Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Byla Nr. 1S-367-626/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12002-2026-8Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.16.2.2.1.1; 2.1.16.2.2.1.2; 2.1.16.2.2.1.3;2.1.16.2.2.2(S)

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Audriaus Juozapavičiaus, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant prokurorui Vitalijui Gulenkovuikaltinamojo V. L. gynėjui advokatui Simonui Slapšinskui,neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo V. L. gynėjo advokato Simono Slapšinsko skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. birželio 2 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. L. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. birželio 6 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Apygardos teismo nustatytos aplinkybėsV. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje, organizavo neteisėtą disponavimą ir kontrabandos būdu labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kokaino – gabenimą, o būtent:V. L., turintis nusikalstamų ryšių su Meksikos Sinaloa karteliu, Ekvadoro Respublikoje ir Venesuelos Bolivaro Respublikoje veikiančiomis prekybos narkotikais organizacijomis, kartu su A. S., M. G. ir E. K., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, padėjus atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas, ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikdamas kaip organizatorius, ne vėliau kaip 2019 m. spalio 12 d. subūrė organizuotą grupę, veikiančią Lietuvos Respublikos teritorijoje, bei vykusių susitikimų Lietuvos Respublikos teritorijoje, Klaipėdos mieste ir telefoninių pokalbių bendravimo metu iš anksto susitarė daryti labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, t. y. neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių medžiagų kiekiais ir jas kontrabandos būdu laivais atgabenti iš Pietų Amerikos į Europos Sąjungos valstybes, taip pat ir į Lietuvos Respublikos teritoriją bei joje laikyti, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.Ne vėliau kaip 2019 m. spalio 12 d. V. L. į organizuotos nusikalstamos grupės veiklą įtraukė A. S., A. S. tyrimo metu nenustatytu laiku įtraukė tyrimo metu nenustatytą asmenį, dirbantį (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), V. L., siekdamas „stoguoti“ organizuotos grupės narių rengiamas bei vykdomas nusikalstamas veikas, t. y. siekdamas apsaugoti nusikaltimus darančius asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, į šios grupės veiklą įtraukė M. G., einantį (duomenys neskelbtini) pareigas, o M. G. įtraukė E. K., einantį (duomenys neskelbtini) pareigas, kurie veikė dėl savanaudiškų paskatų, siekdami nusikalstamai praturtėti.Organizuotos grupės nariai iš anksto aptarė planuojamų labai sunkių ir sunkių nusikaltimų vykdymo detales ir nusikalstamai veikė pasiskirstę vaidmenimis, tarpusavio ryšius palaikė bei nusikaltimus vykdė naudodamiesi nusikaltimams daryti skirtais mobiliojo ryšio telefonais su juose esančiomis saugiomis, šifruoto ryšio internetinėmis programėlėmis „Sky ECC“, kuriais iš anksto aprūpino bei prenumeratą tam tikram laikotarpiui užtikrindavo V. L..V. L. buvo atsakingas už piniginių lėšų skyrimą neteisėtam labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimui, konspiratyvų pakrovimo į jūriniuose konteineriuose – šaldytuvuose esančias slėptuves bei gabenimo jūros keliu organizavimą iš Pietų Amerikos į Europos Sąjungos valstybes, taip pat ir Belgijos Karalystę bei kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką, narkotinių medžiagų realizavimą ir neteisėtai gautų piniginių lėšų už parduotas narkotines medžiagas paskirstymą organizuotos grupės nariams.A. S., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dirbančiu (duomenys neskelbtini), buvo atsakingi už atgabento į Lietuvos Respublikos teritoriją, Klaipėdos mieste, jūrų uosto teritorijoje laikomo jūrinio konteinerio – šaldytuvo, kurio slėptuvėje buvo labai didelis narkotinės medžiagos kiekis, nukėlimą ir pastatymą tinkamoje vietoje, siekiant nenustatytam ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) dirbančiam asmeniui šį išimti bei perduoti kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems organizuotos grupės nariams, taip pat už fizinį (duomenys neskelbtini) teritorijos stebėjimą, siekiant saugiai išimti narkotines medžiagas ir jas saugiai iš teritorijos išgabenti.E. K., sukurstytas M. G. bei veikdamas organizuotos grupės narių interesais, turėdamas teisę naudotis muitinės informacinėmis sistemomis tik tarnybinių funkcijų vykdymo tikslais, buvo atsakingas už informacijos rinkimą iš muitinės informacinių sistemų, taip pat iš M. S., dirbančio (duomenys neskelbtini), nežinančiu apie vykdomą nusikalstamą veiklą, ir tik iš M. S. tarnybos metu prieinamų informacinių sistemų bei duomenų bazių apie planuojamas / neplanuojamas slaptas Muitinės kriminalinės tarnybos operacijas (kriminalinės žvalgybos veiksmus) Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje, apie Muitinės kriminalinės tarnybos ir kitų pareigūnų atliekamas konteinerių muitinės procedūras, apie konteinerių patikrinimus, taip pat ir naudojant rentgeno kontrolę, apie konteinerių buvimo vietą, judėjimo būseną į Lietuvą, Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje, pakrovimą į laivą, iškrovimą iš laivo, išvykimą iš jūrų uosto teritorijos, grąžinimą į jį, apie įtarimus sukėlusių transporto priemonių priklausomybę teisėsaugos institucijoms, kuriomis naudojantis buvo vykdomi ikiteisminio tyrimo ar kriminalinės žvalgybos veiksmai, bei šios informacijos perdavimą organizuotos grupės nariams tarpusavyje, siekiant sklandaus nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo. Taip pat kartu su V. L. ir A. S. E. K. ir M. G. buvo atsakingi ir už kitų dirbančių (duomenys neskelbtini) pareigūnų verbavimą tolimesniems nusikaltimams ateityje vykdyti.V. L., veikdamas su organizuota nusikalstama grupuote ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikiančiais Ekvadoro Respublikoje bei Belgijos Karalystėje, iš anksto su jais susitaręs, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 27 d. iki 2019 m. gruodžio 15 d., būdamas Pietų Amerikoje (Kolumbijos Respublikoje, Venesuelos Bolivaro Respublikoje), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų Ekvadore įgijo labai didelį kiekį – 29,946 kg narkotinės medžiagos – kokaino ir ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 15 d. organizavo neteisėtą jo pakrovimą Ekvadoro Respublikoje, Gvajakilio mieste esančiame jūrų uoste „Guayaquil“ (kodas ECGYE) į jūrinio konteinerio – šaldytuvo Nr. (duomenys neskelbtini) ertmę (slėptuvę) bei gabenimą laivu „M“ su konteinerio viduje esančiu legaliu kroviniu – bananais, skirtais UAB „A“, Lietuvos Respublikoje, į Antverpeno jūrų uostą, Antverpeno mieste, Belgijos Karalystę, turint tikslą, veikiant V. L. interesais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems organizuotos grupės nariams šį labai didelį kiekį kokaino įgyti bei laikyti, turint tikslą jį parduoti ar kitaip platinti.Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems organizuotos nusikalstamos grupuotės nariams, veikiantiems V. L. interesais, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 4 d. iki 2020 m. sausio 6 d., Antverpeno jūrų uoste nepavykus įgyti (išimti) iš konteinerio – šaldytuvo Nr. (duomenys neskelbtini) slėptuvės, šį atgabentą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino ir jame jį toliau laikydami jūrų uosto teritorijoje, 2020 m. sausio 6 d. konteinerį – šaldytuvą Nr. (duomenys neskelbtini) su jo slėptuvėje esančiu labai dideliu narkotinės medžiagos – kokaino – kiekiu perkrovus į kitą laivą „M“, gabenantį legalų krovinį – bananus į galutinį paskirties tašką Lietuvos Respublikos teritorijoje UAB „A“, V. L., siekdamas toliau įgyvendinti nusikalstamą sumanymą disponuoti labai dideliu narkotinės medžiagos – kokaino – kiekiu, turint tikslą jį realizuoti Lietuvoje, ne vėliau kaip 2020 m. sausio 10 d., laivui „M“ dar jūra plaukiant į Lietuvos Respublikos teritoriją, Klaipėdos miestą ir gabenant labai didelį narkotinės medžiagos kokaino kiekį, įtraukė į šią nusikalstamą veiklą Lietuvoje esančius organizuotos grupės narius: A. S., M. G., E. K. ir kitus ikiteisminio tyrimo nenustatytus nusikalstamos veikos bendrininkus, pateikė informaciją apie gabenamų narkotinių medžiagų kiekį ir vietą – „ten skylėse įdėta 35 kg“, pažadėdamas jiems už nusikaltimo įgyvendinimą atsilyginti 100 000 Eur uždarbiu, jį padalinant A. S., M. G. ir E. K..Nuo 2020 m. sausio 10 d. V. L., kontaktuodamas telefonu per „Sky ECC“ komunikaciją su A. S. bei M. G., o šiam su E. K., toliau koordinavo neteisėtą narkotinių medžiagų, paslėptų konteinerio šaldytuvo ertmėje (slėptuvėje) gabenimą laivu bei pasirengimą šių narkotinių medžiagų ištraukimui iš konteinerio slėptuvės Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje, esančioje Klaipėdoje, Nemuno g. 24.A. S. derino su (duomenys neskelbtini) dirbančiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu nusikalstamos veikos bendrininku dėl atgabento į jūrų uosto teritoriją konteinerio su jame esančiu labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kokaino – nukėlimo ir pastatymo patogioje vietoje bei šių narkotinių medžiagų išėmimo iš konteinerio slėptuvės galimybių, laivui plaukiant iš Antverpeno į Klaipėdos miestą, taip pat stebėjo jūrų uosto teritorijos prieigas bei tikrinosi įtarimą sukėlusias transporto priemones bei asmenis.A. S., M. G. ir E. K. iš V. L. 2020 m. sausio 11 d. gavus konteinerio, su jo slėptuvėje gabenamu labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, numerį „(duomenys neskelbtini)“, ir plukdančios kompanijos pavadinimą „M“, E. K., sukurstytas M. G. piktnaudžiauti tarnyba, vykdydamas M. G. nurodymą patikrinti jo pateiktą informaciją ir surinkti informaciją apie planuojamas atlikti muitinės procedūras ir Muitinės kriminalinės tarnybos planuojamus patikrinimus, 2020 m. sausio 12–13 d., tikrino ir rinko informaciją apie konteinerį Nr. (duomenys neskelbtini) ir konteineryje gabenamo legalaus krovinio su bananais gavėjus, o turėdamas tikslą išvengti narkotinės medžiagos krovinio ir jų pačių sulaikymo ir tokiu būdu užsitikrinti saugų narkotinių medžiagų ištraukimą iš slėptuvės, kreipėsi žodžiu į M. S. ir pasitikrino, ar Muitinės kriminalinė tarnyba ir kiti pareigūnai nėra gavę policijos pranešimų dėl tikslingumo tikrinti konteinerius, įtariant juose narkotinių medžiagų gabenimą, apie gautą informaciją informuodamas M. G..2020 m. sausio 13 d. laivu „M“ kontrabandos būdu, nepateikiant muitinės kontrolei ir tokiu būdu jos išvengiant, atgabenus jūrinį konteinerį – šaldytuvą Nr. (duomenys neskelbtini) su viduje esančiu legaliu kroviniu – bananais ir konteinerio korpuso šaldytuvo ertmėje paslėptu neteisėtai laikomu labai dideliu narkotinės medžiagos – kokaino – kiekiu į Klaipėdos jūrų uostą ir jį iškrovus konteinerių aikštelėje, esančioje Klaipėdoje, Nemuno g. 24, tęsdami bendrą organizuotos grupės nusikalstamą sumanymą išplatinti labai didelį kiekį kokaino, 2020 m. sausio 13–14 d. E. K., sukurstytas M. G. piktnaudžiauti tarnyba, vykdydamas M. G. nurodymą, tikrino muitinės pareigūnų atliekamus bei planuojamus krovinio, buvusio konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimo procedūrų atlikimo veiksmus ir krovinio gavėjo UAB „A“ dokumentų dėl konteinerio ir krovinio (bananų) išvežimo iš uosto teritorijos pateikimą muitinės informacinėse sistemose, taip pat tikrino M. G. pateiktą informaciją, kreipdamasis į M. S. dėl įtarimą sukėlusių transporto priemonių patikrinimo, apie gautą informaciją informuodamas M. G..M. G. šifruotos komunikacijos platformos „Sky ECC“ pagalba bei tiesioginių susitikimų metu derino savo veiksmus tarpusavyje su A. S., o šis su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais bendrininkais dėl jūrinio konteinerio Nr. (duomenys neskelbtini) šaldytuvo ertmėje (slėptuvėje) atgabentų ir neteisėtai laikomų minėtų narkotinių medžiagų paėmimo, taip pat stebėjo jūrų uosto teritorijos prieigas ir tikrinosi įtarimą sukėlusias transporto priemones bei asmenis, tačiau jūriniame konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini) šaldytuvo ertmėje (slėptuvėje) atgabentų ir laikytų labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – kokaino – neišėmė ir nusikalstamos veikos bendrininkams neišplatino, kadangi policijos pareigūnai 2020 m. sausio 16 d., gavę kriminalinės žvalgybos informaciją apie konteinerio – šaldytuvo slėptuvėje laikomą labai didelį narkotinės medžiagos – kokaino – kiekį, policijos pareigūnų vykusios konteinerio apžiūros metu 2020 m. sausio 17 d. šį labai didelį kiekį – 29,946 kg narkotinės medžiagos – kokaino – minėtame konteineryje surado ir paėmė.Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimais V. L. pripažintas įtariamuoju ir paskelbta įtariamojo paieška. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartimi V. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Interpolo informacinėje sistemoje paskelbtos paieškos pagrindu V. L. 2024 m. rugsėjo 28 d. sulaikytas Kolumbijos Respublikoje, o pagal išduotą Europos arešto orderį V. L. 2024 m. spalio 5 d. sulaikytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Pagal Europos arešto orderį V. L. išduotas Lietuvos Respublikai ir 2024 m. gruodžio 6 d., 14.10 val., sulaikytas Vilniaus oro uoste. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 8 d. nutartimi V. L. palikta galioti jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas 3 (trijų) mėnesių terminas, kuris vėlesnėmis nutartimis buvo tęsiamas.Apygardos teismo nutarties esmėSkundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. birželio 2 d. nutartimi kaltinamajam V. L. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, nustačius, kad suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, t. y. jog jis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui bei daryti naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus, nėra pasikeitę ar išnykę. Žemesnysis teismas padarė išvadą, kad taikant švelnesnes kardomąsias priemones, nebus įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.Skundo argumentaiSkundu V. L. gynėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. birželio 2 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Skundžiama nutartis nėra pagrįsta motyvais, patvirtinančias būtinybę pratęsti V. L. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tokių duomenų nenurodė ir žemesnysis teismas. Dėl šios priežasties skundžiamoje nutartyje išdėstyti teiginiai apie duomenų pakankamumą laikytini deklaratyviais. Savo ruožtu ankstesnėse žemesniojo teismo nutartyse, priimtose dėl kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo, išvardyti duomenys, užfiksuoti, pavyzdžiui, objektų apžiūros protokoluose, specialisto išvadose, neturi sąsajos su V. L..Remiantis Europos žmogaus teisių teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais, inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu. Savo ruožtu skundžiamoje nutartyje vienu iš argumentų, pagrindžiančių BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo egzistavimą, nurodyta tai, kad V. L. gresia laisvės atėmimo bausmė. Skunde kaltinamojo gynėjas taip pat akcentuoja, kad žemesniojo teismo teiginiai, jog V. L. užsienio valstybėse turi ryšių, kuriais gali pasinaudoti, yra nepagrįsti ir pasižymi diskriminaciniu pobūdžiu, kuris pasireiškia teisės pasirinkti gyvenamąją vietą ribojimu. V. L. turi Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau yra oficialiai deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę, kurioje jam išduotas leidimas nuolat gyventi. Užsienio valstybėje kaltinamasis turi teisėtą pragyvenimo šaltinį, joje yra gimęs jo vaikas, taip pat V. L. yra vedęs užsienio valstybės pilietę. Aplinkybė, kad kaltinamasis Lietuvos Respublikoje neturi nekilnojamojo turto ir nėra susaistytas darbiniais santykiais, negali būti pripažinta lemiančia būtinybę V. L. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Be to, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, kaltinamąjį su Lietuvos Respublika sieja glaudūs ryšiai, nes joje gyvena V. L. motina, seserys, buvusi sutuoktinė ir jo penki vaikai, iš kurių du – nepilnamečiai, bei draugai. Šių santykių faktą patvirtina baudžiamojoje byloje esantys duomenys, kad kaltinamojo motina, seserys ir buvusi sutuoktinė sutiko sumokėti užstatą ir jog paleistas į laisvę, V. L. gyventų jų namuose. Skunde kaltinamojo gynėjas pabrėžia, kad liudytojo A. J. (A. J.) parodymai, jog V. L. jam yra sakęs, kad turi 4–5 suklastotas tapatybes, nėra pagrįsti, nes atlikus kratą kaltinamojo gyvenamojoje vietoje, nebuvo rasta jokių suklastotų asmens dokumentų. Žemesnysis teismas taip pat neįvertino gynybos pateiktų argumentų, kurie paneigia V. L. galimo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo riziką. Kaltinamasis yra neteistas, turi sunkių sveikatos sutrikimų, dėl kurių jam reikalingi vaistai ir nuolatinė medicininė priežiūra. Apie nagrinėjamas nusikalstamas veikas ikiteisminio tyrimo pareigūnams pranešė pats V. L.. Netgi žinodamas, kad bus sulaikytas, jis savanoriškai atvyko į Vokietijos Federacinę Respubliką, kurioje sulaikymo metu sutiko su supaprastinta jo išdavimo (perdavimo) tvarka. Išdėstyti aspektai, pasak kaltinamojo gynėjo, atskleidžia, kad V. L. siekė bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, žinodamas, jog jokių nusikalstamų veikų nepadarė. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo aspektu V. L. gynėjas pažymi, kad liudytojo A. J. parodymai, jog kaltinamasis yra bandęs sužinoti, ar A. J. buvo apklaustas ikiteisminiame tyrime dėl V. L. galimai padarytų nusikalstamų veikų, o tuo atveju, jeigu A. J. yra davęs kokius nors parodymus, kaltinamasis prašė prokurorui pateikti šiuos parodymus paneigiantį pranešimą, yra nepatikimi. Logine prasme nėra aišku, kodėl V. L. būtų reikėję prašyti liudytojo A. J. paneigti duotus parodymus, jeigu kaltinamasis net nežinojo, kokius parodymus – kaltinančius ar teisinančius – liudytojas davė. Savo ruožtu aplinkybė, kad kitas V. L. gynėjas buvo nušalintas nuo gynybos, nustačius gynėjo bandymą daryti poveikį liudytojui A. J., niekaip nepagrindžia išvados, jog pats kaltinamasis bandė paveikti liudytojus ar kitaip trukdyti procesui.Skundžiamoje nutartyje taip pat nepagrįstai konstatuota, kad egzistuoja pagrindas manyti, jog V. L. darys naujus nusikaltimus. Šią išvadą žemesnysis teismas motyvavo tik kaltinamajam pareikšto kaltinimo sunkumu, galimu V. L., kaip organizatoriaus, vaidmeniu ir aspektu, kad kaltinamojo teistumas išnykęs, tačiau jis turi galiojančių administracinių nuobaudų, kurios jį neigiamai charakterizuoja. Anot V. L. gynėjo, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, kaltinamasis praeityje nėra teistas. Be to, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad V. L. gaudavo neteisėtų pajamų ir siekis nusikalstamai praturtėti galėtų jį paskatinti elgtis neteisėtai, nes užsienio valstybėje kaltinamasis turi teisėtą pragyvenimo šaltinį. Dėl šių priežasčių vien kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis nėra pakankamas pagrindas nuspręsti, kad būdamas laisvėje, V. L. galėtų daryti naujus nusikaltimus.Pasisakydamas dėl švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo galimybių, žemesnysis teismas apsiribojo deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Skundžiamoje nutartyje nenurodyti motyvai, kodėl kardomoji priemonė – užstatas – būtų nepakankamai veiksminga, siekiant užkardyti bėgimo (slėpimosi) nuo teismo, trukdymo procesui ir naujų nusikaltimų darymo rizikas. Nagrinėjamu atveju kitų kardomųjų priemonių – intensyvios priežiūros, užstato, dokumentų paėmimo ir (ar) rašytinio pasižadėjimo neišvykti – paskyrimas, V. L. gyvenant pas jo motiną, seseris ar buvusią sutuoktinę, kartu įpareigojant kaltinamąjį nebendrauti ir neieškoti ryšių su tam tikrais asmenimis, užtikrintų visišką V. L. kontrolę. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad už kaltinamąjį yra sumokėtas 100 000 Eur užstatas. Europos žmogaus teisių teismas laikosi pozicijos, kad užstatas ženkliai sumažina pabėgimo tikimybę, tačiau žemesnysis teismas šiuo išaiškinimu nesivadovavo. Skundžiamoje nutartyje privalėjo būti nurodyta, koks kardomosios priemonės – užstato – dydis būtų tinkamas, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtinti tikslai. Žemesniojo teismo sprendimas deklaratyviai konstatuoti kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo (termino pratęsimo) pagrindų egzistavimą, nepagrindžiant padarytų išvadų aktualiomis aplinkybėmis, ne tik prieštarauja baudžiamojo proceso įstatymui, bet ir laikytinas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies, garantuojančios teisę būti paleistam proceso metu, pažeidimu.Teismo posėdyje kaltinamojo V. L. gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, o prokuroras – jį atmesti.Aukštesniojo teismo argumentai ir išvadosKaltinamojo V. L. gynėjo advokato S. Slapšinsko skundas atmetamas.Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. L. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą 3 (trims) mėnesiams, tinkamai įvertino aplinkybes, teisiškai reikšmingas kardomajai priemonei – suėmimui – pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121 ir 122 straipsnių reikalavimų. Žemesnysis teismas laikėsi nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, kardomosios priemonės gali būti skiriamos (jų terminas pratęsiamas) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju tokie duomenys yra užfiksuoti įtariamojo E. K., kuris vėliau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, liudytojų (A. J. ir kt.) apklausų, kratų, apžiūrų protokoluose, Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, specialisto išvadoje dėl narkotinių medžiagų, pagal Europos tyrimo orderį Prancūzijos Respublikos pateiktoje informacijoje dėl susižinojimo koduoto ryšio platforma „Sky ECC“ ir kituose rašytiniuose dokumentuose. Kaip teisingai nurodo kaltinamojo gynėjas, žemesnysis teismas neišvardijo minėtų duomenų, tačiau tai savaime nelemia skundžiamos nutarties neteisėtumo. Aptariamu aspektu taip pat pažymėtina, kad sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo klausimą, bylos duomenys vertinami tiek, kiek susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu. Teismas, paskirdamas suėmimą ar pratęsdamas jo terminą, neprivalo turėti tokios duomenų apimties, kuri yra reikalinga, priimant teismo baigiamąjį aktą. Žemesnysis teismas, vertindamas minėtų duomenų pakankamumą, tinkamai taikė BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatas.Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamoje nutartyje padarytos išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatyti kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai, yra pagrįstos. Klaipėdos apygardos teismas tinkamai išanalizavo BPK 122 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse įtvirtintas aplinkybes, kurias įvertinus galima pagrįstai manyti, kad egzistuoja suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai.BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, atsižvelgiama į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. V. L. yra kaltinamas padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, numatytus 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje. Už šių nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato išimtinai su ilgalaikiu laisvės atėmimu susijusias bausmes – nuo 3 iki 10 metų (BK 199 straipsnio 4 dalis (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) ir nuo 10 iki 15 metų (BK 260 straipsnio 3 dalis). Nors kaltinamojo gynėjas skunde pagrįstai nurodo, kad vien nusikalstamos veikos priskyrimas konkrečiai nusikaltimų kategorijai ir gresiančios bausmės dydis savaime nesudaro pagrindo V. L. pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, realios laisvės atėmimo bausmės tikėtinumas bei jos griežtumas kitų aplinkybių kontekste vertintini kaip veiksniai, galintys lemti kaltinamojo apsisprendimą bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl pagrindžia minėtos rizikos egzistavimą. Viena iš reikšmingų aplinkybių, kuria remdamasis žemesnysis teismas motyvavo kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimą, yra tarptautinis kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų elementas. V. L. yra pareikšti kaltinimai dėl to, kad veikdamas organizuotoje grupėje, organizavo labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kokaino – gabenimą kontrabandos būdu iš Pietų Amerikos į Europos Sąjungos valstybes ir neteisėtą disponavimą šia medžiaga. Iš nusikalstamos veikos aprašymo ir baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis galimai turi nusikalstamo pobūdžio ryšių su Meksikoje, Ekvadoro Respublikoje ir Venesuelos Bolivaro Respublikoje veikiančiomis organizacijomis, susijusiomis su narkotinių medžiagų platinimu. V. L., veikdamas kartu su organizuotos grupės nariais ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikusiais užsienio valstybėse, galimai iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų Ekvadoro Respublikoje įgijo labai didelį kiekį (29,946 kg) narkotinės medžiagos – kokaino, organizavo neteisėtą šios medžiagos pakrovimą Ekvadoro Respublikoje, Gvajakilio mieste esančiame jūrų uoste ir gabenimą laivu į Belgijos Karalystę. Taip pat galimai buvo koordinuojamas šios narkotinės medžiagos gabenimas laivu į Lietuvos Respubliką. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad V. L. įvairiose užsienio valstybėse turi ne atsitiktinio, o nusikalstamo pobūdžio ryšių, kuriais galėtų pasinaudoti, siekdamas išvengti gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės.Nagrinėjant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo buvimą, svarbu įvertinti ir kaltinamąjį saistančius šeiminius bei socialinius ryšius. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad vertintinas ne tik ryšių egzistavimo faktas, bet ir jų pobūdis. Turi būti analizuojama, ar šeiminiai ir socialiniai ryšiai konkrečiu atveju laikytini apsauginiais veiksniais, galinčiais kaltinamąjį sulaikyti nuo galimo pasislėpimo nuo teismo. Skunde V. L. gynėjas akcentuoja, kad žemesnysis teismas tinkamai neatsižvelgė į kaltinamojo šeiminę padėtį, ryšius su motina, seserimis, buvusia sutuoktine ir vaikais. Be to, V. L. motina, seserys ir buvusi sutuoktinė sutiko sumokėti užstatą ir jog paleistas į laisvę, kaltinamasis gyventų jų namuose. Teisėjų kolegija pastebi, kad atitinkami ryšiai egzistavo ir inkriminuotų nusikalstamų veikų laikotarpiu, todėl darytina išvada, jog kaltinamojo turimi šeiminiai santykiai neatgraso nuo priešingo teisei veikimo. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėta, kad V. L. sesuo ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog neprisimena, kada paskutinį kartą bendravo su kaltinamuoju, o V. L. vaikų motina parodė, kad su kaltinamuoju bendravo seniai, susitikdavo ne Lietuvoje, vaikai su V. L. bendraudavo telefonu. Šie aspektai atskleidžia, kad kaltinamojo šeiminiai ryšiai Lietuvos Respublikoje nėra tokie tamprūs ir artimi, jog neabejotinai sumažintų galimo bėgimo (slėpimosi) riziką. Kita vertus, šiuo metu V. L. yra vedęs Rusijos Federacijos pilietę, turi nepilnametį sūnų, gimusį Ekvadoro Respublikoje. Aukštesniojo teismo vertinimu, gyvendamas užsienio valstybėje, kaltinamasis teikia pirmenybę būtent pastariesiems šeiminiams santykiams, todėl jie gali paskatinti V. L. apsisprendimą bėgti (slėptis) nuo teismo.Kaltinamojo gynėjas pabrėžia, kad V. L. oficialiai deklaravęs išvykimą į Meksiką, kurioje jam išduotas leidimas nuolat gyventi, be to, minėtoje valstybėje kaltinamasis turi teisėtą pragyvenimo šaltinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės reiškia, jog pabėgęs į užsienio valstybę, V. L. galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, kaip jau yra daręs. Lietuvos Respublikoje kaltinamojo nesaisto jokie darbiniai santykiai, kurie įprastai pripažįstami vienu iš aspektų, potencialiai galinčių daryti teigiamą įtaką sprendimo pasilikti Lietuvos Respublikos teritorijoje prasme. Nors skunde pagrįstai nurodoma, kad V. L. negali būti diskriminuojamas dėl to, kokiu būdu realizuoja teisę pasirinkti gyvenamąją vietą, tačiau sąsajos su valstybe, kurioje šiuo atveju vyksta teisminis nagrinėjimas, yra viena iš vertinamųjų aplinkybių, formuojančių teismo vidinį įsitikinimą dėl kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) rizikos pagrįstumo.Kardomoji priemonė – suėmimas – BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama (terminas pratęsiamas), jeigu yra duomenų, kad įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme (BPK 122 straipsnio 3 dalis). Šiuo aspektu skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad aplinkybę, jog V. L. gali trukdyti procesui, pagrindžia ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. J. parodymai, kad V. L. yra ne per vieną asmenį bandęs sužinoti, ar šis liudytojas buvo apklaustas bet kokiame ikiteisminiame tyrime dėl kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų, o tuo atveju, jeigu A. J. jau yra davęs kokius nors parodymus, V. L. prašė surašyti šiuos parodymus paneigiantį pranešimą ir pateikti jį prokuratūrai. Skunde pabrėžiama, kad liudytojo A. J. parodymai nėra patikimi. Vis dėlto, dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pripažinimo įrodymais ir jų patikimumo spręs žemesnysis teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą. Savo ruožtu minėti duomenys apie poveikio liudytojui apraiškas pagrįstai pripažinti pagrindžiančiais trukdymo procesui riziką. Atsakant į V. L. gynėjo argumentą, kad kaltinamojo gynėjo nušalinimas nėra susijęs su paties V. L. veiksmais, pažymėtina, jog, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 3 dalimi, kaltinamasis trukdyti procesui gali tiek pats, tiek per kitus asmenis. Aptariamame kontekste reikšminga įvertinti ir aplinkybę, kad baudžiamojoje byloje dar nėra pradėtas įrodymų tyrimas, todėl egzistuoja tam tikra duomenų apimtis, kurią būtina apsaugoti nuo galimo neteisėto poveikio.Žemesnysis teismas taip pat konstatavo, kad egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo (termino pratęsimo) pagrindas. BPK 122 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad minėto pagrindo buvimas nustatomas, jeigu yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, vaidmenį padarant nusikaltimus, taip pat kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.Nagrinėjamu atveju kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalies sąraše. V. L. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, susijusias su labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kokaino – kontrabandos ir disponavimo šia medžiaga organizavimu. Iš pareikšto kaltinimo matyti, kad V. L. vaidmuo buvo aktyvus – jis į organizuotos grupės veiklą galimai įtraukė kitus asmenis, buvo atsakingas už piniginių lėšų skyrimą narkotinių medžiagų įgijimui, narkotinių medžiagų pakrovimo į jūriniuose konteineriuose (šaldytuvuose) buvusias slėptuves ir gabenimo laivu organizavimą, narkotinių medžiagų realizavimą bei neteisėtai gautų piniginių lėšų paskirstymą organizuotos grupės nariams. Nusikalstamų veikų padarymo mechanizmas galimai pasižymėjo aukštu organizuotumo laipsniu, konspiracijos priemonių naudojimu ir kitose valstybėse veikusių asmenų pasitelkimu. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad V. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, priešingai, jis kaltinamas sąmoningai organizavęs labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kokaino – kontrabandą ir disponavimą šia medžiaga, turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti.Skundžiamoje nutartyje išvada dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo buvimo pagrįsta ir ankstesniu kaltinamojo teistumu. V. L. gynėjas akcentuoja, kad kaltinamasis praeityje nėra teistas, tačiau iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog V. L. buvo teistas 1993 m. liepos 16 d. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad, atsižvelgiant į ilgą laikotarpį, praėjusį nuo nusikalstamos veikos padarymo, nėra pagrindo vienareikšmiškai spręsti apie kaltinamojo polinkį nusikalsti. Kita vertus, V. L. elgesys praeityje, įskaitant ir tai, kad jis 10 kartų baustas administracine tvarka, yra viena iš aplinkybių, atskleidžiančių jo požiūrį į įstatymų laikymąsi. Atitinkamai minėti duomenys žemesniojo teismo pagrįstai vertinti visų V. L. asmenybę charakterizuojančių aspektų kontekste.Atsakant į skunde nurodytą argumentą dėl vienos ar kelių švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės, pažymėtina, kad kardomųjų priemonių skyrimo klausimas yra sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į kardomųjų priemonių taikymo būtinybę, kaltinamojo asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka, kad tam tikrais atvejais tokios kardomosios priemonės, kaip intensyvi priežiūra ar užstatas, gali veiksmingai užkardyti BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytas rizikas. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju V. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų organizuotumo laipsnis, turimi ryšiai užsienyje ir savanaudiškų paskatų apraiškos atskleidžia būtinybę taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Siekiant išvengti galimo V. L. bėgimo (slėpimosi) nuo teismo, trukdymo procesui ir naujų nusikaltimų darymo, vienintelė tokios rizikos eliminavimo priemonė yra fizinis kaltinamojo izoliavimas nuo visuomenės.V. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – neišvengiamai varžo jo teises ir laisves, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje, tačiau suėmimo taikymas gali būti pateisinamas tais atvejais, kai viešasis interesas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria pagarbos asmens laisvei taisyklę (Europos žmogaus teisių teismo sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, peticijos Nr. 30210/96). V. L. buvo sulaikytas 2024 m. gruodžio 6 d., todėl maksimalus leistinas suėmimo taikymo jam terminas baudžiamojo proceso metu šiuo atveju nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnės kardomosios priemonės nebūtų pakankamos, atsižvelgiant į tai, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimas nėra pradėtas, teisiamajame posėdyje neatliktas įrodymų tyrimas. Teisiamieji posėdžiai suplanuoti iki 2026 m. lapkričio 27 d., todėl dabartinė bylos teisminio nagrinėjimo stadija lemia poreikį užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir itin kruopščiai spręsti kardomųjų priemonių klausimą, kad būtų įgyvendintas tikslas išsamiai bei greitai išnagrinėti baudžiamąją bylą. Įvertinusi išdėstytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. birželio 2 d. nutartis, kuria kaltinamajam V. L. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta. Žemesnysis teismas pagrįstai nusprendė, kad šioje proceso stadijoje švelnesnio pobūdžio kardomųjų priemonių taikymas nebūtų pakankamas užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,