Panevėžio apygardos teismo nutartis

2026-11-04 · Civilinė byla Nr. 2S-742-425/2026

Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-04
Bylos Nr.
2S-742-425/2026
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02102-2026-7
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Laimantas Misiūnas
Pareiškėjas
D. Š.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, Aktiva Finance Group OÜ, „GC Core"

Civilinė byla Nr. 2S-742-425/2026Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02102-2026-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.6.1.; 3.5.18.; 3.5.21.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 4 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. Š. pareiškimą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. K., PlusPlus OU Lietuvos filialas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Aktiva Finance Group OU, UAB „GC Core“.Teismas n u s t a t ė :Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.Ginčo esmėPareiškėjas D. Š. kreipėsi į antstolį su skundu, prašydamas nedelsiant panaikinti sprendimą dėl 0 Eur neareštuojamos sumos, nustatyti neareštuojamą sumą pagal galiojančius teisės aktus. Nurodė, kad jo atžvilgiu vykdomose bylose buvo nustatyta 468 Eur neareštuojama suma, tačiau vėliau ji buvo panaikinta ir šiuo metu nustatyta 0 Eur. Dėl to neturi galimybės disponuoti jokiomis lėšomis ir užtikrinti būtinųjų gyvenimo poreikių. Paaiškino, kad į antstolį kreipėsi ne vieną kartą, tačiau situacija nėra išspręsta. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal CPK 689 straipsnio 6 dalį, išieškojimas gali būti vykdomas tik iš lėšų, viršijančių minimalių vartojimo poreikių dydį (MVPD), todėl nustatyta 0 Eur suma pažeidžia teisės aktus. Antstolis patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 3 dalimi, skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.Nurodė, kad antstolio R. K. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš D. Š., vykdomosiose bylose nustatyta, kad skolininkas vykdo individualią veiklą, skolininkui ne kartą buvo išaiškinta, kad dėl laisvai disponuojamos sumos (toliau – ir LDS) nustatymo būtina pateikti dokumentus ir banko išrašą, kad būtų tinkamai ir teisingai nustatyta laisvai disponuojama suma. 2026 m. kovo 31 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio kontora informavo skolininką, kad skolininkas D. Š. pateiktų informaciją apie gaunamas pajams ir būtų nustatyta teisinga LDS. Paaiškino, kad vykdant išieškojimą ir kreditorių prašymus dėl antros pakopos pensijų susigrąžinimo, iš kurios galimas išieškojimas, skolininkui nepateikus informacijos apie gaunamas pajamas sąskaitos yra areštuotos ir nustatytas 0 Eur LDS. Nurodė, kad jei į skolininko sąskaitą gaunamos pajamos, iš kurių pagal įstatymą negalima išieškoti (pvz., vaiko pinigus, tam tikras pašalpas), privaloma per 14 dienų pateikti antstoliui tai įrodančius dokumentus, kad jis šias lėšas atblokuotų. Patvarkyme nurodyta, kad vykdomojoje byloje laisvai disponuojama suma nustatoma siekiant užtikrinti, kad skolininkui liktų lėšų būtiniausiems poreikiams tenkinti, nors jo sąskaitos ir yra areštuotos; jei antstolis turi duomenų apie skolininko gaunamas socialines išmokas ar darbo užmokestį, jis privalo nustatyti LDS, kuri atitiktų šių pajamų dydį (arba jų dalį, kurios negalima išieškoti), jei sąskaita areštuota ir LDS nenustatyta arba ji per maža, skolininkas turi per 14 dienų pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius lėšų kilmę (pvz. pažymą apie gaunamą algą ar socialinę išmoką). Taip pat nurodė, kad LDS dažniausiai atitinka skolininko kas mėnesį gaunamų socialinės paskirties lėšų dydį arba pragyvenimui paliekamą jo pajamų dalį pagal CPK 689 straipsnį, tačiau, šiuo konkrečiu atveju, joks išieškojimas iš skolininko lėšų nėra vykdomas, nes jų sąskaitoje nėra.Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėŠiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2026 m. gegužės 18 d. nutartimi skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.Teismas nustatė, kad antstolis, vadovaudamasis teisiniu reguliavimu, atliko tinkamus išieškojimo veiksmus ir pagrįstai nustatė 0 Eur sumą, kuria gali disponuoti skolininkas per vieną mėnesį, kadangi antstolis neturi duomenų apie tai, jog kokios nors lėšos, iš kurių išieškojimas negalimas, yra gaunamos į sąskaitą bei nustatė, kad jokios lėšos į sąskaitą apskritai negaunamos. Nurodė, kad skolininkas privalo vykdyti kitas CPK jam numatytas pareigas (CPK 644 straipsnio 7 punktas) ir nustatė, kad skolininkas yra informuotas apie duomenis, kuriuos reikalinga pateikti antstoliui norint, kad būtų nustatyta suma, kuria gali disponuoti skolininkas per vieną mėnesį, tačiau tokių veiksmų neatlieka, todėl antstolis neturi pareigos nustatyti nurodytą sumą. Be to, nurodė, kad, bylos duomenimis, jokios lėšos į sąskaitą apskritai nepateko ir nepatenka, todėl nėra pagrindo spręsti ir dėl skolininko disponuotinos sumos nustatymo. Teismas konstatavo, kad nustatytas teisinis reguliavimas skirtas apsaugoti skolininko pajamas, iš kurių negalima išieškoti, o ne tam, kad skolininkas galėtų naudotis tam tikromis el. paslaugomis, susijusiomis su elektroninių mokėjimo priemonių naudojimu. Paties skolininko nežinia iš kur gautos ir įneštos į banko sąskaitą lėšos, neatitinkančios įstatymo nustatytų kriterijų lėšoms, iš kurių neišieškoma, nėra apsaugotos nuo išieškojimo ir išieškojimas iš jų būtų galimas. Teismas darė išvadą, kad skundžiami antstolio veiksmai yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo tenkinti skundą. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiAtskiruoju skundu pareiškėjas D. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nutartį, įvertinti naujai paaiškėjusias aplinkybes, įskaitant individualios veiklos nutraukimą bei oficialius VMI duomenis apie negautas pajamas, iš naujo spręsti klausimą dėl proporcingos laisvai disponuojamos sumos nustatymo.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė aplinkybe, kad skolininkas vykdo individualią veiklą ir, galbūt, gauna pajamas, o šiuo metu individuali veikla yra oficialiai nutraukta, tai patvirtina pridedama VMI pažyma. Pateikta 2025 metų pajamų deklaracija patvirtina, kad pajamų pareiškėjas negavo – deklaruota 0,00 Eur pajamų mokesčio suma, banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad realių reguliarių pajamų negaunama, pareiškėjas yra bedarbis, neturi darbo santykių ir nebevykdo jokios individualios veiklos. Nepaisant to, palikta 0 Eur laisvai disponuojama suma, dėl ko praktiškai pareiškėjas negali pilnavertiškai naudotis bankine sistema bei atlikti būtinų kasdienių atsiskaitymų. Be to, apeliantas turi mažametį vaiką, todėl kasdieniai atsiskaitymai yra būtini, o dėl nustatyto 0 Eur LDS susiduriama su realiais sunkumais atliekant kasdienius mokėjimus elektroninėmis priemonėmis.Nurodo, kad laisvai disponuojamos sumos institutas skirtas užtikrinti minimalių žmogaus poreikių tenkinimą bei proporcingą skolininko teisių apsaugą vykdymo procese. Vien formalus anksčiau vykdytos individualios veiklos faktas negali būti pakankamas pagrindas nustatyti 0 Eur LDS, kai oficialūs dokumentai patvirtina, kad pajamos faktiškai nėra gaunamos. Mano, kad šiuo metu nustatyta 0 Eur laisvai disponuojama suma yra neproporcinga ir neatitinka realios mano finansinės padėties.Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo priimti procesinį sprendimą teismo nuožiūra.Teigia, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai, todėl antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas (skolininkas) yra antstolio informuotas apie duomenis, kuriuos reikalinga pateikti antstoliui, norint, kad būtų nustatyta suma, kuria gali disponuoti skolininkas per vieną mėnesį, tačiau tokių veiksmų neatlieka, todėl pareiškėjo skundas neturėtų būti vertinamas kaip pagrįstas.Apeliacinio teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybėsBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Dėl pateiktų įrodymųCPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti įrodymai neturės reikšmės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. Svarbu ir tai, kad apeliantas apskritai nesuformulavo ir nepagrindė prašymo priimti teikiamus naujus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį ir kartu su atskiruoju skundu teikiamų įrodymų į bylą nepriima, tuo pačiu sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.Dėl antstolio veiksmųNagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas skundas dėl antstolio veiksmų, netenkinant prašymo nustatyti laisvai disponuojamą sumą, teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje nustatyta, kad antstolio R. K. žinioje yra 8 vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš D. Š.. Šiuo metu yra areštuotos skolininko sąskaitos ir nustatyta 0 Eur laisvai disponuotina suma. Nors skolininkas prašė antstolio nustatyti laisvai disponuojamą sumą, nes anksčiau buvo nustatyta 468 Eur disponuojama suma, antstolis prašymų netenkino iš esmės skolininkui nurodęs, kad skolininkas turi pateikti antstoliui informaciją apie gaunamas pajamas. Skundžiama nutartimi teismas, nurodęs nagrinėjamam klausimui taikytiną teisinį reglamentavimą, pripažino antstolio veiksmus teisėtais, nes skolininkas yra informuotas apie duomenis, kuriuos reikalinga pateikti antstoliui, norint, kad būtų nustatyta suma, kuria gali disponuoti skolininkas per vieną mėnesį, tačiau pats skolininkas tokių veiksmų neatlieka. Be to, teismas nustatė, kad jokios lėšos į sąskaitą apskritai nepateko ir nepatenka, todėl nėra pagrindo spręsti ir dėl skolininko disponuotinos sumos nustatymo.Nors atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė aplinkybe, kad jis vykdo individualią veiklą ir, galbūt, gauna pajamas, atkreiptinas dėmesys, kad tokios aplinkybės skundžiamoje nutartyje nėra konstatuotos. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkas negauna jokių konkrečių pajamų, todėl sprendė, kad nėra ir pagrindo nustatyti laisvai disponuotiną pinigų sumą, su kuo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.CPK 689 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis <...> vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS šio kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje gavus visus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytiems nurodymams vykdyti reikalingus duomenis, piniginės lėšos, viršijančios pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą apskaičiuotą minimalių vartojimo poreikių dydį, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir šio Kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirstomos pagal reikalavimų patenkinimo eilę ir reikalaujamos sumos elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiamos į kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigas nurodymams vykdyti. Tai reiškia, kad iš lėšų, neviršijančių minimalių vartojimo poreikių dydžio sumos, skolos neišieškomos. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 16.3. punktu, tik skolininkui, kurio lėšos areštuotos, per 14 dienų nuo antstolio nurodymo laikinai areštuoti pinigines lėšas įregistravimo Turto arešto aktų registre dienos pateikus antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, antstolis gali pakeisti pirmiau į PLAIS pateiktą nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, jame nurodo sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, ir panaikinti į Turto arešto aktų registrą pateiktą nurodymą laikinai areštuoti pinigines lėšas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 825 patvirtinto Sumų, kurias draudžiama išieškoti iš kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančių lėšų, nustatymo ir taikymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5.5.1 punktu, jeigu nurodymo teikėjas, teikdamas apribojimo ar nurašymo nurodymą, turi duomenų, kad į skolininko sąskaitą, su kuria susijęs nurodymas, pervedamos lėšos, iš kurių išieškoti draudžia teisės aktai, jis kartu su apribojimo ar nurašymo nurodymu PLAIS pateikia neišieškomos sumos nustatymo nurodymą, kuriame nurodo neišieškomą sumą, užtikrinančią, kad kiekvieną kalendorinį mėnesį skolininkas galėtų disponuoti lėšomis, iš kurių išieškoti draudžia teisės aktai, bet ne mažesnėmis nei nurodymo pateikimo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis. Pagal Aprašo 6 punktą neišieškoma suma nustatoma kalendoriniam mėnesiui ir galioja nuo neišieškomos sumos nustatymo nurodymo pateikimo kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai dienos ir kiekvieną kitą mėnesį tol, kol neišieškomos sumos nustatymo nurodymas nepakeičiamas arba visi apribojimo ar nurašymo nurodymai įvykdomi ar atšaukiami. Kitokių pagrindų nustatyti laisvai disponuojamų lėšų sumą areštuotoje sąskaitoje vykdymo procesą reglamentuojantys teisės aktai nenustato. Atkreiptinas dėmesys, kad kai antstolis nustato laisvai disponuojamą sumą, ji yra tokio dydžio, kiek išmokų, kompensacijų ar pašalpų asmuo gauna. Šia suma sąskaitos savininkas gali naudotis vieną kalendorinį mėnesį (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-152-866/2025). Be to, laivai disponuojama suma gali būti ir darbo užmokesčio dalis, kurią išieškoti draudžia įstatymas.Nagrinėjamu atveju, iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų, šios bylos duomenų nenustatyta aplinkybių, kad būtų areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, nenustatyta, kad apeliantas gautų atitinkamų pajamų ir jos būtų neleistinai, pažeidžiant teisinį reglamentavimą, nurašomos nuo areštuotų skolininko sąskaitų. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jis realių reguliarių pajamų negauna, yra bedarbis, neturi darbo santykių ir nebevykdo jokios individualios veiklos, tačiau nenurodo kokias pajamas (išmokas ar kitokio pobūdžio įplaukas) ketina gauti, kokioms piniginėms lėšoms turi būti taikomi išieškojimo apribojimai, kai paties apelianto teigimu jokių piniginių lėšų nėra gaunama ir neplanuojama gauti. Iš skundo antstoliui ir atskirojo skundo nėra aišku, kokias pinigines lėšas skolininkas planuoja naudoti savo būtinųjų poreikių tenkinimui.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad antstolio patvarkyme, kuriuo atsisakyta tenkinti skolininko skundą dėl antstolio veiksmų, yra aiškiai ir motyvuotai nurodyta kokiu atveju yra nustatoma laisvai disponuojama suma, t. y. jei antstolis turi duomenų apie skolininko gaunamas socialines išmokas ar darbo užmokestį, jis privalo nustatyti laisvai disponuojamą sumą, kuri atitiktų šių pajamų dydį (arba jų dalį, kurios negalima išieškoti). Tokiu atveju, skolininkas, vykdydamas pareigą bendradarbiauti su antstoliu, siekdamas naudotis atitinkama jo poreikius užtikrinančia (įstatymo leidžiama) pinigų suma, privalo teikti antstoliui reikalingus duomenis apie gaunamas pajamas, įplaukų į sąskaitas pobūdį ir pan. Antstoliui neturint duomenų apie skolininko bet kokio pobūdžio pajamas, piniginių lėšų įplaukas į sąskaitą, nėra pagrindo laisvai disponuojamos sumos nustatymui. Pasikeitus duomenims apie skolininko gaunamas pajamas ir antstoliui šiuos duomenis turint, antstolis privalės nustatyti laisvai disponuojamą sumą, kurios tikslas – užtikrinti socialiai remiamų ir dirbančių skolininkų interesus (automatizuotai dengiant skolas iš lėšų sąskaitoje, asmeniui paliekant dalį pinigų būtiniausiems poreikiams tenkinti).Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia antstolio veiksmų teisėtumo. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismasn u t a r i a :Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Teisėjas Laimantas Misiūnas