Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.2.; 2.1.5.1.2.11.; 2.6.1.6.1.; 3.2.4.11.; 3.3.1.19.1.

2026 m. rugsėjo 23 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ir trečiojo asmens V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų Palangoje 2026 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-20-1086/2026 pagal ieškovės V. Š. patikslintą ieškinį atsakovams R. B., S. B., trečiajam asmeniui V. B. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovų R. B., S. B. patikslintą priešieškinį ieškovei V. Š., trečiajam asmeniui V. B. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

Ieškovė V. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, vėliau ieškinį tikslino, prašydama nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Gistama“ 2025 m. rugsėjo 2 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, priskiriant ieškovei atskirai naudotis šio žemės sklypo dalimi A(119/119) ir bendrai dalimis D(41/126) ir F(39/59); atsakovams R. B. ir S. B. priskiriant atskirai naudotis šio žemės sklypo dalimi B(246/246) ir bendrai – dalimi D(62/126); trečiajam asmeniui V. B. priskiriant atskirai naudotis šio žemės sklypo dalimis C(45/45), C1(10/10) ir C2(9/9) ir bendrai – dalimis D(23/126) ir F(20/59); bei nustatant, kad transporto priemonių parkavimas, stambių daiktų laikymas bendro naudojimo žemėje yra draudžiamas, o bendraturčiai į kitų bendraturčių atskiram naudojimui priskirtas dalis gali patekti išimtiniais atvejais, kai tai susiję su bendro gyvenamo namo statybiniais ar valymo darbais ir tik įspėjus tos dalies savininką prieš 3 dienas iki darbų atlikimo.

Atsakovai, žemės sklypo bendraturčiai, R. B., S. B. su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė juos atmesti. Manė, jog ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, neįrodyti, nes prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovų interesus bei prieštarauja aktualiai teismų praktikai. Atsakovai teigė, kad ieškovės pateiktas planas neatitinka turimų nuosavybės dalių, iš atsakovų atimama dalis žemės ir keičiama ilgametė žemės sklypo naudojimosi tvarka, bei pažeidžia atsakovų, kaip žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių bendraturčių, teisėtus interesus, nes ieškovės pateiktame parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane neteisingai paskirstytas plotas po gyvenamuoju namu.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. B. prašė patikslintą ieškinį tenkinti, nes sutiko su ieškovės siūlomu planu, ieškovės pateiktas planas atitiko jo interesus.

Atsakovai R. B., S. B., nesutikdami su ieškovės siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarka, patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti tarp ieškovės V. Š., atsakovų R. B., S. B. ir atsakovo V. B. 0,0614 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Toposfera“ 2025-09-24 parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (Variantas 17): ieškovei V. Š. paskirti žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „A“ 109 kv. m. ploto; atsakovui V. B. paskirti žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksu „C“ 49 kv. m. ploto ir „C2“ 11 kv. m. ploto; ieškovei V. Š. ir atsakovui V. B. bendrai naudotis paskirti žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „F“ 64 kv. m. ploto, iš kurių V. Š. naudojama dalis 43/64 dalys, V. B. naudojama dalis 21/64 dalys. Atsakovams R. B. ir S. B. bendrai naudotis paskirti žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „B“ 257 kv. m. ploto, iš kurių R. B. naudojama dalis 193/256 dalys, S. B. naudojimo dalis 64/256 dalys. Ieškovei V. Š., atsakovams R. B. S. B., atsakovui V. B. bendrai naudotis paskirti žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „D“ 91 kv. m. ploto, iš kurių V. Š. naudojama dalis 37/91 dalys, V. B. naudojama dalis 20/91 dalys, R. B. naudojama dalis 25/91 dalys, S. B. naudojama dalis 9/91 dalys. Ieškovei V. Š., atsakovams R. B. S. B., atsakovui V. B. bendrai naudotis paskirti žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „E“ 33 kv. m. ploto, iš kurios V. Š. naudojama dalis 10/33 dalių, V. B. naudojama dalis 6/33 dalys, R. B. naudojama dalis 13/33 dalys, S. B. naudojama dalis 4/33 dalys); priteisti iš ieškovės atsakovų naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad jeigu teismas nuspręstu netenkinti patikslinto priešieškinio reikalavimo dėl Varianto 17, alternatyviai prašė patvirtinti pateiktus Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planus (Variantas 18 ir Variantas 19).

Ieškovė (atsakovė pagal patikslintą priešieškinį) V. Š. nurodė, kad su patikslintu priešieškiniu nesutinka, prašė patikslintą priešieškinį atmesti, nes ieškov

ės siūloma naudojimosi Žemės sklypu tvarka yra teisingesnė ir labiau subalansuota, o atsakovams tektų pagal jų siūlomą naudojimosi tvarką labiau vertingesnė žemė. Teigė, kad atsakovai siūlo naudojimosi Žemės sklypu tvarką nusistatyti atsižvelgiant į turimas nuosavybės dalis gyvenamajame name, tačiau tai būtų neteisinga ieškovės ir trečiojo asmens atžvilgiu, nes Žemės sklypas buvo privatizuotas nesilaikant proporcijų pagal gyvenamo namo plotą ir atsakovams buvo leista iš valstybės lengvatinėmis sąlygomis (ne aukciono būdu) išsipirkti daug didesnį plotą, nei jiems priklausytų pagal turimą dalį gyvenamajame name. Dėl to ieškovė siūlė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką proporcingai turimoms nuosavybės dalims į žemės sklypą.

Taip pat nurodė, kad ieškovei nepriimtina atsakovų siūloma naudojimosi tvarka ir todėl, kad ji nešalina esminės šio ginčo priežasties, t. y. atsakovai tyčia didina bendro naudojimo dalį E tam, kad joje ir vėl galėtų statyti savo automobilį arba, kaip ir anksčiau, tokią galimybę suteikti savo nuomininkams. Pagal ieškovės siūlomą tvarką šiaurinėje žemės sklypo dalyje po vieną automobilių parkavimo vietą turėtų ieškovė ir V. B., o pietinėje Žemės sklypo dalyje atsakovai turėtų 2 parkavimo vietas, kas būtų teisinga, sąžininga ir protinga, tačiau atsakovai siekia dar vienos parkavimo vietos ir šiaurinėje žemės sklypo dalyje.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (atsakovas pagal patikslintą priešieškinį) V. B. nurodė, kad su patikslintu priešieškiniu nesutinka, prašė patikslintą priešieškinį ieškinį atmesti, nes jame nurodyta žemės sklypo naudojimosi tvarka neatspindi jo interesų.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai Palangoje 2026 m. kovo 2 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, patikslintą priešieškinį tenkino visiškai – nustatė naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką tarp bendraturčių ieškovės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal 2025 m. rugsėjo 24 d. UAB „Toposfera“ parengtą projektą (Variantas 18 prie patikslinto priešieškinio), pagal kurį ieškovė V. Š. naudotųsi paskirta žemės sklypo dalimi, pažymėtą indeksu „A“ 100 kv. m. ploto (100/100); trečiasis asmuo V. B. naudotųsi paskirta žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“ 49 kv. m. ploto (49/49) ir „C2“ 7 kv. m. ploto (7/7); ieškovė V. Š. ir trečiasis asmuo V. B. bendrai naudotųsi paskirta žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „F“ 64 kv. m. ploto (64/64), iš kurių V. Š. naudojama dalis 43/64 dalys, V. B. naudojama dalis 21/64 dalys; atsakovai R. B. ir S. B. bendrai naudotųsi paskirta žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ 245 kv. m. ploto (245/245), iš kurių R. B. naudojama dalis 191/245 dalys, S. B. naudojama dalis 54/245 dalys. Ieškovė V. Š., atsakovai R. B., S. B., trečiasis asmuo V. B. bendrai naudotųsi paskirta žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „D“ 91 kv. m. ploto (91/91), iš kurių V. Š. naudojama dalis 37/91 dalys, V. B. naudojama dalis 20/91 dalys, R. B. naudojama dalis 25/91 dalys, S. B. naudojama dalis 9/91 dalys. Ieškovė V. Š., atsakovai R. B., S. B., trečiasis asmuo V. B. bendrai naudotųsi paskirta žemės sklypo dalimi, pažymėtą indeksu „E“ 58 kv. m. ploto (58/58), iš kurios V. Š. naudojama dalis 19/58 dalys, V. B. naudojama dalis 10/58 dalys, R. B. naudojama dalis 15/58 dalys, S. B. naudojama dalis 14/58 dalys; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad bylos šalys ir trečiasis asmuo yra žemės sklypo bendraturčiai, valdantys žemės sklypą ir gyvenamąjį namą bei kitus pastatus. Teismas, įvertinęs ieškovės siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, konstatavo, kad siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarkos akivaizdžiai neatitinka turimų žemės sklypo turimų dalių proporcingumo principo bei plane neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos, kai bendraturčių žemės sklype yra gyvenamasis namas ir kiti statiniai, nes ieškovės pateiktame plane, ir ieškovės ankstesniuose žemės sklypo planuose, nėra atsižvelgta į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą taisyklę. Teismo vertinimu, ieškovės teikiamas priskirtinų žemės sklypo dalių bendraturčiams skaičiavimai ir jų pasiūlymai, kad žemės sklypas naudojimui po gyvenamuoju namu ir kitais statiniais skaičiuojami proporcingai pagal jo turimą žemės sklypo dalį ar lygiomis dalimis, o ne pagal turimą statinio dalį, akivaizdžiai prieštarauja teisės aktuose įtvirtintiems bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo principams, tiek kasacinio teismo suformuotai praktikai.

Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovės plane tarp taškų 17-18-35-36 nustatytas plotas maža dalimi naudotis bendrai, o visas aplink plotas priskiriamas ieškovei. Be to, tame pačiame plote tarp taškų 19-24-25-26 nurodytas bendro naudojimosi plotas, tačiau kaip posėdžio metu atsakovai nurodė ir byloje pagal gyvenamojo namo kadastrinės bylos duomenis nustatyta, jog atsakovams nurodytoje vietoje nėra jokio priklausančio įėjimo į namą bei nepriklauso joks bendrojo naudojimo įrenginys. Dėl to sprendė, kad ieškovės siūloma patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarka yra neracionali, bei pažeidžianti atsakovų teises ir teisėtus interesus, nes joje nurodyta daugiau plotų, kuriais bendraturčiai turėtų naudotis bendrai, kas skatintų kilti įvairiems konfliktams.

Teismas, nustatęs ieškovės pateiktų pasiūlymų planų neatitikimus teisiniam reguliavimui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnis, 4.72 straipsnis, 4.81 straipsnio 1 dalis, 4.93 straipsnio 1 dalis) ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotai praktikai, prašomo nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarkos plano kitais aspektais nevertino, nes ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka neatitinka teisėtumo bei proporcingumo reikalavimų, pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus. Atmetęs reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, atmetė ir išvestinį reikalavimą dėl draudimo nustatymo bendrojo naudojimo žemėje parkuoti transporto priemones bei laikyti stambius daiktus.

Išanalizavęs atsakovų pateiktus žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo projektus, teismas darė išvadą, jog bendraturčių interesus labiausiai atitinkantis atsakovų projektas, pagal kurį galėtų būti patvirtinta ginčo sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių, galėtų būti 2025 m. rugsėjo 24 d. UAB „Toposfera“ parengtas projektas (Variantas 18 prie patikslinto priešieškinio), iš kurio matyti, kad ši atsakovų siūloma tvarka iš esmės atitinka nors ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotą ir vieno iš buvusių bendrasavininkio nepasirašytą, tačiau ilgą laiką naudojamą ir kitų buvusių bendraturčių susitartą tvarką, šalys pagal šį projektą valdytų iš esmės tas pačias žemės sklypo dalis, kuriomis naudojosi iki šiol buvę bendraturčiai, šiuo atveju bus pakeistas tik šalių naudojamų žemės plotų dydis.

Teismo vertinimu, atsakovų pateikta naudojimosi tvarka atitinka teisėtumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo), faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus, nes pagal pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarką atsakovų plane (Variantas 18) bendraturčių nurodytos sklypo dalys ir paskaičiuoti jų plotai yra pagal kasacinio teismo nurodytą praktiką dėl naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklype, kuriame yra ir bendraturčiams priklausančių kitų statinių, t. y. po pastatais paskaičiuotos bendraturčiams nurodytos dalys pagal priklausančias pastatų ploto turimas dalis ir atėmus jas iš turimų visų žemės ploto dalių, po to nustatyta bendro naudojimo žemės ploto dalis „E“, kurios plotas paskaičiuotas lygiomis kiekvieno bendraturčio dalimis, o likusi kiekvieno bendraturčio turimos žemės sklypo dalis nustatyta kiekvienam bendraturčiui asmeniniam naudojimui.

Nurodė, kad ieškovė nesutiko su nustatyta dalimi „E“ kaip bendrojo naudojimo plotu, nes atsakovai ir ieškovė statys šiose parkavimo vietose automobilius ir vėl bus užprogramuotas ginčas, tačiau teismas pažymėjo, jog nustatydamas žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal pateiktus jų planus, teismas nustato bendraturčiams jiems skiriamus naudotis asmeniškai ar bendro naudojimo žemės plotus, tačiau nenustato konkrečių automobilių parakavimo vietų, todėl ieškovės nurodytas aplinkybes laiko nepagrįstomis bei siūlė dėl automobilių statymo vietų susitarti patiems taikiai ir vengti konfliktų tarp bendrasavininkų bei nepažeidinėti vieni kitų teisių.

Nors ieškovė nurodė, jog žemės sklypas buvo privatizuotas nesilaikant nuosavybės dalies proporcingumo pastato plotui principo, o laikantis šioje byloje nuosavybės dalies proporcingumo pastato plotui principo, būtų pažeistas nuosavybės dalies proporcingumo žemės sklypo plotui principas, teismas pažymėjo, jog teismas šioje byloje vadovaujasi šalių pateiktais oficialiais rašytiniais įrodymais, t. y. Registrų centro išrašais ir pagal juose pateiktus duomenis vertina šios bylos aplinkybes ir priima jų pagrindu procesinį sprendimą šioje byloje, o nesant byloje nuginčytų šių oficialių rašytinių įrodymų ir juose nurodytų duomenų, teismas remiasi minėtuose dokumentuose nurodytais duomenimis, todėl šias ieškovės nurodytas aplinkybes laikė nepagrįstomis jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esminiai teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė V. Š. ir trečiasis asmuo V. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 2 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantas V. B. mano, kad jo procesinės teisės nebuvo tinkamai užtikrintos bei įgyvendintos, jis turėjo būti šalimi, o ne trečiuoju asmeniu, tačiau teismas nepasiūlė sutikslinti šio proceso dalyvio procesinės padėties. Be to, V. B. byloje neturėjo atstovo, jam dokumentų nepavykdavo įteikti, jis bylą pateikė du formalius atsiliepimus, kurie net neatitinka atsiliepimo turiniui keliamų reikalavimų. Mano, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nepasiūlydamas V. B. pasirūpinti atstovavimu, kad būtų užtikrintas efektyvus šio proceso dalyvio teisių įgyvendinimas. Teigia, kad teismas nepagrįstai trečiojo asmens pozicijos išsamiau nesiaiškino. Nurodo, kad trečiajam asmeniui 2025 m. lapkričio 18 d. buvo siunčiamas vienintelis šaukimas į teismo posėdį, tačiau įteikimo duomenų el. bylos kortelėje įkeltoje įteikimo pažymoje nėra, o ir vieninteliame 2026 m. sausio 29 d. teismo posėdyje, į kurį buvo kviečiamas V. B., trečiasis asmuo taip pat dėl teisinių žinių neturėjimo nedalyvavo ir savo pozicijos nepareiškė visais esminiais bylos klausimais, bei nežinojo, kad byla bus be jo išnagrinėta.

Mano, kad teismas turėjo imtis papildomų informavimo priemonių, tinkamai išaiškinant V. B. jo teises, įskaitant teisę turėti atstovą, be to, trečiajam asmeniui nebuvo paaiškinta, kad jis procese dalyvauja dvigubu procesiniu statusu, t. y. trečiuoju asmeniu ir tuo pačiu atsakovu, bei kad šie proceso dalyviai turi skirtingas teises dėl savo reikalavimų įgyvendinimo, jam net nebuvo pasiūlyta teikti savo naudojimosi tvrakos pasiūlymų. Dėl to buvo suvaržytos V. B. teisės ir nebuvo tinkamai atskleistos visos bylos esminės aplinkybės.

Teigia, kad V. B. turi gyvenamojo namo dalį pirmame aukšte su išėjimu į namo kiemą, tačiau atsakovai savo pasiūlytoje tvarkoje V. B. nepaliko pakankamai vietos bent nedideliam poilsio inventoriui (staliukui, kėdėms ir kt.) pastatyti, kad prie savo buto, kaip ir visi kiti bendraturčiai, jis prie išėjimo turėtų pakankamai erdvią ir racionalią privačią erdvę žemės sklypo plote. Kadangi namo bendraturčiai yra trys, tai turėtų būti sudarytos visiems bendraturčiams analogiškos pakankamos erdvės prie išėjimo iš namo žemės naudojimo sąlygos, proporcingos valdomo turto daliai.

Dėl teismo pasirinkto atsakovų pateikto naudojimosi žemės sklypu plano (Variantas 18) vertinimo apeliantai nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovų pateikta naudojimosi tvarka atitinka faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus, nes teismo patvirtintame plane (Variantas 18) žemės plotą „B“ ir „A“ skirianti bendra riba yra esmingai perkelta ir laužyta. Teismas neįvertino tinkamai pačių atsakovų pateiktų minėtos faktinės ribos apsodintos tujomis fotonuotraukų (DOK-19289, DOK-18788), dėl ko ieškovės sodinti ir eilę metų faktinę ribą žymėję želdiniai pagal atsakovų pateiktą pasiūlymą atiteko atsakovams, o ribos vieta buvo esmingai pakeista.

Nurodo, kad pirmos instancijos teismas rengė išvažiuojamąjį posėdį ir vyko į ginčo teritoriją, todėl teismas neabejotinai turėjo pastebėti, kad į ginčo sklypą yra atskiri du įvažiavimai ir jiems skirti atskiri du įvažiavimo vartai. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių kyla nuolatiniai nesutarimai dėl automobilių statymo ir daiktų laikymo, todėl akivaizdu, kad nagrinėjamos bylos atveju yra būtina ieškoti tokios naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kuri kaip galima daugiau padarytų izoliuotas ir savarankiškai naudojamas žemės sklypo bendraturčių dalis. Teismas neįsigilino, kad visų nesutarimų esmė būtent ir yra automobilių parkavimas ir atsakovų siekis naudotis ne vienu, o dviem įvažiavimais. Todėl Teismas tinkamai neatskleidė ginčo esmės. Kadangi ginčo sklypas turi du įvažiavimo vartus, skirtus automobiliams įvažiuoti, todėl teisinga ir pagrįsta būtų skirti automobilių parkavimui vietą atsakovams jų naudojamoje žemės sklypo dalyje, o ieškovei ir trečiajam asmeniui automobilių parkavimui skirti sklypo dalį kadastrinių matavimų byloje pateiktame žemės sklypo plane žymima indeksu „D“ (ieškovės pasiūlyme pažymėtoje indeksu „C1“, „D“).

Apeliantai teigia, kad iškovė buvo pareiškusi materialų reikalavimą – nustatyti automobilių parkavimo tvarką sklype, t. y. nustatyti, kad transporto priemonių parkavimas, stambių daiktų laikymas bendro naudojimo žemėje yra draudžiamas, o bendraturčiai į kitų bendraturčių atskiram naudojimui priskirtas dalis gali patekti išimtiniais atvejais, kai tai susiję su bendro gyvenamo namo statybiniais ar valymo darbais ir tik įspėjus tos dalies savininką prieš 3 dienas iki darbų atlikimo. Šiuo reikalavimu ieškovė siekė užkirsti kelią konfliktams ir sudaryti visiems bendraturčiams vienodas sąlygas turėti savarankiškas automobilių parkavimo vietas ties savais įvažiavimo į žemės sklypą vartais. Tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė. Pažymi, kad atsakovai siekia nustatyti bendro naudojimo žemės dalį būtent ten, kur realiai yra galimybė ieškovei ir trečiajam asmeniui parkuoti savo transporto priemones, kad ieškovė ir trečiasis asmuo to daryti negalėtų. Tuo Atsakovai tiesiog programuoja konfliktą, nes patys turi savarankišką įvažiavimą į sklypą ir automobilio parkavimo vietą. Teigia, kad atsakovų pateiktame pasiūlyme nėra galimybės transportu patekti prie ieškovės ūkinio pastato, kai atsakovai tokio patekimo galimybę prie savo garažo turi.

Pasak apeliantų, teismo patvirtintoje žemės sklypo naudojimo tvarkoje bendram naudojimui paskirtas sklypas žymimas indeksu „E“ daliniam apėjimui apie gyvenamąjį namą ties atsakovų naudojama dalimi, tačiau teismas neįvertino, kad tokiam apėjimui nėra jokio būtinumo ir loginio pagrindimo, nes nei buvę savininkai nei ieškovė su trečiuoju asmeniu tokiu apėjimu nesinaudoja ir niekada nesinaudojo.

Mano, kad teismo sprendimo nepagrįstas motyvas, jog plote tarp taškų 19-24-25-26 atsakovams nėra jokio priklausančio įėjimo į namą bei nepriklauso joks bendrojo naudojimo įrenginys ir dėl to nepagrįstai nuspręsta, kad ieškovės siūloma patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarka yra neracionali, bei pažeidžianti atsakovų teises ir teisėtus interesus, nes teismo patvirtintame projekte (Variantas 18) lygiai taip pat (analogiškai) plote tarp taškų 31-32-35-37-38-40 nurodytoje vietoje nėra jokio ieškovei ar trečiajam asmeniui priklausančio įėjimo į namą bei nepriklauso joks bendrojo naudojimo įrenginys. Taip pat mano, kad jeigu kiltų būtinybė pasinaudoti namo remontui ir eksploatacijai bendraturčiui skirta žemės dalimi (pastoliams statyti, apeiti ar pan.), toks klausimas gali būti sprendžiamas tarp bendraturčių nustatant žemės naudojimo sąlygą, bet ne realiu ploto formaliu išskyrimu, o ginčai dėl namo eksploatacijos niekada nekilo.

Teigia, kad teismas nepagrįstai sprendime darė išvadą, kad naudojimosi tvarka anksčiau buvo nustatyta ir ji tenkino visus ir toks buvo faktinis naudojimas, nes jokia tvarka teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo patvirtinta, nebuvo įregistruota, o ginčo turtą pradėjus valdyti šalims kyla nuolatiniai nesutarimai.

Apeliantų teigimu, iš šalių pareikštų reikalavimų ir procesiniuose dokumentuose keliamų klausimų dėl žemės po namu, jo remontui ir eksploatacijai reikalingos žemės ir pan. yra akivaizdu, kad tarp šalių de facto egzistuoja ginčas ir dėl naudojimosi namu. Todėl pirmos instancijos teismas, matydamas, kad šalys nėra nusistačiusios naudojimosi gyvenamuoju namu ir kita infrastruktūra tvarkos, bet nesutaria dėl žemės plotų šiems objektams naudoti skyrimo klausimų, turėjo pasiūlyti šalims tikslinti savo reikalavimus ir įtraukti į savo pasiūlymus ne tik žemės sklypo, bet ir jame esančių statinių ir įrenginių naudojimo tvarką.

Teigia, kad visiškai formaliai teismas vertino aplinkybę, jog atsakovų turima žemės sklypo dalis yra neproporcingai didelė turimam gyvenamojo namo plotui. Teismas tik paminėjo, kad vadovaujasi oficialiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, tačiau šios aplinkybės nevertino spręsdamas atsakovų siekį iš kitų namo gyventojų (ieškovės ir trečiojo asmens), kurie valdo ženkliai didesnę namo dalį, atimti antrojo įvažiavimo į kiemą individualų naudojimą bei individualaus šioje sklypo vietoje ieškovės ir trečiojo asmens automobilių parkavimo galimybes. Nagrinėjamu atveju įvertintina tai, kad atsakovų dalis žemės sklype buvo privatizuota, galbūt, pažeidžiant teisinį reglamentavimą, nes iš esmės neatitinka bendraturčių atskirai valdomos gyvenamojo namo dalies.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai R. B. ir S. B. nesutinka su ieškovės ir trečiojo asmens/atsakovo apeliaciniu skundu, prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės V. Š. ir trečiojo asmens / atsakovo V. B. atsakovų naudai 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Atsakovai nurodo, kad V. B. buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu pagal ieškinį, bei atsakovu pagal priešieškinį. Jis teikė atsiliepimus, palaikydamas savo motinos, ieškovės, reikalavimą, bei išreikšdamas nesutikimą su priešieškiniu, tačiau nenurodydamas jokių konkrečių motyvų ir atsikirtimų, neteikdamas jokių įrodymų ir jam tinkamų žemės sklypo naudojimosi plano, kuris būtų parengtas pagal bendraturčiams priklausančias žemės nuosavybės dalis. Byloje surinkti įrodymai, teismo panešimai įrodo, kad V. B. buvo sudarytos visos galimybės naudotis visomis teisėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnyje bei kitose normose, pranešta apie bylos nagrinėjimą, todėl skundo argumentai apie jo teisių pažeidimą yra nepagristi ir atmestini. Be to, V. B. pagal ieškinį buvo trečiasis asmuo, nes jis sutiko su ieškovės planu, todėl atsakovu pačios ieškovės nebuvo patrauktas ir tam nebuvo pagrindo, o pagal priešieškinį V. B. buvo atsakovas ir tai nurodyta tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo sprendime.

Mano, kad apeliantų argumentai, jog atsakovų dalis žemės sklype buvo privatizuota galimai pažeidžiant teisinį reglamentavimą, nes iš esmės neatitinka bendraturčių atskirai valdomos gyvenamojo namo dalies, yra visiškai nepagrįsti, nes išperkant žemę iš valstybės buvo atsižvelgta į visų statinių priklausomybę ir byloje jokie sandoriai nebuvo ginčijami.

Pažymi, kad apeliantai nutyli ir nekalba apie kiekvienam bendraturčiui priklausančią nuosavybės teise žemės sklypo dalį, į kurią privalu atsižvelgti, nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką. Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai atsižvelgė į viešajame registre įregistruotas žemės sklypo nuosavybės dalis, o ieškovė procese šių dalių nepripažino ir siekė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jos įsivaizduojamas ir norimas dalis, o žemės plotas pagal atsakovų projektą buvo paskirstytas proporcingai turimam pastato plotui kiekvienam pastato bendraturčiui.

Nurodo, kad nors notarinės sutarties ar teismo sprendimo dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi nėra, tačiau pateikti rašytiniai susitarimai, pasirašyti ankstesnių savininkų žemės planai dėl sklypo naudojimosi, įrodo per daugelį metų susiklosčiusį faktinį žemės sklypo naudojimąsi, kuris teismo buvo pagristai vertintas.

Teigia, kad atsakovas V. B. nuosavybės teise turi 107 kv. m. žemės plotą, kuris reikalingas paskirstyti tiek žemei po gyvenamuoju namu, tiek įėjimui/privažiavimui į žemės sklypą, tiek priėjimui prie ūkinio pastato, todėl atsakovas V. B. negali tikėtis, jog jam bus paskirtos atskiros teritorijos su didelėmis zonomis stalams ir kėdėms. Be to, pati ieškovė savo pateiktame plane, pagal kurį prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, ir su kuriuo sutiko V. B., toje pačioje vietoje išskyrė jam naudotis tą pačią teritoriją. Todėl šis sprendinys ir buvo nurodytas atsižvelgiant į pačių apeliantų reikalavimus.

Nurodo, kad atstumas aplink namą yra būtinas ieškovei ir atsakovui V. B., nes apeliantams priklauso gyvenamojo namo pirmo aukšto dalis ir visas antras aukštas, todėl jiems reikalingas priėjimas prie pastato sienų, langų valymui, stogo remontui ir kitai eksploatacijai. Šioje teritorijoje yra ieškovės antro aukšto balkonas, langai, pirmo aukšto langas, prie kurių prieiti iš lauko pusės galima tik per paskirtą 1 m pločio bendro ploto teritoriją. Pažymi, kad ieškovė kategoriškai nesutiko, jog sklypo dalis C2 prie gyvenamojo namo būtų paskirta bendrai, ir teigė, kad tai yra jos teritorija, tvirtino, kad atsakovai ja nesinaudoja, todėl atsakovai sutikdami su tokiu ieškovės reikalavimu, teritoriją C2 paskyrė ieškovės sūnui, nes iš tiesų toje pusėje nėra atsakovų patalpų, nėra langų. Be to, patys apeliantai savo planu šią teritoriją prašė paskirti V. B., todėl nepagrįstas skundo argumentas dėl teismo nenuoseklumo, nes teismas įvertino visų šalių pageidavimus, kurie buvo išsakyti procese.

Nurodo, kad apeliantai skunde itin nesąžiningai bando suklaidinti teismą, motyvuojant tuo, kad faktinį žemės naudojimą žymi erdvių atskyrimui ieškovės susodinti želdiniai – tujos nuo namo kampo iki atsakovų garažo, kurios aiškiai matosi byloje atsakovų pateiktose fotonuotraukose, pasak ieškovės, jai turėjo būti paskirta visa teritorija, nepaisant turimos žemės dalies. Dėl tarp žemės plotų „B“ ir „A“ skiriančios bendros ribos nurodo, kad toks sprendinys atsakovų užsakymo parengtame plane atsirado išimtinai jo reikalaujant ieškovei padidinti atsakovų naudojamą žemės plotą prie garažo, nors atsakovai naudojosi siauresne žemės sklypo dalimi prie jiems priklausančio garažo, todėl toks skundo argumentas yra itin nesąžiningas.

Pasak atsakovų, šioje byloje ginčas didžiąja dalimi kyla dėl to, kad ieškovė siekia, jog jai kartu su sūnumi būtų paskirta eilę metų visų žemės bendraturčių naudojamas žemės plotas, atsakovų plane pažymėtas „E“ (33 kv. m), tačiau atiduoti / perkelti į kitą vietą norimo paimti iš atsakovų žemės ploto ieškovė su sūnumi nesutinka, kas yra neteisinga.

Teigia, kad nors atsakovai pripažino ir byloje nebuvo jokio ginčo, kad faktiškai naudojamasi ir antruoju įvažiavimu, tačiau plane pažymėta ginčo teritorija „E“ (33 kv. m), yra būtina visiems bendraturčiams, nes per šią teritoriją patenkama į gyvenamąjį namą, šioje teritorijoje yra bendri šuliniai, skaitliukai ir šioje dalyje eilę metų šalys laikė transporto priemones.

Mano, kad ieškovės reikalavimas – nustatyti automobilių parkavimo tvarką sklype, t. y. nustatyti, kad transporto priemonių parkavimas, stambių daiktų laikymas bendro naudojimo žemėje yra draudžiamas, o bendraturčiai į kitų bendraturčių atskiram naudojimui priskirtas dalis gali patekti išimtiniais atvejais, kai tai susiję su bendro gyvenamo namo statybiniais ar valymo darbais ir tik įspėjus tos dalies savininką prieš 3 dienas iki darbų atlikimo, yra sunkiai suprantamas ir akivaizdžiai ribojantis atsakovų teises, bei išskirtinai suteikiantis ženkliai daugiau teisių ieškovei, dėl ko pagrįstai teismo atmestas.

Nurodo, kad niekada tarp šalių ir teismo procese nekilo ginčas dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo. Šalims paskirtos patalpos yra fiksuotos gyvenamojo namo įgijimo sutartyse ir nei viena šalis byloje nėra nurodžiusi tokių aplinkybių. Jeigu ieškovė dabar siekia perdalinti gyvenamojo namo patalpas, ji 10 turi teisę užsivesti atskirą bylą.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų ir paaiškinimų pateikimo

Ieškovė 2026 m. rugpjūčio 24 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir Palangos miesto savivaldybės administracijos 2026 m. rugpjūčio 5 d. raštą dėl šalių vienbučio gyvenamojo namo kieme kylančių ginčų tarp bendrasavininkų, susijusių su transporto priemonių parkavimu, nurodydama, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į svarbias ir esmines Savivaldybės rašte nurodytas aplinkybes dėl parkavimo sklype saugumo, rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodomi argumentai, iš esmės papildantys apeliacinį skundą. Atsakovai pateikė teismui nuomonę, kad nesutinka su papildomų rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimu į bylą.

CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 323 straipsnis numato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.

Atsižvelgus į pirmiau nurodytas teisės normas, atsisakytina priimti į bylą ir vertinti ieškovės pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus, nes tai draudžia įstatymas, o naujai pateiktas Savivaldybės raštas ir jame pateiktas situacijos vertinimas neturės esminės įtakos sprendžiant ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, todėl jį atsisakytina priimti.

Dėl ginčo esmės

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiamas teismo sprendimo, kuriuo patenkintas atsakovų priešieškinis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, o ieškovės ieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė V. Š. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančiu bendrojoje dalinėje nuosavybėje su trečiuoju asmeniu ir atsakovais, tvarką pagal UAB „Gistama“ 2025 m. rugsėjo 2 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, taip pat prašė nustatyti, kad transporto priemonių parkavimas, stambių daiktų laikymas bendro naudojimo žemėje yra draudžiamas, o bendraturčiai į kitų bendraturčių atskiram naudojimui priskirtas dalis gali patekti išimtiniais atvejais, kai tai susiję su bendro gyvenamo namo statybiniais ar valymo darbais ir tik įspėjus tos dalies savininką prieš 3 dienas iki darbų atlikimo. Atsakovai R. B. ir S. B. su patikslintu ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, prašydami nustatyti tarp ieškovės V. Š. atsakovų R. B., S. B. ir atsakovo V. B. (pagal ieškinį trečiojo asmens) 0,0614 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Toposfera“ 2025 m. rugsėjo 24 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą pagal Variantą 17, 18 arba 19. Esminis atsakovų nesutikimas su ieškovės siūlyta naudojimosi tvarka – tvarka ydinga, nes netinkamai paskaičiuotos naudotino žemės sklypo dalys, be to, atsakovai įrodinėjo, kad ieškovės siekiama sumažinti bendrojo naudojimo dalis palei įvažiavimą jiems taip pat yra svarbi ir reikalinga. Ieškovė nesutiko nei su vienu atsakovų siūlytu naudojimosi tvarkos variantu, iš esmės teigdama, kad atsakovams nėra reikalingas antras įvažiavimas bei kad pagal atsakovų siūlomą tvarką jiems tektų vertingesnė žemė. Trečiasis asmuo pagal ieškinį ir atsakovas pagal priešieškinį V. B. sutiko su ieškovės prašoma nustatyti tvarka.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė patvirtinti atsakovų siūlytą naudojimosi tvarką pagal Variantą 18. Teismas sprendė, kad ieškovės prašoma nustatyti tvarka neatitinka bendraturčių turimų žemės sklypo dalių proporcingumo principo, be to, tvarka pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus, nes joje nurodyta daugiau plotų, kuriais bendraturčiai turėtų naudotis bendrai. Sprendė, kad bendraturčių interesus labiausiai atitinka atsakovų pateiktas 2025 m. rugsėjo 24 d. UAB „Toposfera“ parengtas projektas (Variantas 18), nes, pasak teismo, jame numatyta tvarka iš esmės atitinka nors ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotą ir vieno iš buvusių bendrasavininkio nepasirašytą, tačiau ilgą laiką naudojamą ir kitų buvusių bendraturčių susitartą tvarką, šalys pagal šį projektą valdytų iš esmės tas pačias žemės sklypo dalis, kuriomis naudojosi iki šiol buvę bendraturčiai, pakeičiant tik šalių naudojamų žemės plotų dydį.

Apeliaciniu skundu ieškovė ir trečiasis asmuo, palaikęs ieškovės reikalavimus, nesutinka su teismo sprendimu, prašo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pasak apeliantų, teismas pažeidė trečiojo asmens procesinę teisę būti išklausytam kaip atsakovui, nebuvo atsižvelgta į jo, kaip bendraturčio, teisėtus interesus, apeliantai teigia, kad teismo patvirtinta žemės sklypo naudojimo tvarka neatitinka iki šiol buvusios faktinės situacijos, nustatyta tvarka nesąžininga apeliantų atžvilgiu, nes atsakovams suteikiama teisė naudotis abiem įvažiavimais ir statyti savo transporto priemones abejose gyvenamojo namo pusėse, užprogramuojant tolesnius šalių ginčus dėl vieno iš įvažiavimų.

Dėl teisės būti išklausytam

Apeliaciniame skunde teigiama, kad V. B. turėjo būti įtrauktas į bylą atsakovu, o ne trečiuoju asmeniu, be to, jis neturėjo atstovo, jam dokumentų nepavykdavo įteikti, o bylą V. B. pateikė kaip išmanydamas du formalius atsiliepimus, bet teismas šios šalies pozicijos nesiaiškino, jam nebuvo pasiūlyta teikti savo pasiūlymą. Apeliantai mano, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nepasiūlė V. B. pasirūpinti atstovavimu, kad būtų užtikrintas efektyvus šio proceso dalyvio teisių įgyvendinimas.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Todėl visi proceso dalyviai, naudodamiesi jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, turi rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, atlikti ir jiems tenkančias procesines pareigas, be kita ko, atvykti į teismo organizuojamus posėdžius arba pranešti teismui, jeigu negali atvykti dėl kurių nors objektyvių priežasčių ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tokių priežasčių buvimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1346-464/2021).

Kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo, apeliantai iš esmės neneigia, kad V. B. buvo žinoma apie nagrinėjamą bylą, apeliantas teikė į bylą atsiliepimus, todėl akivaizdžiai suprato dėl ko iškelta ši civilinė byla ir kad ji susijusi su jo teisėmis bei pareigomis. Apeliantų argumentus, kad V. B. neturi teisinio išsilavinimo, kad nesuprato savo procesinės padėties, kad nesugebėjo susirasti profesionalaus atstovo byloje, paneigia tiek V. B. procesiniai veiksmai pirmosios instancijos teismui teikiant atsiliepimus su aiškiai išreikšta pozicija (sutinkant tik su ieškovės reikalavimais, ir reiškiant nesutikimą su atsakovų siūloma tvarka), tiek apeliacinio skundo pateikimas, pasitelkiant atstovą advokatą. V. B. giminystės ryšiai su ieškove (sūnus ir motina), iš kurios jis ginčo turtą bylos procese gavo dovanojimo sandorio pagrindu, apeliacinio skundo pateikimas kartu su ieškove daro neįtikimą apeliantų versiją, kad V. B. nebuvo suprantama ginčo esmė, kad jis nežinojo apie proceso eigą ir pan.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir neišaiškino apeliantui jo teisių teikti konkrečius savo pasiūlymus dėl naudojimosi tvarkos, tinkamai nepranešė apeliantui apie vieną iš teismo posėdžių, neišaiškino jam jo procesinės padėties, tokie apeliantų argumentai laikytini nepagrįstais ir yra atmestini.

Visų pirma, ši civilinė byla yra dispozityvi, teismo vaidmuo joje nėra aktyvus, todėl teismas, būdamas nešališkas, neturi ne tik pareigos, tačiau ir teisės veikti išimtinai kurios nors šalies naudai ir interesais. Bendraturčiams šioje byloje siekiant, jog byloje būtų nustatyta jų pageidaujama žemės sklypo naudojimo tvarka, jie turėjo procesinę pareigą veikti aktyviai byloje, siekiant įrodyti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Apeliantui akivaizdžiai buvo žinoma, kad kiti bendraturčiai teikia teismui naudojimosi tvarkos planus, jis aiškiai išreiškė dėl jų savo (ne)sutikimą, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pats pasirašė ant ieškovės plano ir su juo sutinka, atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsiliepimą teikia kaip atsakovas, todėl spręsti, kad V. B. nebuvo suteikta galimybė pateikti savo plano, kad jis nesuprato savo teisių procese, nėra pagrindo, nes V. B. aiškiai ir konkrečiai nurodė, kad palaiko ieškovės pateiktą tvarkos planą, o kaip atsakovas nesutinka su R. B. ir S. B. siūloma naudojimosi tvarka.

Pažymėtina, kad atidus, rūpestingas proceso dalyvis, akivaizdžiai suvokdamas savo procesinę padėtį byloje, turi pareigą aktyviai domėtis bylos eiga, o ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantui, netinkamai gynusiam savo teisėtus interesus procese, nepalankų sprendimą, nėra pagrindas kitaip vertinti susiklosčiusią situaciją ir pripažinti teismo sprendimą neteisėtu.

Apibendrinusi išdėstytų motyvų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl teisės būti išklausytam V. B. atžvilgiu pažeidimo.

Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo

Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausio teismo. 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012). Nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausio teismo. 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausio teismo. 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017).

Teismų praktikoje yra išsamiai suformuluoti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo kriterijai, taikytini nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymui: 1) teisėtumo kriterijus. Šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Teisėtumo reikalavimas bus pažeistas ir tada, kai šalys nusistatys tokią naudojimosi bendru daiktu tvarką, kurios įgyvendinimas pažeis trečiųjų asmenų teises; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus. Tai reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai dalių adekvatumo taisyklės objektyviai neįmanoma laikytis ir dėl to bendraturčiams paskiriamos naudotis daikto dalys nevisiškai atitinkančios idealiąsias dalis, gali kilti interesų pusiausvyros problema, kuri sprendžiama, taikant teisingo atlyginimo principą; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Šalių (bendraturčių) teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Tai reiškia, kad nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką, būtina atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius.

Taigi, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, be kita ko, reikia atsižvelgti į bylai reikšmingas faktines aplinkybes, faktiškai susiformavusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, tačiau tai nėra vienintelis aspektas, kurį teismas privalo įvertinti, nes, kaip minėta, svarbu, kad nustačius naudojimosi tvarką nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti; bendraturčio naudojama realioji daikto dalis kuo labiau atitiktų jo turimą idealiąją dalį; nustatoma tvarka būtų racionali, patogi ir padėtų valdyti bendrą turtą. Be to, nustatant naudojimosi daiktu tvarką, negali būti nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; itin nukrypstama nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; įtvirtinamos prielaidos kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; nustatomas neefektyvus, neekonomiškas daikto naudojimas; pažeidžiami teisės aktų reikalavimai ar trečiųjų asmenų teisės.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (vėliau jį patikslinusi), prašydama nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Gistama“ 2025 m. rugsėjo 2 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, atsakovai, nesutikdami su ieškovės ieškiniu, pateikė savo Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, 2025 m. rugsėjo 24 d. parengtą UAB „Toposfera“ (tris variantus).

Tiek ieškovės, tiek atsakovų parengti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planai patvirtina, kad šalių siekiamos naudotis ginčo žemės sklypo pusės sutampa, atsakovai tiek iki bylos iškėlimo, tiek pateiktuose planuose naudojasi ginčo žemės sklypo dalimi nuo gatvės (iki kadastro byloje nurodyto įvažiavimo) bei ta dalimi, kurioje yra jų naudojami statiniai (garažas ir gyvenamojo namo dalis), o ieškovė ir trečiasis asmuo naudojasi vidiniu kiemu bei dešiniąja sklypo dalimi (žiūrint nuo gatvės) iki nuotekų šulinio. Esminis bylos šalių nesutarimas, dėl kurio jos buvo priverstos kreiptis į teismą – žemės sklypo dalies, kuri apima žemę nuo oficialaus įvažiavimo vartų iki minėto šulinio, bendras naudojimas. Būtent dėl šio nesutarimo kitu ieškinio reikalavimu, kurį teismas atmetė, ieškovė prašė nustatyti, kad transporto priemonių parkavimas, stambių daiktų laikymas bendro naudojimo žemėje yra draudžiamas, o bendraturčiai į kitų bendraturčių atskiram naudojimui priskirtas dalis gali patekti išimtiniais atvejais, kai tai susiję su bendro gyvenamo namo statybiniais ar valymo darbais ir tik įspėjus tos dalies savininką prieš 3 dienas iki darbų atlikimo. Tiek iš kitų šalių procesinių dokumentų, tiek iš apeliacinio skundo matyti, kad šalys iš esmės nesutaria dėl bendrojo naudojimo žemės, ieškovės siekis – kad atsakovai naudotųsi tik jų faktiškai naudojamoje žemės sklypo dalyje esančiu įvažiavimu, o ieškovė – jos naudojamos dalies pusėje esančiu įvažiavimu. Ieškovė teigia, kad atsakovai, turėdami atskirą įvažiavimą, nesąžiningai siekia naudotis ir antruoju, tačiau pagal pateiktą savo naudojimo tvarkos projektą įvažiavimą ir tam tikrą dalį žemės sklypo (dalis, kurioje yra šulinys ir elektros skydinė) visgi priskiria bendram naudojimui, bet siekia, kad šioje dalyje nebūtų galima statyti transporto priemonių ir laikyti stambių daiktų.

Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės ieškinio ir nenustatė jos prašomos naudojimosi tvarkos pagal UAB „Gistama“ 2025 m. rugsėjo 2 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą konstatavęs, kad planas yra ydingas, nes ieškovės prašoma nustatyti tvarka neatitinka bendraturčių turimų žemės sklypo dalių proporcingumo principo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovei neteisingai pagal kasacinio teismo praktiką paskaičiavus žemės sklypo plotą po gyvenamuoju namu, pagal turimas žemės sklypo proporcijas ar lygiomis dalimis, o ne pagal turimas pastato dalių proporcijas, atitinkamai neteisingai yra nurodytos bei paskaičiuotos ir kitos bendraturčiams paskirtos tiek asmeniniam naudojimui, tiek bendram naudojimui nurodytos dalys.

Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo nesukti su šiais teismo argumentais, kurių apeliaciniame skunde apeliantai niekaip nepaneigė ir iš esmės dėl šio teismo motyvo nenurodė jokių savo argumentų.

Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, pirmiausiai turi būti nustatyta, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys (Lietuvos Aukščiausio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-127-403/2019, Nr. e3K-3-106-611/2020).

Iš ieškovės prašomo patvirtinti UAB „Gistama“ 2025 m. rugsėjo 2 d. parengto Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano matyti, kad bendram naudojimui nurodytas žemės plotas, pažymėtas indeksu „D“, skirtas gyvenamojo namo eksploatavimui, apima ne tik patį statinį (gyvenamąjį namą), bet ir jam tinkamai eksploatuoti reikalingą prie statinio esančią žemę, priskirtiną bendram naudojimui (statinio užstatytas plotas 91 kv. m., kai bendro naudojimo plotas D sudaro 126 kv. m.), nors pagal kasacinio teismo išaiškinimus, kuriais teisingai vadovavosi pirmosios instancijos teismas, pirmiausia turėjo būti nustatyta kokia po gyvenamuoju namu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai, t. y. proporcingai išdalintas 91 kv. m., o likusi bendram naudojimui reikalinga žemės sklypo dalis padalinama kiekvienam gyvenamojo namo bendraturčiui po lygiai. Be to, matyti, kad bendrojo naudojimo dalies, pažymėtos indeksu „D“, plotas kiekvienam bendraturčiui padalintas po lygiai, nors žemės dalis po gyvenamuoju namu privalo būti dalinama proporcingai turimai statinio daliai.

Dėl to darytina išvada, kad parengiant apeliantės siūlytą naudojimosi žemės sklypu projektą nebuvo įvertinta bendraturčių naudojimosi tvarka žemės sklypo dalimi po gyvenamuoju namu, toks ieškovės pateiktas projektas neatitinka kasacinio teismo išaiškinimo, kad po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai, o prie statinių esanti sklypo dalis, kuri yra būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, turi būti paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Pažymėtina, kad skaičiuojant bendraturčiams tenkančias bendram naudojimui žemės sklypo dalis tokiu būdu, kokį siūlo ieškovė, iš esmės yra pažeidžiami atsakovų teisėti interesai, kadangi, nors jiems priklauso mažesnė gyvenamojo namo dalis, bendrai naudotinas žemės sklypo plotas, skaičiuojant jį po lygiai visiems bendraturčiams, priskirtinas didesnis, tai padarant likusios asmeniniam naudojimui skirtinos žemės dalies sąskaita, t. y. sumažinant atsakovams asmeniniam naudojimui tenkančią žemės sklypo dalį, o ieškovei ir trečiajam asmeniui – padidinant. Šio pateikto plano ydingumo ieškovė apeliaciniame skunde nepaneigė, byloje nėra duomenų, kad ieškovė, siekdama naudotis didesne žemės sklypo dalimi, nei jai iš tiesų priklauso, būtų siūliusi atsakovams kompensaciją, todėl laikytina, kad toks ieškovės pateikto plano trūkumas yra esminis ir jis negalėjo būti teismo patvirtintas.

Apeliaciniame skunde apeliantai kritikuoja teismo patvirtintą atsakovų pasiūlytą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, 2025 m. rugsėjo 24 d. parengtą UAB „Toposfera“, teigdami, kad teismas visiškai neatsižvelgė į esamą faktinį žemės sklypo naudojimą, nes sumažėjo ieškovės naudojama dalis tarp ūkinio pastato ir garažo, apeliantai teigia, kad nebuvo jokio pagrindo nustatyti bendro naudojimo žemės aplink dalį namo, nes ieškovė ir trečiasis asmuo nesinaudoja tokis gyvenamojo namo dalimis, mano, kad tvarkos ribos yra laužytos, neracionalios, o patvirtinta tvarka iš esmės niekaip neišsprendė esminio šalių ginčo, su kuo (su pastaruoju argumentu) teisėjų kolegija iš dalies sutinka.

Visų pirma, apeliantai nesutinka su naudojimosi tvarkoje nustatyta bendro naudojimo žemės sklypo dalimi aplink namą, t. y. aplink tą namo pirmo aukšto dalį, kuria naudojasi atsakovai, teigdami, kad tokio bendro ploto nustatymas nėra būtinas bendro turto naudojimui, kad tam būtų pakakę patenkinti ieškovės pareikštą reikalavimą ir nustatyti, kad bendraturčiai į kitų bendraturčių atskiram naudojimui priskirtas dalis gali patekti išimtiniais atvejais, kai tai susiję su bendro gyvenamo namo statybiniais ar valymo darbais ir tik įspėjus tos dalies savininką prieš 3 dienas iki darbų atlikimo. Nors apeliantai argumentuoja, kad tarp šalių kilo ginčas ir dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, reikalavimo dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo byloje nebuvo pareikšta, atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai pažymėjo, kad šalims paskirtos patalpos yra fiksuotos gyvenamojo namo įgijimo sutartyse. Jeigu apeliantai mano, kad tarp jų (ieškovės ir trečiojo asmens) nėra nustatytos konkrečios naudotinos gyvenamojo namo dalys ir dėl to kyla ginčas, jei gali šį klausimą spręsti atskiru susitarimu arba spręsti ginčą teisme (CPK 5 straipsnis).

Apeliantai teigia, kad apėjimui aplink namą ties atsakovų naudojama namo dalimi nėra jokio būtinumo ir loginio pagrindimo, nes nei buvę savininkai nei ieškovė su trečiuoju asmeniu tokiu apėjimu nesinaudoja ir niekada nesinaudojo. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka, nes ieškovė ir trečiasis asmuo, būdami gyvenamojo namo bendrasavininkais, taip pat turi tiek teisę, tiek pareigą gyvenamąjį namą tinkamai eksploatuoti. Gyvenamasis namas yra dviejų aukštų, todėl, nustatant naudojimosi tvarką žemės sklypu, turi būti palikta galimybė bendraturčiams apeiti aplink namą jo priežiūrai, remontui ir pan. 1 metro atstumo palikimas pagal išorinę gyvenamojo namo sieną atsakovų naudojamoje namo bei žemės sklypo dalyje ne pažeidžia apeliantų teises, bet priešingai, užtikrina galimybę jiems tinkamai eksploatuoti gyvenamąjį namą (bendro naudojimo konstrukcijas). Tokios tvarkos nustatymas iš esmės yra nepalankus atsakovams, nes jie netenka galimybės savo nuožiūra naudoti visos jų šiuo metu naudojamos dalies žemės sklypo. Nors apeliantai teigia, kad teismas buvo nenuoseklus, nes prie apeliantų naudojamos dalies namo nenustatė bendrai naudojamos žemės dalies, atsakovai atsiliepime argumentavo kodėl toks bendro naudojimo atstumas nuo namo nenustatytas ieškovės ir trečiojo asmens naudojamoje gyvenamojo namo pusėje. Atsakovai teigia, kad būtent dėl to, jog ieškovė kategoriškai nesutiko, kad sklypo dalis C2 prie gyvenamojo namo būtų paskirta bendrai, atsakovai, sutikdami su tokiu ieškovės reikalavimu, teritoriją C2 paskyrė ieškovės sūnui, juo labiau kad ir ieškovė savo planu šią teritoriją prašė paskirti V. B.. Be to, atsakovai nesinaudoja ta namo dalimi, kurioje yra ieškovės ir trečiojo asmens įėjimas (nesinaudoja patalpomis nei pirmame, nei antrame aukšte, naudojimui jiems nepriskirtas balkonas ir pan.), todėl nenustačius 1 metro bendro naudojimo koridoriaus aplink visą namą atsakovų teisėti interesai pažeidžiami mažiau, nei būtų pažeisti ieškovės ir trečiojo asmens, nenustačius 1 metro priėjimo prie namo atsakovų naudojamo žemės sklypo dalyje. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad paskyrus žemės sklypą aplink gyvenamojo namo dalį, žymimą indeksu „E“, bendram naudojimui, ieškovų teisėti interesai nebuvo pažeisti, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pripažintina, kad pagrįstai teismo atmestas ir ieškovės reikalavimas nustatyti, kad bendraturčiai į kitų bendraturčių atskiram naudojimui priskirtas dalis gali patekti išimtiniais atvejais, kai tai susiję su bendro gyvenamo namo statybiniais ar valymo darbais ir tik įspėjus tos dalies savininką prieš 3 dienas iki darbų atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios sąlygos nustatymas pernelyg riboja bendraturčių teisėtą interesą jiems priskirtą žemės sklypo dalį naudoti tik savo nuožiūra ir, esant itin konfliktiniams bendraturčių santykiams, užprogramuoja tarp jų ginčus ateityje.

Apeliantai taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovų pateikta naudojimosi tvarka atitinka faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus, nes teismo patvirtintame plane (Variantas 18) žemės plotą „B“ ir „A“ skirianti bendra riba yra esmingai perkelta ir laužyta. Apeliantai nurodo, kad linija tarp šių taškų perkelta už ieškovės ilgą laiką naudotos teritorijos, kurioje susodinti ir ilgą laiką ieškovės puoselėti augalai. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovų teiktą ir teismo patvirtintą planą, sprendžia, kad galimybės kitaip išdėstyti, perkelti, nustatyti ribas, teisingai skaičiuojant visus plotus pagal šalių nuosavybės teise turimas žemės sklypo dalis, nėra galimybės. Atkreiptinas dėmesys, kad vien tai, jog ieškovė ilgą laiką naudojosi didesne dalimi žemės sklypo nei jai priklausanti (to paties ji iš esmės siekė ir savo pateiktais planų pasiūlymais (neteisingai skaičiuodama bendro naudojimo dalies proporciją po gyvenamuoju namu)), jos turima idealioji ginčo žemės sklypo dalis nesuteikia apeliantei teisėto pagrindo reikalauti nustatyti jai palankiausią (pageidaujamą) naudojimosi Žemės sklypu tvarką taip, kad išliktų visos anksčiau naudotų plotų ribos. Apeliantų nurodyti argumentai, kad atsakovų turima žemės sklypo dalis yra neproporcingai didelė turimam gyvenamojo namo plotui, kad turi būti įvertintina tai, jog atsakovų dalis žemės sklype buvo privatizuota, galbūt, pažeidžiant teisinį reglamentavimą, šioje konkrečioje byloje neturi teisinės reikšmės, teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo nesiremti viešais duomenimis ar paneigti nenuginčytas atsakovų turimas turto dalis, todėl pripažintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismo tokios šios ieškovės nurodytos aplinkybės laikytos neįrodytomis.

Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliantų argumentai, jog teismo patvirtintoje naudojimo tvarkoje iš esmės pažeidžiamos V. B. teisės, kad jam nepalikta proporcingo ploto lauko poilsio baldams ir pan., nes, kaip pagrįstai teigiama atsiliepime į apeliacinį skundą, V. B. turima nuosavybės apimtis yra mažiausia ir jis negali tikėtis patogiausios, jo manymu, naudojimosi tvarkos nustatymo, nepažeidžiant kitų bendraturčių teisėtų interesų. Pačios ieškovės siūlomuose planuose šiam bendraturčiui žemės sklypo naudojamos dalys buvo paskirtos labai panašiai kaip ir atsakovų teiktuose planuose, skiriasi tik keli kvadratiniai metrai palei gyvenamojo namo išorinę sieną, su kuo V. B. atsiliepime aiškiai sutiko, todėl spręsti, kad nustatyta tvarka esmingai pažeidžia šio asmens teisėtus interesus, nėra pagrindo. Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad ginčo tarp ieškovės ir trečiojo asmens pagal ieškinį byloje iš esmės nekilo, t. y. tarp šių šalių nekyla ginčas dėl jiems priskirtų ir faktiškai naudojamų žemės sklypo dalių naudojimo, todėl net ir esant teismo nustatytai konkrečiai naudojimosi tvarkai, ieškovė ir trečiasis asmuo gali susitarti dėl kitokio žemės dalių, kurios neliečia atsakovų teisėtų interesų, naudojimo būdo, apimties ir pan.

Šio vertinimo nekeičia ir tai, kad ieškovei apeliacinės instancijos teismui pateikus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pridėjus naujus įrodymus (Nekilnojamojo turto registro išrašą), kurie 2026 m. gegužės 6 d. teisėjo rezoliucija priimti į bylą, buvo nustatyta, jog 2026 m. balandžio 23 d. dovanojimo sutartimi, t. y. po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, trečiasis asmuo V. B. perleido ieškovei jam prieš tai ieškovės dovanotą ūkinio pastato dalį. 2026 m. gegužės 6 d. V. Š. prašyme nurodoma, kad naujai pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas papildomai įrodo, kad byla turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo, nes būtina nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, kad ji atitiktų bent turimo nekilnojamojo turto žemės sklype ir žemės ploto proporcijas, bei interesų pusiausvyrą. Nors teismo patvirtinta naudojimosi tvarka nustatyta, kad žemės sklypo dalimi po šiuo ūkiniu pastatu ir priėjimui prie jo naudojasi bendrai ieškovė ir trečiasis asmuo, dovanojimo sandoris sudarytas po teismo sprendimo priėmimo, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina sprendimo priėmimo metu buvusią faktinę padėtį – skundžiamo sprendimo priėmimo metu ūkinis pastatas priklausė bendrai ieškovei ir trečiajam asmeniui, todėl įsiteisėjus skundžiamam teismo sprendimui, šalys privalės juo vadovautis. Tuo pačiu svarbu tai, kad byloje ginčo dėl žemės sklypo naudojimo tarp ieškovės ir trečiojo asmens nekilo, turto bendraturčiai yra motinas ir sūnus, artimi giminaičiai, dovanojimo sandoriais vienas kitam perleidžiantys turtą, todėl ieškovei ir trečiajam asmeniui nesutariant dėl jiems priskirtų bendrai ar asmeniniam naudojimui priskirtų dalių naudojimo (indeksai A, C C2 ir F), jie gali sudaryti atskirus susitarimus, tačiau atsakovams priskirtos naudotis žemės sklypo dalys (indeksai B, D ir E) lieka nepakitusios, kadangi šis perleistas turtas (ūkinis pastatas) nepriklauso atsakovams, toks dovanojimo sandoris nedaro jokios įtakos atsakovų teisėtiems interesams.

Tuo pačiu teisėjų kolegija atmeta atsakovų teismui pateiktą prašymą dėl baudos CPK 95 straipsnio pagrindu skyrimo ieškovei ir trečiajam asmeniui, nes negalima pagrįstai teigti, kad vienintelis šio sandorio tikslas buvo vilkinti bylos nagrinėjimą, po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo sudarytas sandoris nesudaro teisinio pagrindo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šis sandoris iš esmės nepažeidė atsakovų teisėtų interesų, taigi neužvilkino šios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad atsakovų pateiktas ir teismo patvirtintas naudojimosi tvarkos variantas, parengtas 2025 m. rugsėjo 24 d. UAB „Toposfera“ (Variantas 18), iš esmės yra patogus bendraturčiams, tik nežymiai keičiantis faktinį žemės sklypo naudojimą tarp atsakovų ir ieškovės su trečiuoju asmeniu, ir yra racionalus. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka proporcingumo principą ir nepažeidžia nei vieno iš bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.

Visgi, teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, kad teismo sprendimu iš esmės nebuvo išspręstas klausimas dėl bendro naudojimo dalies, žymimos indeksu „E“, naudojimo ir dėl to ateityje galinčių, ir, tikėtina, kilsiančių bendraturčių konfliktų.

Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo yra reikalaujama siekti konfliktų pašalinimo ateityje, dėl to teismas privalo įvertinti nesutarimo priežastis, vertinti, ar ginčo išsprendimu teisme iš esmės yra pašalinamos konfliktinių situacijų galimybės.

Jau minėta, kad ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą nustatyti automobilių parkavimo tvarką sklype, t. y. nustatyti, kad transporto priemonių parkavimas, stambių daiktų laikymas bendro naudojimo žemėje yra draudžiamas. Ieškovė argumentuoja, kad šiuo reikalavimu ji siekė užkirsti kelią konfliktams ir sudaryti visiems bendraturčiams vienodas sąlygas turėti savarankiškas automobilių parkavimo vietas ties savais įvažiavimo į žemės sklypą vartais. Pirmosios instancijos teismas, šio konkretaus ieškovės reikalavimo netenkindamas, pasiūlė dėl automobilių statymo vietų susitarti bendraturčiams taikiai ir vengti konfliktų tarp bendrasavininkų bei nepažeidinėti vieni kitų teisių. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks teismo priimtas sprendimas ir jo argumentacija neatitinka kriterijaus, pagal kurį būtų užkirstas kelias konfliktams tarp šalių ateityje kilti.

Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad esminis ginčas tarp visų bendraturčių kilo dėl bendro naudojimo žemės sklypo dalies, šioje nutartyje jau nustatyta, kad esminis bylos šalių nesutarimas – žemės sklypo dalies, kuri apima žemę nuo vartų iki nuotekų šulinio, bendras naudojimas automobilių statymui, o šį nesutarimą patvirtina byloje esanti filmuota vaizdo medžiaga bei fotonuotraukos.

Ieškovė byloje teigė, kad atsakovai, turėdami atskirą įvažiavimą prie jų naudojamos žemės sklypo dalies ir statinių, vis tiek naudojasi įvažiavimu, pro kurį prie savo nuosavybės patenka ieškovė ir trečiasis asmuo. Atsakovai byloje argumentavo, kad jiems šis įvažiavimas taip pat yra svarbus, kad per jį patenkama į gyvenamąjį namą, kad ilgą laiką buvo nusistovėjusi tokia naudojimosi įvažiavimu tvarka ir atsakovai nenori keisti naudojimosi įvažiavimais faktinės tvarkos. Šalių paaiškinimai patvirtina, kad dėl šio konflikto buvo kviesta policija, kas patvirtina, kad bendru sutarimu išspręsti šio ginčo, kaip pasiūlė pirmosios instancijos teismas, šalims nepavyksta.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovai turi galimybę patekti prie jiems nuosavybės teise priklausančių statinių ir naudotis paskirto žemės sklypo dalimi atskiru įrengtu įvažiavimu, byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad šiuo įvažiavimu atsakovai faktiškai naudojasi. Atkreiptinas dėmesys, kad argumentų, jog atsakovai negalėtų tinkamai naudotis savo turtu, jei jiems nebūtų leidžiama statyti automobilių bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, žymimoje indeksu „E“, neteikė ir iš esmės tokios aplinkybės neįrodinėjo. Ieškovė ir trečiasis asmuo, atsakovams statant transporto priemones bendrojo naudojimo žemės sklypo dalyje, priešingai nei atsakovai, iš esmės netenka galimybės privažiuoti tiek prie naudojamos gyvenamojo namo dalies, tiek prie ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančio statinio.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija, kai atsakovai netrukdomai ir patogiai gali naudotis jų pusėje įrengtu įvažiavimu ir ten statyti transporto priemones bei laikyti jiems reikalingus daiktus, tačiau taip pat siekia naudotis ir antruoju įvažiavimu bei statyti ten transporto priemones, nepaliekant galimybės ieškovei ir trečiajam asmeniui patekti į savo nuosavybe valdomą turtą, iš esmės nėra teisinga, racionali ir proporcinga visų bendraturčių teisėtų interesų kontekste. Dėl to, teisėjų kolegija sprendžia, kad esant realiai galimybei atsakovams naudotis įvažiavimu, esančiu žemės sklypo dalyje, 2025 m. rugsėjo 24 d. UAB „Toposfera“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane (Variantas 18) pažymėtoje indeksu „B“, atsižvelgus į tai, kad nustatyta naudojimosi tvarka turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti, siekiant realiai užkirsti kelią konfliktų tarp bendraturčių atsiradimui ateityje ir iš esmės išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl naudojimosi bendru žemės sklypu, yra pagrindas patenkinti ieškovės reikalavimą dėl draudimo transporto priemonių parkavimui, stambių daiktų laikymui bendro naudojimo žemėje. Atkreiptinas dėmesys, kad toks draudimas galioja visiems bendraturčiams, to iš esmės patikslintu ieškiniu prašė ir pati ieškovė, laikytina, kad draudimas yra proporcingas ir lygiateisis, visų bendraturčių teisę naudotis bendro naudojimo žemės sklypo dalimi ribojantis vienodai. Pažymėtina ir tai, kad visiems bendraturčiams nėra uždraudžiama naudotis bendru įvažiavimu transporto priemonėmis tam, kad būtų galima patogiai patekti į gyvenamąjį namą (pvz., išlaipinti keleivius, išsikrauti daiktus ir pan.), tačiau ilgalaikis automobilio statymas ir stambių daiktų laikymas bendro naudojimo žemės sklypo dalyje yra draudžiamas.

Dėl to, kas išdėstyta, konstatuotina, kad yra pagrindas iš dalies patenkinti apeliacinį skundą, tuo pačiu iš dalies patenkinant ieškovės ieškinį ir pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką papildant draudimu bendraturčiams statyti transporto priemones, laikyti stambius daiktus bendro naudojimo žemėje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2025 m. rugsėjo 24 d. UAB „Toposfera“ parengtame projekte (Variantas 18) pažymėtoje indeksu „ „E“.

Dėl procesinės bylos baigties

Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp bendraturčių kilusį ginčą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pagrįstai tenkino atsakovų priešieškinį ir nustatė atsakovų siūlytą naudojimosi tvarką pagal pateiktą planą, nepažeisdamas nei procesinių, nei materialinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų rinkimą, vertinimą, šalių informavimą apie procesą bei nustatančių bendrosios dalinės nuosavybės naudojimą. Visgi, nustatyta, kad teismas nesiėmė visų priemonių tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti ir nepagrįstai atmetė dalį ieškovės reikalavimo dėl draudimo naudojantis bendro naudojimo žeme sąlygų nustatymo. Dėl to, skundžiamas teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Nors šioje byloje šalys neskundžia pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinį skundą tenkinus iš dalies ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme atsakovai patyrė 907 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovė – 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (2025 m. rugsėjo 19 d. prašymas patikslintame ieškinyje). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytų dydžių, yra pagrįstos, todėl paskirstytinos tarp šalių.

Patenkinus iš dalies vieną ieškovės reikalavimų, o atsakovų priešieškinį patenkinus visiškai, atsakovai procese laikytini laimėję bylą 70 procentų, o ieškovė – atitinkamai 30 procentų, todėl atsakovams iš ieškovės ir trečiojo asmens (atsakovo pagal priešieškinį) priteistinos 634,90 Eur (po 317,45 Eur) bylinėjimosi išlaidos, o ieškovei iš atsakovų – 450 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 2 032,80 Eur už apeliacinio skundo parengimą, prašo šią sumą priteisti ne apeliantams, bet ieškovei, o atsakovai už atsiliepimo į apeliacini skundą surašymą advokatei sumokėjo 1 452 Eur, todėl ieškovei atitinkamai priteistinos 609,84 Eur bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų, o atsakovams iš ieškovės ir trečiojo asmens – 1 016,40 Eur (po 508,20 Eur) bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teise. Atlikus aritmetinius skaičiavimus, iš viso atsakovams iš ieškovės ir trečiojo asmens priteistina po 825,65 Eur, o ieškovei iš atsakovų – 1 059,84 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, galutiniu procesiniu sprendimu ieškovei iš atsakovų priteistinos 234,19 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, o atsakovams iš trečiojo asmens (atsakovo pagal priešieškinį) 825,65 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų Palangoje 2026 m. kovo 2 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškovės reikalavimas dėl bendro naudojimo žemės naudojimo apribojimo ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos pakeisti.

Nustatyti, kad draudžiama žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, bendraturčiams statyti transporto priemones, laikyti stambius daiktus bendro naudojimo žemėje 2025 m. rugsėjo 24 d. UAB „Toposfera“ parengtame projekte (Variantas 18) pažymėtoje indeksu „E“.

Priteisti atsakovams R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 412,83 Eur (keturis šimtus dvylika eurų 83 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 117,10 Eur (šimtą septyniolika eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.