Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Byla Nr. 1S-498-449/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12002-2026-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.2; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2 (S)

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Audriaus Juozapavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant prokurorui Vitalijui Gulenkovui,kaltinamojo V. L. gynėjui advokatui Mindaugui Barkauskui,teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. L. gynėjų skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. L. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. rugsėjo 6 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Bylos esmėKlaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje byloje V. L. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), t. y. tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje, organizavo neteisėtą disponavimą ir kontrabandos būdu labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kokaino – gabenimą, o būtent:V. L., turintis nusikalstamų ryšių su Meksikos Sinaloa karteliu, Ekvadoro Respublikoje ir Venesuelos Bolivaro Respublikoje veikiančiomis prekybos narkotikais organizacijomis, kartu su A. S., M. G. ir E. K., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, padėjus atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas, ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikdamas kaip organizatorius, ne vėliau kaip 2019 m. spalio 12 d. subūrė organizuotą grupę, veikiančią Lietuvos Respublikos teritorijoje, bei vykusių susitikimų Lietuvos Respublikos teritorijoje, Klaipėdos mieste ir telefoninių pokalbių bendravimo metu iš anksto susitarė daryti labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, t. y. neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių medžiagų kiekiais ir jas kontrabandos būdu laivais atgabenti iš Pietų Amerikos į Europos Sąjungos valstybes, taip pat ir į Lietuvos Respublikos teritoriją bei joje laikyti, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.Ne vėliau kaip 2019 m. spalio 12 d. V. L. į organizuotos nusikalstamos grupės veiklą įtraukė A. S., A. S. tyrimo metu nenustatytu laiku įtraukė tyrimo metu nenustatytą asmenį, dirbantį (duomenys neskelbtini), V. L., siekdamas „stoguoti“ organizuotos grupės narių rengiamas bei vykdomas nusikalstamas veikas, t. y. siekdamas apsaugoti nusikaltimus darančius asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, į šios grupės veiklą įtraukė M. G., einantį (duomenys neskelbtini) pareigas, o M. G. įtraukė E. K., einantį (duomenys neskelbtini) pareigas, kurie veikė dėl savanaudiškų paskatų, siekdami nusikalstamai praturtėti.Organizuotos grupės nariai iš anksto aptarė planuojamų labai sunkių ir sunkių nusikaltimų vykdymo detales ir nusikalstamai veikė pasiskirstę vaidmenimis, tarpusavio ryšius palaikė bei nusikaltimus vykdė naudodamiesi nusikaltimams daryti skirtais mobiliojo ryšio telefonais su juose esančiomis saugiomis, šifruoto ryšio internetinėmis programėlėmis „Sky ECC“, kuriais iš anksto aprūpino bei prenumeratą tam tikram laikotarpiui užtikrindavo V. L..V. L. buvo atsakingas už piniginių lėšų skyrimą neteisėtam labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimui, konspiratyvų pakrovimo į jūriniuose konteineriuose – šaldytuvuose esančias slėptuves bei gabenimo jūros keliu organizavimą iš Pietų Amerikos į Europos Sąjungos valstybes, taip pat ir Belgijos Karalystę bei kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką, narkotinių medžiagų realizavimą ir neteisėtai gautų piniginių lėšų už parduotas narkotines medžiagas paskirstymą organizuotos grupės nariams.A. S., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dirbančiu (duomenys neskelbtini), buvo atsakingi už atgabento į Lietuvos Respublikos teritoriją, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) teritorijoje laikomo jūrinio konteinerio – šaldytuvo, kurio slėptuvėje buvo labai didelis narkotinės medžiagos kiekis, nukėlimą ir pastatymą tinkamoje vietoje, siekiant nenustatytam ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) dirbančiam asmeniui šį išimti bei perduoti kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems organizuotos grupės nariams, taip pat už fizinį (duomenys neskelbtini) teritorijos stebėjimą, siekiant saugiai išimti narkotines medžiagas ir jas saugiai iš teritorijos išgabenti.E. K., sukurstytas M. G. bei veikdamas organizuotos grupės narių interesais, turėdamas teisę naudotis muitinės informacinėmis sistemomis tik tarnybinių funkcijų vykdymo tikslais, buvo atsakingas už informacijos rinkimą iš muitinės informacinių sistemų, taip pat iš M. S., dirbančio (duomenys neskelbtini), nežinančiu apie vykdomą nusikalstamą veiklą, ir tik iš M. S. tarnybos metu prieinamų informacinių sistemų bei duomenų bazių apie planuojamas / neplanuojamas slaptas Muitinės kriminalinės tarnybos operacijas (kriminalinės žvalgybos veiksmus) X jūrų uosto teritorijoje, apie Muitinės kriminalinės tarnybos ir kitų pareigūnų atliekamas konteinerių muitinės procedūras, apie konteinerių patikrinimus, taip pat ir naudojant rentgeno kontrolę, apie konteinerių buvimo vietą, judėjimo būseną į Lietuvą, X jūrų uosto teritorijoje, pakrovimą į laivą, iškrovimą iš laivo, išvykimą iš jūrų uosto teritorijos, grąžinimą į jį, apie įtarimus sukėlusių transporto priemonių priklausomybę teisėsaugos institucijoms, kuriomis naudojantis buvo vykdomi ikiteisminio tyrimo ar kriminalinės žvalgybos veiksmai, bei šios informacijos perdavimą organizuotos grupės nariams tarpusavyje, siekiant sklandaus nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo. Taip pat kartu su V. L. ir A. S. E. K. ir M. G. buvo atsakingi ir už kitų dirbančių (duomenys neskelbtini) pareigūnų verbavimą tolimesniems nusikaltimams ateityje vykdyti.V. L., veikdamas su organizuota nusikalstama grupuote ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikiančiais Ekvadoro Respublikoje bei Belgijos Karalystėje, iš anksto su jais susitaręs, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 27 d. iki 2019 m. gruodžio 15 d., būdamas Pietų Amerikoje (Kolumbijos Respublikoje, Venesuelos Bolivaro Respublikoje), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų Ekvadore įgijo labai didelį kiekį – 29,946 kg narkotinės medžiagos – kokaino ir ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 15 d. organizavo neteisėtą jo pakrovimą Ekvadoro Respublikoje, Gvajakilio mieste esančiame jūrų uoste „Y“ (kodas(duomenys neskelbtini)) į jūrinio konteinerio – šaldytuvo Nr. X ertmę (slėptuvę) bei gabenimą laivu „M“ su konteinerio viduje esančiu legaliu kroviniu – bananais, skirtais UAB „A“, Lietuvos Respublikoje, į Antverpeno jūrų uostą, Antverpeno mieste, Belgijos Karalystę, turint tikslą, veikiant V. L. interesais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems organizuotos grupės nariams šį labai didelį kiekį kokaino įgyti bei laikyti, turint tikslą jį parduoti ar kitaip platinti.Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems organizuotos nusikalstamos grupuotės nariams, veikiantiems V. L. interesais, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 4 d. iki 2020 m. sausio 6 d., Antverpeno jūrų uoste nepavykus įgyti (išimti) iš konteinerio – šaldytuvo Nr. X slėptuvės, šį atgabentą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino ir jame jį toliau laikydami jūrų uosto teritorijoje, 2020 m. sausio 6 d. konteinerį – šaldytuvą Nr. X su jo slėptuvėje esančiu labai dideliu narkotinės medžiagos – kokaino – kiekiu perkrovus į kitą laivą „R“, gabenantį legalų krovinį – bananus į galutinį paskirties tašką Lietuvos Respublikos teritorijoje UAB „A“, V. L., siekdamas toliau įgyvendinti nusikalstamą sumanymą disponuoti labai dideliu narkotinės medžiagos – kokaino – kiekiu, turint tikslą jį realizuoti Lietuvoje, ne vėliau kaip 2020 m. sausio 10 d., laivui „R“ dar jūra plaukiant į Lietuvos Respublikos teritoriją, X miestą ir gabenant labai didelį narkotinės medžiagos kokaino kiekį, įtraukė į šią nusikalstamą veiklą Lietuvoje esančius organizuotos grupės narius: A. S., M. G., E. K. ir kitus ikiteisminio tyrimo nenustatytus nusikalstamos veikos bendrininkus, pateikė informaciją apie gabenamų narkotinių medžiagų kiekį ir vietą – „ten skylėse įdėta 35 kg“, pažadėdamas jiems už nusikaltimo įgyvendinimą atsilyginti 100 000 Eur uždarbiu, jį padalinant A. S., M. G. ir E. K..Nuo 2020 m. sausio 10 d. V. L., kontaktuodamas telefonu per „Sky ECC“ komunikaciją su A. S. bei M. G., o šiam su E. K., toliau koordinavo neteisėtą narkotinių medžiagų, paslėptų konteinerio šaldytuvo ertmėje (slėptuvėje) gabenimą laivu bei pasirengimą šių narkotinių medžiagų ištraukimui iš konteinerio slėptuvės X jūrų uosto teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini).A. S. derino su (duomenys neskelbtini) dirbančiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu nusikalstamos veikos bendrininku dėl atgabento į jūrų uosto teritoriją konteinerio su jame esančiu labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kokaino – nukėlimo ir pastatymo patogioje vietoje bei šių narkotinių medžiagų išėmimo iš konteinerio slėptuvės galimybių, laivui plaukiant iš Antverpeno į X miestą, taip pat stebėjo jūrų uosto teritorijos prieigas bei tikrinosi įtarimą sukėlusias transporto priemones bei asmenis.A. S., M. G. ir E. K. iš V. L. 2020 m. sausio 11 d. gavus konteinerio, su jo slėptuvėje gabenamu labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, numerį „X“, ir plukdančios kompanijos pavadinimą „M“, E. K., sukurstytas M. G. piktnaudžiauti tarnyba, vykdydamas M. G. nurodymą patikrinti jo pateiktą informaciją ir surinkti informaciją apie planuojamas atlikti muitinės procedūras ir Muitinės kriminalinės tarnybos planuojamus patikrinimus, 2020 m. sausio 12–13 d., tikrino ir rinko informaciją apie konteinerį Nr. X ir konteineryje gabenamo legalaus krovinio su bananais gavėjus, o turėdamas tikslą išvengti narkotinės medžiagos krovinio ir jų pačių sulaikymo ir tokiu būdu užsitikrinti saugų narkotinių medžiagų ištraukimą iš slėptuvės, kreipėsi žodžiu į M. S. ir pasitikrino, ar Muitinės kriminalinė tarnyba ir kiti pareigūnai nėra gavę policijos pranešimų dėl tikslingumo tikrinti konteinerius, įtariant juose narkotinių medžiagų gabenimą, apie gautą informaciją informuodamas M. G..2020 m. sausio 13 d. laivu „R“ kontrabandos būdu, nepateikiant muitinės kontrolei ir tokiu būdu jos išvengiant, atgabenus jūrinį konteinerį – šaldytuvą Nr. X su viduje esančiu legaliu kroviniu – bananais ir konteinerio korpuso šaldytuvo ertmėje paslėptu neteisėtai laikomu labai dideliu narkotinės medžiagos – kokaino – kiekiu į X jūrų uostą ir jį iškrovus konteinerių aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tęsdami bendrą organizuotos grupės nusikalstamą sumanymą išplatinti labai didelį kiekį kokaino, 2020 m. sausio 13–14 d. E. K., sukurstytas M. G. piktnaudžiauti tarnyba, vykdydamas M. G. nurodymą, tikrino muitinės pareigūnų atliekamus bei planuojamus krovinio, buvusio konteineryje Nr. X, patikrinimo procedūrų atlikimo veiksmus ir krovinio gavėjo UAB „A“ dokumentų dėl konteinerio ir krovinio (bananų) išvežimo iš uosto teritorijos pateikimą muitinės informacinėse sistemose, taip pat tikrino M. G. pateiktą informaciją, kreipdamasis į M. S. dėl įtarimą sukėlusių transporto priemonių patikrinimo, apie gautą informaciją informuodamas M. G..M. G. šifruotos komunikacijos platformos „Sky ECC“ pagalba bei tiesioginių susitikimų metu derino savo veiksmus tarpusavyje su A. S., o šis su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais bendrininkais dėl jūrinio konteinerio Nr. X šaldytuvo ertmėje (slėptuvėje) atgabentų ir neteisėtai laikomų minėtų narkotinių medžiagų paėmimo, taip pat stebėjo jūrų uosto teritorijos prieigas ir tikrinosi įtarimą sukėlusias transporto priemones bei asmenis, tačiau jūriniame konteineryje Nr. X šaldytuvo ertmėje (slėptuvėje) atgabentų ir laikytų labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – kokaino – neišėmė ir nusikalstamos veikos bendrininkams neišplatino, kadangi policijos pareigūnai 2020 m. sausio 16 d., gavę kriminalinės žvalgybos informaciją apie konteinerio – šaldytuvo slėptuvėje laikomą labai didelį narkotinės medžiagos – kokaino – kiekį, policijos pareigūnų vykusios konteinerio apžiūros metu 2020 m. sausio 17 d. šį labai didelį kiekį – 29,946 kg narkotinės medžiagos – kokaino – minėtame konteineryje surado ir paėmė.Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimais V. L. pripažintas įtariamuoju ir paskelbta įtariamojo paieška. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartimi V. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Interpolo informacinėje sistemoje paskelbtos paieškos pagrindu V. L. 2024 m. rugsėjo 28 d. sulaikytas Kolumbijos Respublikoje, o pagal išduotą Europos arešto orderį V. L. 2024 m. spalio 5 d. sulaikytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Pagal Europos arešto orderį V. L. išduotas Lietuvos Respublikai ir 2024 m. gruodžio 6 d., 14.10 val., sulaikytas Vilniaus oro uoste. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 8 d. nutartimi V. L. palikta galioti jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas 3 (trejų) mėnesių terminas, kuris vėlesnėmis nutartimis buvo tęsiamas. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartimi kaltinamajam V. L. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, nustačius, kad suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, t. y. jog jis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui bei daryti naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus, nėra pasikeitę ar išnykę. Teismas padarė išvadą, kad taikant švelnesnes kardomąsias priemones, nebus įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.Skundų aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymaiKaltinamojo V. L. gynėjas advokatas Rolandas Tamašauskas skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartį dėl kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo kaltinamajam V. L.. Skunde gynėjas nenurodo argumentų dėl suėmimo termino pratęsimo pagrindų. Jis apygardos teismo nutartį skundžia tik BPK 121 straipsnio 2 dalies pagrindu ir nurodo, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, o tai užkerta kelią objektyviam baudžiamosios bylos nagrinėjimui ir pažeidžia V. L. teisę į gynybą.Skunde nurodoma, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir užkerta kelią V. L. pasinaudoti savo teise į gynybą. Pasak gynėjo, kaltinamajame akte tik abstrakčiai nurodoma apie V. L. ryšius su „karteliais“, finansavimo aplinkybės, neatskleistas V. L. ryšių pobūdis su tariamais bendrininkais Ekvadore bei Belgijoje, be to, kaltinime nurodyti prieštaringi teiginiai, susiję su narkotinių medžiagų įgijimo momento ir vietos. Taip pat, pasak gynėjo, bylos duomenys paneigia kaltinamajame akte V. L. inkriminuotą aplinkybę, jog jis organizavo 29,946 kg kokaino gabenimą šaldymo konteineryje X ir kad kokainas iš konteinerio kaltinamųjų nebuvo paimtas tik dėl to, jog policijos pareigūnai, remdamiesi kriminalinės žvalgybos informacija, jį išėmė. Gynėjas nurodo, kad kaltinimo formuluotėje nurodant, jog tariamas V. L. disponavimas narkotinėmis medžiagomis buvo nutrauktas nepaisant jo pastangų tęsti tokį disponavimą, yra nuslepiamos esminės bylos aplinkybės, kad narkotinės medžiagos buvo paimtos vadovaujantis V. L. perduota informacija, kas sudarytų pagrindą jo atžvilgiu netaikyti baudžiamosios atsakomybės arba taikyti švelnesnį įstatymą. Gynėjas nurodo, kad kaltinamasis aktas, kuriame nutylimos ir iškreipiamos esminės nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikšmingos faktinės aplinkybės, arba nuslepiamos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad nusikalstama veikai apskritai nebuvo padaryta, negali būti pripažintas teisėtu ne tik BPK 219 straipsnio 3 punkto prasme, tačiau ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų valdžios institucijų veikimo principų prasme. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 5 straipsnio 2, 3 dalis, konstitucinius atsakingo valdymo, teisinės valstybės principus, valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos, vykdydamos savo funkcijas, negali viršyti joms Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų, juos įgyvendindamos privalo inter alia priimti teisėtus ir pagrįstus teisės aktus (jie turi būti paremti aukštesnės galios teisės aktų nuostatomis, aiškūs, racionaliai motyvuoti ir kt.) (2018 m. kovo 2 d., 2020 m. rugpjūčio 28 d., 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimai) (2020 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas byloje Nr. KT213-N18/2020). Skunde nurodoma, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra minimi atvejai ir teisinis reglamentavimas, pagal kurį procese iki teismo nuosprendžio priėmimo esant duomenų, kad taikytinas lengvesnę nusikalstamą veiką numatantis įstatymas, kardomoji priemonė pakeičiama švelnesne. Skunde nurodomos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1A-272-318/2018 ir Nr. 1S-200-1076/2019 ir teigiama, jog tuo atveju, jeigu byloje yra duomenų, kad pareikštas kaltinamajam kaltinimas nepasitvirtina arba pakeičiamas lengvesniu, teismas privalo iš naujo įvertinti suėmimo ar kitos griežtos priemonės proporcingumą ir, nesant rizikos, kad kaltinamasis bėgs ar trukdys procesui, pakeisti ją švelnesne kardomąja priemone. Pasak gynėjo, nagrinėjamu atveju kaltinamojo akto akivaizdus neatitikimas BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimams ir su tuo susijusios aplinkybės, patvirtinančios prielaidą, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos nepadarė arba padarė mažiau pavojingą nusikalstamą veiką, turi būti įvertintos skiriant griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą ar tęsiant jo terminą. To apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepadarė. Kitas kaltinamojo V. L. gynėjas advokatas Mindaugas Barkauskas skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir kaltinamajam V. L. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti jam paskiriant švelnesnę kardomąją priemonę 100 000 Eur užstatą ar šį užstatą kartu su kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.Skunde nurodoma, kad apygardos teismas nesivadovavo nacionalinių teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) išaiškinimais, o manymą dėl V. L. siekio bėgti ar slėptis, trukdymo procesui, naujų nusikaltimų darymo grindė tik atskirų aplinkybių, o ne jų visumos vertinimu, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog tik toliau taikant pačią griežčiausią kardomąją priemonę bus užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Teismas nevertino kitų kardomųjų priemonių reikšmės siekiant pasiekti tuos pačius tikslus.Gynėjo nuomone, apygardos teismo išvada dėl pagrįsto manymo, jog V. L. bėgs (slėpsis) nuo teismo yra nepagrįsta. Teismas V. L. ryšius, susijusius su užsienio valstybėmis, vertino kaip tamprius, o ryšius su Lietuva – kaip nesančius tokiais tampriais ir artimais, jog neabejotinai sumažintų galimo bėgimo (slėpimosi) riziką. Teismas nurodė, kad kaltinamasis teikė pirmenybę užsienio valstybėje sukurtiems šeiminiams santykiams, kurie taip pat gali paskatinti bėgti (slėptis) nuo teismo. Pasak gynėjo, toks apygardos teismo vertinimas yra interpretacinio pobūdžio ir nepagrįstas. Duomenys dėl V. L. ryšių su Lietuva, kurie bėgimo (slėpimosi) riziką reikšmingai mažina, yra ne pavieniai ar formalūs, bet konkretūs ir jų visuma paneigia teismo išvadas apie ryšių su Lietuvos Respublika nepakankamumą. V. L. yra Lietuvos Respublikos pilietis. Lietuvoje gyvena jo motina, abi seserys, buvusi sutuoktinė, penki vaikai, iš kurių du yra nepilnamečiai, taip pat kiti artimi asmenys ir draugai. Vien tai, kad pastaraisiais metais V. L. gyveno užsienyje ir buvo oficialiai deklaravęs išvykimą iš Lietuvos, savaime nereiškia, kad jo ryšiai su Lietuva nutrūko ar tapo nereikšmingi. Priešingai, iki sulaikymo V. L., gyvendamas užsienyje, į Lietuvą sugrįždavo, lankydavo artimuosius, tarp jų motiną, ir palaikė ryšius su šeima, atostogaudavo kartu su Lietuvoje gyvenančiais vaikais. Tai, kad asmuo, turėdamas teisę ir laisvę pasirinkti gyvenamąją vietą, dalį gyvenimo yra gyvenęs kitose valstybėse, negali tapti asmens padėtį bloginančiu veiksniu ir būti vertinama izoliuotai nuo realiai išlikusių šeiminių ir socialinių ryšių Lietuvoje.Gynėjo nuomone, aplinkybės, kad V. L. sesuo nurodė neprisimenanti, kada paskutinį kartą bendravo su broliu, vaikų motina nurodžiusi, jog bendravo seniai, o su vaikais bendrauta telefonu, nepaneigia V. L. nuolatinio ryšio su jomis ir su Lietuvoje gyvenančiais vaikais. Priešingai, V. L. motina, abi seserys ir buvusi sutuoktinė yra pateikusios rašytinius sutikimus, kad, paleidus V. L. iš suėmimo, jis galėtų gyventi jų gyvenamosiose vietose, be to, yra įmokėjusios į 100 000 Eur kaip galimą užstatą už V. L.. Taigi, teismui yra pateikta ne abstrakti nuoroda, kad V. L. turi giminių Lietuvoje, bet realios ir patikrinamos garantijos: konkreti gyvenamoji vieta Lietuvoje, artimųjų pasirengimas jį priimti, kasdieniai šeiminiai ryšiai ir artimųjų reikšmingo dydžio turtinis įsipareigojimas, kad V. L. tinkamai vykdytų nustatytas pareigas. Vien tai, kad V. L. nėra susijęs su Lietuva nuolatiniu darbu ar nuolatine gyvenamąja vieta pastaraisiais metais, nepaneigia jo šeiminių ryšių ir realios galimybės likti gyventi Lietuvoje, jeigu suėmimas būtų pakeistas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Pasak gynėjo, vertinant V. L. būsimą procesinį elgesį itin reikšmingas jo elgesys tarptautinio perdavimo metu. 2024 m. rugsėjo 28 d. V. L. buvo sulaikytas Kolumbijos Respublikoje Lietuvos Respublikos institucijų per Interpolą paskelbtos paieškos pagrindu. Lietuvos kompetentingoms institucijoms nesikreipus į Kolumbijos kompetentingas institucijas dėl V. L. ekstradicijos, jis buvo paleistas į laisvę. V. L., žinodamas apie jo atžvilgiu Lietuvos Respublikoje vykdomą baudžiamąjį persekiojimą, paskelbtą paiešką ir kad dėl to jis bus sulaikytas, nepasinaudojo atsiradusia galimybe pasilikti už Lietuvos ir Europos teisėsaugos institucijų pasiekiamumo ribų, o, priešingai, savanoriškai pats atskrido į Europos Sąjungą, ketindamas per Vokietijos Federacinę Respubliką toliau skristi į Lietuvą. V. L. sulaikius Vokietijoje jis sutiko su supaprastinta jo perdavimo į Lietuvą procedūra. Toks V. L. elgesys ir laisva valia priimti sprendimai, pasak gynėjo, paneigia prielaidą, kad jis sieks išvengti Lietuvoje vykdomo baudžiamojo persekiojimo ir pabėgs į užsienį. Priešingai, toks V. L. elgesys patvirtina jo pasirengimą bendradarbiauti su Lietuvos teisėsaugos institucijomis. Tokio jo elgesio apygardos teismas neįvertino.Be to, V. L. pats siekė išsiaiškinti jam reiškiamų įtarimų pobūdį ir apie turimą informaciją dėl jo atžvilgiu vykdomo baudžiamojo persekiojimo komunikavo su teisėsaugos institucijomis, iš pradžių per advokatą A. J., o vėliau, nepasitikėdamas šiuo advokatu, informaciją perdavė ir tiesiogiai ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Ši aplinkybė nesuderinama su tariamu siekiu slėptis nuo baudžiamojo persekiojimo Lietuvoje. Gynėjo nuomone, jeigu teismas aptartų aplinkybių dėl V. L. elgesio nelaikytų savaime pakankamomis pačiai bėgimo rizikai paneigti, jos turėjo būti įvertintos visumoje su V. L. šeiminiais ryšiais Lietuvoje, artimųjų suteikiamomis gyvenamosios vietos ir užstato garantijomis bei jo faktiniu elgesiu perdavimo metu.Teismas padarė prielaidomis grįstą išvadą, kad kaltinamojo ryšiai užsienyje galimai yra ne atsitiktinio, o nusikalstamo pobūdžio, kuriais būdamas laisvėje jis turėtų galimybę pasinaudoti, siekdamas išvengti gresiančios griežtos bausmės. Tokį teismo vertinimą paneigia jau aptartas ankstesnis V. L. elgesys, jog jis nesinaudojo ir net nemėgino naudotis kokiais nors ryšiais teismo nurodytose valstybėse, iš sulaikymo Kolumbijoje jis buvo paleistas Lietuvos Respublikos institucijoms neinicijavus jo ekstradicijos ir jis pats savo noru atvyko į Europos Sąjungą, t. y. ne liko, o maksimaliai nutolo nuo minėtų Lotynų Amerikos valstybių ir bet kokių, net ir teorinių ryšių su šiomis valstybėmis ar jose esančiais asmenimis. Paminėtina ir tai, kad visos teismo nurodytos valstybės, o taip pat minėta Kolumbijos Respublika, kaip ir Lietuvos Respublika, yra ratifikavusios 1988 metų Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, be kita ko numatančią asmenų, įtariamų nusikaltimų, susijusių su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, padarymu, ekstradiciją tarp šios konvencijos dalyvių. Tai reiškia, kad teisinis bendradarbiavimas su šiomis valstybėmis turi įtvirtintą ir galiojantį teisinį pagrindą bei nėra apsunkintas. Tai patvirtina ir V. L. sulaikymo Kolumbijoje aplinkybės.Gynėjas nurodo, kad EŽTT yra konstatavęs, jog pabėgimo rizika negali būti vertinama vien tik atsižvelgiant į galimos bausmės griežtumą, ji turi būti vertinama atsižvelgiant į daugelį kitų veiksnių, pavyzdžiui, kaltinamojo charakterį, moralines savybes, turtą, ryšius su atitinkama jurisdikcija bei tarptautinius ryšius. Be to, jei įmanoma gauti garantijas, užtikrinančias kaltinamojo dalyvavimą procese, jis turi būti paleistas į laisvę iki teismo (Radonjic ir Romic prieš Serbiją, Nr. 43674/16, § 65, 2023 m. balandžio 4 d.). Pasak gynėjo, apygardos teismo motyvai yra apie galimybę keliauti ir ryšius užsienyje, tačiau ne konkretų ketinimą ar veiksmus siekiant pasislėpti, o kaltinamojo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme gali būti užtikrinama kitomis, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. V. L. dokumentų paėmimas apribotų teisėtą galimybę išvykti iš Lietuvos, intensyvi priežiūra leistų nuolat elektroninėmis priemonėmis kontroliuoti jo buvimo vietą, o papildomai paskirtas reikšmingo dydžio užstatas ir įpareigojimas gyventi konkrečioje Lietuvos Respublikoje esančioje gyvenamojoje vietoje sukurtų tiek faktines, tiek ekonomines garantijas dalyvauti procese. Gynėjas nesutinka ir su kitu suėmimo termino pratęsimo pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Apygardos teismas nenurodė naujų konkrečių V. L. veiksmų ar kitų aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti dėl bandymo paveikti liudytojus, kitus kaltinamuosius ar dėl įrodymų slėpimo, naikinimo. Gynėjas nurodo, atvejis, susijęs su V. L. domėjimosi per kitus asmenis apie liudytojo A. J. duodamus parodymus, yra vienintelis. Toks atvejis nėra pakankamas prognozuoti V. L. neteisėtus veiksmus ateityje. Duomenų, kad V. L. būtų daręs poveikį kokiems nors kitiems asmenims, išskyrus A. J., nėra. Kaip ir nėra konkrečių nustatytų duomenų, kad pats V. L. būtų davęs nurodymus šį liudytoją paveikti, jam grasinti, jį papirkti ar kitaip neteisėtai veikti jo parodymus. Pažymima, kad V. L. apie jo baudžiamąjį persekiojimą žinojo jau anksčiau nei buvo sulaikytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, t. y. turėjo pakankamai laiko imtis priemonių susisiekti, aptarinėti su šiuo persekiojimu susijusius klausimus su kitais asmenimis, tačiau to nedarė, jokių duomenų apie bent bendravimą su kitais asmenimis, tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis, nėra nustatyta. Apie tariamą jam daromą poveikį nurodė pats A. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Ši aplinkybė parodo minėto liudytojo bendradarbiavimą su ikiteisminį tyrimą atlikusiais pareigūnais ir visišką netoleranciją bet kokiam galimam išoriniam poveikiui. Tai reiškia, kad nėra ir nebūtų ateityje objektyviai jokių galimybių imtis veiksmų ketinant bent susisiekti su šiuo asmeniu, o juo labiau siekiant daryti jam poveikį.Be to, baudžiamoji byla nagrinėjama teisme, visi duomenys yra užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu surašant atitinkamus protokolus, apklausti kiti kaltinamieji, liudytojai, o tai reiškia, kad galimybės daryti poveikį proceso dalyviams, slėpti ar naikinti įrodymus yra maksimaliai sumažintos arba galutinai panaikintos, juo labiau, kad nėra jokių duomenų apie kokį nors V. L. komunikavimą ar bandymus komunikuoti su kitais asmenimis. Net ir šią minimalią galimo trukdymo riziką efektyviai eliminuotų švelnesnės kardomosios priemonės ar jų kompleksas, nustatant draudimus bendrauti su tam tikrais asmenimis.Kito BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo egzistavimas iš esmės siejamas su kaltinimo V. L. pobūdžiu, su tuo, jog jis anksčiau teistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų ir dėl to neigiamai charakterizuojamas. Gynėjo nuomone, šių aplinkybių nepakanka perkelti praeities įvykius į būsimo elgesio prognozę, neatsižvelgiant į šiuo metu susiklosčiusią situaciją. V. L. inkriminuojamos veikos siejamos daugiausia su 2019–2020 m. laikotarpiu, o teismas nenurodė, kad po šių įvykių iki sulaikymo 2024 m. ar vėliau būtų kokių nors duomenų apie galimas naujas nusikalstamas veikas. Išnykęs teistumas ir abstrakčiai nurodomos administracinės nuobaudos taip pat negali savaime sukurti pakankamo pagrindo išvadai, kad 2026 m. būdamas laisvėje V. L. darys naujus sunkius nusikaltimus. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal BPK 122 straipsnio 4 dalį, rizika dėl naujų nusikalstamų veikų padarymo siejama ne su bet kokiais teisės pažeidimais, administraciniais ir pan., o tik su labai sunkiais, sunkiais ir minėtoje nuostatoje nurodytais konkrečiais apysunkiais nusikaltimais. Paleistas iš sulaikymo Kolumbijoje V. L. neliko valstybėse, su kuriomis siejamos kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos, o grįžo į Europos Sąjungą. Jis būtų grįžęs į Lietuvą savo noru, jei nebūtų buvęs sulaikytas. Pasak gynėjo, tai rodo, kad V. L. nesiėmė ir neketino imtis kokių nors veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip nusikalstami. Byloje yra mokesčių deklaravimo duomenys patvirtinantys, kad V. L. turėjo ir deklaravo teisėtai gautas pajamas. Gyvendamas užsienyje V. L. turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, nekilnojamojo turto ir banko sąskaitų. Pasak gynėjo, skundžiamoje nutartyje nurodoma nusikalstamos veiklos masto ir galimų savanaudiškų paskatų sąsaja su būsimo nusikalstamo elgesio rizika negali būti grindžiama vien kaltinimo konstrukcija. Tam reikėtų konkrečių ir aktualių duomenų, kad V. L. realiai pragyveno iš nusikalstamos veiklos, neturėjo teisėtų pajamų arba po inkriminuojamo laikotarpio tęsė nusikalstamą gyvenimo būdą. Skundžiamoje nutartyje nenurodyta, dėl kokių priežasčių nagrinėjamu atveju V. L. negali būti skiriamos švelnesnės kardomosios priemonės. Skunde nurodomos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1S-301-870/2023, Nr. 1S-161-1076/2024, 1S-47-870/2026, iš kurių matyti, jog kaltinamiesiems taikoma intensyvi priežiūra, paskirta kartu su kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, yra laikoma pakankamai efektyvia priemone sumažinant riziką, jog asmuo bėgs (slėpsis) ar trukdys procesui, ar darys naujas nusikalstamas veikas netgi ir tais atvejais, kai asmuo įtariamas/kaltinamas ir labai sunkių nusikaltimų padarymu, veikiant organizuotoje grupėje ar nusikalstamame susivienijime, turint ryšių užsienio valstybėse, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai. Pažymima, kad skundžiama nutartimi suėmimo terminas pratęstas iki datos, kai jo taikymo V. L. Lietuvos Respublikoje trukmė pasieks dvejus metus. Formalus faktas, kad BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus terminas dar nebus pasiektas, neatsako į klausimą, ar konkrečiu proceso momentu toks laisvės suvaržymas tebėra būtinas. Nurodoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad kiekvieną kartą siekiant pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą ir objektyviai pagrįsti jos taikymo neišvengiamumą yra būtina nustatyti vis reikšmingesnius pagrindus, todėl teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja, menksta (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S-95-626/2024). Nutarties motyvai iš esmės grindžiami aplinkybėmis, kurios nėra naujos, todėl ilgėjant suėmimo taikymo laikui jos turi būti vertinamos dinamiškai. Teismas privalo paaiškinti, kokie konkretūs aktualūs faktai rodo, kad anksčiau nustatyta rizika per beveik dvejus metus nesumažėjo ir kad šiuo metu jos neįmanoma pakankamai valdyti švelnesnėmis priemonėmis. Gynėjo nuomone, nutartyje nurodyti duomenys nepakankamai pagrindžia išvadą, kad vienintelė tinkama ir būtina priemonė BPK 119 straipsnyje įtvirtintiems tikslams užtikrinti yra maksimalus kaltinamojo fizinis izoliavimas. Įvertinus V. L. taikomo suėmimo trukmę, proceso stadiją ir visas konkrečias šiame skunde aptartas individualias aplinkybes BPK 119 straipsnio tikslai gali būti pasiekti nebetęsiant suėmimo termino. Šios individualios aplinkybės turi būti įvertintinos ne atskirai, o kartu su galimybe vienu metu taikyti kelias su laisvės atėmimu nesusijusias kardomąsias priemones: intensyvią priežiūrą, dokumentų paėmimą, 100 000 Eur ar didesnį užstatą, pareigą gyventi konkrečioje Lietuvos Respublikoje esančioje gyvenamojoje vietoje ir draudimus bendrauti su proceso dalyviais. Teismo posėdyje kaltinamojo V. L. gynėjas Mindaugas Barkauskas prašė gynėjų skundus patenkinti, prokuroras prašė gynėjų skundus atmesti ir pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.Aukštesniojo teismo argumentai ir išvadosKaltinamojo V. L. gynėjų Rolando Tamašausko ir Mindaugo Barkausko skundai atmetami, o pratęstas kaltinamojo suėmimo terminas paliekamas galioti.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo V. L. gynėjų skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties ir įvertinusi baudžiamosios bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, sprendžia, kad kaltinamojo suėmimo termino pratęsimas trims mėnesiams yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes šios kardomosios priemonės pratęsimui, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Skunde kaltinamojo gynėjas nurodo (tą jis teigė ir apygardos teismo posėdyje), kad kaltinamasis aktas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, V. L. pareikštas kaltinimas yra prieštaringas, o jo kaltė grindžiama nepatikimais įrodymais. Apygardos teismas, atmesdamas šiuos teiginius, teisingai ir pagrįstai nurodė, kad svarstant kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susijus su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma tik išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Nagrinėjamu atveju, yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis V. L. padarė nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti įtariamojo E. K., kuris vėliau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, liudytojų apklausų, kratų ir apžiūrų protokoluose, Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, specialisto išvadoje dėl narkotinių medžiagų, pagal Europos tyrimo orderį Prancūzijos Respublikos pateiktoje informacijoje dėl susižinojimo koduoto ryšio platforma „Sky ECC“ ir kituose rašytiniuose dokumentuose. Apygardos teismas, vertindamas minėtų duomenų pakankamumą, tinkamai taikė BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatasSuėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Šiuo atveju V. L. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams, už kurias baudžiamuoju įstatymu numatytos didesnės negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmės, todėl BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta suėmimo skyrimo sąlyga nustatyta. Apygardos teismas V. L. taikomo suėmimo terminą pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.Kardomoji priemonė suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo gali bėgti (slėptis) nuo teismo, atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad pagal teismų praktiką pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. remiantis pagrįstu spėjimu, prielaida, kad suimtasis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje. V. L. yra kaltinamas padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, numatytus 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje. Už šių nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes. Už BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) – laisvės atėmimą nuo 3 iki 10 metų, o už BK 260 straipsnio 3 dalį – nuo 10 iki 15 metų. Apygardos teismas V. L. gresiančią ilgalaikę realią laisvės atėmimo bausmę tinkamai įvertino kartu su kitais jo šeiminiais, socialiniais ir ekonominiais ryšiais. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad teismas, vertindamas šiuos ryšius, turi įvertinti ne tik jų egzistavimo faktą, bet ir jų pobūdį. Turi būti analizuojama, ar šeiminiai ir socialiniai ryšiai konkrečiu atveju laikytini apsauginiais veiksniais, galinčiais kaltinamąjį sulaikyti nuo galimo pasislėpimo nuo teismo.Priešingai, nei teigiama gynėjo skunde, aukštesniojo teismo nuomone, apygardos teismas pagrįstai suabejojo kaltinamojo socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika tvirtumu. Teismas nurodė, kad bylos duomenimis kaltinamasis V. L. Lietuvoje nesilankė nuo 2021 metų. Lietuvos teritorijoje kaltinamasis neturi jokio nekilnojamojo turto, su šia šalimi jo nesieja darbiniai santykiai. Nors gynėjo skunde nurodoma apie V. L. santykius su Lietuvoje gyvenančiais artimaisiais, taip pat nurodoma, jog V. L. motina, seserys ir buvusi sutuoktinė įmokėjo užstatą ir yra jų sutikimai, jog paleistas į laisvę, kaltinamasis galėtų gyventų jų namuose, tačiau tokie ryšiai egzistavo ir inkriminuotų nusikalstamų veikų laikotarpiu, kurie jo nesulaikė nuo priešingo teisei veikimo. Apygardos teismas nutartyje pagrįstai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamojo sesuo teigė nepamenanti, kada paskutinį kartą bendravo su broliu, o kaltinamojo vaikų motina nurodė, jog su kaltinamuoju bendravo seniai, susitikdavo ne Lietuvoje, vaikai su V. L. bendraudavo telefonu. Šios aplinkybės rodo, kad deklaruojami V. L. šeiminiai ryšiai Lietuvos Respublikoje nėra tokie tamprūs ir artimi, jog neabejotinai sumažintų galimo bėgimo (slėpimosi) riziką. Kita vertus, šiuo metu V. L. yra vedęs Rusijos Federacijos pilietę, turi nepilnametį sūnų, gimusį Ekvadoro Respublikoje. Nors gynėjas nurodo, kad V. L. yra Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau jo deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2024 m. birželio 25 d. yra Meksikoje, jis turi Ekvadoro valstybės pažymėjimą, taip pat išduotus Meksikos bei Ekvadoro valstybių asmens dokumentus. Be to, pats kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad užsienio valstybėje V. L. turėjo ir legalų pragyvenimo šaltinį, ir nekilnojamojo turto. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaltinamasis, gyvendamas užsienyje, pirmenybę teikia būtent ten susiklosčiusiems šeiminiams ir socialiniams santykiams, kurie ir gali paskatinti jį bėgti (slėptis) nuo teismo. Be to, byloje yra ir kitų duomenų, suteikiančių pagrindo manymui, kad V. L. užsienio valstybėse turi ryšių, kuriais taip pat gali pasinaudoti. Apygardos teismas pagrįstai įvertino kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų tarptautinį pobūdį. V. L. pareikšti kaltinimai dėl to, kad veikdamas organizuotoje grupėje, jis organizavo labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kokaino – gabenimą kontrabandos būdu iš Pietų Amerikos į Europos Sąjungos valstybes ir neteisėtą disponavimą šia medžiaga. Iš nusikalstamos veikos aprašymo ir baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis galimai turi nusikalstamo pobūdžio ryšių su Meksikoje, Ekvadoro Respublikoje ir Venesuelos Bolivaro Respublikoje veikiančiomis organizacijomis, susijusiomis su narkotinių medžiagų platinimu. Kaltinamojo gynėjas nurodo, kad teismas nedetalizavo šių ryšių. Atkreipiamas dėmesys, kad BPK 122 straipsnio 2 dalyje nėra detalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių būtų galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Nurodytos aplinkybės suteikia pagrindo manymui, kad V. L. užsienio valstybėse turi ryšių, kuriais jis gali pasinaudoti. Kaip apygardos teismas nurodė, šie kaltinamojo ryšiai užsienyje galimai yra ne atsitiktinio, o nusikalstamo pobūdžio, kuriais būdamas laisvėje jis turėtų galimybę pasinaudoti, siekdamas išvengti gresiančios griežtos bausmės. Kiti kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys (praeityje teistas, yra baustas administracine tvarka) V. L. charakterizuoja kaip linkusį nesilaikyti įstatymų asmenį.Aptartos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad kaltinamasis V. L. nėra saistomas pakankamai tvirtais šeiminiais, socialiniais ir ekonominiais ryšiais su Lietuvos Respublika, kurie galėtų užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą baudžiamajame procese. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodomos kitos aplinkybės (pavyzdžiui, jog V. L. nepasinaudojo galimybe pasilikti už Lietuvos Respublikos ribų, sulaikytas Vokietijoje jis sutiko su supaprastinta jo perdavimo į Lietuvą procedūra) nėra pakankamos paneigti prognozuojamo kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo. Todėl apygardos teismas, tinkamai įvertinęs kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas, nes būdamas laisvėje kaltinamasis V. L. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas padarė išvadą, jog yra pakankamas pagrindas kaltinamajam pratęsti suėmimą ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. BPK 122 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.Apygardos teismas, aplinkybę, jog kaltinamasis gali trukdyti procesui, grindė tuo, kad liudytojas A. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. L. yra ne per vieną asmenį bandęs sužinoti, ar šis liudytojas buvo apklaustas bet kokiame ikiteisminiame tyrime dėl kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų, o tuo atveju, jeigu A. J. jau yra davęs kokius nors parodymus, V. L. prašė surašyti šiuos parodymus paneigiantį pranešimą ir pateikti jį prokuratūrai. Būtent liudytojo parodymai, priešingai nei nurodoma kaltinamojo gynėjo skunde, rodo V. L. bandymą per kitus asmenis daryti poveikį liudytojui. Todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, net ir šis, kaip nurodoma gynėjo skunde, vienintelis atvejis pagrindžia riziką, kad V. L., būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, jog baudžiamojoje byloje, nors ir pradėtas įrodymų tyrimas, tačiau liudytojų apklausos dar nepradėtos, teisiamojo posėdžio metu neapklaustas ir A. J., todėl šiuo metu dar egzistuoja tam tikra duomenų apimtis, kurią būtina apsaugoti nuo galimo neteisėto poveikio. Aukštesniojo teismo nuomone, suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, skundžiamoje nutartyje nustatytas pagrįstai.Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas padarė išvadą, jog yra pakankamas pagrindas kaltinamajam pratęsti suėmimą dar ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamų veikų bei kiti duomenys. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nustatant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, nebūtina nustatyti kokius nors konkrečių naujų nusikalstamų veikų parengiamuosius veiksmus ir pan. Naujų nusikalstamų veikų darymo riziką gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos bei kiti duomenys. Sunkus ir labai sunkus nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas V. L., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. V. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis patvirtina, kad galimai padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Priešingai, veikos buvo gerai suplanuotos, susijusios su savanaudiškomis paskatomis, siekiant turtinės naudos. V. L. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, susijusias su labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kokaino – kontrabandos ir disponavimo šia medžiaga organizavimu. V. L. vaidmuo nusikalstamų veikų daryme galėjo būti reikšmingas ir aktyvus – būtent jis subūrė organizuotą grupę, į organizuotos grupės veiklą galimai įtraukė kitus asmenis, jis buvo atsakingas už piniginių lėšų skyrimą narkotinių medžiagų įgijimui, narkotinių medžiagų pakrovimo į jūriniuose konteineriuose (šaldytuvuose) buvusias slėptuves ir gabenimo laivu organizavimą, narkotinių medžiagų realizavimą bei neteisėtai gautų piniginių lėšų paskirstymą organizuotos grupės nariams. Apygardos teismas teisingai pažymėjo, kad nusikalstamų veikų padarymo mechanizmas galimai pasižymėjo aukštu organizuotumo laipsniu, konspiracijos priemonių naudojimu ir kitose valstybėse veikusių asmenų pasitelkimu. Nors kaltinamojo gynėjo skunde nurodoma, kad byloje yra pateikti duomenys apie teisėtų pajamų gavimą, tačiau inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis, mastas rodo, kad V. L. jas galbūt padarė iš savanaudiškų paskatų, taip siekdamas gauti ir neteisėtų pajamų. Priešingai, nei nurodoma kaltinamojo gynėjo skunde, apygardos teismas pagrįstai įvertino ir V. L. charakterizuojančius duomenis. Aukštesnysis teismas pažymi, kad galimos nusikalstamų veikų darymo ateityje rizikos įvertinimui svarbūs yra duomenys ir apie kaltinamojo ankstesnį patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, taip pat ir administracinėn atsakomybėn. Tokie duomenys yra reikšmingi, siekiant įvertinti asmens polinkį daryti nusikalstamas veikas, nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, siekį gauti kuo daugiau neteisėtų pajamų, t. y. apibūdina kaltinamąjį, kaip asmenybę, jo požiūrį į įstatymo saugomas vertybes. Apygardos teismas padarė teisingą išvadą, kad nors V. L. teistumas išnykęs, tačiau aplinkybės, jog asmuo anksčiau buvo teisiamas, taip pat turi galiojančių administracinių nuobaudų, neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, atskleidžia kaltinamojo požiūrį įstatymų laikymąsi. Atsižvelgęs į visas aplinkybes, reikšmingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką, aukštesnysis teismas sprendžia, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog V. L. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Kaltinamojo gynėjas skunde prašo V. L. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir jam paskirti švelnesnes kardomąsias priemones. Tokia galimybė yra numatyta BPK 121 straipsnio 3 dalyje. Priešingai nei nurodoma kaltinamojo gynėjo skunde, apygardos teismas svarstė galimybę V. L. paskirti švelnesnes kardomąsias priemones. Tačiau teismas, įvertinęs V. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų organizuotumo laipsnį, jo vaidmenį galimų nusikalstamų veikų padaryme, jo turimus ryšius užsienyje ir savanaudiškas paskatas, sprendė, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, t. y. nebus užtikrintas kaltinamojo V. L. dalyvavimas procese, netrukdomas bylos nagrinėjimas teisme, nebus užkirstas kelias naujų nusikalstamų veikų darymui. Aukštesnysis teismas su tokia teismo išvada sutinka. Šioje proceso stadijoje užstatas kaip kardomoji priemonė nėra tinkama kardomoji priemonė. Tik tam tikrų pajamų netekimas, aukštesniojo teismo vertinimu, neeliminuoja nurodytų galimų rizikų. Kita kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra gali sumažinti kaltinamojo pasislėpimo riziką, tačiau iš esmės taip pat neeliminuoja galimybės daryti naujas, panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Kitos švelnesnės kardomosios priemonės (dokumentų paėmimas ir kt.) ar jų kompleksas galėtų tik iš dalies sumažinti kaltinamojo bėgimo (slėpimosi), trukdymą procesui ir naujų nusikalstamų veikų darymo riziką, tačiau tokios priemonės iš esmės neeliminuotų galimybės daryti panašaus pobūdžio naujas nusikalstamas veikas, trukdyti procesui ir neužkirstų fizinės galimybės kaltinamajam pasislėpti nuo teismo. Todėl aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumą bei įvertindamas siekį užtikrinti kardomųjų priemonių paskirtį, taip pat siekiant eliminuoti ar bent sumažinti pasislėpimo, trukdymą procesui ir naujų nusikalstamų veikų grėsmės riziką, neturi pagrindo išvadai, kad šioje proceso stadijoje V. L. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą galima būtų pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Pažymėtina, kad kaltinamojo gynėjo skunde nurodomas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimai dėl kitose bylose kaltinamiesiems taikytų švelnesnių kardomųjų priemonių negali būti pagrindu kaltinamajam V. L. taikomą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti švelnesne ar keliomis švelnesnėmis. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, kiekvienam asmeniui skirdamas kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą, atskirai dėl kiekvieno kaltinamojo įvertina kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kitas konkrečioje byloje esančias tokiam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes. Griežčiausia kardomoji priemonė suvaržo kaltinamojo V. L. teises, tačiau, atsižvelgiant į jam pareikštų kaltinimų pobūdį, sunkumą, jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Galima sutikti su kaltinamojo gynėju, kad kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas taikoma beveik dvejus metus, tačiau toks terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatų, pagal kurias viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. V. L. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti bausmė yra laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų, todėl tolimesnis suėmimo taikymo terminas nepažeidžia BPK reikalavimų. Nei bendra suėmimo taikymo V. L. trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgi ir, aukštesniojo teismo vertinimu, yra adekvatūs kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumui, kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo. Kaltinamajam suėmimo terminas pratęstas nustačius BPK nustatytas šios kardomosios priemonės taikymo sąlygas bei pagrindus, nurodytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, kurie šiuo metu neišnykę. Tokioje situacijoje asmens laisvės suvaržymas, siekiant įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, yra pateisinamas, proporcingas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir BPK reikalavimų. Teismo posėdyje gynėjas dar paaiškino, kad jau po skundų dėl skundžiamos teismo nutarties padavimo, apklaustas kaltinamuoju V. L. davė parodymus, faktiškai padedančius atskleisti nusikalstamą veiką. Tačiau aukštesnysis teismas atmeta ir šiuos gynėjo argumentus. Kaltinamasis ir toliau neigia kaltę, visi jo suėmimo termino pratęsimo pagrindai nustatyti pagrįstai.Nagrinėjamu atveju, įvertinus pateiktus ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, matyti, jog apygardos teismas deda pastangas tam, kad byla būtų kuo greičiau išnagrinėta. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis 2026 m. spalio 2 d. teismo posėdyje byla pradėta nagrinėti, paskelbtas kaltinamasis aktas ir pradėtas įrodymų tyrimas. Teisiamieji posėdžiai suplanuoti iki 2027 m. kovo 15 d. Įvertinus šias aplinkybes (byla jau pradėta nagrinėti, atliekamas įrodymų tyrimas, suplanuoti kiti teismo posėdžiai), aukštesniojo teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, jog procesas yra vilkinamas. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes kaltinamojo V. L. gynėjų skundai atmetami, o Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pratęstas kaltinamojo suėmimo terminas paliekamas galioti.Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,