Panevėžio apygardos teismo nutartis

Byla Nr. 1A-173-1083/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19870-2024-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 21 d.PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Mariaus Jankausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Artūro Petkaus ir Jolantos Raščiuvienės,sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant: prokurorei Daivai Kajutytei-Šipelienei,nukentėjusiajai NKA2,nuteistajam KAL1, jo gynėjui advokatui Romanui Bareikai,viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo KAL1 gynėjo advokato Romano Bareikos apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo, be kita ko, nuspręsta:- KAL1 pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šią bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti KAL1 galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 3000 Eur dydžio baudą; vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 6 dalies 6, 10 punktais, KAL1 paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams (be intensyvios priežiūros), įpareigojant KAL1 bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;- KAL1 išteisinti iš kaltinimų pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl 2024 m. birželio 8 d. grasinimo sunkiai sutrikdyti NKA2 sveikatą) ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl 2024 m. liepos 23 d. grasinimo nužudyti NKA2) jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu). Teisėjų kolegijanustatė:Bylos esmė KAL1 nuteistas už tai, kad jis 2024 m. gegužės 25 d. apie 19.34 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – prieš sugyventinę NKA2 (vieną kartą dešine ranka sudavė jai į galvos dešinę pusę bei kliudė jos dešinę ranką, kuria ji buvo užsidengusi galvą, dėl ko ji suklupo; vieną kartą ranka sudavė jai į dešinį skruostą, dėl ko ji atsitrenkė kaire veido puse į virtuvinę spintelę; vieną kartą ranka sudavė jai į viršutinę žandikaulio dalį) ir nesunkiai sutrikdė NKA2 sveikatą (padarė jai poodinę kraujosruvą kakle; gleivinės kraujosruvą poliežuvinėje srityje; gleivinės plyšimą 31–32 dantų srityse; atvirą apatinio žandikaulio abipusį lūžį su dislokacijomis). KAL1 buvo kaltinamas tuo, kad jis:grasino sunkiai sutrikdyti NKA2 sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. 2024 m. birželio 8 d. apie 20.35 val. ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu žodžiu pagrasino NKA2 „tavo žiaunos atsiras konteineryje“, o pastarajai įsėdus į automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriame buvo mažametė NK1) bei pradėjus važiuoti atbuline eiga, tyčia nemažiau kaip 2 kartus smūgiavo rankos alkūne į automobilio priekinį stiklą ir jį sudaužė;grasino nužudyti NKA2, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. 2024 m. liepos 23 d. apie 19.20 val. (duomenys neskelbtini), iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino NKA2 į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagrasino jai telefonu „būsi nušauta pro langą“. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymaiApeliaciniu skundu gynėjas advokatas Romanas Bareika prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria nuteistasis KAL1 buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą; šioje dalyje priimti naują procesinį sprendimą – bylą nutraukti BK 28 straipsnyje numatytais pagrindais, o nukentėjusiosios NKA2 civilinį ieškinį atmesti; likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.Gynėjas cituoja skundžiamą nuosprendį, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimu ir mano, kad byloje esančių įrodymų nepakanka apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo atliktas bylos duomenų vertinimas remiasi ne visapusišku ir išsamiu visų bylos duomenų išnagrinėjimu, o emocijomis, kurios lėmė nepagrįsto ir subjektyvaus teismo vidinio įsitikinimo susiformavimą, nes nuteistąjį KAL1 teisinantys įrodymai buvo atmesti.Nurodo, kad kaltinimas grindžiamas iš esmės tik nukentėjusiosios NKA2 parodymais, tačiau byloje nėra neginčijamų ir įtikinamų įrodymų jos pateikiamai įvykio versijai teisingai įvertinti ir pagrįsti. Nėra tiesioginių įvykio liudytojų, o pati nukentėjusioji yra linkusi meluoti, todėl, gynėjo nuomone, jos parodymai turi būti pripažinti nepatikimais. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai selektyviai vertino byloje surinktus duomenis, pripažindamas įrodymais įvykio nemačiusių liudytojų LUD1, LUD2, LUD3 parodymus ir kritiškai vertindamas nuteistojo KAL1 išdėstytas įvykio aplinkybes patvirtinančių liudytojų LUD4, LUD5, LUD6, NKA2 parodymus.Gynėjas tvirtina, kad nukentėjusiosios elgesys pasikeitė po vaiko gimimo – bendraudama su nuteistuoju ji elgdavosi agresyviai, priekaištaudavo, ne kartą pastarajam yra sudavusi antausį. Pats nuteistasis tokio NKA2 elgesio nepaisydavo, todėl ir aptariamo įvykio dieną bendravo tiek su ja, tiek su jųdviejų vaiku, kartu leido laiką. Jiems sukonfliktavus (apsižodžiavus ir sudavus vienas kitam antausius) nuteistasis (siekdamas išvengti didesnio konflikto su nukentėjusiąja) nusprendė išeiti iš jos buto, tačiau pamatęs iš virtuvės išeinančią nukentėjusiąją, kuri dešinėje rankoje laikydama virtuvinį peilį buvo užsimojusi į jį, nuteistasis tokį jos veiksmą suprato kaip realią grėsmę jam, todėl buvo priverstas spontaniškai atlikti būtinus gynybos nuo galimo nukentėjusiosios kėsinimosi veiksmus – suduoti ranka į pasiekiamą nukentėjusiosios galvos sritį (galimai į smakrą ar kaklą) ir išbėgti iš buto. Nuteistajam netikėtoje ir pavojingoje situacijoje jo gynyba buvo teisėta, o žala nukentėjusiajai buvo padaryta tik esant būtinajai ginčiai. Suvokdamas nukentėjusiosios pogimdyvinę psichikos būseną nuteistasis neturėjo pakankamai laiko tam, kad įvertintų tuo metu neprognozuojamus nukentėjusiosios veiksmus, kuriuos susidariusioje situacijoje nuteistasis suprato kaip realų pavojų.Taip pat gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nukentėjusiosios dešinės rankos sužalojimo išorinėje pusėje. Gynėjo teigimu, nuteistasis KAL1 į nukentėjusiosios ranką nepataikė, nes negalėjo jos pasiekti, tačiau praradusi pusiausvyrą ir krisdama į virtuvės baldus nukentėjusioji pati galėjo susižaloti ne tik dešinės rankos išorinę pusę, bet ir dešinę žandikaulio pusę, o išryškėjus mėlynei ant rankos ir lūžus žandikauliui nukentėjusioji sugalvojo apkaltinti nuteistąjį jos sumušimu kumščiais.Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai inkriminavo nuteistajam KAL1 jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui, nes tokia atsakomybę sunkinanti aplinkybė kaltinamajame akte nebuvo nurodyta. Nė vienas iš byloje apklaustų asmenų nepatvirtino, kad nuteistasis buvo stipriai apsvaigęs ar sunkiai orientavosi aplinkoje, alkoholio koncentracija jo organizme nebuvo patikrinta, o pats nuteistasis neigia vartojęs alkoholį, nes jis tą dieną vairavo automobilį, kuriuo išvažiavo iš įvykio vietos.Gynėjo vertinimu, byloje nesurinkus pakankamai duomenų, kuriuos būtų galima pripažinti įrodymais, pagrindžiančiais nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuojamo BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo, šioje dalyje byla turi būti nutraukta BK 28 straipsnyje numatytais pagrindais.Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji NKA2 su skundu nesutinka ir prašo gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliaciniame skunde gynėjas kelia naujas nepagrįstas ir viena kitai prieštaraujančias versijas bei pateikia tik savo subjektyvų, tačiau nepagrįstą situacijos vertinimą, kuris yra tik procesinė strategija siekiant nuteistojo išteisinimo.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą atmesti.Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvadosApeliacinis skundas atmetamas.Dėl nuteistojo kaltėsGynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytų smurtinių veiksmų nuteistasis KAL1 neatliko, o nukentėjusiajai sudavė tik vieną smūgį siekdamas apsiginti nuo nukentėjusiosios pavojingos veikos (išvengti dūrio peiliu, kuriuo nukentėjusioji buvo užsimojusi), tai nuteistasis padarė veikdamas būtinosios ginties sąlygomis. Todėl gynėjas prašo baudžiamąją bylą nutraukti.Šioje byloje išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus ir baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažindamas nuteistąjį KAL1 kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė ir išvardijo visus reikšmės turinčius įrodymus, juos išanalizavo, atliko objektyvų jų vertinimą ir išsamiai argumentavo savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl įrodymų vertinimo nekelia abejonių, nes įrodymai byloje buvo gauti teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o jų patikimumas buvo patikrintas teisiamojo posėdžio metu. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas patikrino įrodymų liečiamumą (sąsajumą), leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip jų visumą. Visi pirmosios instancijos teismo argumentai ir motyvai dėl nuteistojo KAL1 kaltės aiškiai ir suprantamai nurodyti skundžiamame nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo argumentų, motyvų ir padarytų išvadų ar jomis abejoti ir su jomis sutinka, todėl visų jų nekartoja. Teisėjų kolegijos nuomone, spręsdamas nuteistojo KAL1 kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir pagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.Susipažinus su baudžiamąja byla matyti, jog nuteistasis KAL1 nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino tik iš dalies. Nuteistasis nuosekliai laikėsi savo pozicijos, kad konflikto metu nukentėjusiajai sudavė tik vieną smūgį į kaklą ar smakrą, nes gynėsi nuo galimo sužalojimo peiliu, kuriuo nukentėjusioji buvo užsimojusi į jį, daugiau smūgių jai nesudavė. Po suduoto smūgio iš buto išbėgo ir nematė kaip nukentėjusioji patyrė jai nustatytus sužalojimus, tik suprato, kad ji nukrito, nes išgirdo tokį garsą. Teigia, jog kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus nukentėjusioji NKA2 išsigalvojo. Tokios pozicijos apeliaciniame skunde laikosi ir nuteistojo gynėjas. Natūralu, jog siekdamas švelnesnės atsakomybės, tik iš dalies pripažindamas savo kaltę ir pateikdamas savo versiją nuteistasis KAL1 aplinkybes aiškina sau palankia linkme, savo parodymus derindamas prie kitų byloje esančių duomenų ir nutylėdamas jam nepalankias aplinkybes. Tačiau tokią nuteistojo ir jo gynėjo poziciją paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.Nukentėjusioji NKA2 nuo pat pradžių nuosekliai tvirtino, jog 2024 m. gegužės 25 d. apie 19.34 val. prieš ją smurtavo būtent nuteistasis KAL1 – jiems būnant buto virtuvėje jis užsimojo; ji užsidengė rankomis galvą; būdama ranka užsidengusi galvą nusisuko į kairę pusę ir pajuto vieną smūgį, po kurio susvyravo ir pritūpė; po to buvo suduotas antras smūgis iš viršaus ir ji galva (kaire puse) atsitrenkė į spintelę; po trečio paskutinio smūgio ji pajuto, kad viskas sutraškėjo ir pasirodė kraujas. Šias aplinkybes nukentėjusioji NKA2 nurodė apklausta pas ikiteisminio tyrimo tyrėją (1 t., 165–166; 172–173 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas LUD1 parodė, kad 2024 m. gegužės 25 d. apie 19.30 val. jam paskambino nukentėjusioji NKA2, kuri paprašė atvažiuoti pas ją; atvykęs bute rado nukentėjusiąją stipriai sumuštą (ant jos veido buvo daug kraujo, matėsi išmušti, kreivi dantys, išsivertęs apatinis žandikaulis); nukentėjusioji pasakė, kad ją sumušė nuteistasis KAL1, kad šis kumščiu sudavė jai 3 kartus į veidą ir iškart pabėgo iš namų (2 t., 101–102 b. l.). Liudytoja LUD7 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gegužės 25 d. apie 19.42 val., paprašyta savo draugės LUD2, atėjusi į nukentėjusiosios NKA2 butą matė sumuštą nukentėjusiąją, kuri sakė, kad ją taip sumušė nuteistasis KAL1 (2 t., 107–108 b. l.). Liudytoja LUD2 apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gegužės 25 d. apie 19.40 val. jai paskambino nukentėjusioji, kuri pasakė, kad nuteistasis KAL1 ją sumušė, taip pat nukentėjusioji atsiuntė savo nuotrauką (2 t., 117–119 b. l.). Taip pat liudytoja LUD3 ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2024 m. gegužės 25 d. apie 21 val. iš liudytojo LUD1 sužinojo, kad nuteistasis (jos sūnus) KAL1 sumušė nukentėjusiąją NKA2; tą pačią dieną, apie 23 val. nukentėjusioji telefonu jai patvirtino, kad ją sumušė nuteistasis KAL1 (2 t., 125–127 b. l.). Tokius savo parodymus nukentėjusioji NKA2, liudytojai LUD1, LUD7, LUD2 ir LUD3 patvirtino teisiamojo posėdžio metu (10 t., 69, 72, 121 b. l.; 11 t., 77–85 b. l.). Byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kad nukentėjusioji NKA2, liudytojai LUD1, LUD7, LUD2 ir LUD3, kurie proceso metu davė vienodus, nuoseklius ir vienas kitą papildančius parodymus, turėjo kokį nors pagrįstą motyvą nuteistąjį KAL1 apkalbėti nepagrįstai kaltinant jį nusikalstamos veikos padarymu. Gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nenurodė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog paminėti proceso dalyviai galėjo būti suinteresuoti apkalbėti nuteistąjį, nepagrįstai kaltinant jį nusikalstamos veikos padarymu. Esant pirmiau paminėtoms aplinkybėms, nėra pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios NKA2 bei liudytojų LUD1, LUD7, LUD2 ir LUD3 parodymais (apie tai, kad aptariamo įvykio metu nukentėjusiąją sumušė ir visus jai nustatytus sužalojimus padarė būtent nuteistasis KAL1 ), kuriuos šie proceso dalyviai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme davė būdami įspėtais dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir kuriuos patvirtina bei papildo kiti bylos duomenys. Tai, kad paminėtų proceso dalyvių parodymai buvo priešingi nuteistojo KAL1 parodymams ir juos iš dalies patvirtinantiems liudytojų (nebuvusių įvykio vietoje ir tiesiogiai nemačiusių aptariamo įvykio) LUD5 bei LUD6 parodymams, nepaneigia nukentėjusiosios NKA2 bei liudytojų LUD1, LUD7, LUD2 ir LUD3 parodymų objektyvumo ir patikimumo.Be pirmiau paminėtų įrodymų, nukentėjusiosios NKA2 nurodytas jos sužalojimo aplinkybes patvirtinta kiti byloje esantys duomenys. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nukentėjusiajai nustatyta poodinė kraujosruva kakle, gleivinės kraujosruva poliežuvinėje srityje, gleivinės plyšimas 31–32 dantų srityse, atviras apatinio žandikaulio abipusis lūžis su dislokacijomis; sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiais; sužalojimai padaryti nukentėjusiajai prieš kreipiantis medicininės pagalbos 2024 m. gegužės 25 d.; sužalojimų visuma kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusiosios NKA2 gleivinės kraujosruvos poliežuvinėje srityje, gleivinės plyšimo 31–32 dantų srityse, atviro apatinio žandikaulio abipusio lūžio su dislokacijomis atsiradimo būdas sutampa su nukentėjusiosios parodymuose nurodytoms aplinkybėms – tokios traumos jai galėjo būti padarytos tiek suduodant smūgius kietu buku daiktu į veido sritį, tiek griūnant ir atsitrenkiant veido kaire puse į kietus bukus daiktus, taip pat ir į virtuvinius baldus – tai reiškia, kad tiek nuteistajam smūgiuojant, tiek po jo smūgių nukentėjusiajai atsitrenkiant į virtuvės baldus. Poodinė kraujosruva kakle nukentėjusiajai negalėjo būti padaryta suduodant smūgį į veido sritį ar atsitrenkiant kairiu skruostu į kietus bukus daiktus – tai rodo, kad visi nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem atskirais trauminiais poveikiais (2 t., 27–28 b. l.). Taigi, ne tik sužalojimų lokacija, bet ir specialisto išvadoje nurodytas trauminių poveikių skaičius paneigia nuteistojo versiją dėl nukentėjusiajai suduoto vieno smūgio ir patvirtina būtent nukentėjusiosios parodymus. Be kita ko, svarbios ir nukentėjusios pateiktos nuotraukos – vienoje iš jų matyti pati nukentėjusioji (jos veidas ir kraujuojanti burna (2 t., 55 b. l.)), o kitoje – ant dešinės rankos užfiksuota kraujosruva (2 t., 58 b. l.). Nors gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada dėl minėtos dešinės rankos sužalojimo, tačiau vertinant šį įrodymą, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, akivaizdu, jog tai pirmojo virtuvėje nukentėjusiajai suduoto smūgio pasekmė, kuomet nukentėjusioji įvykio metu buvo užsidengusi galvą rankomis ir kūnu pasisukusi į kairę pusę (nuo nuteistojo). Tuo pačiu tai paneigia nuteistojo versiją dėl nukentėjusiajai NKA2 suduoto smūgio tariamai ginantis nuo jos puolimo peiliu (peilį laikant dešinėje rankoje), nes jeigu tokia nuteistojo versija būtų reali, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiosios sužalojimas tokiu atveju būtų buvęs ne išorinėje, o vidinėje dešinės rankos pusėje.Taigi, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir tinkamai vertino kiekvieną įrodymą atskirai, po to jų visumą, nė vienai įrodymų grupei nesuteikdamas pirmenybės prieš kitus įrodymus ir tokio vertinimo pagrindu padarė teisingas išvadas dėl nuteistojo KAL1 kaltės. Gynėjo apeliaciniame skunde selektyviai išskirti atskiri bylos įrodymai ir išdėstytas subjektyvus jų vertinimas nuteistajam palankia linkme (apeliaciniame skunde plačiai analizuojamos atskiros įvykio aplinkybės ir dėstoma gynybinė versija) skundžiamame nuosprendyje neabejotinai paneigtas pirmiau jau paminėtais ir apartais byloje esančiais įrodymais.Apibendrindama visus byloje esančius ir posėdžio metu patikrintus įrodymus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi jie patvirtina, jog skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis nuteistasis KAL1 nesunkiai sutrikdė savo šeimos narės – sugyventinės NKA2 – sveikatą. Tokia jo veika atitinka visus BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos požymius. Todėl nuteistasis KAL1 teisėtai ir pagrįstai buvo pripažintas kaltu bei nuteistas pagal paminėtą teisės normą.Dėl būtinosios gintiesGynėjo nuomone, klaidingai vertindamas surinktų įrodymų visumą ir tinkamai nepasisakydamas dėl esminių įrodymų reikšmės, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog nuteistojo KAL1 veiksmai neatitiko privalomųjų būtinosios ginties sąlygų. Nesutikdama su tokiais gynėjo apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, šioje byloje surinktų įrodymų visuma, juos vertinant visapusiškai ir objektyviai, siejant į nuoseklią, loginę ir nenutrūkstamą faktų grandinę, neabejotinai paneigia būtinosios ginties požymių nuteistojo veikoje egzistavimą.Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos. Pagal suformuotą teismų praktiką seka, kad yra šios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 2K-59/2010, Nr. 2K-423/2011, Nr. 2K-7-326/2013, Nr. 2K-350-222/2015, Nr. 2K-31-788/2015, Nr. 2K-96-303/2020, Nr. 2K-73-495/2022, Nr. 2K-128-648/2023 ir kt.). Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje – asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas įstatymo saugomas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški.Nuteistasis KAL1 viso proceso metu tvirtino, kad jis smurtavo prieš nukentėjusiąją siekdamas apsiginti nuo pastarosios pavojingos veikos (išvengti dūrio peiliu, kuriuo nukentėjusioji buvo užsimojusi) ir tai jis padarė veikdamas būtinosios ginties sąlygomis. Tačiau, kaip jau buvo paminėta pirmiau, tokia nuteistojo versija nepagrįsta objektyviais bylos duomenimis ir paneigta pirmiau (šios nutarties 7.5. ir 7.6. punktuose) jau aptartais įrodymais, kurių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje vietoje nebekartoja. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų (išskyrus byloje esančiais duomenimis nepagrįstą nuteistojo ir jo gynėjo versiją), patvirtinančių, kad būtent aptariamo įvykio metu nukentėjusioji NKA2 būtų rankoje laikiusi peilį, kad ji būtų kėlusi realų ir akivaizdų pavojų nuteistojo KAL1 sveikatai ar gyvybei ir pateisinančių pakankamai intensyvų nuteistojo fizinį smurtą prieš ją bei jos sužalojimą. Nemažiau svarbu tai, kad aptariamo įvykio metu už nukentėjusiąją fiziškai stipresnis nukentėjusysis nebuvo sužalotas ir jo sveikatai nebuvo padaryta jokia žala. Todėl šiuo konkrečiu atveju nesant būtinosios ginties sąlygų – akivaizdaus, realaus ir pavojingo kėsinimosi, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad aptariamo įvykio metu sužalodamas nukentėjusiąją NKA2 nuteistasis KAL1 veikė būtinosios ginties sąlygomis, panaikinti skundžiamą nuosprendį ir nutraukti nuteistajam bylą.Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybėsGynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta nuteistojo KAL1 atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad šis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tokios aplinkybės, kurios apibūdina kaltininką ir jo padarytą nusikalstamą veiką, rodo didesnį nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą ir kitus neigiamus momentus, kurie suteikia pagrindą griežtinti baudžiamąją atsakomybę. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė nuo alkoholio apsvaigęs asmuo, jei ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. asmens girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti kaltininko nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Ši aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir rodo didesnį jo pavojingumą, nes neblaivus asmuo žymiai greičiau netenka savitvardos, tampa įžūlus ir agresyvus, jis lengvai pasiduoda neigiamiems potraukiams ir nesugeba kritiškai vertinti savo veiksmų bei tinkamai jų kontroliuoti.Pagal bylos duomenis seka, kad iškart po aptariamo įvykio nuteistasis KAL1 pasišalino iš įvykio vietos (jo paties teigimu, sugrįžo į savo namus, į kuriuos atvykusiems policijos pareigūnams neatidarė durų), tad jo girtumas įvykio dieną nebuvo nustatytas. Nesant medicininių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis aptariamo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, šią aplinkybę galinčiais patvirtinti ar paneigti įrodymais laikomi kitų asmenų parodymai ir kiti tokį faktą patvirtinantys duomenys.Skirtingai, nei apeliaciniame skunde teigia gynėjas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistojo KAL1 atsakomybę sunkina BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės egzistavimą, pirmiausiai, patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios NKA2 parodymai apie tai, kad nuteistasis aptariamo įvykio metu buvo stipriai neblaivus – jos teigimu, prieš tai virtuvėje jis vienas gėrė degtinę „Stumbras“; iš 0,7 litro degtinės buvo likęs maždaug vienas ketvirtadalis (išgerta buvo apie 0,5 litro degtinės); ji pati negėrė, nes krūtimi maitino dukrą. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojo LUD1 parodymai, iš kurių matyti, kad iškart po aptariamo įvykio jam atvykus pas dukrą pastaroji buvo blaivi, o bute ant stalo jis matė degtinės butelį, kuriame buvo likę apie 200 gramų degtinės. Tokius nukentėjusiosios ir liudytojo LUD1 parodymus patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas įvykio vietoje (virtuvėje) prie lango stovintis 0,7 litro talpos degtinės „Stumbras“ butelis, kuriame likęs apie vienas ketvirtadalis degtinės (1 t., 136–137 b. l.). Svarbu tai, kad, pasak nukentėjusiosios, nuteistasis KAL1 vartodavo alkoholį – gerdavo degtinę, o konfliktai namuose kildavo būtent tuo metu, kai buvo vartojamas alkoholis; būdamas neblaivus nuteistasis tampa agresyvus. Įvertinus visus pirmiau paminėtus duomenis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad aptariamo įvykio metu nuteistasis KAL1 buvo neblaivus ir jo girtumas turėjo įtakos agresyviam nuteistojo elgesiui bei nusikalstamos veikos padarymui. Apeliaciniame skunde gynėjas akcentuoja, jog aptariama nuteistojo KAL1 atsakomybę sunkinanti aplinkybė kaltinamajame akte nebuvo nurodyta. Iš tiesų, susipažinus su byloje esančiu kaltinamuoju aktu matyti, kad šiame procesiniame dokumente aptariama nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo nurodyta (9 t., 6 b. l.). Tačiau pripažinti aptariamą nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę pirmosios instancijos teisme prašė nukentėjusiosios įgaliotasis atstovas. Šioje vietoje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas gali pripažinti atsakomybę sunkinančios aplinkybės egzistavimą, nors tokia aplinkybė kaltinamajame akte nebuvo nurodyta ir tokios aplinkybės pripažinimo neprašė prokuroras; toks teismo sprendimas nelaikomas netikėtu ir pažeidžiančiu nuteistojo teisę į gynybą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-231-495/2019 ir kt.).Atsižvelgdama į pirmiau paminėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios įgaliotojo atstovo prašymą, pagrįstai nustatė prokuroro padarytą baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, ją ištaisė ir pripažino nuteistojo KAL1 atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).Dėl kitų klausimųSkundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas byloje nustatytas esmines tinkamam bausmės individualizavimui reikšmės turinčias bylos aplinkybes, tinkamai įvertino nuteistojo KAL1 asmenybę, kitas svarbias aplinkybes ir paskyrė nuteistajam bausmę. Taip pat pirmosios instancijos teismas šią bausmę tinkamai subendrino su ankstesniu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme. Skirdamas bausmę, ją subendrindamas su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme bei nustatydamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarką pirmosios instancijos teismas BK reikalavimų nepažeidė.Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu prašo atmesti civilinius ieškinius. Tokį savo prašymą gynėjas grindžia tik tuo, jog patenkinus apeliacinį skundą ir nuteistajam nutraukus baudžiamąją bylą, civiliniai ieškiniai iš nuteistojo neturėtų būti priteisti. Kitokių nesutikimo su priteistais civiliniais ieškiniais, su jų pagrįstumu ar jų dydžiu argumentų gynėjo apeliaciniame skunde nėra. Tačiau šiuo konkrečiu atveju pripažinus, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis KAL1 pagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nėra pagrindo iš jo nepriteisti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo KAL1 priteistas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra įrodytas ir realus, iš jo priteistos pinigų sumos žalai atlyginti atitinka suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir nėra aiškiai per didelės bei neteisingos. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių dydžio ir jų pagrįstumo motyvuota bei teisinga. Todėl tenkinti aptariamą gynėjo prašymą ir nepriteisti iš nuteistojo KAL1 skundžiamu nuosprendžiu iš jo priteistų pinigų sumų žalai atlyginti apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo.Apibendrindama visas pirmiau paminėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje surinkti ir teisme patikrinti įrodymai patvirtina, jog nuteistasis KAL1 skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – prieš sugyventinę NKA2, padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šią veiką nuteistasis padarė veikdamas ne būtinosios ginties sąlygomis ir esant BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistąjį KAL1 kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskyrė jam bausmę, kurią tinkamai subendrino su ankstesniu nuosprendžiu jam paskirta bausme. Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimus. Keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl nuteistojo KAL1 gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2026 m. rugsėjo 7 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašo priteisti (išieškoti) iš nuteistojo KAL1 valstybei 125 Eur dydžio išlaidas, patirtas už įgaliotojo atstovo advokato Anatolijaus Šichovcovo (Anatolij Šichovcov) teisinę pagalbą nukentėjusiajai NKA2 (bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme). Šios valstybės patirtos išlaidos už nukentėjusiosios atstovavimą apeliacinės instancijos teisme pagrįstos byloje esančiais dokumentais. Šioje vietoje svarbu paminėti, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo KAL1 gynėjo apeliacinį skundą, kurį palaikė pats nuteistasis. Jeigu ne nuteistojo KAL1 gynėjo apeliacinis skundas (atitinkantis nuteistojo valią) ir pagal jį pradėtas apeliacinis procesas, valstybė nebūtų patyrusi išlaidų, susijusių su nukentėjusiosios NKA2 atstovavimu apeliacinės instancijos teisme. Be to, byloje esantys duomenys nerodo išimtinės itin sunkios nuteistojo KAL1 finansinės padėties ir susidariusių labai nepalankių aplinkybių jam padengti valstybės patirtas išlaidas dėl nukentėjusiosios atstovavimo, nuteistasis yra jaunas, sveikas ir darbingas, todėl nuteistojo turtinė padėtis ateityje turi perspektyvų gerėti. Įvertinusi atstovavimo apimtį, bylos nagrinėjimo trukmę, būtinas teisines paslaugas, taip pat prašomą išieškoti išlaidų dydį, o kartu ir pirmiau jau aptartą nuteistojo KAL1 turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašomos išieškoti proceso išlaidos yra objektyviai pagrįstos, jos proporcingos įgaliotojo atstovo suteiktoms teisinėms paslaugoms ir neviršija nustatytų rekomenduojamų teisinių paslaugų įkainių. Todėl, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, jos pripažįstamos proceso išlaidomis ir visa apimtimi iš nuteistojo KAL1 išieškomos valstybei.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegijanutaria:Atmesti nuteistojo KAL1 gynėjo advokato Romano Bareikos apeliacinį skundą.Vadovaudamasi BPK 103 straipsnio 6 punktu pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo KAL1 valstybei 125 Eur (vieno šimto dvidešimt penkių eurų) dydžio išlaidas įgaliotojo atstovo advokato paslaugoms (bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu) apmokėti (šias proceso išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT787290000000130151 (AB „Citadele“ bankas); LT057044060007887175 (AB SEB bankas); LT327180000000141038 (AB Artea bankas); LT744010051001324763 ( Bank Luminor AB); LT247300010112394300 („Swedbank“ AB); LT427230000000120025 (UAB „Urbo bankas“) (įmokos kodas 5630)).Teisėjai Marius Jankauskas Artūras Petkus Jolanta Raščiuvienė