Utenos apylinkės teismo nutartis

Administracinio nusižengimo bylaNr. eII-451-1145/2026Teisminio proceso Nr. 4-16-3-15499-2026-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.11.6; 21.10.3; 21.10.4UTENOS APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 2 d.Ignalina Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Asta Kurauskaitė,sekretoriaujant Valei Zabulevičienei,dalyvaujant pareiškėjui S. K.,viešame teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-20090-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 26308368534.Teismasn u s t a t ė :1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas 2026 m. rugpjūčio 19 d. administracinio nusižengimo byloje ROIK: 26308368534 priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-20090-2026, kuriuo S. K. už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – 800 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvylikai mėnesių.2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas S. K. pateikė skundą, kuriame prašo teisės vairuoti transporto priemones terminą sutrumpinti. Skunde pareiškėjas nurodo, kad prisipažįsta padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, pažeidimą padarė dėl būtinojo reikalingumo, vairavo naktį, pažeidimu nebuvo sukeltas pavojus kitiems asmenims ar turtui. Institucija, priimdama sprendimą atimti teisę vairuoti transporto priemones dvylikai mėnesių, neatsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, kadangi automobilį jis vairavo esant būtinajam reikalingumui. 2026 m. liepos 26 d. vakare išgėrė du butelius alaus. 2026 m. liepos 27 d. apie 1 val. paskambino kaimynė I. R., tuo metu buvusi sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Kaimynė paprašė nuvežti ją į greitosios pagalbos skyrių, kadangi ji blogai jaučiasi, staiga pakilo kraujospūdis, jos būklė kritinė, o greitoji pagalba greitai neatvažiuos. Jis jautėsi gerai, alkotesteriu pasitikrino neblaivumą (nustatė 0,27 promilių). Siekdamas išgelbėti kaimynės gyvybę, nuvežė kaimynę į greitosios pagalbos skyrių. Švenčionyse, Adutiškio gatvėje grįžtantį sustabdė policijos pareigūnai, jam nustatė 0,52 promilių neblaivumą. Mano, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir administracinis nusižengimas padarytas pažeidžiant įstatymų uždraustą veiką padariusio asmens sulaikymo, profesinių pareigų atlikimo arba teisėsaugos institucijos užduoties vykdymo, būtinojo reikalingumo, pateisinamos profesinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas (ANK 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teisę vairuoti turi daugiau nei trisdešimt metų, niekada nebuvo baustas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, todėl vairuotojo pažymėjimo praradimas ilgesniam laikui turės neigiamą įtaką tiek jam, tiek ir kokybiškam globos namų paslaugų teikimui.3. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas asmuo S. K. palaikė savo skundą jame nurodytais motyvais. Neginčijo, jog padarė administracinį nusižengimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, dėl to nuoširdžiai gailisi. Nusižengimą padarė norėdamas padėti kaimynei, kuriai reikėjo medikų pagalbos. Nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl darbo. Teisę vairuoti turi daugiau nei dvidešimt metų (B kategorija). 2019 metais įgijo teisę vairuoti C kategorijos, o 2025 metais – D kategorijos transporto priemones. Alkoholį vartojo sekmadienį vakare, neketino niekur važiuoti.4. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui buvo tinkamai pranešta. Teismui atsiliepimo į skundą nepateikė.Skundas tenkinamas.5. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.6. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog S. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2026 m. liepos 27 d. 1 val. 43 min. Švenčionyse, Adutiškio gatvėje vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,52 promilių (pirmu tikrinimu nustatytas 0,62 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu – 0,52 promilių (po paklaidos 0,51 promilės) neblaivumas).8. Skundžiamu nutarimu S. K., esant jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančių aplinkybių, paskirta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda ir privalomai skirta šio straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam dvylikos mėnesių terminui.9. Byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto, aplinkybių ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. S. K. sutinka su padarytu nusižengimu, pripažįsta savo kaltę ir dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi. Pareiškėjas, prašydamas paskirti trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.11. Kaip jau buvo minėta, priimant skundžiamą nutarimą buvo nustatyta viena administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – S. K. pripažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Pareiškėjas neginčija fakto, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, tačiau teigia, kad nagrinėjamu atveju jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, tai yra vairavo automobilį siekdamas išgelbėti kaimynės gyvybę – ir tai yra antra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad pareiškėjas vairavo esant būtinojo reikalingumo situacijai.12. ANK 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažinta tai, kad administracinis nusižengimas padarytas pažeidžiant įstatymų uždraustą veiką padariusio asmens sulaikymo, profesinio pareigų atlikimo arba teisėsaugos institucijos užduoties vykdymo, būtinojo reikalingumo, pateisinamos profesinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento sąlygas. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinti kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padaryta žala yra mažiau reikšminga, palyginus su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-12-689/2020, 2AT-61-495/2022). Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas, turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) pačiam asmeniui, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-63-976/2022).13. Ambulatorinio apsilankymo aprašyme užfiksuoti duomenys patvirtina, jog 2026 m. liepos 27 d. 1 val. 32 min. VšĮ Švenčionių rajono sveikatos centre I. R. buvo suteiktos ambulatorinės gydymo paslaugos. Būklė stabili. Išleidžiama gydytis į namus. Nors asmens sveikatos būklės sąlygotas poreikis jį nedelsiant gabenti į gydymo įstaigą gali būti pripažintas būtinojo reikalingumo sąlyga, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad I. R. gydymo įstaigos negalėjo pasiekti kitu būdu. Pažymėtina, kad Švenčionyse yra greitosios medicinos pagalbos skyrius, dirba greitosios medicinos pagalbos ekipažai, tačiau nei I. R., nei pareiškėjas šia galimybe nepasinaudojo. Byloje nėra duomenų, jog buvo kreiptasi į Bendrąjį pagalbos centrą, iš kur galėjo ne tik sulaukti pagalbos, bet ir gauti konsultacijas tiek dėl sveikatos būklės, tiek dėl tolimesnių savo veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir esant blogai savijautai ar padidėjusiam kraujospūdžiui, savaime nesudaro pagrindo savarankiškai, net nepasikonsultavus su medikais, spręsti, kad tokio asmens sveikatai ar gyvybei gresia realus ir akivaizdus pavojus, kas taip pat turi būti nustatyta konstatuojant, jog pažeidėjas veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Byloje taip pat nėra duomenų, jok nebuvo galimybės pasinaudoti pavežėjų paslaugomis arba kitų asmenų pagalba. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas buvo sulaikytas darant administracinį pažeidimą ne vykstant su kaimyne į Švenčionyse esančią gydymo įstaigą, bet grįžtantis iš gydymo įstaigos namo. Atstumas nuo ligoninės iki pareiškėjo gyvenamosios vietos yra tik apie keturis kilometrus, todėl net ir nakties metu tikėtina, kad buvo galimybė pasinaudoti pavežėjų paslaugomis arba eiti pėsčiomis. Įvertinus byloje surinktą medžiagą ir atsižvelgiant į būtinojo reikalingumo instituto taikymui būtinas sąlygas, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo susiklosčiusi būtinojo reikalingumo situacija, dėl kurios reikėjo daryti nusižengimą, todėl pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe būtinąjį reikalingumą teismas neturi pagrindo.14. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).15. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.16. S. K. padarytas nusižengimas – vairavimas esant neblaiviam, yra vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, už kurį skundžiamu nutarimu S. K. paskirta minimali bauda ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonė. Skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės turi nubausti nusižengimą padariusį asmenį, jam nubaudimas turi kelti neigiamas pasekmes ir nepatogumus, todėl tai, jog S. K. dėl padaryto nusižengimo gailisi, teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su jo asmenine gerove ir darbo funkcijomis, nėra pagrindas švelninti bausmę. Tačiau individualizuojant skirtiną nuobaudą pažymėtina, kad tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turėtų būti skiriamos vienodos nuobaudos už atitinkamą nusižengimą. Veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti individualizacijos aspektus, teisingumo ir proporcingumo reikalavimus, nevaržyti asmens labiau nei to reikia.17. Pažymėtina, kad 2026 m. liepos 27 d. neblaivumo nustatymo aktu pareiškėjui nustatytas tik vienintelis neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, o kiti požymiai, kaip neadekvati elgsena, nerišli kalba ar nekoordinuoti veiksmai, nebuvo nustatyti. Šiuo konkrečiu atveju reikia įvertinti ir tai, kad vairuotojas, būdamas tik lengvo neblaivumo būsenoje, nesant kitų aiškiai išreikštų neblaivumo požymių (neadekvati elgsena, nekoordinuoti veiksmai), apie 1 val. 43 min. vairuodamas transporto priemonę Švenčionyse, kuriuose tokiu paros metu tikėtina nėra transporto priemonių ir pėsčiųjų judėjimo, nekėlė didelio pavojaus eismo saugumui, o tai rodo mažesnį padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą.18. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, jog pareiškėjas savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo pripažino nuo pat pradžių, nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta kaip jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai, turi daugiau nei dvidešimties metų vairavimo stažą ir jo teigimu per tą laikotarpį nebaustas už vairavimą esant neblaiviam. Taip pat nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.19. ANK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos minėtame straipsnyje (t. y. ANK 27 straipsnio 1 dalyje) numatytos administracinio poveikio priemonės, tarp jų ir specialiosios teisės atėmimas bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Skiriant administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).20. Vertinant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimą teisingumo ir proporcingumo požiūriu, atsižvelgtina į tai, kad S. K. savo veiksmais niekam žalos nepadarė. Byloje nėra duomenų, kad S. K. penkerių metų laikotarpiu būtų buvęs baustas administracine tvarka. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas piktnaudžiautų alkoholiu ar būtų padaręs nusikalstamas veikas. S. K. teise vairuoti transporto priemones nesinaudoja nuo 2026 m. liepos 27 d. Po šioje byloje nagrinėjamo nusižengimo padarymo jis administracinių nusižengimų nepadarė. Paskirtą piniginę baudą sumokėjo. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, darytina išvada, kad visuma šių aplinkybių vertintina pareiškėjo naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios jo atsakomybės. Pareiškėjo pateikti paaiškinimai teismo posėdžio metu, skunde išdėstyti argumentai rodo jo nuoširdų susirūpinimą dėl savo veiksmų, norą taisytis, adekvatų požiūrį į padarytą nusižengimą bei jo pasekmes, todėl vertintini teigiamai. Visuma nustatytų aplinkybių S. K. elgesio nepateisina, tačiau leidžia teigti, kad pažeidėjas neturi susiformavusio neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas taisykles. Tai leidžia daryti išvadą, kad S. K. asmenybė nėra pavojinga dėl galimo analogiško nusižengimo pasikartojimo, o jo padarytas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas gali būti vertinamas labiau kaip atsitiktinis, bet ne sistemingas teisės normų nesilaikymo rezultatas. Paskirtos administracinio poveikio priemonės ilgas taikymas gali įtakoti pareiškėjo darbinės veiklos bei pragyvenimo šaltinio praradimą. Ilgas tokių apribojimų taikymas reiškia ir itin griežtą atsakomybę, kuri šiuo atveju nebūtų proporcinga padaryto nusižengimo ir paties pažeidėjo pavojingumui.21. Įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgus į S. K. elgesį po administracinio nusižengimo padarymo, jį charakterizuojančią medžiagą bei paskirtų administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės proporcingumą padarytam nusižengimui, teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – atgrasyti pareiškėją nuo administracinių nusižengimų, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų, nubausti ir apriboti galimybę daryti naujus nusižengimus, gali būti pasiekti paskiriant trumpesnį administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo – terminą. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skundžiamas nutarimas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – pakeistinas, administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą dvylikai mėnesių sutrumpinant iki šešių mėnesių (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,n u t a r i a :S. K. skundą tenkinti.Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-20090-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 26308368534 pakeisti ir S. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą dvylikai mėnesių sutrumpinti iki šešių mėnesių, terminą skaičiuojant nuo teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos, t. y. nuo 2026 m. liepos 27 d.Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.Dėl nutarties per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.Teisėja Asta Kurauskaitė