Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Byla Nr. 1S-514-449/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14910-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19; 2.5.21 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 3 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Audriaus Juozapavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo D. A. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. spalio 1 d. nutarties, kuria nuteistojo D. A. prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį atmestas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos duomenimis ir išnagrinėjusi skundą, n u s t a t ė :Nagrinėjamo klausimo esmėKlaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžiu D. A. nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 5 puntą, 7 punktą, 8 punktą laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų,pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas V. K.) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams,pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams,pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (R. S. nežymus sveikatos sutrikdymas) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams,pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, D. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų.Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartimi atmesti nuteistojo D. A. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis – panaikintos nuosprendžio ir nutarties dalis, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. A. konfiskuota automobilio „M“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkanti pinigų suma – 2628 Eur, o pats automobilis grąžintas nuteistajam D. A.. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, konfiskuota iš nuteistojo D. A. nusikalstamos veikos priemonė – automobilis „M“ (valst. Nr. (duomenys neskelbti)).Klaipėdos apygardos teisme gautas nuteistojo D. A. prašymas dėl 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV–2573, įsigaliojusio 2025 m. vasario 1 d., taikymo. Nuteistasis prašė įvertinti, ar šio įstatymo nuostatos turi įtakos jo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės švelninimui ir, esant pagrindui, sušvelninti jam paskirtą bausmę, kadangi jis savo kaltę pripažino, kaip tai numatyta BK 59 straipsnyje. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. spalio 1 d. nutartimi nuteistojo D. A. prašymas atmestas. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio nuostatas (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija), dalis šio įstatymo nuostatų nuteistajam apskritai negali būti taikomos, kadangi jo bylos nagrinėjimas visų instancijų teismuose jau yra baigtas, o kitos nuostatos nuteistojo D. A. teisinės padėties jokiais aspektais nešvelnina. Todėl nuteistojo prašyme minimi baudžiamojo įstatymo pakeitimai jam netaikytini. Teismas pažymėjo, kad nuteistojo kaltės pripažinimo dėl dalies jam inkriminuotų veikų, kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, reikšmė jau yra įvertinta įsiteisėjusiuose byloje priimtuose visų instancijų teismų procesiniuose sprendimuose. Skundo aukštesniajam teismui argumentai Nuteistasis D. A. skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti, taikyti BPK 3621 straipsnio nuostatas ir sušvelninti jo teisinę padėtį bei skirti jam švelnesnę bausmę nei laisvės atėmimas – laisvės apribojimą. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti uždaro rėžimo sąlygomis.Skunde nuteistasis nurodo, kad jis padarė BK 2811 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, už kurią jam paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė. Teismas neatsižvelgė į BK 3 straipsnio 2 dalį ir BK 41 straipsnį. Pasak nuteistojo, teismas taip pat ne visiškai atsižvelgė į BK 146 straipsnio 2 dalį, šio BK straipsnio sankcija numato alternatyvią bausmę – laisvės apribojimą. Nuteistasis nurodo, kad jam paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė, iš kurios jis jau atliko daugiau nei 4 metus uždarojo režimo sąlygomisNuteistojo nuomone, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, jam paskiriant galutinę subendrintą bausmę, jo nusikalstama veika turi būti įvertinta kaip atsitiktinė veika ar veika, padaryta dėl atlaidumo stokos ar nerūpestingumo. Jo padarytų nusikalstamų veikų nebuvo pagrindo įvertinti kaip tyčinių, iš anksto suplanuotų. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.Aukštesniojo teismo argumentai ir išvadosNuteistojo D. A. skundas atmetamas ir Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. spalio 1 d. nutartis paliekama galioti. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktus baudžiamosios bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis ir skundžiamą apygardos teismo nutartį, įvertinęs nuteistojo skundo argumentus, daro išvadą, kad skundžiamą 2026 m. spalio 1 d. nutartį priėmęs Klaipėdos apygardos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą – atmesti nuteistojo prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3621 straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK bendrosios ir specialiosios dalių atitinkamų straipsnių ir priedo pakeitimų bei BK papildymo atitinkamais straipsniais įstatymai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573, kuriuo iš esmės keista BK bendroji dalis, ir 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060, kuriuo iš esmės keista BK specialioji dalis). 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo 50 straipsnio 2 ir 3 dalyse (2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033 buvo pakeista 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnyje numatyta įstatymo įsigaliojimo ir taikymo tvarka) nurodyta, kad BK straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal BK 3 straipsnio nuostatas, išskyrus šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatas, t. y. BK 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 401, 54, 61, 62, 65, 66, 75, 92 straipsnių nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose.BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Baudžiamuoju įstatymu, švelninančiu asmeniui paskirtą bausmę, pripažintinas toks įstatymas, kuris sumažina BK straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimalią, maksimalią arba abi šias ribas, arba sumažina BK bendrosios dalies straipsnyje numatytą bausmės rūšies minimalią, maksimalią arba šias abi ribas, arba numato BK straipsnio sankcijoje naują vieną arba kelias alternatyvias švelnesnes bausmių rūšis.Kita vertus, atsižvelgus į formuojamą kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44-719/2025, 58 punkte, Nr. 2K-101-489/2025, 22 punkte, Nr. 2K-111-719/2025, 23 punkte), nepaneigiant BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos švelnesnio baudžiamojo įstatymo grįžtamosios galios, neturėtų būti vien formaliai perkvalifikuojama asmens padaryta nusikalstama veika (-os) tuo atveju, kai iš byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumos nėra pagrindo daryti išvados, kad kaltininkui BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti, skiriant švelnesnę bausmę, nei jam buvo paskirta pagal ankstesnę baudžiamojo įstatymo redakciją, galiojusią iki bausmę švelninančio įstatymo įsigaliojimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, įstatymų leidėjui pakeitus konkretaus BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, teismai, kruopščiai įvertinę bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, privalo apsvarstyti, ar naujai įsigaliojęs įstatymas iš tikrųjų švelnina konkretaus asmens teisinę padėtį ir ar, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas jį taikyti, kadangi formalus bendrąja prasme švelnesnio įstatymo taikymas neatitiktų grįžtamąją galią turinčio švelnesnio įstatymo taikymo prasmės ir paskirties. Be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi ir yra teisėti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2022 m. gegužės 19 d., 2025 m. sausio 23 d. nutarimai). Teisingas procesinis sprendimas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Teismas, priimdamas sprendimą, visuomet turi vadovautis tiek įstatymais, tiek iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi, D. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 puntą, 7 punktą, 8 punktą, BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), BK 2811 straipsnio 1 dalį, BK 146 straipsnio 2 dalį. Šiuo metu jis atlieka galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už šiuos nusikaltimus. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas teisingai nurodė, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiu 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 padaryti BK 129 straipsnio 2 dalies ir 140 straipsnio pakeitimai niekaip nešvelnina nuteistojo padėties. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 129 straipsnio 2 dalies pakeitimu tik papildyta šio straipsnio 2 dalies 13 punkto dispozicija nauju požymiu, o BK 140 straipsnio pakeitimai susiję tik su šio straipsnio 3 dalies sankcija. Šie pakeitimai D. A. nėra aktualūs. Minėtu įstatymu BK 2811 straipsnis apskritai nebuvo keičiamas. Nors nuteistasis D. A. skunde nurodo, kad už šią nusikalstamą veiką (BK 2811 straipsnio 1 dalis) jam paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė, tačiau šio BK straipsnio 1 dalies dispozicija, sankcijoje numatytos bausmės rūšys ir jų dydžiai nesikeitė. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju aptarti įstatymų pakeitimai nuteistojo D. A. teisinei padėčiai įtakos neturi. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiu 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 buvo padaryti ir BK 146 straipsnio 2 dalies pakeitimai. Šio BK straipsnio 2 dalies sankcija buvo papildyta alternatyvia laisvės apribojimo bausme. Pažymėtina, kad iki šio pakeitimo BK 146 straipsnio 2 dalies sankcija numatė ne tik laisvės atėmimo bausmę iki ketverių metų, bet joje jau buvo numatyta ir kita alternatyvi bausmė – areštas. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. nutarties, kuria buvo atmesti nuteistojo D. A. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai, matyti, kad skiriant nuteistajam bausmę bei parenkant jos rūšį už BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jau buvo įvertintos reikšmingos aplinkybės: nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai), padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis (D. A. padarė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis)) ir D. A. asmenybę charakterizuojantys duomenys, rodantys, jog jis nelinkęs laikytis įstatymų, paisyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, o įvykdytos veikos yra dėsninga jo gyvenimo būdo pasekmė, jo asmenybės pavojingumas visuomenei yra labai didelis. Šių aplinkybių visuma sudarė pagrindą nuteistajam D. A. skirti būtent laisvės atėmimo bausmę ir nustatyti jos dydį sankcijos ribose. Todėl skundžiamoje nutartyje apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju visų instancijų teismų įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais nustatytos bausmei skirti reikšmingos aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad D. A. bausmės tikslai bus pasiekti, teisingumo principas įgyvendintas ir skirtingų interesų pusiausvyra bus išlaikyta pagal BK 146 straipsnio 2 dalį paskiriant jam švelnesnę nei terminuotas laisvės atėmimas bausmę. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad po bausmę švelninančio įstatymo įsigaliojimo BK 146 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis nesikeitė, o liko toks pats – iki ketverių metų. Aukštesniojo teismo nuomone, apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, nes vien tik formalus bendrąja prasme švelnesnio įstatymo taikymas neatitiktų grįžtamąją galią turinčio švelnesnio įstatymo taikymo prasmės ir paskirties. Toks apygardos teismo sprendimas yra pagrįstas ir atitinka jau nurodytą naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią neturėtų būti formaliai perkvalifikuojama asmens padaryta nusikalstama veika tuo atveju, kai iš byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumos nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltininkui BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti švelnesne bausme, nei jam buvo paskirta iki bausmę švelninančio įstatymo įsigaliojimo. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pripažinti, jog BK 146 straipsnio 2 dalies pakeitimai (šio BK straipsnio 2 dalies sankcijos papildymas dar viena alternatyvia bausmės rūšimi – laisvės apribojimu), kuriuo nebuvo keičiama terminuoto laisvės atėmimo bausmė (ji liko tokia pati – laisvės atėmimas iki ketverių metų), yra realiai nuteistojo D. A. teisinę padėtį švelninantis, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, ir, perkvalifikavus minėtą jo nusikalstamą veiką, paskirti jam švelnesnę bausmę nėra pagrindo, kadangi jokių teisiškai reikšmingų padarinių nuteistojo teisinei padėčiai neturėtų. Apygardos teismas pagrįstai nuteistojo D. A. nusikalstamos veikos pagal naują BK 146 straipsnio 2 dalies redakciją neperkvalifikavo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo D. A. nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 5 , 7, 8 punktuose, BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 2811 straipsnio 1 dalyje, BK 146 straipsnio 2 dalyje, buvo subendrintos bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis), t. y. griežtesnė bausmė apėmė švelnesnes, o galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų bausmių. Tai reiškia, kad galutinės subendrintos bausmės dydžiui įtakos turėjo ne už BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskirta bausmė, o bausmė, paskirta už BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktuose numatytą nusikaltimą. Pažymėtina, kad minėtu įstatymu BK 63 straipsnis ir BK 64 straipsnis, kurį nuteistasis nurodo skunde, buvo papildyti atitinkamai 11 dalimi ir 6 dalimi, kuriose numatyta, jog Lietuvos Respublikoje pripažinti ir vykdytini užsienio valstybės nuosprendžiai, kuriais paskirta laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimu susijusi bausmė, yra nebendrinami ir vykdomi atskirai. Šie pakeitimai taip pat neturi jokios įtakos D. A. teisinei padėčiai. Be to, kaip minėta, naujosios BK bendrosios dalies straipsnių redakcijos taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Kaip jau buvo nurodyta, baudžiamoji byla, kurioje pripažintas kaltu ir nuteistas D. A. bei kurioje priimtas nuosprendis, jau yra baigta nagrinėti visų instancijų teismuose. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla jau seniai išnagrinėta visų instancijų teismuose, todėl ir skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su D. A. kalte, negali būti svarstomos ir sprendžiamos šiuo metu. Pažymėtina, kad skundžiama teismo nutartis buvo priimta tik išnagrinėjus nuteistojo prašymą taikyti jo atžvilgiu jo teisinę padėtį palengvinantį įstatymą BPK 3621 straipsnio tvarka.Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,nutaria:nuteistojo D. A. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. spalio 1 d. nutartį. Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Evaldas Gražys Audrius Juozapavičius Linas Šiukšta