- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-12
- Bylos Nr.
- e2-838-464/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00930-2013-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- ČELTA
- Atsakovas
- PZU Lietuva, "Verslavita", Bankrutuojanti bankas "Snoras"
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ pareiškimą dėl proceso atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-634-614/2015 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ (teisių perėmėja UAB „Baltijos kredito sprendimai“), UAB „Verslavita“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Taurų spalvos“, notaras A. G., ir ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016 minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2026 m. birželio 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, netaikyti CPK 368 straipsnio 2 dalies dėl 5 metų praleisto naikinamojo procesinio termino ribojimo prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti; 2) pripažinti 2008 m. sausio 31 d. UAB „Verslavita“ turto vertinimo ataskaitą Nr. N-08-058 neteisinga; 3) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento UAB „Čelta“ ir bankrutavusios akcinės bendrovės „Snoras“ sudarytą 2008 m. balandžio 17 d. kredito sutartį Nr.031-93418.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. liepos 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.
Vilniaus apygardos teisme 2026 m. liepos 26 d. ir 2026 m. liepos 29 d. buvo gauti pareiškėjos ir A. K. Č. atskirieji skundai dėl 2026 m. liepos 21 d. nutarties.
Vilniaus apygardos teismas atskiruosius skundus priėmė ir perdavė juos nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Civilinė byla Nr. A2-2601-640/2026 2026 m. liepos 30 d. buvo išsiųsta į Lietuvos apeliacinį teismą.
Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. A2-2601-640/2026 2026 m. rugpjūčio 3 d. buvo gautas 2026 m. liepos 19 d. pareiškėjos procesinis dokumentas – pareiškimas (DOK–86510).
Civilinė byla Nr. A2-2601-640/2026 pagal Vilniaus apygardos teismo pareikalavimą 2026 m. rugpjūčio 4 d. grąžinta Vilniaus apygardos teismui pareiškėjos pareiškimo (DOK–86510) išsprendimui.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi pareiškėjos UAB ,,Čelta“ pareiškimo nepriėmė ir grąžino jį pareiškėjai.
Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų UAB „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi UAB „Čelta“ kasacinį skundą atsisakė priimti (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Teismas nurodė, kad 2026 m. birželio 22 d. gautas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo (DOK–83208), jis užregistruotas 2026 m. birželio 30 d., o civilinė byla dėl proceso atnaujinimo dėl Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) veikimo trikdžių buvo užregistruota ir paskirta teisėjai 2026 m. liepos 17 d. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. liepos 21 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą (DOK–83208) dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634- 614/2015. Priimant minėtą nutartį, pareiškėjos 2026 m. liepos 19 d. pareiškimas (DOK–86510) dar nebuvo gautas ir užregistruotas į bylą. Teismas iš LITEKO duomenų nustatė, kad 2026 m. liepos 19 d. pareiškėjos procesinis dokumentas (DOK–86510) byloje buvo gautas ir užregistruotas tik 2026 m. rugpjūčio 3 d., t. y. jau po atsisakymo priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo 2026 m. liepos 21 d. nutartimi, todėl šioje nutartyje jis negalėjo būti vertinamas ir sprendžiamas.
Teismas konstatavo, kad, išsprendus pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą nutartimi, 2026 m. liepos 19 d. procesinio dokumento (DOK–86510) nagrinėjimo klausimas negali būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, nes byloje jau yra priimta nutartis nagrinėjamu klausimu, be kita ko, minėtoji teismo nutartis yra apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėja UAB ,,Čelta“ atskirajame skunde (DOK–87024) prašo pripažinti negaliojančia Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutartį, priimti pareiškimą (DOK–86510) ir jį įvertinti bei atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Turto vertinimo ataskaitos atitiktis teisingumui ir įstatymui nebuvo įvertinta, tačiau visų instancijų teismai nurodo, kad ji yra teisinga ir atitinkanti įstatymą. Turto vertinimo ataskaita iš esmės yra neteisinga.
Pareiškėja 2026 m. birželio 22 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Pareiškėjos direktorius A. K. Č., sužinojęs apie Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-2601-640/2026, kuri tiesiogiai ir neatsiejamai susijusi su 2026 m. birželio 22 d. pateiktu prašymu dėl proceso atnaujinimo, 2026 m. liepos 19 d. pateikė pareiškimą civilinėje byloje Nr. A2-2601-640/2026, kai ši byla dar buvo neišnagrinėta. 2026 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-2601-640/2026 nėra tinkamai išnagrinėta, kadangi nevertintas pareiškimas (DOK–86510), todėl neatskleista bylos esmė. Atsisakymas priimti ir vertinti pareiškimą (DOK–86510) nėra teisingas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Kaip minėta pirmiau, pareiškėja UAB „Čelta“ 2026 m. birželio 22 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo (DOK–83208), kurio priėmimo klausimas buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 21 d. nutartimi – prašymą atsisakyta priimti. Byla Nr. A2-2601-640/2026 su pareiškėjos UAB „Čelta“ ir A. K. Č. atskiraisiais skundais dėl 2026 m. liepos 21 d. nutarties perduota nagrinėti Lietuvos apeliaciniams teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-779-467/2026 Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 21 d. nutartį paliko nepakeistą ir ši nutartis įsiteisėjo.
Vilniaus apygardos teisme pareiškėjos UAB „Čelta“ 2026 m. liepos 19 d. pareiškimas (DOK–86510) pirmosios instancijos teisme užregistruotas 2026 m. rugpjūčio 3 d. Šį pareiškimą skundžiama pirmosios instancijos teismo 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti tuo pagrindu, kad byla Nr. A2-2601-640/2026, kurioje ir buvo paduotas šis prašymas, jau išnagrinėta ir su atskiraisiais skundais perduota nagrinėti Lietuvos apeliaciniams teismui. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad objektyviai nėra galimybės priimti dar vieno pareiškėjos pareiškimo, pirmiau atsisakius priimti pareiškėjos prašymą (DOK–83208), kuriuo buvo siekiama inicijuoti proceso atnaujinimo procedūrą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu išspręstoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Kadangi pareiškėjos proceso atnaujinimo prašymas (DOK–83208) nepriimtas ir tokia procedūra neprasidėjo, o 2026 m. liepos 21 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti prašymą (DOK–83208), įsiteisėjo 2026 m. lapkričio 5 d., skundžiamoje pirmosios instancijos teismo 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje padaryta išvada, kuri reiškia, kad nėra pačios bylos (dėl proceso atnaujinimo), kurioje galėtų būti nagrinėjamas šis 2026 m. liepos 19 d. pareiškimas (DOK–86510), yra teisinga ir pagrįsta.
Pareiškėja neginčija tokio fakto, kad sprendžiant jos pareiškimo (DOK–86510) priėmimo klausimą, kuriame iš esmės tik dar kartą pakartoti tie patys argumentai, kuriuos ji buvo nurodžiusi ir savo prašyme dėl proceso atnaujinimo (DOK–83208), prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas jau buvo išsprendęs ir atsisakęs jį priimti. Teismo argumentai pareiškėjai buvo žinomi Nesutikdami su pirmosios instancijos teismu, pareiškėja ir A. K. Č. padavė atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 21 d. nutarties, kurie pirmosios instancijos teisme buvo gauti, atitinkamai, 2026 m. liepos 26 d. ir 2026 m. liepos 29 d. Tačiau nė viename iš šių atskirųjų skundų nebuvo argumentų, susijusių su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, neišnagrinėjęs pareiškėjos 2026 m. liepos 19 d. pareiškimo (DOK–86510), negalėjo atsisakyti priimti ir prašymo dėl proceso atnaujinimo (DOK–83208).
Šiame kontekste pažymėtina, kad reikalavimai apeliacinio (atskirojo) skundo turiniui įtvirtinti CPK 306 straipsnio 1 dalyje (CPK 338 straipsnis). Atskirajame skunde turi būti nurodoma skundžiama nutartis (jos dalis), argumentai, patvirtinantys skundžiamos nutarties (jos dalies) nepagrįstumą ir (ar) neteisėtumą, atskirojo skundo reikalavimas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 1–2, 4–5 punktai, 338 straipsnis). Atskirojo skundo pagrindas ir dalykas yra esminiai atskirojo skundo elementai, kurie nustato atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas. Visgi, net ir turėdama procesinę galimybę 2026 m. liepos 27 d. atskirajame skunde (DOK–85810) pasisakyti dėl nepriimto pareiškimo (DOK–86510), kai bylos dėl proceso atnaujinimo pradėjimo klausimas dar nebuvo išspręstas aukštesnės instancijos teisme, pareiškėja tuo nepasinaudojo ir neišspręsto jos pareiškimo (DOK–86510) priėmimo klausimo atskirajame skunde nekėlė. Vadinasi, jokių savo procesinių teisių pažeidimo pareiškėja neįžvelgė, o tokį klausimą ėmė kelti tik tada, kai pareiškimo (DOK–86510) priėmimas ar nepriėmimas jau negali sukelti jokių pasekmių – užbaigta byla, kurioje toks pareiškimas galėtų būti priimtas.
Kita vertus, pareiškėja nagrinėjamoje byloje pateiktame atskirajame skunde formuluoja reikalavimą pripažinti negaliojančia skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutartį, nors toks atskirojo skundo dalykas neatitinka CPK 337 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų apeliacinės instancijos teismo teisių. Todėl dar ir šiuo aspektu vertinant nėra pagrindo atskirojo skundo patenkinimui.
Pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, susiję su turto vertinimo ataskaitos (ne)įvertinimu, teisiškai neaktualūs, nes tai argumentai dėl prašymo atnaujinti procesą, kurį teismas atsisakė priimti, pagrįstumo ar nepagrįstumo, o ne dėl jos pareiškimo (DOK–86510) priėmimo ar nepriėmimo, kitaip tariant, jie nesusiję su skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimu.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos pareiškimo (DOK–86510) priėmimo klausimą išsprendė teisingai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.