Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2A-165-450/2026Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00613-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.4; 3.3.1.14 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 18 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,sekretoriaujant Marijai Zubrickienei,dalyvaujant ieškovės Nyderlandų Karalystės bendrovės „DGB Agenturen“ atstovams advokatui J. B., įgaliotam atstovui vadovui T. v. d. B. (T. v. d. B.),atsakovės akcinės bendrovės „Kauno baldai“ atstovui advokatui T. B.,vertėjai S. B.,viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nyderlandų Karalystės bendrovės „DGB Agenturen“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nyderlandų Karalystės bendrovės ,,DGB Agenturen“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno baldai“ dėl vienašalio agentavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – bendrovė ,,Van Den Bosch Meubelen“, bei pagal atsakovės akcinės bendrovės „Kauno baldai“ priešieškinį ieškovei Nyderlandų Karalystės bendrovei ,,DGB Agenturen“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Teisėjų kolegijan u s t a t ė :Ginčo esmėIeškovė Nyderlandų Karalystės bendrovė ,,DGB Agenturen“ (toliau – ir ieškovė, agentė, ,,DGB Agenturen“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) ,,Kauno baldai“ (toliau – ir atsakovė, užsakovė), prašydama pripažinti neteisėtu atsakovės atliktą vienašalį 2013 m. vasario 27 d. agentavimo sutarties nutraukimą, priteisti iš atsakovės 457 308,25 Eur kompensaciją, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad šalys 2013 m. vasario 27 d. sudarė agentavimo sutartį (toliau – sutartis, agentavimo sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atstovauti atsakovei Olandijos rinkoje pardavinėjant pastarosios prekes (baldus), o atsakovė įsipareigojo už tai mokėti ieškovei komisinį atlyginimą. Šalių bendradarbiavimas ilgą laiką vyko konstruktyviai ir dalykiškai, tačiau 2023 m. spalio 2 d. ieškovė gavo atsakovės raštą (toliau – ir pretenzija), kuriame buvo nurodyta, jog ,,DGB Agenturen“, pažeisdama nekonkuravimo pareigą, veikia atsakovės konkurentės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mood Furniture“ vardu, ir pažymėta, kad ieškovei suteikiama galimybė iki 2023 m. spalio 9 d. patvirtinti, jog ieškovė nedelsdama sustabdys bet kokius veiksmus, susijusius su prekėmis, konkuruojančiomis su atsakovės prekėmis, taip pat nepardavinės, neplatins, nereklamuos ar nesiūlys prekių, kurios konkuruoja su atsakovės prekėmis. Ieškovės atstovas (direktorius) T. v. d. B. 2023 m. spalio 6 d. pasirašė 2023 m. spalio 2 d. atsakovės raštą ir elektroniniu paštu nusiuntė atsakovei iki nustatyto termino pabaigos. Nepaisant to, kad ieškovė įvykdė tai, ko rašte prašė atsakovė, atsakovė atsiuntė ieškovei 2023 m. spalio 12 d. pranešimą apie bendradarbiavimo nutraukimą, kuriame nurodė, jog AB ,,Kauno baldai“ nutraukia su ,,DGB Agenturen“ agentavimo sutartinius teisinius santykius nuo pranešimo surašymo momento.Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį nesilaikydama joje nustatytos nutraukimo tvarkos ir nepagrįstai, nes ,,DGB Agenturen“ nepažeidė nei sutartyje, nei teisės aktuose jai, kaip agentei, keliamų reikalavimų. Atsakovė neturėjo pagrindo nutraukti su ieškove sudarytos sutarties, nes nei ieškovės, nei jos vadovo nesiejo sutartiniai santykiai su atsakovės rašte paminėta UAB „Mood Furniture“. Ši bendrovė bendradarbiavo ne su ,,DGB Agenturen“, bet su kitu asmeniu – Nyderlandų Karalystės bendrove ,,Van den Bosch Meubelen“.Ieškovė pažymėjo, kad, atsakovei nepagrįstai vienašališkai nutraukus sutartį, ji turi teisę reikalauti iš atsakovės kompensacijos sumokėjimo. Kompensacijai apskaičiuoti turi būti imamas paskutiniųjų kalendorinių penkerių metų terminas, t. y. nuo 2018 iki 2022 metų. Vidutinis metinis ieškovės iš atsakovės gautas atlyginimas pagal sutartį buvo 457 308,25 Eur. Dėl to ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 457 308,25 Eur kompensaciją už nepagrįstą sutarties nutraukimą. Atsakovė AB „Kauno baldai“ pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovės 83 431,59 Eur skolą, 2 922,11 Eur pavėluoto mokėjimo palūkanas, 12,5 procentų dydžio metines palūkanas.Atsakovė nurodė, kad tarp šalių susiklostė dvejopo pobūdžio santykiai. Šalis siejo 2013 m. vasario 27 d. agentavimo sutartis, be to, praėjus keleriems metams nuo agentavimo teisinių santykių pradžios, ieškovė nusprendė smulkiuosius klientus, įsigyjančius mažą prekių kiekį, aptarnauti pati, t. y. kaip pardavėja parduoti iš savo sandėlio atsargų iš atsakovės iš anksto įsigytas prekes. Sandėlio atsargoms papildyti ieškovė iš atsakovės įsigydavo baldų savo nuosavybėn ir parduodavo juos smulkiesiems klientams. Už tokių baldų pardavimus ieškovei nebuvo mokamas komisinis mokestis. Agentavimo sutarties nutraukimo momentu (2023 m. spalio 12 d.) ieškovė už jai parduotus baldus ir atsakovės už tai išrašytas sąskaitas buvo nesumokėjusi atsakovei, iš viso 180 278,90 Eur. Ieškovė neginčijo aplinkybės, kad yra skolinga atsakovei 180 278,90 Eur už jos patiektas prekes. 2023 m. lapkričio 16 d. pranešimu dėl įskaitymo atsakovė sutiko papildomai ieškovei sumokėti 18 980,78 Eur komisinius už atsakovės produkcijos pardavimus, atliktus po agentavimo sutarties nutraukimo. Pranešimas dėl įskaitymo su reikalavimu sumokėti po įskaitymo likusią 83 431,59 Eur skolą ieškovei buvo pateiktas 2023 m. lapkričio 16 d. Priešieškinio pateikimo dieną ieškovė nebuvo sumokėjusi atsakovei po įskaitymo likusios 83 431,59 Eur skolos, todėl ši skola turi būti priteista atsakovei iš ieškovės, priteisiant ir 2 922,11 Eur pavėluoto mokėjimo palūkanas nuo 2023 m. lapkričio 17 d. iki priešieškinio teismui pateikimo dienos.Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino – pripažino neteisėtu 2023 m. spalio 12 d. vienašalį agentavimo sutarties, sudarytos 2013 m. vasario 27 d. tarp AB „Kauno baldai“ ir ,,DGB Agenturen“, nutraukimą, priteisė ieškovei ,,DGB Agenturen“ iš atsakovės AB „Kauno baldai“ 370 954,55 Eur kompensaciją, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 476,69 Eur bylinėjimosi išlaidas.Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės AB „Kauno baldai“ apeliacinį skundą, 2025 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-279-1097/2025 panaikino Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės ,,DGB Agenturen“ ieškinys, ir šią sprendimo dalį bei 2025 m. vasario 17 d. papildomą sprendimą, kuriuo buvo išspręstas šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovės AB „Kauno baldai“ priešieškinis ieškovei ,,DGB Agenturen“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, patikslino šią Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodydamas, jog atsakovei AB „Kauno baldai“ priteisiama iš ieškovės ,,DGB Agenturen“ 86 353,70 Eur skola.Apeliacinės instancijos teismas nutarties 41 punkte nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs 2013 m. vasario 27 d. sutarties turinį bei jos pagrindu susiklosčiusių ginčo šalių teisinių santykių pobūdį, nepagrįstai taikė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 „Dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I)“ 4 straipsnio 1 dalies (a) punkto nuostatas ir neteisingai nustatė, jog ginčui išspręsti taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Nagrinėjamu atveju sutarčiai taikytina Nyderlandų Karalystės teisė, tiek atsižvelgiant į ieškovės buveinės vietą, tiek į sutarties vykdymo vietą, tiek ir į susietumą su valstybe. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ir neįvertino aplinkybės dėl taikytinos užsienio teisės, o šalių ginčą išnagrinėjo remdamasis Lietuvos Respublikos teisės normomis. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatavo, kad teismas neatskleidė bylos esmės pagal ieškinį – neanalizavo ir nevertino bylos išnagrinėjimui taikytinos teisės turinio dėl bylai reikšmingų klausimų, susijusių su komercinio agento pareigų turiniu bei apimtimi, šių pareigų (ne)pažeidimu nagrinėjamoje faktinėje situacijoje, kompensacijos dydžio nustatymu. Apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, netinkamas ginčo santykiui taikytinos teisės parinkimas laikytinas esminiu pažeidimu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręstas ieškinio (ne)pagrįstumo klausimas, todėl perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (nutarties 50, 52 punktai).Nagrinėjant bylą iš naujo, šalys, atsižvelgdamos į Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje išdėstytus pasiūlymus, pateikė pirmosios instancijos teismui atitinkamas Nyderlandų Karalystės įstatymų nuostatas ir šios šalies teisės specialistų išvadas, kurios turėtų būti taikomos nagrinėjamoje byloje šalių ginčui spręsti.Ieškovė laikėsi pozicijos, kad pagal Nyderlandų Karalystės civilinio kodekso (toliau – NCK) 7.440 straipsnio 1 dalį dėl sutarties nutraukimo atsakovė turėjo kreiptis į apylinkės teismą, arba, kitaip tariant, atsakovės iniciatyva sutartis galėjo būti nutraukta tik teismine tvarka.Atsakovė pateikė Nyderlandų Karalystės advokatų kontoros teisines išvadas dėl NCK 7.440 straipsnio nuostatos taikymo, kuriose paaiškinta, kad argumentas, jog atstovavimo sutartį dėl svarbių priežasčių gali nutraukti tik teismas, nėra pagrįstas nei teise, nei teisės doktrina. NCK 7.440 straipsnyje numatyta galimybė kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo dėl svarbių priežasčių yra tik papildoma galimybė greta NCK 7.439 straipsnio 1 ir 2 dalies punktuose numatyto skubaus sutarties nutraukimo, t. y. šalis, siekianti nutraukti atstovavimo sutartį pagal NCK 7.439 straipsnio 1 dalį (dėl svarbių priežasčių), neprivalo laikytis NCK 7.440 straipsnyje numatytos procedūros, nes tai yra tiesiog kita (papildoma) galimybė nutraukti sutartį.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno apygardos teismas 2025 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovės 45 430,65 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisė valstybei iš ieškovės 61,21 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šalių ginčui spręsti turi būti taikoma Nyderlandų Karalystės teisė. Teismas nustatė, kad NCK 7.439 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šalis, nutraukusi sutartį nepasibaigus jos terminui arba nesilaikydama įstatymo ar sutarto įspėjimo termino ir be kitos šalies sutikimo, privalo atlyginti žalą, nebent ji nutraukia sutartį dėl svarbios priežasties, apie kurią kitai šaliai pranešama nedelsiant. NCK 7.439 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad svarbios priežastys yra tokios aplinkybės, dėl kurių iš nutraukiančios šalies negalima pagrįstai reikalauti, jog sutartis, net ir laikinai, būtų toliau vykdoma, o pagal NCK 7.439 straipsnio 3 dalį, jeigu sutartis nutraukiama dėl svarbios priežasties, susijusios su kitos šalies kaltinimu, atsakomybę už žalą prisiima pastaroji. Teismas nustatė, kad NCK 7.440 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į apylinkės teismą su prašymu nutraukti prekybos agento sutartį, remdamasi: a) aplinkybėmis, kurios yra svarbi priežastis, kaip apibrėžta NCK 7.439 straipsnio 2 punkte; b) pasikeitusiomis aplinkybėmis, kurios yra tokio pobūdžio, kad vadovaujantis sąžiningumo principais sutartį reikia nutraukti nedelsiant arba netrukus.Teismas įvertino, kad NCK 7.440 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalies teisė, bet ne pareiga kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo, esant NCK 7.439 straipsnio 2 punkte nurodytoms aplinkybėms, todėl atmetė ieškovės argumentą, jog sutartis dėl svarbių priežasčių galėjo būti nutraukta tik teismo tvarka.Teismas nurodė, kad atsakovė nutraukė sutartį vadovaudamasi komercinės atstovės (ieškovės) pareigų paisyti savo atstovaujamojo interesų, elgtis rūpestingai bei sąžiningai, būti jam lojaliu, pažeidimu, pasireiškusiu konkuruojančių produktų platinimu toje pačioje rinkoje neturint atsakovės sutikimo ir šią aplinkybę nuo jos nuslėpus.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės vadovas T. v. d. B. ir trečiojo asmens „Van den Bosch Meubelen“ vadovas G. v. d. B. yra artimai susiję asmenys (tėvas ir sūnus), jog ieškovės patalpose buvo platinami ne tik išoriškai, bet ir pavadinimais akivaizdžiai panašūs (konkuruojantys) baldai į atsakovės gaminamus ir ieškovės platinimus baldus, kad bendrovei „Van den Bosch Meubelen“ vykdyti užsakymus padėjo ieškovės darbuotojai, konstatavo, jog ieškovė sąmoningai, nuslėpdama nuo atsakovės, pažeisdama bendruosius gero atstovavimo principus, be atsakovės žinios padėjo platinti (platino) prekes, kurios turi akivaizdžių panašumų su atsakovės prekėmis.Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės padaryto pažeidimo pobūdis lemia išvadą, jog atsakovė turėjo pagrįstą pagrindą nutraukti sutartį dėl svarbios priežasties, todėl sutarties nutraukimas NCK 7.439 straipsnio taikymo kontekste pripažintas pagrįstu ir teisėtu.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiIeškovė „DGB Agenturen“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, vertindamas vienašališko sutarties nutraukimo (ne)teisėtumą, turėjo tirti, ar ieškovė konkuravimo draudimą pažeidė ir, jeigu pažeidė, ar tai sudarė pagrindą atsakovei nutraukti su ja sudarytą sutartį. Teismas tirti, ar ieškovė pažeidė bendrųjų gero atstovavimo principų, sprendžiant dėl vienašališko sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo, neturėjo, nes šių principų pažeidimas atsakovės pranešime nebuvo nurodytas kaip pagrindas nutraukti sutartinius santykius su ieškove. Kadangi atsakovė, vienašališkai nutraukdama sutartį, nesirėmė bendrųjų gero atstovavimo principų pažeidimu, todėl pirmosios instancijos teismas, grįsdamas sutarties nutraukimo teisėtumą minėtu pagrindu, peržengė atsakovės nurodytų sutarties nutraukimo pagrindų ribas.Sutartyje šalys nenumatė nuostatų, įtvirtinančių draudimą ieškovei, kaip prekybos agentei, sutarties galiojimo metu prekiauti (ar tarpininkauti prekiaujant) su atsakovės gaminama produkcija konkuruojančiomis prekėmis. Teismas, spręsdamas, ar agentavimo sutartis buvo pagrįstai nutraukta nesilaikant joje nustatytos nutraukimo tvarkos ir terminų, turėjo vertinti, ar egzistavo NCK 7.439 straipsnio 2 dalyje nurodytos svarbios aplinkybės, dėl kurių negalima pagrįstai tikėtis, kad sutartis, net ir laikinai, būtų toliau vykdoma. Pirmosios instancijos teismas tokio vertinimo neatliko, o tik formaliai nurodė, kad atsakovės atliktas vienašalis sutarties nutraukimas pripažintinas teisėtu. Šalys nebuvo susitarusios dėl ieškovės nekonkuravimo pareigos vykdymo, todėl vienašalis sutarties nutraukimas, atsakovei motyvuojant jį nekonkuravimo įsipareigojimo pažeidimu, negali būti prilyginamas sutarties nutraukimui dėl svarbios priežasties NCK 7.439 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo prasme.Pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad po to, kai ieškovė gavo 2023 m. spalio 2 d. atsakovės raštą, ieškovės vadovas T. v. d. B. 2023 m. spalio 6 d. pasirašė šį atsakovės raštą, taip įvykdamas atsakovės reikalavimą. Taip buvo panaikintos svarbios priežastys vienašališkam sutarties nutraukimui.Teismas neturėjo pagrindo nuspręsti, kad ieškovė pažeidė prekybos agentės pareigas. NCK nuostatos nenumato prekybos agento konkurencinę veiklą ribojančių sąlygų galiojant komercinio atstovavimo sutarčiai, todėl ieškovė, nesant sutartyje numatytos konkuravimo draudimo sąlygos, neturėjo pareigos prekiauti (tarpininkauti prekiaujant) išimtinai tik atsakovės, bet ne kitų gamintojų gaminamais baldais.Išvada, kad UAB „Mood Furniture“ gaminamas baldas – sofa lova „Punto“, kuriuo buvo prekiauta ieškovės patalpose, yra labai panaši į atsakovės gaminamą baldą – sofą lovą „Pinto“, yra deklaratyvi ir neįrodyta. Visos sofos yra tarpusavyje panašios, nes yra daugiau nei vienviečiai minkšti baldai su atlošais, todėl iš esmės visi tokio tipo baldai yra vieni kitų kopijos. Vien tai, kad UAB „Mood Furniture“ gaminama sofa „Punto“ buvo eksponuojama tose pačiose patalpose, kuriose buvo demonstruojamos atsakovės sofos, nereiškia prekybos agentės pareigų pažeidimo.Pripažinus atsakovės atliktą vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu, egzistuoja pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 457 308,25 Eur kompensacijos priteisimo. Kompensacija suprantama ne kaip sankcija atstovaujamam (atsakovei) už neteisėtą sutarties nutraukimą, o kaip jos gauta nauda, kuria ji turi pasidalyti su prekybos agente (ieškove).Teismas nepagrįstai atsakovei priteisė 10 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už Nyderlandų Karalystės advokatų kontoros teisinės išvados dėl Nyderlandų Karalystės teisės turinio parengimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kadangi teisės specialisto išvada negali būti laikoma įrodymu byloje, todėl išlaidos už jos parengimą nėra priteisiamos. Pripažįstama, kad šalis, kreipdamasi dėl teisinės išvados ir dėl to patyrusi išlaidų, veikė savo rizika, todėl tokios išlaidos neatlygintinos taikant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp bylos šalių institutą ir nepriteisiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-556-577/2025). Be to, teisminė sistema grindžiama principu iura novit curia (teismas žino teisę), kuris reiškia, kad faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva, todėl teismas negali to pavesti atlikti kitiems asmenims. Teisės specialisto išvada prilygsta teisės aiškinimui, o tai yra tiesioginė teismo pareiga nagrinėjant konkrečią civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-469/2025).Atsakovė AB „Kauno baldai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:Teismas teisingai nustatė priežastis, dėl kurių atsakovė nutraukė sutartį, t. y. ieškovė savo veiksmais pažeidė jai taikomas bendrąsias komercinio atstovavimo pareigas, o ne tiesiog pareigą nekonkuruoti. Atsakovė nutraukė sutartį dėl komercinio atstovo pareigų paisyti atstovaujamojo interesų, elgtis rūpestingai, sąžiningai ir būti lojaliu pažeidimo. Šis pažeidimas pasireiškė konkuruojančių produktų platinimu toje pačioje rinkoje be atsakovės sutikimo ir šios aplinkybės nuslėpimu. Sutarties nutraukimą lėmė bendrųjų komercinio atstovo pareigų pažeidimas, o ne vien konkuravimo draudimo nesilaikymas. Atsakovės raštai patvirtina, kad esminė sutarties nutraukimo priežastis buvo pareigos ginti atsakovės interesus pažeidimas.Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovės atlikti pažeidimai sudarė teisėtą pagrindą nutraukti sutartį dėl svarbių priežasčių. Ieškovė neįrodinėjo, kad sutartis galėjo būti vykdoma toliau. NCK 7.439 straipsnio dalis numato, kad svarbios priežastys yra tokios aplinkybės, dėl kurių iš nutraukiančiosios šalies negalima pagrįstai reikalauti, jog sutartis, net ir laikinai, būtų toliau vykdoma. Prekybos agentė privalo vadovautis sąžiningumo principais, teikti pirmenybę užsakovo interesams ir vengti interesų konfliktų. Byloje nenustatyta, kad parašu ieškovė patvirtino atsakovės reikalavimus, kadangi ieškovė neatsakė į raštą ir nenurodė, ar sutinka su jame išdėstyta pozicija. Ieškovė suprato, kad konkuruojančių baldų prekyba jos salone nėra suderinama su komercinio atstovavimo pareigomis.Teismas teisingai nustatė ieškovės platinamų sofų panašumus bei pagrįstai plačiau nepasisakė dėl sofų dizainų apsaugos, kadangi tai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Klientų pretenzijos dėl UAB „Mood Furniture“ pagamintų sofų patvirtina, kad klientai, būdami suklaidinti, laikė UAB „Mood Furniture“ pagamintas sofas atsakovės pagamintomis sofomis. Šie įrodymai patvirtina išvadą, kad patys klientai „Pinto“ (atsakovės) ir „Punto“ (UAB „Mood Furniture“) sofas laikė iš esmės identiškomis (labai panašiomis).Nustačius, kad atsakovė nutraukė sutartį teisėtai dėl svarbių priežasčių, ieškiniu reikalaujama kompensacija ieškovei nepriklauso.Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-556-577/2025 buvo taikoma Lietuvos teisė, šalis į bylą pateikė teisininko išvadą dėl Lietuvos teisės turinio aiškinimo, todėl teismas vadovavosi principu iura novit curia (teismas žino teisę) ir išlaidų už išvados, kurioje aiškintas Lietuvos teisės turinys, parengimą nepriteisė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-469/2025 buvo taikoma Europos Sąjungos teisė, šalis pateikė teisininko išvadą dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo, todėl teismas vadovavosi principu iura novit curia ir nelaikė išvados įrodymu. Šiuo atveju byloje taikoma Nyderlandų Karalystės teisė, teisininko išvada pateikta dėl užsienio valstybės nacionalinės teisės taikymo, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos už minėtos išvados parengimą priteistos atsakovei pagrįstai.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl naujo įrodymo priėmimoAtsakovė AB „Kauno baldai“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teismui pateikė naują įrodymą, t. y. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme 2024 m. lapkričio 25 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo dalies stenogramos kopiją. Atsakovės teigimu, pateiktas įrodymas pagrindžia aplinkybę, kad ieškovė prieš pradėdama prekiauti kito gamintojo baldais yra taikiusi praktiką kreiptis į atsakovę gauti sutikimą.CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Aiškindamas šią proceso teisės normą kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19–20 punktai).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 168 straipsnio 1 dalį kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu, teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis. Atsižvelgdama į tai, kad teismo posėdžio garso įrašas yra įkeltas į Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančią civilinės bylos kortelę, jis yra sudedamoji bylos dalis, apeliacinės instancijos teismas su elektroninės bylos medžiaga, be kita ko, ir garso įrašais, turi galimybę ir pareigą susipažinti minėtoje sistemoje, teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovės pateiktą įrodymą, t. y. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme 2024 m. lapkričio 25 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo dalies stenogramą.Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmėsBylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. vasario 27 d. ieškovė ir atsakovė sudarė agentavimo sutartį, kuria ieškovė (agentė) įsipareigojo atstovauti atsakovei (užsakovei) Olandijos rinkoje pardavinėjant pastarosios baldus, o atsakovė įsipareigojo mokėti už tai ieškovei komisinį atlyginimą.2023 m. spalio 2 d. raštu atsakovė nurodė ieškovei, kad atsakovei tapo žinoma, jog ieškovė veikia atsakovės konkurentės UAB „Mood Furniture“ vardu. Atsakovė rašte pažymėjo, kad ieškovei suteikiama galimybė iki 2023 m. spalio 9 d. patvirtinti, jog ieškovė nedelsdama sustabdys bet kokius veiksmus, susijusius su prekėmis, konkuruojančiomis su atsakovės prekėmis, taip pat, kad ieškovė niekuomet nepardavinės, neplatins, nereklamuos ar nesiūlys jokių prekių, kurios konkuruoja su atsakovės prekėmis. Rašte atsakovė įspėjo, kad tuo atveju, jeigu ji negaus nurodyto patvirtinimo iki nustatyto termino pabaigos arba jei ieškovė vėl pažeis įsipareigojimą ginti atsakovės interesus ir jokiu atveju nekonkuruoti su pastarosios prekėmis, atsakovė nedelsdama nutrauks agentavimo santykius su ieškove.2023 m. spalio 6 d. ieškovės vadovas T. v. d. B. pasirašė 2023 m. spalio 2 d. atsakovės raštą ir elektroniniu paštu jį išsiuntė atsakovei.2023 m. spalio 12 d. atsakovė pateikė ieškovei pranešimą apie bendradarbiavimo nutraukimą, nurodydama, kad, negavusi atsakymo į 2023 m. spalio 2 d. raštą, atsakovė nedelsdama nutraukia su ieškove agentavimo santykius.2023 m. spalio–gruodžio mėn. vyko šalių atstovų bendravimas dėl susidariusios situacijos išsprendimo, tačiau nepavykus susitarti dėl taikaus susidariusios situacijos sprendimo būdo, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl vienašalio agentavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir žalos atlyginimo. Atsakovė pateikė priešieškinį ieškovei dėl skolos ir palūkanų priteisimo.Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino – pripažino neteisėtu 2023 m. spalio 12 d. vienašalį agentavimo sutarties, sudarytos 2013 m. vasario 27 d. tarp AB „Kauno baldai“ ir ,,DGB Agenturen“, nutraukimą; priteisė ieškovei ,,DGB Agenturen“ iš atsakovės AB „Kauno baldai“ 370 954,55 Eur kompensaciją, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 476,69 Eur bylinėjimosi išlaidų.Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės AB „Kauno baldai“ apeliacinį skundą, 2025 m. birželio 27 d. nutartimi byloje Nr. e2A-279-1097/2025 panaikino Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės ,,DGB Agenturen“ ieškinys, ir šią sprendimo dalį bei 2025 m. vasario 17 d. papildomą sprendimą, kuriuo buvo išspręstas šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovės AB „Kauno baldai“ priešieškinis ieškovei ,,DGB Agenturen“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, patikslino šią Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodydamas, jog atsakovei AB „Kauno baldai“ priteisiama iš ieškovės ,,DGB Agenturen“ 86 353,70 Eur skola. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs 2013 m. vasario 27 d. sutarties turinį bei jos pagrindu susiklosčiusių ginčo šalių teisinių santykių pobūdį, neteisingai nustatė, jog ginčui išspręsti taikytina Lietuvos Respublikos teisė, o ne Nyderlandų Karalystės teisė.Kauno apygardos teismas 2025 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovės 45 430,65 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisė valstybei iš ieškovės 61,21 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė neteisėtai vienašališkai nutraukė agentavimo sutartį, kadangi ieškovė turėjo teisę tarpininkauti pardavinėjant ne tik atsakovės, bet ir kitų gamintojų baldus; tarp šalių nebuvo sudarytas konkuravimo susitarimas; nebuvo pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį dėl svarbios priežasties, nesilaikant agentavimo sutartyje nustatytos bendros įspėjimo apie sutarties nutraukimą tvarkos. Taigi, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl vienašališko sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo, agentės pareigų turinio bei apimties ir šių pareigų (ne)pažeidimo, bei atitinkamai, komercinio agento kompensacijos (ne)priteisimo. Be to, apeliantė apeliaciniame skunde nurodė argumentus dėl dalies priteistų bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo, t. y. kad pirmosios instancijos teismas neteisingai priteisė bylinėjimosi išlaidas už advokatų teisinės išvados parengimą.Dėl vienašalio sutarties nutraukimo (ne)teisėtumoBylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. vasario 27 d. ieškovė ir atsakovė sudarė agentavimo sutartį, pagal kurią ieškovė (agentė) įsipareigojo atstovauti atsakovei (užsakovei) Olandijos rinkoje pardavinėjant pastarosios baldus, o atsakovė įsipareigojo mokėti už paslaugas ieškovei komisinį atlyginimą (sutarties 1, 11 punktai). Byloje nėra ginčo, kad šalys, pratęsusios sutartį, vykdė bendradarbiavimą iki 2023 m. spalio 12 d., kuomet atsakovė pateikė ieškovei pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą. Kaip nurodyta nutarties 28 punkte, atsakovė, prieš vienašališką sutarties nutraukimą, 2023 m. spalio 2 d. raštu pareikalavo ieškovės iki 2023 m. spalio 9 d. patvirtinti, kad ieškovė sustabdys, atsakovės vertinimu, neteisėtus veiksmus, susijusius su konkuruojančiomis su atsakove prekėmis, jų nepardavinės, neplatins, nereklamuos ar nesiūlys ateityje. Rašte atsakovė įspėjo, kad nepatvirtinus iki nustatyto termino, jog ieškovė vėl nepažeis įsipareigojimų ginti atsakovės interesus ir nekonkuruoti su pastarosios prekėmis, ji nedelsdama nutrauks agentavimo santykius su ieškove.Pagal NCK 7.401 straipsnį pavedimo vykdytojas, atlikdamas jam pavestą darbą, privalo elgtis stropiai, kaip atsakingas pavedimo vykdytojas. NCK 7.402 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pavedimo vykdytojas privalo laiku ir atsakingai vykdyti laiku duotus nurodymus, susijusius su pavedimo vykdymu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu pavedimo vykdytojas dėl pagrįstų priežasčių yra nepasirengęs vykdyti užsakymo pagal jam duotus nurodymus, bet pavedimo davėjas vis tiek reikalauja laikytis tų nurodymų, jis gali nutraukti sutartį dėl svarbių priežasčių.Šalių sudarytoje agentavimo sutartyje įtvirtintos agentės pareigos, t. y. atstovauti užsakovę Olandijos rinkoje, laikytis užsakovės nustatytų sąlygų (pristatymo ir apmokėjimo terminų), užtikrinti pirkėjo mokėjimo galimybes prieš sudarant užsakymą, pateikti užsakovei kliento kokybės reikalavimus, informaciją apie reikalingą kokybės patikrą, patarti dėl gaminių techninių klausimų, informuoti užsakovę apie skundus, atstovaujant užsakovės interesus išspręsti kilusias problemas, pateikti informaciją apie rinkos vystymąsi ir pirkėjų poreikius, pateikti pirkimo planus, saugoti užsakovės prekybos paslaptis (sutarties 1 – 7 punktai).NCK 7.439 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis, nutraukusi sutartį nepasibaigus jos terminui arba nesilaikydama įstatymo ar sutarto įspėjimo termino ir be kitos šalies sutikimo, privalo atlyginti žalą, nebent ji nutraukia sutartį dėl svarbios priežasties, apie kurią kitai šaliai pranešama nedelsiant. Pagal NCK 7.439 straipsnio 2 dalį svarbios priežastys yra tokios aplinkybės, dėl kurių iš nutraukiančios šalies negalima pagrįstai reikalauti, kad sutartis, net ir laikinai, būtų toliau vykdoma. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu sutartis nutraukiama dėl svarbios priežasties, susijusios su kitos šalies kaltinimu, atsakomybę už žalą prisiima pastaroji. Pagal NCK 7.442 straipsnio 4 dalį kompensacija nemokama, jeigu sutartis nutraukiama: a) atstovaujamojo iniciatyva esant aplinkybėms, dėl kurių prekybos agentas pagal NCK 7.439 straipsnio 3 dalį atsako už nuostolius; b) prekybos agento iniciatyva, išskyrus atvejus, kai tokį nutraukimą pateisina aplinkybės, už kurias atsako atstovaujamasis, arba prekybos agento amžius, neįgalumas ar liga, dėl kurių iš jo nebegalima pagrįstai reikalauti tęsti veiklos; c) prekybos agento iniciatyva, kai pagal susitarimą su atstovaujamuoju jis savo teises ir pareigas pagal prekybos agento sutartį perduoda trečiajam asmeniui.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas vienašalio sutarties nutraukimo (ne)teisėtumą, turėjo tirti, ar ieškovė pažeidė konkuravimo draudimą ir, jeigu pažeidė, ar tai sudarė pagrindą atsakovei nutraukti su ja sudarytą sutartį dėl svarbių priežasčių. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė, vienašališkai nutraukdama sutartį, nesirėmė bendrųjų gero atstovavimo principų pažeidimu, todėl pirmosios instancijos teismas, grįsdamas sutarties nutraukimo teisėtumą minėtu pagrindu, peržengė atsakovės nurodytų sutarties nutraukimo pagrindų ribas ir vadovavosi siurprizinėmis nuostatomis.Iš sutarties sąlygų nustatyta, kad šalys susitarė dėl dviejų alternatyvių atvejų, kuomet sutartis gali būti nutraukiama, ir numatė atitinkamus įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminus. Pirma, sutarties 13 punkte sulygta, kad agentavimo sutartis gali būti nutraukta vienai iš šalių raštu pranešus prieš tris mėnesius. Antra, sutarties 14 punkte numatyta, kad agentavimo sutartis gali būti nutraukta per vieną mėnesį nuo dienos, kai buvo pateiktas raštas, jog yra nesilaikoma sutarties sąlygų. Taigi, šalys sutarties 13 punkte sutarė dėl bendro agentavimo sutarties nutraukimo termino, o 14 punkte numatė agentavimo sutarties terminą, kuris taikytinas esant konkrečiai situacijai, t. y. sutarties sąlygų pažeidimui (netinkamam įsipareigojimų vykdymui).Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė AB „Kauno baldai“ (užsakovė) 2023 m. spalio 2 d. pateikė raštą (pretenziją) ieškovei „DGB Agenturen“, kuriame, be kita ko, nurodė: „esame labai susirūpinę dėl to, ką sužinojome per pastarąsias kelias dienas. Jūs vienintelis veikėte mūsų konkurento UAB „Mood Furniture“ vardu. <...>. Į mus kreipėsi klientas, teigdamas, kad sofa turi garantinį defektą kurios jai niekada nepardavėme. Jūs esate mūsų atstovas ir kaip mūsų atstovas turite teisinę pareigą pagal Nyderlandų įstatymus ginti mūsų interesus. <...> Todėl suteikiame jums paskutinę ir galutinę galimybę užtikrinti ir patvirtinti mums iki 2023 m. spalio 9 d., kad tuoj pat nutrauksite bet kokius su mūsų produktais konkuruojančius veiksmus ir kad daugiau niekada nepardavinėsite, neplatinsite, nereklamuosite ar nesiūlysite jokio produkto, kuris konkuruoja su mūsų produktais. Jeigu iki nustatyto laiko negausime šios deklaracijos ar jei vėl pažeisite savo įsipareigojimą ginti mūsų interesus ir nekonkuruoti su mūsų produktais bet kokiu atveju, mes nutrauksime su jumis atstovavimo santykius nedelsiant“. Byloje nėra ginčo, kad 2023 m. spalio 6 d. atsakovės vadovui (direktoriui) T. v. d. B. raštas buvo įteiktas ir šis jį pasirašė. Šiame kontekste akcentuotina, kad aplinkybė, jog ieškovės vadovas T. v. d. B. pasirašė 2023 m. spalio 2 d. atsakovės rašte, nereiškia, jog tokiu būdu ieškovė pripažino sutarties pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės vadovo pasirašymas ant pretenzijos be jokių pastabų ir jos išsiuntimas atsakovei elektroniniu paštu negali būti vertinamas, kaip patvirtinantis jos valią pripažinti rašte nurodytas aplinkybes (sutarties pažeidimą). Toks ieškovės vadovo veiksmas – parašo uždėjimas, galėtų reikšti tik formalų patvirtinimą apie susipažinimą su atsakovės pretenzija, tačiau tai nevertinama, kaip sutarties pažeidimo pripažinimas, kaip to reikalavo atsakovė pretenzijoje.Į bylą pateiktas atsakovės AB „Kauno baldai“ (užsakovės) 2023 m. spalio 12 d. raštas, adresuotas ieškovei, kuriame atsakovė nurodė, kad: „2023 m. spalio 2 d. laiške su reikalavimu nustatytas terminas baigėsi be jokio jūsų atsakymo. Todėl dėl laiške su reikalavimu nurodytų priežasčių nedelsiant nutraukiame su jumis agentavimo santykius. Apie tai pranešėme reikalavime tam atvejui, jei nesilaikysite nustatyto termino“. Taigi atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2023 m. spalio 13 d. vadovaudamasi sutarties 14 punkto nuostata – esant sutarties sąlygų pažeidimui, todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kokių sutarties sąlygų nesilaikė ieškovė, vykdydama agentavimo sutartį, ir (ar) tai sudarė pagrindą atsakovei vertinti, kad egzistavo svarbios priežastys vienašališkai nutraukti sutartį (NCK 7.439 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nusprendė, jog atsakovė neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo. NCK 7.440 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekviena šalis turi teisę kreiptis į apylinkės teismą su prašymu nutraukti prekybos agento sutartį, remdamasi aplinkybėmis, kurios yra svarbi priežastis pagal NCK 7.439 straipsnio 2 dalį. Įvertinusi lingvistiškai ir sistemiškai nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė turėjo teisę, bet ne pareigą kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo.Pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamas favor contractus (sutarties išsaugojimo) principas, kuris reiškia, jog šalys turi siekti išsaugoti sutartį ir ją vykdyti, jeigu tai yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinę priemonę). Nurodytina, kad aplinkybės, jog šalys bendradarbiavo ilgą laiką (nuo 2013 iki 2023 metų), abi, vykdydamos sutartį, gavo naudą (reputaciją, atlygį ir kita), yra reikšmingos, vertinant vienašališko sutarties nutraukimo (ne)teisėtumą. Antra, ieškovė ir atsakovė nėra konkurentės, jas sieja agentavimo sutartyje numatyti santykiai, jų veiklos pobūdis skiriasi, t. y. ieškovė buvo prekybos agentė (komercinė atstovė), kuri atstovavo užsakovę (atsakovę) platinant pastarosios prekes (baldus), o atsakovė yra prekių gamintoja. 2025 m. rugpjūčio 15 d. Nyderlandų Karalystės advokatų kontoros teisinės išvados 5.1.3 papunktyje nurodyta, kad NCK 7.439 straipsnio 2 dalyje minimos įtikinamos priežastys nutraukti sutartį turi būti tokio pobūdžio, jog užsakovė negalėtų būti pagrįstai įpareigota toliau vykdyti sutartį netgi laikinai. Tos pačios teisinės išvados 5.2.2 papunktyje aiškinama, kad konkuruojantis elgesys laikytinas įtikinama priežastimi, dėl kurios galima nedelsiant nutraukti atstovavimo sutartį. Tačiau, kaip nurodyta pirmiau, šalys nebuvo konkurentės. Iš 2023 m. spalio 12 d. rašto nustatyta, kad atsakovė agentavimo sutartį vienašališkai nutraukė dėl komercinės atstovės (agentės) ,,DGB Agenturen“ veiksmų, t. y. pardavimo ir platinimo kito gamintojo baldų, kurie labai panašūs į atsakovės gaminamą produkciją, kurią pardavinėjo užsienio rinkoje ieškovė, o tokius veiksmus įvertino kaip ieškovės pareigos veikti atstovaujamosios interesais pažeidimą. Taigi, šiuo atveju sutartis vienašališkai nutraukta dėl ieškovės pareigos būti lojalia atsakovei, veikti taip, kad būtų užtikrinti jos atstovaujamosios interesai, pažeidimo. Teisėjų kolegija neįžvelgė apskųstame sprendime sutarties nutraukimo priežasčių, nurodytų pretenzijoje, ribų peržengimo, kadangi pirmosios instancijos teismas analizavo tiek šalių sutartinius pagrindus, tiek ir rėmėsi NCK. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir trečiasis asmuo bendrovė ,,Van Den Bosch Meubelen“ 2022 m. rugpjūčio 1 d. sudarė ekspozicinės salės nuomos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo bendrovė ,,Van Den Bosch Meubelen“ (nuomininkė) nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. išsinuomojo ieškovės dalį ekspozicinės salės neribotam laikui (sutarties 2.1 papunktis) ir platino UAB „Mood Furniture“ gaminamus baldus – ir sofą „Punto“, kuri, atsakovės vertinimu, labai panaši į atsakovės parduodamą produkciją. Šalys pripažįsta, kad atsakovė taip pat nuomojo didelę dalį ieškovei priklausančios ekspozicinės salės. Ieškovės vadovas 2026 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme patvirtino aplinkybę, kad ieškovės patalpų ekspozicinėje salėje buvo eksponuojami (pardavinėjami) tiek atsakovės, tiek ir kitų gamintojų, be kita ko, ir trečiojo asmens, kuris platino UAB „Mood Furniture“ (galimos atsakovės konkurentės) baldus, t. y. jog sutarties su atsakove galiojimo metu ieškovės patalpose buvo pardavinėjami ir kitų gamintojų baldai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei Europos Bendrijų Tarybos 1986 m. gruodžio 18 d. direktyva Nr. 86/653/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su savarankiškai dirbančiais prekybos agentais, derinimo, nei Nyderlandų Karalystės teisinis reguliavimas (NCK 7.401 – 7.403 straipsniai, reglamentuojantys agentės pareigas), nei šalių agentavimo sutarties 1 – 7 punktų nuostatos nenumato draudimo agentui pardavinėti ir platinti kitų gamintojų prekes (baldus), t. y. agento prekybą ribojančių sąlygų galiojant komercinio atstovavimo sutarčiai (žr. šios nutarties 38 – 39 punktus). Nors ieškovė, kaip agentė, turi pareigą veikti atstovaujamosios (atsakovės) interesais, elgtis sąžiningai, būti lojalia, tinkamai bendradarbiauti su užsakove, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, agentės lojalumas bei iš to išplaukiančios pareigos nėra sietinos su jai taikytinu ribojimu prekiauti kitų gamintojų baldais. Sutarties 1 – 7 punktų nuostatose aiškiai sulygtos agentės pareigos, tačiau jokių ribojimų jos veiklai, susijusiai su kitų subjektų prekių platinimu, nėra numatyta. Taigi, konstatuotina, kad agentė sutarties su atsakove galiojimo laikotarpiu turėjo teisę prekiauti ir kitų gamintojų baldais. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, aktualų teisinį reguliavimą bei sutarties nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog, nesant atsakovės sutikimo, ieškovė, prekiaudama kito subjekto (trečiojo asmens) prekėmis, jos vertinimu, panašiomis į atsakovės parduodamą produkciją, pažeidė bendruosius atstovavimo principus – būti lojalia ir sąžininga atsakovei, tinkamai bendradarbiauti, kadangi nepranešė apie tai, kad ji pardavinėja (arba ketina prekiauti) labai panašų baldą į atsakovės produkciją, ir dėl to atsakovė turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą sutartį nutraukti dėl svarbios priežasties, nesilaikydama sutarties 13 punkte numatyto bendro sutarties nutraukimo įspėjimo termino, t. y. pranešti apie vienašališką sutarties nutraukimą prieš tris mėnesius. Kaip jau nurodyta, nebuvo įstatyminio draudimo agentui pardavinėti ir platinti kitų gamintojų baldus, šalys sutartyje taip pat nebuvo susitarusios, kad ieškovė turi pareigą informuoti atsakovę apie kiekvieną atvejį, kuomet ketina pradėti ar pradeda kito gamintojo baldų prekybą (net ir panašiais į atsakovės gaminamą sofą) bei gauti atsakovės sutikimą tokiai veiklai. Kita vertus, nustatyta, kad galimai panašiomis į atsakovės sofas prekiavo ne pati ieškovė, o kita bendrovė „Van den Bosch Meubelen“. Akcentuotina ir tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nei 2023 m. spalio 2 d. rašte, nei procesiniuose dokumentuose nesirėmė aplinkybe, jog ieškovė, kaip atsakovės komercinė atstovė, turėdama pareigą būti lojalia jai, toje pačioje pardavimo salėje eksponuodama kito subjekto – trečiojo asmens – baldus, atliko kokius tai veiksmus, kurie įrodytų ieškovės siekį proteguoti būtent trečiojo asmens pardavinėjamas prekes (baldus) prieš atsakovės pateiktą produkciją, todėl vien tai, kad ieškovė trečiajam asmeniui nuomojo nedidelę dalį patalpų ir jose buvo eksponuojami jo pardavinėjami baldai (ir sofa „Pinto“, pagaminta UAB „Mood Furniture“), nėra pripažintina svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį pagal NCK 7.439 straipsnio nuostatas, apie kurią priešingai šaliai turėtų pranešama nedelsiant, nesilaikant sutarties 13 punkte numatyto pranešimo apie sutarties nutraukimą termino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios išvados nekeičia ir aplinkybė, kad ieškovės atstovas pripažino, jog jos darbuotojai baldų ekspozicijos salėje, atliko administracinius veiksmus: aptarnavo gaunamus ir siunčiamus užsakymus, bendravo su pirkėjais ir panašiai, prekiaujant ir trečiojo asmens baldais. Pažymėtina ir tai, kad panašiais baldais (sofomis) į atsakovės tame pačiame prekybos salone parduodamus baldus prekiavo ne ieškovė, o trečiasis asmuo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovės veiksmai, kai toje pačioje ekspozicinėje salėje eksponuojami ir pardavinėjami atsakovės, trečiojo asmens bei kitų gamintojų baldai, nesant įtvirtinto draudimo ieškovei pardavinėti kitų gamintojų baldus bei sutartyje nustatytos pareigos gauti atsakovės sutikimą tokiai veiklai (ją informuoti), nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, be kita ko, ir lojalumo pareigą, bei dėl to egzistavo svarbi priežastis vienašališkai nutraukti sutartį dėl svarbios priežasties (NCK 7.439 straipsnio 1 ir 2 dalys).Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad 2023 m. balandžio ir rugpjūčio mėnesiais gavo dvi pretenzijas iš klientų, kuriose teigiama, jog sofos, kurių atsakovė iš tikrųjų nebuvo pardavusi nurodytiems klientams, turi garantinius defektus, todėl supratusi apie šalių pasirašytos sutarties pažeidimą, ji apie tai pranešė atsakovei, pateikdama 2023 m. spalio 2 d. pretenziją. Teisėjų kolegija, įvertindama ilgalaikį šalių bendradarbiavimą (nuo 2013 metų), pažymi, kad, viena vertus, atsakovė po šių klientų pretenzijų gavimo (balandžio ir rugpjūčio mėnesiais), nesikreipė į ieškovę, siekdama išsiaiškinti situaciją, nors sutartinio bendradarbiavimo pareiga yra abipusė, be kita ko, įsitikinti, ar ieškovė atliko kokius tai konkrečius veiksmus, kurie leistų suabejoti jos lojalumu bei sąžiningumu vykdant sutartį, nepasiaiškino, kas lėmė šių pretenzijų pateikimą atsakovei, jei sofos, kurias įgijo klientai, nebuvo pagamintos atsakovės, bet, priešingai, tęsė šalių tarpusavio sutartinius santykius iki 2023 m. spalio mėnesio ir vieninteliu 2023 m. spalio 2 d. raštu pranešė ieškovei apie jos, kaip agentės, galimą lojalumo pareigos pažeidimą bei ketinimą nutraukti sutartį. Taigi, atsakovė jokių veiksmų anksčiau, kuriais būtų informavusi ieškovę apie galimą sutarties pažeidimą ar netinkamą ieškovės įsipareigojimų vykdymą ir (ar) reikalavimą pašalinti kokias tai priežastis, apie kurias ji sužinojo dar 2023 m. balandžio ir rugpjūčio mėnesiais, neatliko, t. y. nesiekė išsaugoti ilgalaikius tarpusavio sutartinius santykius bei šalių bendradarbiavimą. Be to, iš 2023 m. spalio 2 d. rašto turinio matyti, kad atsakovė nenurodė, kokių konkrečių sutartimi prisiimtų įsipareigojimų agentė nepateisino ar juos vykdė netinkamai, kaip ieškovės veiksmai sutrukdė pasiekti sutartus tikslus. Kaip minėta, sutarties 1 – 7 punktuose buvo įtvirtinti aiškūs agentės įsipareigojimai užsakovės atžvilgiu. Pažymėtina, kad atsakovė, nutraukdama sutartį, nesirėmė aplinkybe, jog dėl ieškovės veiksmų, kuomet tose pačiose patalpose buvo platinami ir trečiojo asmens baldai, patyrė neigiamus finansinius padarinius (ieškovės sudarytų sandorių apimtis 2018–2023 metais iš esmės nesikeitė, 2023 metų pirmojo pusmečio išmokėtų komisinių suma (294 310,85 Eur) buvo didesnė nei 2022 metų (443 424,37 Eur) pusės metų suma (221 713,68 Eur)), todėl vien aplinkybė, kad baldai (galimai panaši sofa) buvo eksponuojami kartu su atsakovės baldais ar vyko prekyba jais ir (ar) kitais tos pačios rūšies baldais, nereiškia, jog ieškovė pakenkė atstovaujamosios užsakovės interesams ir pažeidė NCK bei sutartyje numatytas agentės pareigas. Todėl atsakovė agentavimo sutartį nutraukė neteisėtai, neegzistuojant svarbių priežasčių vienašališkai nutraukti sutartį. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog ieškovė nepažeidė agentavimo sutarties sąlygų, pareigos būti lojaliai ir sąžiningai atsakovei, veikti taip, jog būtų užtikrinti atstovaujamosios interesai, todėl nenustatyta, jog egzistavo svarbios priežastys vienašališkai nutraukti sutartį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino, kad ieškovės veiksmai, kuomet buvo eksponuojami ir pardavinėjami trečiojo asmens baldai tose pačiose patalpose, kaip ir ieškovės baldai, nesant nei įstatyme, nei sutartyje įtvirtinto draudimo ieškovei pardavinėti kitų gamintojų baldų, sudaro pagrindą pripažinti, jog komercinė agentė jai buvo nelojali bei egzistavo svarbi priežastis nutraukti sutartį vienašališkai (NCK 7.439 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimą pripažinti neteisėtu atsakovės 2023 m. spalio 12 d. atliktą 2013 m. vasario 27 d. agentavimo sutarties vienašališką nutraukimą.Nurodytina, kad ieškovė pareiškusi reikalavimą dėl 457 308,25 Eur kompensacijos bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal NCK 7.437 straipsnio 1 dalį, jeigu prekybos agento sutartis sudaryta neterminuotam laikui arba apibrėžtam laikui su teise nutraukti ją anksčiau laiko, kiekviena šalis turi teisę šią sutartį nutraukti laikydamasi sutarto įspėjimo termino. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įspėjimo terminas negali būti trumpesnis nei vienas mėnuo pirmaisiais sutarties metais, du mėnesiai – antraisiais metais ir trys mėnesiai – vėlesniais metais. NCK 7.445 straipsnyje nurodyta, kad šalys negali nukrypti nuo, be kita ko, NCK 7.437 straipsnio 2 dalies nuostatų. Minėta, kad sutarties 13 punkte sulygta, jog agentavimo sutartis gali būti nutraukta vienai iš šalių raštu pranešus prieš tris mėnesius. Ši sutarties sąlyga atitinka NCK 7.437 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sutarties nutraukimo įspėjimo terminą – trys mėnesiai. Pagal NCK 7.437 straipsnio 1 dalį užsakovei leidžiama vienašališkai nutraukti komercinio atstovavimo sutartį, jei agentė pažeidžia sutartį, laikantis sutartyje numatyto įspėjimo termino. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nesant ieškovės, kaip agentės, padaryto esminio sutarties pažeidimo („svarbios priežasties“) ir dėl to nenustačius pagrindo atsakovei nutraukti sutartį vienašališkai pagal NCK 7.439 straipsnį, atsakovė privalėjo laikytis sutarties 13 punkte sulygto bendro agentavimo sutarties nutraukimo termino, t. y. raštu pranešti ieškovei prieš tris mėnesius. Šiuo atveju atsakovė nesilaikė įstatyme bei sutartyje nustatyto trijų mėnesių įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino, todėl pagal NCK 7.439 straipsnio 1 dalį atsakovei tenka pareiga atlyginti ieškovės patirtą žalą. Kaip nurodyta, ieškovė prašo priteisti kompensaciją (klientų kompensaciją) (NCK 7.442 straipsnis 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs vienašalio sutarties nutraukimo neteisėtumo ir dėl to atmetęs ieškinį, netyrė ir nevertino faktinių aplinkybių, susijusių su ieškovės reikalavimu priteisti kompensaciją, nenurodė motyvų dėl šio reikalavimo, todėl tai leidžia konstatuoti, jog teismas šioje dalyje neatskleidė bylos esmės. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nusprendžia, kad šioje dalyje apeliacinės instancijos teisme nėra galimas teisingas ginčo dėl ieškovės pareikšto reikalavimo priteisti kompensaciją išsprendimas, kadangi viena vertus, aplinkybių (kompensacijos dydžio) aiškinimasis ir vertinimas reikštų bylos dalies nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apribotų šalių teisę į apeliaciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad faktinių aplinkybių nustatymas šio reikalavimo dalyje, jų vertinimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai, kai yra įvertinamos visos reikšmingos faktinės aplinkybės bei šalims yra suteikiamos visos CPK nustatytos procesinės galimybės teikti paaiškinimus ir įrodymus, pagrindžiančius jų poziciją, taip sudarant sąlygas įgyvendinti teisę į veiksmingą teisminę gynybą bei užtikrinant šalių teisę į apeliaciją. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – pripažinti neteisėtu atsakovės vienašalį sutarties nutraukimą, bylos dalis dėl ieškovės reikalavimo priteisti 457 308,25 Eur kompensaciją bei išvestinio reikalavimo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Perdavus bylos dalį dėl kompensacijos bei palūkanų priteisimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, šį klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos išnagrinėjimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės Nyderlandų Karalystės bendrovės „DGB Agenturen“ ieškinio reikalavimas pripažinti neteisėtu atsakovės akcinės bendrovės „Kauno baldai“ 2023 m. spalio 12 d. atliktą vienašalį 2013 m. vasario 27 d. agentavimo sutarties nutraukimą neteisėtu, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės Nyderlandų Karalystės bendrovės „DGB Agenturen“ ieškinio reikalavimą ir pripažinti atsakovės akcinės bendrovės „Kauno baldai“ 2023 m. spalio 12 d. atliktą vienašalį 2013 m. vasario 27 d. agentavimo sutarties nutraukimą neteisėtu.Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės Nyderlandų Karalystės bendrovės „DGB Agenturen“ ieškinio reikalavimas atsakovei akcinei bendrovei „Kauno baldai“ dėl kompensacijos ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.Teisėjai Vilija Mikuckienė Asta Radzevičienė Žilvinas Terebeiza