- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-29
- Bylos Nr.
- 1A-178-581/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-7-00009-2023-5
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas, Artūras Petkus
- Prokuroras
- Panevėžio apygardos prokuratūra Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius
- Kategorijos
- 1.2.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Artūro Petkaus, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atleistiesiems nuo baudžiamosios atsakomybės KAL3 , KAL2 ir jų gynėjams advokatams Remigijui Merkevičiui, Žygimantui Rutkauskui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės KAL3 ir KAL2 (toliau ir atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės) gynėjų Remigijaus Merkevičiaus ir Žygimanto Rutkausko apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. gegužės 11 d. nuosprendžio (toliau ir Skundžiamas nuosprendis), kuriuo:
KAL3 dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui, perduodant jį laiduotojos LUD1 atsakomybėn, ir baudžiamoji byla KAL2 nutraukta;
vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 68¹ straipsnio 1, 2, 4 dalimis, KAL3 paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas, atėmimas trejiems metams;
KAL2 dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui, perduodant jį laiduotojos LUD2 atsakomybėn, ir baudžiamoji byla KAL2 nutraukta;
vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 68¹ straipsnio 1, 2, 4 dalimis, KAL2 paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas, atėmimas trejiems metams.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį atleistas ir KAL1, tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Bylos esmė
KAL3 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju – valstybės politiku, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), eidamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nario pareigas, turėdamas valstybės politiko ir savivaldybės bendruomenės atstovo teises ir pareigas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2023 m. kovo 31 d.), 12 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d.), (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto 2009 m. balandžio 23 d. tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 29 punkto ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto 2020 m. rugsėjo 17 d. tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 138 punkto, pagrindu turėdamas teisę kas mėnesį gauti išmokas su jo kaip tarybos nario veikla susijusių išlaidų apmokėjimui, kurios turėjo būti pagrįstos išlaidas patvirtinančiais dokumentais, įgyvendindamas vieningą sumanymą, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, tai yra teise gauti išmokas, siekdamas turtinės naudos sau – panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus, t. y. degalų pirkimo kvitus bei jo paties suklastotas tarnybos nario išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, ataskaitas, pateikdamas 86 kvitus (laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini)) ir 27 ataskaitas (laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) savivaldybės pinigines lėšas 5 075,08 Eur; tokiu būdu, KAL3, būdamas (duomenys neskelbtini) tarybos nariu, nurodytais tęstiniais nusikalstamais veiksmais, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų reikalavimus, numatančius pareigą valstybės tarnyboje asmenims sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1, 3, 5 ir 7 punktų nuostatas, įpareigojančias išlaikyti pagarbą žmogui ir valstybei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, elgtis nesavanaudiškai, savivaldybės tarybos nario priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių savivaldybės gyventojų teises ir viešuosius interesu, taip pat pažeisdamas minėtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatas, susijusias su savivaldybės tarybos nario išlaidų apmokėjimu, šiais savo veiksmais sumenkino viešojo juridinio asmens – (duomenys neskelbtini) savivaldybės, autoritetą visuomenėje, pakirto pasitikėjimą ja, sudarė įspūdį apie joje dirbančių tarybos narių savivalę, demonstravo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl ko (duomenys neskelbtini) savivaldybė patyrė didelę neturtinę žalą.
KAL2 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju – valstybės politiku, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), eidamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nario pareigas, turėdamas valstybės politiko ir savivaldybės bendruomenės atstovo teises ir pareigas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2023 m. kovo 31 d.), 12 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d.), (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto 2009 m. balandžio 23 d. tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 29 punkto ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto 2020 m. rugsėjo 17 d. tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 138 punkto, pagrindu turėdamas teisę kas mėnesį gauti išmokas su jo kaip tarybos nario veikla susijusių išlaidų apmokėjimui, kurios turėjo būti pagrįstos išlaidas patvirtinančiais dokumentais, įgyvendindamas vieningą sumanymą, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, tai yra teise gauti išmokas, siekdamas turtinės naudos sau – panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus, t. y. degalų pirkimo kvitus bei jo paties suklastotas tarnybos nario išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, ataskaitas, pateikdamas 93 kvitus (laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini)) ir 28 ataskaitas (laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini)) savivaldybės administracijai ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) savivaldybės pinigines lėšas 5 289,46 Eur. Tokiu būdu, KAL2, būdamas (duomenys neskelbtini)tarybos nariu, nurodytais tęstiniais nusikalstamais veiksmais, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų reikalavimus, numatančius pareigą valstybės tarnyboje asmenims sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1, 3, 5 ir 7 punktų nuostatas, įpareigojančias išlaikyti pagarbą žmogui ir valstybei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, elgtis nesavanaudiškai, savivaldybės tarybos nario priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių savivaldybės gyventojų teises ir viešuosius interesu, taip pat pažeisdamas minėtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatas, susijusias su savivaldybės tarybos nario išlaidų apmokėjimu, šiais savo veiksmais sumenkino viešojo juridinio asmens – (duomenys neskelbtini) savivaldybės, autoritetą visuomenėje, pakirto pasitikėjimą ja, sudarė įspūdį apie joje dirbančių tarybos narių savivalę, demonstravo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl ko (duomenys neskelbtini) savivaldybė patyrė didelę neturtinę žalą.
Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės KAL3 gynėjas advokatas R. Merkevičius prašo, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, pakeisti Skundžiamą nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir panaikinti Skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria KAL3 skirta baudžiamojo poveikio priemonė – viešųjų teisių atėmimas, ir šios baudžiamojo poveikio priemonės KAL3 neskirti. Cituodamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus, nurodo šiuos esminius argumentus:
Skundžiamas nuosprendis dėl skirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra nemotyvuotas, akivaizdžiai vienpusiškas ir tendencingas, pagrįstas vien tik abstrakčiais ir formaliais pirmosios instancijos teismo pasamprotavimais, o ne byloje esančių įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatskleidė, neaptarė ir nevertino nė vieno baudžiamojoje byloje esančio įrodymo ir jais nustatytų faktinių aplinkybių, nesigilino į baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes;
ginčijama baudžiamojo poveikio priemonė nepagrįsta ir neteisėta. Kai baudžiamoji byla yra nutraukiama, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, be kita ko ir viešųjų teisių atėmimo skyrimas, nėra privalomas, jų skyrimas yra paliekamas teismo diskrecijai. Tai suponuoja teisinę išvadą, kad nuosprendyje ar kitame teismo baigiamajame akte, kuriuo yra nutraukiamas baudžiamosios bylos procesas, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas privalo būti motyvuojamas ir pagrindžiamas konkrečiomis individualiomis tai baudžiamajai bylai aktualiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisingais argumentais. Būtinybę individualizuoti baudžiamojo poveikio priemonę, kuria yra ribojama pasyvioji rinkimų teisė, pabrėžė ir EŽTT. Ši baudžiamoji poveikio priemonė yra aptarta formaliai ir abstrakčiai bendrai dėl visų trijų baudžiamojoje byloje kaltintų asmenų, konkrečiai ir individualiai dėl KAL3 skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, pagrįstumo, būtinumo, adekvatumo, Skundžiamame nuosprendyje nėra pasisakyta;
KAL3 Skundžiamu nuosprendžiu skirta baudžiamojo poveikio priemonė – viešųjų teisių atėmimas – nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra apibrėžta kaip „teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas“. Pirmosios instancijos teismas KAL3 skyrė maksimalaus griežtumo (suvaržymo požiūriu) baudžiamojo poveikio priemonę – viešųjų teisių atėmimą, kuri prilygsta „politinio mirties nuosprendžio paskelbimui“. Skundžiamame nuosprendyje nėra pasisakyta, dėl kokių priežasčių KAL3 reikėtų skirti būtent tokio pobūdžio, turinio, griežtumo ir intensyvumo baudžiamojo poveikio priemonę ir tai suponuoja ir aiškiai netinkamą baudžiamojo įstatymo – BK 2 straipsnio 5 dalies, 67 straipsnio 2 dalies punkto ir 68¹ straipsnio – pritaikymą;
pirmosios instancijos teismo argumentavimas išimtinai aplinkybėmis, susijusiomis su praeities įvykiu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ir pavojingumu (tyčia, pasinaudojant savivaldybės tarybos nario pareigomis bei siekiant turtinės naudos, veiksmai buvo sistemingi, truko ilgą laiko tarpą, padaryta didelė neturtinė žala) yra aiškiai netinkamas ir nepakankamas;
Skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo nėra konstatuota aplinkybė, jog KAL3 nusikalstamas veikas būtų padaręs piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 68¹ straipsnio 2 dalies nuostatas;
pirmosios instancijos teismas nepagrindžia ir nemotyvuoja, kada ir kaip KAL3 skirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį, tuo aiškiai pažeisdamas BK 67 straipsnio 1 dalį ir BK 68¹ straipsnį su nuoroda į BK 41 straipsnio 2 dalį. Šiuo aspektu pastebėtina, jog baudžiamosios bylos procese jau yra pasiekti tikslai, kurie yra keliami bausmėms. Oficialus patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, taikytos procesinės priemonės, pareiga pakęsti prieš jį nukreipto baudžiamojo proceso buvimą KAL3 jau padarė didžiulę, nors ir labai skaudžią, bet pozityvią įtaką, dėl kurios KAL3 ateityje tikrai nebenusikals. Jau yra pasiekti tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalies 1 - 4 punktuose. Viešumas ir su juo susijęs KAL3 reputacijos sumenkinimas, bendruomenės pasitikėjimo praradimas, politinių oponentų kritika yra labai griežtas ir skaudus KAL3 kaip politiko nubaudimas. Tad yra pasiektas ir tikslas, numatytas BK 41 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Baudžiamosios bylos procese KAL3 sukelti neigiami padariniai – turtiniai ir neturtiniai praradimai, dvasiniai, emociniai pergyvenimai, atviras ir nuoširdus vidinis apmąstymas ir apsisprendimas keisti požiūrį į elgseną ir jų apspręstas visiškas ir galutinis KAL3 atsisakymas daugiau niekada nepagrįstai nesinaudoti jokiomis teisėmis ir galimybėmis, kurias suteikia užimamos pareigos, yra teisingas poveikis KAL3, kuris leidžia „išbalansuotu griežtumo ir atjautos santykiu“ veiksmingai pasiekti nubaudimui keliamus tikslus. Teisingumo tikslas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nebereikalauja, kad baudžiamojoje byloje KAL3 būtų skirta dar ir baudžiamojo poveikio priemonė – viešųjų teisių atėmimas;
Skundžiamo nuosprendžio dalyje „Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą“ (165 - 168 psl.) išdėstytų KAL3 asmenybę, vertybinį požiūrį, elgseną ir socialinę aplinką iliustruojančių aplinkybių visuma suponuoja išskirtinai pozityvią KAL3 situaciją, lyginant su tokio pobūdžio byloms būdingoms tipinėmis situacijomis;
pats pirmosios instancijos teismas pripažįsta, kad jau yra de facto pasiekti bausmės tikslai (BK 41 straipsnis), tad nebėra jokios racionalios priežasties ir tikslo KAL3 skirti dar ir baudžiamojo poveikio priemonę, kuri yra nepagrįsta, neadekvati prievarta, kuria nėra siekiama ir nebus pasiekti jokie pozityvūs tikslai, tik akivaizdžiai per griežtas ir neteisingas nubaudimas. Tarp tikslo nubausti KAL3, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir KAL3 skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, nėra teisingos pusiausvyros;
pirmosios instancijos teismas suabsoliutino KAL3 padarytas nusikalstamas veikas, tačiau visiškai ignoravo EŽTT Didžiosios kolegijos konsultacinėje išvadoje nurodytus kriterijus: funkcijas, kurių KAL3 negalės vykdyti ateityje dėl jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės; institucijos, kurios nariu ateityje galėtų būti KAL3, veikimo reikalavimus, atsižvelgiant į konstitucinę sistemą ir demokratiją kaip visumą valstybėje; visiškai ignoravo itin pozityvią KAL3 asmenybę bei jo veiksmus ir viešojo intereso iniciatyvas;
KAL3 ne tik visiškai atlygino žalą, nurodytą kaltinamajame akte, bet ir savo iniciatyva grąžino savivaldybei absoliučiai visas iš savivaldybės gautas išmokas, taip ne tik visiškai eliminuodamas bet kokią potencialią turtinę žalą savivaldybės biudžetui, bet ir siekdamas aiškiai parodyti, jog nesiekė nepagrįstai pasipelnyti savivaldybės sąskaita. KAL3 nedelsiant, prisiimdamas asmeninę moralinę ir politinę atsakomybę, masinėse medijose viešai atsiprašė, pripažino savo kaltę ir klaidą, informavo, kad nedelsdamas atkurs pažeistą tvarką, taip pat paragino visus kitus savivaldybės tarybos narius sekti jo pavyzdžiu ir grąžinti gautas išmokas. Byloje esančios gausybės įvairių teigiamų KAL3 charakteristikų, valstybinių ir visuomeninių padėkų ir rekomendacijų, kurios aiškiai patvirtina, kad KAL3 nėra tas, kuris būtų linkęs į avantiūras, asmeninį praturtėjimą, padarytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemtos visuotinai vyravusios ydingos praktikos;
KAL3 galėjo būti skirta kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri būtų papildomas suvaržymas, tačiau kita vertus, visiškai adekvačiai derėtų su proceso sprendimu atleisti KAL3 nuo baudžiamosios atsakomybės. Papildomą nubaudimo efektą ir prevencinius tikslus realiai ir veiksmingai galėtų pasiekti net kelios baudžiamojo poveikio priemonės, pavyzdžiui nemokami darbai, ar (ir) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. KAL3 sutiko ir sutinka įvykdyti šias baudžiamojo poveikio priemones. Pastebėtina, kad skirti KAL3 baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu siūlė ir valstybės kaltintojas. KAL3 iš karto sutiko su šiuo siūlymu, jam pritarė. Netgi, sutiko įmokėti didesnę (padidintą) įmoką, nei siūlė prokuroras;
neneigiant KAL3 padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir sukeltų neigiamų padarinių, vis dėlto, KAL3 veiksmais šie neigiami padariniai yra pašalinti ir atkurta teisinė tvarka. Savivaldybės meras rašte Dėl informacijos patvirtino, kad savivaldybė nepatyrė tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio savivaldybės administracijos darbui, vidiniams procesams ar funkcijų vykdymui, nėra duomenų, jog dėl KAL3 veiksmų savivaldybė būtų patyrusi neigiamas pasekmes santykiuose su partneriais, projektų įgyvendinimo ar finansavimo srityse.
Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės KAL2 gynėjas Ž. Rutkauskas prašo Skundžiamą nuosprendį pakeisti dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės ir asmeniui, kuriam byla nutraukta – KAL2, skirti 529 Eur įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
tiek bausmės skyrimas, tiek baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuojamas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė tiek baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, neindividualizavęs ir nekonkretizavęs baudžiamojo poveikio priemonės asmeniui ir jos taikymo konkrečiam asmeniui, tiek ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą dėl nuosprendžio surašymo. Skundžiamo nuosprendžio dalyje yra ydingai nurodoma bendrai visiems patrauktiems baudžiamojon atsakomybėn asmenims taikytina baudžiamojo poveikio priemonė. Toks nuosprendžio surašymas negalimas. Teismas privalo individualizuoti kiekvieno asmens atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą, o ne vienos rūšies ir vieno dydžio byloje visiems kaltinamiems asmenims (šiuo atveju kaltinamieji net nebuvo bendrininkai nusikalstamoje veikoje); taip pat turi būti pagrindžiami baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai kiekvieno asmens atžvilgiu;
šioje byloje apelianto nusikalstamos veikos apima laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2023 m. balandžio 18 d., o Skundžiamas nuosprendis priimtas 2026 m. gegužės 11 d. Vien ilgas baudžiamosios bylos tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje, bylos duomenų viešinimas, padarė didelį poveikį ir įtaką KAL2, kad jis įvertintų savo netinkamą ir nederamą elgesį praeityje. Kadangi pirmosios instancijos teismas neindividualizavo traukiamų baudžiamojon atsakomybėn asmenų kiekvieno konkrečiai, o abstrakčiai pritaikė analogišką baudžiamojo poveikio priemonę visiems, tai liko neatskleista KAL2 nuoširdi atgaila, kaltės pripažinimas jo konkliudentiniais veiksmais, kas yra aiškiai matoma per jo savanorišką, geranorišką, dar ženkliai anksčiau iki pranešimo apie įtarimą jam įteikimo, sumokėjimą piniginių lėšų, kurių dydis ženkliai didesnis nei buvo nurodyta pranešime apie įtarimą, kaltinamajame akte, Skundžiamame nuosprendyje. KAL2 turėjo teisėtus lūkesčius, kad jam geranoriškai atlyginus savivaldybei padarytą žalą, kurios dydžio nebuvo apskaičiavęs, nebus inicijuoti nei civilinis procesas, nei baudžiamasis procesas. Šiuo atveju daugiau nei po trejų metų nuo paskutinio epizodo (2023 m. balandžio 18 d.) KAL2 Skundžiamu nuosprendžiu taikyta baudžiamojo poveikio priemonė tampa pertekline priemone, nes ji niekaip nepadeda įgyvendinti bausmės paskirties, šiuo atveju – atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tikslo, kai KAL2 ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nušalintas nuo pareigų, o tinkamai ėjo ir vykdė savivaldybės tarybos nario pareigas, ką patvirtino į bylą pateikti dokumentai (savivaldybės administracijos vadovo raštas);
KAL2 nepriekaištinga praeitis, teigiami jo asmenybės vertinimai (charakterizuojančioje medžiagoje), nurodo, kad įvykdyta nusikalstama veika nebuvo jo gyvenimo būdas, o neatsakingai perimta iš kitų tarybos narių buvusi ydinga praktika, nes valstybėje nebuvo tinkamai norminiais aktais sureguliuota atlyginimo sistema savivaldos tarybų nariams.
Teismo posėdžio metu atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmetami.
Pirmosios instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Apeliaciniais skundais nėra keliamas atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės kaltės klausimas, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, taip pat nėra ginčijamas ir šių nusikalstamų veikų kvalifikavimas bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas. Apeliaciniais skundais nesutinkama su Skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria nuspręsta atleistiesiems nuo baudžiamosios atsakomybės paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – viešųjų teisių atėmimą, o konkrečiai, teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas, atėmimą trejiems metams. Abiejų gynėjų apeliaciniuose skunduose iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje situacijoje yra pagrindas atleistiesiems nuo baudžiamosios atsakomybės KAL3 ir KAL2 skirti baudžiamojo poveikio priemones – viešųjų teisių atėmimą. Taip pat teigiama, jog baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nebuvo motyvuotas, tinkamai individualizuotas, todėl skirti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę – viešųjų teisių atėmimą, nėra tikslinga. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, su šiais apeliacinių skundų argumentais sutikti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas tiek KAL3, tiek KAL2, minėtą baudžiamojo poveikio priemonę – viešųjų teisių atėmimą, o konkrečiai – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas, atėmimą trejiems metams, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino BK 67 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo paskirtį, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, KAL3 ir KAL2 asmenybes, aktualią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose bei parinko ir paskyrė KAL3 ir KAL2 baudžiamojo poveikio priemones pagrįstai. Dėl to apeliaciniai skundai atmestini (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsižvelgiant į tai, jog tiek KAL3, tiek KAL2 gynėjų apeliaciniuose skunduose iš esmės nurodomi tapatūs argumentai, apeliacinės instancijos teismas dėl abiejų gynėjų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų pasisako bendrai.
Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo įstatymo VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis. Atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį, taip padedant įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119-719/2024, 286 punktas).
BK 68¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešųjų teisių atėmimas yra teisės būti išrinktam arba teisės būti paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas. Asmeniui gali būti skiriamas vienos arba abiejų šių teisių atėmimas. Viešųjų teisių atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta, piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis (BK 68¹ straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 68¹ straipsnio 4 dalimi, už baudžiamojo įstatymo XXXIII skyriuje, skirtame nusikalstamoms veikoms valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, numatytus apysunkius bei sunkius nusikaltimus viešosios teisės gali būti atimamos nuo 3 (trejų) iki 7 (septynerių) metų.
Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas KAL3 ir KAL2 nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, kaip minėta, atleistiesiems nuo baudžiamosios atsakomybės paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – viešųjų teisių atėmimą, o konkrečiai, teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas, atėmimą trejiems metams. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas tiek KAL3, tiek KAL2 aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę – viešųjų teisių atėmimą, įvertino tai, kad KAL3 ir KAL2 nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarė tyčia, pasinaudodami savivaldybės tarybos nario pareigomis ir siekdami turtinės naudos, jų veiksmai buvo sistemingi, truko ilgą laiko tarpą – ketverius metus, buvo padaryta didelė neturtinė žala, todėl sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas skirti BK 68¹ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – viešųjų teisių atėmimą. Įvertinęs tai, kad atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės nusikalto pirmą kartą, pirmosios instancijos teismas skyrė minimalų – trejų metų, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą.
Nors tiek KAL3, tiek KAL2 gynėjai apeliaciniuose skunduose dėsto argumentus, jog minėtos baudžiamojo poveikio priemonės KAL3 ir KAL2 paskirtos nepagrįstai ir nemotyvuotai, neįvertinus visų reikšmingų byloje nustatytų aplinkybių, su šiais argumentais sutikti, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju, nėra abejonių, jog KAL3 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai pateikė kitų asmenų apmokėtus degalų pirkimo kvitus bei jo paties suklastotas tarnybos nario išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, ataskaitas, pateikdamas 86 kvitus (laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini)) ir 27 ataskaitas (laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini)). Taip pat, nėra abejonių, kad KAL2 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai pateikė kitų asmenų apmokėtus degalų pirkimo kvitus bei jo paties suklastotas tarnybos nario išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, ataskaitas, pateikdamas 93 kvitus (laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini)) ir 28 ataskaitas (nuo (duomenys neskelbtini)). Iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų matyti, kad kitų asmenų apmokėti degalinių kasos kvitai buvo sąmoningai išrašomi KAL3 ir KAL2 vardais, nepaisant to, kad atitinkamų išlaidų degalams jie nepatyrė, ir pateikiami (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, tikslu gauti šių išlaidų kompensaciją, t. y. siekiant asmeninės naudos sau.
Dėl ginčijamos baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių atėmimo, skyrimo pagrįstumo, svarbu tai, jog tiek KAL3, tiek KAL2, visas tris jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleisti, padarė būdami valstybės tarnautojais – valstybės politikais, (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariais, kiekvienas jų turėdami valstybės politiko ir savivaldybės bendruomenės atstovo teises ir pareigas, taip piktnaudžiaudami jiems suteiktomis viešosiomis teisėmis. Šių aplinkybių neneigė ir patys KAL3 ir KAL2, savo kaltę pripažinę visiškai. Pažymėtina, jog atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės padarytos veikos yra tiesiogiai susijusios su naudojimusi viešosiomis teisėmis, einant (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narių pareigas, kurios jiems buvo suteiktos, o jomis atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės privalėjo naudotis sąžiningai. Kaip pagrįstai nurodoma Skundžiamame nuosprendyje, atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės veikė tiesiogine tyčia, tai yra jie suprato, kad būdami valstybės tarnautojais (valstybės politikais) naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais siekdami turtinės naudos, suklastojo ir panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus, tikslu apgaule užvaldyti savivaldybės tarybos nario veiklai skirtas lėšas, negalėjo nenumatyti, kad dėl tokio jų elgesio neišvengiamai atsiras arba realiai gali atsirasti pasekmės – turtinė žala ir didelė neturtinė žala (duomenys neskelbtini) savivaldybei bei norėjo taip veikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas nusikalstamų veikų padarymo mechanizmas reiškia, kad KAL3 ir KAL2 nusikalto ne atsitiktinai, o laisva valia patys pasirinko neteisėtą veikimo būdą, kuris truko pakankamai ilgą laikotarpį, pateikiant pakankamai didelį suklastotų dokumentų skaičių. Todėl apeliacinių skundų argumentai, jog baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas atleistiesiems nuo baudžiamosios atsakomybės buvo neargumentuotas, nepagrįstas konkrečiai tai baudžiamajai bylai aktualiomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, yra nepagrįsti. Taip pat nepagrįstas ir KAL3 gynėjo apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, kad Skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo nebuvo konstatuota, kad atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės nusikalstamas veikas padarė naudodamiesi viešosiomis teisėmis, kas yra būtina sąlyga skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, nes ši aplinkybė yra nustatyta byloje esančių įrodymų visuma.
KAL3 gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, jog baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra privalomas, tačiau, dėl šių skundo argumentų svarbu yra tai, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas įžvelgė pagrindą KAL3 ir KAL2 skirti baudžiamojo poveikio priemonę – viešųjų teisių atėmimą ir su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių atėmimo, skyrimo klausimą, plačiai ir nedetalizavo aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo argumentų, tačiau visiškai pagrįstai įvertino aplinkybę, kad KAL3 ir KAL2 tyčiniais, ilgą laiką trukusiais (KAL3 - laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini); KAL2 – laikotarpiu (duomenys neskelbtini)), sistemingais veiksmais padarė didelę neturtinę žalą (duomenys neskelbtini) savivaldybei ir valstybei, šis atvejis nebuvo atsitiktinis, o veiksmai truko ilgą laiką. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės reiškia, kad asmeniui buvo išreikštas pasitikėjimas, tačiau baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių atėmimo, skyrimu yra siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią panašioms nusikalstamoms veikoms. Ta aplinkybė, jog KAL3 ir KAL2 buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, esant BK 40 straipsnyje numatytiems pagrindams, nepaneigia baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo pagrįstumo ir fakto, jog jie padarė nusikalstamas veikas, piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis. Sutiktina, kad baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos individualiai, išanalizavus konkrečioje baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Tačiau pastebėtina, jog konkrečios situacijos faktinės aplinkybės Skundžiamame nuosprendyje buvo pakankamai plačiai analizuojamos. Vien tai, kad šios aplinkybės pakartotinai nebuvo išdėstytos Skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, kas itin akcentuojama apeliaciniuose skunduose, nesudaro pagrindo teigti, jog atleistiesiems nuo baudžiamosios atsakomybės skiriant ginčijamą baudžiamojo poveikio priemonę nebuvo įvertinta nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visuma. Nors apeliaciniuose skunduose teigiama, kad Skundžiamame nuosprendyje nebuvo pasisakyta dėl atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės atskirai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje tiek KAL3, tiek KAL2 padarytos nusikalstamos veikos, jų pobūdis, bylai reikšmingos aplinkybės bei juos charakterizuojantys duomenys iš esmės buvo panašūs, todėl tai nepaneigia fakto, kad ginčijama baudžiamo poveikio priemonė jiems buvo skirta pagrįstai.
Toliau analizuojant apeliacinių skundų argumentus, KAL3 gynėjas nurodo, jog šiuo atveju nėra aišku, kaip paskirta aptariama baudžiamojo poveikio priemonė – viešųjų teisių atėmimas, padės įgyvendinti bausmės paskirtį, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės yra skiriamos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, siekiant teisingumo ir prevencinių tikslų, kartu su bausme arba atleidus juos nuo baudžiamosios atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių atėmimo, taikymas yra itin aktualus korupcinio pobūdžio bylose, o veiksmingas jų taikymas padeda užkardyti tolimesnį nusikalstamų veikų darymą ateityje, taip pat užkerta kelią susikompromitavusiems asmenims eiti aukštas pareigas valstybės tarnyboje. Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – viešųjų teisių atėmimas, kuri apima tiek teisę būti išrinktam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas, tiek teisę būti paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas, yra skirta visiškai pagrįstai.
KAL3 gynėjas dėsto eilę argumentų, jog Skundžiamu nuosprendžiu KAL3 skirta baudžiamojo poveikio priemonė nebuvo įvertinta individualiai, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę - viešųjų teisių atėmimą, liko neįvertinta KAL3 asmenybė, o būtent, kad jis charakterizuojamas tik teigiamai, yra savo mieste gerbiamas ir išskirtinai nusipelnęs asmuo, viešųjų teisių atėmimas turės esminę reikšmę jo karjerai ir darbinei veiklai, o bausmės tikslai jau pasiekti. Iš esmės tapačius argumentus dėsto ir KAL2 gynėjas apeliaciniame skunde. Pastebėtina, jog visos šios aplinkybės jau buvo įvertintos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Skundžiamu nuosprendžiu įvertinta, jog atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės teisiami pirmą kartą, prisipažino ir gailėjosi dėl nusikalstamų veikų padarymo, jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, padarytą žalą (net didesnę) atlygino, taip pat, turi susiformavusias šeimines, socialines, darbines aplinkas, (duomenys neskelbtini) visuomenėje yra gerbiami asmenys, būtent todėl KAL3 ir KAL2 ir buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje numatytais pagrindais. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, į šiuos KAL3 ir KAL2 gynėjų argumentus, susijusius su palankiai vertintinais atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės šeiminiais, darbiniais, socialiniais ryšiais, teigiamai charakterizuojančiais duomenimis, atsižvelgta buvo. Nors baudžiamojoje byloje yra pateikti KAL3 ir KAL2 teigiamai charakterizuojantys duomenys, tačiau pastebėtina tai, kad KAL3 nusikalstamų veikų padarymo metu buvo išrinktas (duomenys neskelbtini), o KAL2 - (duomenys neskelbtini), kas reiškia, jog šiems asmenims buvo keliami itin aukšti elgesio standartai. Pritartina Skundžiamame nuosprendyje išdėstytiems argumentams, jog savo nusikalstamais veiksmais KAL3 ir KAL2 padarė didelę neturtinę žalą (duomenys neskelbtini) savivaldybei, nes buvo sumenkintas (duomenys neskelbtini) savivaldybės autoritetas visuomenėje. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės buvo saistomi pareigos laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo, viešajame gyvenime elgtis vadovaujantis pagarbos žmogui ir valstybei, sąžiningumo, padorumo, ir nesavanaudiškumo principais, o taip pat laikytis teisės aktų nuostatų. Taigi, apeliacinius skundus nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas buvo tinkamai individualizuotas, o pagrindo teigti, kad bausmės tikslai jau pasiekti, vien dėl to, kad atleistiesiems nuo baudžiamosios atsakomybės kilo neigiamos pasekmės jų visuomeniniame gyvenime, nėra. Šių išvadų nekeičia ir Skunde dėstomi argumentai dėl nuoširdžios atgailos, galimos karjeros baigties, kadangi atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės, atlikdami nusikalstamus veiksmus, žinojo, kad tokios pasekmės gali kilti. Tiek KAL3, tiek KAL2 veiksmai rodo, jog jie, suvokdami nusikalstamų veiksmų riziką ir pasekmes jų tolimesnei karjerai, darbinei veiklai, sąmoningai ignoravo pareigą elgtis teisėtai ir socialiai atsakingai. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra pasisakyta, kad siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų ir nuo jų atgrasyti kaltininkus nusveria jų patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2024 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119-719/2024).
Šių išvadų nekeičia ir apeliaciniuose skunduose akcentuojamos aplinkybės dėl atlygintos turtinės žalos (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, jau praėjusio ilgo laikotarpio nuo nusikalstamų veikų padarymo. Pastebėtina, kad žalos atlyginimas yra būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga. Ta aplinkybė, kad atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės atlygino padarytą turtinę žalą (duomenys neskelbtini) savivaldybei, kiekvienas jų atlygindami net didesnę sumą, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, padarytai neturtinei žalai (duomenys neskelbtini) savivaldybei ir valstybei, sąlyginai yra nedidelė, iš esmės nešalina jų atsakomybės dėl nusikalstamų veikų padarymo. Ta aplinkybė, kad, gynėjų teigimu, jau praėjo ilgas laikotarpis nuo jų nuskalstamų veikų padarymo, taip pat nėra pagrindas asmenis, padariusiems nusikalstamas veikas piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis, šios baudžiamojo poveikio priemonės neskirti. KAL3 apeliacinio skundo argumentai, jog ir valstybės kaltintojas siūlė atleistiesiems nuo baudžiamosios atsakomybės skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, taip pat nepagrįsti, nes prokuroras 2026 m. kovo 25 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu prašė KAL3 ir KAL2 skirti ir ginčijamą baudžiamojo poveikio priemonę – viešųjų teisių atėmimą ir plačiai argumentavo tokį prašymą (t. 54, b. l. 171-190). Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad ši aplinkybė nėra reikšminga, nes baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra išimtinai teismo diskrecija. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nagrinėjamoje situacijoje, kai padaryti korupcinio pobūdžio nusikaltimai, siekiant asmeninės naudos sau, nepadės įgyvendinti bausmės paskirties. KAL3 gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog KAL3 dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra ribojama pasyvioji rinkimų teisė, tačiau pastebėtina, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė – viešųjų teisių atėmimas, skirta 3 metams, kas reiškia, jog suėjus šiam terminui, asmenims nėra užkertamas kelias toliau tęsti jų politinę karjerą.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, KAL3 ir KAL2 paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – viešųjų teisių atėmimas, o konkrečiai - teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas, atėmimas, visa apimtimi, paskirta visiškai pagrįstai. Paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė neabejotinai padės įgyvendinti bausmės paskirtį, kurios vienas iš tikslų yra atimti ar apriboti atleistiesiems nuo baudžiamosios atsakomybės galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei taisomai veiks juos, taip pat užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms, atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenybėms, taip pat atitinka aktualią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-7-119-719/2024, 2K-39-628/2026). Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - viešųjų teisių atėmimo, trukmė nustatyta įvertinus tai, kad KAL2 ir KAL3 teisiami pirmą kartą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ši trukmė yra pakankama bei proporcinga siekiamiems baudžiamojo poveikio priemonių taikymo tikslams (BK 67 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis, 68¹ straipsnio 1, 2, 3 dalys). Byloje taip pat nėra aplinkybių, leidžiančių manyti, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas atleistiesiems nuo baudžiamosios atsakomybės aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl, įvertinus visas paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad Skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra pagrįstas.
Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014, Nr. 2K-107-746/2015, Nr. 2K-572-139/2015, Nr. 2K-10-976/2016, Nr. 2K-43-697/2018).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, visiškai pagrįstai atleistiesiems nuo baudžiamosios atsakomybės paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – viešųjų teisių atėmimą. Dėl to Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. gegužės 11 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas ir apeliaciniai skundai atmetami.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės KAL3 ir KAL2 gynėjų advokatų Remigijaus Merkevičiaus ir Žygimanto Rutkausko apeliacinius skundus atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.