Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Saferoad services“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kelio vizija“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Via Lietuva“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „Saferoad services“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Gatas“) 2026 m. rugpjūčio 13 d. pateikė teismui prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Pareiškėja nurodė, kad Pirkime ji pateikė pasiūlymus visose Pirkimo objekto dalyse, o pagal 2026 m. vasario 3 d. nustatytą pasiūlymų eilę Pirkimo objekto I ir V dalyse jos pasiūlymas buvo antroje vietoje po ieškovės pasiūlymo. Pareiškėjos 2026 m. vasario 13 d. ir 2026 m. vasario 25 d. pretenzijų pagrindu atsakovė panaikino sprendimus dėl ieškovės pripažinimo Pirkimo objekto I, II, III ir V dalių laimėtoja ir atliko papildomą ieškovės pasiūlymo kainos vertinimą, kuris nulėmė 2026 m. liepos 3 d. sprendimą. Perkančioji organizacija 2026 m. rugpjūčio 3 d. raštu informavo pareiškėją, kad jos pasiūlymas Pirkimo objekto I ir V dalyse yra ekonomiškai naudingiausias ir gali būti pripažintas laimėjusiu, todėl paprašė pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams patvirtinančius dokumentus, kuriuos pareiškėja pateikė. Pareiškėjos teigimu, bylos baigtis gali turėti įtakos jos teisei sudaryti Pirkimo sutartis Pirkimo objekto I ir V dalyse, be to, ji turi bylai išnagrinėti reikšmingos informacijos.

Atsakovė AB „Via Lietuva“ pareiškėjos prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, palaikė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 37 ir 47 straipsnius bei nepagrįstai susiaurino trečiojo asmens įtraukimo į bylą sąlygas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimui byloje pakanka, kad bylos baigtis galėtų turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos jo teisinei padėčiai. Teismas negali reikalauti, kad asmuo įrodytų tiesioginę bylos įtaką jo teisėms.

Apeliantės suinteresuotumas nėra hipotetinis. Perkančioji organizacija 2026 m. rugpjūčio 3 d. raštu oficialiai informavo apeliantę, kad jos pasiūlymas Pirkimo objekto I ir V dalyse yra ekonomiškai naudingiausias, ir paprašė pateikti atitinkamus dokumentus, kuriuos apeliantė pateikė. Be to, apeliantė jau yra pripažinta Pirkimo objekto VI dalies laimėtoja. Bylos baigtis lems, ar apeliantė įgis teisę sudaryti Pirkimo sutartis Pirkimo objekto I ir V dalyse.

Ginčijamas sprendimas buvo priimtas būtent apeliantės pretenzijų pagrindu, todėl apeliantė yra ne šalutinis, o esminis ginčo dalyvis.

Apeliantės ir perkančiosios organizacijos interesai nėra tapatūs: perkančioji organizacija gina savo sprendimų teisėtumą, o apeliantė – savo teisę sudaryti Pirkimo sutartis. Aplinkybė, kad tam tikrą informaciją gali pateikti kitas proceso dalyvis, pagal CPK 47 straipsnį nėra pagrindas atsisakyti įtraukti suinteresuotą asmenį į bylą. Apeliantė turi bylai reikšmingos informacijos apie ieškovės pasiūlytų kainų pagrįstumą ir ieškovės vadovo ankstesnę veiklą.

Pirmosios instancijos teismo nurodyta teismų praktika nepaneigia apeliantės pozicijos, nes suinteresuotumas vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, o apeliantės padėtis iš esmės skiriasi nuo kitų Pirkimo dalyvių padėties. Apeliantės neįtraukimas į bylą pažeistų jos teisę į teisminę gynybą ir proceso ekonomiškumo principą.

Pagal CPK 47 straipsnio 1 ir 3 dalis pareiškėja turi pagrįsti konkrečią galimą bylos išsprendimo įtaką jos teisėms ar pareigoms, nes vien siekis sudaryti viešojo pirkimo sutartis šios pareigos nepakeičia. Atsakovės 2026 m. rugpjūčio 3 d. raštas nėra sprendimas pripažinti apeliantę Pirkimo objekto I ir V dalių laimėtoja – jame nurodyta tik tai, kad pasiūlymas „gali būti pripažintas laimėjusiu“. Atsakovė pati patvirtino, kad vertinimas nebaigtas, o galutinis sprendimas dėl laimėtojų nepriimtas.

Šios bylos sprendimas nepakeičia atsakovės pareigos patikrinti apeliantės atitiktį ir priimti atskirą sprendimą dėl laimėtojo, todėl apeliantės deklaruojama teisė į sutartis grindžiama dar nepriimtų sprendimų prielaida.

Pretenzijų pateikimas ir informacijos turėjimas nėra savarankiški įtraukimo į bylą pagrindai. Apeliantės pretenzijas į bylą jau pateikė atsakovė, o atskirajame skunde nurodyti teiginiai apie ieškovės vadovo veiklą iš esmės kartoja apeliantės 2026 m. vasario 13 d. pretenzijos turinį. Procesinio statuso klausimas negali būti paverstas išankstiniu pagrindinio ginčo išsprendimu.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės pareikalavo, kad apeliantė įrodytų tiesioginę bylos įtaką jos teisėms, o tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

Perkančioji organizacija informavo apeliantę, kad jos pasiūlymas Pirkimo objekto I ir V dalyse yra ekonomiškai naudingiausias, apeliantė pateikė prašomus dokumentus ir šiuo metu dėl jos vyksta nacionalinio saugumo vertinimas. Jeigu teismas ieškinį tenkintų, toks sprendimas tiesiogiai paveiktų apeliantės galimybę įgyti Pirkimo objekto I ir (arba) V dalies laimėtojos statusą ir sudaryti atitinkamas Pirkimo sutartis.

Ieškovės pasiūlymo atmetimą lėmė būtent apeliantės pretenzijos. Perkančiosios organizacijos ir apeliantės interesai nėra visiškai tapatūs, o apeliantė, kaip ilgametė rinkos dalyvė, turi duomenų apie rinkos sąlygas ir kainodarą.

Neįtraukus apeliantės į bylą ir priėmus ieškovei palankų sprendimą, apeliantė įgytų pagrindą jį ginčyti kaip priimtą pažeidžiant jos teisę būti išklausytai, o tai keltų grėsmę bylos rezultatų stabilumui ir prieštarautų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta įtraukti pareiškėją UAB „Saferoad services“ į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui priėmus 2026 m. spalio 19 d. sprendimą, atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas neišnyko. Todėl atskirasis skundas nagrinėtinas iš esmės.

Dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą teisinio reglamentavimo ir jį aiškinančios teismų praktikos

CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardytose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai.

Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti (CPK 47 straipsnio 3 dalis). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (CPK 47 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nurodytas proceso teisės normas, 2018 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018 (24 punktas) išaiškino, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi <...>.

Tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Kita vertus, spręsdamas tokio asmens įtraukimo klausimą, teismas negali reikalauti, kad asmuo pagrįstų savo dalyvavimą byloje tuo, kad byla turės tiesioginės įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes tokie padariniai būdingi tik bylos šaliai arba trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus <...>. Taigi, kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018, 25 punktas).

CPK nenustato asmenų, galinčių būti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, sąrašo. <...> Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021, 20 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas į bylos procesą įtraukia ne visus to pageidaujančius ir kokį nors interesą jos baigtimi turinčius asmenis, o tik tuos asmenis, kurie yra susiję su įstatymo tiesiogiai nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-681-553/2025, 18 punktas).

Taigi, trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į bylą įtraukiamas asmuo, kurio materialiosioms subjektinėms teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas gali turėti nors ir netiesioginės, bet svarbios įtakos. CPK 47 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „gali turėti įtakos“ rodo, kad vertinama galima, ateityje pasireikšianti teismo sprendimo įtaka asmens teisinei padėčiai, todėl iš pareiškėjo negali būti reikalaujama įrodyti, jog teismo sprendimas tiesiogiai nustatys, pakeis ar panaikins jo teises ar pareigas. Kita vertus, abstraktus, bendro pobūdžio interesas bylos baigtimi nėra pakankamas – turi būti nustatytas pakankamas (glaudus) teisinis ryšys tarp nagrinėjamos bylos dalyko ir pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų, o šis klausimas sprendžiamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į ieškinio dalyką ir pagrindą, asmens santykį su ginčo šalimis ir ginčo objektu bei galimas teismo sprendimo pasekmes jo teisinei padėčiai.

Dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į viešųjų pirkimų bylas

VPĮ 55 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, turi nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus ir nustatyti pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus, kai pasiūlymą pateikti kviečiamas arba pasiūlymą pateikia, arba įvertinus pasiūlymus liko tik vienas tiekėjas). Pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka. VPĮ 50 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad prieš nustatydama laimėjusį pasiūlymą, išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu pagal VPĮ 78 straipsnio 4 dalį ar 5 dalies 1 punktą, perkančioji organizacija reikalauja, kad ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas pateiktų aktualius dokumentus, patvirtinančius jo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, pagal VPĮ 51 straipsnį ir, jeigu taikytina, patvirtinančius jo atitiktį kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, pagal VPĮ 48 straipsnį.

VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl: 1) perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo.

Pacituotos VPĮ nuostatos rodo, kad tiekėjo, kurio pasiūlymas pasiūlymų eilėje yra pirmoje vietoje, t. y. pripažintas ekonomiškai naudingiausiu, teisinė padėtis viešojo pirkimo procedūroje skiriasi nuo kitų dalyvių padėties: būtent iš šio tiekėjo perkančioji organizacija, prieš nustatydama laimėjusį pasiūlymą, reikalauja pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimą ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, o jų patikrinimas yra paskutinis etapas iki sprendimo dėl laimėjusio pasiūlymo priėmimo. Pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka, todėl kito tiekėjo pasiūlymo grąžinimas į pasiūlymų eilę gali lemti pirmoje vietoje esančio tiekėjo padėties pasikeitimą.

Minėta, kad trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, dalyvavimas byloje gali būti grindžiamas ir netiesiogine bylos baigties įtaka asmens teisinei padėčiai Todėl, nors viešųjų pirkimų bylose trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, netraukiami visi pirkimo dalyviai vien dėl jų dalyvavimo pirkime, tačiau tiekėjas, kurio teisinė padėtis pirkimo procedūroje (vieta pasiūlymų eilėje ir galimybė laimėti pirkimą) priklauso nuo to, ar ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas bus paliktas galioti, ir ypač – kai ginčijamas sprendimas priimtas šio tiekėjo pretenzijos pagrindu, turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įtrauktinas į bylą. Lemiamą reikšmę turi ne formalus perkančiosios organizacijos sprendimo dėl laimėtojo buvimas, o konkretus ir pakankamai glaudus ieškinio dalyko ryšys su tiekėjo teisine padėtimi pirkime (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1179-790/2023 17, 20, 24 punktai).

Dėl apeliantės teisinio suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal atsakovės 2026 m. vasario 3 d. nustatytas pasiūlymų eiles Pirkimo objekto I ir V dalyse pirmoje vietoje buvo ieškovės, o antroje vietoje – apeliantės pasiūlymas. Apeliantė 2026 m. vasario 13 d. ir 2026 m. vasario 25 d. pateikė atsakovei pretenzijas, be kita ko, dėl nepagrįstai mažos ieškovės pasiūlymo kainos. Atsakovė 2026 m. balandžio 28 d. pareiškėjos pretenzijas patenkino iš dalies ir grįžo į ieškovės pasiūlymo vertinimo stadiją, atlikdama papildomą jos pasiūlymo kainos vertinimą, o 2026 m. liepos 3 d. sprendimu ieškovės pasiūlymą Pirkimo objekto I, II, III ir V dalyse atmetė.

Atsakovės viešųjų pirkimų komisija 2026 m. rugpjūčio 3 d. rašte „Dėl dokumentų pateikimo“, adresuotame apeliantei, nurodė, kad pareiškėjos pasiūlymai pateikti I ir V Pirkimo objekto dalyse pripažinti ekonomiškai naudingiausiais ir gali būti pripažinti laimėjusiais. Vadovaudamasi pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, atsakovės komisija paprašė pareiškėjos iki 2026 m. rugpjūčio 7 d. pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams patvirtinančius dokumentus. Atsiliepime į ieškinį atsakovė yra nurodžiusi, kad pareiškėja prašomus dokumentus pateikė, nors galutinis sprendimas dėl Pirkimo laimėtojo šiose dalyse dar nėra priimtas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė Pirkimo objekto I ir V dalyse nėra eilinė Pirkimo dalyvė. Atmetus ieškovės pasiūlymą, apeliantės pasiūlymas perkančiosios organizacijos pripažintas ekonomiškai naudingiausiu. Tokiu būdu Pirkimo procedūra pareiškėjos atžvilgiu yra pasiekusi VPĮ 50 straipsnio 6 dalyje nustatytą etapą, kuris pagal įstatymą atliekamas tik su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju prieš nustatant laimėjusį pasiūlymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad sprendimas pripažinti apeliantę Pirkimo laimėtoja dar nėra priimtas, tačiau šios aplinkybės nepakanka išvadai, jog bylos išsprendimas negali turėti įtakos apeliantės teisėms ir pareigoms.

Ieškinio dalykas – atsakovės 2026 m. liepos 3 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas, panaikinimas. Būtent šis sprendimas nulėmė, kad ekonomiškai naudingiausiu Pirkimo objekto I ir V dalyse tapo apeliantės pasiūlymas. Jeigu ieškinys būtų patenkintas ir ginčijamas atsakovės sprendimas panaikintas, ieškovės pasiūlymas, kurio ekonominis naudingumas, atsakovės vertinimu, buvo didesnis, būtų grąžintas į pasiūlymų eilę (VPĮ 55 straipsnio 8 dalis), o apeliantės pasiūlymas prarastų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo statusą, kartu ir galimybę būti pripažintam laimėjusiu bei sudaryti Pirkimo sutartis šiose dalyse. Ir priešingai – ieškinio atmetimas išsaugotų apeliantės, kaip ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusios tiekėjos, padėtį. Taigi tarp šios bylos baigties ir apeliantės teisinės padėties Pirkime egzistuoja ne abstraktus ir ne vien prielaidomis grindžiamas, o tiesioginis ryšys. Toks teismo sprendimo poveikis atitinka pacituotoje kasacinio teismo praktikoje įtvirtintą netiesioginės, bet svarbios įtakos asmens teisinei padėčiai kriterijų (žr. šios nutarties 18–20 punktus), o nusprendimas dėl atsakovės 2026 m. liepos 3 d. sprendimo teisėtumo kartu reikštų ir nusprendimą dėl apeliantės, kaip ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusios tiekėjos, padėties išsaugojimo ar praradimo.

Šį ryšį patvirtina ir pirmosios instancijos teismo 2026 m. spalio 19 d. sprendimas: juo ieškinys atmestas, atsakovės 2026 m. liepos 3 d. sprendimas paliktas galioti, o kartu išliko ir apeliantės, kaip ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą Pirkimo objekto I ir V dalyse pateikusios tiekėjos, padėtis. Kadangi šis sprendimas nėra įsiteisėjęs ir gali būti apskųstas, apeliantės padėtis Pirkime priklauso nuo galutinės bylos baigties, kuri gali būti nulemta apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo ir ieškovės pozicija, kad apeliantės suinteresuotumas yra hipotetinis vien dėl to, jog jos atitikties patikrinimas dar nebaigtas. CPK 47 straipsnio 1 dalis reikalauja ne to, kad teismo sprendimas neabejotinai pakeistų asmens teises ar pareigas, o to, jog bylos išsprendimas galėtų turėti jiems įtakos. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad apeliantė dar turi būti patikrinta ir dėl jos turi būti priimtas atskiras perkančiosios organizacijos sprendimas, reiškia tik tai, jog apeliantės galimybė sudaryti Pirkimo sutartis priklauso ir nuo kitų sąlygų, tačiau ji nepaneigia, kad palankus ieškovei teismo sprendimas šią galimybę panaikintų. Be to, apeliantė savo suinteresuotumą išreiškė pati ir laiku – dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžioje, todėl apskųstoje nutartyje nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1181-553/2019, aptarta situacija, kai suinteresuotumo neišreiškęs tiekėjas prašo jį įtraukti trečiuoju asmeniu apeliacinės instancijos teisme, šioje byloje nesusiklostė.

Svarbu ir tai, kad teisminis procesas šioje byloje yra apeliantės inicijuotos Pirkimo procedūrų peržiūros pasekmė – ieškiniu ginčijamas atsakovės sprendimas, priimtas perkančiajai organizacijai iš dalies patenkinus apeliantės pretenzijas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1179-790/2023 pateiktais išaiškinimais (žr. šios nutarties 28 punktą), pripažįsta, kad tokiu atveju tiekėjas, kurio pretenzijos pagrindu priimtas ginčijamas sprendimas, neturėtų prarasti galimybės veiksmingai ginti savo interesų teisme vien dėl to, kad perkančioji organizacija sutiko su jo pozicija, o ginčą teisme inicijavo kitas tiekėjas. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali savo interesų ginti pareikšdamas savarankišką ieškinį, todėl dalyvavimas šioje byloje yra veiksmingas apeliantės teisių ir teisėtų interesų gynimo būdas.

Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad apeliantės turimą informaciją į bylą gali pateikti atsakovė, neturi lemiamos reikšmės, sprendžiant dėl apeliantės įtraukimo į bylą. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį ir ją aiškinančią kasacinio teismo praktiką, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo kriterijus yra ne asmens turima informacija ar jo galimybė padėti teismui, o galima bylos išsprendimo įtaka jo teisėms ir pareigoms.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 47 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai susiedamas apeliantės teisinį suinteresuotumą su perkančiosios organizacijos sprendimo dėl laimėtojo buvimu ir neįvertinęs, jog ieškinio patenkinimas tiesiogiai lemtų apeliantės, kaip ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą Pirkimo objekto I ir V dalyse pateikusios tiekėjos, padėties praradimą. Todėl apskųsta nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – apeliantės prašymas tenkinamas ir ji įtraukiama į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nuo šios nutarties priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis) pareiškėja, kaip dalyvaujantis byloje asmuo, įgyja CPK 47 straipsnio 2 dalyje nurodytas procesines teises ir pareigas, be kita ko, CPK 317 straipsnio 1 dalyje ir 318 straipsnio 1 dalyje nurodytas teises, jeigu pirmosios instancijos teismo 2026 m. spalio 19 d. sprendimas būtų apskųstas apeliacine tvarka.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Saferoad services“ (juridinio asmens kodas 125718917) prašymą patenkinti ir įtraukti ją į civilinę bylą Nr. eP2-2707-1187/2026 trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje.