Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika,apeliacine tvarka, nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. liepos 15 d. nutarties APA1 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

APA1 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) įgalioto pareigūno 2025 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnio 1 dalį 245 Eur dydžio bauda už tai, kad jis, 2025 m. gegužės 25 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) girininkijos 90 kvartalo 25, 26 sklypuose neteisėtai iškirto ir pavogė 2 vnt. beržų. Tuo savo veiksmais APA1 padarė Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (toliau – ir VMU) 146,38 Eur turtinę žalą. Vadovaujantis ANK 664 straipsnio 2 dalimi, 665 straipsniu, APA1 įpareigotas per 40 dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos atlyginti VMU 146,38 Eur turtinė žalą.Nubaustas asmuo APA1 pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. liepos 15 d. nutartimi APA1 skundas netenkintas, o nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad APA1 nurodyta įvykio versija, jog savo automobilyje vežė vėjovartas iš žemės ūkio paskirties sklypo, kuriame auga savaime išaugę medžiai (beržai) bei kiti menkaverčiai medžiai ir krūmai, priklausančio LUD1, yra jo pasirinkta gynybinė versija, kurios ne tik nebuvo objektyvios galimybės patikrinti pareigūnų įvykio metu dėl paties šio asmens nebendradarbiavimo, bet ir jos nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys. Priešingai nei nurodo APA1, byloje esančiais rašytiniais duomenimis ir remiantis liudytojų parodymais nustatyta, kad beržai nupjauti ne pareiškėjo nurodytoje vietoje, o valstybiniame miške, esančiame (duomenys neskelbtini) girininkijos 90 kvartalo 25, 26 sklypuose. Šių įrodymų pakanka pagrįsti APA1 kaltę dėl Nutarimu jam inkriminuoto nusižengimo padarymo, nes visi bylos įrodymai sutampa tarpusavyje ir sudaro vientisą ir nuoseklią įrodymų grandinę. Tuo tarpu šio asmens keliamos abejonės dėl atskirų įrodymų galimų trūkumų, juos vertinant atsietai vienas nuo kito, nesudaro reikiamo pagrindo abejoti APA1 kalte ir Nutarimo pagrįstumu. Skunde aukštesnės instancijos teismui APA1 prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), priimtą administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 108 straipsnį ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Skunde nurodo, kad vėjo išverstas beržas buvo tvarkomas žemės ūkio paskirties sklype, kuriame auga savaime išaugę medžiai (beržai) bei kiti menkaverčiai medžiai ir krūmai, priklausančiam LUD1. Į transporto priemonės bagažinę buvo pakrautas vienas vėjo išversto beržo kamienas, supjautas dalimis, ir to paties beržo šakos. Visi medienos įsigijimą patvirtinantys dokumentai buvo pateikti ir pridėti prie administracinio nusižengimo bylos. Kirtimo vieta patikrinimo metu nebuvo įvardyta siekiant nepažeisti žemės ūkio paskirties sklypu besinaudojančio trečiojo asmens teisių.Transporto priemonę sustabdęs VMU darbuotojas neprisistatė, nepateikė tarnybinio pažymėjimo, nenurodė savo įgaliojimų ir stabdymo teisinio pagrindo, dėl to kilo objektyvios ir pagristos abejonės dėl jo statuso bei teisės atlikti tokius veiksmus. Dėl to buvo laukiama atvykstančių policijos pareigūnų. Atvykus policijos pareigūnams, apeliantas jiems siūlė nuvykti į žemės ūkio paskirties sklypą, kur buvo pjautos malkos, bet policijos pareigūnai atlikinėjo kitus veiksmus. Dėl to byloje pateikti duomenys neįrodo, jog malkos buvo vežamos ne iš žemės ūkio paskirties sklypo, kuris priklauso LUD1.Apeliantas nurodo, kad nors Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartyje (nutarties 4. punktas) nurodyta, kad jis teismo posėdžio metu nurodė, jog žemės ūkio paskirties žemės sklype tarnybos negali vykdyti patikrinimų, tačiau teismo posėdžio metu jis įvardijo, kad VMU darbuotojai neturi įgaliojimų žemės ūkio paskirties žemėje tikrinti, kokie medžiai ten pjaunami, jie savo funkcijas gali vykdyti tik miško ūkio paskirties žemėje. Taip pat nurodė, kad vienam iš į jo automobilio sustabdymo vietą atvykusių policijos pareigūnų jis pasiūlė nuvykti į žemės ūkio paskirties sklypą, kuriame buvo pjaunamos malkos. Sustabdymo vietoje jam nebuvo suteikta galimybė įvykio vietoje pateikti paaiškinimą ir susipažinti su pareigūnų surašytais apžiūros protokolais. Taip pat nurodė, kad nėra teisės akto, kuris įpareigotų vežiotis žemės ūkio paskirties sklypo planą, ypač kai vežamos malkos skirtos asmeniniam naudojimui ir vežamas kiekis neviršija 1 m³ apvaliosios medienos.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Ričardo Kiaulakio pateikiamame atsiliepime į skundą, kaip ir priimtame nutarime, neįvardijami jokie konkretūs įrodymai, nedetalizuojamas jų turinys, neatskleidžiama jų įrodomoji reikšmė ir nepaaiškinama, kaip būtent iš surinktos medžiagos buvo padaryta išvada apie administracinio nusižengimo faktą ir APA1 kaltę. Institucijos atstovas teismo posėdyje (nutarties 6. punktas) pripažino, kad surinkti įrodymai nėra kokybiški. Be to, tyrėjas atsiliepime į skundą pateikia naujas interpretacijas dėl to, kad kelmai buvo šviežiai nupjauti ir bandyti užmaskuoti žemėmis, kurių nebuvo nei nutarime, nei tyrimo metu surinktuose duomenyse.Administracinė atsakomybė negali būti grindžiama prielaidomis ar apibendrintomis išvadomis, nesant konkrečių duomenų, patvirtinančių tiesioginį ryšį tarp rastų kelmų ir pareiškėjo gabentos medienos, todėl požymių visuma, kuria remiantis APA1 patrauktas administracinėn atsakomybėn, laikytina spėjamojo pobūdžio vertinimu, o ne pakankamu kaltės įrodymu.Nei priimtame nutarime, nei surašytame įvykio vietos apžiūros protokole, kur buvo rasti kelmai, neaprašyti surasti pėdsakai (vėžė), nefiksuoti jų matmenys, neužfiksuotas, neišmatuotas padangų protektoriaus raštas, jo plotis, ilgis ir gylis, nenurodyti pėdsakų skiriamieji, išskirtiniai ar individualūs požymiai, neatlikti atspaudų matavimai ar žymių sulyginimai su padangų protektoriaus raštu. Taip pat, nei priimtame nutarime, nei atlikus transporto priemonės apžiūrą bei užpildant apžiūros protokolą, nei apžiūrėjus įvykio vietą, kurioje rasti kelmai ir užpildant jos apžiūros protokolą, niekur nenurodyta, kokiu konkrečiu būdu, remiantis kokiais objektyviais kriterijais ir kokiais techniniais veiksmais buvo nustatyta, kad padangų protektoriaus raštas sutampa su sustabdyta transporto priemone. Esant tokiems esminiams trūkumams, teiginys apie padangų protektoriaus rašto (žymių) sutapimą neturi jokio įrodomojo pagrindo ir negali būti vertinamas kaip patikimas įrodymas administracinio nusižengimo byloje.Teiginys, jog „(duomenys neskelbtini) girininkijos 90 kvartalo 25, 26 sklypuose kiti žmonės nesilankė ir tik pareiškėjas galėjo įvykdyti beržų vagystę“, yra subjektyvi interpretacija, kurios nebuvo nei priimtame nutarime, nei tyrimo metu surinktuose duomenyse. Teismo posėdyje liudytojais apklausti policijos pareigūnai (nutarties 8 ir 10 punktai) nepatvirtino minėtos atsiliepime išdėstytos versijos, todėl jų parodymai nepatvirtina, kad jie būtų nustatę, jog nurodytuose sklypuose nesilankė kiti asmenys arba kad tik pareiškėjas galėjo padaryti inkriminuojamą veiką. Taip pat nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių tariamą kirtimo žymių sutapimą. Jokios išskirtinės kelmų ar nupjautos medienos kirtimo žymės nebuvo fotografuotos, matuojamos, aprašytos ar kitaip užfiksuotos. Byloje nėra specialisto išvados ar kito įrodymo, leidžiančio identifikuoti, kad automobilyje buvusi mediena kilo būtent iš nurodytos kirtavietės. Be to, automobilyje rasta mediena nebuvo išmatuota, nufotografuota, individualizuota ar aprašyta. Apžiūros protokole neužfiksuoti nei jos matmenys, nei kiekis, nei kokie nors individualūs požymiai ar kirtimo ypatybės, kurios leistų ją susieti su konkrečioje vietoje rastais kelmais. Todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad automobilyje buvusi mediena buvo kilusi iš minimos kirtavietės. Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos atstovas LUD2 nurodė, kad palyginus vežtos medienos ir rastų kirstų medžių diametrus, jie sutapo - išskirtinis požymis - vienas iš medžių plyšo ir liko atplaiša. Tas matėsi ir ant kelmo ir ant vieno iš beržų bagažinėje. Liudytojas LUD3 teismo posėdžio metu (nutarties 11 punktas) nurodė, kad prie rastų kelmų vyko tik jis, LUD4 ir du policijos pareigūnai. LUD2 tarp įvykio vietoje buvusių asmenų jis nenurodė. Todėl nėra pagrindo teigti, kad LUD2 pats apžiūrėjo kelmus ar atliko jų palyginimą su pareiškėjo automobilyje buvusia mediena.Iš liudytojo LUD5 parodymų (nutarties 8 punktas) matyti, kad jis į vietą, kur buvo rasti kelmai, nevyko, nepaisant to, jis surašė įvykio vietos apžiūros protokolą. Todėl akivaizdu, kad protokole užfiksuotos aplinkybės apie tariamą įvykio vietą nėra pagrįstos jo tiesioginiu suvokimu asmeniškai atlikta įvykio vietos apžiūra. Todėl LUD5 parodymai dėl tariamos įvykio vietos ir joje nustatytų aplinkybių neturi savarankiškos įrodomosios vertės. Policijos pareigūnės LUD6 parodymai nepatvirtina jokių objektyvių duomenų, siejančių pareiškėjo automobilyje buvusią medieną su tariama kirtaviete. Nors ji nurodė, kad kolega išvyko į kirtimo vietą, o ji liko prie automobilio, liudytojas LUD5. teismo posėdyje patvirtino (nutarties 8. punktas), jog į kirtimo vietą apskritai nevyko. Vadinasi, nė vienas iš į įvykį atvykusių policijos pareigūnų nebuvo atlikęs objektyvios tariamos kirtavietės apžiūros.Tai, kad malkos buvo vežamos anksti ryte, vakare ar savaitgaliais, taip pat negali būti laikoma įtartina aplinkybe. Darbo dienomis malkos buvo vežamos po darbo arba prieš darbą ryte, siekiant išvengti didelio karščio, o savaitgaliais - rytais. Todėl vien važiavimo laikas ar automobilio judėjimo fiksavimas negali būti vertinami kaip pareiškėjo kaltę patvirtinantys duomenys, nes tam būtini objektyvūs įrodymai, siejantys medieną su konkrečia neteisėta veika. Liudytojo LUD4 teiginiai apie neva rastus nenutrūkstamus automobilio ratų pėdsakus, kuriais buvo sekama iki kirtavietės, nėra patvirtinti objektyviais bylos duomenimis. Pažymėtina, kad su LUD4 kartu vykęs kitas Valstybinių miškų urėdijos darbuotojas LUD3 teismo posėdžio metu (nutarties 11. punktas) nurodė, jog ratų pėdsakus pastebėjo tik maždaug už 500 metrų ir tik įsukus į miško keliuką. Tuo tarpu LUD4 teigė, kad automobilio vėžios buvo aiškiai matomos ir nepertraukiamos nuo automobilio sustabdymo vietos. Šie liudytojų parodymai tarpusavyje nesutampa. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kokiais konkrečiai pėdsakais buvo sekama - nėra jų fotofiksacijos, vaizdo įrašų, matavimų ar kitokio fiksavimo. Taip pat nebuvo atliktas joks ratų pėdsakų palyginimas su pareiškėjo automobilio padangų protektoriaus raštu. Esant tokioms aplinkybėms, vien tik liudytojo paaiškinimai apie tariamai matytus pėdsakus negali būti laikomi patikimu įrodymu, kadangi jų egzistavimas, tęstinumas ir ryšys su pareiškėjo automobiliu objektyviai nėra patvirtinti.Nagrinėjant bylą nebuvo užtikrintas ANK 567 straipsnyje įtvirtintas visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas. Byloje nebuvo surinkti ir užfiksuoti objektyvūs duomenys, leidžiantys patikimai susieti pareiškėjo automobilyje buvusią medieną su tariama kirtaviete, nebuvo atlikta pėdsakų ir medienos identifikacija, o liudytojų parodymai dėl esminių aplinkybių nėra nuoseklūs. Nepaisant to, šios aplinkybės nebuvo pašalintos, o išvada dėl pareiškėjo kaltės grindžiama prielaidomis ir subjektyviu vertinimu, o ne pakankama įrodymų visuma.Teismas iš esmės neįvertino ir nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl esminių įrodymų rinkimo trūkumų, nepaaiškino, kokiais objektyviais įrodymais remiantis nustatytos ginčijamos aplinkybės ir kaip buvo pašalinti byloje esantys prieštaravimai. Teismo išvada dėl įrodymų pakankamumo grindžiama ne objektyvių įrodymų analize, o byloje apklaustų asmenų teiginiais, kurie nėra patvirtinti kitais patikimais ir objektyviais duomenimis. Teismas nurodo, kad byloje nebūtina surinkti atsakomybei nustatyti būtinų įrodymų, kaltę grindė vidiniu įsitikinimu ir įrodymų pakankamumo taisykle. Tokia pozicija nepagrįsta, nes administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik tada, kai asmens kaltė įrodyta pakankamais, teisėtais ir tarpusavyje suderintais įrodymais. Vidinis įsitikinimas negali pakeisti trūkstamų įrodymų ar pateisinti neištirtų esminių aplinkybių.Atsiliepimų į APA1 apeliacinį skundą negauta.