Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1-376-1145/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03599-2026-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; 1.1.4.7; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.2; 1.2.4.4.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.3.3.3; 2.1.16.1.14; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 21 d.IgnalinaUtenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Asta Kurauskaitė,sekretoriaujant Valei Zabulevičienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Kajutytei-Šipelienei,kaltinamajai KAL3 , jos gynėjui advokatui Romanui Bareikai,kaltinamajam KAL2 , jo gynėjai advokatei Raimondai Venckutei,kaltinamajai KAL1 , jos gynėjui advokatui Juozui Bučinskui,nukentėjusiajam NKA1 ,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: KAL3 , gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turinti pradinį išsilavinimą, ištekėjusi, nedirbanti, neteista, KAL2 , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis, neteistas, KAL1 , gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), turinti pagrindinį išsilavinimą, išsiskyrusi, bedarbė, teista:1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, kurio vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams;2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, kurio vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams;3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, kurio vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams;4) Utenos apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;5) Utenos apylinkės teismo 2026 m. sausio 29 d. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 13 punktą, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę šiuo metu atlieka (duomenys neskelbtini),kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.Teismasn u s t a t ė :Nusikalstamos veikos aplinkybės KAL3 , KAL2 ir KAL1 2026 m. sausio 23 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančiame apleistame name, veikdami kartu – KAL2 kumščiu sudavus tris-keturis kartus NKA1 į veido sritį, KAL1 vieną kartą delnu trenkus NKA1 į galvos sritį, KAL3 vieną kartą delnu trenkus NKA1 į galvos sritį, o NKA1 išėjus į lauką ir bandant pabėgti, KAL2 jį prisivijus ir susistumdymo metu NKA1 ir KAL2 nugriuvus ant žemės, KAL3 spyrus ne mažiau kaip tris kartus, o KAL1 spyrus ne mažiau kaip keturis kartus NKA1 į veido sritį, KAL2 kumščiu sudavus ne mažiau kaip penkis kartus NKA1 į įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais dėl kraujosruvos ir nubrozdinimų galvoje, veide ir kairės akies srityje padarė nukentėjusiajam NKA1 nežymų sveikatos sutrikdymą, o dėl nosikaulių lūžių padarė nukentėjusiajam NKA1 nesunkų sveikatos sutrikdymą.Įrodymai ir jų vertinimo motyvaiApklausta įrodymų tyrimo teisme metu KAL3 savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad su savo sutuoktiniu KAL2 , kada neprisimena, Zarasuose dienos metu prie autobusų stoties rūkė, kai pamatė iš autobuso, atvykusio iš Visagino, išlipusius iš anksčiau pažįstamą NKA1 kartu su KAL1 , kurios nepažinojo. V. su S. prie jų priėjo. Pasikalbėję, nusprendė visi išgerti alkoholio. V. su V. nuėjo į parduotuvę „Maxima“ alkoholinių gėrimų, o ji su S. laukė jų prie parduotuvės. Kai V. su V. nupirko alkoholinių gėrimų, visi kartu nuėjo į V. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtame bute vartojo alkoholį, ji su S. gėrė sidrą, o V. su V. – degtinę. Atėjus vakarui, iš minėto buto išėjo ir nuėjo į apleistą namą už Dimitriškių kaimo. Tame name toliau vartojo alkoholį. Girtas V. pradėjo elgtis agresyviai, jis pavadino ją „suka“ ir pastūmė. Tai pamatęs V., trenkė ranka V. į žandą, kad jis nusiramintų. Kai V. su V. išėjo į lauką, V. V. trenkė į pilvą. V. nukritus ant žemės, jie abu pradėjo grumtis. Priėjusi prie jų, ji spyrė gulinčiam ant žemės V. į žandą. Atėjusi S. taip pat spyrė V. į veido sritį. S. spyrė V. gal tris kartus ir praskėlė lūpą. V. ir V. atsistojus nuo žemės, ji su V. išėjo namo. S. liko su V.. Kitos dienos ryte pas juos į namus atėjo V.. Jis buvo be kelnių, basas, o batus atsinešė rankose, buvo apsivilkęs striukę. V. veidas buvo kruvinas. V. sakė neatsimenantis, kas jį užpuolė. Prisipažįsta kalta iš dalies, nes ji nesulaužė V. nosies.Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu KAL2 savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad sausio 25 ar 26 d. su sutuoktine KAL3 Zarasuose, prie autobusų stoties rūkė. Iš autobuso apie 13-14 val. išlipo jo pažįstamas V. su S.. Abu su V. nuėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio, o K. su S. jų laukė prie parduotuvės. Pirko sidro ir alaus. Alkoholį vartojo bute. Dar buvo nuėjęs į parduotuvę vienas, pirko trauktinės. Iš buto visi išėjo jau temstant, galėjo būti apie 16 val. Ėjo į Dimitriškių kaimą. Namo eiti nenorėjo, nes ten buvo vaikai, todėl nuėjo į apleistą namą, kuriame toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Begeriant kilo konfliktas. V. pastūmė K., kažką jai sakė. Jis V. keletą kartų trenkė į veidą. Trenkė delnu ir kumščiu. Po suduotų smūgių V. supyko. Toliau viskas vyko lauke. V. jam smūgiavo atgal ir abu nugriuvo ant žemės. Jis keletą kartų spyrė V.. Spyrė kažkur į pilvą ar kojas, buvo tamsu ir gerai nesimatė. Gulinčius ant žemės, juos bandė išskirti S. su K.. Ką jos darė V., jis nematė. Nuo žemės atsistojo pirmas ir su K. išėjo namo, o S. su V. liko. Ryte pas juos į namus atėjo V.. Jis buvo tik su trumpikėmis, rankose laikė batus ir sušalusias kelnes. V. veidas buvo kruvinas ir patinęs, kraujas buvo apdžiūvęs, kojos buvo sušalusios. Sakė, kad buvo užmigęs ar atsijungęs, nežino, kas atsitiko. V. pasėdėjo valandą ar daugiau, pasakė, kad važiuos autobusu į Visaginą namo ir išėjo. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes taip sužaloti V. jis negalėjo, kadangi stovinčiam V. smūgius į galvą sudavė pradžioje. Ant žemės, kai gulėjo, tai irgi sudavė koja ir rankomis V. į kojas, gali būti į šonus. Trys gali būti smūgiai, penki. Tačiau smūgiai nebuvo tokie, kad būtų sulaužyta nosis.Apklausta įrodymų tyrimo teisme metu KAL1 savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad sausio 23 d. apie 13 val. kartu su NKA1 autobusu iš Visagino atvažiavo į Zarasus. Atvykus į Zarasus, V. stotyje sutiko savo senus draugus ar pažįstamus V. ir K.. V. pasiūlė nueiti į parduotuvę nusipirkti alkoholinių gėrimų. Apsipirkę, nuėjo į V. ir K. butą, kuriame vartojo alkoholinius gėrimus. Ji su K. gėrė sidrą, o V. ir V. gėrė alų ir degtinę. Tame bute ji sukonfliktavo su V. dėl ankstesnių įvykių, todėl iš buto visi išėjo, kad nekeltų triukšmo. Iš buto išėjo temstant, gal 16 val. ar 17 val. ir nuėję į kažkokį apleistą namą toliau vartojo alkoholį. Begeriant, vėl pradėjo konfliktuoti su V.. V. keikėsi, išvadino K. necenzūriniais žodžiais. Gindamas K., namo viduje V. trenkė V.. Kiek kartų V. trenkė V. ir kur pataikė, nematė, nes buvo tamsu. V. ir V. toliau mušėsi lauke. Ji su K. į lauką išėjo, kai jie jau mušėsi lauke ir gulėjo ant žemės. Ji V. trenkė iš kojos į veidą. Nežino, kiek kartų trenkė koja. Galėjo būti ne mažiau keturių kartų. Po jos smūgių V. iš lūpos bėgo kraujas. K. priėjusi pora kartų irgi jam trenkė iš kojos į veidą. Po to V. su K. išėjo namo, o ji liko su V.. Naktį ji praleido K. ir V. namo laiptinėje. Ryte lauke prie laiptinės sutiko V.. V. buvo sudaužytas, kruvinu veidu, su kitomis kelnėmis, buvo apsirengęs striuke. V. buvo ant jos supykęs dėl to įvykio. Abu nuėjo iki autobusų stoties ir autobusu grįžo į V. namus. Buvo gal 10-11 val. ryto. V. bute toliau vartojo alkoholį su buvusiu sutuoktiniu D.. V. veidas buvo sumuštas, kraujuotas, guzuotas, lūpa ištinusi, jis dejavo, kad jam kojas skauda. V. būklei blogėjant, iškvietė medikus.Nukentėjusysis (civilinis ieškovas) NKA1 paaiškino, kad sausio 23 d. su KAL1 iš Visagino autobusu sugalvojo nuvažiuoti į Zarasus. Zarasuose buvo gal apie 13 val. 30 min. Tik išlipus iš autobuso, jis pamatė prie autobusų stoties rūkančius senus pažįstamus KAL2 ir KAL3 . Pakalbėję su jais, nusprendė užeiti į parduotuvę nusipirkti kažko atsigerti. Su V. užėjo į parduotuvę. Pirko sidro, alaus, gal dar pakelį cigarečių. Iš parduotuvės nuėjo į butą (duomenys neskelbtini). Bute sėdėjo, gėrė, šnekučiavosi. Begeriant tarp jo ir S. įvyko žodinis konfliktas dėl praeities įvykių. Apie 19 val. išėjo iš buto, alkoholinių gėrimų dar turėjo. Keturiese ėjo link Dimitriškių kaimo. Liaudiškių kaime užėjo į apleistą namą ir ten vėl gėrė. Vėl įvyko žodinis konfliktas tarp jo ir S. bei K.. Paskui V. gal tris ar keturis kartus jam trenkė į veido sritį. Gal ir S. kokį kartą ar kelis lengvai trenkė. Turbūt name ir K. trenkė jam į galvą, gerai neatsimena. Išėjęs iš to namo, jis bandė bėgti. Jam nugriuvus ant žemės, V. jam trenkė. V. jam daugiau iš šono trenkė, į veidą gal nelabai, pataikė į įvairias kūno vietas. Pribėgusios S. su K. į veido sritį jam trankė iš kojos. S. kokius tris-keturis kartus, K. tiek pat. Atsimena, kad V. su K. išėjo, S. liko, bet paskui ir ji išėjo. Jis dar gulėjo, gal sąmonę buvo praradęs. Prabudo be kelnių, be batų, sušalęs. Paryčiais nuėjo į V. namus. V. jam davė kelnes, arbatos. Pas V. pabuvęs pora valandų, išėjo. Išėjęs, laiptinėje sutiko S.. Su S. nuėjo į autobusų stotį ir grįžo į Visaginą autobusu. Grįžus į namus, ten buvęs LUD2 jį pamatęs išsigando, klausė kas atsitiko. Akis baisi buvo, negalima buvo pramerkti, tik su viena akimi matė, kojas baisiai gėlė. S. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Pareikšto civilinio ieškinio atsisako.Apklausta įrodymų tyrimo teisme metu liudytoja LUD1 nurodė, kad šių metų sausio 23 d. (duomenys neskelbtini) esančiame bute buvo su anūkais ir juos prižiūrėjo. Jos dukra KAL3 ir žentas KAL2 tą dieną buvo išėję tvarkyti buto. Jie grįžo vėlai, vaikai jau miegojo ir ji pati jau atsigulus miegoti buvo. Valandų tiksliau nežino. Grįžę, K. ir V. iškart nuėjo miegoti. Ką jie kalbėjo, ji negirdėjo, jie nerėkavo. Kitą dieną atsikėlusi, buvo pradžia aštuntos, pasidarė kavos ir sėdėjo virtuvėje, kai kažkas pabeldė į duris. V. atidarius duris, už durų stovėjo vyras su trumpikėmis, batai buvo rankose. To vyro veido neįžiūrėjo, nes tarpduryje buvo tamsu. Nuėjęs į vonią, ten veidą, rankas plovė. Grįžęs iš vonios, atsisėdo ant žemės prie dujinės. Sakė, kad jam ir čia gerai. V. atnešė ir padavė treningus jam. Tas apsirengė treningus, batus. K. pasiūlė jam arbatos. Vyriškis į tai pasakė, kad su mielu noru išgers, nieko prieš. Išgėrė arbatą, pasėdėjo, pasakė, kad netrukdys ir išėjo.Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu liudytojas LUD2 nurodė, kad neatsimena, kada tai vyko, bet buvo namuose, kai grįžo V. su S.. Jie grįžo apie pietus. V. buvo sumuštas, nušalusiomis kojomis. Buvo sumuštas V. veidas, viena akis buvo sumušta labai stipriai, net prasimerkti jis negalėjo. V. pasakojo, kad jį kažkas sumušė. V. buvo blogai, todėl S. iškvietė greitąją medicinos pagalbą.Protokole-pareiškime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad 2026 m. birželio 4 d. NKA1 nurodė, jog 2026 m. sausio 23 d. Zarasų rajono savivaldybėje, Liaudiškių kaime sudegusiame, apleistame name jį sumušė KAL2 , KAL1 ir KAL3 . Jam buvo padarytos kraujosruvos ir nubrozdinimai galvoje, veide ir kairėje akyje, sulaužyta nosis. Dėl to jautė fizinį skausmą. Buvo paguldytas į gydymo įstaigą. Jam padaryta neturtinė žala. Prašo nubausti kaltus asmenis (t. 1, b. l. 33).Akistatos tarp įtariamosios KAL1 ir nukentėjusiojo NKA1 protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis NKA1 nurodė, jog 2026 m. sausio 23 d. apie 13 val. 30 min. su KAL1 atvažiavo į Zarasus. Autobusų stotyje pamatė V. ir KAL3 . Nusipirko alkoholio ir visi nuėjo į V. butą, esantį netoli „IKI“ parduotuvės. Visi vartojo alkoholį. Tarp jo ir S. kilo žodinis konfliktas. Vėliau, visi eidami į Dimitriškių kaimą, priėjo sudegusį, apleistą namą, kuriame vartojo alkoholį. KAL1 pradėjo jam priekaištauti. Prisimena, kad KAL2 be priežasties kumščiu tris ar keturis kartus sudavė jam į veidą, KAL3 delnu du kartus sudavė į galvą, o KAL1 delnu vieną kartą sudavė į galvą. Tuomet visi išėjo į lauką. Jis bandė bėgti, tačiau V. jį pavijo, jie susistumdė ir nugriuvę ant žemės, grūmėsi. Išsilaisvinęs, bandė bėgti, bet V. vėl jį pavijo. Jis nugriuvo ant žemės, o V. užlaužė jam rankas, spardė į šonus, galvos sritį ir veidą. Tuo metu S. ir K. po tris kartus spyrė jam į veidą. Po muštynių K. su V. išėjo, vėliau išėjo ir S.. Name liko vienas, buvo neblaivus, užmigo. Pabudo lauke be kelnių. Nežino, kaip jas nusimovė. Pinigų iš jo niekas nepavogė. Buvo šalta, todėl nuėjo pas KAL2 . Namuose buvo V., K., jų vaikai ir K. mama. V. davė jam kelnes. Jis truputį pabuvo ir išėjo. Lauke sutiko KAL1 . Abu nuėjo į Zarasų autobusų stotį, po to išvažiavo į Visaginą. Namuose su S. ir jos buvusiu vyru D. vartojo alkoholį. Jam labai skaudėjo kojas. S. iškvietė greitąja medicinos pagalbą. Medikai jį nuvežė į ligoninę.Įtariamoji KAL1 nurodė, kad apleistame name NKA1 agresyviai elgėsi, ją ir K. keikė necenzūriniais žodžiais. Tai išgirdęs V. trenkė V. į veidą. Abu stumdėsi. Name V. buvo nugriuvęs ant žemės. Tuo metu ji priėjo prie V., dešiniu keliu tris kartus spyrė jam į veidą, prakirto lūpą. K. priėjo prie V. ir koja du kartus spyrė į veidą. Po to visi išėjo, konfliktas tęsėsi lauke. V. su V. mušėsi, abu buvo nugriuvę ant žemės. Ji su K. bandė juos išskirti. Po to K. su V. išėjo namo. Ji truputį pabuvo ir išėjo. Ryte lauke sutiko NKA1 , jis buvo labai sumuštas. Gal jam ištino veidas. Su V. nuėjo į Zarasų autobusų stotį, o vėliau grįžo į Visaginą. V. namuose su juo ir buvusiu sutuoktiniu D. vartojo alkoholį. V. blogai jautėsi, skundėsi, kad skauda kojas. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą (t. 2, b. l. 113-115).Akistatos tarp įtariamosios KAL3 ir nukentėjusiojo NKA1 protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis NKA1 nurodė, jog 2026 m. sausio 23 d. apie 13 val. 30 min. kartu su KAL1 atvažiavo į Zarasus. Autobusų stotyje pamatė pažįstamus V. ir KAL3 . Visi prie autobusų stoties esančioje parduotuvėje nusipirko alkoholio, kurį vartojo V. ir K. bute. Tarp jo ir S. kilo žodinis konfliktas. Po 3 ar 4 val. visi ėjo į Dimitriškių kaimą. Priėję apleistą, sudegusį namą, užėjo į vidų ir vartojo alkoholį. KAL1 pradėjo jam priekaištauti. Jis susinervino, pasidarė piktas. Tarp jo ir KAL2 kilo konfliktas, kurio metu V. tris ar keturis kartus sudavė jam į veidą. Jis nesudavė V.. S. delnu sudavė jam į galvą, o K. delnu – į galvos sritį. Tuomet visi išėjo į lauką. Jis bandė bėgti. V. jį pavijo, abu susistumdė ir nugriuvo ant žemės. Išsilaisvinęs, bandė bėgti, tačiau V. vėl jį pavijo, užlaužė rankas. Jis nugriuvo ant žemės. S. ir K. po tris kartus spyrė jam į veidą. V. kumščiais mušė į šonus, galvos sritį ir veidą. Nepamena, kiek buvo smūgių. Taip pat nežino, kurio smūgis buvo stipriausias. Nežino, po kieno smūgio jam lūžo nosis. Po šio konflikto V. su K. išėjo, o jis su S. liko apleistame name. Netrukus išėjo ir S.. Buvo neblaivus ir galimai užmigo šaltyje. Pabudo be kelnių ir batų. Galėjo pats nusirengti. Apie 7 ar 8 val. nuėjo pas V.. Namuose buvo KAL3 , jos mama ir jų nepilnamečiai vaikai. V. davė jam savo sportines kelnes ir kojines. Jis sušilo ir išėjo. Lauke prie laiptinės sutiko KAL1 . Abu grįžo į Visaginą. Namuose jam pradėjo stipriai skaudėti ir gelti kojas. S. iškvietė medikus ir jį išvežė į ligoninę.Įtariamoji KAL3 nurodė, kad visi nuėjo į apleistą, sudegusį namą, esantį Zarasų rajone. Vartojo alkoholį. Baigus gerti, NKA1 pradėjo elgtis neadekvačiai – lyg norėjo ją pastumti, pavadino „kūrva“. Jie pradėjo ginčytis. Tuo metu į namą užėjo KAL2 ir pradėjo ją ginti. V. delnu sudavė NKA1 į veidą. V. supyko. Jie išėjo į lauką. V. sudavė į pilvą V. ir jie nugriuvo ant žemės, grūmėsi. Ji su S. pradėjo juos skirti. Ji spyrė V. į veidą, o S. keliu du ar tris kartus sudavė V. į veidą. Po to, kai S. sudavė V., ant jo lūpos matė kraują. Netrukus ji su V. išėjo namo, o V. su S. liko name (t. 2, b. l. 168-170).Akistatos tarp įtariamojo KAL2 ir nukentėjusiojo NKA1 protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis NKA1 nurodė, jog 2026 m. sausio 23 d. apie 13 val. 30 min. kartu su KAL1 atvažiavo į Zarasus. Autobusų stotyje pamatė pažįstamus V. ir KAL3 . Visi nutarė išgerti. Nusipirkę šalia autobusų stoties esančioje parduotuvėje alkoholio, nuėjo į V. ir K. butą ir ten vartojo alkoholį. Tarp jo ir S. buvo kilęs žodinis konfliktas. Po 3 ar 4 val. jie ėjo link Dimitriškių kaimo. Priėję apleistą, sudegusį namą, užėjo į vidų ir toliau vartojo alkoholį. S. pradėjo priekaištauti jam dėl senų nesutarimų. Jis susinervino, pasidarė piktas. Tarp jo ir V. kilo konfliktas. V. tris ar keturis kartus sudavė jam į veidą. Jis V. nesudavė. S. delnu sudavė jam į galvą. K. taip pat delnu sudavė jam į galvos sritį. T. visi išėjo į lauką. Pabandė bėgti, bet V. jį pavijo, jie susistumdė ir nugriuvo ant žemės. Išsilaisvinęs, bandė bėgti, tačiau V. jį pavijo ir jis vėl nukrito ant žemės. Priėjusi, S. tris kartus spyrė jam į veidą. K. taip pat tris kartus spyrė jam į veidą. V. kumščiais mušė jį į šonus, galvos sritį ir veidą. Neprisimena, kiek tiksliai buvo smūgių. Taip pat nežino, kurio smūgis buvo stipriausias. Nežino, po kieno suduoto smūgio lūžo jam nosis. Po konflikto V. su K. išėjo namo, o jis su S. liko apleistame name. Netrukus išėjo ir S.. Jis buvo neblaivus, galimai užmigo šaltyje. Pabudo be kelnių ir batų. Galimai nusirengė pats. Apie 7 ar 8 val. sunkiai judėdamas nuėjo pas V.. Namuose buvo K., jų nepilnamečiai vaikai ir K. mama. V. davė jam savo sportines kelnes ir kojines. Sušilęs jis išėjo. Lauke prie laiptinės sutiko S.. Abu grįžo į Visaginą, nuėjo pas jį į namus. Jam stipriai skaudėjo ir gėlė kojas. S. iškvietė medikus, kurie išvežė jį į ligoninę.Įtariamasis KAL2 nurodė, kad visi kartu ėjo į Zarasų rajone esantį apleistą, sudegusį namą. Jis išgirdo, kad NKA1 pradėjo ginčytis su K.. Name V. jis netrenkė. Taip pat nematė, ar name V. trenkė S. ar K.. Visi išėjo į lauką. Jis su V. susikibo, grūmėsi, abu nugriuvo ant žemės. Gali būti, kad kumščiu ne kartą sudavė V. į kažkurias kūno vietas. Viskas vyko labai greitai. Kol jie abu buvo ant žemės, prie jų priėjo S. su K. ir pradėjo juos skirti. Jis nematė, ar kuri nors iš jų spyrė V.. Galėjo būti, kad kuri nors iš merginų galėjo V. spirti. Jis V. nesivijo. Po grumtynių su K. išėjo namo, o V. liko su S. (t. 3, b. l. 31-33).Parodymų patikrinimo vietoje protokole ir jo prieduose užfiksuota informacija patvirtina, kad 2026 m. vasario 4 d. Zarasų rajono savivaldybėje, Dimitriškių kaime pravažiavus kelio ženklą „Dimitriškės“ ir pavažiavus apie 200 m NKA1 dešinėje kelio pusėje parodė apleistus pastatus (koordinatės: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)). Priėjus prie apleisto pastato, NKA1 nurodė vietą, pro kurią visi užėjo į vidų. Nurodė vietą, kurioje jį pradėjo mušti. NKA1 paaiškino, kad prie jo priėję du asmenys pradėjo smūgiuoti į galvos sritį ir ant manekeno parodė smūgių vietas. Po to NKA1 parodė ant grindų gulinčią jo oranžinės spalvos kepurę, kuri mušimo metu nukrito jam nuo galvos. Ant kepurės yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Ant grindų buvo rastas plastikinis, šviesios spalvos maišas su raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. NKA1 ant manekeno parodė, kaip po smūgių asmenys sugriebę jį už rankų, ištempė iš patalpos ir nuvedė link medžių. NKA1 dešinėje pusėje parodė įvairių daiktų krūvą ir paaiškino, kaip jam pavyko pabėgti nuo asmenų. Už 200 m jis parodė vietą, kur asmenys jį pasivijo ir kaip jam buvo suduoti smūgiai į galvos sritį ir kitas kūno vietas. Paaiškino, kaip jam pavyko pabėgti. Parodė vietą, kurioje jį vėl pagavo ir paaiškino, kaip asmenys jį mušė. NKA1 ant manekeno parodė, kaip vienas iš asmenų numovė jam batus, nurengė kelnes. Paaiškino, jog vietoje, kurioje jis gulėjo ir kur jam buvo nurengtos kelnės bei numauti batai, nuo suduotų smūgių jis prarado sąmonę (t. 1, b. l. 65-67, 70-85).Daiktų apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad apžiūrėti 2026 m. vasario 5 d. parodymų patikrinimo vietoje rasti ir paimti daiktai – kepurė ir plastikinis maišas. Kepurė yra oranžinės spalvos, megzta, aplipusi šiukšlėmis, sutepta ir sulamdyta. Ant kepurės yra dėmė, panaši į kraują. Ant kepurės priekio yra prisiūtas metalinis ženkliukas. Maišas yra plastikinis, baltos spalvos, purvinas ir suplyšęs. Ant maišo matomas žalios spalvos geltoname fone pavadinimas „IKI“. Ant maišo matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (t. 1, b. l. 87-88, 90-91).Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad NKA1 atpažino KAL2 kaip asmenį, kuris 2026 m. sausio 23 d. Zarasų rajone jį mušė bei spardė (t. 1, b. l. 95-97).Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad NKA1 atpažino KAL3 kaip asmenį, kuri 2026 m. sausio 23 d. Zarasų rajone jį mušė bei spardė (t. 1, b. l. 100-102).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 918/2026 (01) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad apžiūrėjus NKA1 ir gydymo stacionare ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini) su radiologiniais vaizdais – NKA1 nustatyti sužalojimai: kraujosruvos ir nubrozdinimai galvoje, veide ir kairės akies srityje. Sužalojimai galėjo susiformuoti veikiant smūgio/spaudimo ir šlyties jėga, kontaktuojant su bukais objektais. Laikui nustatyti medicinos dokumentų duomenų nepakanka. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. (duomenys neskelbtini) – galėjo susidaryti veikiant smūgio jėga, kontaktuojant su buku objektu, galimai nurodyto įvykio metu. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Abiejų pėdų nušalimas – galėjo susidaryti esant žemos temperatūros poveikiui, galimai nurodyto įvykio metu. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Kraujosruvos ir (duomenys neskelbtini) galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais arba delnais, arba spardant kojomis. Nubrozdinimai galėjo būti padaryti spardant kojomis arba tempiant žeme. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 130-131).Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvaiPagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Iš BK 138 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia.Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti kaltinimo KAL3 , KAL2 ir KAL1 pagrįstumu. Kaltinimas KAL3 , KAL2 ir KAL1 padarius nukentėjusiajam NKA1 nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos ir nubrozdinimų galvoje, veide ir kairės akies srityje ir nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl nosikaulių lūžių pasitvirtino.Faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamųjų KAL3 , KAL2 ir KAL1 kaltę patvirtina pačių kaltinamųjų duoti parodymui. Kaltinamoji KAL3 nurodė, kad ji ant žemės gulinčiam NKA1 spyrė į veidą – žandikaulio sritį, taip pat nurodė, kad KAL2 ranka tris kartus trenkė NKA1 į veidą, o KAL1 spyrė gulinčiam ant žemės NKA1 į veidą du ar tris kartus ir praskėlė jam lūpą. Kaltinamasis KAL2 nurodė, kad trenkė NKA1 į veidą keletą kartų delnu ir kumščiu, taip pat keletą kartų spyrė NKA1 kažkur į pilvą ar kojas. KAL1 nurodė, kad ji ne mažiau kaip keturis kartus spyrė ant žemės gulinčiam NKA1 į veidą, matė, kad jam iš lūpos pradėjo bėgti kraujas, KAL3 taip pat spyrė jam veidą gal pora kartų, o KAL2 trenkė NKA1 taip pat į veidą. Kaltinamųjų parodymus patvirtina nukentėjusiojo NKA1 parodymai, kad KAL2 gal tris ar keturis kartus jam trenkė į veido sritį, KAL1 ranka keletą kartų lengvai trenkė į galvos sritį, KAL3 gal irgi trenkė į galvą, taip pat abi po tris ar keturis kartus spyrė jam gulinčiam ant žemės į veidą, o KAL2 jam gulinčiam ant žemės sudavė smūgius į įvairias kūno vietas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad NKA1 nustatyti sužalojimai – kraujosruvos ir nubrozdinimai galvoje, veide ir kairės akies srityje galėjo susiformuoti veikiant smūgio/spaudimo ir šlyties jėga, kontaktuojant su bukais objektais ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą; nosikaulių lūžis galėjo susidaryti veikiant smūgio jėga, kontaktuojant su buku objektu ir atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Kraujosruvos ir nosikaulių lūžis galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais arba delnais, arba spardant kojomis. Nubrozdinimai galėjo būti padaryti spardant kojomis arba tempiant žeme.Byloje nėra ginčo dėl nusikaltimo padarymo laiko, vietos, nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų pobūdžio, lokalizacijos, nustatyto sveikatos sutrikdymo masto.Surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji KAL3 , KAL2 ir KAL1 2026 m. sausio 23 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančiame apleistame name, veikdami kartu – KAL2 kumščiu sudavus tris-keturis kartus NKA1 į veido sritį, KAL1 vieną kartą delnu trenkus NKA1 į galvos sritį, KAL3 vieną kartą delnu trenkus NKA1 į galvos sritį, o NKA1 išėjus į lauką ir bandant pabėgti, KAL2 jį prisivijus ir susistumdymo metu NKA1 ir KAL2 nugriuvus ant žemės, KAL3 spyrus ne mažiau kaip tris kartus, o KAL1 spyrus ne mažiau kaip keturis kartus NKA1 į veido sritį, KAL2 kumščiu sudavus ne mažiau kaip penkis kartus NKA1 į įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais dėl kraujosruvos ir nubrozdinimų galvoje, veide ir kairės akies srityje padarė nukentėjusiajam NKA1 nežymų sveikatos sutrikdymą, o dėl nosikaulių lūžių padarė nukentėjusiajam NKA1 nesunkų sveikatos sutrikdymą.Pagal BK 25 straipsnio 1 dalį, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas nusikaltimo padaryme. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra ne mažiau kaip dviejų vykdytojų dalyvavimas ir veikos bendrumas. Subjektyvusis bendrininkavimo požymis yra tyčia, pasireiškianti kiekvieno bendrininko suvokimu, kad jis kartu su kitais asmenimis bendrai dalyvauja nusikaltimo padaryme. Susitarimas yra būtinas bendrininkavimo požymis, tačiau pagal BK 25 straipsnio 2 dalį susitarimas nebūtinai turi būti išankstinis ir įmanomas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje: nuo kėsinimosi iki užbaigimo bei galimas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (asmens elgesys, iš kurio galima spręsti apie jo norimą atlikti veiką, kvalifikuoti jo atliktos veikos turinį ir pan.). Bendrininkavimą apibūdinančios nuostatos nereikalauja, kad visi bendrininkai pilnai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį. Bendrininku pripažįstamas kiekvienas asmuo, kuris, veikdamas bendrai su kitais asmenimis, realizuoja tik dalį jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių. Pasekmės, atsiradusios dėl bendros veikos, visiems bendrininkams bendros ir atskirai nedalijamos.Nors tarp kaltinamųjų ir nebuvo išankstinio, konkrečiai apibrėžto susitarimo nesunkiai sutrikdyti NKA1 sveikatą, tačiau visi trys kaltinamieji veikė kartu, tiek patys suduodami smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, o daugiausia – į veidą, tiek matydami vienas kito smurtą ir veiksmus, pritarė tokiems bendriems veiksmams, jų nestabdė, vadinasi, suvokė bendrais veiksmais daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to kils padarinių, nors jų nedetalizavo. Todėl neabejotina, kad kaltinamuosius jungė bendras nusikalstamas sumanymas, o jų bendra tyčia apėmė bet kokio sunkumo sveikatos sutrikdymo (šiuo atveju – nežymaus ir nesunkaus) padarymą nukentėjusiajam. Tarp kaltinamųjų bendrai atliktų tyčinių veiksmų ir nukentėjusiajam kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl visi trys kaltinamieji pripažintini bendravykdytojais ir jų nusikalstami veiksmai vienodai kvalifikuotini pagal kilusias pasekmes.Kaltinamieji nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam NKA1 sveikatą veikdami tiesiogine tyčia. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai asmuo suvokia pavojingą veikos pobūdį ir numato padarinius, jų nori, tačiau nedetalizuoja. Nustatydamas aptariamo nusikaltimo subjektyviąją pusę, teismas remiasi bylos duomenimis, rodančiais, kad sužalojimai, lėmę nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam padaryti smūgiais rankomis ir kojomis į galvą, todėl kaltinamieji neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą bei tai, kad nukentėjusysis gali būti sužalotas ir norėjo taip veikti. Šios aplinkybės aiškiai patvirtina, jog kaltinamieji turėjo ir galėjo suprasti savo veikos pavojingumą. Minėtų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamieji nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą veikdami tiesiogine neapibrėžta tyčia. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – aptariamo nusikaltimo atveju tai nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas dėl nosikaulių lūžių.Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamųjų veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl pripažintina, jog kaltinamųjų KAL3 , KAL2 ir KAL1 veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvaiSkiriant bausmę vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje.Kaltinamieji KAL3 , KAL2 ir KAL1 padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnio 1 dalis).Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas pagal kasacinės instancijos teismo praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-326-303/2019 ir kt.), o jei nusikalstamos veikos padarytos kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017 ir kt.).Kaltinamieji KAL3 ir KAL2 kaltę pripažino iš dalies, skirtingai aiškino kai kurias nusikalstamos veikos aplinkybes, kiekvienas iš jų menkindamas savo vaidmenį jos padaryme, teigdami, jog jų veiksmai nukentėjusiajam negalėjo sukelti tokių padarinių, t. y. nosikaulių lūžių, todėl teismas formaliai išreikšto gailėjimosi nuoširdžiu nelaiko ir nepripažįsta kaltinamųjų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.Kaltinamoji KAL1 prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).Kaltinamoji KAL1 už tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką teisiama ne pirmą kartą, šią nusikalstamą veiką padarė turėdama neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas KAL1 pripažįstama recidyviste ir tai yra dar viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).Skiriant bausmę KAL3 , KAL2 ir KAL1 , atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į žmogaus sveikatą, į veikos baigtumo laipsnį – veika baigta.Taip pat atsižvelgiama į kaltinamųjų asmenybes, į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta spontaniškai, tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusysis buvo apsvaigę nuo alkoholio.Kaltinamoji KAL3 baudžiamojon atsakomybėn patraukta ir teisiama pirmą kartą (t. 2, b. l. 127), nebausta administracine tvarka (t. 2, b. l. 123), augina du mažamečius vaikus, vienas iš jų iki trejų metų (t. 2, b. l. 121-122, 125), gyvenamosios vietos seniūnija dėl jos elgesio nusiskundimų nėra gavusi (t. 2, b. l. 132).Kaltinamasis KAL2 neteistas (teistumas išnykęs) (t. 2, b. l. 183-185), baustas administracine tvarka, tačiau paskirtą baudą yra sumokėjęs (t. 2, b. l. 181), dirbantis (t. 2, b. l. 178-179), augina du mažamečius vaikus, vienas iš jų iki trejų metų (t. 2, b. l. 176-177), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 189), gyvenamosios vietos seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų nėra gavusi (t. 2, b. l. 195). KAL1 teisiama jau šeštą kartą, yra teista už smurtinius nusikaltimus, šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę (t. 1, b. l. 173-179), bausta administracinėmis nuobaudomis (t. 2, b. l. 1-31).Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamųjų KAL3 ir KAL2 asmenybes, jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad nėra kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, valstybinio kaltintojo poziciją dėl skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą paskiriant kaltinamiesiems KAL3 ir KAL2 švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, tačiau su įpareigojimais, kurio dydis, įvertinus išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, remiantis BK 61 straipsnio nuostatomis, nustatytinas didesnis už minimalų.Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamosios KAL1 asmenybę, jos atsakomybę sunkinančias aplinkybes, darytina išvada, jog ji turi polinkį nusikalsti, visišką nenorą laikytis įstatymų. KAL1 nelinkusi keisti savo gyvenimo būdo, ankstesni teistumai teigiamos įtakos jai nepadarė, teismo skirtos bausmės neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į tai, nėra objektyvaus pagrindo manyti, jog kaltinamajai KAL1 paskyrus švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, BK 41 straipsnyje numatyti tikslai vis dar gali būti pasiekiami. Dėl šios priežasties kaltinamajai KAL1 skirtina griežčiausios rūšies bausmė – realus laisvės atėmimas, kurio dydis, įvertinus išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgiant į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tris atsakomybę sunkinančias aplinkybes, remiantis BK 61 straipsnio nuostatomis, nustatytinas didesnis už minimalų. KAL1 nusikalstamą veiką, už kurią teisiama, padarė prieš jos atžvilgiu priimant Utenos apylinkės teismo 2026 m. sausio 29 d. nuosprendį, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, subendrintina su Utenos apylinkės teismo 2026 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta terminuoto laisvės atėmimo trejiems metams bausme, jas visiškai sudedant, į bausmės laiką įskaitant iš dalies atliktą bausmę pagal ankstesnį nuosprendį.Civiliniai ieškiniai Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Dėl NKA1 civilinio ieškinioIkiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis NKA1 buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 61), kurio teisminio bylos nagrinėjimo metu atsisakė ir teismas atsisakymą priėmė, todėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio nagrinėjimo procesas nutrauktinas (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktas).Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinioValstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 194,38 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajam NKA1 suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo (t. 1., b. l. 136-138, 139).Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi sužalojimai nukentėjusiajam NKA1 buvo padaryti neteisėtais KAL3 , KAL2 ir KAL1 veiksmais, tarp jų nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam konstatuoto sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jiems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, tai yra Valstybinės ligonių kasos patirtas nukentėjusiojo gydymo išlaidas, apmokėtas iš PSDF biudžeto lėšų. Esant šioms aplinkybėms, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš KAL3 , KAL2 ir KAL1 solidariai priteistini 1 194,38 Eur žalos atlyginimui. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamųjų KAL3 , KAL2 ir KAL1 solidariai priteistinas ne tik 1 194,38 Eur žalos atlyginimas, bet ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo 1 194,38 Eur priteistos žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.Kiti nuosprendžiu spręstini klausimaiValstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikta 2026 m. rugpjūčio 13 d. pažyma Nr. APD-2026-08283 patvirtina, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos kaltinamajam KAL2 šioje baudžiamojoje byloje išlaidos – gynėjos advokatės Raimondos Venckutės užmokestis – yra 294,66 Eur (t 3., b. l. 124, 125-126).Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikta 2026 m. rugsėjo 1 d. pažyma Nr. APD-2026-08763 patvirtina, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos kaltinamajai KAL1 šioje baudžiamojoje byloje išlaidos – gynėjo advokato Juozo Bučinsko užmokestis – yra 275 Eur (t. 3, b. l. 176, 177-178). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamiesiems KAL3 , KAL2 ir KAL1 gynėjai buvo paskirti esant būtinam gynėjo dalyvavimo pagrindui, taip pat į tai, kad šiuo nuosprendžiu iš kaltinamųjų priteisiamas 1 194,38 Eur žalos atlyginimas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į kaltinamųjų turtines padėtis, iš jų nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (t. 2, b. l. 90-92, 149-151; t. 3, b. l. 15-17) – panaikintinos pradėjus vykdyti bausmę (BPK 139 straipsnio 3 dalis).Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – penki kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais – paliktini baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o kepurė ir maišas – sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-307 straipsniaisn u s p r e n d ž i a : KAL3 pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. KAL2 pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. KAL1 pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – terminuotą laisvės atėmimą vieneriems metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, KAL1 pripažinti recidyviste.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtą šiuo nuosprendžiu bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Utenos apylinkės teismo 2026 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta terminuoto laisvės atėmimo trejiems metams bausme ir paskirti KAL1 terminuotą laisvės atėmimą keturiems metams, į bausmės laiką įskaityti iš dalies jau atliktą bausmę pagal Utenos apylinkės teismo 2026 m. sausio 29 d. nuosprendį.Procesą dėl nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) NKA1 civilinio ieškinio nutraukti.Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti solidariai iš KAL3 , KAL2 ir KAL1 1 194,38 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus 38 ct) žalos atlyginimui ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 194,38 Eur sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.Nepriteisti iš KAL3 , KAL2 ir KAL1 valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.Kaltinamiesiems paskirtas kartomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmes.Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – penkis kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais – palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, o kepurę ir maišą – sunaikinti kaip menkaverčius daiktus.Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.Teisėja Asta Kurauskaitė