Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Bylos Nr. 1S-520-1243/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34055-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.16.2.12; 2.12.3; 2.12.4 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 4 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Juozapavičius, nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo kaltinamojo A. D. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. spalio 7 d. nutarties, kuria laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo A. D. turtui pratęstas šešiems mėnesiams nuo 2026 m. spalio 9 d. iki 2027 m. balandžio 9 d.Teisėjas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,n u s t a t ė:Nagrinėjamo klausimo esmėVilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. D. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su A. K., V. V. bei pagal nusikalstamos veikos modelį veikusiu N. K. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio tvarka), dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti, sutarė ir neteisėtai gamino, įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, kurias planavo realizuoti Airijos Respublikoje:Ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, tačiau iki 2023 m. rudens A. K., pasiūlius A. D. ir V. V. Lietuvos Respublikoje gaminti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 9 kg alprazolamo ir nordazepamo, kurį N. K. kontrabandos būdu turėtų pergabenti ir realizuoti parduodamas Airijoje, A. D., V. V. ir N. K., veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, sutikus, organizuotos grupės nariai iš anksto pasiskirstė užduotimis bei įgyvendino nusikalstamą sumanymą: A. K. buvo atsakingas už psichotropinių medžiagų – 9 kg alprazolamo ir nordazepamo dalinį finansavimą, įgijimą, perdavimą tolesniam realizavimui, informacijos apsikeitimą tarp organizuotos grupės narių, A. D. ir V. V., turėdami technines galimybes, – už labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų – 9 kg alprazolamo ir nordazepamo pagaminimą, N. K. – už šių psichotropinių medžiagų pagaminimui reikiamų medžiagų gavimo dalinį finansavimą bei realizavimą Airijoje.N. K., veikdamas pagal organizuotos grupės narių susitarimą 2023 m. rudens laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytose vietose – (duomenys neskelbtini) mieste, per du kartus perdavė A. K. pinigines lėšas – 25 000 Eur, po mėnesio dar 19 000 eurų, prie šių pridėjęs savo dalį, o būtent 25 000 Eur, bendrai sumoje 69 000 Eur, kurie buvo skirti perduoti A. D. ir V. V. labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų – 9 kg alprazolamo ir nordazepamo pagaminimui reikiamų medžiagų įgijimui. Laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 31 d. iki 2024 m. gegužės 17 d. N. K. priėmus sprendimą atsisakyti dalyvauti minėtos organizuotos grupės nusikalstamoje veikoje, siekiant neteisėtai gaminti, įgyti, laikyti, gabenti ir Airijoje realizuoti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 9 kg alprazolamo ir nordazepamo, tačiau apie tokį sprendimą nežinant A. K., pastarasis 2024 m. gegužės mėnesio pabaigoje mobiliojo ryšio telefone įdiegta programėle „Signal“, kur užsiregistravęs „A. V.“ vartotojo vardu, kreipėsi į N. K., turėdamas tikslą, susitikti ir tęsti organizuotos grupės veiksmus. Po to, N. K. kreipėsi į policijos pareigūnus, išreiškė norą padėti atskleisti kitų asmenų daromas įstatymu uždraustas nusikalstamas veikas ir nuo 2024 m. birželio 6 d. atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.Tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2024 m. liepos 3 d. A. D. ir V. V. pagamino labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, kurios sudėtyje yra 962,774 g alprazolamo, kurio koncentracija 96,5 proc., bei nenustatytą kiekį nordazepamo, kurį V. V. savo darbo vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), perdavė A. K., po to, pastarasis 2024 m. liepos 3 d. apie 11.00 val. automobiliu „MAZDA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šias medžiagas, kaip pavyzdinį gaminį, atgabeno prie restorano „Brunch Cafe“, (duomenys neskelbtini), bei perdavė pagal nusikalstamos veikos modelį veikusiam N. K., po to šis tą pačią dieną minėtas medžiagas perdavė ikiteisminį tyrimą atliekantiems policijos pareigūnams.Realizuodamas nusikalstamos veikos planą, 2024 m. rugsėjo 11 d. A. K. mobiliojo ryšio telefone įdiegta programėle „Signal“ susisiekė su pagal nusikalstamos veikos modelį veikusiu N. K., paaiškinęs, kad būtina skubiai perduoti 35 000 eurų, kaip garantiją, jog būtų tęsiama labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – 8 kg alprazolamo gamyba, bei nurodė šias pinigines lėšas perduoti per apie nusikalstamą veiką nežinančią jo motiną A. K., pinigus nugabenant į jos darbo vietą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Po to N. K. 2024 m. rugsėjo 13 d. nuvykęs nurodytu adresu – 35 000 eurų perdavė A. K. motinai A. K., kuri tą pačią dieną šiuos pinigus perdavė atvykusiam V. V.. Tęsdami nusikalstamą veiką A. D. ir V. V., naudodami UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), įrangą pagamino ir supakavo į dvi plastikines talpas „M. G.“ labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos alprazolamo (vienoje talpoje 1838, 58 g, kitoje – 1905, 795 g alprazolamo, kai alprazolamo koncentracija yra atitinkamai 92, 18 proc. ir 95, 25 proc.), kurią įdėtą į plastikinį maišą, V. V. 2024 m. spalio 21 d. apie 8.35 val. automobiliu „Peugeot Expert Travel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), nugabeno ir pagal iš anksto sutartą planą paliko paštomate „LP EXPRESS“ bei SMS žinute perdavė paštomate paliktos siuntos durelių PIN kodą į N. K. turimą mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA TA-1557“, kurį iš anksto tam tikslui buvo įteikęs A. K. per savo motiną A. K., su įstatyta operatoriaus „PILDYK“ SIM kortele. Po to N. K., paėmęs minėtą siuntą, ją perdavė ikiteisminį tyrimą atliekantiems policijos pareigūnams. Tokiu būdu A. D., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su A. K., V. V. bei pagal nusikalstamos veikos modelį veikusiu N. K., dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti, turėdamas tikslą parduoti Airijoje, laikotarpiu nuo 2023 m. rudens iki 2024 m. spalio 21 d. neteisėtai gamino, įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – mažiausiai 4 707,149 g grynojo kiekio alprazolamo ir nenustatytą kiekį nordazepamo, kurias rengėsi realizuoti Airijoje.Be to, A. D. kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: ne vėliau kaip iki 2024 m. spalio 21 d. nenustatytu būdu įgijo ir savo darbo vietoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), ant darbo stalo neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, chaki spalvos stiklo buteliuke laikė gelsvą birią medžiagą, kurios sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – DMT, kurio masė yra 0,842 g, o taip pat plastikiniame mėgintuvėlyje laikė 0,905 g baltos spalvos birią medžiagą, kurios sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,673 g (74,3 proc.), kol 2024 m. spalio 21 d. atliktos kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.A. D. taip pat kaltinamas pagal BK 262 straipsnį už tai, kad neteisėtai rengė psichotropinės medžiagos gamybos instrukciją, o būtent: jis ne vėliau kaip iki 2024 m. spalio 21 d. ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje ant dviejų A4 formatų lapų savo ranka, nuosekliai, nurodydamas reikalingus reagentus, įrangą, reakcijos atlikimo eigą, schemą, naudotinus įrenginius, aprašęs gamybos būdą (sintezę), parengė instrukciją psichotropinės medžiagos – metamfetamino gamybai, iki kol ją 2024 m. spalio 21 d. atliktos kratos metu jo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė policijos pareigūnai.Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2025 m. balandžio 9 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. D. turtui: piniginėms lėšoms – 228 350 Eur, paimtoms kratos A. D. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu, nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant naudotis, valdyti ir disponuoti piniginėmis lėšomis. Turto saugotojas – Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas – turto konfiskavimui/grąžinimui užtikrinti. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. D. priklausančioms piniginėms lėšoms – 228 350 Eur terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas, paskutinį kartą – Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi šešiems mėnesiams nuo 2026 m. balandžio 9 d. iki 2026 m. spalio 9 d., uždraudžiant šias pinigines lėšas valdyti, naudoti ir disponuoti.Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2026 m. spalio 7 d. nutartimi šešių mėnesių laikotarpiui – nuo 2026 m. spalio 9 d. iki 2027 m. balandžio 9 d., siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir (ar) išplėstinį turto konfiskavimą, pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas A. D. nuosavybės teise priklausančioms piniginėms lėšoms – 228 350 Eur, paimtoms kratos metu, paliekant Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2025 m. balandžio 9 d. nutarimu nustatytas sąlygas.Skundo aukštesniajam teismui argumentaiKaltinamojo A. D. gynėjas M. Dūda skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. spalio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. D. turtui – 228 350 Eur piniginėms lėšoms ir jas grąžinti A. D.. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnis laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą sieja su konkrečiu pagrindu, o ne su tikslingumu, todėl teismas turėjo nurodyti, kokie bylos duomenys patvirtina galimą šių konkrečių lėšų konfiskavimą. Be to, pagal BPK 11 straipsnio 1 dalį ir 151 straipsnio 8 dalį priemonės būtinumą turi pagrįsti ją taikanti institucija, todėl reikalavimas, kad priemonės pagrindą paneigtų kaltinamasis, perkelia jam naštą, kurios įstatymas nenumato. Neįvertinti liko taip pat ir kaltinamojo posėdyje duoti paaiškinimai, kad lėšos yra pagrįstos ir deklaruotos. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas tik juos atpasakojo, tačiau nenurodė, kodėl jais nesivadovauja ir kokie bylos duomenys jiems prieštarauja. Sutiktina, kad sprendžiant dėl procesinės prievartos priemonės nesprendžiamas kaltės klausimas, tačiau tai savaime nereiškia, kad galima nevertinti, ar egzistuoja pats procesinės prievartos priemonės pagrindas. Ši procesinės prievartos priemonė gali būti panaikinta paaiškėjus priežastims, dėl kurių jos taikymas būtų netikslingas, o tai neįmanoma nevertinant faktinių duomenų. Skundžiamos nutarties išvada, kad priemonės pagrindas nėra išnykęs, grindžiama vien inkriminuojamų veikų skaičiumi, sunkumu, savanaudiškomis paskatomis ir bendrininkavimo forma. Nė viena iš šių aplinkybių nepaverčia kaltinamojo namuose rastų pinigų nusikalstamos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu. Kaltinime minėtos dvi sumos: 1) 69 000 Eur, kuriuos 2023 metų rudenį N. K. neva perdavė A. K.; 2) 35 000 Eur, kuriuos 2024 m. rugsėjo 13 d. N. K., veikdamas pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, perdavė A. K. motinai, o ši – V. V.. Dėl pirmosios sumos kaltinime nurodyta tik tai, kad ji buvo skirta perduoti, tačiau nėra teiginio, kad šios lėšos buvo perduotos kaltinamajam. Antrosios sumos kupiūrų serijiniai numeriai buvo užfiksuoti 2024 m. rugsėjo 13 d. apžiūros protokole Nr. IBPS-V-2579612-24. Visos kaltinamojo gyvenamojoje vietoje paimtos lėšos buvo sutikrintos su šiuo protokolu. 2024 m. spalio 22 d. apžiūros protokolu Nr. IBPS-V-2902110-24 nustatyta, kad iš 22 vakuumuotų paketų, kuriuose buvo 235 000 Eur, sutapo tik paketo Nr. 4 kupiūros – 10 000 Eur, kurie buvo atskirti ir supakuoti atskirai, o likusiuose 225 000 Eur sutapimų nerasta. 2024 m. spalio 23 d. apžiūros protokolu Nr. IBPS-V-2905260-24 sutapimų nenustatyta ir tarp likusių 3350 Eur. Apribota 228 350 Eur suma – tai būtent šių dviejų dalių suma (225 000 Eur ir 3 350 Eur). Tad laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas tiksliai tai lėšų daliai, kurios ryšio su kaltinime aprašytais pinigų perdavimais pats ikiteisminis tyrimas nenustatė. Atskirti 10 000 Eur nėra nei skundžiamos nutarties, nei šio skundo dalykas. 228 350 Eur negali būti laikomi inkriminuojamų veikų rezultatu. Pagal kaltinimą psichotropinės medžiagos 2024 m. liepos 3 d. ir 2024 m. spalio 21 d. buvo perduotos pagal imitavimo modelį veikusiam asmeniui, o šis jas perdavė policijos pareigūnams. Esant šioms aplinkybėms, 228 350 Eur konfiskavimas pagal BK 72 straipsnį būtų įmanomas tik nustačius faktus, kurių kaltinime nėra. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl toks konfiskavimas reikštų kaltinimo ribų peržengimą.Skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nėra pasisakyta apie antrą procesinės prievartos priemonės pagrindą – išplėstinį turto konfiskavimą. Tam, kad apribojimas šiuo pagrindu būtų teisėtas, turi būti bent pirminių duomenų apie turto ir teisėtų pajamų neatitikimą. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų nenurodė nei prokuroras, nei skundžiamą nutartį priėmęs teismas. Procesinė prievartos priemonė buvo paskirta ir pratęsta būtent tam, kad būtų nustatyta rastų pinigų tikroji kilmė, galimas neteisėtas praturtėjimas ir kitos tyrimui reikšmingos aplinkybės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi nurodė, kad lėšų kilmė privalo būti patikrinta ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminis tyrimas baigtas, tačiau 2026 m. sausio 12 d. kaltinamajame akte nėra jokių duomenų apie kaltinamojo turto ir pajamų neatitikimą, o kaltinimas dėl neteisėto praturtėjimo ar nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo jam nepareikštas. Priešingai byloje esantys duomenys patvirtina piniginių lėšų teisėtumą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pateikė savo 2020-2023 metų pajamų mokesčio deklaracijų nuorašus, savo sugyventinės R. G. metinių pajamų deklaracijų nuorašus, tėvo testamentą ir kitus dokumentus. Pačiame kaltinamajame akte užfiksuoti jo parodymai, kad vidutinės mėnesinės pajamos atskaičius mokesčius siekia apie 10 000 Eur. O kratos metu rasti pinigai yra uždirbti, iš dalies paveldėti iš tėvo ir deklaruoti. Esant tokio dydžio pajamoms, 228 350 Eur atitinka maždaug dvejų metų pajamas, todėl nėra pagrindo teigti apie turto neproporcingumą teisėtoms pajamoms. Nagrinėjamoje byloje nėra kaltinamojo pajamų, turto ir išlaidų analizės, pagal kurią išlaidos viršytų pajamas, kaltinime nenurodyta, kad jis sistemingai gavo pajamų iš nusikalstamos veiklos, o kaltinime aprašytos psichotropinės medžiagos buvo perduotos pagal imitavimo modelį veikusiam asmeniui ir nerealizuotos. Piniginės lėšos iš kaltinamojo paimtos 2024 m. spalio 21 d., pats laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas nuo 2025 m. balandžio 9 d., tačiau skundžiama nutartimi nustatyto termino pabaigoje – 2027 m. balandžio 9 d. – laikinas nuosavybės teisių apribojimas bus trukęs dvejus metus, o faktinis lėšų netekimas – beveik pustrečių metų. Kuo ilgiau taikoma procesinė prievartos priemonė, tuo svaresni turi būti ją pateisinantys duomenys, tačiau skundžiamoje nutartyje jie liko tie patys, kaip ir procesinės prievartos priemonės skyrimo dieną. Net ir vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutarties 12 punkte nurodyta prielaida, kad nusikalstamos veikos planui įgyvendinti galimai buvo perduodami pinigai, kaltinime minėtos sumos yra kelis kartus mažesnės už apribotąją: 35 000 Eur kupiūros buvo žymėtos ir jų tarp apribotų lėšų nėra, o 69 000 Eur buvo skirti dviem asmenims. Taigi visiškas 228 350 Eur apribojimas, neįvertinus jo atitikties galimo konfiskavimo apimčiai, bet kuriuo atveju yra akivaizdžiai perteklinio pobūdžio. Atsiliepimų į skundą negauta.Aukštesniojo teismo argumentai ir išvadosKaltinamojo A. D. gynėjo M. Dūdos skundas atmetamas.Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateiktais baudžiamosios bylos duomenimis, atsižvelgęs į kaltinamojo A. D. gynėjo skundo argumentus ir apygardos teismo nutarties motyvus, daro išvadą, jog apygardos teismo sprendimas pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo turtui – 228 350 Eur piniginėms lėšoms priimtas teisingai įvertinus teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo reikalingumu ir proporcingumu, taip pat tinkamai pritaikius BPK nuostatas, reglamentuojančias laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindus ir sąlygas bei nenukrypus nuo nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamos praktikos. Pagrindo tenkinti kaltinamojo gynėjo skundą ir panaikinti kaltinamajam A. D. taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą aukštesnysis teismas neįžvelgia. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma, esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų. Laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Taip pat svarbu, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas nepasitvirtinus įtarimui arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla, o baudžiamosiose bylose dėl sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 151 straipsnio 6 ir 7 dalys).Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas A. D. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rastoms piniginėms lėšoms buvo pratęstas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir (ar) išplėstinį turto konfiskavimą. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas bet kokio pavidalo turtas, kuris yra baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Baudžiamajame įstatyme numatyta ir tai, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 723 straipsnio 1 dalį išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Atsižvelgiant į tokias imperatyvaus pobūdžio BK nuostatas, akivaizdu, kad tiek turto konfiskavimas, tiek išplėstinis turto konfiskavimas daugeliu atveju yra privalomas ir teismų praktikoje netaikomas tik tuomet, kai šių baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams.Vilniaus apygardos teismui perduotoje nagrinėti baudžiamojoje byloje A. D. yra kaltinamas padaręs nusikaltimus, nustatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 262 straipsnyje. Pažymėtina, kad pagal kaltinamąjį aktą A. D., veikdamas organizuota grupe su kitais asmenimis, kurie iš anksto pasiskirstę vaidmenimis ir vykdydami koordinuotus veiksmus, siekdami nusikalstamai praturtėti, sutarė ir neteisėtai gamino, įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, kurias planavo realizuoti Airijos Respublikoje, ir siekiant įgyvendinti nusikalstamos veikos planą šioms psichotropinėms medžiagoms galimai buvo perduodami pinigai. Taip pat A. D. kaltinamas ir dėl neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo ir laikymo bei neteisėto psichotropinės medžiagos gamybos instrukcijos rengimo. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad 2024 m. spalio 21 d. atliekant kratą A. D. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti grynieji pinigai – 228 350 Eur, kurie buvo laikomi vakuumuotuose paketuose. Tai savo ruožtu leidžia manyti, kad minėtos piniginės lėšos galėjo būti gautos nusikalstamu būdu, t. y. jos gali būti nusikaltimų rezultatas arba priemonė nusikaltimams daryti, todėl šiuo atveju tikslingas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas, kurio prevencinė paskirtis padeda išsaugoti turtą. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad kratos metu rastos ir paimtos piniginės lėšos yra įgytos iš teisėtų šaltinių, t. y. paveldint iš kaltinamojo tėvo ir darbo pajamų, tai patvirtina byloje pateikti 2020-2023 metų pajamų mokesčio deklaracijų nuorašai, kaltinamojo sugyventinės R. G. metinių pajamų deklaracijų nuorašai, kaltinamojo tėvo testamentas ir kiti dokumentai. Vis dėlto, aukštesnysis teismas pažymi, kad, kaip minėta, kaltinamajam A. D. inkriminuoti nusikaltimai galimai padaryti iš savanaudiškų paskatų, siekiant nusikalstamai praturtėti. Taigi, kaltinamajam A. D. inkriminuotų nusikaltimų pobūdis savaime leidžia manyti, kad kaltinamasis iš nusikaltimų galimo darymo galėjo įgyti piniginių lėšų. Be to, šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo, aukštesnysis teismas nenustatinėja faktinių bylos aplinkybių ir nesprendžia asmens kaltės klausimo, nes visi šie klausimai bus išspręsti bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme ir priėmus galutinį procesinį sprendimą. Šioje baudžiamojoje proceso stadijoje bylos duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumu. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti, be kita ko, galimą turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą, todėl įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant pagrįstam manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymus, kad kaltinamojo piniginės lėšos, kurioms taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautos nusikalstamu būdu. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo gynėjo skunde akcentuojama pernelyg ilga bendra laikino nuosavybės teisės apribojimo trukmė, kuri iki skundžiama nutartimi nustatyto termino, truks jau beveik dvejus metus. Sutiktina, kad taikoma procesinė prievartos priemonė suvaržo kaltinamojo teises, tačiau įvertinus baudžiamosios bylos sudėtingumą, kaltinamajam A. D. inkriminuojamų nusikaltimų skaičių, jų pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad pagal kaltinamąjį aktą A. D. veikdamas organizuota grupe kartu su kitais asmenimis dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti, turėdamas tikslą parduoti neteisėtai gamino, įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, šios procesinės prievartos priemonės taikymo trukmė laikino nuosavybės teisės apribojimo proporcingumo savaime nepaneigia. Iš aukštesniajam teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) matyti, kad baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teisme buvo gauta 2026 m. sausio 14 d., o 2026 m. balandžio 9 d. pradėta nagrinėti iš esmės. Šiuo metu ji nagrinėjama pagal iš anksto suderintą teismo posėdžių grafiką – numatyti šeši teismo posėdžiai iki 2027 m. kovo 17 d. Ši baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties, turi užsienio elementą, nors kaltinimai pareikšti tik trims asmenims, tačiau byloje yra didelis apklaustinų asmenų skaičius, o 2026 m. rugsėjo 30 d. paskirta kompleksinė ekspertizė. Taigi, akivaizdu, kad procesas šioje byloje nėra vilkinamas, o vyksta iš tikrųjų operatyviai. Dėl kitų kaltinamojo gynėjo argumentų, susijusių su taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo proporcingumu, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju netaikant laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamojo A. D. turtą (pinigines lėšas), galimas turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo užtikrinimas būtų apsunkintas arba taptų neįmanomas. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK 1 straipsnyje numatytų tikslų, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo pinigines lėšas negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Sutiktina, kad visais atvejais žmogaus teisių suvaržymas yra negalimas, tačiau siekiant atskleisti nusikalstamas veikas, pritaikyti įstatyme numatytas sankcijas ją padariusiems asmenims bei siekiant kitų baudžiamojo proceso tikslų, toks asmens teisių suvaržymas yra pateisinamas. Taigi vien kaltinamojo patiriami sunkumai ir nepatogumai nagrinėjamu atveju negali nulemti laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo. Pabrėžtina, kad kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar procesinė prievartos priemonė yra pagrįstai taikoma (pratęsiama). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra pratęstas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad pagrindai, dėl kurių kaltinamojo A. D. turtui buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės, neišnyko, o išliko tokie patys, todėl laikytina, kad procesinė prievartos priemonė kaltinamojo A. D. turtui vis dar yra reikalinga, tikslinga, proporcinga ir nesuvaržo teisių į nuosavybę labiau nei to reikia tokiais ribojimais siekiamiems tikslams pasiekti. Šiuo metu taikomas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, tai reiškia, kad vos tik paaiškėjus tam tikroms aplinkybėms, teismas, tiek savo iniciatyva, tiek gavęs proceso dalyvių prašymus, turi teisę ir gali iš naujo spręsti klausimą dėl procesinės prievartos priemonės panaikinimo, netgi nepasibaigus paskirtam tokios priemonės terminui. Kita vertus, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog BPK 151 straipsnyje nustatytos procesinės prievartos priemonės laikinumas nereiškia, kad ji negali būti taikoma iki pat bylos nagrinėjimo teisme pabaigos ar ją jau išnagrinėjus, nes galimybę ją taikyti iki teismui byloje priėmus galutinį sprendimą ar po tokio sprendimo priėmimo nulemia šios procesinės prievartos priemonės esmė, t. y. būtinybė užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius, turto konfiskavimą arba priteistų civilinių ieškinių įvykdymą, konfiskuoto turto išieškojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018). Atsibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamą nutartį priėmęs žemesnysis teismas nepažeidė BPK 151 straipsnyje įtvirtintos procesinės prievartos priemonės taikymo (jos termino pratęsimo) reikalavimų, proporcingumo principo, todėl kaltinamojo A. D. gynėjo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:Kaltinamojo A. D. gynėjo advokato Mindaugo Dūdos skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. spalio 7 d. nutartį.Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.Teisėjas Audrius Juozapavičius