Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Laista“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Retiva“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Prodigita“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Laista“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Retiva“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Prodigita“ 2026 m. gegužės 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių UAB ,,Laista“ ir UAB ,,Retiva“ 100 000 Eur skolą, 20 Eur delspinigius, 10,15 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2024 m. gegužės 20 d. paskolos sutarties pagrindu ieškovė atsakovei UAB ,,Laista“ suteikė 100 000 Eur paskolą, kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2026 m. gegužės 20 d., taip pat įsipareigojo mokėti palūkanas ir delspinigius. Paskolos įvykdymas buvo užtikrintas atsakovės UAB ,,Retiva“ laidavimu, paskolos sutartyje nurodžius, kad atsakovių atsakomybė yra solidari. Atsakovės įsipareigojimų neįvykdė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Atsakovės 2026 m. birželio 26 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamos bylą nutraukti. Nurodė, kad 2026 m. gegužės 28 d. skola ieškovei buvo grąžinta.

Ieškovė 2026 m. liepos 3 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad atsakovė UAB ,,Laista“ po ieškinio pateikimo sumokėjo skolą, todėl iškovė ieškinio atsisako ir prašo bylą nutraukti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, grąžinti dalį už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2026 m. liepos 9 d. nutartimi priėmė ieškinio atsisakymą, civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Prodigita“ ieškinį atsakovėms UAB „Laista“ ir UAB „Retiva“ dėl skolos ir netesybų priteisimo nutraukė, priteisė ieškovei iš kiekvienos atsakovės po 1 717,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, grąžino ieškovei 1 293,75 Eur žyminio mokesčio dalį.

Teismas nurodė, kad ieškinio pateikimą ir ieškovės bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamoje byloje atsiradimą lėmė netinkamas atsakovių elgesys. Atsakovės paskolos nustatytu terminu negrąžino, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą ir patirti išlaidas. Todėl atsakovės turi pareigą atlyginti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, sudaro jai negrąžintina 431,25 Eur žyminio mokesčio dalis ir 5 481,30 Eur teisinės pagalbos išlaidos.

Atsakovių argumentus, kad ieškovė galėjo reikšti ne ieškinį, o kreiptis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, už kurį mokėtinas mažesnis žyminis mokestis, taip pat jų prašymą dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 434 straipsnio 4 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės taikymo, teismas atmetė. Teismo vertinimu, ieškovė iš atsakovių pasyvaus elgesio, negrąžinant sutartu terminu paskolos, turėjo pagrindą manyti, kad atsakovės skolinį reikalavimą ginčys. Todėl po skolininkių prieštaravimų dėl priimto teismo įsakymo pateiktas ieškinys, kurio suma yra 100 020 Eur, vis tiek taptų teismingas apygardos teismui, t. y. toks bylos procesas nebūtų nei koncentruotas, nei ekonomiškas.

Pasisakydamas dėl 5 481,30 Eur teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumo, teismas nurodė, kad, viena vertus, tokio dydžio išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 8.2 papunktyje nurodyto maksimalaus priteistino dydžio. Kita vertus, pareikštas ieškinys nėra sudėtingas, nedidelės apimties (tik penkių lapų), pareikšti reikalavimai dėl skolos ir netesybų priteisimo yra įprasti teismų praktikoje, todėl, parengiant ieškinį, ieškovės atstovui neprireikė specialių žinių ar didelių darbo laiko sąnaudų. Teismo nuomone, protingas ir pagrįstas ieškovės išlaidų advokato pagalbai už ieškinio parengimą dydis galėtų būti 3 000 Eur.

Teismas priteisė ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovių 3 431,25 Eur (431,25 Eur žyminis mokestis + 3 000 Eur išlaidos advokatui) bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 1 717,12 Eur šių išlaidų iš kiekvienos atsakovės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovės UAB ,,Laista“ ir UAB ,,Retiva“ atskirajame skunde prašo: (1) Šiaulių apygardos teismo 2026 m. liepos 9 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovių priteista po 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo netenkinti; (2) pakeisti teismo nutarties dalį, kuria iš atsakovių priteista po 217,12 Eur žyminio mokesčio – priteisti ieškovei 108 Eur žyminį mokestį, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 54 Eur; (3) priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 5 481,30 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidas ji patyrė būtent nagrinėjamoje byloje. Ieškovės pateiktoje į bylą 2026 m. birželio 30 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitoje faktūroje MAR Nr. 5200045 nurodytas advokatas Marius Embrektas, kuris ieškovei neatstovavo. Todėl šios sąskaitos turinys nepatvirtina, kad paslaugos buvo suteiktos nagrinėjamoje byloje, teismas neturėjo tokių išlaidų priteisti.

Teismo išvada, kad CPK 434 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas nėra aktualus, nepagrįsta. Teismas turėjo vertinti ne pareikšto ieškinio sumą, o tai, ar atsakovių elgesys galėjo ieškovei leisti manyti, kad jos ginčys reikalavimą. Ieškovė neturėjo jokio pagrindo manyti, kad atsakovė UAB ,,Laista“ ginčys savo piniginę prievolę ieškovei pagal 2024 m. gegužės 20 d. paskolos sutartį, o atsakovė UAB „Retiva“ ginčys šios piniginės prievolės užtikrinimą. Atsakovė paskolą turėjo grąžinti iki 2026 m. gegužės 20 d., o grąžino ją 2026 m. gegužės 28 d., t. y. nežymiai praleidusi terminą. Atsakovė UAB ,,Laista“ niekada neginčijo, kad ji yra skolinga ieškovei 100 000 Eur, be to, ji kiekvieną mėnesį mokėjo palūkanas. Atsakovė UAB „Retiva“ niekada nekvestionavo šios paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimo.

Ieškovė turėjo teisę reikalavimus reikšti supaprastinto proceso tvarka, o taip nesielgdama ir pateikdama ieškinį, prisiėmė riziką dėl nepagrįsto išlaidavimo. Ieškovė už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo būtų sumokėjusi 431 Eur žyminį mokestį. Atsisakius reikalavimų, ieškovei negrąžintina 25 proc. sumokėto žyminio mokesčio dalis būtų sudariusi 108 Eur, todėl tik ši žyminio mokesčio dalis turėjo ir galėjo būti priteista ieškovei iš atsakovių.

Už pareiškimo išduoti teismo įsakymą paruošimą maksimalus atlyginimas advokatui pagal Rekomendacijas yra 631,70 Eur. Taigi, maksimali ieškovei priteistina išlaidų suma už advokato teisines paslaugas šioje civilinėje byloje galėjo būti 631,70 Eur, jeigu būtų buvę pateikti įrodymai apie patirtas išlaidas už teisines paslaugas, susijusias būtent su šia byla.

Ieškovė UAB ,,Prodigita“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2026 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

Procesinis dokumentas, kurio pagrindu buvo pradėtas teismo procesas ir kurį parengė advokatas, yra byloje. Ieškovė pateikė tiek jai išrašytą sąskaitą, tiek jos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Atsakovės nenurodė kitos bylos, su kuria tariamai galėtų būti susijusi ši sąskaita. Aplinkybė, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas advokatų kontoros partneris, nereiškia, kad sąskaita buvo išrašyta už kokias nors advokato partnerio suteiktas paslaugas šioje byloje. Advokatų kontoroje konkrečius procesinius dokumentus rengiančio advokato ir kontoros vardu sąskaitas išrašančio asmens funkcijos nėra tapačios. Sąskaitas kontoros vardu pagal joje taikomą vidaus tvarką gali išrašyti ne kiekvienas teisines paslaugas teikiantis advokatas, o tik tam teisę turintys asmenys, tarp kurių yra partneris M. Embrektas. Teisinės paslaugos ieškovei buvo teikiamos advokatų kontoros vardu.

CPK nenustato kreditoriaus pareigos kiekvieną piniginį reikalavimą skolininkui reikšti tik pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. CPK 434 straipsnio 4 dalyje numatytas bylinėjimosi išlaidų ribojimas taikomas tik tada, kai kreditorius pareiškia reikalavimą ginčo teisenos tvarka, nors nebuvo pagrindo manyti, kad skolininkas reikalavimą ginčys. Suėjus terminui grąžinti paskolą ir atsakovei laiku jos negrąžinus, atsakovės į ieškovę nesikreipė. Todėl ieškovė neturėjo pagrindo manyti, kad atsakovė neginčys reikalavimo.

CPK 434 straipsnio 4 dalies taikymo nepagrindžia ir atsakovių nurodyta aplinkybė, kad atsakovė UAB „Laista“ anksčiau mokėjo periodines palūkanas. Palūkanų mokėjimas ir pagrindinės 100 000 Eur paskolos sumos grąžinimas yra savarankiškos iš paskolos sutarties kylančios prievolės, todėl tinkamas vienos prievolės vykdymas savaime nepatvirtina, kad tinkamai ir laiku bus įvykdyta kita prievolė. Atsakovė UAB „Laista“, mokėjusi periodines palūkanas, vis tiek pažeidė pareigą sutartu terminu grąžinti paskolos sumą, atsakovė nevykdė ir kitomis sutartimis prisiimtų įsipareigojimų.

Nors teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta teisinga ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 3 431,25 Eur (po 1 715,63 Eur iš kiekvieno atsakovo). Visgi, rezoliucinėje teismo nutarties dalyje padaryta aritmetinė klaida, nurodžius, kad iš kiekvienos atsakovės priteisiama po 1 717,12 Eur. Tačiau ši aritmetinė klaida neturi jokios įtakos teismo išvados dėl atsakovių pareigos atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas teisingumui.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

Apeliantės UAB ,,Laista“ ir UAB ,,Retiva“ su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2026 m. liepos 15 d. pažymą dėl įsipareigojimų pagal 2024 m. gegužės 20 d. paskolos sutartį vykdymo; 2024 m. gegužės 31 d. – 2026 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitas faktūras ir jose nurodytų palūkanų sumokėjimą patvirtinančius mokėjimo nurodymus. Prašo šiuos įrodymus, kurie, apeliančių teigimu, patvirtina, kad jos neketino ginčyti ieškovės reikalavimo dėl skolos, priimti.

Ieškovė UAB ,,Prodigita“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus rašytinius įrodymus: sąskaitos specifikaciją, ieškinį dėl UAB ,,Laista“ akcininkų įpareigojimo atlikti veiksmus arba skolos ir nuostolių priteisimo bei atsiliepimą į šį ieškinį; 2026 m. balandžio 2 d. pretenziją dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nevykdymo ir 2026 m. balandžio 10 d. atsakymą į pretenziją. Teigia, kad pateikti įrodymai patvirtina ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų realumą bei pagrindą ieškovei manyti, jog atsakovės (apeliantės) reikalavimą dėl skolos priteisimo ginčys.

CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 42 punktas).

Vertinant apeliančių prašymą priimti naujus įrodymus, pažymėtina, kad su atskiruoju skundu pateikti įrodymai egzistavo sprendžiant klausimą dėl bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme. Apeliantės turėjo ir galėjo pateikti visus nagrinėjamam klausimui išspręsti aktualius įrodymus su 2026 m. liepos 8 d. atsiliepimu į prašymą, kuriame jos, be kita ko, nurodė ir argumentus dėl CPK 434 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išimties. Be to, byloje esančių įrodymų pakanka tam, kad būtų nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, susijusios su apeliančių ketinimu ginčyti reikalavimą dėl skolos. Taigi, pagrindo išimčiai iš bendrosios CPK 314 straipsnyje įtvirtintos taisyklės taikymui šiuo atveju nėra, todėl apeliančių su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai nepriimami.

Sprendžiant ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų įrodymų priėmimo klausimą, pažymėtina, kad nėra jokios abejonės, jog ir jai nebuvo kliūčių visus aktualius įrodymus pateikti su 2026 m. liepos 3 d. pareiškimu dėl ieškinio atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Todėl įrodymai, kuriais ieškovė įrodinėja, kad ji turėjo pagrindo manyti, jog apeliantės gali ginčyti joms pareikštą reikalavimą dėl skolos priteisimo, t. y. kitoje byloje pareikštą ieškinį ir atsiliepimą į šį ieškinį, 2026 m. balandžio 2 d. pretenziją ir 2026 m. balandžio 10 d. atsakymą į ją, nepriimami. Kaip minėta, byloje esančių įrodymų pakanka tam, kad būtų teisingai nustatyta faktinė aplinkybė, susijusi su CPK 434 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išimties taikymu. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad apeliantės atskirajame skunde kelia ir ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų realumo klausimą, teigdamos, kad iš į bylą pateiktų įrodymų, t. y. PVM sąskaitų faktūrų ir mokėjimo nurodymų, neįmanoma nustatyti, kokios paslaugos faktiškai buvo ieškovei suteiktos ir ar jos susijusios su nagrinėjama byla, taip pat į aplinkybę, kad tiek prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tiek ir PVM sąskaita faktūra bei jos apmokėjimą patvirtinantys įrodymai į bylą buvo pateikti, juos tik patikslinanti ir išlaidas detalizuojanti teisinių paslaugų specifikacija, ieškovės pateikta su atsiliepimu į atskirąjį skundą, priimama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje pradėtoje ginčo teisena, kai nėra priimtas sprendimas dėl ginčo esmės

Pagal bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Tačiau kai byla yra baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atvejais, kai ieškinio pareiškimo atsisakymą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas – tokiu atveju būtent jam ir tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

Nagrinėjamos bylos procesinė eiga patvirtina, kad į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš solidarių skolininkių (apeliančių) 100 000 Eur skolą ir 20 Eur delspinigius, ieškovė kreipėsi 2026 m. gegužės 21 d. Reikalavimai buvo grindžiami šalių 2024 m. gegužės 20 d. sudaryta paskolos sutartimi, pagal kurią apeliantei UAB ,,Laista“ suteikta 100 000 Eur paskola turėjo būti grąžinta iki 2026 m. gegužės 20 d. (imtinai) į sutartyje nurodytą ieškovės banko sąskaitą. Ieškovė 2026 m. liepos 3 d. pateikė ieškinio atsisakymo prašymą, jame nurodžiusi, kad apeliantė UAB ,,Laista“ po ieškinio pateikimo, t. y. 2026 m. gegužės 28 d. mokėjimo nurodymu, grąžino 100 000 Eur paskolą. Aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad apeliančių, laiku neįvykdžiusių sutartinių prievolių, elgesys sudarė sąlygas ieškovės bylinėjimosi išlaidų atsiradimui, todėl joms tenka pareiga šias išlaidas atlyginti.

Pažymėtina, kad apeliantės iš esmės ir neginčija savo pareigos kompensuoti ieškovei dalį jos bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu bei procesinių dokumentų parengimu, jeigu būtų pripažintas mokėjimo dokumentų, kuriais grindžiamas išlaidų už atstovavimą faktas bei dydis, ryšys su šia byla, atskirajame skunde keldamos dalies bylinėjimosi išlaidų nebūtinumo ir CPK 434 straipsnio 4 dalies nuostatų nepagrįsto netaikymo klausimus. Toliau tokiais aspektais ir bus pasisakyta.

Dėl ieškinio pareiškimo ir prašymo išduoti teismo įsakymą santykio

Pagal CPK 434 straipsnio 4 dalies nuostatas tuo atveju, jeigu ieškovas turėjo teisę piniginius reikalavimus, atsirandančius iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų (CPK 432 straipsnio 1 dalis), patenkinti CPK XXIII skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovas, išskyrus, jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys. Taigi, šios proceso teisės normos taikymo tikslas yra užkirsti kelią dirbtiniam bylinėjimosi išlaidų didinimui ir jų reikalavimui iš skolininko, nukreipiant šalis bylinėtis supaprastinta tvarka, nebent iš skolininko elgesio kreditorius manytų, jog jis reikalavimą ginčys ir supaprastintas procesas taps neracionalus. Neabejotina, kad, kreditoriaus pasirinkimu, dėl piniginio reikalavimo, kylančio iš sutarties, jis gali pareikšti ir ieškinį, tačiau tokiu atveju, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo valią, įtvirtintą CPK 434 straipsnio 4 dalyje, jam gali būti nekompensuota dalis turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Apeliančių teigimu, jų elgesys neteikė pagrindo ieškovei manyti, kad jos gali ginčyti reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, juolab kad vykdė kitas sutarties sąlygas – pagal paskolos sutarties 2.1–2.3 papunkčius iki kiekvieno einamojo mėnesio 10 dienos už naudojimąsi gauta paskola mokėjo ieškovei 5 proc. dydžio palūkanas, o pati paskola faktiškai grąžinta pavėlavus vos 8 dienas. Kaip minėta, paskolos sutarties, kurios pagrindu pareikštas ieškinys, 3.1 papunktyje sulygta, kad paskolos gavėja UAB ,,Laista“ įsipareigoja grąžinti paskolą iki 2026 m. gegužės 20 d. imtinai, pervesdama paskolos sumą į sutartyje nurodytą ieškovės banko sąskaitą. Ieškovė su ieškiniu ginčo teisenos tvarka dėl skolos iš apeliančių priteisimo į teismą kreipėsi jau kitą dieną – 2026 m. gegužės 21 d. – po termino, iki kurio turėjo būti atliktas skolos grąžinimo pavedimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad banko pavedimas, kurio suma yra 100 000 Eur, pagal bankuose nustatytas taisykles galėjo būti įvykdytas nebūtinai tą pačią dieną. Ieškovė priežasčių, lėmusių tokią skubą pateikti teismui ieškinį, nenurodė, ieškinyje neįvardijo apeliančių atliekamų ar galimų atlikti nesąžiningų veiksmų, nepasisakė, kad apeliantės kada nors būtų ginčijusios paskolos suteikimo ir (ar) pareigos ją grąžinti faktus, paskolos dydį, neprašė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neprašė priteisti palūkanų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo apeliantei UAB ,,Laista“ buvo įteiktas 2026 m. gegužės 27 d. Apeliantė UAB ,,Laista“ 2026 m. gegužės 28 d. atliko 100 000 Eur pavedimą ieškovei, grąžindama suteiktą paskolą, kitaip tariant, nedelsdama įvykdė ieškovės reikalavimą. Kita vertus, 2026 m. liepos 3 d. ieškinio atsisakymo pareiškimą ieškovė pateikė jau po to, kai apeliantė UAB ,,Laista“ atsiliepime į ieškinį nurodė grąžinusi ieškovei paskolą ir pateikė 2026 m. gegužės 28 d. mokėjimo nurodymą, pažymėjusi, kad sutinka sumokėti ir 20 Eur delspinigius.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartų faktinių aplinkybių visumą, iš esmės sutinka su apeliantėmis, kad jų elgesys, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pateiktas jau kitą dieną po termino paskolai grąžinti pasibaigimo, į palūkanų mokėjimo faktą, neteikė pagrindo ieškovei manyti, kad apeliantės gali ginčyti jos reikalavimą priteisti skolą pagal raštu sudarytą sandorį (paskolos sutartį) ir todėl gerokai pigesnė alternatyva – supaprastinta ginčų nagrinėjimo procedūra – bus neefektyvi. Ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kad, suėjus terminui grąžinti paskolą ir paskolos gavėjai jos negrąžinus, apeliantės į ieškovę nesikreipė ir dėl to ieškovė neturėjo pagrindo manyti, jog apeliantės neginčys reikalavimo, kitokios išvados nesuponuoja. Ieškovė nepagrįstai sutapatina du skirtingus institutus – prievolės įvykdymo termino praleidimą ir prievolės galimą ginčijimą. Ir tais atvejais, kai kreditorius į teismą kreipiasi su ieškiniu, nagrinėtinu ginčo teisenos tvarka, ir tais atvejais, kai kreditorius kreipiasi į teismą su pareiškimu, nagrinėtinu supaprastinta tvarka (dėl teismo įsakymo išdavimo), skolininkas būna praleidęs prievolės įvykdymo terminą. Todėl vien tai, kad paskola sutartyje nustatytą dieną (2026 m. gegužės 20 d.) nebuvo grąžinta ir iki kitą dieną (2026 m. gegužės 21 d.) teismui paduoto ieškinio apeliantės nesikreipė į ieškovę, objektyviai negalėjo sudaryti pagrindo ieškovei nuspręsti, kad apeliantės jos reikalavimą dėl paskolos grąžinimo ginčys.

Konstatuotina, kad ieškovė, turėjusi teisę piniginius reikalavimus, kylančius iš sutarties, patenkinti CPK XXIII skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, bet pareiškusi ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, negali tikėtis visų dėl ieškinio pareiškimo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš apeliančių (CPK 434 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio

Ieškovė už ginčo teisena pareikštą turtinį reikalavimą, kurio suma 100 020 Eur, pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir šio straipsnio 7 dalį sumokėjo 1 725 Eur žyminį mokestį. CPK 434 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas žyminis mokestis, lygus ketvirtadaliui sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, tačiau ne mažesnis negu 10 Eur, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus ar teismo nutartimi asmuo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra visiškai ar iš dalies atleistas arba kai žyminio mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas. Ieškovei kreipusis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, už jį būtų sumokėtas 431 Eur (1 725 Eur : 4) žyminis mokestis.

Todėl iš apeliančių ieškovei priteistina žyminio mokesčio dalis, ieškovei atsisakius ieškinio ir dėl to bylą nutraukus, nustatytina ne pagal faktiškai sumokėtą žyminio mokesčio sumą, kurios procentinė dalis buvo ieškovei grąžinta neskundžiama ir todėl apeliacijos dalyko nesudarančia pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, o pagal tą sumą, kuri turėtų būti sumokėta už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Kaip pirmiau nurodyta, už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo galėjo būti sumokėtas 431 Eur žyminis mokestis, atitinkamai, ieškovei iš apeliančių lygiomis dalimis priteistina dalis, sudaranti 25 proc. šio mokesčio, t. y. 107,75 Eur, o pagal matematines taisykles suapvalinus – 108 Eur (431 Eur x 25 proc.) (CPK 87 straipsnio 2 dalis), arba po 54 Eur iš kiekvienos apeliantės.

Apeliančių atskirojo skundo argumentai, kad ieškovės prašomos priteisti 5 481,30 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos neatitinka joms keliamo realumo reikalavimo, nes PVM sąskaitą faktūrą už paslaugas išrašė advokatas, kuris nėra ieškovės atstovas šioje byloje, patys savaime nesuponuoja išvados, kad šias išlaidas ieškovė patyrė ne nagrinėjamoje byloje.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Vis dėlto visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas; 2022 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2022, 54 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs ir tokiu aspektu, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą, bylą nagrinėjant teisme, patvirtinantys duomenys (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt., pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos). Tai užtikrina realaus pinigų sumokėjimo už konkrečioje byloje suteiktas konkrečias paslaugas kontrolę, t. y. kad kita šalis nebūtų priversta mokėti už advokatų kontoros suteiktas paslaugas, nesusijusias su nagrinėta byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017, 22, 24, 25 punktai).

Iš ieškovės su ieškiniu pateiktos 2026 m. gegužės 5 d. atstovavimo sutarties matyti, kad ieškovė atstovavimo sutartį sudarė su advokatų kontoros Glimstedt Bernotas ir partneriai advokatu Bartu Gedminu, o šioje sutartyje nurodyta, kad advokatas turi teisę perįgalioti kitą advokatų kontoros Glimstedt Bernotas ir partneriai advokatą ar advokato padėjėją atlikti visus ar tam tikrus veiksmus, nurodytus atstovavimo sutartyje. Atsiskaitymo už paslaugas ir (ar) sąskaitų už jas išrašymo tvarka atstovavimo sutartyje nebuvo aptarta. Su ieškovės pareiškimu dėl ieškinio atsisakymo pateiktą 2026 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5200045, kurioje nurodyta tik mokėtina suma už suteiktas paslaugas – 5 481,30 Eur, išrašė advokatų kontoros Glimstedt Bernotas ir parneriai advokatas M. Embrektas. Ieškovės pateiktoje sąskaitoje nėra jai suteiktų paslaugų detalizacijos, nenurodyta ir konkreti byla (bylos numeris, bylos šalys, bylą nagrinėjantis teismas ir pan.), už kurioje suteiktas paslaugas prašoma apmokėjimo. PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodyti tokie duomenys, kad mokėjimas turi būti atliktas į advokatų kontoros Glimstedt Bernotas ir partneriai sąskaitą, taip pat joje yra žymos (prierašai), kad tai projektas – byla, nurodomas Nr. CRED-70061 ir kad apskaita vykdoma kaupimo būdu. Ieškovė 2026 m. liepos 8 d. mokėjimo nurodymu atliko 5 481,30 Eur pavedimą į nurodytą advokatų kontoros sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodžiusi tik šios PVM sąskaitos faktūros numerį, bet nenurodžiusi tokios svarbios informacijos, už kokioje konkrečiai byloje suteiktas paslaugas yra mokama. Taigi, viena vertus, vien sąskaitos faktūros ir jos apmokėjimą patvirtinančių įrodymų nepakanka išvadai padaryti, kad ieškovės patirtos išlaidos yra susijusios būtent su nagrinėjama byla.

Kita vertus, ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktos specifikacijos turinys visgi leidžia padaryti išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su nagrinėjama byla. Iš ieškovės pateiktos ir apeliacinės instancijos teisme priimtos specifikacijos matyti, kad teisinės paslaugos buvo suteiktos civilinėje byloje Nr. e2-357-650/2026, kurios atsakovėmis yra apeliantės, specifikacijoje nurodytos konkrečios paslaugos (ieškinio parengimas, konsultacijos, pasitarimai), jų suteikimo data, kiekis ir suma bei numeris CRED-70061, kuris sutampa su PVM sąskaitoje faktūroje nurodytu numeriu. Be to, į bylą pateikus įrodymus, kad ieškovei atstovavo advokatų kontoros, į kurios sąskaitą turėjo būti atliktas mokėjimas, vienas iš advokatų, kad ji šią sąskaitą apmokėjo, nėra pagrindo sutikti su apeliantėmis, jog išlaidos nesusijusios su nagrinėjama byla vien dėl tos priežasties, kad šią sąskaitą išrašė kitas, nei atstovavimo sutartyje nurodytas, advokatas.

Su apeliančių pozicija, kad nei ieškovės faktiškai patirtos 5 481,30 Eur, nei pirmosios instancijos teismo priteistos 3 000 Eur atstovavimo išlaidos neatitinka joms keliamų pagrįstumo reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas sutinka. Aplinkybė, kad apeliantės nevykdė sutartinių įsipareigojimų, o ieškovė, siekdama atgauti skolą, faktiškai patyrė ieškinio parengimo išlaidas, suteikia jai teisę reikalauti šių išlaidų atlyginimo iš apeliančių. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina būtent į Rekomendacijų nuostatas, kuriose įtvirtinti maksimalūs išlaidų, susijusių su pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimu, dydžiai. Pagal Rekomendacijų 8.6 papunktį už pareiškimą išduoti teismo įsakymą maksimali priteistina suma, atsižvelgiant į Valstybės duomenų agentūros skelbiamą užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju aktualus 2026 m. I ketvirtis) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį, yra 638,55 Eur (2 554,20 Eur x 0,25).

Taigi, ieškovei atlygintinos 638,55 Eur teisinės pagalbos išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, priteisiant jas iš apeliančių lygiomis dalimis. Iš viso, kartu su žyminiu mokesčiu, ieškovei atlygintinos 746,30 Eur išlaidos (107,75 Eur + 638,55 Eur).

Apeliančių atskirąjį skundą patenkinus iš dalies, skundžiama teismo nutarties dalis, kuria ieškovei iš kiekvienos apeliantės priteista po 1 717,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, pakeičiama, jų dydį sumažinant ir priteisiant ieškovei iš kiekvienos apeliantės po 373,15 Eur (746,30 Eur : 2) (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Šalys pateikė prašymus atlyginti jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – ieškovė prašo iš apeliančių priteisti 1 742,40 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidas, apeliantė UAB ,,Laista“ – 726 Eur atskirojo skundo parengimo išlaidas. Šalys pateikė šių išlaidų faktą bei dydį patvirtinančius dokumentus.

Apeliantės atskiruoju skundu prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Išnagrinėjus atskirąjį skundą, reikalavimas dėl žyminio mokesčio patenkintas visiškai, o dėl atstovavimo išlaidų patenkintas iš dalies, jas sumažinant nuo 3 000 Eur iki 638,55 Eur. Taigi, faktiškai apeliančių atskirasis skundas dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra patenkintas, todėl jos laikytinos procesą apeliacinės instancijos teisme laimėjusia šalimi, atitinkamai, ieškovė, kuri su atskiruoju skundu nesutiko – pralaimėjusia šalimi. Vadinasi, atlygintinos tik apeliančių, t. y. prašymą pateikusios apeliantės UAB ,,Laista“, apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis).

Pagal Rekomendacijų 8.15 papunktį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atskirąjį skundą sudaro 0,4 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apskaičiavus maksimalų aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2026 m. I ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, maksimalus rekomenduojamas užmokesčio dydis už atskirojo skundo parengimą yra 1 021,68 Eur (2 554,20 Eur x 0,4).

Apeliantės UAB ,,Laista“ patirtos 726 Eur išlaidos, rengiant atskirąjį skundą, neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos apeliantei atlyginamos visiškai, jas priteisiant iš ieškovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos teismo 2026 m. liepos 9 d. nutarties dalį, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Prodigita“ priteista iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Laista“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Retiva“ po 1 717,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, pakeisti, nustatant, kad ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Prodigita“, juridinio asmens kodas 302658676, iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Laista“, juridinio asmens kodas 306673316, ir uždarosios akcinės bendrovės „Retiva“, juridinio asmens kodas 304850497, priteisiama po 373,15 Eur (tris šimtus septyniasdešimt tris eurus ir 15 ct) šių išlaidų.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laista“, juridinio asmens kodas 306673316, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prodigita“, juridinio asmens kodas 302658676, 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.