vieta nulūžusi ir liko nuoplaiša, o jų tarpusavio duomenys atitiko ir diametras, ir forma, ir nuoplaišos vieta. Taigi, šis tiesioginis įvykio liudytojas ne tik patvirtino aplinkybes apie tai, kaip buvo rasta neteisėta kirtavietė pagal APA1 valdyto automobilio padangų paliktas žymes, bet nukirstų medžių kelmų ir nupjautos medienos APA1 automobilyje tarpusavio atitikimą. Šias jo nurodytas aplinkybes nuosekliai pavirtino ir kitas teismo posėdyje apklaustas tiesioginis įvykio liudytojas LUD7 , kuris parodė tai, kad už 500 metrų įsukime į keliuką kairėje kelio pusėje nuo pareiškėjo automobilio pamatė gerai įsispaudusias stambesnio automobilio padangų žymes ir, tik sekant šiomis žymėmis, rado du šviežiai pjautų beržų kelmus, o vienas kelmas buvo išskirtinai su nuoplaiša. Tokias aplinkybes apie nustatytas visureigio paliktas vėžes patvirtina byloje esantis 2025 m. gegužės 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad „ant miško paklotės matoma visureigio vėžė, kurio padangų protektoriaus raštas sutampa su sustabdyta transporto priemone, kurioje galimai buvo mediena iš miško“. Be to, liudytojai D. F. ir LUD7 nuosekliai parodė, kad vienas iš kirstų beržų turėjo išskirtinį požymį – nuoplaišą, pagal kurios požymius buvo galima palyginti kirtavietėje ir APA1 automobilyje rastą medieną. Tuo tarpu liudytojas LUD5 teismo posėdyje patvirtino, kad įvykio vietoje rasta mediena buvo šviežiai kirsta. 2025 m. gegužės 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole be kita ko nurodyta, kad „įvykio vietos koordinatės 54.828946 24.479741. Vietoje matomi kelmai, kurie šviežiai nupjauti, vienas kelmas šiek tiek paslėptas po žemėmis, kelmo diametras 31 cm“. Byloje taip nėra duomenų, jog teismo posėdyje liudytojais apklausti pareigūnai turėtų pagrindą apkalbėti APA1 ar būtų suinteresuoti jo nubaudimu, tokių aplinkybių nenurodė ir pats APA1 , todėl teismas jų parodymus vertina kaip patikimus. Taigi, teismo posėdyje apklausti liudytojai neabejotinai patvirtino, kad APA1 automobilyje rasta beržo mediena buvo vežama iš pareigūnų rastos neteisėtos kirtavietės, kadangi tik sekant transporto priemonės padangų žymės, identiškomis APA1 automobilio padangų žymėms, buvo nustatyta neteisėta kirtavietė, o sugretinus šio asmens automobiliu gabentą medieną ir neteisto kirtimo vietoje rastus kelmus, nustatyta, kad mediena buvo pjauta neseniai ir jų matmenų duomenys tarpusavyje atitiko.

Pažymėtina, kad šiuos liudytojų parodymus ir jais nustatytas aplinkybes nuosekliai patvirtina ir byloje esanti Institucijos pateikta medžiaga, kuria buvo remtasi priimant Nutarimą: 1) 2025 m. lapkričio 14 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 61-ANR_P-2304-2025, kuriame užfiksuotos padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės; 2) Bylos medžiagoje esančiame APA1 2025 m. birželio 18 d. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad 2025 m. birželio 25 d. rytą kartu su tėčiu LUD6 LUD1 priklausančiame Žemės sklype tvarkė vėjo išverstą beržą. Vėjo išversti medžiai ir krūmai nepriskiriami saugotiniems želdiniams. Nuvirtusio beržo vėjovartą vežė iš O. J. Žemės sklypo, kuriuo naudojasi ūkininkas LUD4 ir kuris sutiko, kad jie važiuotų per jo apsėtą lauką. Iš sklypo važiavo keliu Guronys-Pajautiškės-Stasiūnai. Šio kelio dalis eina per mišką. Išvažiuojant iš miško buvo sustabdytas VMU darbuotojų, kurie pareikalavo pateikti apvalios medienos gabenimo dokumentus. Pareiškėjas jiems paaiškino, kad vežant iki 1 m³ apvaliosios medienos nereikia turėti gabenimo dokumentų. Atvykę policijos pareigūnai pareikalavo nuvykti į jo sodybą, adresu - (duomenys neskelbtini), kur apžiūrėjo ten buvusią medieną, reikalavo pateikti dokumentus. Jo automobiliu „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežta mediena buvo nepagrįstai sulaikyta ir iškrauta VMU aikštelėje. O LUD6 2025 m. birželio 18 d. rašytiniame paaiškinime nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir APA1 rašytiniame paaiškinime; 3) 2025 m. gegužės 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad patekimas į įvykio vietą yra nuo kelio Žiežmkariai-Stasiūnai, nusukimas nuo Mažųjų Vladikiškių kapinių, miško keliuku. Įvykio vietos koordinatės 54.828946 24.479741. Vietoje matomi kelmai, kurie šviežiai nupjauti, vienas kelmas šiek tiek paslėptas po žemėmis, kelmo diametras 31 cm, kitas kelmas matomas užkastas po žemėmis. Ant miško paklotės matoma visureigio vėžė, kurio padangų protektoriaus raštas sutampa su sustabdyta transporto priemone, kurioje galimai buvo mediena iš miško. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota; 4) 2025 m. gegužės 25 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu Mažųjų Vladikiškių k., Žiežmarių apyl. sen., Kaišiadorių r. sav. Į įvykio vietą atvykstama, pro Stasiūnų k., Prie Mažųjų Vladiškių kapinių sukama į kairę pusę, toliau važiuojama 50 m. smėliu-žvyrų grįstu keliu, šalia kapinių tvoros matomas stovintis automobilis „Nissan Pick-Up“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) . Atidarius bagažinę matoma pilna bagažinė įvairių ilgių beržo mediena. Už sukrautos medienos matomas akumuliatorinis pjūklas ,,Dedra“ Nr. DED7195V su 2 vnt. akumuliatoriais. Automobilis bei akumuliatorinis pjūklas pakvitavimu grąžinti savininkui. Mediena, kuri buvo rasta bagažinėje, pakvitavimu grąžinta Miško apsaugos specialistui D. J.. VMU Trakų regioninio padalinio Miško apsaugos specialistas D. J. nustatė, kad tai įvairių ilgių (1,70 m. - 1,80 m.) beržo padarinė mediena (sugadinta). Viso medienos apie vieną kūbinį metrą. Apžiūros metu fotografuota; 5) VMU Trakų regioninio padalinio vadovo V. P. pareiškimas dėl medienos vagystės, kuriame nurodoma, kad 2025 m. gegužės 25 d. organizuoto reido, skirto miško apsaugai nuo neteisėto kirtimo ir kitų miško pažaidų metu, apie 10 val. sustabdytas automobilis „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio bagažinėje rasta sukrauta beržo mediena. Automobilyje rasti du akumuliatoriniai pjūklai, skirti medienai pjauti. Automobiliu važiavo APA1 ir jo tėvas. Asmenų paprašyta pateikti teisėtą medienos įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Asmenys tai padaryti atsisakė. Paprašius nurodyti vietą, kurioje buvo pjaunama ir pakrauta mediena, asmenys tai padaryti atsisakė. Asmenys atsisakė bendradarbiauti, į įvykio vietą buvo iškviesta policija. Atvykus policijos pareigūnams, apžiūrėtas APA1 sklypas, kuriame rasta apie 5 m³ beržo malkinės medienos. Mediena buvo sukrauta į sunkvežimį. Malkinėje rasti beržo rąsteliai apie 0,5 m3. Medienos teisėto įsigijimo dokumentų APA1 nepateikė. Tęsiant tyrimą, VMU Trakų regioninio padalinio Žiežmarių girininkijos 90 kvartalo 25,26 sklypuose rasti dviejų beržų kelmai. Vizualiai buvo matyti beržų kirtimo žymės. Mediena pristatyta į VMU Trakų regioninį padalinį. Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad neteisėtai iškirsdami ir pasisavindami du beržus, asmenys VMU padarė 146,38 Eur žalą. Prašo kaltus asmenis patraukti atsakomybėn; 7) 2025 m. gegužės 27 d. VMU Trakų regioninio padalinio miško auginimo specialisto D. F. ir šios institucijos miško apsaugos specialisto D. J. tarnybiniai parnešimai, kuriuose išdėstytos aplinkybės apie 2025 m. gegužės 25 d. reido, skirto miško apsaugai nuo neteisėto kirtimo, metu sustabdytą automobilį „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio bagažinėje rasta žalia šviežiai nupjauto beržo mediena. Nurodyta, jog siekiant nustatyti šviežiai nupjautos medienos vietą, buvo iškviestas Žiežmarių girininkijos specialistas LUD7 . Neteisėtas žalių beržo medžių kirtimas sunkiai prieinamoje vietoje buvo rastas Žiežmarių girininkijos 90 kvartalo 25, 26 sklypuose valstybiniame miške. Įvykio vietoje ant kelio matėsi ryškiai įspaustos anksčiau sustabdyto visureigio vėžės, patvirtinančios, kad beržo mediena buvo neteisėtai nukirsta ir vežama iš valstybinio miško. Į vietą nuvežti policijos pareigūnai įvykio vietos apžiūrai atlikti. Kartu su policijos pareigūnais užfiksuotos įvykio aplinkybės, vėžių įspaudai, kelmai. Vieną iš kelmų buvo bandoma paslėpti pridengiant lapais ir žemėmis. Kelmų skersmuo atitiko automobilyje rastos medienos storgalio skersmenį. Ant vieno iš kelmų buvo matyti, jog pjaunant mediena plyšo šalia kelmo. Apžiūrėjus automobilyje buvusią medieną, rastas identiškas rąstas su plyšimo žyme. Vėliau, apžiūrėtas APA1 sklypas, kuriame rasta apie 5 m³ beržo malkinės medienos. Mediena buvo sukrauta į sunkvežimį. Malkinėje rasti beržo rąsteliai apie 0,5 m³. Medienos teisėto įsigijimo dokumentų APA1 nepateikė. Automobiliu „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavę asmenys nebendradarbiavo; 8) Neteisėtu miško kirtimu Žiežmarių girininkijoje padarytos žalos miško valdytojui apskaičiavimas, iš kurio matyti, kad dėl beržo rąstų B/C kokybės klasės nukirtimo padaryta 140,14 Eur turtinė žalą, I kaitrumo grupės beržo (smulki ir malkinė) mediena įvertinta 6,24 Eur, iš viso padaryta 146,38 Eur turtinė žala; 9) garso įrašas „191444076_4-69-3-00012“ 9.10 min. trukmės, kuriame užfiksuotas APA1 pokalbis su jo automobilį sustabdžiusias VMU darbuotojais. Įraše užfiksuota, kaip automobilį sustabdęs pareigūnas vairuotojo klausia: „kaip sekasi, ką vežam?“ Vairuotojas atsako: „Malkas“. Paprašytas dokumentų, vairuotojas sako: „Dokumentų neturiu. Savo mišką vežu“. Pareigūnas sako: „Reikalingi ir savo miško dokumentai. Jūs turit turėti įrodymą“. Vairuotojas sako: „iki vieno kubo supjautų malkų nereikia jokių dokumentų“. Pareigūnas klausia: „kas Jums taip sakė? Jeigu vežatės, turite turėti dokumentą“. Vyriškis sako: „Man aiškino, kad jeigu kubą veži, tada nereikia jokių popierių. Tai aš ir vežuosi kubą“. Pareigūnas sako: „Ką reiškia? Tai Jūs po kubą, po kubą ir...“. Vairuotojas sako: „Tai iš savo miško, galvojau, kubą vežant nieko nereikia. Neturiu aš jokių dokumentų“. Pareigūnas paprašo asmens dokumentų, sako: „Tai gal ne savo veži“. Vairuotojas sako: „Aš nieko neturiu su savimi“. Pareigūnas paprašo parodyti automobilio dokumentus. Automobilyje buvęs antras vyriškis savo dokumentus parodyti atsisako. Pareigūnas sako: „Aš įtariu, kad Jūs vagiate. Prašau, įrodykite, kad taip nėra“. Vyriškis sako: „Tai tu įrodyk, kad mes vagiame“. Prasideda ginčas. Pareigūnas perspėja vyriškius nekelti balso. Vyriškis šaukia: „pagavai mane už rankos vagiant?“ Pareigūnas jį ramina. Vyksta ginčas su pareigūnais. Įrašo 3.28 min. laiku vairuotojas aiškina, kad miško nuosavybės dokumentų neturi, nes tas miškas yra jo tetos. Kitas vyriškis klausia: „Kokios tetos? Ką tu aiškini?“. Vyriškis jį perspėja: „Tėti, nesiginčysim“ ir kalba: „Viskas čia tvarkoj, mes neturim dokumentų“. Įrašo 3.50 min. laiku pareigūnas pasiūlo važiuoti į mišką, parodyti vietą, kur kirto. Vyriškis pasako: „Mes niekur nevažiuosim... Jūs pildykit, kas Jums reikia“. Pareigūnas pasako, kad kviesim policiją. Vyriškis sutinka. Vyriškis aiškina: „Aš niekur nevažiuosiu. Aš Jums saku, kad kubą galima vežti“. Pareigūnas klausia: „tai Jūs sakot, galima vežti kubą iš valstybinio miško ir Jums nieko nebus už tai?“ Vyriškis sako: „aš ne apie valstybinį kalbu...“ Įrašo 4.30 min. laiku atvyksta pareigūnas ir prisistato: „Laba diena, D. J., valstybinė miškų urėdija“. Įrašo 5.07 min. laiku girdėti, kaip pareigūnas kviečia policiją: „sustabdėm automobilį, atsisako pateikti dokumentus. Įtariam medienos vagystę. Diktuoja automobilio „Nissan“ valstybinį Nr. (duomenys neskelbtini)“. Įrašo 6.30 min. laiku pareigūnas perspėja vyriškį pagarbiau elgtis. Vėl vyksta ginčas tarp vyriškių ir pareigūno. Vyriškis vėl kartoja, kad nevažiuos į medienos kirtimo vietą, sako: „Kaip tu mane priversi?“ Pareigūnas jį perspėja, kad viskas bus įrašyta. Įrašo 8.11 min. laiku antras vyriškis kalba: „šakaliukų jiems gaila. Ką čia pagavo vežant šakaliukus...Ką tu gausi premiją? Ir tau geriau bus?“ Pareigūnas jam pasiūlo prisėsti ir nusiraminti. Įrašas baigiasi. Taigi, visi šie rašytiniai bylos įrodymai ir garso įrašas nuosekliai patvirtina byloje apklaustų liudytojų nurodytas aplinkybes tiek dėl to, kaip buvo nustatyta neteisėta kirtimo vieta, iš kurios APA1 gabeno tuo metu medieną, tiek dėl ir to, kad pats šis asmuo nebendradarbiavo su pareigūnais ir iškėlė gynybinę versiją dėl gabentos medienos galimos kilmės, kurios nedetalizavo pareigūnams, kas užkirsto kelią pareigūnams tokią versiją patikrinti. Visi tiek byloje apklaustų liudytojų parodymai, tiek ir rašytinė bylos medžiaga bei garso įrašas byloje sutampa tarpusavyje ir sudaro vientisą bei nuoseklią įrodymų grandinę, kuri patvirtina APA1 kaltę dėl Nutarimu inkriminuoto jam nusižengimo padarymo.

Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas APA1 savo kaltės dėl Nutarimu inkriminuoto nusižengimo nepripažino ir nurodė, kad savo automobilyje vežė vėjovartas – menkavertę medieną iš jo giminaitei priklausančio Žemės sklypo, kuriai nukirsti ir išvežti jokie leidimai nereikalingi. Tačiau tiek bylos dokumentuose, tiek teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais užfiksuota, kad VMU Trakų regioninio padalinio organizuoto reido, skirto miško apsaugai nuo neteisėto kirtimo, metu sustabdžius APA1 valdytą automobilį, kurio bagažinėje buvo šviežiai nupjauto beržo mediena, jis negalėjo nuosekliai ir konkrečiai nurodyti, kam ji priklauso ir kokioje konkrečiai vietoje jis nukirto medieną, kurią vežė savo automobiliu. Iš 2025 m. gegužės 25 d., apie 10.00 val., garso įrašo pokalbio su VMU darbuotoju metu jis pasakė: „iš savo miško vežu“, vėliau buvo aiškinta, kad tai jo tetai LUD1 priklausančio miško vežama mediena, o skunde nurodomi jau duomenys, kad mediena vežama jau iš žemės ūkio paskirties Žemės sklypo, kuriame buvo vieno beržo vejovartos medienos, ir šios pozicijos buvo laikomasi teismo posėdyje. Šioje vietoje svarbu kreipti dėmesį į tai, kad APA1 įvykio metu nedetalizavo šių jo aplinkybių apie gabentos medienos kilmę, kas, kaip jau minėta, užkirsto kelią pareigūnams tokią versiją patikrinti, ką patvirtino tiesioginiai įvykio liudytojai. Netgi priešingai – iš byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad APA1 kategoriškas atsisakė pagal ne kartą išdėstytą pareigūnų pasiūlymą parodyti vietą, kurioje jis nukirto vežamą medieną, bei vėlesnis visiškas jo atsisakymas bendradarbiauti tiek su VMU, tiek su policijos pareigūnais, ką teismo vertinama kaip šio asmens siekį išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas LUD4 teismui davė tik bendro pobūdžio parodymus, kurie nevisiškai atitinko APA1 paaiškinimus: 1) liudytojo teigimu, jo dirbame žemės sklype buvo 2-3 beržai, kurie buvo išvirtę iš šaknų nuo vėjo, nors APA1 buvo nurodęs įvykio metu apie tetos mišką ir skunde įvardijo tik apie gabenamą vieno beržo vėjovartos medieną; 2) liudytojo teigimu, pati LUD1 tuo rūpinosi, prašė, kad sutvarkyti išvirtusius medžius ir net davė leidimą tam, tačiau teismui net kelis kartus šaukiant į posėdį, neatvyko ir šių aplinkybių nepatvirtino; 3) priešingai nei nurodoma APA1 , liudytojas neprieštaravo tam, kad jo dirbamu Žemės sklypu būtų važiuota technologinėmis vėžiomis iki buvusios vėjovartos. Taigi, APA1 nurodytą įvykio versiją, kad savo automobilyje vežė vėjovartas iš Žemės sklypo, teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybinę versiją, kurios ne tik nebuvo objektyvios galimybės patikrinti pareigūnų įvykio metu dėl paties šio asmens nebendradarbiavimo, bet ir jos nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys. Taigi, priešingai nei nurodo APA1 , byloje esančiais rašytiniais duomenimis ir remiantis liudytojų parodymais posėdyje, nustatyta, kad beržai nupjauti ne pareiškėjo nurodytoje vietoje, o valstybiniame miške, esančiame Žiežmarių girininkijos 90 kvartalo 25, 26 sklypuose.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų rinkimas nėra begalinis procesas, o byloje turi būti surinkta tiek įrodymų, kad jų pakaktų padaryti pagrįstas išvadas. Nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, tokių įrodymų pakanka pagrįsti APA1 kaltę dėl Nutarimu jam inkriminuoto nusižengimo padarymo. Kadangi visi prieš tai aptarti bylos įrodymai sutampa tarpusavyje ir sudaro vientisą, ir nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią APA1 kaltę dėl Nutarimu jam inkriminuoto nusižengimo padarymo. Tuo tarpu šio asmens keliamos abejonės dėl atskirų įrodymų galimų trūkumų, juos vertinant atsietai vienas nuo kito, nesudaro reikiamo pagrindo abejoti šio asmens kalte ir Nutarimo pagrįstumu.

Įvertinus byloje esančius duomenis, išklausius liudytojus ir proceso šalių pozicijas, darytina išvada, jog Nutarimu APA1 pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį, nes byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, padarius šį jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Remiantis tuo, Nutarimas paliktinas galioti nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgalioto pareigūno 2025 m. gruodžio 18 d nutarimą Nr. 20-ANR_N-23567-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25275421524 palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos APA1 skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėjas Giedrius Nemeikšis