Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2; 1.1.3.2; 1.1.3.4; 1.1.4.2.3; 1.3.2.1; 1.3.2.9.5; 1.3.2.9.6; 1.3.2.9.10.10; 1.3.2.9.14; 1.3.5.5; 1.3.5.10; 1.3.9.2.2; 1.4.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1

2026 m. spalio 12 d.

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Altava“ atstovams G. B. ir advokatui Andriui Bambalui,

viešame teismo posėdyje mišriu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Altava“ dėl darbo užmokesčio skolos ir netesybų priteisimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose gautas ieškovės R. J. (toliau – ir Ieškovė) patikslintas ieškininis pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Altava“ (toliau – ir Atsakovė) dėl darbo užmokesčio ir netesybų priteisimo, kuriuo prašoma: 1) priteisti iš Atsakovės Ieškovės naudai 3 419,23 Eur darbo užmokesčio sumą (atskaičius mokesčius); 2) priteisti iš Atsakovės Ieškovės naudai 9 483,54 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių); 3) priteisti iš Atsakovės Ieškovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2022 m. sausio 20 d. tarp R. J. ir UAB „Altava“ buvo pasirašyta Darbo sutartis (toliau – ir Darbo sutartis), pagal kurią Ieškovė buvo priimta dirbti į direktoriaus pavaduotojos pareigas. Darbo sutartis įsigaliojo 2022 m. sausio 20 d., o Ieškovė pradėjo dirbti direktoriaus pavaduotoja nuo 2022 m. sausio 22 d. Ieškovė, kaip darbuotoja, vykdė savo pareigas, t. y. pagal Darbo sutartį dirbo direktoriaus pavaduotoja iki 2025 m. spalio 10 d., kuomet Darbo sutartis buvo nutraukta pačios Ieškovės iniciatyva, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnį. Nors Darbo sutartis tarp Ieškovės ir Atsakovo buvo nutraukta, tačiau Atsakovas pilnai neatsiskaitė su Ieškove, tai yra neišmokėjo darbo užmokestį: už 2025 m. rugpjūčio mėn. – 1 300,52 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai eurų 52 ct), už 2025 m. rugsėjo mėn. – 1 498,80 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai devyniasdešimt aštuoni eurų 80 ct) ir už 2025 m. spalio mėn. – 619,91 Eur (šeši šimtai devyniolika eurų 91 ct). Bendra neišmokėto darbo užmokesčio suma sudaro 3 419,23 Eur (trys tūkstančiai keturi šimtai devyniolika eurų 23 ct) atskaičius mokesčius.

2026 m. kovo 18 d. Ieškovė elektroniniu paštu (toliau – ir el. paštu) kreipėsi į Atsakovą dėl uždelsto darbo užmokesčio išmokėjimo už 2025 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius, tačiau gavo atsakymą: „<...> Deja kol kas skolų darbuotojams (įskaitant ir mane) mokėti negalime ir tikrai nežinau kada galėsime. Tuo labiau kad laukia svarbūs mokėjimai Finbee“. Atsižvelgiant į tai, Ieškovė tą pačia dieną, t. y. 2026 m. kovo 18 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl 3 419,23 Eur (trys tūkstančiai keturi šimtai devyniolika Eur, 23 ct) (atskaičius mokesčius) neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo iš Atsakovo, taip pat prašydama atnaujinti prašymo padavimo Darbo ginčų komisijai terminą. Darbo ginčų komisija (toliau – Komisija) byloje Nr. APS-100-7205/2026 2026 m. balandžio 15 d. priėmė sprendimą (toliau – Sprendimas), kuriuo nusprendė: „atsisakyti nagrinėti ieškovės R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą atsakovui UAB „Altava“ (į. k. 302573400) darbo užmokesčio priteisimo, ieškovei praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir komisijai termino neatnaujinus“. Komisija minėtame Sprendime taip pat pažymėjo, kad: „prašymo pateikimo darbo ginčų komisijai termino praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti nagrinėti prašymą. Tačiau tai nereiškia, kad ieškovei išnyko teisė į ieškininės pažeistos teisės gynybą, nes nustatytas trijų mėnesių terminas yra procedūrinis ir jo praleidimas neužkerta kelio savo teises ginti teismine tvarka. <...> Atsisakymas nagrinėti prašymą dėl minėtos priežasties, nepanaikina teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos ir laikoma, kad šalis pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka“.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 213 str. 1 d. numato, kad darbo ginčai – darbo santykių dalyvių nesutarimai, kylantys iš darbo ar su jais susijusių teisinių santykių. Pagal DK 213 str. 3 d. Individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbo ginčo šalimi laikomas ir buvęs darbdavys, taip pat asmuo, išreiškęs norą sudaryti darbo sutartį, kai su juo buvo atsisakyta ją sudaryti, rangovas šio kodekso 139 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytais atvejais, taip pat asmenys, turintys teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas.

Vadovaujantis DK 146 str. 2 d. Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Vadovaujantis DK 147 str. 2 d., darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

Taigi, iš aukščiau nurodytų DK nuostatų bei įvardintų faktinių aplinkybių matyti, kad tarp Ieškovės ir Atsakovo kilo individualus darbo ginčas dėl darbo užmokesčio neišmokėjimo, darbo sutarčiai pasibaigus, už 2025 m. rugpjūčio mėn., rugsėjo mėn. ir spalio mėn. Pasibaigus Ieškovės darbo sutarčiai pas Atsakovą 2025-10-10 su Ieškove neatsiskaityta. Atsakovas vėluoja atsiskaityti su Ieškove ne dėl Ieškovės kaltės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, už uždelstą atsiskaityti laiką Ieškovei turi būti priskaičiuotos ir išmokėtos netesybos, jų dydį skaičiuojant pagal DK 147 str. 2 d.

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Altava“ pateikė atsiliepimą, kuriuo ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad tarp Ieškovės ir Atsakovės 2022 m. sausio 20 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 20/1/2022 (toliau – ir Darbo sutartis), pagal kurią Ieškovė buvo priimta į įmonės direktoriaus pavaduotojos pareigas. Darbo sutartį sudarė ir ginčo laikotarpiu įmonės direktoriaus pareigas ėjo Ieškovės vyras M. J. Ieškovės vyras ne tik buvo įmonės direktorius, bet ir įmonės akcininkas. Iš byloje esančių 2019 m. vasario 28 d. direktoriaus įsakymu Nr. DS6 patvirtintų Direktoriaus pavaduotojo pareiginių nuostatų Nr. 2 (toliau – Pareiginiai nuostatai), matyti, kad Ieškovės funkcijos, be kita ko, buvo užtikrinti tinkamą įmonės dokumentų formavimą ir saugojimą, kontroliuoti, kad racionaliai būtų naudojami įmonės darbo, materialiniai ir finansiniai ištekliai; vykdyti kitus įmonės direktoriaus nurodymus, tiesiogiai susijusius su įmonės veikla (3.11,3.10, 3.16 p.). Ieškovė įmonėje buvo atsakinga už įmonės komercinę veiklą, ūkinę-finansinę veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymąsi, direktoriaus įsakymų, pavestų užduočių ir nurodymų vykdymą laiku; visus direktoriaus pavaduotojui žinomus įmonės vardu padarytus veiksmus ar operacijas, įmonės turto, darbo priemonių tausojimą ir naudojimą tik darbo tikslais (5.2 p.). Iš esmės Ieškovė Įmonėje buvo dešinioji Įmonės vadovo ranka, kuri nuolatos bendravo su Įmonės buhaltere ir kitais darbuotojais, duodama šiems darbuotojams privalomus nurodymus, susijusius su įmonės dokumentų tvarkymu, finansiniais sprendimais, įskaitant ir darbo užmokesčio išmokėjimą. Tai, kad Ieškovė priimdavo sprendimus, susijusius su įmonės darbuotojais ir sprendimus dėl Įmonėje mokamo darbo užmokesčio patvirtina pridedamas teikiami elektroniniai laiškai įmonės finansininkui, pavyzdžiui, 2025 m. spalio 10 d. Ieškovė Įmonės darbuotojui elektroniniu paštu rašė: Suprantu, Živile, jūsų lūkestį, kaip ir M. J. minėjo, jums sumažins įsiskolinimą. Taip pat jūs labiausiai nei kiti matote, kad M. J. jau virš 2 men nemoka nei sau ir kitiems kurie sutinka laukti. Noriu padėkoti jums už kantrybę. Ir taip pat paprašyti apsvarstyti galimybe ar galėtume 50 Eur sumažinti nuo 10 men užmokestį“; 2025 m. spalio 15 d. el. laiške Ieškovė rašė: „Su M. J. pertikrinome visus darbuotojus pagal banko išrašus ir žiniaraščius, sudėjome į lentelę su kuo už kurį mėnesį neatsiskaityta. Kai darėme pavedimus už 09 mėn. t.y spalį, sužymėjau už ką apmokėta. Pastebėjome, kad žiniaraštyje yra rodoma daugiau skolos nei yra pagal faktą. Suprantama, greičiausiai per abi programas ir uždelsti mokėjimai galėjo įsivelti netikslumai.“ Kadangi Įmonei, kaip dabar žinoma, susidūrus su finansiniais sunkumais dėl netinkamai vystomos Įmonės veiklos ir priimamų komercinių sprendimų, Ieškovės kartu su Įmonės direktoriumi, kaip matyti iš 2025 m. spalio 10 d. Ieškovės laiško, buvo vykdoma darbo užmokesčio nemokėjimo politika tiems asmenims, kurie sutiko laukti.

Ieškovė, kuri ne tik žinojo apie tai, kad su ja nėra atsiskaitoma, bet ir pati priimdavo sprendimus dėl tokio neatsiskaitymo, Įmonei jokių pretenzijų nereiškė ne tik Darbo sutarties galiojimo metu, bet ir po Darbo sutarties pasibaigimo 2025 m. spalio 10 d. Atsakovas paaiškina, kad Ieškovės sutuoktinis Įmonei vadovavo iki 2026 m. sausio 13 d. 2026 m. sausio 28 d. buvo sudaryta Įmonės akcijų-pirkimo pardavimo sutartis ir Ieškovės sutuoktinis pasitraukė iš Įmonės akcininkų (akcijos buvo parduotos). Ieškovė dėl nesumokėto darbo užmokesčio į naują Įmonės vadovą kreipėsi 2026 m. kovo 18 d., t. y. tik po to, kai Ieškovės vyras nustojo vadovauti Įmonei ir perleido Įmonės akcijas.

Papildomai paaiškino ir tai, kaip vyko Ieškovės atleidimas iš darbo. Iš pridedamo susirašinėjimo matyti, kad pati Ieškovė davė nurodymus darbuotojams sutvarkyti darbo santykių pasibaigimo dokumentus: „Tai pat nuo 2025-10-10 d. mano atleidimą paskaičiuokit. Bandom įdek galima sumažinti sąnaudas.“ Kartu pati Ieškovė pasitvirtino sąlygas, kuriomis jos santykiai su Įmone pasibaigs „,Žinoma tinka ačiū, svarbu mokesčių bus mažiau mokėti“. Iš aukščiau pateikto konstatuotina, kad Ieškovė, būdama Įmonės direktoriaus pavaduotoja, kartu su sutuoktiniu de facto valdė Įmonę. Būtent su Ieškove turėjo būti suderinami dokumentai, susiję su darbo užmokesčiu, ji derino darbo sutarčių sudarymo, jų sąlygų keitimo klausimus. Kai Įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, Įmonės vadovas kartu su Ieškove priėmė sprendimą neatsiskaityti su tais darbuotojais, kurie sutinka laukti. Ieškovė Įmonei pretenzijų dėl darbo užmokesčio nereiškė iki tol, kol jos sutuoktinis ėjo Įmonės vadovo pareigas ir kol nebuvo parduotos Ieškovės sutuoktiniui kartu su Ieškove bendrosios nuosavybės teise priklausiusios Įmonės akcijos.

Atsakovės įsitikinimu, Ieškovės reikalavimas priteisti netesybas ir jų skaičiavimas, neatitinka teisės aktų reikalavimų (DK 147 str. 2 d.). Be to, kadangi su Ieškove buvo uždelsta atsiskaityti dėl Ieškovės, kuri tiesiogiai spręsdavo ir duodavo nurodymus darbuotojams, dėl klausimų, susijusių su darbo užmokesčiu, įskaitant ir savo pačios darbo užmokestį, todėl netesybos turi būti mažinamos. Iš pateiktų Ieškovės elektroninių laiškų turinio darytina pagrįsta išvada, kad Darbo sutarties nutraukimo metu su Ieškove buvo neatsiskaityta, be kita ko, ir dėl Ieškovės, kuri veikė kartu su Įmonės vadovu, kaltės. Būtent Ieškovė priimdavo sprendimus dėl darbo užmokesčio bei atsiskaitymo. Be to, Ieškovė atsiskaitymo klausimą pradėjo kelti tik po to, kai jos sutuoktinis nustojo eiti Įmonės direktoriaus pareigas, o Įmonės akcijos buvo parduotos. Todėl Atsakovas prašo teismo atmesti arba 70 proc. mažinti Ieškovės reikalavimą priteisti netesybas, kadangi netesybos atsirado būtent dėl Ieškovės, veikusios kartu su sutuoktiniu, kaltės. Atsakovo manymu, sprendžiant dėl netesybų (ne)priteisimo turi būti įvertintas pačios Ieškovės neveikimas, neatsiskaitant Darbo sutarties pasibaigimo momentu ir siekis iš tokio neveikimo gauti finansinės naudos.

Teismo posėdžio metu Ieškovė ir jos atstovas patikslino (sumažino) ieškininius reikalavimus dalyje dėl netesybų priteisimo ir prašė teismo priteisti iš Atsakovo Ieškovės naudai: 1) 3 419,23 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų devyniolikos eurų 23 ct) neišmokėtą darbo užmokesčio sumą (atskaičius mokesčius): už 2025 m. rugpjūčio mėn. – 1 300,52 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai eurų 52 ct), už 2025 m. rugsėjo mėn. – 1 498,80 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai devyniasdešimt aštuoni eurai 80 ct) ir už 2025 m. spalio mėn. – 619,91 Eur (šeši šimtai devyniolika eurų 91 ct); 2) 8 766,42 Eur netesybų (atskaičius mokesčius), pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, skaičiuojant už 6 mėnesių laikotarpį nuo 2025-10-11 d. iki 2026-04-11. Ieškovė ir jos atstovas nurodo, jog tikslina prašomų priteisti netesybų dydį, sutikdami ir atsižvelgdami su Atsakovės pateikta buhalterine pažymą, jog Ieškovės vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius 2025 m. sudarė 1461,07 Eur (1461,07 Eur x 6 mėn. = 8766,42 Eur); 3) priteisti iš Atsakovo Ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas – 532,40 Eur advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė nurodo, jog pripažįsta, kad su Atsakove buvo tartasi dėl neišmokėto darbo užmokesčio išmokėjimo vėlesniu laikotarpiu, tiek 2026 m. sausio mėnesį (2026 m. sausio 28 d.) sudarant Įmonės akcijų-pirkimo pardavimo sutartį kalbėta žodžiu, tiek 2026 m. kovo 18 d. Ieškovei elektroniniu laišku kreipiantis į naująjį įmonės vadovą, tačiau pastarojo teikti pasiūlymai mokėti po 94 Eur per mėnesį (išmokant per 36 mėn.) ar po 150 Eur per mėnesį (mokant dalimis per 2026 m. kovo-birželio mėnesius) Ieškovės netenkino, todėl ji 2026 m. kovo 18 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, o vėliau (Darbo ginčų komisijai atsisakius nagrinėti jos prašymą (dėl praleisto termino) – su ieškininiu pareiškimu kreipėsi į teismą. Ieškovė nurodo, jog iki šios dienos Atsakovė nėra sumokėjusi nei vieno euro, nors nuo paskutinio jos pasiūlymo išmokėti darbo užmokesčio įsiskolinimą dalimis praėjo jau daugiau nei šeši mėnesiai.

Teismo posėdžio metu Atsakovė (jos atstovai) nurodė, jog su pateiktu patikslintu ieškininiu pareiškimu sutinka iš dalies. Atsakovė nurodė jog Ieškovės vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius 2025 m. sudarė 1461,07 Eur (2519,39 Eur neatskaičius mokesčių). Atsakovė pilnai pripažįsta ir neginčija faktinės aplinkybės, jog su Ieškove jos atleidimo dieną (2025-10-10), pilnai nebuvo atsiskaityta, tai yra Ieškovei likusi neišmokėto darbo užmokesčio suma yra 3 419,23 Eur (trys tūkstančiai keturi šimtai devyniolika eurų 23 ct) (atskaičius mokesčius), todėl šio ieškininio reikalavimo dalies Atsakovė neginčija, su ja sutinka. Paaiškino, jog darbo užmokestis nebuvo pilnai išmokėtas ne tik Ieškovei, bet ir kitiems darbuotojams, dėl įmonėje susiklosčiusios sunkios finansinės padėties. Atsakovė nesutinka su ieškininiu reikalavimus dalyje dėl netesybų priteisimo. Atsakovė pakartojo, jog tiek byloje pateikti dokumentai (pačios Ieškovės rašyti elektroniniai laiškai), tiek Ieškovės paaiškinimai teismo posėdžių metu leidžia pagrįstai teigti, jog tarp šalių, tai yra Ieškovės ir Atsakovės jos atleidimo dieną buvo sudarytas susitarimas dėl vėlesnio darbo užmokesčio išmokėjimo. Atsakovė nurodo, jog darbo užmokestį išmokės kai įmonėje pagerės finansinė padėtis, sumažės finansinių (skolinių) įsipareigojimų našta. Nurodo, jog negali nurodyti kada tai atsitiks, šiai dienai mokėti dar negali. Nesant Atsakovės kaltės, o esant dalinai pačios Ieškovės kaltei (ji nereikalavo darbo užmokesčio ir sutiko laukti neapibrėžtą laikotarpį), reikalavimas priteisti netesybas vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nėra pagrįstas, todėl neturi būti tenkitninas.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Byloje nustatyta, kad 2022 m. sausio 20 d. tarp R. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „Altava“ (V.A. Greičiūno g. 4, Vilnius) buvo pasirašyta Darbo sutartis (toliau – ir Sutartis), pagal kurią Ieškovė buvo priimta dirbti į direktoriaus pavaduotojos pareigas. Sutartis įsigaliojo 2022 m. sausio 20 d., o Ieškovė pradėjo dirbti direktoriaus pavaduotoja nuo 2022 m. sausio 22 d. (I t., el. b. l. 52-55). Direktoriaus pavaduotojos pareigas apibrėžė 2019 m. vasario 28 d. UAB „Altava“ direktoriaus M. J. įsakymu Nr. DS6, patvirtinti direktoriaus pavaduotojo pareiginiai nuostatai (I t., el. b. l. 57-60), kuriuose nurodoma, jog Ieškovė įmonėje buvo atsakinga už įmonės komercinę veiklą, ūkinę-finansinę veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymąsi, direktoriaus įsakymų, pavestų užduočių ir nurodymų vykdymą laiku; visus direktoriaus pavaduotojui žinomus įmonės vardu padarytus veiksmus ar operacijas, įmonės turto, darbo priemonių tausojimą ir naudojimą tik darbo tikslais (3.3.3., 3.11, 5.2 p. p.). 2022 m. sausio 21 d. prašyme užfiksuota, jog darbo užmokestis Ieškovės prašymu buvo mokomas vieną kartą per mėnesį jį pervedant į Ieškovės nurodytą sąskaitą (I t., el. b. l. 56).

2025 m. spalio 9 d. R. J. prašyme UAB „Altava“ direktoriui dėl atleidimo iš darbo, nurodoma, jog prašoma atleisti iš einamų pareigų UAB „Altava“ nuo 2025 m. spalio 10 dienos (savo noru) (I t. el. b. l. 6).

Pateiktoje pažymoje (suformuota www.sodra.lt) apie valstybinį socialinį draudimą nuo 2022-01-01 iki 2025-10-13 užfiksuotas R. J. draudiminis laikotarpis UAB „Altava“ – nuo 2022-01-21 iki 2025-10-10, atleidimo 2025-10-10 pagrindas – DK 55 straipsnio 1 dalis) ir mokėtos draudžiamosios pajamos (I t., el. b. l. 38-42). Pateiktas 2025-01-01 – 2026-03-18 „Swedbank“ AB R. J. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas apie debeto ir kredito apyvartą minėtu laikotarpiu (I t., el. b. l. 32), taip pat atlikti mokėjimų nurodymai: 2025-01-23 Nr. 291 (I t., el. b. l. 37), 2025-10-03 Nr. 289 ir 2025-11-10 Nr. 299 (I t., el. b. l. 62, 63).

2026 m. rugsėjo 21 d. UAB „Altava“ buhalterinėje pažymoje apie vidutinį darbo užmokestį nurodyta, jog R. J. vidutinis darbo užmokestis 2025 metais sudarė 2519,39 Eur, išmokama suma sudarė 1461,07 Eur (2026 m. rugsėjo 22 d. DOK-66864, priedas Nr. 1). 2026 m. rugsėjo 18 d. pažymoje (suformuota www.sodra.lt) nurodytos laikotarpyje nuo 2025 m. sausio mėnesio iki 2025 m. spalio mėnesio R. J. priskaičiuotos draudžiamosios pajamos (2026-09-21 DOK-66715, priedas Nr. 1). Pateikti 2025 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesių darbo laiko apskaitos (I t., el. b. l. 65-67) ir darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiai (I t., el. b. l. 68- 70). 2026 m. kovo 30 d. pažymoje apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, užfiksuota, jog viso už 2025 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius priskaičiuota išmokėti suma yra 3419,23 Eur: už 2025 m. rugpjūčio mėnesį 1300,52 Eur, už 2025 m. rugsėjo mėnesį 1498,80 Eur ir už 2025 m. spalio mėnesį – 619,91 Eur (I t., el. b. l. 71, 72,73). Teismui pateiktos EO25. Ambulatorinio apsilankymo aprašai, apie R. J. suteiktas ambulatorines gydymo paslaugas: 2025 m. rugpjūčio 10 d. (I t., el. b. l. 33), 2025 m. rugpjūčio 13 d. (I t., el. b. l. 7).

2026 m. kovo 18 d. R. J. kreipėsi į Darbo ginčų komisija su prašymu atsakovei UAB „Altava“ dėl 3419,23 Eur (atskaičius mokesčius) neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo (I t., el. b. l. 35-36). 2026 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. DGKS-3041 nuspręsta atsisakyti nagrinėti ieškovės R. J. prašymą atsakovui UAB „Altava“ dėl darbo užmokesčio priteisimo, Ieškovei praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir komisijai termino neatnaujinus (I t., el. b. l. 11-31, 43-51).

Teismui pateikti Ieškovės ir Atsakovės, bei Ieškovės ir kitų UAB „Altava“ darbuotojų, taip pat su įmonėje finansus tvarkančiu asmeniu (finansininku), susirašinėjimai elektroniniais laiškais:

2025-10-10 08:28 val. Ieškovės el. laiškas finansininkei: „Taip pat nuo 2025-10-10 mano atleidimą paskaičiuokit. Bandom kiek galima sumažinti sąnaudas“ (I t., el. b. l. 61), gautas finansininkės atsakymas 2025-10-10 08:36 val.: „tai gal parodykit sau atostogas visą rugsėjį, bus mažiau mokesčių, nes kompensacija už nepanaudotas atostogas bus nemenka“ (2026-06-02 DOK-57612 priedas Nr. 2); 2025-10-10 10:49 val. Ieškovės el. laiškas finansininkei: „Suprantu, Živile, jūsų lūkestį, kaip ir M. J. minėjo, jums sumažins įsiskolinimą. Taip pat jūs labiausiai nei kiti matote, kad M. J. jau virš 2 mėn. nemoka nei sau ir kitiems kurie sutinka laukti. Noriu padėkoti jums už kantrybę. Ir taip pat paprašyti apsvarstyti galimybe ar galėtume 50 Eur sumažinti nuo 10 mėn. užmokestį“ (2026-06-02 DOK-57612 priedas Nr. 1). 2025-10-10 11:25 val. finansininkės el. laiškas Ieškovei: „keičiam Jūsų atostogas nuo liepos 1 dienos iki 21 d. ir mažinam DU iki 2000 Eur, kadangi turiu išeit į tas sumas, kurias pateikiau SODRAI, ir atostogos nuo 08.01 iki 10.10, tuomet kompensacijos gaunasi tik už 1.41 d. d. atostoginiams DU sumažinimas įtakos neturi, kadangi vidurkis prieš tai buvo nuo kitos algos, rugpjūtį pasikoreguoju rankiniu būdu, gautųsi daugiau, ar tinka toks variantas?“ 2025-10-10 11:29 val. Ieškovės atsakymas finansininkei: „Žinoma tinka ačiū, svarbu mokesčių bus mažiau mokėti“. (2026-06-02 DOK-57612 priedas Nr. 2, 3);

2025 m. spalio 15 d. el. laiške Ieškovė rašė: „Su M. J. pertikrinome visus darbuotojus pagal banko išrašus ir žiniaraščius, sudėjome į lentelę su kuo už kurį mėnesį neatsiskaityta. Kai darėme pavedimus už 09 mėn. t. y. spalį, sužymėjau už ką apmokėta. Pastebėjome, kad žiniaraštyje yra rodoma daugiau skolos nei yra pagal faktą. Suprantama, greičiausiai per abi programas ir uždelsti mokėjimai galėjo įsivelti netikslumai“;

2026 m. kovo 18 d. 12:27 val. Ieškovės el. laiškas Atsakovės vadovui G. B.: „Labas G. B., Kaip einasi? Noriu priminti, kad man yra nesumokėtas DU už 2025 m. 08, 09 ir 10 mėn. Visa suma sudaro: 3421,86 Eur. Aš tikrai dar galiu palaukti, bet noriu konkrečios datos iki kada“. 2026 m. kovo 18 d. 12:50 val. G. B. atsakymas: „Labas R. J., judame po truputį. Deja, kol kas skolų darbuotojams (įskaitant ir mane) mokėti negalime ir tikrai nežinau kada galėsime. Tuo labiau, kad laukia svarbūs mokėjimai Finbee. G. B.“ (I t., el. b. l. 9, 45);

2026 m. kovo 23 d. 16:22 val. Atsakovės direktoriaus G. B. atsakymas Ieškovei: „Labas R. J., žinai kokia įmonėje situacija, kiek yra skolų ir tikrai žinai, kad stebuklų nebūna. Po truputį judam į priekį, bet dar ilgas kelias laukia. Geriausia, ką galiu pasiūlyti dėl tavo atlyginimo skolos išmokėjimo, tai nuo rugpjūčio mėnesio lygiomis dalimis per 36 mėnesius. Gaunasi po 94,98 Eur per mėnesį“. 2026 m. kovo 23 d. 20:44 val. Ieškovės atsakymas: „Labas, nėra tinkamas variantas DU už 2025 m. rugpjūtį, rugsėjį ir spalį. Prašau išdėstyti lygiomis dalimis per 2026 m. 03-06 mėn. (I t., el. b. l. 9, 64);

2026 m. kovo 25 d. 08:05 val. Atsakovės direktoriaus G. B. atsakymas Ieškovei: „Labas, tokiomis dalimis tikrai nėra galimybių išmokėti, Tariamės po 150 Eur per mėnesį? G. B.“ 2026 m. kovo 25 d. 14:26 val. Ieškovės atsakymas: „Labas G. B. Esu pati skolinga žmonėms, skolos susidarė, kuomet esu negavusi atlyginimo. Tiek laukti nėra galimybės. Prašau padengti įsiskolinimą per 4 mėnesius išmokant po 855,46 Eur kas mėnesį. Skolos padengimą parašu atsiųsti nurodytą konkrečiomis datomis kada bus mokoma ir patvirtintą parašais“ (I t., el. b. l. 10, 64);

2026 m. kovo 26 d. 14:11 val. Atsakovės direktoriaus G. B. atsakymas Ieškovei: „Labas, tikrai nepavyks tokiomis sumomis. Daugiau nei 150 Eur per mėnesį negaliu pasiūlyti“. 2026 m. kovo 28 d. 17:19 val. Ieškovės atsakymas: „Tavo siūlomas išmokėjimas man netinkamas“ (I t., el. b. l. 10, 64).

Ieškovė sumažino pirminiu ieškiniu prašomų netesybų sumą iki 9 483,54 Eur (2026-07-20 DOK-61273) bei pateikė prašymą netesybas skaičiuoti už laikotarpį nuo 2025-10-11 iki 2026-04-11 (2026 m. rugsėjo 21 d. DOK-66765).

Teismui pateiktos: 2026 m. liepos 14 d. tarp R. J. ir advokato Roko Kairelio sudaryta atstovavimo sutartis (2026-07-16 DOK-61028, priedas Nr. 1) ir 2026 m. liepos 20 d. tarp UAB „Altava“ ir advokato profesinės bendrijos LITIGO sudaryta atstovavimo sutartis dėl pavedimo advokatui Andriui Bambalui atstovauti UAB „Altava“ (2026-07-20 DOK-61266, priedas Nr. 1). Iš 2026 m. liepos 20 d. pateiktų dokumentų: 2026-07-15 banko sąskaitos išrašo ir 2026-07-15 PVM sąskaitos-faktūros serija (duomenys neskelbtini) matyti, jog ieškovės R. J. išlaidos advokato teisinėms paslaugoms (susipažinimas su bylos medžiaga, teisinės konsultacijos ir dalyvavimas teismo posėdyje) apmokėti sudarė 532,40 Eur (2026-07-20 DOK-61258, priedai Nr. 1, 2).

Ieškiniu prašoma priteisti iš Atsakovės Ieškovės naudai 3 419,23 Eur darbo užmokesčio, 8766,43 Eur netesybų (atskaičius mokesčius) ir visas Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taigi, visų pirma pasisakytina dėl ieškovės prašymo dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.

II. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.

Ieškovė nurodė, jog 2025 m. spalio 10 d. nutraukus Darbo sutartį, Atsakovė neišmokėjo Ieškovei dalies darbo užmokesčio: už 2025 m. rugpjūčio mėn. – 1 300,52 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai eurų 52 ct), už 2025 m. rugsėjo mėn. – 1 498,80 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai devyniasdešimt aštuoni eurai 80 ct) ir už 2025 m. spalio mėn. – 619,91 Eur (šeši šimtai devyniolika eurų 91 ct). Bendra neišmokėto darbo užmokesčio suma sudaro 3 419,23 Eur (trys tūkstančiai keturi šimtai devyniolika eurų 23 ct) atskaičius mokesčius. Atsakovė nurodė, jog ieškinio dalyje dėl darbo užmokesčio priteisimo (tiek dėl laikotarpio, tiek dėl dydžio) neginčija. Taigi, tarp šalių nėra ginčo dėl Ieškovės reikalavimo priteisti darbo užmokestį.

Byloje pateikti dokumentai patvirtina ir šalys neginčija faktinių aplinkybių, jog ieškovė R. J. laikotarpyje nuo 2022 m. sausio 20 d. iki 2025 m. spalio 10 d. pagal tarp šalių pasirašytą darbo sutartį dirbo UAB „Altava“ direktoriaus pavaduotojos pareigose ir buvo atleista iš šių pareigų pačios darbuotojos 2025 m. spalio 9 d. prašymu nuo 2025 m. spalio 10 d., pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį. Tiek atsakovės UAB „Altava“ pateiktose buhalterinės pažymose, tiek valstybinio socialinio draudimo SoDra informacinės sistemos suformuotose pažymose užfiksuota, jog laikotarpyje 2022 m. – 2025 m. ieškovei R. J. buvo priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, tai yra priskaičiuotas ir mokėtinas darbo užmokestis. Šalys neginčija ir patvirtina, jog ieškovės R. J. vidutinis darbo užmokestis 2025 metais sudarė 2519,39 Eur, išmokama suma sudarė 1461,07 Eur (atskaičius mokesčius). Atsakovės UAB „Altava“ pateiktuose 2025 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesių darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiuose, 2026 m. kovo 30 d. pažymoje apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, užfiksuota, jog viso už 2025 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius priskaičiuota išmokėti suma yra 3419,23 Eur: už 2025 m. rugpjūčio mėnesį 1300,52 Eur, už 2025 m. rugsėjo mėnesį 1498,80 Eur ir už 2025 m. spalio mėnesį – 619,91 Eur.

Apibendrinant visa kas išdėstyta konstatuotina, kad 2025 m. spalio 10 d. nutraukus Darbo sutartį su Ieškove Atsakovė neišmokėjo Ieškovei dalies darbo užmokesčio: už 2025 m. rugpjūčio mėn. – 1 300,52 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai eurų 52 ct), už 2025 m. rugsėjo mėn. – 1 498,80 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai devyniasdešimt aštuoni eurai 80 ct) ir už 2025 m. spalio mėn. – 619,91 Eur (šeši šimtai devyniolika eurų 91 ct). Bendra neišmokėto darbo užmokesčio suma sudaro 3 419,23 Eur (trys tūkstančiai keturi šimtai devyniolika eurų 23 ct) atskaičius mokesčius, Šio fakto neginčija ir pati Atsakovė (pripažįstanti šį ieškininį reikalavimą (tarp šalių nėra ginčo) ir patvirtinanti, kad bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiui dar nėra sumokėjusi šios sumos Ieškovei), todėl Ieškovės reikalavimas – priteisti iš Atsakovės Ieškovės naudai 3 419,23 Eur darbo užmokesčio, yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

III. Dėl netesybų priteisimo.

Nors darbo sutartis tarp Ieškovės ir Atsakovės buvo nutraukta, tačiau Atsakovė neišmokėjo darbo užmokesčio Ieškovei (bendra neišmokėto darbo užmokesčio suma sudaro 3 419,23 Eur (trys tūkstančiai keturi šimtai devyniolika eurų 23 ct) atskaičius mokesčius). Kadangi Atsakovė delsė atsikaityti su Ieškove, Ieškovė prašo priteisti netesybas, jų dydį skaičiuojant pagal DK 147 str. 2 d. Teismo posėdyje patikslintu reikalavimu, Ieškovė prašo priteisti iš Atsakovės 8 766,42 Eur netesybų (atskaičius mokesčius), skaičiuojant už 6 mėnesių laikotarpį nuo 2025-10-11 d. iki 2026-04-11 (2026 m. rugsėjo 21 d. DOK-66765).

Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime prašė teismo atmesti arba 70 proc. mažinti Ieškovės reikalavimą priteisti netesybas, kadangi netesybos atsirado būtent dėl Ieškovės, veikusios kartu su sutuoktiniu, kaltės. Kadangi su Ieškove buvo uždelsta atsiskaityti dėl Ieškovės, kuri tiesiogiai spręsdavo ir duodavo nurodymus darbuotojams, dėl klausimų, susijusių su darbo užmokesčiu, įskaitant ir savo pačios darbo užmokestį, todėl netesybos turi būti mažinamos. Ieškovė atleidimo metu žodžiu sutiko laukti neapibrėžtą laiką, o atsiskaitymo klausimą pradėjo kelti tik po to, kai jos sutuoktinis nustojo eiti Įmonės direktoriaus pareigas, o Įmonės akcijos buvo parduotos. Teismo posėdžio metu Atsakovė prašė atmesti ieškininį reikalavimą dalyje dėl netesybų priteisimo, kadangi Ieškovės apibrėžtu laikotarpiu tarp Ieškovės ir Atsakovės buvo žodinis susitarimas dėl atsiskaitymo atidėjimo, šiuo atveju Atsakovės kaltės dėl neatsiskaitymo su Ieškove kaltės nėra, nes Ieškovė sutiko laukti.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010 ir 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Byloje kilo ginčas dėl to ar darbuotojas, teismo bylos Ieškovė, turi reikalavimo teisę į darbdavį, teismo bylos Atsakovę, dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 147 straipsnio 2 dalyje numatytų netesybų sumokėjimo, jeigu taip, koks jų dydis vertintinas proporcingu, taip pat protingu, sąžiningu ir teisingu.

DK 146 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų; darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui. Taigi, ar pažeidė darbdavys savo pareigą laiku atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju ir ar jam taikytinos DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytos teisinio poveikio priemonės, sprendžiama pagal darbuotojo atleidimo dienos padėtį. Uždelsimo atsiskaityti laikotarpio trukmė (periodas po atleidimo iki visiško atsiskaitymo) turi įtakos išmokos dydžiui, tačiau nelemia, ar iš viso taikytini DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai.

Remiantis bylos medžiaga (šalių pateiktais dokumentais, susirašinėjimu elektroniniais laiškais), šalių teiktais paaiškinimais byloje, nustatyta (ir tarp šalių nėra ginčo) (Sprendimo 19.1-19.6, 23-25 p. p.), jog: a) atsakovei UAB „Altava“ 2025 m. spalio 10 d. nutraukus darbo sutartį su ieškove R. J. (DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu), Atsakovė pilnai neatsiskaitė su Ieškove, neišmokėdama apskaičiuotą darbo užmokestį, viso 3419,23 Eur sumoje; b) atleidimo dienai tarp ieškovės R. J. ir tuometinio atsakovės UAB „Altava“ vadovo (direktoriaus) M. J. (ieškovės sutuoktinio) buvo sudaryta žodinė sutartis dėl vėlesnio atsikaitymo (atsiskaitymo terminas neapibrėžtas konkrečia data); c) 2026 m. sausio 28 d. pasirašytos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Atsakovės vadovu (direktoriumi) tapus G. B., tarp šalių (Ieškovės ir Atsakovės naujojo vadovo) įvykusio pokalbio metu taip pat buvo sutarta dėl atsiskaitymo vėlesniu laikotarpiu. Ieškovė nurodo, jog suprasdama įmonės finansinę padėtį sutiko atidėti mokėjimą „protingam“ terminui, tuo tarpu Atsakovė nurodo, jog išmokėti su darbo santykiais susijusios išmokas ketino pagerėjus įmonės finansinei padėčiai, o šio laikotarpio, net ir šiuo metu, kol kas prognozuoti negali, todėl remiantis šalių pateiktais paaiškinimais, nesant sudarytam rašytiniam susitarimui, teismas daro pagrįstą išvadą, jog šalys sutarė dėl atsiskaitymo atidėjimo, tačiau nesutarė dėl konkretaus atidėjimo / atsiskaitymo termino ir tvarkos.

Nors Atsakovė atsiliepime nurodo, jog Ieškovė dėl nesumokėto darbo užmokesčio į naują Įmonės vadovą kreipėsi 2026 m. kovo 18 d., t. y. tik po to, kai Ieškovės vyras nustojo vadovauti Įmonei ir perleido Įmonės akcijas, tačiau iš teismui pateiktų dokumentų turinio (ir šalių paaiškinimų) matyti, jog Įmonės akcijų-pirkimo pardavimo sutartis buvo pasirašyta 2026 m. sausio 28 d., o Ieškovė kreipėsi į Atsakovę (remiantis šalių pateiktų el. laiškų turiniu) – 2026 m. kovo 18 d., tai yra praėjus daugiau nei pusantro mėnesio, todėl Atsakovės teiginys, kad kreipimasis tiesiogiai susijęs su Įmonės (Atsakovės) vadovybės pasikeitimu – atmestinas kaip nepagrįstas.

Be to, iš teismui pateiktų susirašinėjimo elektroniniais laiškais turinio matyti, jog Ieškovė kreipėsi į Atsakovę dėl tarp šalių sudaryto žodinio susitarimo atidėti su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo detalizavimo, tai yra aiškaus termino ir tvarkos apibrėžimo (Sprendimo 19.3-19.6. p.), tačiau šalims neradus sutarimo – Ieškovė 2026 m. kovo 18 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl priverstinio darbo užmokesčio priteisimo (Sprendimo 18 p.).

Atsižvelgiant į nurodytą bei byloje esančių įrodymų, nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog tarp šalių galiojo žodinis susitarimas dėl su darbo santykiais susijusių išmokų (nagrinėjamu atveju Ieškovei priklausančio darbo užmokesčio viso 3419,23 Eur sumoje) išmokėjimo atidėjimo, kuris galiojo nuo Ieškovės atleidimo iš darbo dienos, tai yra nuo 2025 m. spalio 10 d. iki 2026 m. kovo 18 d., kuomet žodinis susitarimas nustojo galioti: šalims neradus kompromiso (esant Ieškovės reikalavimui atsiskaityti ir šalims nesutarus dėl aiškiai apibrėžto išmokėjimo termino ir tvarkos) ir Ieškovei pateikus pareiškimą Darbo ginčų komisijai.

DK 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai DK ir kiti įstatymai tiesiogiai nedraudžia darbo teisinių santykių subjektams patiems susitarimo būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos šalių susitarimas atitinka šias nuostatas, taip pat DK 35 straipsnio 1 dalyje išdėstytus darbo teisių ir pareigų įgyvendinimo principus, kurie įpareigoja darbdavius ir darbuotojus, įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas, laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, taip pat draudžia piktnaudžiauti savo teise.

Taigi, tokiomis aplinkybėmis, kai pripažinta, kad šalys buvo susitarusios dėl su darbo santykiais susijusių išmokų (nagrinėjamu atveju Ieškovei priklausančio darbo užmokesčio viso 3419,23 Eur sumoje) atidėjimo, ir tai lemia darbo teisinių santykių subjektų valia susiformavusių tarpusavio teisių ir pareigų specifiškumą, nedraudžiamą DK ir kitų įstatymų (DK 4 straipsnio 4 dalis), šio susitarimo galiojimo laikotarpiui (nuo 2025 m. spalio 10 d. iki 2026 m. kovo 18 d.) nėra pagrindo taikyti DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl netesybų priteisimo. Tai suponuoja, kad teisingumo ir sąžiningumo imperatyvams tokioje situacijoje prieštarautų pripažinimas, jog darbdavys neatsiskaitė su atleidžiamu dėl jo paties kaltės darbuotoju ir už tai taikyti sankcijas darbdaviui, vykdžiusiam šalių susitarimą – abiejų šalių valios, pagrįstos abipuse nauda, išraišką.

Ieškininis reikalavimas dėl 8 766,43 Eur netesybų už 6 mėnesių laikotarpį (skaičiuojant nuo 2025-10-11 iki 2026-04-11) priteisimo tenkintinas dalinai, netesybas už vėlavimą atsiskaityti su atleistu darbuotoju skaičiuotinos nuo 2026 m. kovo 19 d. iki 2026 m. balandžio 29 d. (iki ieškinio teismui pateikimo dienos), konstatavus, jog šiuo laikotarpiu Atsakovė su Ieškove neatsiskaitė dėl Atsakovės kaltės. Apibrėždamas skaičiuotiną netesybų priteisimo terminą, teismas vadovaujasi, visų pirma, aukščiau šiame sprendime išdėstytais, faktinėmis bylos aplinkybėmis pagrįstais sprendiniais (išvadomis), įstatymo apibrėžta nuostata, jog darbdavys yra ekonomiškai stipresnė teisinių santykių šalis, todėl turi geriau žinoti įstatymus, negu darbuotojas bei įtvirtintais pamatiniais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Galiausiai, teismas vadovaujasi kasacinio teismo praktika, kuri nuo 2022 metų vasario 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022 yra formuojama kitokia, konkrečiai, kad DK 147 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka „privalo mokėti netesybas“ rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimas, 2) vėlavimas atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Toks imperatyvus minėtos teisės normos pobūdis ir jos aiškinimas leidžia įgyvendinti ir pagrindinius darbo teisiniams santykiams taikomus teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principus (DK 2 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog būtent darbdaviui įstatymas numato pareigą informuoti darbuotoją apie darbo sąlygas, įskaitant ir darbo užmokesčio mokėjimo tvarką, būtent darbdavys turi prievolę atleidimo iš darbo dieną visiškai atsiskaityti su darbuotoju, jeigu nesusitaria kitaip (DK 44 straipsnis, 146 straipsnio 2 dalis). Todėl aplinkybė, kad Atsakovė kilus akivaizdžiam nesutarimui, neatsiskaitė su Ieškove, nesutarė ir aiškiai neapibrėžė atsiskaitymo tvarkos ir termino (pripažindama, kad su ieškove nėra pilnai atsikaityta), rodo ir jos pačios, kaip darbdavės netinkamą savo pareigų vykdymą, ne tik darbuotojo, kaip silpnesniosios darbo santykių šalies, kaltę. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju svarbu ir tai, kad Atsakovė į bylą neteikė jokių objektyvių duomenų, jog būtų bandžiusi nors dalinai atsiskaityti su Ieškove iki ginčui pasiekus teismą ar teisminio proceso metu. Pagal kasacinio teismo praktiką, nėra kitų pagrindų mažinti DK 147 str. 2 d. nustatytas netesybas, išskyrus darbuotojo kaltę dėl uždelsto atsiskaitymo (LAT 2022-02-02 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-1-684/2022; 2022-05-26 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-151-684/2022), todėl Atsakovės nurodomos aplinkybės, susijusios su Atsakovės prasta ekonomine padėtimi, negali nulemti DK 147 straipsnio 2 dalies normoje nustatytos sankcijos netaikymo.

Teismas daro pagrįstą išvadą, jog Ieškovės elgesys netrukdė Atsakovei (darbdavei) visiškai su ja atsiskaityti nustatytu terminu, dėl neatsiskaitymo teismo nurodytu laiku nėra Ieškovės kaltės, todėl iš Atsakovės ieškovei priteistina 2 017,67 Eur netesybų suma (Ieškovei faktiškai mokėtina suma, nuo kurios privalomuosius mokėjimus turi apskaičiuoti ir sumokėti Atsakovė) už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2026 m. kovo 19 d. iki 2026 m. balandžio 29 d. (1461,07 Eur x (1 mėn. + 8/21 darbo dienos) = 1461,07 Eur x 1.38 = 2017,67 Eur) (CPK 185 straipsnis).

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą bei nustato, kad šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškinys tenkintas 61,50 proc. (suapvalinus 62 proc.) (100 proc. tenkintas reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio 3419,23 Eur sumoje priteisimo ir 23 proc. tenkintas reikalavimas dėl 8766,43 Eur netesybų priteisimo). Ieškovė pateikė teismui duomenis, jog jos turėtas turtėtas išlaidas sudarė 532,40 Eur išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Teismas, įvertinęs kilusio ginčo pobūdį bei advokato darbo laiko sąnaudas šioje byloje, ir atsižvelgdamas į tai, kad Ieškovės išlaidos advokato pagalbai neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų maksimalių įkainių dydžių, sprendžia, jog Ieškovės prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas (CPK 98 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, Ieškovei iš Atsakovo priteistina 330,1 Eur (532,40 Eur x 62 proc.) bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovas atstovavimo išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, teismui nepateikė.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tenkinus ieškinį, žyminis mokestis nuo kurio mokėjimo atleista Ieškovė, priteistinas iš kitos šalies (CPK 85 straipsnis, 93 straipsnis). Pirmiau nustatyta, kad Ieškovė šioje byloje pareiškė du turtinius reikalavimus, už kuriuos žyminis mokestis nustatomas pagal išieškomą sumą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Dėl to Atsakovė turi sumokėti į valstybės biudžetą 163 Eur žyminio mokesčio (3419,23 Eur + 2 017,67 Eur) x 3 proc.) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šių išlaidų išieškojimo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Altava“ (įmonės kodas 302573400, buveinės adresas Laimiškės kaimas 5, Švenčionėlių seniūnija, Švenčionių rajono savivaldybė), ieškovei R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 419,23 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus devyniolika eurų 23 ct suma nurodyta atskaičius mokesčius): už 2025 m. rugpjūčio mėnesį – 1 300,52 Eur suma, už 2025 m. rugsėjo mėnesį – 1 498,80 Eur suma ir už 2025 m. spalio mėnesį – 619,91 Eur suma) darbo užmokesčio ir kitų išmokų sumą, 2 017,67 Eur (du tūkstančius septyniolika eurų 67 ct, suma nurodyta atskaičius mokesčius) netesybų (Ieškovei faktiškai mokėtina suma, nuo kurios privalomuosius mokėjimus turi apskaičiuoti ir sumokėti Atsakovė).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Altava“ (įmonės kodas 302573400, buveinės adresas Laimiškės kaimas 5, Švenčionėlių seniūnija, Švenčionių rajono savivaldybė), ieškovei R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 330,1 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Altava“ (įmonės kodas 302573400, buveinės adresas Laimiškės kaimas 5, Švenčionėlių seniūnija, Švenčionių rajono savivaldybė), 163 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus 00 ct) žyminio mokesčio, valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 2222.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.