Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e1S-483-478/2026

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-10-06
Bylos Nr.: e1S-483-478/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-01-4-00014-2021-6
Bylos rūšis: Baudžiamoji byla
Instancija: Apeliacinė instancija

Teisėjas: Jūratė Jakubonienė

Kategorijos

1.1.12.2Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis (BK 96 str.)
2.5.2Nevykdytinas nuosprendis (BPK 337 str.)
2.5.12.2Nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymas (BPK 352 str.)
2.5.18pavadinimo nepavyko patikrinti
2.5.21Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)

Byla Nr. e1S-483-478/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-4-00014-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.12.2; 2.5.2; 2.5.12.2; 2.5.18; 2.5.21 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 6 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Galinos Seniut skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria buvo nutrauktas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. baudžiamojo įsakymo vykdymas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-151-468/2022 A. K. (A. K.) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, nuteistas 320 MGL (16 000 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas A. K. laikiname sulaikyme išbūtas laikas 2021 m. spalio 16 d. (viena diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, jog neatlikta baudos bausmės dalis – 318 MGL (15 900 Eur). Taip pat, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. K. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto (transporto priemonės) vertę atitinkančią pinigų sumą – 11 440 Eur. Nuteistajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – 10 000 Eur dydžio užstatas, palikta galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, nurodant, kad po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, piniginio užstato sumą – 10 000 Eur – įskaityti į A. K. paskirtą bausmę. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. kovo 9 d. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad vykdant įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. baudžiamąjį įsakymą į Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūros depozitinę sąskaitą įmokėtas 10 000 Eur dydžio užstatas panaudotas A. K. paskirtai baudai sumokėti – 2022 m. kovo 28 d. jį pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) banko sąskaitą (t. 1, b. l. 195). Todėl laikytina, kad likusi neatlikta A. K. paskirtos baudos bausmės dalis – 5 900 Eur. 2026 m. balandžio 30 d. Vilniaus apygardos teisme gautas Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus (toliau – Informatikos ir ryšių departamentas, Departamentas, IRD) 2026 m. balandžio 29 d. raštas, kuriuo prašyta suteikti informaciją apie A. K. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės įvykdymą ir, vadovaujantis BK 96 straipsnio nuostatomis, pasiūlyta spręsti klausimą dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pritaikymo tuo atveju, jeigu A. K. nėra sumokėjęs likusios baudos bausmės dalies, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. baudžiamuoju įsakymu. Vilniaus apygardos teismas šį Informatikos ir ryšių departamento kreipimąsi vertino kaip teikimą, kuris skundžiama 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartimi buvo tenkintas ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. baudžiamojo įsakymo vykdymas dėl likusios nesumokėtos 5 900 Eur baudos dalies bei konfiskuotino turto – 11 440 Eur išieškojimo iš A. K. buvo nutrauktas, padarius išvadą, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis pagal BK 96 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė G. Seniut skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Informatikos ir ryšių departamento prašymą (teikimą) dėl teismo paskirtų įpareigojimų įvykdymo palikti nenagrinėtu. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis A. K. tikslingai vengia vykdyti jam paskirtą bausmę – 5 900 Eur (atskaičius užstato sumą) baudą ir atlyginti konfiskuotino turto sumą – 11 440 Eur. Byloje nėra jokių duomenų, jog A. K. būtų savanoriškai sumokėjęs kokią nors dalį jam paskirtos baudos. Nors, kaip pats apygardos teismas nurodė, A. K. žinojo apie jo atžvilgiu vykstantį baudžiamąjį procesą bei sutiko, kad byla būtų nagrinėjama priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kuris, jį priėmus bei išvertus į rusų kalbą, buvo išsiųstas jo gyvenamosios vietos adresu, į Baltarusijos Respubliką. Atsižvelgiant į tai, kad priimtas teismo baudžiamasis įsakymas nuteistajam buvo įteiktas 2022 m. vasario 22 d., neabejotina, kad nuteistasis žinojo ir apie paskirtą bausmę, tačiau A. K., net ir žinodamas šią informaciją, savanoriškai baudos nesumokėjo ir neprašė pratęsti baudos sumokėjimo termino, taip pat nenurodė jokių priežasčių, trukdančių įvykdyti teismo paskirtą bausmę. Be to, nuteistasis A. K. nepateikė ir jokių paaiškinimų į apygardos teismo jam siųstus pranešimus. Todėl teismo išvada, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių nuteistojo A. K. vengimo įvykdyti jam paskirtą bausmę, nepagrįsta. Priešingai, nuteistajam A. K. vengiant atlikti jam paskirtą bausmę, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis yra sustojusi ir šiuo metu ji nėra pasibaigusi. Apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nevertino subjekto įgaliojimų, galinčio inicijuoti ir teikti teismui prašymą dėl nuosprendžio vykdymo senaties taikymo jo vykdymo metu. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 439 patvirtintas Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatas (toliau – IRD Nuostatos) seka, kad IRD veiklos tikslai ir funkcijos niekaip nesusiję su bausmių (taip pat ir baudų) vykdymo procesu. Be to, Departamentas nėra įtrauktas į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 342 straipsnio 4 dalies 1–15 punktuose nurodytų nuosprendį ir nutartį vykdančių institucijų sąrašą. Sistemiškai aiškinant prieš tai paminėtus teisės aktus matyti, kad baudos bausmę vykdo nuteistasis (savanoriškai) arba antstolis (priverstinai). Šiuo metu galiojantys teisės aktai nesuteikia IRD įgaliojimų nei dalyvauti baudos bausmės vykdymo procese, nei inicijuoti tokios bausmės vykdymo metu kylančių klausimų svarstymą teisme. Baudos bausmės vykdymo metu kylančius klausimus teismas gali spręsti savo arba antstolio, arba nuteisto asmens iniciatyva, o Departamento teisė inicijuoti bausmės vykdymo metu kylančių klausimų svarstymą teisme yra abejotina. Todėl šiuo konkrečiu atveju neįgaliotos institucijos – IRD – teikimas dėl teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo metu iškilusio klausimo (dėl baudos vykdymo nutraukimo suėjus senaties terminui) apygardos teisme negalėjo būti svarstomas ir neįgaliotos institucijos teikimas turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Skundžiama nutartis dėl prieš tai paminėtų priežasčių negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, dėl to turėtų būti panaikinta. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Prokurorės G. Seniut skundas tenkinamas – Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartis naikinama.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo argumentais bei teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartis priimta nesilaikant BPK nustatytos su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų sprendimo procesinės tvarkos. Apygardos teismas iš esmės išnagrinėjo Informatikos ir ryšių departamento raštą kaip procesinį teikimą dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taikymo, nors nei BPK, nei IRD kompetenciją reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia Departamentui savarankiškos procesinės teisės inicijuoti tokio klausimo nagrinėjimą teisme. Dėl to skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta.

BPK 337 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis nepateikiamas vykdyti ir nevykdomas, jeigu yra suėjusi BK 96 straipsnyje nustatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis. Nuosprendžio vykdymo metu kylančių klausimų sprendimo tvarką reglamentuoja BPK VII dalies nuostatos. BPK 352 straipsnyje nustatyta nuosprendžiu paskirtos baudos vykdymo tvarka, BPK 357 straipsnyje nustatyta nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, o BPK 361 ir 362 straipsniuose – nuosprendžio vykdymo metu kylančių klausimų nagrinėjimo ir išsprendimo tvarka. Šių teisės normų sisteminis aiškinimas suponuoja, kad su nuosprendžio vykdymu susijusį procesą gali inicijuoti ne bet kuris subjektas, disponuojantis informacija apie nuosprendžio vykdymą, bet tik toks, kuriam atitinkama procesinė teisė suteikta įstatymu.

Pagal BPK 352 straipsnio 2 dalį, nuteistajam savanoriškai nesumokėjus paskirtos baudos, jos priverstinį išieškojimą vykdo VMI ir antstoliai. BPK 357 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad turto konfiskavimą ir pinigų sumų išieškojimą vykdo antstolis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tuo tarpu iš Informatikos ir ryšių departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 439, matyti, kad IRD yra pavestos valstybės informacinių išteklių tvarkymo, informacinių sistemų administravimo ir kitos su informacijos tvarkymu susijusios funkcijos, be kita ko, apimančios teisę pagal kompetenciją gauti, kaupti, tvarkyti, tikslinti ir perduoti duomenis. Taigi nei BPK nuostatos, reglamentuojančios nuosprendžiu paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą, nei Informatikos ir ryšių departamento veiklą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia IRD bausmę vykdančios institucijos statuso ar savarankiškos procesinės kompetencijos inicijuoti teisme su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų nagrinėjimą.

Vien aplinkybė, kad IRD, vykdydamas jam pavestas registrų ir informacinių sistemų tvarkymo funkcijas, nustato duomenis ar aplinkybes, galinčius būti reikšmingus sprendžiant dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taikymo, savaime nesuteikia Departamentui teisės kreiptis į teismą ir inicijuoti šio klausimo nagrinėjimą. Tokia procesinė teisė turi būti tiesiogiai grindžiama įstatymu ir negali būti išvedama plečiamai aiškinant administracinio pobūdžio IRD funkcijas.

Šios išvados nepaneigia ir tai, kad įstatymo nustatytais atvejais tam tikrus su nuosprendžio vykdymu susijusius klausimus teismas gali spręsti savo iniciatyva. Pažymima, kad teismo iniciatyva ir įstatymo įgalioto subjekto teikimas (prašymas) yra savarankiški procesiniai pagrindai. Teismo iniciatyva reiškia, kad pats teismas, nustatęs įstatyme įtvirtintas sąlygas ir laikydamasis atitinkamam klausimui nustatytos procesinės tvarkos, pradeda jo nagrinėjimą. Tuo tarpu klausimo nagrinėjimas pagal institucijos teikimą reiškia, kad procesą inicijuoja į teismą besikreipiantis subjektas. Šių procesinių pagrindų negalima sutapatinti.

Todėl neįgalioto subjekto kreipimasis negali įgyti procesinio teikimo galios vien dėl to, kad teismas, gavęs tokiame dokumente išdėstytą informaciją, tam tikromis įstatyme nustatytomis sąlygomis galėtų atitinkamą klausimą pradėti spręsti savo iniciatyva. Priešingas aiškinimas reikštų, kad įstatyme nenustatytą procesinę teisę būtų galima sukurti ne teisės norma, o teismo procesiniu veiksmu, priimant ir išnagrinėjant neįgalioto subjekto kreipimąsi. Toks aiškinimas neatitiktų baudžiamojo proceso teisėtumo ir procesinių funkcijų atribojimo reikalavimų.

Iš skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties turinio matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. baudžiamojo įsakymo vykdymo senaties klausimas buvo pradėtas ir išnagrinėtas pagal Departamento 2026 m. balandžio 29 d. raštą, kurį pirmosios instancijos teismas vertino kaip teikimą. Taigi nagrinėjamu atveju teismas ne pradėjo savarankišką procesą savo iniciatyva, o išnagrinėjo IRD kreipimąsi kaip procesinį dokumentą.

Kaip minėta, nei BPK nuostatos, reglamentuojančios nuosprendžio vykdymą, nei IRD veiklą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia Informatikos ir ryšių departamentui savarankiškos procesinės teisės pateikti teismui teikimą dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taikymo. Vadinasi, IRD 2026 m. balandžio 29 d. raštas negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas kaip toks procesinis teikimas.

Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai nuosprendžiu (teismo baudžiamuoju įsakymu) paskirta bauda ir ji savanoriškai nesumokama, BPK nustato konkrečius su tokios bausmės vykdymu susijusius subjektus. Be to, pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punktą prokuratūrai taip pat pavesta kontroliuoti nuosprendžių pateikimą vykdyti. Todėl IRD, nustatęs jo tvarkomuose informaciniuose ištekliuose esančių duomenų trūkumą ar aplinkybes, galinčias rodyti nuosprendžio vykdymo problemą, gali tokią informaciją perduoti kompetentingam subjektui. Pastarasis, veikdamas jam įstatymu suteiktos kompetencijos ribose, turi savarankiškai įvertinti, kokių procesinių veiksmų būtina imtis. Toks kompetencijų atribojimas nėra vien formalus procesinis reikalavimas. Juo užtikrinama, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo klausimai, galintys sukelti reikšmingas teisines pasekmes nuteistajam ir valstybei, būtų inicijuojami bei sprendžiami tik įstatymo įgaliotų subjektų ir laikantis konkrečiam klausimui nustatytos procesinės tvarkos.

Atsižvelgdamas į tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti Informatikos ir ryšių departamento 2026 m. balandžio 29 d. rašto ir šį raštą nagrinėti kaip procesinį teikimą dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taikymo. Aplinkybė, kad tame rašte pateikta informacija galėjo būti reikšminga sprendžiant nuosprendžio vykdymo klausimą, šios išvados nekeičia.

Nustačius, kad klausimas žemesniajame teisme buvo išnagrinėtas pagal subjekto, neturinčio teisės inicijuoti tokio proceso, kreipimąsi, nėra procesinio pagrindo šiame procese spręsti ir materialiojo klausimo – ar nagrinėjamu atveju faktiškai buvo įvykdytos BK 96 straipsnyje nustatytos apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taikymo sąlygos. Šio klausimo nagrinėjimas reikštų netinkamai pradėto proceso tąsą ir kartu paneigtų procesinės kompetencijos reikalavimo reikšmę. Šis klausimas, esant įstatyme nustatytam procesiniam pagrindui, gali būti sprendžiamas kompetentingo subjekto inicijuotame arba, jeigu įstatymas tai leidžia, teismo savo iniciatyva pradėtame procese.

Esant šioms aplinkybėms, nustatytas pažeidimas laikytas esminiu BPK nuostatų pažeidimu, dėl to Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartis naikinama ir Departamento 2026 m. balandžio 29 d. raštas paliekamas nenagrinėtas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus 2026 m. balandžio 29 d. raštą palikti nenagrinėtą. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė