Utenos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (pareiškėjo) TRA1 skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. birželio 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-2098-2026 (ROIK duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

TRA1 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Agnės Golubovės 2026 m. birželio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-20987-2026 (toliau – Nutarimas, skundžiamas nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda už tai, kad jis 2026 m. birželio 4 d., 19 val. 25 min., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,99 promilių neblaivumas, paskambino į bendrą pagalbos centrą ir pranešė, kad jo kieme yra nepageidaujamas pažįstamas, o atvykus pareigūnams paaiškino, kad pas jį kieme ir namuose nėra ir nebuvo jokio nepageidaujamo asmens, jam jokios pagalbos nereikia, taip be reikalo ir melagingai iškvietė policijos pareigūnus žinodamas, kad jam pagalba nereikalinga.

TRA1 pateikė skundą dėl Nutarimo, kuriuo prašo panaikinti priimtą sprendimą ir jam paskirtą 300 Eur baudą, nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Nurodė, jog tą dieną į jo namus iš tiesų buvo atėjęs žmogus, kuris jam grasino. Atsižvelgdamas į susidariusią situaciją ir jausdamasis nesaugiai pareiškėjas kreipėsi pagalbos į policiją. Jo pranešimas buvo pagrįstas realiai įvykusiu faktu, o ne siekiu melagingai iškviesti policijos pareigūnus. Nors tuo metu buvo vartojęs alkoholio, tai nepaneigia fakto, kad į jo kiemą buvo atėjęs žmogus ir jam grasino. Iki policijos pareigūnų atvykimo šis asmuo pasišalino iš jo kiemo, todėl pareigūnams atvykus jo nebuvo. Nebuvo jokio tyčinio siekio suklaidinti pareigūnus ar be pagrindo naudoti policijos pajėgas. Pareiškėjo kieme yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurių įrašai patvirtina, kad minėtas asmuo buvo atėjęs į jo kiemą ir pasišalino dar iki policijos pareigūnų atvykimo.

Institucija atsiliepimu į skundą prašė skundo netenkinti ir Nutarimą palikti galioti. Nurodė, kad Nutarimas šioje administracinėje byloje yra priimtas teisėtai ir pagrįstai, išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, administracinė nuobauda asmeniui nėra aiškiai per griežta. Skunde pateikiami argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinę teiseną, yra nepagrįsti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šiais argumentais savo paties vertinimu interpretuoja padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, todėl tai nepaneigia jam inkriminuoto pažeidimo sudėties ir nešalina administracinės atsakomybės.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė skunde nurodytais motyvais. Nurodė, kad nusižengimo padarymo dieną pas jį buvo atėjęs N.N., kuris gyvena tame pačiame miestelyje. Pareiškėjas jį pažįsta, pasisveikina, tačiau santykių nepalaiko. Tądien pareiškėjas išgerdinėjo alų savo kieme, kaip pas jį kieme atsirado minėtas asmuo negali pasakyti. Pripažino, kad tądien buvo neblaivus. Asmuo, kuris buvo atėjęs pas pareiškėją ir grasino, taip pat buvo neblaivus. Pareiškėjas gyvena nuosavame name, prie pat yra pėsčiųjų takas ir pravažiavimas, jam priklausanti teritorija nėra aptverta. Su minėtu asmeniu įvyko kivirčas, jis pareiškėją užsipuolė, grasino, sakydamas, kad su pareiškėju susidoros, pareiškėjas į gatvę neišeis, pareiškėją pagaus gatvėje, išdaužys pareiškėjo namo langus, sudegins namus. Asmuo buvo įžengęs į pareiškėjo sklypą, buvo pareiškėjo privačioje nuosavybėje. Asmeniui nenurimstant, pareiškėjas paėmė telefoną skambinti policijai ir tik surinkus numerį „112” asmuo staigiai pasišalino. Pareiškėjas manė, kad nors tas asmuo ir pasišalino, jis galėjo laukti už tvartelio ar pan. bei netrukus sugrįžti, galėjo būti pilnai nepasišalinęs iš pareiškėjo žemės sklypo. Kaimynai įvykio nematė, kaimynų pagalbos nekvietė. Kai atvyko policijos pareigūnai to asmens jau nebebuvo. Atvykę policijos pareigūnai klausė, dėl ko pareiškėjas juos kvietė, surašė protokolą, jį įteikė ir išvažiavo. Papildė, kad policijos pareigūnas vėliau, kai kaimynė grįžo ir išėjo į lauką, nuėjo trumpai pakalbėti su kaimyne. Pareiškėjas policijos pareigūnams apie pas jį buvusį asmenį paaiškino, nurodė jo vardą ir pavardę, aiškino, kur jis gyvena. Pareiškėjas turi įsirengęs dvi vaizdo stebėjimo kameras, kurios turėjo užfiksuoti pas jį buvusį asmenį. Jis pats nemoka peržiūrėti vaizdo įrašų, prašė to padaryti policijos pareigūnų, bet jie vaizdo įrašo neperžiūrėjo. Vaizdo įrašai archyve saugomi 23 dienas. Jų išsaugoti pats nemoka. Per tą laiką pas jį negalėjo atvykti vaizdo kameras įrengęs asmuo, kad išsaugotų reikalingus vaizdo įrašus. Turėtų vaizdo įrašus, galėtų įrodyti, kad yra teisus. Teismo posėdyje dalyvaujant liudytojui LUD3 pareiškėjas paaiškino, kad teismo posėdyje liudytoju pakviestą asmenį pažįsta iš matymo. Manė, kad jo pavardė N., klydo dėl pavardės. Patvirtino, kad tai tas pats nepageidaujamas asmuo, apie kurį davė parodymus.

Institucijos atstovas bylos nagrinėjime nedalyvavo.

Liudytojas LUD1 teismo posėdyje parodė, kad 2026 m. birželio 4 d., apie 19 val. 30 min., dirbant su kolega LUD2, gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pas pranešėją yra nepageidaujamas pažįstamas. Per maždaug 13 minučių atvykus į įvykio vietą, pamatė akivaizdžiai neblaivų pareiškėją, tačiau jis ėjo nuo policijos pareigūno, ėjo už ūkinio pastato. Jam nustatytas apie 3 promilių neblaivumas. Bendraujant su pareiškėju jis į klausimus neatsakinėjo, aiškino, kad nesutaria su kažkokiu pažįstamu, todėl kvietė policiją. Paklausus, kokia pagalba jam šiuo metu reikalinga, atsakyti negalėjo. Grėsmės ir reikalingumo kviesti pareigūnus nebuvo, nes asmuo buvo vienas. Liudytojas matė, kad ant namo buvo kameros. Pareiškėjas aiškino, kad gali parodyti vaizdo įrašą, buvo išsiėmęs telefoną. Liudytojas prašė parodyti vaizdo įrašą, bet pranešėjas nesugebėjo parodyti vaizdo įrašo. Daugiabučio kieme, už kokių 10-15 m buvo kiti asmenys, kurių liudytojas paklausė, ar pas pareiškėją buvo atėjęs asmuo. Niekas iš kieme buvusių asmenų nematė, kad pas pareiškėją buvo kažkas atėjęs. Liudytojas suprato, kad pareiškėjui reikalinga policijos pagalba pavėžėti iki kažkokio asmens išsiaiškinti santykius. Minėto pažįstamo pareiškėjas neįvardijo, nepasakė nei vardo, nei pavardės.

Liudytojas LUD2 teismo posėdyje parodė, kad 2026 m. birželio mėn., vakare, buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini), dėl to, kad pas pranešėją yra nepageidaujamas asmuo, kuris atsisako išeiti. Atvykus į įvykio vietą bendravo su kažkokiu asmeniu, kad įsitikinti ar tai ne tas nepageidaujamas asmuo, apie kurį pranešta, bet sutiktas asmuo paaiškino, kad yra praeivis ir pas TRA1 nebuvo. Pareiškėjas buvo stipriai neblaivus, dėl ko buvo sunku su juo bendrauti. Joks pašalinis asmuo pas jį nebuvo rastas. Pareiškėjas kalbėjo apie kažkokį asmenį, lyg ir nesusijusį su įvykiu, kalbėjo dienos metu su kažkuo konfliktavęs. Asmens vardo ar pavardės nenurodė, prašė nuvažiuoti iki vietos, kurią gali nurodyti. Prisimena, kad asmuo kalbėjo apie vaizdo įrašą, bet paprašius pateikti vaizdo įrašą pareiškėjas atsisakė tai padaryti. Liudytojo kolega bendravo su kaimynais, kurie negalėjo patvirtinti, kad kažkas buvo pas pareiškėją namuose.

Liudytojas LUD3 teismo posėdyje parodė, kad jis (liudytojas) gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėją TRA1 žino iš matymo, vakar matė neblaivų parduotuvėje. Žino, kur gyvena pareiškėjas, gyvena apie kilometro atstumu nuo liudytojo. Liudytojas pas pareiškėją nesilanko. Pro pareiškėjo namus pravažiuoja dviračiu, nes pro jo namus yra kelias į parduotuvę. 2026 m. birželio 4 d. nebuvo sutikęs pareiškėjo. Liudytojas paskutinį kartą pareiškėją buvo matęs gal prieš naujus metus, pernai. Liudytojas su pareiškėju nebendrauja, pasisveikina ir viskas. Konfliktiški santykiai jų nesieja.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas. Teismų praktikoje pažymėta, kad įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro aiškiai nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. sausio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-891/2026, 10 punktas).

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-697/2024, 18 punktas). Asmens kaltumas administracinių nusižengimų bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), būtent institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis).

ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. Ši teisės norma saugo normalų specialiųjų tarnybų, tarp jų ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius ir sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Esminis šios veikos padarymo elementas yra žinojimas, kad pagalba nereikalinga. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-180-654/2019).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas TRA1 savo kaltės nepripažįsta. Nurodo, kad 2026 m. birželio 4 d., apie 19 val., pareiškėjo adresu, į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, prie pareiškėjo gyvenamojo namo, buvo atėjęs tame pačiame miestelyje gyvenantis asmuo N. N., kaip vėliau paaiškėjo, LUD3, ir pareiškėjui grasino, sakydamas, kad su pareiškėju susidoros, pareiškėją pagaus gatvėje, išdaužys pareiškėjo namo langus, sudegins namus. Taip pat nurodo, kad, LUD3 nesiliaujant, pareiškėjas paėmė telefoną kviesti policiją, tuo tarpu surinkus bendrojo pagalbos centro telefono numerį LUD3 pasišalino. Pareiškėjas neginčija, kad jis kvietė policijos pareigūnus. Prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kadangi nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo apie įvykį ROIK (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2026 m. birželio 4 d. 19 val. 28 min. registruotas pranešimas, jog pranešėjo kieme adresu (duomenys neskelbtini), yra nepageidaujamas pažįstamas. Šio išrašo duomenimis, policijos pareigūnai į iškvietimą atvyko 19.46 val., išvyko 20.21 val. Pažymima, kad atvykus TRA1 nustatytas 3,05 prom. neblaivumas, pas asmenį niekas atėjęs nebuvo, surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

TRA1 pirmojo skambučio Bendrajam pagalbos centrui (toliau – BPC) garso įraše, skambučio pradžia 2026 m. birželio 4 d. 19:25:38 val., užfiksuota, kad pranešėjas TRA1 nurodo (kalba neaiškiai), jog pas jį sklype yra žmogus, kuris kažką daro (įraše nesigirdi), tikslina, kad asmuo daro tą, ką nori, reikalingi policijos pareigūnai. BPC darbuotojai kelis kartus paklausus, ką tas žmogus daro, TRA1 aiškina, kad tas žmogus yra pas jį nuosavybėje, reikalingi policijos pareigūnai, kad žmogus daugiau nesilankytų. BPC darbuotojai paklausus, ar pažįsta tą žmogų, atsako, kad seniau pažinojo. TRA1 antrojo skambučio BPC garso įraše, skambučio pradžia 2026 m. birželio 4 d. 19:43:59 val., užfiksuota, kaip TRA1 klausia, kada atvyks policija. BPC darbuotoja paaiškina, kad policija vyksta. TRA1 paaiškina, kad dabar jis namuose, laukia policijos.

Prie policijos pareigūno uniformos tvirtinama vaizdo stebėjimo kamera (toliau – ir „kūno“ kamera) įrašytame vaizdo ir garso įraše pavadinimu „Kamera Nr. 717800(1)“, įraše nurodoma data – 2026 m. birželio 4 d., laikas – nuo 19:46:51 val. iki 20:01:52 val., užfiksuota, kad policijos pareigūnams atvykus ir būnant tarnybiniame automobilyje kalbinamas asmuo, pasiteiraujant ką jis čia veikia. Vėliau matyti toliau nueinantis vyras, kaip vėliau nustatyta, pareiškėjas TRA1. Toliau, iki pastato kampo paėjęs pareiškėjas pažiūri ir apsisukdamas pasako: „jau nebesėdi“. Policijos pareigūnas pareiškėjo teiraujasi, ar pas jį šiuo metu namuose yra nepageidaujamas asmuo. Pareiškėjas atsako neigiamai. Bendravimo su policijos pareigūnu metu pareiškėjas kartoja, kad asmuo jam grasino. Policijos pareigūnas aiškina, kad nepageidaujamo asmens buvimas ir grasinimas yra skirtingi dalykai, ir kartodamas klausia, kur yra nepageidaujamas asmuo. Pareiškėjas atsako: „važiuojam, parodysiu“. Policijos pareigūnas atsako, kad niekur nevažiuos, nurodo išsiblaivyti, bara pareiškėją, kad iškvietė policiją ir nurodo, kad bus skiriama bauda. Pareiškėjas toliau aiškina, kad žmogus grasino, siūlo policijos pareigūnams parodyti, kur gyvena. Policijos pareigūnas nurodo, kad pareiškėjas policijos pareigūnus kvietė, nes norėjo, jog jį pavežtų iki draugo, kuris gal dieną grasino, o dabar išsikvietė, kad yra nepageidaujamas asmuo. Įraše užfiksuota, kaip tikrinamas pareiškėjo blaivumas, pareiškėjas aiškina, kad nori save apsaugoti (įrašo 12 min. 35 sek.).

Vaizdo ir garso įraše pavadinimu „Kamera Nr. 717800(2)“, įraše nurodoma data – 2026 m. birželio 4 d., laikas – nuo 20:01:52 val. iki 20:15:46 val., užfiksuota, kaip policijos pareigūnas toliau bendrauja su pareiškėju, kuris kalba, kad žmogus dingo (1 min. 0 sek.). Policijos pareigūnas nurodo, kad dėl visa ko eina pakalbėti su kaimynais. Policijos pareigūnui toliau stovėjusių žmonių pasiteiravus, ar matė kokį asmenį pas pareiškėją, žmonės atsako neigiamai. Vėliau prieina kitas asmuo, aiškina su pareiškėju tik pasisveikinęs, kai ėjo pro šalį. Policijos pareigūnas grįžta ir toliau bendrauja su pareiškėju, paklausia, koks žmogaus, kuris jam grasino, vardas, tačiau pareiškėjas vardo nepasako, pasiūlo parodyti. Policijos pareigūnui paprašius įvardyti žmogų, pareiškėjas nueina, matyti, kad pasiėmęs užrašinę sugrįžta ir toliau kalba su policijos pareigūnu. Įrašo 8 min. 39 sek. girdisi kaip policijos pareigūnas klausia, kur gyvena tas „N. N.“, toliau pareiškėjas aiškina, kaip iki jo nuvažiuoti. Pareiškėjas aiškina, kaip grasina jį sudeginti. Įraše girdisi kaip pareiškėjas ir policijos pareigūnas kalbasi apie vaizdo kamerą, technologijas, pelę, policijos pareigūnas nurodo, kad negali liesti pareiškėjo įrangos.

Vaizdo ir garso įraše pavadinimu „Kamera Nr. 714788(1)“, įraše nurodoma data – 2026 m. birželio 4 d., laikas – nuo 19:47:06 val. iki 19:48:34 val., užfiksuota kaip tarnybiniame automobilyje esantis policijos pareigūnas teiraujasi asmens, kurio įraše nematyti, (galimai praeivio), ar jis buvo „trisdešimtam“, tačiau klausiamas asmuo atsako, kad nebuvo. Netrukus pradedamas pokalbis su kitu asmeniu (galimai pareiškėju), pasakant: „kas negerai, ko skambinėji?“. Policijos pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio. Vaizdo ir garso įraše pavadinimu „Kamera Nr. 714788(2)“, įraše nurodoma data – 2026 m. birželio 4 d., laikas – nuo 20:13:14 val. iki 20:15:26 val., užfiksuota kaip surašomas administracinio nusižengimo protokolas, pareiškėjas bendrauja su kitu policijos pareigūnu, kuris įteikia administracinio nusižengimo protokolą. Policijos pareigūnas pažymi, kad jokio asmens pas pareiškėją nerado, pareiškėjas aiškina, kad ne be reikalo skambino, pas jį buvęs asmuo pabėgo (įrašo 2 min. 0 sek.).

Ištyrus byloje esančius skambučių BPC garso įrašus nustatyta, kad pareiškėjas pranešė apie esamuoju laiku vykstančius įvykius, išskirtinai susijusius su nepageidaujamo asmens buvimu pas pareiškėją ir nepageidaujamo asmens elgesiu. Iš policijos pareigūnų „kūno“ kameromis įrašytų vaizdo ir garso įrašų nustatyta, kad pareiškėjas įvykio vietoje, vertinant jo paaiškinimų visumą, nurodė tarpusavyje neprieštaraujančias aplinkybes, be to, ne po vieną kartą nurodė apie pas jį buvusį ir jam grasinusį sudeginti asmenį, kuris prieš atvykstant policijos pareigūnams pabėgo. Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė aplinkybes, atitinkančias vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotas aplinkybes, davė neprieštaringus ir nuoseklius parodymus. Tuo tarpu tai, kad pareiškėjas atvykusiems policijos pareigūnams ir vėliau duodamas parodymus teisme nurodė netikslią asmens, dėl kurio kvietė pagalbą, pavardę, nekelia abejonių jo parodymais, priešingai, liudija, kad pareiškėjas nurodė būtent tokias aplinkybes, kokios jam buvo žinomos, nesiekė tyčia pakenkti ar kita.

Nors pareiškėjui dėl neblaivumo ir (ar) jo fizinės būklės, savybių, galėjo būti sudėtingiau raiškiai nurodyti įvykio aplinkybes, iš vaizdo ir garso įrašų nustatyta, kad į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas buvo itin kategoriškas ir nepakankamai korektiškas, daugiau kritikavo ir išsakė savo poziciją nei išklausė pareiškėją. Kaip nurodyta aukščiau, vaizdo ir garso įraše užfiksuota, kaip, tik atvykus policijos pareigūnams, pareiškėjas pradeda eiti už ūkinio pastato ir pasako, kad „jau nebesėdi“. Teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat aiškino, jog galvojo, kad asmuo, dėl kurio kvietė policiją, galėjo būti nevisiškai pasišalinęs iš jo žemės sklypo ir pažymėjo, kad galėjo būti už tvartelio. Tuo tarpu iš policijos pareigūno išsakomų žodžių įvykio vietoje bei teismo posėdžio metu duotų parodymų, matyti, kad įvykio vietoje policijos pareigūnas įvertino, jog pareiškėjas, nors pats iškvietė policiją, nuo policijos pareigūno šalinosi, ir tai policijos pareigūnas įvertino neigiamai bei, teismo vertinimu, nepakankamai korektiškai bendravo su pareiškėju.

Iš policijos pareigūnų „kūno“ kameromis įrašytų vaizdo ir garso įrašų nustatyta, kad pareiškėjas vis kartojo norintis nurodyti arba parodyti, kur gyvena jam grasinęs asmuo, kuris pabėgo. Pareiškėjas taip pat siekė policijos pareigūnai peržiūrėtų vaizdo įrašą, kuriame matysis, jog pas pareiškėją buvo apsilankęs aptariamas asmuo. Toks pareiškėjo elgesys neatitinka tyčia melagingai pranešusio apie nebūtą įvykį asmens elgesio. Ištyrus byloje esančius įrodymus, be kita ko, byloje esančius vaizdo ir garso įrašus nenustatyta, kad koks nors asmuo tą pačią dieną, 2026 m. birželio 4 d., anksčiau buvo atėjęs pas pareiškėją, tačiau pareiškėjas policiją išsikvietė tik vakare tam, kad policija nuvežtų pareiškėją iki pažįstamo asmens, taigi tai buvo subjektyvus policijos pareigūno, reagavusio į įvykį, vertinimas.

Be to, teismo vertinimu, policijos pareigūnai, aiškindamiesi aplinkybes pernelyg suabsoliutino tai, kad atvykus pas pareiškėją nebuvo rastas joks asmuo. Savaime suprantama, jog pagalbos poreikis dėl vienų ar kitų priežasčių gali išnykti dar iki atvykstant policijos pareigūnams, kaip antai ir tokiu atveju, kai iškvietus policiją asmuo, dėl kurio buvo kviesta policija, pasišalina. Bylą nagrinėjant ne teismo tvarka turėjo būti įvertinta ir atsižvelgta į tai, kad pagalbos kvietimo metu ir atvykus policijos pareigūnams situacija gali būti pasikeitusi, atitinkamai gali būti pasikeitęs ir pagalbos poreikis.

Ištyrus byloje esančią medžiagą nustatyta, kad 2026 m. birželio 4 d. administracinio nusižengimo protokole ir po to skundžiamame nutarime, tekstą perkeliant iš administracinio nusižengimo protokolo, buvo neteisingai nurodyta, kad pats pareiškėjas nurodė, jog pas jį kieme ir namuose nėra ir nebuvo jokio nepageidaujamo asmens. Tai neatitinka bylos medžiagos, kadangi, nors pareiškėjas pripažino, kad atvykus policijos pareigūnams nepageidaujamo asmens nėra, pareiškėjo nurodymu, nepageidaujamas asmuo pas jį buvo iki atvykstant policijos pareigūnams, tačiau pasišalino, ir tai pareiškėjas ne kartą nurodė.

Pareiškėjo ir liudytojų LUD1 ir LUD2 parodymais, taip pat iš policijos pareigūnų „kūno“ kameromis įrašytų vaizdo ir garso įrašų nustatyta, kad pareiškėjas kieme turi įsirengęs vaizdo kameras. Tačiau šie vaizdo įrašai nebuvo pateikti ar išreikalauti bylą nagrinėjant teisme, nes, kaip pareiškėjas paaiškino, vaizdo įrašai saugomi ribotą laiką, t. y. 23 dienas, ir laiku jų neišsaugojus juos pateikti galimybės nėra. Bylą nagrinėjant ne teismo tvarka vaizdo įrašai nebuvo nei išreikalauti, nei pateikti savanoriškai. Iš policijos pareigūnų „kūno“ kameromis įrašytų vaizdo ir garso įrašų nustatyta, kad pareiškėjas į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams aiškino apie vaizdo įrašą, tuo tikslu rankoje laikė savo mobilųjį telefoną, tačiau policijos pareigūnas paaiškino, kad negali liesti pareiškėjo įrenginio. Pareiškėjo nurodymu, jis peržiūrėti vaizdo įrašų nemokėjo, tikėjosi, kad tai padarys policijos pareigūnas, tačiau to nepadarė. Tokiu būdu nei įvykio metu, nei bylą nagrinėjant ne teismo tvarka objektyviai nebuvo įvertinta, o bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo galima įvertinti pareiškėjo kieme esančiomis vaizdo kameromis įrašytų įrašų.

Byloje esančiais vaizdo ir garso įrašytais taip pat nustatyta, kad policijos pareigūnas nuėjo pakalbėti su lauke buvusiais kaimynais, tačiau asmenys nepatvirtino, kad pas pareiškėją buvo kas nors atėjęs. Pažymėtina, kad nenustatyta, jog minėti asmenys, su kuriais kalbėjo policijos pareigūnas, galėjo matyti ar girdėti pas pareiškėją atėjusį asmenį. Juo labiau, kad pirmas pareiškėjo skambutis BPC atliktas 19 val. 25 min., tuo tarpu policijos pareigūnas nuėjo pakalbėti su lauke esančiais asmenimis apie 20 val. 04 min. (vaizdo ir garso įrašo „Kamera Nr. 717800(2)“, prasidėjusio nuo 20:01:52 val., 2 minutė). Minėti asmenys, su kuriais kalbėjo policijos pareigūnas, vaizdo ir garso įrašuose ankstesniu laiku nebuvo matomi.

Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kokį asmenį pareiškėjas nurodo pas jį atėjus ir grasinus, t. y. LUD3, ir vėliau šį asmenį apklaustus kaip liudytoją, jis parodė, kad pas TRA1 2026 m. birželio 4 d. nesilankė, nepatvirtino vykus tokiam įvykiui (nei prieš pat atvykstant policijai, nei anksčiau tą dieną). Atsižvelgtina į tai, kad liudytojas nėra suinteresuotas paliudyti faktines aplinkybes apie tai, kad buvo atėjęs ir grasino pareiškėjui. Kita vertus, byloje nebuvo įrodyta, kad LUD3 iš tiesų buvo atėjęs pas pareiškėją ir grasino, kaip nurodo pareiškėjas.

Byloje nėra duomenų, jog TRA1 praeityje būtų iškvietęs pagalbą, kai pagalba nereikalinga. Išraše iš Administracinių nusižengimų registro už 5 metus taip pat nėra analogiškų ar panašių nusižengimų, susijusių su melagingu duomenų pateikimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas, kviesdamas pagalbą, buvo subjektyviai įsitikinęs dėl to, kad pagalba jam yra reikalinga, ir toks subjektyvus įsitikinimas byloje nebuvo visiškai paneigtas. Byloje nėra surinkta duomenų, kad pareiškėjas tyčia melagingai iškvietė policijos pareigūnus. Būtent bylą ne teismo tvarka nagrinėjusios institucijos pareiga buvo įrodyti administracinio nusižengimo sudėtį, be kita ko, tai, kad pareiškėjas tyčia melagingai kvietė pagalbą, kai ji buvo nereikalinga, bet ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tenka pareiga įrodyti buvus konkrečią neteisėtą veiką jo atžvilgiu ar savo nekaltumą šioje administracinio nusižengimo byloje. Nors byloje nebuvo neginčijamai nustatyta, kad pas pareiškėją prieš paskambinant BPC buvo atėjęs ir grasino LUD3, laikantis in dubio pro reo principo, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas Nutarimu nubaustas nepagrįstai. Pareiškėjo TRA1 kaltei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymius pagrįsti kyla per daug abejonių, kurios privalo būti vertinamos pareiškėjo naudai.

Esant nurodytam, TRA1 skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas naikintinas bei administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, neįrodžius, kad TRA1 veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto TRA1 skundą.

Panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. birželio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-2098-2026 (ROIK (duomenys neskelbtini)) ir nutraukti administracinių nusižengimų teiseną TRA1 atžvilgiu.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.