Utenos apylinkės teismo nutartis

2026-09-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-438-1166/2026

Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-28
Bylos Nr.
eII-438-1166/2026
Teisminio proceso Nr.
4-50-3-14292-2026-0
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Alvydas Žala
Pažeidėjas
TRA1
Institucija
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Suinteresuotas asmuo
MB Motiro

Byla dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-438-1166/2026 Teisminio proceso Nr. 4-50-3-14292-2026-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.11.4; 21.10.4(S) UTENOS APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. rugsėjo 28 d.UtenaUtenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Alvydas Žala, sekretoriaujant Aurelijai Vitkevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam TRA1,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto TRA1 skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-2944-2026 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeitimo.Teismasn u s t a t ė : TRA1 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininko Audriaus Micikevičiaus 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR-N-2944-2026 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Nutarimas, skundžiamas nutarimas) už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.TRA1 nubaustas už tai, kad 2026 m. liepos 13 d. 15 val. 35 min. Utenos r. sav., magistralinio kelio Kaunas – Zarasai – Daugpilis 137,000 km, vairuodamas transporto priemonę PEUGEOT BOXER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę kelių ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1 p., tai yra įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją. TRA1 pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET), 140.7 punkto reikalavimus. TRA1 skundu prašo pakeisti Nutarimą, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde nurodė, jog sutinka, kad lenkimo manevrą užbaigė esant ištisinei kelio ženklinimo linijai, tačiau, jo įsitikinimu, jo padarytą pažeidimą sukėlė paties pareigūno, valdžiusio lenkiamą nežymėtą tarnybinį automobilį, neteisėti veiksmai, o būtent KET 138 punkto pažeidimas, kurį, beje, pokalbio metu pareigūnas iš esmės prisipažino pažeidęs. Iš byloje esančio vaizdo įrašo (duomenys neskelbtini) matyti, kad lenkimo manevrą jis pradėjo laikydamasis visų KET reikalavimų: įsitikino manevro saugumu, matomumas buvo geras, kelio ženklai ir ženklinimas lenkti nedraudė, kliūčių priekyje nebuvo, o lenkiama transporto priemonė važiavo lėčiau nei leidžiamų 90 km/val. greičiu. Įrašo laike 15:33:53 – 15:33:56 užfiksuota, kad ketino grįžti į savo eismo juostą (automobilis svyruoja į dešinę), tačiau lenkiamai transporto priemonei, kaip vėliau paaiškėjo, nežymėtam tarnybiniam automobiliui, didinant greitį, saugiai, nepažeidžiant KET reikalavimų grįžti nebegalėjo ir buvo priverstas manevrą tęsti priešpriešine eismo juosta iki saugios grįžimo galimybės į savo eismo juostą. Esminę reikšmę turi tai, kad greičio didinimo fakto pareigūnas neneigė. Priešingai, iš „Body“ kameros įrašo girdėti, kad pareigūnas teigia, kad „iki 90 aš turiu teisę įsibėgėti ir jūs neturite man trukdyti <...> lenkiantis asmuo neturi lenkiančiajam trukdyti“. Tai yra tiesioginis prisipažinimas, kad lenkimo metu jis sąmoningai didino greitį, t. y. pripažinimas pažeidus KET 138 punktą. Kaip matoma iš vaizdo įrašo, eismas nebuvo intensyvus. Jam pabaigus neteisėtą lenkimo manevrą, dar ilgai priešinga eismo juosta neatvažiavo transporto priemonė. Neteisėto lenkimo metu nekilo avarinė situacija (nei viena transporto priemonė nebuvo priversta stabdyti, keisti važiavimo kryptį), todėl pats lenkimo manevras, atsiribojant nuo teisinio jo vertinimo, buvo saugus, kadangi lendamas transporto priemonę jokiam kitam eismo dalyviui pavojaus nesukėlė. Nurodė, jog Institucija, skirdama nuobaudą, nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Jis nei karto neneigė padaręs nusižengimą ir pripažino ir padėjo išsiaiškinti. Tai, kad pokalbio su pareigūnu metu aiškino, jog lenkiama transporto priemonė manevro metu didino greitį ir taip sutrukdė jį laiku užbaigti nepažeidžiant KET reikalavimų, negali būti vertinama kaip nusižengimo neigimas ar prisipažinimo paneigimas. Atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus nevengia, sumokėjo skundžiamu nutarimu paskirtą 200 Eur baudą. Tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, nors transporto priemones vairuoja jau 16 metų. Niekada nebuvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus, tiek dabartinėje darbovietėje, tiek ankstesnėse darbovietėse jis ėjo ir eina vairuotojo pareigas, per dieną nuvažiuoja ir 800 km, o atlikdamas darbines funkcijas rugpjūtį jis nuvažiavo 8 200 km. Niekada iš jo nebuvo atimta teisė vairuoti. Dirba (duomenys neskelbtini), ir nors darbo sutartyje nurodytos prekių krovėjo pareigos, faktiškai vykdo vairuotojo funkcijas (pristato užsakymus pirkėjams), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Taisė vairuoti jam būtina tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti. Netekęs teisės vairuoti netektų ir darbo, nes kitų pareigų, kurioms nereikalinga teisė vairuoti, įmonė neturi galimybės jam pasiūlyti. Šis darbas yra vienintelis pajamų ir pragyvenimo šaltinis. Su sutuoktine augina 1 metų vaiką, gyvena kaimiškoje vietovėje – (duomenys neskelbtini).Institucija atsiliepime nurodė, jog su skundu nesutinka. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra priimtas teisėtai ir pagrįstai bei teisingai išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, o paskirta administracinė nuobauda su administracinio poveikio priemone yra tinkamai individualizuota, nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, ja realizuojant administracinės nuobaudos tikslus. Skunde nurodyti motyvai, kurių pagrindu prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nesudaro pagrindo švelninti taikytą administracinę atsakomybę. Laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta asmens atsakomybę švelninančių aplinkybių. Kitos nurodytos aplinkybės dėl teigiamo asmens charakterizavimo ir poreikio turėti teisę, neturi būti vertinamos kaip pagrindas taikytinai atsakomybei mažinti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas TRA1 teismo posėdyje skundą palaikė jame išdėstytais motyvais.Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko.Teismask o n s t a t u o j a :Skundas netenkintinas.Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas TRA1 neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto, tačiau nesutinka su paskirta administracinio poveikio priemone, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kelias alternatyvias veikas: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienos iš šių pirmiau nurodytų veikų padarymas. Šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 Eur. Minėto straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.Nagrinėjamu atveju TRA1 nubaustas už KET 140.7 punkto pažeidimą. KET 140.7 punktas nustato, kad lenkti draudžiama: kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15. Taisyklių 3 priedo 1.1 punkte numatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta.Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad TRA1 už minėto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta šiek tiek didesnė nei minimali 200 Eur dydžio bauda bei skirta administracinio poveikio priemonė minimaliam terminui - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023, 2AT-22-648/2024).Nagrinėjamu atveju teismas tokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą neskirt administracinio poveikio priemonės, nenustatė.Pagal KET 3.9 punktą lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Pažymėtina, kad lenkimo manevras yra tęstinis veiksmas, jis pradedamas įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, apvažiuojant vieną ar kelias važiuojančias transporto priemones, ir užbaigiamas grįžtant į savo eismo juostą. Lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tiek baigiamas – laikantis KET reikalavimų. Pagal KET 136 punkto nuostatas vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų; prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad, be kita ko, baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai ar kitoms priešais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Nepavykus lenkimo manevrui, nepažeisdamas KET, vairuotojas privalo grįžti į savo eismo juostą, o ne bet kokia kaina užbaigti lenkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-67-387/2022).Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įsitikimu, jo padarytą pažeidimą sukėlė paties pareigūno, valdžiusio lenkiamą nežymėtą tarnybinį automobilį, neteisėti veiksmai, o būtent KET 138 punkto pažeidimas, t. y. kad lenkiama transporto priemonė didino greitį. Iš vaizdo įrašo (duomenys neskelbtini) matyti, jog policijos pareigūnų vairuojamą transporto priemonę lenkia administracinėn atsakomybės patraukto asmens vairuojama transporto priemonė, išvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą, kirsdama artėjimo liniją – siaurą brūkšninę liniją, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, – įspėjančią, kad artėjama prie 1.1 ženklinimo linijos (Taisyklių 1.5 punktas). Vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tęsdamas lenkimo manevrą, aplenkia pareigūnų vairuojamą transporto priemonę ir dar vieną transporto priemonę, kirsdamas siaurą ištisinę kelių ženklinimo liniją, t. y. pažeisdamas KET reikalavimus. Pažymėtina, kad pareiškėjo vairuojama transporto priemonė buvo su priekaba ir kroviniu, todėl prieš lenkiant kitas transporto priemones vairuotojas privalo įvertinti ir šią aplinkybę, kad transporto priemonės sąstatas yra ženkliai ilgesnis, dėl ko ir lenkimo manevras trunka ilgiau, o galimybė laiku spėti sugrįžti į savo eismo juostą yra kiek apribota. Be to, matyti, jog lenkimo manevras atliekamas prieš įkalnę. Vaizdo įrašas nepatvirtina TRA1 nurodytos aplinkybės, kad priekyje važiavęs policijos pareigūnų automobilis lenkimo metu didino ir greitį, todėl argumentai dėl negalėjimo nepažeidžiant KET reikalavimų grįžti į savo eismo juostą, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad vairuotojui, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl jis prieš atlikdamas lenkimo manevrą privalėjo įsitikinti, ar jis bus atliekamas nepažeidžiant KET įtvirtintų reikalavimų. Vairuotojas, objektyviai negalėdamas įvertinti situacijos, neturi pradėti lenkimo manevro. Matydamas priekyje važiuojantį automobilį, TRA1 turėjo būti itin atidus ir rūpestingas vairuojant transporto priemonę, stebėti kelio ženklinimą. Teismas TRA1 argumentus vertina kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens siekį įtikinti teismą, kad jo padarytas KET pažeidimas nepasižymi dideliu pavojingumu. Tačiau vertindamas tokius skundo motyvus teismas pažymi, kad padariniai nėra būtinasis ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymis, todėl tai, kad šiuo atveju TRA1 veika nesukėlė realių pasekmių, negali būti traktuojama kaip aplinkybė, kuri mažina jo veikos pavojingumą. Pažymėtina, kad kilus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodomiems ar kitokio pobūdžio padariniams, taip pat jam pažeidus kitus KET punktus, jam kiltų atsakomybė pagal kitus ANK straipsnius ar net baudžiamąjį įstatymą. Taigi nurodytos aplinkybės visiškai nepateisina tokio pavojingo jo elgesio, niekaip nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir nepaneigia asmens kaltės, taip pat nesudaro pagrindo pateisinti jo elgesį ar laikyti jo padarytą nusižengimą nešiurkščiu KET pažeidimu.Skunde nurodoma, kad Nutarime nepagrįstai pareiškėjo prisipažinimas dėl padaryto nusižengimo nepripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai pažeidėjas pripažįsta esmines padaryto nusižengimo aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo paprastai pasireiškia tuo, kad pažeidėjas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti administracinio nusižengimo padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į padarytą veiką. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusižengimo nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą nusižengimą, kaltės visišką pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais. Iš vaizdo įrašų matyti, jog TRA1 jį sustabdžiusiam pareigūnui nuo pat pradžių teigia, kad pareigūnai neleido jam pabaigti lenkimo, iš pradžių važiavo per lėtai, paskui didino greitį, teigė, kad nematė linijų, atsisakė pasirašyti administracinio nusižengimo protokolą. Todėl jo prisipažinimas dėl padaryto administracinio nusižengimo šiuo atveju nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad TRA1 5 metų laikotarpiu iki paskutinio nusižengimo padarymo šešis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, iš jų ir už gana šiurkščius administracinius nusižengimus – nepraleido į pėsčiųjų perėją įžengusių pėsčiųjų, vairavo automobilį ir rankomis naudojosi mobiliuoju telefonu, viršijo nustatytą greitį. Nors visas paskirtas baudas jis yra sumokėjęs, tačiau administracinį nusižengimą, už kurį yra nubaustas aptariamu Institucijos Nutarimu, padarė turėdamas tris galiojančias administracines nuobaudas, t. y. būdamas baustas.Byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad TRA1 elgesys vairuojant transporto priemones nėra pavyzdingas, padarytas administracinis nusižengimas, už kurį jam atimta specialioji teisė, negali būti vertinamas kaip atsitiktinio pobūdžio, matomas neigiamas požiūris į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas eismo dalyvių saugumo taisykles.Tai, kad skundžiamu nutarimu paskirtą baudą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sumokėjo, nelaikytina jo atsakomybę švelninančią aplinkybe, nes paskirtas baudas asmuo privalo sumokėti.Teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Be to, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas iš TRA1 galimybės apskritai dirbti bei gauti pajamas ir rūpintis šeimos poreikiais neatima. Jis, kai tai bus reikalinga, gali naudotis viešuoju transportu, artimųjų pagalba ir kita. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus. Šiuo konkrečiu atveju pažeidėjo patiriami nepatogumai yra laikini ir adekvatūs jo padarytam administraciniam nusižengimui, keliančiam pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jam kylančių neigiamų pasekmių atėmus teisę vairuoti transporto priemones nuo neteisėto elgesio nesulaikė, o jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra natūrali padaryto nusižengimo pasekmė. Byloje nenustačius naujų išskirtinių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti taikoma ANK 34 straipsnio 6 dalis ir neskiriama administracinio poveikio priemonė, pakeisti Institucijos Nutarimą skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas netenkintinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Netenkinti TRA1 skundo ir palikti galioti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-2944-2026 (ROIK: (duomenys neskelbtini)). Ši nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo iš Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus ar bet kuriuos kitus šio teismo rūmus.Teisėjas Alvydas Žala