Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-223-449/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41859-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.9.10; 1.2.23.2.2.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.3 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 28 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės, Audriaus Juozapavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Gretai Versockytei,dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei, nuteistajai E. J. ir jos gynėjui Pavelui Borkovskiui,viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės ir nuteistosios E. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams. Į E. J. paskirtą bausmę įskaitytas laikinas sulaikymas ir suėmimas nuo 2025 m. sausio 9 d. iki 2025 m. balandžio 9 d.Pinigus, saugomus Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuspręsta grąžinti nuteistajai E. J. – 755 Eur ir M. A. – 49 836 Eur.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,n u s t a t ė :Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybėsVilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu E. J. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteista už tai, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu (iš tikrųjų – labai dideliu kiekiu, o ši techninė klaida bus aptarta) narkotinių medžiagų turėdama tikslą jas platinti, o būtent: E. J., turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo į juodos spalvos neskaidrią plastikinę pakuotę supakuotus gelsvos spalvos miltelius, kurių sudėtyje, remiantis Policijos departamento Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. vasario 25 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-551139-25, yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,05140 g, ir narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė yra 0,069 g, kuriuos, suvyniojusi į sugeriamojo popieriaus skiautę, laikė ir gabeno su savimi, kol 2025 m. sausio 9 d., apie 20.32 val., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai, atlikę asmens kratą, jos striukės dešinės pusės išorinėje kišenėje juos rado ir paėmė. Be to, ji, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamojoje vietoje – bute (duomenys neskelbtini), laikė 64 vnt. folijos lankstinukų (permatomą plastikinį užrištą maišelį su 22 vnt. folijos lankstinukų ir gelsvos spalvos plastikinį maišelį su 42 vnt. folijos lankstinukų) su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje, remiantis Policijos departamento Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. kovo 31 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-881771-25, yra – gelsvos spalvos miltelių iš permatomame plastikiniame užrištame maišelyje esančių 22 vnt. folijos lankstinukų yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,000856 g; gelsvos spalvos miltelių iš gelsvos spalvos plastikiniame maišelyje esančių 42 vnt. folijos lankstinukų yra narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė yra 0,069 g, ir narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,001645 g, kol 2025 m. sausio 9 d., apie 19.20 val., policijos pareigūnai atlikę kratą juos rado ir paėmė.Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymaiVilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausioji prokurorė Valentina Strokinienė apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nuosprendį pakeisti ir E. J. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 723 straipsniu, taikyti išplėstinį turto konfiskavimą ir konfiskuoti valstybės naudai 49 770 Eur grynųjų pinigų, rastų kratos metu kosmetinėje, komodoje E. J. naudojamame kambaryje, 66 Eur grynųjų pinigų, rastų ant komodos, ir 755 Eur grynųjų pinigų, rastų E. J. asmens kratos metu, konfiskuoti bendrą sumą 50 591 Eur. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Apeliantė nurodo, jog įstatymų leidėjas BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatė vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo 10 iki 15 metų. Ši nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Taigi įstatymų leidėjas šią nusikalstamą veiką įvertino kaip itin pavojingą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra pažymėjęs, kad teisingumo principas reiškia, jog kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-25-942/2015). Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas neskyrė pakankamai dėmesio bausmės paskirčiai, todėl nepasiekė pusiausvyros tarp proporcingo nubaudimo ir bausmės tikslų realizavimo. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, tačiau šioje normoje tokią bausmę paskirti teismui įtvirtinta teisė, bet ne pareiga. Jos realizavimas yra neatsiejamas nuo išimtinių aplinkybių visumos, kuri patvirtintų, jog nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Baudžiamojo įstatymo leidėjas nenumato kokios aplinkybės yra priskirtinos išimtinėms, tačiau teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei remdamasis teismų praktika, argumentuotai turi nurodyti, kokios yra išskirtinės bylos aplinkybės, kurios rodo, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas yra daug mažesnis negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, kad kaltininko asmenybė mažiau pavojinga ar veika yra atsitiktinio pobūdžio (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-515/2010, Nr. 2K-160/2011, Nr. 2K-150/2014). Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas, skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, tačiau vien ši aplinkybė savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (LAT kasacinėje byloje Nr. 2K-54-648/2016). Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, jog teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą bei kaltininko asmenybės pavojingumą. Taip pat ne mažiau svarbus yra visuomenės bei valstybės interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme nustatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo, ir visuomenės ar valstybės interesai, kai nei vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Skundžiamame nuosprendyje teismas atsižvelgė į tai, kad ankstesniu E. J. atžvilgiu priimtu teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, kaltinamajai poveikio nepadarė, tačiau vis tiek nepagrįstai sprendė, jog BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė būtų per griežta. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas nurodė iš esmės tik vieną tokio sprendimo motyvą – tai, kad byloje yra duomenų, jog ji padėjo atskleisti kitas nusikalstamas veikas. Pasak apeliantės, toks BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas negali būti pripažintas teisingu ir atitinkančiu bausmės paskirtį bei jos skyrimo pagrindus. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas E. J. skiriamos bausmės dydį už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą minėtą teisės normą taikė klaidingai, o bausmei keliamus teisingumo ir proporcingumo reikalavimus, byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, vertino selektyviai. Nuosprendyje išdėstyti neišsamūs teismo argumentai dėl bausmės paskyrimo nėra pakankami skiriant bausmę E. J. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Teismo nurodytos aplinkybės yra aiškiai pervertintos, jos nėra ir negali būti laikomos išimtinėmis.Apeliantė nurodo, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nustatyta, kad labai dideliu laikytinas 0,018 g viršijantis karfentanilio kiekis. Pas E. J. rastas ir paimtas šios medžiagos kiekis viršija minėtą ribą tris kartus. Todėl disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kelia didelį pavojų ir realią grėsmę visuomenei, žmonių sveikatai. Pas E. J. rastas medžiagų kiekis, disponavimas dvejomis skirtingomis jų rūšimis (0,053904 g karfentanilio ir 0,138 g metadono), vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą, yra reikšmingas požymis skiriant bausmę. Šiuo atveju E. J. disponavimas narkotinėmis medžiagomis kėlė pavojų gyvybei ir sveikatai ne tik jai, bet ir dideliam ratui kitų asmenų. Teismas nepagrįstai neįvertino byloje esančių duomenų apie tai, kad E. J. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio. E. J. parodė, kad neteisėtai įgijo narkotines medžiagas turėdama tikslą jas platinti. Narkotines medžiagas platinimui gavo iš (duomenys neskelbtini) tautybės asmens, su kuriuo susitarė, kad pinigus atiduos, kai išplatins narkotines medžiagas. Už jas turėjo sumokėti 2 000 eurų. Pasak apeliantės, abejotina, ar pirmą kartą matomam žmogui galėtų būti parduota narkotinių medžiagų už jas nesumokant iš karto gan ženklios sumos, ir tai patvirtina prielaidą, kad E. J. narkotinių medžiagų platinimu vertėsi nuolat. Pati E. J. nurodė, kad namuose turėjo svarstykles narkotinių medžiagų fasavimui, žinojo, jog yra taksi vairuotojų, kurie vežioja narkomanus, ir pažinojo žmogų, su kuriuo galėdavo susitarti ir jis atveždavo tuos žmones (pirkėjus), žinojo kaip rasti žmogų, iš kurio galėtų įsigyti narkotines medžiagas pardavimui. Pasak apeliantės, nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei sistemingumą patvirtina ir pas E. J. rastų narkotinių medžiagų kiekis – 64 lankstinukai narkotinės medžiagos. Jos veiksmai platinant narkotines medžiagas buvo nevienkartiniai ir iš šios veiklos nuteistoji gaudavo pakankamai didelės finansinės naudos, tai patvirtina kratos metu tarp jos daiktų rasta ir paimta didelė pinigų suma. Nuteistajai E. J. ankstesniu nuosprendžiu buvo paskirta švelnesnė, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau teismo parodytas pasitikėjimas jai teigiamos įtakos neturėjo ir ji savo elgesio nekeičia. Toks nuteistosios elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad švelnesnės bausmės paskyrimas leis pasiekti įstatyme numatytus bausmės tikslus, ir priešingai, prieštarautų teisingumo principui. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų spręsti apie atsitiktinį nusikalstamos veikos pobūdį arba nepalankiai susiklosčiusias gyvenimo aplinkybes, beviltišką finansinę situaciją, itin sunkią asmeninę situaciją ar kitas aplinkybes, kurios reikšmingai mažintų nusikalstamos veikos ar nuteistosios asmenybės pavojingumą. Apeliaciniame skunde nurodoma ir apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 723 straipsnio nuostatų. E. J. pripažinta kalta padariusi labai sunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kurį darant galėjo būti gaunama turtinė nauda. Kratos jos gyvenamojoje vietoje ir asmens kratos metu rasta 50 591 Eur grynųjų pinigų, kurių E. J. negalėjo pagrįsti teisėtomis pajamomis. Nuteistosios versija apie tariamą 49 770 Eur priklausymą jos motinai grindžiama tik suinteresuotų asmenų parodymais. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog kaltinamosios ir jos motinos parodymai „atrodo nelogiški“, tačiau laikydamas juos pakankamais paneigti išplėstinio turto konfiskavimo taikymo galimybę, padarė prieštaringas ir teisiškai nepagrįstas išvadas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai lemiamą reikšmę suteikė liudytojos M. A. ir nuteistosios parodymams. Rasti pinigai – 49 770 Eur buvo E. J. naudojamame kambaryje, toje pačioje komodoje, kurioje laikytos narkotinės medžiagos ir jų fasavimo priemonės, kosmetinėje su pinigais buvo rastas ir E. J. pasas. Tokios aplinkybės objektyviai sieja šias lėšas su nuteistąja. Policijos pareigūnai nurodė, kad M. A. faktiškai gyveno kitame kambaryje, o nuteistosios kambaryje buvo tik jos asmeniniai daiktai. Kratos metu M. A. nereiškė jokių pastabų dėl pinigų paėmimo, o jos teiginiai apie pinigų nuosavybę buvo nenuoseklūs ir fragmentiški. Vien aplinkybė, kad M. A. teisėtos pajamos teoriškai leistų sukaupti tokią sumą, savaime nepaneigia pagrįstos prielaidos, jog šios lėšos galėjo būti būtent E. J. nusikalstamos veiklos rezultatas. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad išplėstinio turto konfiskavimo taikymui pakanka pagrindo manyti, jog turtas gautas nusikalstamu būdu, ir nėra reikalaujama absoliutaus ir neabejotino įrodymo (LAT kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-253- 648/2023). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nebuvo nustatytas narkotinių medžiagų platinimo faktas, tačiau, pasak apeliantės, toks argumentas neatitinka BK 723 straipsnio esmės. Išplėstinis turto konfiskavimas nėra siejamas vien su konkrečioje byloje nustatytu nusikalstamos veikos rezultatu, o leidžia vertinti ir platesnį nusikalstamos veiklos kontekstą. Tai, kad E. J. šiuo konkrečiu atveju nespėjo išplatinti įsigyto labai didelio narkotikų kiekio, nesudaro pagrindo manyti, jog ji šia veikla nesivertė anksčiau. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės, labai didelis narkotikų kiekis, jų laikymo ir fasavimo priemonės, taip pat ankstesnis E. J. teistumas už analogišką nusikalstamą veiką leidžia daryti išvadą apie sistemingą, tęstinį nusikalstamą elgesį, susijusį su turtinės naudos gavimu. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismų praktikoje nuosekliai pažymima, jog faktinis disponavimas ir kontrolė turi lemiamą reikšmę sprendžiant turto priklausomybės klausimą, o ne vien formalūs ar suinteresuotų asmenų teiginiai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė lemiamą reikšmę aplinkybei, kad M. A. kratos metu pareiškė, jog pinigai yra jos. Tokia versija buvo išsakyta esant suinteresuotumui apsaugoti dukrą nuo turto konfiskavimo. Vien aplinkybė, kad motinos teisėtos pajamos abstrakčiai leistų turėti tokią pinigų sumą, nepatvirtina, jog kratos metu rasti pinigai buvo jos sukaupti, laikomi nuteistosios naudojamoje vietoje ir nebuvo gauti iš nusikalstamos veiklos. Pasak apeliantės, E. J. parodymai patvirtina, kad narkotinių medžiagų platinimas buvo pagrindinis jos pajamų šaltinis, ji aiškiai nurodė, kad narkotines medžiagas platino siekdama gauti pinigų sutuoktinio išlaikymui, narkotinių medžiagų platinimą suvokė kaip finansinę išeitį, kai nebeturėjo teisėtų pajamų. Taigi nusikalstamos veikos darymas buvo pagrindinis galimas E. J. pajamų šaltinis. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas E. J. taikyti išplėstinį turto konfiskavimą ir konfiskuoti valstybės naudai grynuosius pinigus, rastus kratos metu E. J. naudojamame kambaryje ir jos asmens kratos metu. Nuteistoji E. J. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nuosprendį pakeisti ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jai laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra bei teismo nustatytais apribojimais ir draudimais arba, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti švelnesnę – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistoji apeliaciniame skunde taip pat prašo pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji aktyviai, savanoriškai bendradarbiavo su policijos pareigūnais, padėjo išaiškinti kitas narkotinių medžiagų platinimo veikas ir šias medžiagas platinančius asmenis (BK 59 straipsnio 2 dalis). Apeliaciniame skunde nurodomas ir prašymas iš skundžiamo nuosprendžio pašalinti kaltinimo dalį, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens E. J. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos neteisėtai įgijo. Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos duomenis ir jos veiksmus kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Ji neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Ji 2025 m. sausio 9 d. striukės kišenėje laikė ir iki savo buto gabeno 0,05140 g karfentanilio ir 0,069 g metadono. Bute laikė 22 vnt. folijos lankstinukų su 0,000856 g karfentanilio ir 42 vnt. folijos lankstinukų su 0,069 g metadono ir 0,001645 g karfentanilio. Pirmosios instancijos teismas apeliantę nuteisė ir už tai, kad ji, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. Apeliantė nurodo, kad ji ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad narkotines medžiagas įgijo X iš nepažįstamo (duomenys neskelbtini) tautybės asmens, tačiau įtarimas ir vėliau kaltinimas dėl įgijimo aplinkybių – vietos, laiko ir pardavėjo nebuvo konkretizuotas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad psichiką veikiančių medžiagų neteisėtas įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-353/2007). Psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti įgyjamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, todėl įgijimu pripažįstami tokie veiksmai, kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir pan. Narkotinės ar psichotropinės medžiagos taip pat gali būti įgyjamos per tarpininkus. BK 260 straipsnyje įtvirtintos gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo pavojingų veikų alternatyvos. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vienos iš nurodytų veikų padarymo. LAT savo praktikoje pažymi, kad alternatyvios numatytos veikos turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, nes kiekviena jų, ją padarius, gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Todėl teismai, konstatuodami, kad buvo padarytos kelios veikos, turi nustatyti kiekvienos jų padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeliant nė vienos iš alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Reikalavimas įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį draudžia padarytas veikas preziumuoti, įrodinėti ne savarankiškai, o išvesti iš kitų BK 259 ir 260 straipsniuose alternatyviai nurodytų ir byloje neginčijamai įrodytų veikų. Šis imperatyvas gali būti kildinamas inter alia (be kita ko) iš baudžiamojo proceso paskirties, asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu ir baudžiamojo proceso įstatymo keliamų reikalavimų apkaltinamojo nuosprendžio turiniui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalis, 44 straipsnio 6 dalis, 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Šių nuostatų pažeidimai laikytini esminiais, o veikos, kurios buvo pagrįstos ne įrodymais, o tik prielaidomis, šalintinos iš kaltinimo (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-159/2011). Apeliantė nurodo ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barberà, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti). Todėl teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens E. J. įgijo narkotines medžiagas iš skundžiamo nuosprendžio šalintini. Apeliantė nurodo ir apie tai, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ją kalta pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir paskyrė 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistoji prašo jai paskirtą bausmę dar labiau sušvelninti, nes pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad LAT praktikoje pažymima, jog teisminė praktika yra dinaminis procesas ir kai kurie išaiškinimai dėl baudžiamojo įstatymo, taip pat ir dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nors ir neženkliai, tačiau gali keistis. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Pirmosios instancijos teismas netinkami individualizavo bausmę, nes neatsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Pasak apeliantės, paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, prieštarauja teisingumo principui. LAT praktikoje yra įtvirtina, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingai bausmei paskirti (LAT kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012). Teismas, skirdamas bausmę, turi vadovautis principu, jog būtina parinkti minimaliausią įmanomą bausmę, kurios paskyrimas vis dar atitiktų teisingumo principą, įgyvendintų bausmės tikslus ir būtų ne pernelyg suvaržantis asmens, kuriam skiriama bausmė, teisinę padėtį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo sprendimuose yra pažymėjęs, kad visuomet tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimo prevenciją ir pasirinktų tam priemonių turi būti pusiausvyra – proporcingumas. Nustatyta bausmė ir jos dydis turi būti adekvati nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.Pripažįstant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti bent vieną iš sekančių alternatyvų: 1) kaltininko prisipažinimą 4 padarius nusikalstamą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi, 2) kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išsiaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išsiaiškinti ją darant dalyvavusius asmenis. Kiekviena iš jų apibūdina tokį kaltininko elgesį, iš kurio matyti, kad jis jau suprato blogą savo poelgį, jį smerkia ir stengiasi susiklosčiusią padėtį bent kiek ištaisyti. Nuteistoji E. J. nurodo, jog ji labai didelio kiekio narkotinės medžiagos, kuria disponavo, neišplatino. Nors nusikalstama veika vertintina kaip labai sunki, šiuo atveju ji nesukėlė jokių ilgalaikių ir nepataisomų padarinių. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-211-1073/2019, Nr.2K-49-976/2020). Apygardos teismas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau liko neįvertinos kitos, itin svarbios bausmės skyrimui aplinkybės. Teismas neteisingai vertino, kad su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, skirta nuteistajai ankstesniu nuosprendžiu už analogišką veiką, nepadarė jai tinkamo poveikio. Nors teistumas neišnykęs, veika, už kurią apeliantė jau buvo nuteista laisvės apribojimu, buvo įvykdyta 2016 metais, t .y. prieš 9 metus, ir per šį laikotarpį nusikaltimų ji nevykdė. Šioje byloje jai inkriminuojamo nusikaltimo padarymui ryžosi dėl kalėjime bausmę atliekančio sutuoktinio grasinimų bei smurto, jo skolų už narkotines medžiagas mokėjimo. Apeliantė nurodo, kad ji dirbo, darbdaviai ją charakterizavo teigiamai. BK 59 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Ši nuostata reiškia, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra išsamus, teismas turi teisę pripažinti lengvinančiomis ir kitas aplinkybes, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą. Apeliantė nurodo, kad ji ikiteisminio tyrimo metu aktyviai bendradarbiavo su teisėsaugos (policijos) pareigūnais ne tik tiriant jos įvykdytą nusikalstamą veiką, tačiau padėjo atskleisti ir kitas narkotinių medžiagų platinimo veikas ir asmenis. Jos pateiktos informacijos dėka buvo sulaikyti kiti įtariamieji, pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai. Toks savanoriškas bendradarbiavimas bei reali pagalba pareigūnams atskleidžiant naujas nusikalstamas veikas dėl narkotinių medžiagų platinimo suteikia pagrindą pripažinti tai apeliantės atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis). Tokiais veiksmais ji parodė savo nusistatymą daugiau niekada nenusikalsti, po nusikalstamos veikos padarymo pademonstravo pozityvų elgesį. Ilgalaikis laisvės atėmimas šiuo atveju nėra būtinas bausmės tikslams apeliantės atžvilgiu pasiekti. Pasak apeliantės, realus ilgalaikis laisvės atėmimas jai gali kelti grėsmę įkalinimo įstaigoje, nes aplinkybė dėl bendradarbiavimo su policija gali tapti žinoma kitiems asmenims. Todėl yra pagrindas užtikrinti, kad bausmė nebūtų neproporcinga ir nekeltų akivaizdžiai perteklinės rizikos. Skunde nurodoma, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo arba švelninant paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą. Teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistosios apeliacinį skundą atmesti. Nuteistoji E. J. ir jos gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvadosPagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje apeliacinį skundą padavė prokurorė ir pati nuteistoji E. J.. Apeliaciniuose skunduose nėra ginčijamos teismo išvados dėl E. J. kaltės, įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su nuteistajai E. J. paskirta bausme, prašo paskirti nuteistajai bausmę BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose. Taip pat prašo, vadovaujantis BK 723 straipsniu, taikyti išplėstinį turto konfiskavimą ir konfiskuoti valstybės naudai grynuosius pinigus, rastus kratos metu E. J. naudojamame kambaryje (kosmetinėje ir ant komodos) bei nuteistosios asmens kratos metu. Pati nuteistoji E. J. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su jai paskirta bausme (jos rūšimi ir dydžiu) ir prašo paskirti dar švelnesnę bausmę, pripažinti jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog ji aktyviai, savanoriškai bendradarbiavo su policijos pareigūnais, padėjo išsiaiškinti kitas narkotinių medžiagų platinimo veikas ir šias medžiagas platinančius asmenis (BK 59 straipsnio 2 dalis). Nuteistoji taip pat prašo jai iš kaltinimo pašalinti jo dalį dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuosprendis keičiamės dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 723 straipsnį netaikydamas nuteistajai E. J. išplėstinio turto konfiskavimo. Nuteistosios E. J. apeliacinis skundas taip pat tenkinamas iš dalies ir nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Iš dalies tenkinant nuteistosios apeliacinį skundą iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama kaltinimo dalis dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo.Dėl nusikalstamos veikos kvalifikuojančios aplinkybės – labai didelio narkotinių medžiagų kiekioBPK 255 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. To paties BPK straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ar kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos ar nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Nurodytu atveju teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį prašymą, teismas nustato konkretų pertraukos laiką (BPK 256 straipsnio 3 dalis).Taigi nurodytų BPK normų turinys rodo, kad nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo keitimą gali inicijuoti tiek prokuroras ir nukentėjusysis, tiek ir pats teismas, o nustatyta kaltinimo keitimo tvarka užtikrina kaltinamojo teisę žinoti kaltinimo turinį ir jo galimybes įgyvendinti teisę į gynybą. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad kaltinamasis aktas kartu su visa baudžiamąja byla buvo perduotas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Kaltinamajame akte nurodyta, kad E. J. kaltinama tuo, jog ji neteisėtai disponavo dideliu narkotinių medžiagų kiekiu turėdama tikslą jas platinti, o jos nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, t. y. kaip neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu turint tikslą jas platinti (t. 5, b. l. 100–111). Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs, jog pagal bylos duomenis E. J. neteisėtai disponavo ne dideliu, o labai dideliu narkotinių medžiagų (karfentanilio) kiekiu, o nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, 2025 m. liepos 15 d. nutartimi pagal teismingumą šią bylą perdavė Vilniaus apygardos teismui (t. 5, b. l. 113–114). Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje aprašomojoje dalyje vėl nurodyta, jog E. J. kaltinama neteisėtu disponavimu dideliu narkotinių medžiagų kiekiu turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, nors nutarties įžanginėje ir rezoliucinėje dalyse aiškiai nurodyta, kad E. J. kaltinama pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (t. 6, b. l. 4–5). Tokie netikslumai liko ir skundžiamame nuosprendyje. Iš Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio matyti, kad nors nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, jog E. J. neteisėtai disponavo dideliu narkotinių medžiagų kiekiu turėdama tikslą jas platinti, tačiau įžanginėje dalyje nurodyta, jog E. J. kaltinama pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nurodant nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas, pats teismas nurodė, jog pas E. J. rastas ir paimtas narkotinės medžiagos – karfentanilio – kiekis tris kartus viršija labai didelį šių medžiagų kiekį, nurodytą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose. Teismas E. J. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad E. J. pripažinta kalta ir nuteista taip pat pagal šį baudžiamąjį įstatymą. Pažymėtina, kad aptartų techninių klaidų (ne tik kaltinamajame akte, bet ir vėliau jas perkeliant į teismo nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, o vėliau ir pačiame skundžiamame nuosprendyje) nepastebėjo ne tik pirmosios instancijos teismas, bet ir nei vienas proceso dalyvis, apeliaciniai skundai dėl to irgi nepaduoti. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismo posėdyje teisėjų kolegija, siekdama, nors ir techninę, šią klaidą ištaisyti, vadovaudamasi BPK 256 straipsniu, pranešė teisminio nagrinėjimo dalyviams apie galimybę pakeisti nuteistajai E. J. kaltinimą iš neteisėto disponavimo dideliu narkotinių medžiagų kiekiu į labai didelį narkotinių medžiagų kiekį. Teismas pranešė nuteistajai ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai, tačiau tokių prašymų jie nepareiškė, o nuteistoji E. J. dėl pareikšto galimo kaltinimo keitimo nepageidavo pasisakyti. Pažymėtina, kad viso proceso metu E. J. prisipažino kalta padariusi BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, davė išsamius parodymus, ji pati policijos pareigūnams atidavė su savimi turėtas narkotines medžiagas, taip pat patvirtino jų turinti gyvenamojoje vietoje bei nurodė jų laikymo vietą. Nėra abejonių, jog ji žinojo kuo yra kaltinama ir dėl kokio kaltinimo byla perduoti nagrinėti teisiamajam posėdyje. Žinojo, kad kaltinama ir nuteista už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, dėl to prisipažino ir dabar pripažįsta kalta pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir nuosprendžio dalies dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo apeliacine tvarka neapskundė. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas kaltinimą BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka, šį nuosprendžio trūkumą ir techninę klaidą visiškai pašalino.Dėl neteisėto labai didelio narkotinių medžiagų kiekio įgijimoPagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BK 260 straipsnyje nurodytos alternatyvios veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne būti preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų BK 260 straipsnio atitinkamoje dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų (LAT kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-1073/2019, 9 punkte ir kt.). Nagrinėjamu atveju nuteistoji E. J. yra nuteista ne tik už tai, kad turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė ir gabeno labai didelį narkotinių medžiagų kiekį, bet ir už tai, jog ji ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo į juodos spalvos neskaidrią plastikinę pakuotę supakuotus gelsvos spalvos miltelius, kurių sudėtyje, remiantis specialisto išvada Nr. IBPS-V-551139-25, yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,05140 g, ir narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė yra 0,069 g. Pati nuteistoji pripažino, jog laikė ir gabeno su savimi labai didelį narkotinių medžiagų kiekį. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti bylos įrodymai – liudytojų R. JK., T. M. parodymai, kratų protokolai, specialisto išvados. Šių bylos įrodymais nustatytų aplinkybių neginčija, o, priešingai, sutikdama su jomis, apeliaciniame skunde nuteistoji E. J. nurodo, kad teismas padarė teisingą išvadą, jog ji laikė ir iki savo buto gabeno 0,05140 g karfentanilio ir 0,069 g metadono, o bute laikė ir 22 vnt. folijos lankstinukų su 0,000856 g karfentanilio, 42 vnt. folijos lankstinukų su 0,069 g metadono ir 0,001645 g karfentanilio. Tačiau nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybės nebuvo konkretizuotos, todėl prašo iš kaltinimo ir skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ji narkotines medžiagas neteisėtai įgijo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir nuteistosios E. J. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad šis prašymas yra pagrįstas, todėl jį tenkina. Kaltinime nėra nurodyta jokių konkrečių narkotinių medžiagų (0,05140 g karfentanilio ir 0,069 g metadono) įgijimo aplinkybių, t. y. vietos, laikotarpio, asmens, iš kurio draudžiamos medžiagos buvo įsigytos. Toks kaltinimas nėra tikslus. Apeliaciniame skunde E. J. teisingai nurodo, kad aptartos aplinkybės kaltinime taip ir liko nesukonkretintos. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybių nepagrindė bylos įrodymais. Apie tai nuosprendyje teismas iš esmės ir nepasisakė. Taigi pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. J. kalta ir dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo, iš esmės rėmėsi tik prielaidomis, o ne baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir neginčijamais įrodymais. Pažymėtina, kad nustatydamas faktines aplinkybes, teismas negali remtis prielaidomis, o abejonės dėl įrodymų pakankamumo aiškinamos kaltinamojo naudai. Dėl šių priežasčių minėta aplinkybė – kad E. J. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo į juodos spalvos neskaidrią plastikinę pakuotę supakuotus gelsvos spalvos miltelius, kurių sudėtyje, remiantis specialisto išvada Nr. IBPS-V-551139-25, yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,05140 g, ir narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė yra 0,069 g – iš kaltinimo ir skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama. Skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Pažymėtina, kad šios faktinės aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo šiuo atveju neduoda pagrindo kitaip vertinti įrodytas ktias E. J. nusikalstamas veiksmas (neteisėto labai didelio narkotinių medžiagų kiekio laikymą ir gabenimą) ar kitaip švelninti jos teisinę padėtį. Dėl E. J. paskirtos bausmėsSkirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 2 dalyje, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-74-489/2026, 33 punkte, Nr. 2K-100-697/2026, 10 punkte ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-101-976/2026, 14.2 punkte, Nr. 2K-92-648/2026, 8 punkte ir kt.).Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Skundžiamu nuosprendžiu E. J. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija numato tik vienos rūšies ir labai griežtą laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų bausmę. Pirmosios instancijos teismas E. J. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrė laisvės atėmimą 5 metams. Su tokia teismo paskirta bausme nesutinka tiek pati nuteistoji, tiek ir prokurorė. Nuteistoji E. J. apeliaciniame skunde prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti dėl jai paskirtos aiškiai per griežtos bausmės. Ji prašo, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jai laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra bei nustatyti atitinkamus apribojimus ir draudimus arba, taikant 54 straipsnio 3 dalį, paskirti švelnesnę – 2 metų – laisvės atėmimo bausmę. Taip pat nuteistoji prašo jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad ji aktyviai, savanoriškai bendradarbiavo su policijos pareigūnais, padėjo išsiaiškinti kitas narkotinių medžiagų platinimo veikas ir šias medžiagas platinančius asmenis (BK 59 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu prokurorė apeliaciniame skunde prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir E. J. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti sankcijoje numatytą minimalią 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Iš prokurorės apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutinkama su teismo sprendimu nuteistajai taikyti 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas aiškiai pervertino aplinkybę, jog E. J. padėjo atskleisti kitas nusikalstamas veikas. Tokia aplinkybė, pasak prokurorės, negali būti laikoma išimtine. Skunduose dėstomos aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. J. bausmę, neįvertino arba nepakankamai įvertino. Išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus dėl nuteistajai E. J. paskirtos bausmės, teisėjų kolegija abiejų, tiek nuteistosios, tiek prokurorės, apeliacinių skundų argumentus dėl šios nuosprendžio dalies atmeta. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas E. J. bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, įvertino, jog nuteistoji padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Teismas jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad E. J. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Parinkdamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, E. J. poveikio nepadarė, nes ji nusikalto turėdama neišnykusį teistumą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir jai buvo paskirta ypač švelni, lyginant su minėto BK straipsnio sankcija, laisvės apribojimo bausmė. Tačiau teismas sprendė, jog net ir minimalios BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos 10 metų laisvės atėmimo bausmės skyrimas nuteistajai vis tiek prieštarautų teisingumo principui. Todėl, atsižvelgęs ne tik į nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, t. y. į duomenis, jog ji padėjo atskleisti kitas nusikalstamas veikas, bet ir į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas sprendė, jog yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir E. J. skirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę negu minimali BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta riba. Pirmosios instancijos teismas E. J. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dali, paskyrė laisvės atėmimą 5 metams. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismo motyvai dėl nuteistajai E. J. paskirtos bausmės ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo yra gana lakoniški, tačiau jai paskirta bausmė ir pats sprendimas taikyti minėtas BK nuostatas yra iš esmės teisingi.Priešingai nei nurodo prokurorė apeliaciniame skunde, teismas įvertino, jog E. J. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas atsižvelgė į tai, jog naują nusikalstamą veiką ji padarė turėdama neišnykusį teistumą už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžiu (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 10 d. prokuroro kasacinį skundą atmetė) (t. 6, b. l. 124–143, 145–155), matyti, kad E. J. buvo pripažinta kalta ir nuteista už tai, jog ji, veikdama bendrininkų grupe, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu iki 2016 m. gegužės 30 d. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistosios apeliacinio skundo argumentu, kad nuo ankstesnės nusikalstamos veikos iki skundžiamu nuosprendžiu pripažintos nusikalstamos veikos padarymo praėjo gan ilgas laikotarpis – daugiau nei 8 metai, tačiau bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad naują nusikalstamą veiką E. J. vis tik padarė neatsitiktinai. Iš bylos duomenų matyti, kad ne tik asmens kratos metu (t. 3, b. l. 144–145, 146–147, 150–153) pas E. J. buvo rastos ir paimtos narkotinės medžiagos, bet ir jos gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu (t. 2, b. l. 1–3, 4–5, 6–7, 10–29) rasti jau paruošti lankstinukai su narkotinėmis medžiagomis bei priemonės, skirtos narkotinių medžiagų fasavimui – elektroninės svarstyklės, metalinės žirklės, aliuminio folijos ritinys, banko slaptažodžių kortelė. Pati nuteistoji E. J. jau jos gyvenamosios vietos atliekamos kratos metu (t. 2, b. l. 1–3) nurodė, apie tai parodė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kad šios supakuotos narkotinės medžiagos buvo skirtos pardavimui, o rastos svarstyklės – narkotinių medžiagų svėrimui. Pirmosios instancijos teisme ji parodė ir apie tai, kad narkotinių medžiagų platinimui ji naudojosi taksistų paslaugomis, kurie atveždavo narkotinių medžiagų pirkėjus (narkomanus). Apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir papildomai apklausus nuteistąją E. J., ji, kaip ir pirmosios instancijos teisme, parodė atlikusi ne tik kaltinime nurodytus neteisėtus veiksmus, bet ir anksčiau (gruodžio mėn.) 2–3 kartus pardavusi narkotines medžiagas. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų (t. 1, b. l. 71–90, 92–105, 113–117) matyti, jog E. J. kontaktavo su įvairiais asmenimis, su kuriais bendravo užkoduota kalba. Šių pokalbių bei susirašinėjimų turinys taip pat patvirtina, jog E. J. ir anksčiau pardavinėjo narkotines medžiagas. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos bylos duomenis, daro išvadą, kad nors skundžiamu nuosprendžiu E. J. pripažinta kalta tik dėl nusikalstamos veikos, nurodytos kaltinamajame akte, tačiau nurodyti bylos įrodymai (kratos protokolas, pačios nuteistosios parodymai, pokalbių išklotinės) patvirtina apie daug ilgiau trukusią jos nusikalstamą veiką platinant narkotines medžiagas. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, jog nusikalstamą veiką E. J. padarė neatsitiktinai, todėl nuo ankstesnio teistumo praėjęs laikotarpis nesuteikia pagrindo nei pačią nuteistąją, nei jos padarytą veiką vertinti kaip mažiau pavojingus. Teisėjų kolegija, vertindama naujos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atkreipia dėmesį ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Apeliaciniame skunde prokurorė teisingai pažymi, kad bendras narkotinių medžiagų – karfentanilio, kuriuo neteisėtai disponavo nuteistoji E. J. kiekis 3 kartus viršija labai didelį šių medžiagų kiekį, nurodytą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose. Be to, ji neteisėtai disponavo ne tik minėtu karfentaniliu, bet ir kita narkotine medžiaga – metadonu. Taigi E. J. disponavo dviem skirtingomis narkotinių medžiagų rūšimis. Nors apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad šių neteisėtų medžiagų neišplatino, nesukėlė ilgalaikių ir nepataisomų padarinių, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad ji neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Ir tik policijos pareigūnų veiksmų dėka narkotinės medžiagos, apie kurias nurodoma kaltinime, nepateko į rinką, jiems laiku užkardžius nusikalstamą veiką. Apeliaciniame skunde nuteistoji E. J. nurodo, kad nusikalstamą veiką ji padarė dėl įkalinimo įstaigoje bausmę atliekančio sutuoktinio grasinimų ir smurto, jo skolų už narkotines medžiagas mokėjimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokią versiją nuteistoji iškėlė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 1–3) E. J. parodė, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis dėl savo sunkios materialinės padėties. Nors vėliau ji pateikė versiją, jog nusikalto dėl sutuoktinio grasinimų bei reikalavimų jį išlaikyti ir padengti jo skolas, atkreiptinas dėmesys, jog anksčiau E. J. jau buvo pripažinta kalta ir nuteista už tai, jog bendrininkų grupe būtent su savo sutuoktiniu R. J. neteisėtai disponavo taip pat labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ši tik teisme iškelta gynybinė versija nesuteikia pagrindo jos neteisėtus veiksmus ar asmenybę vertinti kaip mažiau pavojingus. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad E. J. asmenybė jau susiformavusi kaip linkusi nusikalsti bei nesilaikyti įstatymų. Tą patvirtina ir duomenys, jog ji daug kartų (18 kartų) bausta administracine tvarka (t. 5, b. l. 54–63). Kita vertus, nuteistoji nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2023 m. gegužės 1 d. dirbo viešbučio kambarine ir darbdavio buvo charakterizuojama teigiamai – kaip pareiginga, darbšti, punktuali bei atsakinga (t. 4, b. l. 38, t. 5, b. l. 66). Šiuo metu ji dirba net dvejose darbovietėse – viešbučio kambarine ir gėlių kompozicijų kūrėja (t. 6, b. l. 111, 112). Nauji darbdaviai ją apibūdina taip pat teigiamai, pažymėdami jos kruopštumą, pareigingumą ir atsakingumą. E. J. atlieka dar ir savanorišką veiklą X arkivyskupijos „Carite“ (t. 6, b. l. 110). Šie duomenys patvirtina, kad E. J. šiuo metu stengiasi keisti savo gyvenimo būdą, siekia gyventi dorai, užsidirbti pragyvenimui teisėtu būdu bei būti aktyvia visuomenės nare.Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, į E. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padarė labai sunkų nusikaltimą, šis nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, ji neteisėtai disponavo dviejų rūšių narkotinėmis medžiagomis), į pačios nuteistosios asmenybę (jos teistumą, ankstesnės veikos pobūdį, siekį keisti gyvenimo būdą), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma nuteistosios E. J. apeliaciniame skunde, pagrįstai ir teisingai E. J. parinko BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą vienintelės rūšies bausmę – laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šios bausmės dydį, įvertino ne tik jau nurodytas aplinkybes (jog nuteistoji nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui ir kad ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė nepadarė jai poveikio), bet ir jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei duomenis, jog ji padėjo atskleisti kitas nusikalstamas veikas. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas sprendė, jog BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė prieštarautų teisingumo principui, todėl pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei E. J. paskyrė švelnesnę savo dydžiu laisvės atėmimo bausmę nei numatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Priešingai, nei nurodoma prokurorės apeliaciniame skunde, aplinkybę, jog E. J. padėjo atskleisti kitas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip išimtinę, leidžiančią taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu už analogišką nusikalstamą veiką nuteistosios E. J. bendradarbiavimas su teisėsaugos pareigūnais taip pat buvo pripažintas išimtine aplinkybe, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį. Pastebėtina ir tai, jog E. J. bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis pradeda tik tuomet, kai ji sulaikoma ir jos atžvilgiu pradedamas ikiteisminis tyrimas. Kita vertus, kiekvienoje baudžiamojoje byloje bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės turi būti vertinamos individualiai. Todėl aplinkybė, jog ankstesnėje baudžiamojoje byloje analogiškas bendradarbiavimas jau buvo įvertintas kaip išimtinė aplinkybė ir dėl to nuteistajai taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, nepanaikina teismo pareigos iš naujo vertinti E. J. pastangas suteikti reikšmingą informaciją teisėsaugos institucijoms apie jai žinomas kitas nusikalstamas veikas ir jose dalyvaujančius asmenis. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad nuteistoji E. J. realiais veiksmais padėjo atskleisti kitas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina ne tik pačios nuteistosios, bet ir liudytojų parodymai. Pirmosios instancijos teisme liudytojas R. JK. parodė, kad E. J. padėjo išaiškinti kitus sunkius nusikaltimus. Apeliacinės instancijos teisme, siekiant kuo išsamiau išnagrinėti baudžiamąją bylą, buvo atliktas įrodymų tyrimas ir pavesta prokurorei surinkti duomenis apie nuteistosios galimą bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis ir šio bendradarbiavimo rezultatus. Teismui pateiktos riboto naudojimo informacijos teisėjų kolegija teismo posėdyje konkrečiai paviešinti neturėjo galimybės. Kita vertus, ši informacija iš esmės tikrai patvirtina tokio pobūdžio E. J. bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis, apie kokį apeliacinės instancijos teisme parodė apklaustas liudytojas E. K..Apeliacinės instancijos teisme gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos žvalgybos valdybos viršininko raštas dėl informacijos pateikimo. Nors šis raštas yra riboto naudojimo (vėliau gautas atsakymas, jog nurodyti duomenys nebus išslaptinami (t. 6, b. l. 168)), teisėjų kolegija, susipažinusi su jo turiniu, sprendžia, jog pateikta informacija patvirtina E. J. bendradarbiavimo su pareigūnais aplinkybę. Gautame rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad nuteistoji suteikė informaciją, kurios pagrindu pradėti ikiteisminiai tyrimai. Tokią aplinkybę patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas pareigūnas E. K., parodęs, kad E. J. suteikė informacijos apie asmenis, užsiimančius narkotinių medžiagų platinimu. Dalis šios informacijos pasitvirtino, todėl buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai ir sulaikyti asmenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog E. J. savo veiksmais padėjo atskleisti kitas nusikalstamas veikas, yra reikšminga, rodanti E. J. siekį taisytis ir keisti gyvenimo būdą bei mažesnį jos asmenybės pavojingumą. Kartu teisėjų kolegija atmeta nuteistosios E. J. prašymą minėtą aplinkybę pripažinti dar ir jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 2 dalyje. Kolegijos nuomone, E. J. veiksmai, padedant atskleisti kitas nusikalstamas veikas, jau buvo visapusiškai įvertinti pripažįstant juos išimtine aplinkybe, leidusia taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atmesdama nuteistosios apeliacinio skundo prašymą jos bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis pripažinti dar viena jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 2 dalį, teisėjų kolegija tokį sprendimą grindžia tuo, kad pagal turimus duomenis E. J. padėjo išaiškinti ne savo pačios, o kitų asmenų padarytas ar daromas nusikalstamas veikas, be to, tai ji darė aiškiai siekdama tokiu elgesiu gauti nuolaidų dėl jai skiriamos bausmės šioje byloje ir jos veiksmai buvo atlikti tik po jos sulaikymo šioje byloje. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia ir į tai, kad tai jau ne pirmoji baudžiamoji byla, kurios tyrimo metu E. J. pradeda teikti informaciją apie kitus jos žinomus nusikaltimus. Dėl tokio jos elgesio jai jau buvo taikomos labai ženklios nuolaidos kitoje byloje, kai pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, Lietuvos apeliacinis teismas jai paskyrė netgi su laisvės atėmimu nesusijusią laisvės apribojimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, toks pats E. J. elgesys vėl ją sulaikius jau negali dar kartą būti pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kita vertus, jau buvo pažymėta, kad naujas E. J. bendradarbiavimas su teisėsaugos institucijomis ir šį kartą buvo įvertintas ir dėl to bausmė jai vėl buvo paskirta taikant BK 54 straipsnio 3 dalį. Kita vertus, atmetamas nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytas prašymas, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti jai ne tik mažesnio dydžio laisvės atėmimo bausmę, bet ir švelnesnės rūšies bausmę – laisvės apribojimą.Teisėjų kolegija pažymi, jog baudžiamajame įstatyme įstatymų leidėjas numatė itin griežtas bausmes už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, taip siekdamas sumažinti tokių medžiagų prieinamumą visuomenei bei jų vartojimą. Prekyba draudžiamomis medžiagomis kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai, saugumui ir gerovei, todėl kovojant su tokio pobūdžio veikomis taikomos teisinės priemonės negali būti formalios ar neturinčios reikšmingo poveikio kaltininkui. Priešingu atveju būtų paneigti BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžti bausmės tikslai, tarp jų ir prevenciniai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, E. J. paskirti ne švelnesnės rūšies, o mažesnio dydžio nei numatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje, bausmę, yra teisingas. Įvertinant aplinkybę, jog ankstesniu nuosprendžiu už analogiškos veikos padarymą paskirta švelnesnės rūšies bausmė – laisvės apribojimas – nuteistajai nepadarė ilgalaikės teigiamos įtakos ir nesulaikė nuo naujo nusikaltimo padarymo. Atkreipiamas dėmesys, jog teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155-489/2023, 7 punkte, Nr. 2K-63-813/2025, 8 punkte ir kt.).Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas jau buvo išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, E. J. paskyrė teisingą bausmę. Ši bausmė yra proporcinga nuteistosios asmenybei ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, ji nėra nei aiškiai per griežta, nei aiškiai per švelni. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas E. J. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirdamas jai laisvės atėmimą 5 metams, jau išnaudojo visas galimybes, švelninančias nuteistosios teisinę padėtį. Todėl tenkinti nuteistosios apeliacinio skundo prašymus paskirti tiek savo dydžiu, tiek rūšimi švelnesnę bausmę nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad faktinės aplinkybės – narkotinių medžiagų įgijimo – pašalinimas iš kaltinimo šiuo atveju neturi įtakos bausmės dydžiui. Kita vertus, nėra pagrindo tenkinti ir prokurorės apeliacinio skundo. Net ir minimalios BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas E. J. bus neproporcingas padarytam nusikaltimui ir jos asmenybei, prieštaraus teisingumo principui ir neužtikrins bausmės paskirties. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai aplinkybę, jog nuteistoji padėjo atskleisti kitas nusikalstamas veikas, įvertino kaip išimtinę, leidžiančią taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.Dėl išplėstinio turto konfiskavimoNuteistosios gyvenamosios vietos ir jos asmens kratos protokolai (t. 2, b .l . 1–3, 4–5, 6–7, 10–29, t. 3, b. l. 144–145, 146–147) patvirtina, kad E. J. gyvenamosios vietos komodoje esančioje kosmetinėje rasti 49 770 Eur, ant komodos – 66 Eur, o nuteistosios piniginėje – 755 Eur. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, jog šios aplinkybės: nepakanka duomenų, kad grynieji pinigai, rasti kosmetinėje ir ant komodos, priklausė E. J.; kratos metu nuteistosios motina M. A. pareiškė, jog tai jos pinigai, tą patvirtino ir kratą atlikę pareigūnai; M. A. turto tyrimo pažyma patvirtina, kad jos teisėtų pajamų daugiau nei pakanka pagrįsti disponavimą piniginėmis lėšomis, rastomis kosmetinėje, neleidžia paneigti nuteistosios E. J. versijos, kad grynieji pinigai, rasti kosmetinėje ir ant komodos gyvenamosios vietos kratos metu, yra ne jos, o jos motinos teisėtai įgytos lėšos. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs šią aplinkybę, nuteistosios asmens kratos metu rastus grynuosius pinigus vertino atsietai nuo pinigų, rastų gyvenamosios vietos kratos metu. Nustatęs šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas nuteistosios asmens kratos metu rastus grynuosius pinigus vertino atsietai nuo lėšų, rastų gyvenamojoje vietoje. Vertindamas asmens kratos metu rastus 755 Eur, teismas nurodė, kad ši suma yra per maža, kad jai galėtų būti taikomas išplėstinis turto konfiskavimas, be to, tokią sumą E. J. gali pagrįsti ir savo teisėtomis pajamomis. Teismas nurodė dar ir tai, kad nenustatyta, jog šios lėšos gautos iš nusikalstamos veikos, nes E. J. nėra kaltinama narkotinių medžiagų platinimu. Dėl šių aplinkybių teismas padarė išvadą, jog nuteistosios asmens kratos metu rastoms lėšoms nėra teisinio pagrindo taikyti išplėstinio turto konfiskavimo.Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka prokurorė. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad pats teismas pripažino, jog nuteistosios E. J. ir jos motinos M. A. parodymai „atrodo nelogiški“, tačiau vis tiek nepagrįstai laikė juos pakankamu pagrindu netaikyti išplėstinio turto konfiskavimo bei suteikė jiems lemiamą reikšmę. Prokurorės nuomone, aplinkybės, jog grynieji pinigai rasti E. J. naudotame kambaryje, toje pačioje komodoje, kurioje laikytos narkotinės medžiagos bei jų fasavimo priemonės, ir tai, kad kosmetinėje šalia grynųjų pinigų rastas būtent E. J. asmens pasas, objektyviai sieja šias lėšas su nuteistąja. Policijos pareigūnai patvirtino, jog M. A. faktiškai gyveno kitame kambaryje, o kratos metu ji neišsakė jokių pastabų dėl pinigų paėmimo. Be to, nusikalstamos veikos ir kitos bylos aplinkybės – nuteistosios laikytos narkotinės medžiagos, jų fasavimo priemonės, ankstesnis jos teistumas už analogišką nusikalstamą veiką bei pačios nuteistosios parodymai, jog narkotinių medžiagų platinimas buvo pagrindinis jos pajamų šaltinis, prokurorės vertinimu, teikia pakankamą pagrindą išvadai apie sistemingą, tęstinį E. J. elgesį, susijusį su turtinės naudos gavimu. Prokurorė pažymi ir tai, kad vien aplinkybė, jog M. A. teisėtos pajamos teoriškai leistų sukaupti rastų grynųjų pinigų sumą, savaime nepaneigia pagrįstos prielaidos, jog šios lėšos galėjo būti būtent E. J. nusikalstamos veikos rezultatas. Prokurorė prašo tiek nuteistosios gyvenamosios vietos kratos metu, tiek ir nuteistosios asmens kratos metu rastiems gryniesiems pinigams taikyti BK 723 straipsnio nuostatas ir šiuos pinigus konfiskuoti valstybės naudai. Su prokurorės apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka ir šioje dalyje jos apeliacinį skundą tenkina. Sprendžiant klausimą dėl išplėstinio turto konfiskavimo taikymo nuteistosios gyvenamosios vietos kratos metu rastoms grynųjų pinigų sumoms (49 770 Eur kosmetinėje ir 66 Eur ant komodos), esminė nagrinėta aplinkybė buvo šių lėšų priklausomybė – ar jos priklausė E. J., ar jos motinai M. A.. Pirmosios instancijos teismas patikėjo nuteistosios bei jos motinos gynybine versija ir sprendė, jog šie grynieji pinigai priklauso M. A.. Teisėjų kolegija, sutikdama su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, kritiškai vertina ir atmeta nuteistosios E. J. bei jos motinos iškeltą versiją, jog komodoje rastoje kosmetinėje buvę pinigai – 49 770 Eur bei ant komodos rasti 66 Eur – priklausė nuteistosios motinai liudytojai M. A.. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro dėl kelių priežasčių.Iš nuteistosios E. J., jos motinos M. A. ir nuteistosios dėdės liudytojo D. B. (D. B.) parodymų matyti, kad visi jie gyvena trijų kambarių bute: viename iš jų gyvena D. B., kitame, kaip teigiama, kartu gyvena E. J. ir M. A., o trečiuoju kambariu jie naudojasi visi kartu. Nuteistoji E. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji kartu su motina gyvena viename kambaryje, miega vienoje lovoje ir netgi po viena antklode. Šias aplinkybes ji pakartojo ir apklausta apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijos neįtikino nuteistosios E. J. ir jos motinos tvirtinimas, jog jos kartu miega vienoje lovoje tame pačiame kambaryje, kuriame ir rasti minėti grynieji pinigai. Nelogiška, jog dvi suaugusios moterys (motina ir dukra) miegotų vienoje lovoje, kai bute yra kitas kambarys su išskleidžiama sofa – lova. Ši versija yra ne tik nelogiška, bet ją paneigia ir kiti bylos įrodymai. Iš nuteistosios gyvenamosios vietos kratos protokolo fotonuotraukų Nr. 7–9 matyti, kad tame kitame kambaryje esanti sofa yra išskleista ir jame, kaip ir tame, kuriame rasti grynieji pinigai, sudėti įvairūs daiktai, stovi ir drabužių spinta (t. 2, b. l. 1–3, 4–5, 6–7, 10–29). Atliekant procesinės prievartos priemonę – kratą, policijos pareigūnams įėjus į nuteistosios gyvenamąją vietą, jos motina M. A. buvo rasta būtent šiame kambaryje, gulinti lovoje (išskleistoje sofoje – lovoje) ir žiūrinti televizorių. Atkreiptinas dėmesys, jog pati liudytoja M. A. teisme parodė, kad gyvendami trise (ji, jos dukra ir jos brolis) jie turi tris televizorius – kiekvienas sau. Aplinkybę, kad kiekvienas savo kambaryje turėjo televizorių, patvirtina ir kratos protokolo fotonuotraukos (kiekviename kambaryje užfiksuota po televizorių). Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė, vertinant ją kartu su M. A. buvimo vieta kratos pradžioje, patvirtina, jog ji gyveno būtent tame kambaryje, kur ir gulėdama išskleistoje sofoje – lovoje žiūrėjo televizorių. Tokią aplinkybę patvirtina ir kratą atlikusių pareigūnų parodymai. Liudytojas T. M. teisme parodė, kad įėjus į butą nuteistosios motina gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių svetainėje. Jam susidarė įspūdis, kad nuteistosios motina ir gyvena tame kambaryje, o kituose – E. J. ir D. B.. Liudytojas R. JK. teisme parodė, kad kambaryje, kuriame rasti grynieji pinigai, gyveno E. J., nes jame buvo jos daiktai, o kitame kambaryje, kuriame ir rado nuteistosios motiną, buvo sofa – lova, drabužių spinta, stalas, po kuriuo buvo sudėti nuteistosios motinos vaistai. Iš esmės apie tokias aplinkybes liudytojai parodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Iš liudytojų R. JK. ir T. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 111–112, 117–118) matyti, kad jie parodė, jog iš aplinkybių buvo matyti, jog M. A. gyvena atskirai nuo dukros, atvykus į butą M. A. gulėjo svetainėje ant sofos, svetainėje buvo sudėti asmeniniai ir buitiniai daiktai. Aplinkybę, jog gyvena atskirai nuo dukros, pati M. A. kratos metu žodžiu patvirtino ir pareigūnams. Teisiamojo posėdžio metu šiuos parodymus liudytojai patvirtino kaip teisingus.Aptarti bylos įrodymai paneigia nuteistosios versiją, kad ji su motina naudojosi vienu kambariu. Kartu nėra pagrindo tikėti, jog jos naudojosi ir ta pačia spintele (komoda), buvusia E. J. gyvenamajame kambaryje. Iš kratos protokolo matyti, kad šia spintele (komoda) naudojosi būtent E. J., nes joje buvo sudėti jos asmeniniai daiktai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 1–3) pati nuteistoji E. J. parodė, jog jos motina nežinojo apie jos neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Todėl nėra logiška, kad nuteistoji, slėpdama savo neteisėtus veiksmus nuo motinos, narkotines medžiagas bei daiktus, skirtus joms fasuoti, laikytų būtent toje spintelėje, kuria tariamai naudojosi kartu su motina. Aplinkybę, jog minėtoje spintelėje (komodoje) rasti grynieji pinigai priklauso ne nuteistosios motinai M. A., o pačiai nuteistajai E. J., patvirtina ne tik tai, jog jie rasti jos gyvenamame kambaryje bei jos naudojamoje spintelėje (komodoje), bet ir tai, kad toje pačioje kosmetinėje kartu su grynaisiais pinigais buvo laikomas būtent E. J. asmens pasas. Ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 1–3, 12–13) nuteistoji E. J. paaiškino, kad savo asmens pasą davė saugoti motinai, o pati naudojosi asmens tapatybės kortele, kurią laikė piniginėje. Pirmosios instancijos teisme nuteistoji jau teigė, kad pasą motinai davė saugoti, jog jo nepaimtų jos sutuoktinis, nes norėjo nuo jo pabėgti ir išvažiuoti dirbti į Angliją. Šias aplinkybes ji pakartojo ir apklausta apeliacinės instancijos teisme. Tuo tarpu nuteistosios motina M. A. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad ji dukros asmens pasą paslėpė, nes bijojo, jog dukra pabėgs į užsienį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistosios ir jos motinos aiškinimai apie E. J. asmens paso atsiradimą kosmetinėje šalia grynųjų pinigų yra ne tik prieštaringi, bet ir nelogiški. Iš E. J. asmens kratos protokolo (t. 3, b. l. 144–145, 146–147) matyti, jog savo asmens tapatybės kortelę ji nešiojosi su savimi piniginėje. Todėl nėra logiška motinai perduoti saugoti tik vieną asmens dokumentą, o kitą – pasilikti pas save. Pažymėtina, kad norint išvykti į daugelį užsienio šalių galima naudojantis ir asmens tapatybės kortele. Teisėjų kolegijos neįtikino nuteistosios ir jos motinos iškeltos skirtingos versijos apie E. J. asmens paso perdavimo aplinkybes ir priežastis. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės, jų visuma patvirtina, jog E. J. sąmoningai asmeninėje kosmetinėje laikė savo asmens dokumentą kartu su grynaisiais pinigais, o versija apie paso perdavimą motinai pasaugoti tėra tik pasirinkta gynybinė pozicija, E. J. motinai siekiant padėti nuteistajai išvengti nusikalstamu būdu gauto turto konfiskavimo. Pažymėtina, kad iš nuteistosios gyvenamosios vietos kratos protokolo (t. 2, b. l. 1–3, 4–5, 6–7, 10–29) matyti, kad kratos metu jokių pastabų dėl grynųjų pinigų priklausomybę ne nuteistajai E. J., o jos motinai M. A. nebuvo pareikšta. Tiek nuteistoji, tiek jos motina, pasirašydamos kratos protokole, patvirtino, jog su proceso veiksmo protokolu susipažino, jis surašytas teisingai, pastabų neturi. Apie tai, kad kratos metu M. A. neišsakė pastabų dėl paimtų daiktų (taip pat ir dėl grynųjų pinigų), parodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti pareigūnai T. M. ir R. JK. (t. 2, b. l. 111–112, 117–118). Net ir pati nuteistoji E. J. ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu (t. 3, b. l. 176) tokios aplinkybės nenurodė. Tik antros ikiteisminio tyrimo apklausos metu ji pradėjo teigti, jog rasti grynieji pinigai priklauso jos motinai bei tokią aplinkybę jos motina nurodė kratą atlikusiems pareigūnams (t. 4, b. l. 1–3, 12–13). Pirmosios instancijos teisme nuteistoji E. J. taip pat teigė, jog jau kratos metu ji ir jos motina sakė pareigūnams, jog rasti grynieji pinigai priklauso M. A.. Liudytoja M. A. pirmosios instancijos teisme taip pat aiškino, kad pareigūnus perspėjo, jog raudonoje rankinėje yra jos pinigai, uždirbti „kovido“ metu. Iš esmės apie tokias aplinkybės nuteistoji E. J. ir liudytoja M. A. parodė ir apklaustos apeliacinės instancijos teisme. Nuteistosios dėdė, o liudytojos M. A. brolis liudytojas D. B. pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad M. A. kratos metu nurodė, jog tai jos pinigai. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, iš kratą atlikusių pareigūnų parodymų nėra pagrindo spręsti, jog jie šią aplinkybę vienareikšmiškai patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu T. M. ir R. JK. parodė, kad M. A. jokių pastabų neišsakė, tačiau pirmosios instancijos teisme liudytojas R. JK. parodė girdėjęs iš M. A., jog tai jos pinigai, o liudytojas T. M. teisme nurodė, kad tokią aplinkybę ji paminėjo tik jau išėmus pinigus. Siekiant išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su grynųjų pinigų priklausomybe, apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas kratos protokolą surašęs pareigūnas E. K.. Šio liudytojo parodymai paneigia aplinkybę, jog kratos metu ir dar prieš surandant grynuosius pinigus M. A. būtų nurodžiusi apie šių pinigų priklausomybę jai. Liudytojas E. K. parodė, kad radę didelę pinigų sumą kažkuris iš pareigūnų jam apie tai pasakė, tačiau niekas nesakė, jog šie pinigai yra nuteistosios motinos. Liudytojas aiškiai parodė, kad jeigu tokią aplinkybę jam būtų pasakę pareigūnai, jis būtų ją įrašęs į protokolą. Jeigu jam to nesakė, tai jis ir neužrašė. Teisėjų kolegija, įvertinusi išvardintus bylos įrodymus, daro išvadą, kad nuteistosios ir jos motinos gynybinė versija dėl grynųjų pinigų priklausomybės M. A. iškelta tik po to, kai pareigūnai kratos metu surado didelę pinigų sumą, siekiant padėti E. J. išvengti turto konfiskavimo. Ši versija nepaneigia bylos įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių. Tai, kad pinigai rasti kosmetinėje kartu su būtent E. J. asmens pasu, o toje pačioje nuteistosios naudojamoje komodoje laikytos pardavimui paruoštos narkotinės medžiagos bei jų fasavimo priemonės, objektyviai sieja šias lėšas būtent su nuteistąja E. J.. Todėl, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismui surinktų įrodymų visumos pakanka išvadai, jog tiek kosmetinėje (49 770 Eur), tiek ant komodos (66 Eur) rasti grynieji pinigai priklausė E. J., o ne M. A..Šios išvados nepaneigia ir byloje esanti M. A. turto tyrimo pažyma. Iš M. A. turto tyrimo pažymos Nr. 01-1-41859-24 (t. 6, b. l. 42–53) matyti, kad ištyręs duomenis apie M. A. turtą vyresnysis tyrėjas nurodė, jog skirtumas tarp teisėtų pajamų ir išlaidų yra 59 249,87 Eur. Vadovaudamasis šia pažyma pirmosios instancijos teismas sprendė, jog jos teisėtų pajamų daugiau nei pakanka pagrįsti disponavimą piniginėmis lėšomis, kurių suma 49 770 Eur, rastomis kosmetinėje, ir 66 Eur, rastomis ant komodos. Teismas nurodė, kad šios piniginės lėšos gali būti pagrįstos M. A. teisėtomis pajamomis, gautomis laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šia pažyma vadovavosi grįsdamas rastų grynųjų pinigų kilmę ir priklausomybę. Nors ši pažyma patvirtina teorinę M. A. finansinę galimybę turėti nustatyto dydžio santaupas, tačiau bylos duomenys suteikia pagrindą abejoti, ar ji faktiškai (realiai) buvo tokioje finansinėje padėtyje. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek jos dukra nuteistoji E. J., tiek brolis liudytojas D. B. parodė, jog juos materialiai išlaikė M. A.. Iš bylos duomenų matyti, kad pati M. A. aktualiu laikotarpiu ėmė įvairius kreditus iš kredito įstaigų. Iš pačios M. A. parodymų matyti, kad ji negebėjo aiškiai nurodyti priežasčių, dėl kurių ėmė paskolas. Pavyzdžiui, ji aiškino, jog 15 000 Eur paskolą paėmė tiesiog tam, kad apsidraustų nuo galimų nenumatytų atsitikimų, arba todėl, kad „visi taip darė“. Kitais atvejais ji tvirtino tokią paskolą ėmusi dėl mažo darbo užmokesčio ir santaupų trūkumo, vėliau jau teigė, jog paskolą gavo karantino („covid“) metu padidėjus atlyginimui, tačiau kartu vėl užsiminė apie mažas pajamas arba siekį įsigyti butą. Apeliacinės instancijos teisme M. A. nurodė ir kitą versiją – kad kreditas buvo skirtas žemės sklypo dokumentų tvarkymui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme M. A. teigė, jog karantino laikotarpiu jos darbo užmokestis padidėjo ir tai leido jai sutaupyti grynuosius pinigus, bylos duomenys (ta pati turto tyrimo pažyma) patvirtina, jog ji ir pasibaigus karantino laikotarpiui vis tiek ėmė vartojimo paskolas. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, ar M. A. finansinė padėtis iš tikrųjų buvo tokia, kuri leistų ne tik išlaikyti tris suaugusius asmenis, bet ir sutaupyti didelę grynųjų pinigų sumą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nors nurodyta pažyma patvirtina M. A. teorinę finansinę galimybę turėti santaupų, ji nepaneigia bylos įrodymais nustatytų aplinkybių, jog spintelėje (komodoje) ir ant jos rasti grynieji pinigai priklausė E. J.. Nuteistosios E. J. turto tyrimo pažymoje Nr. 01-1-41859-24 (t. 6, b. l. 30–40) nurodytas neigiamas (t. y. – 40 762,55 Eur) skirtumas tarp jos teisėtų pajamų ir išlaidų. Tai, kad nuteistoji E. J. neturėjo jokių galimybių teisėtu būdu įgyti kratos metu rastos grynųjų pinigų sumos, patvirtina ne tik ši pažyma, bet ir kiti bylos įrodymai. Iš pačios nuteistosios E. J. parodymų matyti, kad jos finansinė padėtis buvo sunki. Ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 1–3) ji nurodė, jog prieš padarydama nusikalstamą veiką neteko darbo, buvo registruota Užimtumo tarnyboje, kurį laiką gavo išmokas, o šioms pasibaigus tęsė nesėkmingas darbo paieškas, todėl kreipėsi finansinės pagalbos į motiną. Pirmosios instancijos teisme E. J. parodė, kad ilgą laiką neturėjo darbo (prieš tai šešerius metus dirbo viešbutyje kambarine). Ji parodė, kad visus uždirbtus pinigus atiduodavo įkalinimo įstaigoje esančiam sutuoktiniui. Iš nuteistosios E. J. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog ji neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis dar iki kaltinime nurodyto laikotarpio. Policijos pareigūnai ją sulaikė tik jai grįžus įsigijus narkotines medžiagas. Tą ji darė dėl sunkios finansinės padėties. Apeliacinės instancijos teisme ji patvirtino, kad ją ilgą laiką išlaiko motina M. A., nes pačios atlyginimas yra nedidelis (apie 1 050 Eur). Tiek ikiteisminio tyrimo metu (sprendžiant kardomosios priemonės klausimą), tiek bylą nagrinėjant teismuose ji nurodė gaudavusi apie 500–600 Eur išmokas iš Užimtumo tarnybos, o už kambarinės darbą – apie 900–1 000 Eur atlyginimą. Aplinkybę, jog išlaikė dukrą, patvirtino ir liudytoja M. A..Nuteistosios E. J. finansinę padėtį patvirtina ir kiti bylos duomenys. Iš duomenų apie asmenį Sodra DB išrašo (t. 5, b. l. 66) ir Darbo biržos išrašo (t. 5, b. l. 65) matyti, kad nuteistoji dirbo nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2023 m. gegužės 1 d. UAB „X“, ji taip pat buvo nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. spalio 29 d. ir UAB „Y“, o nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2025 m. balandžio 27 d. ji buvo užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, o nuo 2025 m. balandžio 28 d. E. J. dirba UAB „I“.E. J. turto tyrimo pažyma patvirtina itin mažas jos gautas darbinio užmokesčio pajamas viešbučiuose: 2018 m. jai iš viso pervesta 3 757,69 Eur, 2019 m. – 2 018,20 Eur, 2020 m. – 7 572,13 Eur, 2021 m. – 3 235,45 Eur, 2022 m. – 9 167 Eur, 2023 m. – 1 795,93 Eur. Iš šių gautų atlyginimų matyti, jog E. J. mėnesio atlyginimas, pavyzdžiui 2018 m. buvo apie 313,14 Eur, 2020 m. – apie 631,01 Eur, 2022 m. – 763,92 Eur. Kartu iš šios pažymos matyti, jog 2022–2023 m. nuteistoji pervesdavo pinigines lėšas (atitinkamai 3 594,08 Eur ir 4 380 Eur) į įkalinimo įstaigą sutuoktiniui, o 2021 m. liepos 14 d. ji ėmė ir 18 100 Eur vartojimo kreditą.Visi šie objektyvūs bylos duomenys teisėjų kolegijai suteikia pagrindo išvadai, kad E. J. finansinė padėtis negalėjo būti ir nebuvo tokia, kuri leistų jai iš teisėtų pajamų sukaupti jos gyvenamojoje vietoje ir asmens kratų metu rastą grynųjų pinigų sumą – iš viso 50 591 Eur (49 770 Eur kosmetinėje, 66 Eur ant komodos ir 755 Eur piniginėje). Apeliaciniame skunde prokurorė pagrįstai nurodo, kad iš pačios nuteistosios E. J. parodymų matyti, jog narkotinių medžiagų platinimas buvo pagrindinis jos pajamų šaltinis, ji nurodė, jog narkotines medžiagas platino siekdama gauti pinigų sutuoktinio išlaikymui, taip pat narkotinių medžiagų platinimą ji suvokė kaip finansinę išeitį, kai nebeturėjo teisėtų pajamų. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nuteistajai paskirtos bausmės, taip pat nurodė, jog bylos duomenys suteikia pagrindo manyti, jog E. J. narkotinių medžiagų platinimu užsiėmė ilgesnį laiką nei nurodytas kaltinime. Tokią išvadą teisėjų kolegija padarė įvertinusi E. J. pokalbius, jos gyvenamojoje vietoje rastus ne tik jau supakuotas ir paruoštas platinti narkotines medžiagas, bet ir jų fasavimo įrankius, taip pat atsižvelgus ir į ankstesnį jos teistumą taip pat už neteisėtą labai didelio narkotinių medžiagų kiekio disponavimą. Be to, ji buvo sulaikyta kartu su narkotinėmis medžiagomis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl išplėstinio turto konfiskavimo, pakanka pagrįsto manymo, jog turtas gautas nusikalstamu būdu, privalomai nesiejant to su konkrečios nagrinėjamoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo laiku ar su pačia padaryta nusikalstama veika. Iš konkrečios nusikalstamos veikos gauta nauda yra konfiskuojama vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, o išplėstinio turto konfiskavimo esmė yra kita. BK 723 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos šios sąlygos: 1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos; 2) kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto; 3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo (BK 72³ straipsnio 2 dalis). Taigi BK 723 straipsnio 1 dalies konstrukcija ir tiesiogiai įstatyme numatyta formuluotė „kai yra pagrindas manyti“ aiškiai rodo, kad sprendžiant dėl išplėstinio turto konfiskavimo ir turtinės naudos gavimo nusikalstamu būdu, įrodinėjimo standartas nėra toks pats, koks yra įrodinėjant asmens kaltę. Paminėta įstatymo nuostata, kad „kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto“, taip pat leidžia pripažinti, jog turto įgijimo laikotarpis nėra siejamas vien tik su nagrinėjamo nusikaltimo padarymo laiku. Tokios praktikos laikosi tiek LAT, tiek ir EŽTT, pasisakydami, kad sprendimai dėl pajamų, gautų iš prekybos narkotikais, pinigų plovimo, korupcijos ar kitų sunkių nusikaltimų, konfiskavimo nebūtinai turi būti grindžiami tokio turto neteisėtos kilmės visišku įrodytumu, t. y. pagal principą „nesant pagrįstų abejonių“. Esant duomenų apie tokią nusikalstamą veiklą, neteisėtos turto kilmės įrodinėjimas gali būti grindžiamas ir didelės tikimybės principu, derinamu su savininko negalėjimu įrodyti, kad yra priešingai (EŽTT 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas byloje Gogitidze ir kiti prieš Gruziją (peticijos Nr. 36862/05, 107 paragrafe); 2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Telbis ir Viziteu prieš Rumuniją (peticijos Nr. 47911/15, 68 paragrafe); LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62-495/2022, 41 punkte, Nr. 2K-101-976/2026. 19.2 punkte ir kt.). Pažymėtina, jog teismų praktikoje nurodoma, kad duomenims, kurie pagrįstų nusikalstamą lėšų kilmę, galėtų būti priskiriami duomenys apie nusikalstamos veikos tęstinumą, t. y. jos trukmę, jos pobūdį, iš jos gaunamos turtinės naudos pobūdį, jos adekvatumą tam turtui, kurį turi kaltininkas, nuteistojo daugkartinius kontaktus ar ilgalaikius ryšius su nusikaltimus padariusiais ar įtariamais asmenimis ir pan. (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-295-222/2019, 13 punkte, Nr. 2K-72-511/2021, 25 punkte, Nr. 2K-101-976/2026. 19.2 punkte ir kt.).Nagrinėjamu atveju nuteistoji E. J. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, t. y. už labai sunkų tyčinį nusikaltimą, kuris pagal pavojingumą patenka tiek į BK 723 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytų nusikalstamų veikų sąrašą, tiek į nusikaltimų, kurie nurodomi tarptautiniuose teisės aktuose, grupę. Bylos įrodymais nustatyta, kad E. J. neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Pažymėtina, kad nuteistoji disponavo dvejomis skirtingomis narkotinių medžiagų rūšimis, o narkotinių medžiagų – karfentanilio – kiekis, kuriuo ji neteisėtai disponavo, 3 kartus viršija labai didelį šių medžiagų kiekį, nurodytą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose. Kaip minėta, bylos įrodymai (kratos protokolas, pačios nuteistosios parodymai, pokalbių išklotinės) patvirtina apie daug ilgiau trukusius jos neteisėtus veiksmus platinant narkotines medžiagas. Pati nuteistoji E. J. parodė, kad narkotinių medžiagų platinimą ji suvokė kaip finansinę išeitį. Visi šie duomenys rodo, kad E. J. galėjo turėti turtinės naudos iš neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Juolab, jog ir ji pati nuteistoji, atsakydama į gynėjo klausimą teisiamojo posėdžio metu, parodė, jog iš rastų jos piniginėje 755 Eur dalis, galbūt 150 Eur, galėjo būti gauta iš gruodžio mėnesio parduotų narkotinių medžiagų. Teisėjų kolegija atmetė nuteistosios E. J. ir jos motinos iškeltą versiją, kad nuteistosios gyvenamosios vietos kratos metu rasti grynieji pinigai priklausė ne E. J., o jos motinai M. A.. Priešingai nei pirmosios instancijos teismas įvertino, vertinant neatsietai, o kartu rastus pinigus tiek asmens, tiek gyvenamosios vietos kratų metu, akivaizdu, jog rastų grynųjų pinigų suma neatitinka E. J. teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą. Pati E. J. viso proceso metu teigė apie sunkią jos finansinę padėtį, pati nurodė, jog jos atlyginimas nebuvo didelis, kurį laiką apskritai ji nedirbo ir gaudavo išmokas iš Užimtumo tarnybos, ją išlaikė jos motina, todėl neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis ji suvokė kaip finansinę išeitį iš sunkios padėties. Taigi E. J. nepagrindė jos piniginėje ir gyvenamojoje vietoje rastų grynųjų pinigų įsigijimo teisėtumo. Visos šios aplinkybės, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog asmens ir gyvenamosios vietos kratų metu rasti pinigai buvo E. J. nusikalstamu būdu gautos lėšos. Byloje surinkti įrodymai, kiti duomenys ir nustatytos faktinės aplinkybės jungiasi į nuoseklią loginę grandinę bei aiškiai rodo, kad minėtų pinigų nuteistoji E. J. negalėjo gauti jokiu teisėtu būdu, kaip tik gaudama pajamas iš nusikalstamos veiklos. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, šioje dalyje tenkindama prokurorės apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl išplėstinio turto konfiskavimo keičia, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 723 straipsnio 1, 2 ir 6 dalimis, taiko išplėstinį turto konfiskavimą nuteistosios E. J. piniginėms lėšoms – 49 770 Eur, 66 Eur ir 755 Eur, rastoms nuteistosios gyvenamosios vietos ir asmens kratų metu, šiuos pinigus paimant valstybės nuosavybėn. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais,n u s p r e n d ž i a :Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nuosprendį pakeisti. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti kaltinimo nuteistajai E. J. dalį dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo. Vadovaujantis BK 723 straipsniu, taikyti išplėstinį turto konfiskavimą ir konfiskuoti paimant valstybės nuosavybėn nuteistosios E. J. pinigus: 2025 m. sausio 9 d. (duomenys neskelbini) esančiame bute kratos metu ant komodos rastus 66 eurus ir komodoje, piniginėje rastus 49 770 eurus, taip pat 2025 m. sausio 9 d. asmens kratos metu pas nuteistąją E. J. piniginėje rastus 755 eurus, iš viso konfiskuoti 50 591 Eur (penkiasdešimt tūkstančių penkis šimtus devyniasdešimt vieną eurą). Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.Teisėjai Eglė Gruodienė Audrius Juozapavičius Linas Šiukšta