Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Panevėžio aplinkės teismo Rokiškio rūmų Kupiškyje teisėjas Virginijus Skaraitis, sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant

administracinėn atsakomybėn patrauktam APA1 (nuotoliu), jo atstovei advokato padėjėjai Rimai Adomonienei (nuotoliu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Panevėžio apskrities VPK ANBN skyrius arba Institucija, priėmusi nutarimą) 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 50-ANR_N-5397-2026 nubausti APA1 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apskrities VPK ANBN skyrius 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu APA1 nubaudė pagal ANK 518 straipsnį 100 Eur bauda. Panevėžio apskrities VPK ANBN skyrius APA1 nubaudė už tai, kad šis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) atsakingu asmeniu, gavęs leidimą kirsti mišką žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , neužtikrino, kad iš miško išvežta mediena nebūtų sandėliuojama NKA1 priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , nesuderinus su žemės sklypo savininku, dėl ko NKA1 žemės sklypas buvo užterštas medienos atliekomis, nukentėjusiajam padaryta turtinė žala. Institucija, priėmusi nutarimą, pripažino, jog šiais veiksmais APA1 pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio ir CK 6.263 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje.

ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, užtraukiantį baudą asmenims nuo šešiolikos iki šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimties eurų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodymais administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kas reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

Byloje nėra nei vieno įrodymo, jog UAB (duomenys neskelbtini) yra žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriame buvo vykdomi miško kirtimo darbai, savininkas ar valdytojas, nėra įrodymų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduotas leidimas miškui kirsti bei kad ši bendrovė vykdė miško kirtimo darbus bei sandėliavo medieną kitame žemės sklype. Pareigūnas, priimdamas nutarimą ir skirdamas baudą APA1, kaip UAB (duomenys neskelbtini) atsakingam asmeniui už medienos ruošos darbų vykdymą, netinkamai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai jas aiškino, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą.

Institucija, priėmusi nutarimą, atsiliepime nurodė, jog su skundo motyvais nesutinka. Teigia, jog pareigūno priimtas skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, paskirta nuobauda individualizuota tinkamai. Surinkti įrodymai patvirtina, jog APA1 padarė jam inkriminuotą ANK 518 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą – leidimas kirsti mišką išduotas APA1, žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso nukentėjusiajam NKA1, šis 2025 m. balandžio 28 d. skunde nurodė, jog sklypas yra suniokotas, išvažinėtas ir užterštas medienos atliekomis. Kas patvirtina, jog APA1 savo veiksmais pažeidė CK 6.246 straipsnyje, 6.263 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jis pagrįstai nubaustas pagal ANK 518 straipsnį.

Pareiškėjas APA1 teismo posėdyje skundą palaikė. Parodė, jog yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, tačiau jo vadovaujama bendrovė 2025 m. žiemą-pavasarį jokio miško darbų miško sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nevykdė, taip pat nekrovė nupjautos medienos nukentėjusiajam NKA1 priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) . Parodė, jog žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, jam asmeniškai buvo išduotas leidimas iškirsti baltalksnius medžius, jis juos iškirto 2025 m. sausio mėnesį ir sandėliavo savo kitame sklype, bet ne nukentėjusiojo sklype, netrukus medieną po nupjovimo ir išsivežė. Nurodė, jog baltalksnio medžius kirto pats, padedamas giminaičių, bendrovės (UAB (duomenys neskelbtini)) technika nebuvo naudojama. Kas sukrovė byloje esančiose nuotraukose užfiksuotą medieną nukentėjusiojo sklype, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigė, kad nežino, parodė, jog nuotraukose matoma, jog mediena sukrauta ir jo paties sklype, esančiame šalia nukentėjusiojo sklypo. Teigė, kad jis pretenzijų dėl to niekam nereiškia, mediena buvo išvežta, žala jam nebuvo padaryta.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokato padėjėja R. Adomonienė skundą palaiko, prašo jį tenkinti. Yra įsitikinusi, kad nutarimas yra nepagrįstas, jos atstovaujamojo veiksmuose nėra nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymiai. Paaiškino, jog, visų pirma, institucija neįrodė, jog UAB (duomenys neskelbtini), kurio vadovas yra APA1, atliko miško kirtimo darbus sklype Nr. (duomenys neskelbtini) . Visų antra, Institucija, priėmusi nutarimą, nusižengimo esmėje nenurodė, kokią konkrečią nukentėjusiojo teisę, tariamą ar tikrą, APA1 pažeidė. Mano, jog nusižengimo esmėje nurodyti teisės aktai (CK 6.246 straipsnis ir CK 6.263 straipsnis) negali būti vertinami kaip pažeista nukentėjusiojo teisė kaltinant padarius ANK 518 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, šie teisės aktai numato tik bendro pobūdžio pareigą atlyginti nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą. Atstovė nurodė, jog pateiktas Institucijos, priėmusios nutarimą, įrodymas, kuriuo yra grindžiama APA1 kaltė, tai yra leidimas kirsti 124 kubinių metrų baltalksnio medieną sklype Nr. (duomenys neskelbtini) , nepagrindžia, jog tame administracinėn atsakomybėn patraukto asmens žemės sklype buvo kertami eglės medžiai ir sandėliuojami nukentėjusiojo NKA1 žemės sklype.

Institucijos, priėmusios nutarimą atstovas T. J., kuris yra taip pat ir pareigūnas, atlikęs tyrimą pagal gautą nukentėjusiojo NKA1 pareiškimą, skundą prašė atmesti. Paaiškino, jog nukentėjusiojo NKA1 pareiškimo tyrimo metu buvo nuvykęs į nukentėjusiojo nurodytą sklypą, bet tuo metu medienos jau nebuvo likę, ji buvo išvežta, likę keli rastai, likusios medienos atplaišos. Parodė, jog įvykio vietos nefiksavo, tyrimo metu aiškinosi, kam buvo išduotas leidimas kirsti medieną netoli nukentėjusiojo sklypo esančiuose miško plotuose. Gavęs pranešimą, jog leidimas buvo išduotas APA1, pradėjo bendrauti elektroniniais laiškais su APA1 ir priėjo išvados, jog APA1, kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, yra atsakingas už nukentėjusiojo sklype sukrautą medieną. Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas pripažino, jog surašant APA1 protokolą ir nutarimą galėjo būti suklysta nurodant asmenį kaip bendrovės vadovą, nes APA1 elektroninio pašto adresas yra bendrovės UAB „ (duomenys neskelbtini)“ elektroninis paštas. Tačiau vis tiek mano, jog APA1, kaip fizinis asmuo, yra atsakingas už tai, kad iškirsta mediena buvo sukrauta nukentėjusiojo NKA1 miško sklype.

Nukentėjusysis NKA1 administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės skundą prašo atmesti. Paaiškino, jog sukrautą medieną pastebėjo 2025 m. pavasarį, vykdamas į kapines. Matė, jog sukrauti medžiai yra eglė, pušis, buvo ir beržo medienos. Mediena buvo sukrauta tiek jo žemės sklype, tiek ir šalia esančiame sklype. Leidimo kam nors krauti medieną jis savo žemės sklype nebuvo suteikęs. Kadangi tai kartojasi kiekvienais metais, sukrautą medieną nufotografavo, paskambino į miškų tarnybą, klausė, kaip jam elgtis. Tarnybos atstovui nurodžius kreiptis į policiją, jis tą ir padarė. Mediena iš sklypo buvo išvežta per kitas kelias savaites, kas ją vežė, nematė. Nukentėjusysis NKA1 parodė, jog dėl padarytos žalos patyrė apie 500 Eur nuostolį, nes reikėjo sklypą po to, kai mediena buvo išvežta, sutvarkyti, išlyginti žemes, išvežti medienos liekanas.

Pareiškimas, jog NKA1 į policiją pareiškimu kreipėsi 2025 m. balandžio 28 d., pareiškime nurodė, jog važiuodamas į Adomynės kapines pastebėjo jam priklausančiame žemės sklype sukrautą medieną, nurodė, jog mediena galėjo būti sukrauta laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 7 d. iki 2025 m. balandžio 27 d. Prie pareiškimo pridėtos dvi fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos tvarkingai sukrautos medienos rietuvės, tarp rietuvių matyti keliukas.

Susirašinėjimas elektroniniais laiškais tarp policijos pareigūno T. J. ir administracinėn atsakomybėn patraukto APA1, policijos pareigūno T. J. 2025 m. spalio 3 d. ir 2025 m. gruodžio 4 d. parengti raštai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui. Šiame susirašinėjime ir raštuose užfiksuota, jog policijos pareigūnas 2025 m. spalio 3 d. ir 2025 m. gruodžio 4 d. konstatavo, jog 2025 m. balandžio 7 d. – balandžio 27 d. laikotarpiu atliktas plynas kirtimas miško sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , mediena buvo sandėliuojama NKA1 žemės sklype, policijos pareigūnas reikalavo nurodyti asmenį, atsakingą už medienos sandėliavimo darbus nukentėjusiojo sklype. APA1, atsakydamas į raštus, prašė patikslinti vietą, kurioje buvo sukrauta mediena, nurodė, jog kertama mediena buvo sandėliuojama sklype Nr. (duomenys neskelbtini), neigė krovęs medieną kitame sklype, nurodė, jog prideda planą su pažymėtu sklypu, kuriame buvo kraunama mediena.

Žemės sklypo planas, kuriame yra nurodyti žemės sklypai, kurių kadastrinis Nr. yra (duomenys neskelbtini) (pažymėtas Nr. 316) ir (duomenys neskelbtini) (pažymėtas Nr. 316₁), šis yra paryškintas.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento 2025 m. gegužės 16 d. raštas, kuriuo ši institucija informavo Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK, jog Kupiškio r. (duomenys neskelbtini), valdoje, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) , buvo atliktas plynas kirtimas 0,5 ha plote, išduotas leidimas kirsti medieną Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, jog galimai iš šio sklypo buvo sandėliuojama mediena.

Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis, jog APA1 išduotas leidimas žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , 0,5 ha plote, atlikti plyną kirtimą, bendrai iškertant apytikriai 124 m³ medienos (baltalksnio). Leidimas galiojo nuo 2024 m. spalio 14 d. iki 2025 m. spalio 13 d.

Nekilnojamojo turto registro išrašas, iš kurio matyti, jog 6,0085 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis Kupiškio r. (duomenys neskelbtini), priklauso NKA1.

Skundas tenkinamas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių.

ANK 518 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka.

Asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Kaip minėta, administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012 ir kt.)

Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas APA1 yra kaltinamas tuo, jog be savininko leidimo sandėliavo medieną šiam priklausančiame žemės sklype, šiais savo veiksmais pažeidė CK 6.246 straipsnio ir 6.263 straipsnyje nustatytus reikalavimus. CK 6.246 straipsnyje yra įtvirtinti civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai, CK 6.263 straipsnyje – pareiga atlyginti padarytą žalą. Skundžiamo nutarimo aprašomojoje dalyje aprašomos ir CK 4.34 straipsnio bei CK 4.98 straipsnio nuostatos, tačiau šie straipsniai nusižengimo esmėje nėra nurodomi.

Tad negalima nesutikti su administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 atstovės advokato padėjėjos R. Adomonienės argumentais, jog savavaldžiauti civilinės atsakomybės atsiradimo srityje ar pareigos atlyginti žalą srityje nėra įmanoma. Kas yra trūkumas kaltinant asmenį padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Tačiau iš nusižengimo esmės yra aišku, kad APA1 pagal ANK 518 straipsnį nubaustas už tai, jog be leidimo sandėliavo nukirstą medieną ne jam priklausančiame sklype, tai yra padarė nuosavybės valdymo pažeidimą.

CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog įgyvendinami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, taip pat veikti sąžiningai, laikytis protingumo bei teisingumo principų. Minėto straipsnio 3 dalyje yra numatytas draudimas piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims ar prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. To paties CK 4.37 straipsnio 2 dalis nurodo, jog savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises.

Kasacinės instancijos teismas minėto teisinio reglamentavimo pagrindu yra konstatavęs, kad kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).

Šioje byloje neginčijamai yra nustatyta, jog nukentėjusysis NKA1 2025 m. balandžio 27 d. jam nuosavybės teise priklausančiame sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame Kupiškio r. (duomenys neskelbtini), pastebėjo be jo sutikimo sandėliuojamą medieną. Tai yra akivaizdus nukentėjusiojo teisės naudotis nuosavybės teisės objektu pažeidimas, nepadaręs esminės žalos. Asmuo, neturėdamas leidimo sandėliavęs medieną nukentėjusiajam priklausančiame sklype, savavališkai įgyvendino šią teisę disponuoti kitam asmeniui priklausančiu daiktu, tai yra veikė tiesiogine tyčia, tokiam asmeniui atsiranda atsakomybė pagal ANK 518 straipsnį. Tačiau toks asmuo pažeidžia ne CK 6.246 straipsnio ir 6.263 straipsnyje nustatytus reikalavimus, kaip inkriminuota nutarime, bet CK 1.137 straipsnio 2 dalyje ir 4.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teises ir pareigas. Tad formaliai asmuo, sandėliavęs medieną nukentėjusiajam NKA1 priklausančiame sklype be savininko sutikimo, padarė ANK 518 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, teismas, net ir nustatęs, jog aprašant nusižengimo esmę ir nurodant teisės aktą suklysta, gali ištaisyti šią klaidą skundą nagrinėdamas teisme (ANK 639 straipsnis, 635 straipsnio 3 dalis). Tačiau turi būti įvertinta ar, byloje pakanka įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn asmuo padarė ANK 518 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą.

Dėl asmens, padariusio ANK 518 straipsnyje numatytą nusižengimą.

Dėl šio ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymo yra nubaustas APA1. Jis nubaustas kaip juridinio asmens vadovas, neužtikrinęs, jog iš miško vežama mediena nebūtų sandėliuojama kitam asmeniui priklausančiame sklype. APA1, kaip vadovui, pritaikyta ir administracinė atsakomybė (fiziniam asmeniui už ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą skiriama bauda nuo 16 Eur iki 60 Eur, juridinių asmenų vadovams – nuo 60 Eur iki 140 Eur bauda.

Byloje nėra pateikta įrodymų, jog APA1 priklausančiame sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė kirtimo darbus, tad atsakomybė APA1, kaip vadovui, net ir įrodžius, jog APA1 savavaldžiavo nukentėjusiajam NKA1 priklausančiame sklype, negalima. Tai, kad Institucija, priėmusi nutarimą, galėjo suklysti pritaikydama APA1 atsakomybę kaip juridinio asmens atstovui, neneigė ir skundo nagrinėjime dalyvavęs institucijos atstovas T. J., pripažinęs, jog galėjo suklaidinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento 2025 m. gegužės 16 d. rašte nurodytas APA1 kontaktinio elektroninio pašto adresas ir jo pareigos bendrovėje.

Tad jeigu būtų pripažinta, jog yra įrodyta, kad APA1, atlikęs miško plyną kirtimą nuosavybės priklausančiame sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , savavaldžiavo medieną sukraudamas nukentėjusiajam NKA1 priklausančiame sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , nuobaudos dydis turėtų būti mažinamas. Tačiau negalima nesutikti su skundo motyvais, jog Institucijos, priėmusios nutarimą byloje, pateikti įrodymai nepagrindžia, jog APA1 sklype pagal leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikto plyno kirtimo mediena buvo sukrauta nukentėjusiajam NKA1 priklausančiame sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) .

Pagrindinis įrodymas, kuriuo grindžiama paskirta nuobauda, yra APA1 išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , 0,5 ha plote, atlikti plyną kirtimą, bendrai iškertant apytikriai 124 m3 medienos (baltalksnio). Pats APA1 nurodė, jog miško kirtimo darbus atliko 2025 m. sausio mėnesį, nukirsta mediena buvo sandėliuojama jam priklausančiame sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir išvežta per kelias savaites nuo iškirtimo. Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė paties nukentėjusiojo NKA1 2025 m. balandžio 27 d. padarytas nuotraukas, kurios, Institucijos nuomone, patvirtina APA1 kaltę. Tačiau pats nukentėjusysis NKA1 parodė, jog sukrauta mediena buvo eglės, pušies mediena, buvo šiek tiek ir beržo. Nukentėjusysis parodė, jog tarp medienos baltalksnio medienos, kuriai kirsti buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo. Kas reiškia, jog pagal leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) APA1 iškirsta mediena nebuvo tarp 2025 m. balandžio 27 d. nukentėjusiojo NKA1 užfiksuotos medienos. To, kad APA1 mediena, iškirsta pagal leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sandėliuojama NKA1 sklype, nepatvirtina ir policijos pareigūno T. J. susirašinėjimas su APA1. Priešingai, susirašinėjimas tik patvirtina, jog APA1 neigė krovęs nupjautą medieną NKA1 sklype, elektroniniu laišku atsiuntęs ir žemės sklypų planą su pažymėtu sklypu (Nr. (duomenys neskelbtini) ), kuriame, pasak jo, jis sandėliavo nukirstą medieną.

Tad pripažįstama, jog įrodymų byloje, jog būtent APA1 ar APA1 vadovaujama UAB „. (duomenys neskelbtini)“ sandėliavo 2025 m. balandžio 27 d. nukentėjusiojo NKA1 žemės sklype užfiksuotą medieną, nėra. Nenustatyti ir asmenys, išvežę 2025 m. balandžio 27 d. nukentėjusiojo NKA1 užfiksuotą medieną. Pats policijos pareigūnas T. J. nagrinėjant skundą pripažino, jog medienos rietuvių nuvykęs į vietą neberado, buvo likę tik pavieniai rastai ar medienos atplaišos. Ir teigti, jog 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas nubausti APA1 yra pagrįstas, nėra pagrindo.

Todėl skundas yra tenkinamas, skundžiamas nutarimas yra naikinamas, o pati administracinio nusižengimo byla APA1 atžvilgiu yra nutraukiama ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Aišku, ta aplinkybė, jog 2025 m. balandžio 27 d. nukentėjusiojo NKA1 užfiksuota mediena buvo sukrauta tiek jo žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , tiek ir administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai), kas gali sudaryti pagrindą manyti, jog gal ir APA1 ar jo bendrovė yra susijusi su šia mediena (sunku patikėti APA1 žodžiais teismo posėdyje, kad jam yra tas pats, kas medieną krauna jo žemės sklype). Tačiau nustačius, jog ši nuotraukose užfiksuota mediena negalėjo būti iškirsta pagal leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), nenustačius, kokiame sklype nuotraukose užfiksuota mediena buvo iškirsta ir kas ją iškirto, apkaltinti tai padarius APA1, nebūtų pagrįsta. Vien ta aplinkybė, jog APA1 nereagavo į jo žemės sklype sukrautą medieną, nesudaro pagrindo teigti, jog būtent jis ją ten ir sukrovė, prielaidomis kaltinimai nėra grindžiami. O Institucija, priėmusi nutarimą nubausti APA1, kitų faktinių aplinkybių nenustatė ir nenustatinėjo.

Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

Vadovaujantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nuostatas.

BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokato padėjėja R. Adomoninenė pateikė įrodymus, jo administracinėn atsakomybėn patrauktas APA1 dėl skundo nagrinėjimo patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų (200 Eur už skundo parengimą bei 200 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme). Ši suma nelaikoma nei nepagrįsta, nei neproporcingai didele, todėl priteisiama APA1 iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo APA1 atstovės advokato padėjėjos Rimos Adomonienės skundą patenkinti.

Panaikinti Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr. 50-ANR_N-5397-2026 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25271504430) nubausti APA1 pagal ANK 518 straipsnį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių.

Priteisti APA1 iš valstybės 400 Eur (keturis šimtus eurų) išlaidų advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.